ddcbede4-da2d-43ef-91be-d36a2cf430ce · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-536/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 69.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono,

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Ramūnui Audzevičiui, atsakovo atstovui A.

K. ,

trečiojo asmens atstovui advokatui Mariui Endzinui, viešame teismo posėdyje

apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės

„Smulkus urmas“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-582-370/2009 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Smulkus urmas“ ieÅ¡kinį atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo vieÅ¡oji įstaiga „Kretingos maistas“, dėl vieÅ¡ojo pirkimo konkurso rezultatų panaikinimo, pirkimo sutarties pripažinimo niekine, restitucijos taikymo, įpareigojimo atnaujinti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

ieÅ¡kovas UAB „Smulkus urmas“ 2008 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) pripažinti 2008 m. gruodžio 17 d. pirkimo sutartį Nr. BT6-03-646, sudarytÄ tarp atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens VÅ¡Ä® „Kretingos maistas“, negaliojančia ab initio ir taikyti restitucijÄ ; 2) panaikinti konkurso rezultatus ir atsakovo sprendimus dėl trečiojo asmens pasiÅ«lymo atitikties konkurso reikalavimams patvirtinimo ir preliminarios pasiÅ«lymų eilės sudarymo, dėl trečiojo asmens pasiÅ«lymo pripažinimo konkurso nugalėtoju; 3) įpareigoti atsakovÄ atnaujinti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, iÅ¡ naujo svarstyti tiekėjų pasiÅ«lymus, pripažinti trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ neatitinkančiu konkurso reikalavimų ir

sudaryti naujÄ preliminariÄ pasiÅ«lymų eilę; 4) priteisti iÅ¡ atsakovo 83 101,64 Lt žalos atlyginimo; 5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.

1, b. l. 10-14; t. 2, b. l. 6-14). Nurodė, kad atsakovas paskelbė supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ dėl Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų teikimo pagal Viešųjų pirkimų komisijos 2008 m. lapkričio 10 d. patvirtintas konkurso sÄ lygas. PasiÅ«lymus pateikė ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo. Konkurso nugalėtoju pripažintas trečiasis asmuo. IeÅ¡kovas 2008 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ atmesti kaip neatitinkantį konkurso sÄ lygų ir iÅ¡ naujo sudaryti preliminariÄ eilę arba pareikalauti iÅ¡ trečiojo asmens pagrįsti neįprastai maÅ¾Ä kainÄ , bet ieÅ¡kovo pretenzija buvo atmesta, todėl ieÅ¡kovas yra priverstas ginti savo pažeistas teises teisme.

IeÅ¡kovas ginčija vienÄ iÅ¡ konkurso sÄ lygų dėl kainos apskaičiuoti gamybos iÅ¡laidas ir kainos apvalinimo kriterijaus taikymo; trečiojo asmens pasiÅ«lymo turinio atitikimo konkurso sÄ lygoms vertinimo (pernelyg mažos kainos, pasiÅ«lymo užtikrinimo nebuvimo), konkurso vedimo procedÅ«ros (pateikiamų pasiÅ«lymų registravimo laiko pažeidimo); ieÅ¡kovo pretenzijų nagrinėjimo ir apskundimo tvarkos pažeidimo bei sutarties sudarymo pažeidžiant konkurso sÄ lygose numatytas pirkimo sutarties sÄ lygas.

Nurodė, kad 2008 m. lapkričio 28 d. 858 val. ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ atsakovo raÅ¡tÄ Nr. As-1851 (t. 1, b. l. 56-57), kuriuo pakeista konkurso sÄ lygų 1 priede nurodyta pasiÅ«lymų pateikimo lentelė. Atsakovas patikslino, kad patiekalų gamybos iÅ¡laidoms (ne produktams) padengti skiriamas dydis (G) turi bÅ«ti ne mažesnis

nei 25 % ir ne didesnis nei 51 % per dienÄ (vienam nemokamÄ pietų davinį gaunančiam mokiniui). PasiÅ«lymo

pateikimo lentelėje atskirai buvo nurodytos sumos su PVM, kurios skirtos įsigyti produktų ruoÅ¡iant pusryčius, pietus, vakarienę: 2,50 Lt, 3,50 Lt ir 4,50 Lt, 4,50 Lt, iÅ¡ viso – 15 Lt. IeÅ¡kovas gamybos iÅ¡laidų dydį (G) skaičiavo 25 % ribÄ daugindamas su visiems produktams įsigyti skirtų lėšų dydžiu (15 Lt), nes patiekalų gamybos kaÅ¡tai patiriami ruoÅ¡iant ne tik pietus, bet taip pat pusryčius ir vakarienę, todėl bendra vienos dienos ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo kaina su PVM sudarė 18,77 Lt [15 Lt + (15 Lt x 0,25)] (t. 1, b. l. 44-46). Atsakovas, atsakydamas į ieÅ¡kovo pretenzijÄ , nurodė, kad patiekalų gamybos iÅ¡laidas (G) reikėjo skaičiuoti nuo pietų davinio vienam mokiniui kainos, o gautas centų dalis galima apvalinti į bet kuriÄ pusę. IeÅ¡kovo teigimu, netgi taip skaičiuojant, minimali pasiÅ«lymo kaina negalėtų bÅ«ti mažesnė kaip 17 Lt {15 Lt + {(3,50 Lt + 4,50 Lt) x 0,25]}, tuo tarpu trečiojo asmens pasiÅ«lyta kaina buvo 16,99 Lt (t. y. 1 ct. mažesnė), kadangi jis pietų davinio kainÄ prieÅ¡mokyklinio ugdymo ar pradinio ugdymo vaikams ir besimokantiems pagal pradinio, vidurinio, specialiojo ugdymo programas vaikams iÅ¡skaidė, o po kablelio gautÄ trečiÄ jį skaičių (0,875 Lt ir 1,125 Lt) suapvalino į mažesnę pusę: (3,50 Lt x 0,25) + (4,50 Lt x 0,25) = 1,99 Lt. Pagal konkurso sÄ lygų 6.1 punktÄ pasiÅ«lymo galiojimas turėjo bÅ«ti užtikrintas banko garantija ar draudimo bendrovės laidavimu, kurio vertė 5 000 Lt. Tačiau atsakovo pateiktoje konkurso medžiagoje tokio trečiojo asmens pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimo nėra. Esant tokioms aplinkybėms atsakovas neturėjo pagrindo pripažinti trečiajį asmenį konkurso nugalėtoju, nes jo pasiÅ«lymas, kaip neatitinkantis konkurso sÄ lygų, turėjo bÅ«ti atmestas.

Trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ atsakovas gavo 2008 m. lapkričio 28 d. 830 val. (t. 2, b. l. 34), t. y. 28 min. anksčiau nei jis faksu iÅ¡siuntė dalyviams raÅ¡tÄ Nr. As-1851, kuriuo pakeitė konkurso sÄ lygų 1 priede nurodytÄ pasiÅ«lymų pateikimo lentelę. Å i aplinkybė rodo, kad atsakovas sudarė trečiajam asmeniui sÄ lygas laimėti konkursÄ , ypač turint omeny tai, kad trečiojo asmens buveinė yra Kretingoje, o ieÅ¡kovo – Vilniuje, ir taip pažeidė tiekėjų lygybės, nediskriminavimo bei skaidrumo principus. Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimas reiÅ¡kia imperatyvių teisės normų pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Imperatyvioms nuostatoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1117/2003).

Pagal konkurso sÄ lygų 14.1 punktÄ ir Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau- VPÄ®) 18 straipsnio 9 dalį pirkimo sutartis negali bÅ«ti sudaryta tol, kol nepasibaigė tiekėjų pretenzijų ir ieÅ¡kinio pateikimo terminai. Ginčijama sutartis buvo sudaryta 2008 m. gruodžio 17 d., nors ieÅ¡kovo 2008 m. gruodžio 11 d. pretenzija (t. 1, b. l. 53-54) buvo iÅ¡nagrinėta 2008 m. gruodžio 12 d. (t. 1, b. l. 55) ir ieÅ¡kovas dar turėjo teisę per 10 dienų kreiptis į teismÄ (VPÄ® 95 str. 1 d.).

Pagal konkurso sÄ lygų 14.6 punktÄ pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo suma turi bÅ«ti ne mažesnė negu 150 000 Lt, o trečiasis asmuo pateikė pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimÄ už 100 000 Lt.

Ginčijama sutartis jos Å¡alių 2009 m. sausio 8 d. papildomu susitarimu Nr. 1 (t. 1, b. l. 75-77), neturint Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, buvo iÅ¡ dalies pakeista, o pakeitimai yra susiję su patiekalų ruoÅ¡imo procento apskaičiavimo tvarka, taigi tiesiogiai įtakoja kainos ir kainodaros taisykles, kÄ daryti draudžia VPÄ® 18 straipsnis.

ReikalavimÄ priteisti 83 101,64 Lt žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovas grindė tuo, kad jis negavo pelno dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kuriais nepagrįstai konkurso laimėtoju buvo pripažintas tretysis asmuo ir su juo sudaryta paslaugų pirkimo sutartis. IeÅ¡kovo paskaičiavimais jis negavo 10 375,64 Lt nuo nemokamÄ maitinimÄ gaunančių mokinių maitinimo ir 51 000 Lt nuo mokamo maitinimo pelno bei patyrė 21 726 Lt nuostolį dėl iÅ¡ maisto produktų tiekėjų negautos 3 % nuolaidos. PareikÅ¡ti reikalavimai rodo, kad ieÅ¡kovas siekia, jog sutartis bÅ«tų sudaryta su juo, todėl  praÅ¡o priteisti tik tÄ Å¾alÄ , kuriÄ jis jau yra patyręs iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos.

Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepimais į ieškinį (t. 1, b. l. 68-71; t. 2, b. l. 30-31) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad jo paskelbtas Plungės raj. bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų teikimo konkursas buvo vykdytas pagal Plungės rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2008 m. lapkričio 10 d. protokolu Nr.

1 patvirtintas supaprastinto atviro konkurso sÄ lygas (t. 1, b. l. 162-170), kurių priede pateikta pasiÅ«lymo forma. Trečiasis asmuo 2008 m. lapkričio 26 d. pateikė perkančiajai organizacijai paklausimÄ Nr. 1314, praÅ¡ydamas paaiÅ¡kinti konkurso sÄ lygas: ar maisto produktų kaina fiksuota, ar kaina gali keistis per sutarties laikotarpį, ar nustatytos kainų ribos gamybos iÅ¡laidų padengimui. Atsakovas į paklausimÄ atsakė 2008 m. lapkričio 27 d. raÅ¡tu Nr. As-1851. Trečiojo asmens vokÄ su pasiÅ«lymu atsakovas gavo 2008 m. lapkričio 28 d. 930 val., o konkurso dalyvių pasiÅ«lymų gavimo sÄ raÅ¡e atsakovo darbuotojas per klaidÄ nurodė viena valanda anksčiau (830 val.). Trečiojo asmens pasiÅ«lymo kaina nėra neįprastai (nepateisinamai) maža (VPÄ® 40 str. 1 d.), nes gamybos iÅ¡laidos, tenkančios gaminant pietus, apima gamybos iÅ¡laidas, tenkančias gaminant pusryčius ir/ar vakarienę, nes yra ta pati įranga, darbo įrankiai, darbuotojai. Trečiojo asmens pasiÅ«lymas užtikrintas ADB “Reso Europa” draudimo laidavimo raÅ¡tu, draudimo suma - 100 000 Lt (t. 2, b. l. 33).

Trečiasis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 174-177) ieškinio nepripažino ir prašė jo netenkinti.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu (t. 2, b. l.170-173) ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad trečiojo asmens pasiÅ«lyme nurodyta kaina neprieÅ¡taravo konkurso sÄ lygose numatytoms kainų riboms. Trečiasis asmuo pateikė galimas faktines pietų gamybos iÅ¡laidas, o gaminti pusryčius ir vakarienę esminių iÅ¡laidų neplanavo dėl galimybės maitinimÄ garantuoti produktais, nereikalaujančiais gamybos iÅ¡laidų. Ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo trečiÄ jį skaičių po kablelio suapvalino į mažesnę pusę, rodo, kad jis prisiėmė verslo rizikÄ . Net ir sutinkant su ieÅ¡kovo motyvu dėl kainos suapvalinimo, tai, teismo nuomone, negalėjo turėti įtakos perkančiosios organizacijos sprendimui pripažinti trečiÄ jį asmenį konkurso laimėtoju, nes ieÅ¡kovo kaina žymiai didesnė ir neatitinka pasiÅ«lymo vertinimo kriterijaus – mažiausios kainos bei perkančiosios organizacijos tikslų – racionaliai naudoti lėšas. Teismo vertinimu aplinkybė, kad neaiÅ¡ku, kada tiksliai buvo užregistruotas trečiojo asmens pasiÅ«lymas, neturi esminės reikÅ¡mės, nes pasiÅ«lymai gauti iki numatyto termino pabaigos (2008 m. gruodžio 3 d.) ir nebuvo vienodi, todėl anksčiau gautas pasiÅ«lymas nepripažintas virÅ¡esniu. Trečiasis asmuo kartu su pasiÅ«lymu pateikė 100 000 Lt laidavimo raÅ¡tÄ , kurį vėliau panaudojo užtikrindamas pirkimo sutarties vykdymÄ . Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog konkurso sÄ lygos ar jų procedÅ«ra iki preliminariosios eilės sudarymo pažeidė vieÅ¡ojo pirkimo principus ar imperatyvias teisės normas ir dėl to konkurso rezultatai turėtų bÅ«ti naikinami.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentu dėl VPÄ® 95 straipsnio pažeidimo, pripažino sutarties sÄ lygose esant formalių netikslumų ir pažeidimų, tačiau, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009), atmetė ieÅ¡kovo reikalavimus, siekdamas apsaugoti atsakovo ekonominį interesÄ racionaliai naudoti lėšas ir užtikrindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ remti socialines grupes, nagrinėjamu atveju nemokamÄ mokinių maitinimÄ . Teismas sprendė, kad už atsakovo sprendimu pripažinto konkurso laimėtojo pasiÅ«lytÄ kainÄ (16,99 Lt) paslauga jau beveik metus laiko kokybiÅ¡kai teikiama, o ieÅ¡kovo pasiÅ«lytos kainos skirtumas, t. y. paslaugos pabrangimas 1, 78 Lt (18,77 Lt – 16,99 Lt), bÅ«tų neproporcingas ir lėšų racionalumo principui, ir pirkimo vertei (CPK 2 str., Viešųjų pirkimų įstatymo 9 str.).

IeÅ¡kovas UAB „Smulkus urmas“ apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 188-194) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinį skundÄ motyvuoja materialinės ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesÄ , pažeidimu, o bÅ«tent, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neteikė teisinės reikšmės aplinkybei, kada buvo

užregistruotas trečiojo asmens pasiūlymas, t. y. 2008 m. lapkričio 28 d. 830 val. ar 930 val., nurodęs, kad

ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens pasiÅ«lymų kainos nebuvo vienodos. Konkurso sÄ lygų paaiÅ¡kinimus dėl minimalios kainos atsakovas 2008 m. lapkričio 28 d. iÅ¡siuntė konkurso medžiagÄ Ä¯sigijusiems dalyviams. Tiek ieÅ¡kovas, tiek trečiasis asmuo stengėsi pateikti pasiÅ«lymus mažiausia kaina, kurios riba nustatyta paaiÅ¡kinimuose. Taigi paaiÅ¡kinimai turėjo lemiamos įtakos apskaičiuojant pasiÅ«lymo kainÄ .

Å iuos paaiÅ¡kinimus ieÅ¡kovas gavo 2008 m. lapkričio 28 d. 858 val. Užfiksuota, kad trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ perkančioji organizacija gavo 2008 m. lapkričio

28 d. 830 val. (t. 2, b. l. 34) Atsakovo darbuotojų paaiÅ¡kinimai, kad registruojant pasiÅ«lymus įsivėlė klaida ir vietoj 830 val. turėjo bÅ«ti įraÅ¡yta 930 val. (t. 2, b. l. 59), vertintini kritiÅ¡kai, nes atsakovo darbuotojai suinteresuoti iÅ¡laikyti santykius su trečiuoju asmeniu. Todėl teismas turėjo aiÅ¡kintis trečiojo asmens pasiÅ«lymo pateikimo tikslų laikÄ tam, kad bÅ«tų nustatyta, ar atsakovas nesudarė iÅ¡skirtinių sÄ lygų laimėti konkursÄ trečiajam asmeniui; nepažeidė skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo principų, numatytų VPÄ® 3 straipsnyje. Skaidrumas – vienas iÅ¡ lemiamų veiksnių, užtikrinančių neiÅ¡kraipytÄ tiekėjų tarpusavio konkurencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009).

2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįsta iÅ¡vadÄ , kad trečiojo asmens pasiÅ«lyta kaina atitiko konkurso sÄ lygas. IÅ¡ tiesų trečiojo asmens pasiÅ«lymas neatitiko konkurso reikalavimų, todėl turėjo bÅ«ti atmestas.

PaaiÅ¡kinimuose dėl pasiÅ«lymo kainos (t. 1, b. l. 139-146) buvo pakeista konkurso sÄ lygų 1 priede nurodyta pasiÅ«lymų pateikimo lentelė, numatant, kad patiekalų gamybos iÅ¡laidoms (ne produktams) padengti skiriamas dydis (G) turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 25 % ir ne didesnis kaip 51 % per dienÄ (vienÄ nemokamÄ pietų davinį gaunančiam mokiniui). PaaiÅ¡kinime pateiktoje pasiÅ«lymo lentelėje taip pat nurodytos sumos su PVM, kurios skiriamos įsigyti maisto produktams atskirai pusryčiams, pietums ir vakarienei vienam vaikui. 15 Lt [2,50 Lt + (3,50 Lt + 4,50 Lt) + 4,50 Lt] yra maisto produktų kaina, 3,75 Lt (15 Lt x 0,25) – patiekalų gamybos kaina; 18,75 Lt (15 Lt + 3,75 Lt) - minimali vienos dienos vieno mokinio maitinimo kaina.

Trečiojo asmens pasiÅ«lyta kaina (16,99 Lt) grindžiama prielaida, kad minimaliÄ patiekalų gamybos iÅ¡laidų ribÄ (25 %) reikėjo skaičiuoti tik nuo pietų daviniui skirtų maisto produktų įsigijimo iÅ¡laidų (3,50 Lt ir 4,50 Lt), o trečiÄ jį po kablelio skaičių galima suapvalinti į bet kuriÄ pusę. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad paaiÅ¡kinimuose nebuvo nustatyta galimybė apvalinti trečiÄ jį po kablelio skaičių į mažesnę pusę – atvirkščiai, imperatyviai nurodyta, kad patiekalų gamybos iÅ¡laidų dydis (G) turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 25 %, t. y. lygus 2 Lt [(3,50 Lt + 4,50 Lt) x 0,25], todėl minimali vienos dienos vieno mokinio maitinimo kaina – 17 Lt (15 Lt + 2 Lt). Trečiojo asmens pasiÅ«lymo kaina (16,99 Lt) yra mažesnė už minimaliÄ konkurso kainÄ (17 Lt), o jos keisti, atplėšus vokus, nebegalima, taigi trečiojo asmens pasiÅ«lymas turėjo bÅ«ti atmestas kaip neatitinkantis VPÄ® 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Konkurso sÄ lygų 9.5.3 punkto nuostatų. PasiÅ«lymas su mažesne kaina, kuri neatitinka konkurso sÄ lygų, neturi virÅ¡enybės prieÅ¡ kitų tiekėjų pasiÅ«lymus su aukÅ¡tesne kaina, kurie atitinka konkurso sÄ lygas. Racionalaus lėšų naudojimo tikslas nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, kitaip tariant, Å¡is tikslas negali bÅ«ti suabsoliutinamas, paneigiant VPÄ® įtvirtintus principus ir imperatyvias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009)

Trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai, kad gamindamas pusryčius ir vakarienę jis neplanavo turėti jokių iÅ¡laidų, nes maitinimÄ garantuos produktais, nereikalaujančiais gamybos iÅ¡laidų, nelogiÅ¡ki. Kad neįmanoma garantuoti maitinimÄ produktais, nereikalaujančiais gamybos iÅ¡laidų, netiesiogiai įrodo atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos paslaugų teikimo sutarties 9 punktas (t. 1, b. l. 75-77), pagal kurį nemokamo mokinių maitinimo maisto patiekalų paruoÅ¡imas apskaičiuojamas

25 % nuo lėšų produktams įsigyti (įskaitant PVM). Pirkimo sutartyje yra ir daugiau nuostatų, kurios skiriasi nuo konkurso sÄ lygų, susijusių su pasiÅ«lymo kaina ir kainodaros taisyklėmis. Pvz., dėl mokėjimo už patalpų Å¡ildymÄ , dėl nemokamÄ maitinimÄ gaunančių vaikų skaičiaus ir t.t.

Vis dėlto sprendime teismas vadovavosi trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais ir padarė iÅ¡vadÄ , kad maitinimo paslaugų kainos riba (K) turėjo bÅ«ti skaičiuojama nuo vienam pietų daviniui skirtų maisto produktų įsigijimo kainos, kuriÄ inter alia galima skaidyti [(3,50 Lt x 0,25) + (4,50 Lt x 0,25) = 1,99 Lt; 15 Lt + 1,99 Lt = 16,99 Lt]. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė iÅ¡vadÄ (CPK 49 str.), kuri laikytina prima facie raÅ¡ytiniu įrodymu (CPK 197 str. 2 d.), kad paaiÅ¡kinimuose dėl pasiÅ«lymo kainos nenurodyta, kokia kainos dalis (G) skiriama gaminant pusryčius ir vakarienę, todėl atsakovo paaiÅ¡kinimai painÅ«s, dviprasmiÅ¡ki. Skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovo argumentų nei Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadų, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 270 str. 4 d. 3 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 13-14, 51 p.).

Teismas sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-323/2009), bet nepaaiÅ¡kino, kokios yra tos iÅ¡imtinės aplinkybės, dėl kurių ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens kainų skirtumÄ reikėtų traktuoti kaip pagrindÄ iÅ¡laikyti sudarytÄ sutartį.

3. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo motyvÄ , kad trečiojo asmens laidavimo raÅ¡to mažesnė, nei konkurso sÄ lygose reikalavo atsakovas, suma nesudaro pagrindo atmesti trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ . Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo (banko garantijos, laidavimo) suma turėjo bÅ«ti 150 000 Lt, užtikrinimo priemonių galiojimo trukmė – 36 mėn. (Konkurso sÄ lygų

14.3.5 ir 14.6 p.). Trečiasis asmuo kaip pasiÅ«lymo galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo bendrÄ priemonę pateikė draudimo laidavimo raÅ¡tÄ Nr. AL 011588 (t. 1, b. l. 137; t. 2, b. l. 33). Jame nurodyta, kad draudimo suma yra 100 000 Lt, laidavimo galiojimo trukmė – iki 2009 m. kovo 3 d. Pagal VPÄ® 18 straipsnio 2 dalį pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikimas prilygsta atsisakymui sudaryti sutartį, todėl perkančioji organizacija siÅ«lo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiÅ«lymas patvirtintoje pasiÅ«lymų eilėje buvo paskesnis po atsisakiusio sudaryti sutartį tiekėjo. Apeliantui įtarimų kelia aplinkybė, kad konkurso sÄ lygos iÅ¡ tiekėjų reikalavo pateikti tik pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimo priemonę, o iÅ¡ konkurso laimėtojo – papildomai sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonę. Tačiau trečiasis asmuo iÅ¡kart pateikė brangiai kainuojančiÄ pasiÅ«lymo galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonę, nors oficialiai dar nebuvo pripažintas konkurso nugalėtoju.

4. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas ir trečiasis asmuo pirkimo sutartį sudarė nesulaukę 10 dienų termino, kuris skirtas pareikšti ieškinį. Tokiu atveju pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį nepažeis atsakovo ekonominio intereso.

5. Apeliantas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 10 375,64 Lt negautų pajamų maitinant nemokamÄ maitinimÄ gaunančius mokinius laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 7 d. iki 2009 m. kovo 24 d., 51 000 Lt negautų pajamų iÅ¡ prekybos maitinant kitus mokinius ir 21

726 Lt nuostolių, kuriuos sudaro iš žaliavų tiekėjų negautos nuolaidos.

Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ su skundu nesutinka ir praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (t. 3, b. l. 9-10).

Trečiasis asmuo VÅ¡Ä® „Kretingos maistas“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. 3, b. l. 1-8) skundÄ laiko nepagrįstu ir praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pasak trečiojo asmens, atsakovo pateiktos faksimilinių telekomunikacijos ryÅ¡ių iÅ¡klotinė ir trečiojo asmens pasiÅ«lymo titulinio lapo kopija su prieraÅ¡u apie pasiÅ«lymo gavimo laikÄ (t. 2, b. l. 32, 35-38) paneigia apelianto keliamas abejones dėl trečiojo asmens pasiÅ«lymo pateikimo laiko. Tvirtina, kad jo pasiÅ«lymo pateikimo laikas Å¡iuo konkrečiu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, nes ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens pasiÅ«lymų kainos skiriasi 10 % (16,99 Lt ir 18,77 Lt).

Ta aplinkybė, kad atsakovo paaiškinimo dėl minimalios pasiūlymo kainos skaičiavimo nuostatas

ieškovas ir trečiasis asmuo suprato skirtingai, per se nereiškia, jog paaiškinimai painūs. Paaiškinimuose aiškiai,

be užuolankų nurodyta, kad patiekalų gamybos iÅ¡laidoms (ne produktams) skiriamas dydis (G) turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 25 % ir ne didesnis kaip 51 % per dienÄ (vienam nemokamÄ pietų davinį gaunančiam mokiniui). Apelianto argumentai, jog gaminant pusryčius ir/ar vakarienę taip pat patiriama iÅ¡laidų, nesusijusios su perkančiosios organizacijos teise gamybos iÅ¡laidų atskaitos taÅ¡ku pasirinkti pietų davinio produktų įsigijimo iÅ¡laidas. Toks atskaitos taÅ¡kas pasirinktas patogumo sumetimais, nes pietų ruoÅ¡imas sudaro esminę perkamų paslaugų dalį.

Konkurso sÄ lygos nereglamentavo, kaip turi bÅ«ti apvalinamos centų dalys tarpinėse sumose. Todėl kilę neaiÅ¡kumai aiÅ¡kinami jÄ pasiÅ«liusios Å¡alies (atsakovo) nenaudai ir jÄ priėmusios Å¡alies naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Visi konkurso dalyviai turėjo lygias galimybes rinktis apvalinimo mechanizmÄ . Trečiasis asmuo pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, kad tokioje situacijoje, kai ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo kaina ženkliai aukÅ¡tesnė, o ginčas kyla dėl 1 cento, prioritetas teikiamas racionalaus lėšų panaudojimo principui ir vieÅ¡ajam interesui užtikrinti nenutrÅ«kstamÄ mokinių maitinimÄ . Trečiasis asmuo teikia maitinimo paslaugas už tokiÄ kainÄ , kokia numatyta jo pasiÅ«lyme bei pirkimo sutartyje, ir atsakovas neturi dėl to jokių pretenzijų.

Konkurso sÄ lygų 14.3.16 punktas, numatantis, kad už tiekėjui maitinimo paslaugai suteiktų patalpų Å¡ildymÄ sumoka ugdymo įstaiga, teisėtai buvo perkeltas į pirkimo sutartį.

Trečiojo

asmens įsitikinimu, Viešųjų pirkimų tarnybos išvados negalima laikyti prima facie rašytiniu įrodymu. Viešųjų

pirkimų tarnybos išvada byloje atsirado ne CPK II dalies XIII skyriaus, bet CPK

50 straipsnio pagrindu, todėl vertintina kaip procesinis dokumentas, t. y. vieno iš proceso dalyvių pateiktas dokumentas, o ne aukštesnės juridinės galios rašytinis įrodymas.

Tai, kad trečiasis asmuo per klaidÄ pateikė pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimÄ ne 5 000 Lt, o 100 000 Lt sumai, negali bÅ«ti laikoma pasiÅ«lymo neatitikimu konkurso sÄ lygoms (daugiau visada apima ir mažiau).

Trečiasis asmuo, nesibaigus terminui pateikti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimÄ , kreipėsi į perkančiÄ jÄ organizacijÄ su praÅ¡ymu atidėti (pratęsti) šį terminÄ , kas ir buvo padaryta. Pirkimo sutarties įvykdymo garantijÄ už 150 000 Lt sumÄ tretysis asmuo pateikė nepažeisdamas atidėtų (pratęstų) terminų.

Atsižvelgiant į tai, kad 10 dienų terminas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį baigėsi 2008 m. gruodžio 20 d., ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį iÅ¡siuntė 2008 m. gruodžio 22 d. (t. 1, b. l. 60), o teisme jis buvo gautas tik 2008 m. gruodžio 29 d., trečio asmens nuomone, terminas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį nepažeistas. Net jeigu aukÅ¡tesnės instancijos teismas manytų kitaip, procedÅ«rinis pažeidimas nesudaro pagrindo pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas 2008 m. gruodžio 30 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – sustabdyti pirkimo sutarties vykdymÄ (t. 1, b. l. 61).

Tenkinti apelianto reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo nėra materialinių ir proceso teisės pagrindų. Pirma, apeliantas neįrodė, kad jei ginčijama pirkimo sutartis bÅ«tų panaikinta, perkančioji organizacija naujÄ pirkimo sutartį sudarytų bÅ«tent su juo. Nustatyti konkurso laimėtojÄ â€“ iÅ¡imtinė atsakovo, o ne teismo teisė. Antra, neaiÅ¡ku, kuo remdamasis apeliantas daro prielaidÄ , kad iÅ¡ 3 023 nemokamÄ maitinimÄ gaunančių mokinių 1 511 sudaro pradinukai; kad iÅ¡ pusryčių ir vakarienės ieÅ¡kovas bÅ«tų gavęs 10 %, iÅ¡ pietų - 5 % pelno normÄ ; kad 2 000 mokinių taptų ieÅ¡kovo pirkėjais ir iÅ¡leistų vidutiniÅ¡kai 5 Lt per dienÄ , nuo kurių ieÅ¡kovas uždirbtų 10 %; kad ieÅ¡kovas, sudaręs pirkimo sutartį, iÅ¡ tiekėjų bÅ«tų gavęs 3 % nuolaidÄ nuo žaliavų pirkimo sumos.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija Plungės rajono savivaldybės administracija 2008 m. lapkričio 19 d. paskelbė supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugoms pirkti, pasiÅ«lymų vertinimo kriterijumi nustatydama mažiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ (t. 1, b. l. 157-161). Pirkimo dokumentus įsigijo penkios įmonės, įskaitant ieÅ¡kovÄ UAB „Smulkus urmas“ ir trečiÄ jį asmenį VÅ¡Ä® „Kretingos maistas“ (t. 1, b. l. 153-155). Trečiasis asmuo paprašė atsakovo paaiÅ¡kinti pirkimo sÄ lygas, susijusias su pirkimo kaina ir maisto gaminimo kainodara (t. 1, b. l. 141). Atsakovas iÅ¡aiÅ¡kino potencialiems tiekėjams pirkimo kainos nustatymo sÄ lygas ir pateikė pagal jas papildytÄ konkurso sÄ lygų pirmÄ priedÄ â€“ pasiÅ«lymo lentelę (t. 1, b. l. 139-146). Konkurso sÄ lygose nustatytu terminu, atsižvelgdami į pirkimo sÄ lygų paaiÅ¡kinimÄ , pasiÅ«lymus atsakovui pateikė ieÅ¡kovas, trečiasis asmuo ir I. M. N. individuali įmonė (t. 1, b. l. 87-106, 107-126, 127-138). 2008 m. gruodžio 3 d. posėdžių metu atsakovo vieÅ¡ojo pirkimo komisija atplėšė gautus vokus, paskelbė pasiÅ«lymų kainas, I. M. N. individualios įmonės pasiÅ«lymÄ Â atmetė, sudarė preliminariÄ pasiÅ«lymų eilę, kurioje pirmÄ vietÄ suteikė trečiajam asmeniui, antrÄ jÄ â€“ ieÅ¡kovui (t. 1, b. l. 84-86). 2008 m. gruodžio 11 d. ieÅ¡kovas pateikė pretenzijÄ , kuri 2008 m. gruodžio 12 d. buvo atmesta (t. 1, b. l. 55, 81-83). 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu vieÅ¡ojo pirkimo komisija patvirtino preliminariÄ pasiÅ«lymų eilę, konkurso laimėtoju pripažino trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ , tÄ pačiÄ dienÄ pakvietė laimėtojÄ sudaryti sutartį, kuri buvo pasiraÅ¡yta kitÄ - gruodžio 17 - dienÄ (t. 1, b. l. 75-79).

Nesutikdamas su tokiais perkančiosios organizacijos sprendimais ir iÅ¡naudojęs ikiteisminę ginčo nagrinėjimo stadijÄ iki pirkimo sutarties sudarymo pareiÅ¡kiant pretenzijÄ perkančiajai organizacijai dėl jos veiksmų ir sprendimų, UAB „Smulkus urmas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti atsakovo vieÅ¡ojo konkurso komisijos veiksmus neteisėtais, o sprendimus dėl preliminarios eilės sudarymo ir laimėtojo pripažinimo - negaliojančiais.

Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , praÅ¡ydamas panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , tenkinant ieÅ¡kinio reikalavimus. Apeliacinio skundo pagrindÄ sudaro argumentai dėl nevisapusiÅ¡ko ir neiÅ¡samaus bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų tyrimo, dėl to, jog teismas neįvertino, kaip atsakovo veiksmai dera su viešųjų pirkimų lygiateisiÅ¡kumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų įgyvendinimu, vykdant vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras.

VPÄ®

3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį pirkimų tikslas – vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

savo jurisprudencijoje aiškindamas VPĮ nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2005 m. lapkričio

30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Litekso“ v. VÅ¡Ä® Biržų ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-623/2005; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ v. UAB „Vingės statyba“, bylos Nr. 3K-3-458/2007; ir kt.) yra konstatavęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu yra siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimÄ , kokybiÅ¡kÄ prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darniÄ ir tinkamÄ veiklÄ , gavimÄ , skatinti konkurencijÄ ir rinkos plėtrÄ , garantuoti lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, todėl VPÄ® vieÅ¡iesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus, o Å¡io įstatymo nuostatos aiÅ¡kinamos ir taikomos taip, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas.

Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumÄ , t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigÄ pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ konstatavo, kad VPÄ® įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiÅ¡kia imperatyviųjų teisės normų pažeidimÄ , nes Å¡ie principai, kaip ir kitos VPÄ® nuostatos, yra susiję su vieÅ¡ojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų vieÅ¡ojo pirkimo srityje tiesioginiai Å¡altiniai, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyvios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedÅ«rose asmenų teises. Vertinant viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktÄ , bÅ«tina nustatyti, kokiais bÅ«tent perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokios vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros metu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Tokį poreikį lemia VPÄ® V skyriuje įtvirtintas tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų nagrinėjimo mechanizmas. Todėl konkrečioje byloje vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumÄ , reikia įvertinti ir nustatyti perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo tikrinimo apimtį. Tačiau toks poreikis neturėtų bÅ«ti laikomas kaip prieÅ¡taraujantis teismams suteiktai teisei iÅ¡eiti už reikalavimo ribų, atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus

pobūdžio, o susiję su viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje IDT Biologika GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009).

Pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu atmesdamas ieškinį, iš esmės sprendė, kad buvo pasiektas viešojo pirkimo tikslas – racionaliai panaudotos tam skirtos valstybės lėšos. Minėta, kad vykdant viešuosius pirkimus turi būti siekiama ne tik Viešųjų

pirkimų įstatyme numatyto tikslo racionaliai panaudoti lėšas, bet taip pat turi būti užtikrintas šiame įstatyme

įtvirtintų principų įgyvendinimas (VPÄ® 3 str. 1-2 d.). Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatymas vieÅ¡iesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus, kurie dažniausiai yra imperatyvaus pobÅ«džio ir reikalauja besÄ lygiÅ¡ko jų laikymosi. Vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ajame pirkime

pagal Viešųjų pirkimų įstatymÄ teisėtumÄ , bÅ«tina įvertinti pažeistų Viešųjų

pirkimų įstatyme įtvirtintų teisės normų pobūdį, šio įstatymo nuostatas aiškinti ir vertinti taip, kad būtų apgintas viešasis interesas.

Teisėjų kolegija laiko iÅ¡ esmės pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai iÅ¡samiai iÅ¡analizavo aplinkybes, susijusias su trečiojo asmens pasiÅ«lymo pateikimo laiku, ir netinkamai jas įvertino Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų aspektu. PasiÅ«lymus ginčo konkursui tiekėjai turėjo pateikti iki 2008 m. gruodžio 3 d. 1000 val. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas pasiÅ«lymÄ perkančiajai organizacijai pateikė 2008 m. lapkričio 28 d. 1405 val. (t. 2, b. l. 34).

IÅ¡ skirtingų objektyvių bylos duomenų matyti, kad pagal atsakovo patvirtinimÄ ant trečiojo asmens pasiÅ«lymo voko Å¡is pasiÅ«lymas buvo gautas 2008 m. lapkričio 28 d. 930 val., tuo tarpu atsakovo turimame pasiÅ«lymų registracijos dokumente Å¡io pasiÅ«lymo gavimo laikas nurodytas 830 val. (t. 2, b. l. 32, 34). Atsakovas ir trečiasis asmuo teigia, kad pasiÅ«lymas buvo pateiktas 930 val. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad atsakovo darbuotojos D. R. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas (t. 2, b. l. 59), kuriame teigiama apie klaidingÄ trečiojo asmens pasiÅ«lymo gavimo valandos fiksavimÄ registracijos dokumente, nėra leistinas įrodymas, todėl teismas negali juo remtis.

PaaiÅ¡kinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip liudytojo parodymai, nes jį surašė neprisiekęs teismui ir neįspėtas dėl atsakomybės už priesaikos sulaužymÄ asmuo (CPK 192 str. 3-4 d.). PraÅ¡ymo šį asmenį apklausti teisme kaip liudytojÄ nei atsakovo, nei trečiojo asmens atstovai nereiÅ¡kė. Analizuojamas dokumentas negali bÅ«ti pripažintas ir Å¡alies paaiÅ¡kinimais raÅ¡tu, nes byloje nėra duomenų apie D. R. įgalinimus atstovauti atsakovui teisme (CPK 42 str. 1 d., 55 str.). Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens pasiÅ«lymo pateikimo laikas svarbus dėl to, kad, ieÅ¡kovo teigimu, trečiasis asmuo pasiÅ«lymÄ pateikė ankščiau, nei atsakovas iÅ¡siuntė tiekėjams pirkimo sÄ lygų paaiÅ¡kinimus, ir tokiu bÅ«du buvo pažeisti lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principai.

Trečiojo asmens paklausimÄ dėl pirkimo sÄ lygų viešųjų pirkimų komisija svarstė 2008 m. lapkričio 27 d. 930 val. posėdyje (t. 1, b. l. 139-140), paaiÅ¡kinimus tiekėjams iÅ¡siuntė faksimiliniais praneÅ¡imais  2008 m. lapkričio 28 d.: ieÅ¡kovui – 858 val., trečiajam asmeniui – 905 val. (t. 1, b. l. 56-57; t. 2, b. l. 38). Atsakovas ir tretysis asmuo, teigdami, kad pastarasis pateikė pasiÅ«lymÄ perkančiajai organizacijai, Å¡iai jau iÅ¡siuntus paaiÅ¡kinimus tiekėjams, nepagrindė aplinkybės, kaip per 25 min., kurios praėjo nuo paaiÅ¡kinimo iÅ¡siuntimo iki pasiÅ«lymo įregistravimo, trečiasis asmuo parengė pasiÅ«lymÄ ir pristatė jį perkančiajai organizacijai, esančiai kitame, 45 km. atstumu nuo trečiojo asmens buveinės nutolusiame mieste.

Byloje nėra duomenų, kurie objektyviai ir logiÅ¡kai pagrįstų trečiojo asmens galimybes per tokį trumpÄ laikÄ atlikti minėtus veiksmus, todėl tikėtina, kad pirkimo sÄ lygų paaiÅ¡kinimo turinys trečiajam asmeniui tapo žinomas iki jo oficialaus iÅ¡siuntimo tiekėjams. Tokį vertinimÄ lemia civiliniame procese galiojantis tikimybių pusiausvyros

principas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Muaro krautuvė“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-31/1999;

1999 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė „Albina“ v. Vilniaus

miesto valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m.

spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr.3K-3-513/2004; 2005 m.

kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. K. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2005; ir kt.), kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Nustatytos faktinės situacijos kontekste atsakovo ir trečiojo asmens veiksmai aptariamoje pirkimo procedÅ«rų stadijoje negali bÅ«ti laikomi atitinkančiais lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principų reikalavimus.

Ginčo konkursu buvo perkamos 36 mėnesių trukmės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių nemokamo maitinimo paslaugos – pusryčių ir pietų tiekimas mokslo metais ir dieninių vasaros poilsio ar prevencinių programų stovyklų metu, taip pat vakarienės tiekimas mokyklų bendrabučiuose gyvenantiems moksleiviams. PasiÅ«lymų vertinimo kriterijumi buvo nustatyta mažiausia pasiÅ«lyta bendra vienos dienos pusryčių, pietų ir vakarienės kaina (K), kuriÄ sudarė perkančiosios organizacijos iÅ¡ anksto nustatytos nemokamam maitinimui skirtų maisto produktų įsigijimo kainos (P) ir tiekėjo patiriamos maisto pagaminimo iÅ¡laidos (G) ( Konkurso sÄ lygų 10 p., 1 priedas) (t. 1, b. l. 165, 167). Atsakydamas į tiekėjo paklausimÄ dėl

pirkimo kainodaros (G) dalies sudarymo sÄ lygų, atsakovas iÅ¡aiÅ¡kino, kad patiekalų gamybos iÅ¡laidoms padengti

skiriamas dydis turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 25 % ir ne didesnis kaip 51 % dienai (vienam nemokamÄ pietų davinį gaunančiam mokiniui) (t. 1, b. l. 139-146). Toks

sÄ lygų iÅ¡aiÅ¡kinimas neaiÅ¡kumų ieÅ¡kovui nesukėlė, paaiÅ¡kinti Å¡ias sÄ lygas ieÅ¡kovas

perkančiosios organizacijos neprašė ir paaiÅ¡kinimo gavimo dienÄ pateikė atsakovui 18,77 Lt kainos pasiÅ«lymÄ , kuriame numatė atsakovo paaiÅ¡kinime nurodytos minimalios ribos dydžio iÅ¡laidas ne tik pietų, bet ir pusryčių bei vakarienės pagaminimui (t. 1, b. l. 122-123). Tuo tarpu laimėjusiu pripažintame trečiojo asmens 16,99 Lt kainos pasiÅ«lyme pateiktos tik pietų gamybos iÅ¡laidos, o pusryčių ir vakarienės gamybos iÅ¡laidos iÅ¡ viso nenurodytos (t. 1, b. l. 127-128). Ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje ieÅ¡kovas reiÅ¡kė pretenzijÄ dėl preliminarioje eilėje pirmÄ vietÄ gavusio trečiojo asmens pasiÅ«lymo atitikties konkurso sÄ lygų reikalavimams, Å¡io pasiÅ«lymo priėmimo ir neįprastai mažos kainos pagrindimÄ (t. 1, b. l. 53-54, 80-81). Atsakovas pretenzijos nepatenkino, konstatavęs, kad patiekalų gamybos iÅ¡laidų nustatymo aiÅ¡kinime

gamybos iÅ¡laidų ribos buvo taikytos vienam nemokamÄ pietų davinį gaunančiam mokiniui, tuo tarpu pusryčių ir vakarienės

pagaminimo iÅ¡laidų dydžiui jokių apribojimų netaikė; kad kainų apvalinimas nebuvo sureguliuotas pirkimo dokumentuose; kad trečiojo asmens pasiÅ«lymo kainÄ pirkimo komisija pripažino realia, atspindinčia konkurso sÄ lygų reikalavimus, todėl nebuvo priežasčių reikalauti pagrįsti kainÄ (t. b. l. 55, 82). IeÅ¡kovo laikomos dviprasmiÅ¡komis, netiksliomis konkurso sÄ lygos tokiomis jam turėjo

bÅ«ti nuo sÄ lygų iÅ¡aiÅ¡kinimo, o ne tik po to, kai jos buvo pritaikytos.  IeÅ¡kovo pretenzijoje nebuvo keliamas klausimas

dėl pirkimo sÄ lygų neaiÅ¡kumo, netikslumo ar dviprasmiÅ¡kumo. Todėl ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neiÅ¡nagrinėti, arba iÅ¡nagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Galimybė skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus (pirkimo sÄ lygas), kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedÅ«roje, prieÅ¡tarautų bonus pater familias principui ir lemtų besÄ lyginę tiekėjo teisę skųsti konkurso

sÄ lygas po to, kai jo pasiÅ«lymas nebuvo pripažintas geriausiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių

bylų skyriaus kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje IDT Biologika GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009). Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija laiko teisinga pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti konkurso dokumentų kainodaros sÄ lygas neaiÅ¡kioms ir dviprasmiÅ¡komis. IÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vados aptariamu klausimu tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos.

Atsižvelgiant į pretenzijos ir atsakymo į jÄ apimtį, Å¡ioje byloje spręstina dėl to, ar trečiojo asmens pasiÅ«lymo vertinimas, vieÅ¡osios pirkimo sutarties sudarymas atitiko konkurso sÄ lygų, imperatyvių VPÄ® normų reikalavimus, ar nepažeidė tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principų.

Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl to, kad trečiojo asmens pasiÅ«lymo kaina buvo vienu centu mažesnė už pagal pirkimo dokumentų paaiÅ¡kinime nustatytÄ kainodarÄ paskaičiuotÄ minimaliÄ 17 Lt kainÄ , neįtraukiant į jÄ pusryčių ir vakarienės gamybos kaÅ¡tų. Trečiojo asmens pasiÅ«lyme nurodyta pietums skirtų patiekalų gamybos iÅ¡laidų suma yra mažesnė už minimaliÄ pirkimo sÄ lygų paaiÅ¡kinime nustatytÄ ribÄ (t. 1, b. l. 127-128, 139-140, 142-146). Tokiu atveju trečiojo asmens pasiÅ«lymas, kaip neatitinkantis konkurso sÄ lygose nustatytų reikalavimų (pietums skirtų patiekalų gamybos kaÅ¡tai negali bÅ«ti mažesni kaip 25 % nuo maisto produktų kainos), turėjo bÅ«ti atmestas (Konkurso sÄ lygų 9.5.3 p., VPÄ® 39 str. 2 d. 2 p.).

Nesilaikydama savo paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų sÄ lygų perkančioji organizacija pažeidė VPÄ® 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principus. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus Å¡ias aplinkybes. Pirkimo dokumentai reikalavo, kad tiekėjo pasiÅ«lymo galiojimas bÅ«tų užtikrintas 5 000 Lt sumos banko garantija ar draudimo bendrovės laidavimu (Konkurso sÄ lygų 6.1. p.). Iki pasiÅ«lymo pateikimo tiekėjui buvo suteikta galimybė praÅ¡yti perkančiÄ jÄ organizacijÄ priimti jo

siÅ«lomÄ pasiÅ«lymo užtikrinimÄ (Konkurso sÄ lygų 6.2. p.). Sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijÄ ar laidavimÄ 150 000 Lt

sumai tiekėjas privalėjo pateikti perkančiajai organizacijai per tris darbo dienas nuo praneÅ¡imo apie numatomÄ su juo sudaryti sutartį gavimo dienos (Konkurso sÄ lygų 14.6. p.). Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo nepateikė atsakovui pirkimo dokumentuose numatyto pasiÅ«lymo galiojimo užtikrinimo, neprašė perkančiosios organizacijos sutikimo priimti jo pateiktÄ AB „Reso Europa“ laidavimo raÅ¡tÄ 100 000 Lt sumai (t. 1, b. l. 137), nors pasiÅ«lyme nurodė, kad jo galiojimui užtikrinti pateikia AB „Reso Europa“ laidavimo raÅ¡tÄ 5 000 Lt, o sutarties įvykdymo užtikrinimui pateiks tos pačios draudimo bendrovės laidavimÄ 150 000 Lt (t. 1, b. l. 128). Su pasiÅ«lymu pateikto laidavimo raÅ¡to turinys rodo, kad Å¡iuo dokumentu buvo užtikrintas trečiojo asmens pasiÅ«lymas, o ne pirkimo sutarties įvykdymas. PrieÅ¡ sutarties sudarymÄ trečiasis asmuo nepateikė atsakovui pirkimo dokumentuose numatyto sutarties įvykdymo užtikrinimo ir pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ tokio dokumento pateikimo terminÄ atidėti, kurį atsakovas patenkino (t. 2, b. l. 73, 82-84). Tokie atsakovo ir trečiojo asmens veiksmai neatitiko nei pirkimo dokumentų, nei VPÄ® 30 straipsnio reikalavimų, nes sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos pateikimÄ reglamentuojančios normos nenumatė galimybės pratęsti reikiamos garantijos pateikimo terminÄ .

IÅ¡vada

apie viešųjų pirkimų principų ir VPÄ® bei pirkimo dokumentų imperatyvių normų pažeidimÄ

darytina įvertinus ir tai, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos konkurso pirkimo sutarties sÄ lyga dėl nemokamo maitinimo maisto patiekalų paruoÅ¡imo iÅ¡laidų skaičiavimo nuo lėšų patiekalams įsigyti ir jų apmokėjimo iÅ¡ savivaldybės biudžeto lėšų (9 punktas) neatitinka trečiojo asmens pasiÅ«lymo, kuriame pusryčių ir vakarienės patiekalų paruoÅ¡imo iÅ¡laidos nebuvo numatytos ir nebuvo įskaičiuotos į pasiÅ«lymo kainÄ , t. y. sutartis neatitinka pasiÅ«lyme nustatytos pirkimo sÄ lygos (t. 1, b. l. 75-77); sutartis buvo sudaryta be konkurso sÄ lygose reikalaujamos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos; pažeidžiant pirkimo dokumentuose ir Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus sutarties sudarymo terminus (Konkurso sÄ lygų 13.4., 14.2., 14.6. p., VPÄ® 18 str. 3 ir 9 d.,

30 str.). Tai, kad pirkimo sutartis buvo sudaryta nesilaikant įstatyme numatytų terminų, skundžiamame sprendime pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo apeliacijos dėl tokių teismo motyvų neteikė, todėl negali kvestionuoti Å¡ių teismo iÅ¡vadų bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka pagal ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Dėl Å¡ių priežasčių kolegija plačiau neanalizuoja ir nevertina nei sutarties sudarymo laiko aspektu teisinio reglamentavimo (Konkurso sÄ lygų 14.1 p., VPÄ® 18 str. 9 d.), nei nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių tuo klausimu, tačiau konstatuoja, kad Å¡iuo atveju buvo pažeisti imperatyvių teisės normų reikalavimai.

Pirmosios instancijos teismas pripažino sutarties sudarymo pažeidimus, tačiau juos laikė formaliais ir, suteikęs prioritetÄ racionalaus lėšų panaudojimo principui, nekonstatavo perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo. Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada kolegija nesutinka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad racionalaus lėšų panaudojimo tikslas nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, t. y. Å¡is tikslas negali bÅ«ti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus, kitus VPÄ® įsakmius reikalavimus ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje IDT Biologika GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009).

Kiekvienu atveju teismui nustačius, kad pažeista viešųjų pirkimų organizavimo tvarka, kad perkančioji organizacija nepagrįstai priėmė sprendimÄ vieno ar kito pirkimų dalyvio pasiÅ«lymÄ pripažinti laimėjusiu, kad pirkimo sutartis pažeidžia imperatyvias normas, teismas turi spręsti dėl konkrečių pažeidimų pobÅ«džio, taip pat spręsti, ar konkretus pažeidimas pateisina pirkimų komisijos sprendimo panaikinimÄ ir Å¡io sprendimo pagrindu sudarytos sutarties pripažinimÄ niekine. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, t. y. sprendimas naikinamas tik tada, jei nustatomi imperatyvaus pobÅ«džio viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai – tiek konkrečių Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų taisyklių, tiek viešųjų pirkimų principų esminiai pažeidimai.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, priimdamas trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ ir pripažindamas jį laimėjusiu bei sudarydamas su juo pirkimo sutartį, pažeidė imperatyvius Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 ir 9 dalies, 30 straipsnio, 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus bei neužtikrino Å¡io įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytų lygiateisiÅ¡kumo, skaidrumo principų įgyvendinimo. Kadangi byloje yra nustatyti konkurso tvarkos bei pirkimo sutarčiai taikomų imperatyvų pažeidimai, dėl kurių pasiÅ«lymo sÄ lygų neatitinkanti sutartis su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta, nors jo pasiÅ«lymas turėjo bÅ«ti atmestas, tokie pažeidimai yra esminiai, o ne formalÅ«s. Bylos duomenys liudija, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo nėra naujokai vieÅ¡uosiuose pirkimuose, todėl vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų bei jose numatytų principų privalomumas jiems yra žinomi, dėl to nagrinėjamoje byloje nustatyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų pažeidimai niekaip negali bÅ«ti pateisinami. Tokiu bÅ«du perkančiosios organizacijos vieÅ¡ojo pirkimo komisijos sprendimai, kuriais patvirtinta preliminari pasiÅ«lymų eilė, pirmÄ vietÄ skiriant trečiojo asmens pasiÅ«lymui, ir Å¡is tiekėjas pripažintas laimėtoju, yra neteisėti ir naikintini.

Panaikinus sprendimus dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, pirkimo komisijos sprendimo pagrindu sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties galiojimas negali bÅ«ti pateisinamas, nes iÅ¡ neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (ex iniuria ius non oritur). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, yra pasisakęs, kad teismai, nustatę imperatyvaus pobÅ«džio viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, gali ir privalo pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatÄ konstatuoti, kad dėl tokio vieÅ¡ojo pirkimo

sudarytas sandoris yra niekinis ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr.

3K-3-416/2008 ir kt.). Konstatavus niekinio sandorio faktÄ , Å¡alys grÄ Å¾inamos į padėtį, buvusiÄ iki sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju sutarties vykdymas yra tik įpusėjęs, pirktos paslaugos – nemokamas mokinių maitinimas mokslo metais ir vasaros stovyklų metu teikiamos socialiai pažeidžiamai visuomenės narių grupei – mažas pajamas gaunančių Å¡eimų vaikams, todėl sandorio konstatavimo niekiniu metu Å¡alių grÄ Å¾inimas į ankstesnę padėtį prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajam interesui – visuomenės socialinės grupės rėmimui. Tokiu atveju atsižvelgtina į Direktyvos 2007/66 2 d straipsnį, pagal kurį peržiÅ«ros institucija gali nepripažinti sutarties negaliojančia, net jeigu ji buvo suteikta neteisėtai, jei nustatoma, kad dėl svarbių bendro intereso priežasčių reikėtų iÅ¡saugoti sutarties padarinius. Nagrinėjamu atveju sprendžiant sutarties galiojimo klausimÄ , socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės interesai laikytini virÅ¡enybę turinčia priežastimi, nes už kelių dienų prasidėsiančio nemokamo mokinių maitinimo nutraukimas dėl sutarties negaliojimo turės neproporcingų padarinių. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, kolegija nepripažįsta ginčo pirkimo sutarties negaliojančia ir netaiko jos negaliojimo pagrindų. Palikus sutartį galioti, ji turi bÅ«ti toliau vykdoma, todėl negali bÅ«ti patenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas įpareigoti atsakovÄ atnaujinti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras ir iÅ¡ naujo svarstyti tiekėjų pasiÅ«lymus.

VeiksmingÄ tiekėjų pažeistų teisių apsaugÄ užtikrina žalos atlyginimo institutas. Pagal VPÄ® 96 straipsnį, jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo VPÄ® ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ar jas įvykdo netinkamai arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti VPÄ®, nukentėjusi Å¡alis turi teisę kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo. Žalos atlyginimo reikalavimÄ reiÅ¡kiantis asmuo privalo įrodyti žalos padarymo faktÄ ir dydį. Pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs atsakovo veiksmų neteisėtumo ir ieÅ¡kinį atmetęs visa apimtimi,

žalos atlyginimo reikalavimo netyrė, nevertino ir dėl jo nepasisakė. Ieškovas reiškė žalos atlyginimo

reikalavimÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo nuostolius, patirtus nuo paslaugų pagal ginčo sutartį teikimo pradžios iki patikslinto ieÅ¡kinio padavimo – 2009 m. kovo 24 d. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumÄ , ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo už visÄ sutarties vykdymo laikotarpį, tuo tikslu tikslinti ieÅ¡kinio dalykÄ bei teikti žalÄ pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinėje instancijoje didinti reikalavimų negalima, todėl siekiant iÅ¡vengti naujo teisminio bylinėjimosi, užtikrinant proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ , bylos dalis dėl žalos atlyginimo grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, pripažinus, kad pagal byloje esančius duomenis negalima žalos atlyginimo reikalavimo iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str.

1 d. 2 p.).

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinio reikalavimus, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas ir tokiu bÅ«du pažeidė proceso teisės normas, taip pat netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų procedÅ«ras. Todėl skundžiamas sprendimas keistinas, panaikinant ginčijamus atsakovo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų metu priimtus sprendimus, bylÄ dalyje dėl žalos atlyginimo grÄ Å¾inant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kitÄ sprendimo dalį paliekant nepakeistÄ (CPK 326 str. 3-4 d., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Bylos dalyviai ir valstybė patyrė iÅ¡laidų bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (t. 1, b. l. 15, t. 2, b. l. 21, 158-161; t. 3, b. l. 14, 26-33), kurias pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas turės paskirstyti bylÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ pakeisti. Sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ .

Panaikinti Plungės rajono savivaldybės 2008 m. lapkričio 19 d. skelbtame supaprastintame atvirame konkurse Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugoms pirkti viešųjų pirkimų komisijos 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ preliminarioje pasiÅ«lymų eilėje pirmÄ jÄ vietÄ skirti vieÅ¡ajai įstaigai „Kretingos maistas“.

Panaikinti Plungės rajono savivaldybės 2008 m. lapkričio 19 d. skelbtame supaprastintame atvirame konkurse Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugoms pirkti viešųjų pirkimų komisijos 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ konkurso laimėtoju pripažinti vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ â€žKretingos maistas“.

Sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti žalos atlyginimÄ , panaikinti ir bylÄ Å¡ioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                      Danutė Gasiūnienė

                                                                                                                  Gintaras

Pečiulis

                                                                                                                 Egidijus

Žironas