ddca5daf-5152-4c4d-8eee-77dbd8db3692 · KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Pranešėjas PPK-24-1005/2016Teisminio proceso Nr. 1-26-00002-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.7.2. (S) KUPIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2016 m. vasario 23 d.KupiÅ¡kis              KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Rakauskas, susipažinęs su pareiÅ¡kėjo E. V. skundu, paduotu privataus kaltinimo tvarka, kuriame praÅ¡oma pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ J. A. P., n u s t a t ė: Skunde E. V. praÅ¡o pradėti baudžiamÄ jį procesÄ privataus kaltinimo tvarka ir J.

A. P. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 154 straipsnį. Skunde nurodoma, kad advokatas J. A. P. atstovavo D. B. interesus Kupiškio rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir teismo posėdžio metu, po baigiamųjų kalbų replikų metu apšmeižė E. V., kuris byloje buvo atsakovas. J. A. P. paskelbė savo nuomonę, kuri nepagrįsta nei teisme surinkta medžiaga, nei asmens, kuriam atstovavo J.

A. P. pozicija, t. y., paskelbė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , o bÅ«tent: jog E. V. nerašė laiÅ¡kų vaikams, jog vaikai tėvo nelanko, nes E. V. neprašė, jog vaikai jį lankytų. Taip pat, kad J. A. P. posėdžio metu kalbėjo apie E. V. nerÅ«pestingumÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, jog tokiu bÅ«du Jonas A. P. jį apÅ¡meižė ir įžeidė, sukėlė jam neigiamas emocijas ir emocinius iÅ¡gyvenimus, dėl ko praÅ¡o pripažinti jį nukentėjusiuoju.Privataus kaltinimo procesÄ atsisakytina pradėti.

Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnyje 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, o Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas Å¡meižė asmenį, neva Å¡is padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Minėtos nusikalstamos veikos yra įtvirtintos baudžiamojo kodekso XXII skyriuje, kuris saugo nuo nusikalstamų kėsinimųsi į asmens garbę ir orumÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 4121 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ , atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesÄ , jeigu skunde ar pareiÅ¡kime nurodyti faktai apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi jau skundo priėmimo stadijoje teismas yra įpareigotas atlikti dalinę faktų analizę ir spręsti, ar konkrečių atveju neegzistuoja aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių baudžiamasis procesas nėra galimas.

Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiam sprendimui svarbi yra nusikalstamos veikos sÄ voka, nurodyta Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 1 dalyje – nusikaltimas yra pavojinga ir baudžiamajame kodekse uždrausta veika, už kuriÄ numatytÄ laisvės atėmimo bausmė. Vienas iÅ¡ nusikaltimo požymių yra veikos pavojingumas. Taigi Å¡ioje stadijoje teismas turi spręsti, ar skunde pateikti teiginiai, įvardijami kaip Å¡meižiantys asmenį, yra tiek pavojingi, kad juos reikėtų vertinti baudžiamosios teisės kontekste.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartÄ pabrėžta, kad ne bet kokia neteisėta veika turi bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-396/2009, Nr. 2K-526/2009, Nr. 2K-262/2011, 2K-P-267/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-7-262/2013).

Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t. y. skleidimas to, kas teigiama esant buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iÅ¡kreipiami.

Teismas pažymi ir tai, kad teisės normos gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingÄ informacijÄ , bet ir ne visiÅ¡kai tiksliÄ informacijÄ , tačiau tai padariusį sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiaujant teise skleisti informacijÄ bei asmenį, kuris, įgyvendindamas teisę reikÅ¡ti savo nuomonę, pavartojo tam tikro laipsnio faktų perdėjimÄ â€“ hiperbolizavimÄ (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-645/2005).Teismas perklausęs pareiÅ¡kėjo pateiktame kompaktiniame diske įraÅ¡ytus garso įraÅ¡us nustatė, kad advokatas J.

A. P. iÅ¡ tiesų teismo posėdžio metu per baigiamÄ sias kalbas pasakė pareiÅ¡kėjo nurodytus teiginius, tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnyje. Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį nuostatÄ , kad laisvas proceso Å¡alių pasikeitimas argumentais yra svarbus dėl proceso teisingumo reikalavimų (pvz., Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 29369/10, § 137, su tolesnėmis nuorodomis).

Įvertinęs E. V. skunde nurodytus teiginius, kuriuos išsakė advokatas J. A. P. teismo posėdžio metu, paties pareiškėjo vertinamus kaip neatitinkančius tikrovės ir įžeidžiančius bei apšmeižiančius, teismas konstatuoja, kad advokato J. A. P. pasakyti teiginiai nėra pavojingi baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Civilinėje byloje J. A. P. veikė, kaip ieškovės atstovas, todėl turėjo teisę atkreipti teismo dėmesį į svarbias bylos aplinkybes bei pasisakyti dėl jų.

Garso įraÅ¡e yra užfiksuota, jog J. A. P. samprotavimai per baigiamÄ sias kalbas iÅ¡Å¡aukė didelį E. V. nepasitenkinimÄ , E. V. J. A. P. pradėjo įžeidinėti, vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Tačiau J. A. P. samprotavimai ir pateiktas bylos aplinkybių vertinimas nesudaro pagrindo teigti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnyje. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjo E. V. kartu su skundu pateiktas Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2016-02-10 raÅ¡tas, iÅ¡ kurio matyti, jog E. V. laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 31 d. iki 2015 m. sausio 1 d. iÅ¡siuntė savo sÅ«nui R.

V. vienÄ laiÅ¡kÄ (2011-01-21), o kitam sÅ«nui T. V. tris laiÅ¡kus (paskutinį 2011-06-08), nepaneigia, advokato J. A. P. iÅ¡sakyto teiginio teisingumo, kad E. V. nerašė laiÅ¡kų vaikams, kadangi tai vertinamo dalykas. Visai tikėtina, kad Jonas A. P. turėjo omenyje tai, kad tam tikrÄ laikotarpį iki bylos nagrinėjimo (kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, teismo sprendimas priimtas 2014-10-13) E. V. laiÅ¡kų minėtiems vaikams nerašė, kÄ aptarti duomenys visiÅ¡kai patvirtina.

Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BPK 4121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ , atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesÄ , jeigu skunde ar pareiÅ¡kime nurodyti faktai apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Atsižvelgus į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodytais advokato J. A. P. veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnyje, požymių. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4121 straipsniu, n u t a r i a: Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ , kadangi J. A. P. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, požymių.Skundas dėl Å¡ios nutarties gali bÅ«ti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo dienos.

Skundas paduodamas per KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ Panevėžio apygardos teismui. Teisėjas                                                                                                                           Raimundas Rakauskas