Legislator Case Law & Legislation
ddc6c4cd-9eb2-4c16-954c-263db375c787 AI generated

ddc6c4cd-9eb2-4c16-954c-263db375c787 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number ddc6c4cd-9eb2-4c16-954c-263db375c787
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kėjos UAB „Miesto energija“ skundÄ atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybė, dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija arba atsakovė) 2009-10-294 nutarimÄ Nr. O3-175 „Dėl Å¡ilumos kainų dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Miesto energija“ ir įpareigoti atsakovę perskaičiuoti ir nustatyti naujas 2009 – 2011 laikotarpio Å¡ilumos kaimų dedamÄ sias UAB „Miesto energija“ Ukmergės rajono savivaldybės pirmiems Å¡ilumos bazinių kainų dedamųjų galiojimo metams, atitinkamai koreguojant nustatytÄ bazinę kainÄ .

Legislator headnote

AI generated

ddc6c4cd-9eb2-4c16-954c-263db375c787 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: O3-175 „Dėl Å¡ilumos kainų dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Miesto energija“ ir įpareigoti atsakovę perskaičiuoti ir nustatyti naujas 2009 – 2011 laikotarpio Å¡ilumos kaimų dedamÄ sias UAB „Miesto energija“ Ukmergės rajono savivaldybės pirmiems Å¡ilumos bazinių kainų dedamųjų galiojimo metams, atitinkamai koreguojant nustatytÄ bazinę kainÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-352-473/2010

Proceso Nr. 3-61-3-02031-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija 28; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Šidagienės ir Arūno

Kaminsko, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal

pareiÅ¡kėjos UAB „Miesto energija“ skundÄ atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybė, dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė:

pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija arba atsakovė) 2009-10-294 nutarimÄ Nr. O3-175 „Dėl Å¡ilumos kainų dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Miesto energija“ ir įpareigoti atsakovę perskaičiuoti ir nustatyti naujas 2009 – 2011 laikotarpio Å¡ilumos kaimų dedamÄ sias UAB „Miesto energija“ Ukmergės rajono savivaldybės pirmiems Å¡ilumos bazinių kainų dedamųjų galiojimo metams, atitinkamai koreguojant nustatytÄ bazinę kainÄ .

Pareiškėja UAB „Miesto energija“ skunde teismui nurodė ir jos atstovai 2010-03-03 teismo posėdyje paaiškino (I t. b. l. 3-13, II t. b. l. 14-17), kad 2000-12-20 tarp Ukmergės rajono savivaldybės, UAB „Energijos taupymo centras“ (investuotojas) ir pareiškėjos (operatoriaus) buvo

sudaryta SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“

šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartis, kurios pagrindu sudarytos

UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Dainavos energetika“ ir UAB „Šventupė“ turto nuomos

sutartys. Pagal Å¡ias sutartis pareiÅ¡kėja įsipareigojo 15 metų vykdyti investicijas iÅ¡nuomoto turto eksploatavimÄ , bÅ«ti Å¡ilumos energijos tiekėju tiems vartotojams, kuriems Å¡ilumos energijÄ tiekė UAB „Ukmergės Å¡iluma“, UAB „Dainavos energetika“ ir UAB „Šventupė“, bei prie iÅ¡nuomoto Å¡ilumos Å«kio naujai prisijungiantiems vartotojams. Pagrindinė pareiÅ¡kėjos veikla - Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimas. Atsakovė 2003-11-18 nutarimu Nr. 03-87 pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė Å¡ilumos tiekimo licencijÄ Nr. L4-Å T-1, kuria pareiÅ¡kėjai suteikiama iÅ¡imtinė teisė tiekti Å¡ilumos energijÄ Ukmergės miesto, Å ventupės ir Dainavos kaimų (Ukmergės rajono savivaldybė) vartotojams.

Pirmosios Å¡ilumos bazinės kainos pareiÅ¡kėjai 2004 - 2008 metų laikotarpiui buvo nustatytos 2004-10-21 atsakovės nutarimu Nr. 03-106. Å iuo nutarimu patvirtintos bazinės kainos galiojo iki 2009-10-31. PareiÅ¡kėja 2009-05-25 raÅ¡tu Nr. 322 pateikė atsakovei bei Ukmergės rajono savivaldybei Å¡ilumos bazinių kainų projektÄ 2009 - 2011 metų laikotarpiui ir dokumentus, reikalingus bazinių kainų skaičiavimui pagrįsti. Ukmergės rajono savivaldybė 2009-07-03 raÅ¡tu Nr. (6.17)-18-1328 pateikė pastabas dėl Å¡ilumos bazinių kainų projekto, į kurias atsižvelgta ir galutinėje 2009-10-29 Komisijos Å¡ilumos skyriaus pažymoje Nr. O5-259 (toliau – Pažyma).

Å i Pažyma pareiÅ¡kėjai buvo pateikta tik prieÅ¡ pat Komisijos posėdį, kuriame buvo sprendžiama dėl bazinių kainų dedamųjų nustatymo ir su ja pareiÅ¡kėja neturėjo galimybės iÅ¡ anksto susipažinti. Pažymos pagrindu atsakovė priėmė skundžiamÄ nutarimÄ Nr. O3-175, kuriuo nustatė Å¡ilumos bazinės kainos dedamÄ sias pareiÅ¡kėjai, neįvertinusi arba netinkamai įvertinusi tiek pagal MetodikÄ taikytinus, tiek pareiÅ¡kėjos pateiktus rodiklius. Atsakovė, vertindama elektros energijos sÄ naudas, reikalingas Å¡ilumos energijai pagaminti, taikė nepagrįstai žemÄ 2009 metų vasarÄ galiojusiÄ jos kainÄ .

Å ilumos bazinės kainos yra tvirtinamos 3 metams, bazinių kainų dedamosios laikotarpiui iki 12 mėnesių, todėl akivaizdu, kad vos už poros mėnesių ženkliai padidėsiančios elektros energijos kainos, kurios sudaro 4,1 proc. kintamųjų sÄ naudų, lems didelius pareiÅ¡kėjos reguliuojamos veiklos nuostolius. Komisija sumažino pareiÅ¡kėjos darbuotojų skaičių bei jiems skirtÄ darbo užmokesčio fondÄ nepagrįstai, nukrypdama nuo Metodikos, todėl neteisingai apskaičiavo darbo užmokesčio sÄ naudas, dėl ko pareiÅ¡kėja bÅ«tų priversta mažinti atlyginimus darbuotojams arba patirti nuostolius.

Atsakovei nesilaikant Metodikos 2.9 punkto bei savo 2009-10-23 raÅ¡te Nr. R2-1669 iÅ¡dėstytos pozicijos, netinkamai buvo apskaičiuotos nusidėvėjimo (amortizacijos) sÄ naudos, dėl ko pareiÅ¡kėja visÄ skundžiamu nutarimu nustatytos bazinės Å¡ilumos kainos galiojimo laikotarpį patirs pastovius ir didelius nuostolius. Nepagrįstai mažindama pareiÅ¡kėjos veiklos sÄ naudas iki 2008 metų lygio, atsakovė taip pat pažeidė Metodikos reikalavimus.

Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ nurodė ir 2010-03-03 teismo posėdyje jos atstovės paaiÅ¡kino (I t. b. l. 132-138, II t. b. l. 14-17), kad Pažymos projektas pareiÅ¡kėjai ir Ukmergės rajono savivaldybei buvo pateiktas dar iki jos svarstymo Komisijos posėdyje. PareiÅ¡kėja dar 2009-10-23 pateikė Komisijai raÅ¡tÄ Nr. 33, kuriame nurodė, kad teikia pastabas remdamasi Komisijos pateikta bazinės kainos projekto pažyma.

Taip pat 2009-10-27 raÅ¡tu Nr. 35 pareiÅ¡kėja nurodė, jog teikia pastabas remdamasi Komisijos pateikta patikslinta medžiaga. IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėja buvo susipažinusi su Komisijos Å ilumos skyriaus atliktais skaičiavimais ir turėjo galimybę teikti raÅ¡tu (ar posėdžio metu iÅ¡sakyti žodžiu) savo pastabas dėl atliktų skaičiavimų. Nurodo, kad Energetikos įstatymas suteikia Komisijai kompetencijÄ nustatant valstybės reguliuojamas kainas, įvertinti investicijų atsipirkimo ir veiklos iÅ¡laidų pagrįstumÄ (Energetikos įstatymo 17 str. 8 d. 6 p.).

Metodika nenumato galimybės nustatant bazines Å¡ilumos kainas, vertinti prognozines elektros energijos sÄ naudas. Tačiau  skaičiuojant Å¡ilumos bazinių kainų dedamÄ sias turi bÅ«ti vertinamos galiojančios elektros energijos kainos. Jei ateityje elektros energijos kainos kistų, kintamosios Å¡ilumos kainos dedamosios bÅ«tų koreguojamos Metodikos 117 punkte nustatyta tvarka. Taigi elektros energijos sÄ naudos paskaičiuotos vadovaujantis Metodika bei taikant galiojančias elektros energijos kainas. Komisija neginčija mažiausių sÄ naudų principo svarbos, tačiau skaičiuodama ar tikrindama Å¡ilumos kainas, objektyviai įvertina Å¡ilumos tiekėjo galimybes bei siekia užtikrinti patikimÄ ir kokybiÅ¡kÄ Å¡ilumos tiekimÄ vartotojams kuo mažiausiomis sÄ naudomis.

Jei pareiÅ¡kėja mano, kad Metodikos nuostatos, įtvirtinančios kintamųjų sÄ naudų apskaičiavimo tvarkÄ , yra neteisėtos ir pažeidžia jo interesus, jis savo teises galėtų ginti tik ABTÄ® 16 skirsnio nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjos ir Komisijos skaičiavimuose taikytas Å¡ilumos tiekėjų grupės vidutinis darbo užmokestis skiraisi, nes Komisija, atsižvelgusi į susidariusiÄ ekonominę padėtį ir darbo rinkos tendencijas, darbo užmokesčio sÄ naudas skaičiavo taikydama 2008 metų vidutinį darbo užmokestį.

Pagal Metodikos 8.1.3.2 punktÄ , Komisija neprivalėjo skaičiavimuose taikyti pareiÅ¡kėjos nurodytÄ už Å¡ilumos tiekėjų grupės vidutinį darbo užmokestį didesnį darbo užmokestį. Metodikos 2.9 punkto nuostatos taikytinos tik iÅ¡nuomotam turtui, tuo tarpu nuosavam turtui taikomi Metodikoje įtvirtinti nusidėvėjimo sÄ naudų skaičiavimo kriterijai. Komisija, nustatydama kainas, įmonės nuosavam turtui taikė Metodikoje nustatytus nusidėvėjimo normatyvus, o iÅ¡nuomoto turto nusidėvėjimui – nuomos ar koncesijos sutartyje numatytus nusidėvėjimo normatyvus.

Dėl veiklos sÄ naudų Komisija nurodė, kad skaičiuojant kainas, nėra lyginamos sÄ naudos tarp Å¡ilumos tiekėjų absoliučia suma (tÅ«kst. Lt), bet yra iÅ¡vedami atitinkami rodikliai. Kuo mažiau Å¡ilumos tiekėjas realizuoja, tuo sÄ lyginai didesnės yra veiklos sÄ naudos. Todėl lyginti sÄ naudas taip, kaip lygina pareiÅ¡kėja yra nekorektiÅ¡ka. PareiÅ¡kėjos faktinės ir planuojamos veiklos sÄ naudos sudaro apie 24 proc. visų pastoviųjų sÄ naudų ir jos virÅ¡ija III grupės vidurkį, kuris yra 17,1 proc.

Vadovaujantis Metodikos nuostata, kad veiklos sÄ naudos skaičiuojamos atsižvelgus į atitinkamos Å¡ilumos teikėjų grupės lyginamosios analizės rodiklius, pareiÅ¡kėjos planuojamos veiklos sÄ naudos sumažintos 41,5 proc. - darbo užmokestis ir kitos sÄ naudos sumažintos iki 2008 metų lygio, valdymo ir konsultavimo mokestis sumažintas 71,4 proc. Å ilumos skyrius Å¡ilumos tiekimo veikloms priskyrė 727,8 tÅ«kst. Lt, t. y. 52,1 proc. mažiau bei Ä®monė, kuri visas veiklos sÄ naudas priskyrė tik Å ilumos tiekimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybė su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ Â ir jos atstovas 2010-03-03 teismo posėdyje laikėsi atsakovės atsiliepime nurodytos pozicijos (II t. b. l. 1, 4, 14-17).

Teismo posėdyje 2010-03-16 bylos proceso šalys ir jų atstovai nedalyvavo. Apie teismo posėdį visiems tinkamai pranešta. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėja skundžia ir praÅ¡o panaikinti atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-10-29 nutarimÄ Nr. O3-175, kuriuo Komisija nustatė Å¡ilumos bazinių kainų dedamÄ sias UAB „Miesto energija“ (I t. b. l. 139-140).

PareiÅ¡kėja teigia, kad Komisija, skaičiuodama Å¡ilumos bazinių kainų dedamÄ sias, nukrypo nuo Metodikos nuostatų ir/ar jų nepagrįstai netaikė, nors privalėjo taikyti. Nurodo, kad Komisija: 1) vertindama elektros energijos sÄ naudas, reikalingas Å¡ilumos energijai pagaminti, taikė nepagrįstai žemÄ jos kainÄ ; 2) nepagrįstai sumažino pareiÅ¡kėjos darbuotojų skaičių bei jiems skirtÄ darbo užmokesčio fondÄ ir todėl neteisingai paskaičiavo darbo užmokesčio sÄ naudas; 3) nesilaikė Metodikos 2.9 punkto bei savo iÅ¡aiÅ¡kinimo ir nepagrįstai vadovavosi Metodikoje nurodytais nusidėvėjimo sÄ naudų skaičiavimais, nepaisant to, kad pareiÅ¡kėja Å¡ilumos Å«kio

modernizavimo ir renovacijos sutartį pasirašė dar 2000 m. (nepagrįstai prailgino nusidėvėjimo terminus pagal naujÄ jÄ MetodikÄ , patvirtintÄ 2009-07-08

Komisijos nutarimu); 4) nustatydama veiklos sÄ naudas taikė ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ ir Metodikoje nenumatytÄ veiklos sÄ naudų lygio nustatymo nuo visų pastoviųjų sÄ naudų principÄ .

Å ilumos Å«kio valstybinį valdymÄ , Å¡ilumos Å«kio subjektų veiklÄ jų santykius su Å¡ilumos vartotojais, tarpusavio ryÅ¡ius ir atsakomybę reglamentuoja Å ilumos Å«kio įstatymas (toliau – ŠŪĮ). Å iam ginčui taip pat reikÅ¡mingas Energetikos įstatyme (toliau – EÄ®) ir Å ilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta 2009-07-08 Komisijos nutarimu Nr. O3-96.

Å ilumos Å«kio įstatymo (Valstybės žinios, 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259, 2009-05-12 redakcija, įsigaliojusi nuo 2009-07-01) 32 str. 4 dalyje nustatyta, kad Å¡ilumos tiekėjas, kuris realizuoja ne mažiau kaip 10 GWh Å¡ilumos per metus, vadovaudamasis Å¡ilumos kainų nustatymo metodikomis ir atsižvelgdamas į savivaldybės institucijos ir Komisijos pastabas, parengia ir teikia Komisijai bei savivaldybės institucijai Å¡ilumos bazinės kainos projektÄ . Savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 dienų teikia Komisijai bazinės kainos suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Komisija, iÅ¡nagrinėjusi savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 dienų jų negavusi, ne vėliau kaip per 15 dienų nustato Å¡ilumos bazinę kainÄ . Å ilumos bazinė kaina – tai ilgalaikė Å¡ilumos kaina,  sudaryta  iš  pastoviosios  ir  kintamosios  šilumos  bazinės  kainos  dedamųjų, apskaičiuotų pagal Komisijos patvirtintÄ Å ilumos kainų nustatymo metodikÄ , parengtÄ pagal Komisijos parengtus ir Vyriausybės patvirtintus Å ilumos kainų nustatymo metodikos principus, nustatyta ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Abi kainos dedamosios taikomos Å¡ilumos kainoms apskaičiuoti. Å ilumos bazinė kaina gali bÅ«ti vienanarė arba dvinarė (ŠŪĮ 2 str. 27 p.). GaliojančiÄ Â Å ilumos kainų nustatymo metodikÄ Komisija patvirtino, 2009-07-08 nutarimu Nr. O3-96.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2009-05-25 raÅ¡tu Nr. 322 „Dėl teikiamos bazinės kainos skaičiavimo“ pateikė Komisijai ir Ukmergės rajono savivaldybei Å¡ilumos bazinių kainų projektÄ ir dokumentus, reikalingus bazinių kainų skaičiavimams pagrįsti. PareiÅ¡kėja tikslino savo skaičiavimus 2009-09- 17 raÅ¡tu Nr. 439, 2009-10-06 raÅ¡tu Nr. 11 (I t. b. l. 214-215). Ukmergės rajono savivaldybė 2009-07-03 raÅ¡tu Nr. (6.17)-18-1328 pateikė pastabas dėl Å¡ilumos bazinių kainų projekto (I t. b. l. 92-93). Komisijos Å ilumos skyrius 2009-10-27 pateikė pažymÄ Nr. O5-246 „Dėl UAB „Miesto energija“ Å¡ilumos bazinių kainų ir karÅ¡to vandens kainų dedamųjų nustatymo“, kurioje iÅ¡dėstyti detalÅ«s bazinių kainų dedamųjų skaičiavimai bei juos pagrindžiantys argumentai (I t. b. l. 176-193). PareiÅ¡kėja remdamasi Komisijos pateikta bazinės kainos projekto pažyma bei patikslinta medžiaga 2009-10-23 raÅ¡tu Nr. 33, 2009-10-27 raÅ¡tu Nr. 35 pateikė Komisijai savo pastabas (I t. b. l. 208, 209). Savo pastabas dėl Pažymos projekto Komisijai pateikė Ukmergės rajono savivaldybės meras 2009-10-26 raÅ¡tu Nr. (6.17)-18-2000 ir UAB „E energija“ – 2009-10-27 raÅ¡tu Nr. EE1 (I t. b. l. 211-212, 213). 2009-10-27 Komisijos posėdyje Å¡ilumos bazinių kainų UAB „Miesto energija“ nustatymas atidėtas 2009-10-29 (I t. b. l. 175). Komisijos Å ilumos skyrius 2009-10-29 Komisijos posėdžiui parengė pažymÄ Nr. O5-259 (Pažyma), kurioje pateikti patikslinti duomenys, atsižvelgiant į 2009-10-27 Komisijos posėdžio metu pateiktas pastabas (I t., b. l. 142-159). Komisija 2009-10-29 priėmė skundžiamÄ nutarimÄ Nr. O3-175, kuriuo nustatė Å¡ilumos bazinių kainų dedamÄ sias pareiÅ¡kėjai UAB „Miesto energija“ (I t. b. l. 141).

Teisės normos, reglamentuojančios Å¡ilumos Å«kį ir jo kainodarÄ , iÅ¡ esmės atspindi valstybės politikÄ Å¡ilumos Å«kio srityje (ŠŪĮ 32 str.). Å ilumos Å«kio įstatymo 1 str. 1 dalyje numatyta, jog Å¡io įstatymo paskirtis yra reglamentuoti Å¡ilumos Å«kio valstybinį valdymÄ , Å¡ilumos Å«kio subjektų veiklÄ , jų santykius su Å¡ilumos vartotojais, tarpusavio ryÅ¡ius ir atsakomybę. Taigi Å ilumos Å«kio rinka yra reguliuojama valstybės, o Å¡ilumos kainų nustatymas priklauso valstybės reguliuojamų kainų sričiai, todėl laikytina, kad Å¡ilumos Å«kis yra specifinė sritis, kuri priklauso vieÅ¡ajai teisei. Å ilumos Å«kio įstatymo tikslai: 1) mažiausiomis sÄ naudomis užtikrinti patikimÄ ir kokybiÅ¡kÄ Å¡ilumos tiekimÄ Å¡ilumos vartotojams; 2) Å¡ilumos Å«kyje įteisinti pagrįstÄ konkurencijÄ ; 3) ginti Å¡ilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus; 4) didinti Å¡ilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumÄ ; 5) gaminant Å¡ilumÄ , plačiau naudoti vietinį kurÄ , biokurÄ ir atsinaujinančiuosius energijos iÅ¡teklius; 6) mažinti Å¡ilumos energetikos neigiamÄ poveikį aplinkai (ŠŪĮ 1 str. 2 d.).  Taigi, vienas iÅ¡ ŠŪĮ tikslų – ginti Å¡ilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus. Ä®statymo normos suteikia vartotojams tam tikras garantijas dėl Å¡ilumos kainų nustatymo ir atitinkamai jų dydžio.

Energetikos įstatymo

15 str. 1 dalis numato, kad energetikos sektoriuje yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos kainos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos ar energijos kainas, nustatant jų virÅ¡utines ribas ar reguliavimo tvarkÄ . Valstybės reguliuojamų kainų nomenklatÅ«ra ir reguliavimo principai nustatomi energetikos sektorių įstatymuose. Valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas tvirtina Komisija (EÄ® 17 str. 5 d.). Komisija taip pat derina energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, Å¡ioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas (EÄ® 17 str. 8 d.

9 p.).

Dėl Komisijos uždavinių ir funkcijų pasakytina, kad Komisijos pagrindinis uždavinys yra prižiÅ«rėti Å¡ilumos Å«kio rinkas įstatymų nustatyta tvarka (EÄ® 17 str. 1 d., Komisijos nuostatų 5 p.). Vykdydama šį pavestÄ uždavinį, komisija atlieka Å¡ias funkcijas: tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybinės reguliuojamų kainų virÅ¡utines ribas, kontroliuoja valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymÄ (EÄ® 17 str. 8 d. 2-3 p., Komisijos nuostatų 6.1.-6.2. p., Å ilumos kainų nustatymo metodikos nuostatai).

Dėl kintamųjų sÄ naudų (elektros energijos technologinėms reikmėms).

Metodikos 10 punktas nustato, kad bÅ«tinosios sÄ naudos – tai pagal MetodikÄ nustatytos bazinių kainų galiojimo laikotarpio Å¡ilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo sÄ naudos, naudojamos bazinėms Å¡ilumos kainų dedamosioms nustatyti bei perskaičiuoti. Å ios sÄ naudos skirstomos į pastoviÄ sias (įskaitant veiklos sÄ naudas) ir kintamÄ sias. Metodikos 80.2.3 punktas kaip kintamÄ sias bÅ«tinÄ sias Å¡ilumos tiekėjo sÄ naudas įtvirtina elektros energijos bei vandens sÄ naudas. Å ios sÄ naudos skaičiuojamos pagal galiojančius normatyvus ir siektinus lyginamosios analizės rodiklius.

Metodika nenumato galimybės nustatant bazines Å¡ilumos kainas, vertinti prognozines elektros energijos sÄ naudas. Tačiau kintamosios dedamosios gali bÅ«ti koreguojamos kasmet, atsižvelgus į kuro struktÅ«ros pasikeitimus, kaip numato Metodikos 80.2.1.1 punktas, keičiamas veiklos efektyvumo užduotis (lyginamosios kuro sÄ naudos), nustatytas Komisijos, vadovaujantis jos patvirtintu Lyginamosios analizės apraÅ¡u bei atsižvelgus į elektros ar geriamojo vandens kainų pasikeitimus, taikant juos baziniams elektros energijos bei geriamojo vandens kiekiams (Metodikos 117 p.). Atsižvelgiant į tokį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant Å¡ilumos bazinių kainų dedamÄ sias turi bÅ«ti vertinamos galiojančios elektros energijos kainos. Elektros energijos kainoms kintant ateityje, kintamosios Å¡ilumos kainos dedamosios galės bÅ«ti koreguojamos. Taigi sÄ naudas Komisija skaičiavo vadovaujantis Metodikoje nustatyta tvarka bei taikydama galiojančias elektros energijos kainas. Todėl nepagrįsti pareiÅ¡kėjos argumentai, kad Komisija, nustatydama Å¡ilumos bazinių kainų

dedamÄ sias, turėjo įvertinti, kad 2010 m. elektros energijos kainos kis ir į bazinę Å¡ilumos kainÄ Ä¯dėti prognozines elektros energijos kainas, tuo tarpu

elektros energijos sÄ naudos nepagrįstai sumažintos, atsižvelgus į savivaldybės siÅ«lymus.

Dėl personalo ir darbo užmokesčio sÄ naudų.

Metodikos

80.1.3 punktas numato, kad darbo užmokesčio sÄ naudos skaičiuojamos atsižvelgus į ataskaitinio laikotarpio atitinkamai veiklai priskirta darbuotoju skaičių ir darbuotoju skaičiaus pasikeitimÄ dėl investicijų plane numatytu priemonių įgyvendinimo. Metinis darbo užmokesčio fondas skaičiuojamas atitinkamos veiklos darbuotoju skaičių padauginus iÅ¡ darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio. Vidutinis Å¡ilumos tiekėjo darbuotoju darbo užmokesčio dydis ribojamas atitinkamo Å¡ilumos tiekėjo darbuotojų darbo užmokesčio dydžiu, kuris skaičiuojamas remiantis Lyginamosios analizės apraÅ¡u. Metodikos 2.11 punkte įtvirtinta, kad, kol nepatvirtintas Lyginamosios analizės apraÅ¡as, skaičiavimuose vadovaujamasi vieÅ¡ai Komisijos skelbiamais vidutiniais atitinkamais Å¡ilumos tiekėjų grupės lyginamosios analizės rodikliais.

Nustatyta, jog pareiÅ¡kėja 2009-10-06 raÅ¡tu Nr. 11 pareiÅ¡kėja pateikė Komisijai  šilumos bazinių kainų projekto patikslinimÄ , kuriame nurodė, kad planuojamas Å¡ilumos tiekimo veiklos darbuotojų skaičius yra 43. Ä®monė 2008 metais pradėjo eksploatuoti dar vienÄ katilinę, todėl numatė papildomus du darbuotojus. Atsakovė į bazinių Å¡ilumos kainų skaičiavimus įtraukė 1 planuojamÄ darbuotojÄ ir darbo užmokesčio fondÄ skaičiavo 42 darbuotojams.

Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 2 dalyje nustatyta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens 1 kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir

(ar) karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiÅ«ros ir patikros, sÄ skaitų (mokėjimo praneÅ¡imų) už Å ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sÄ naudomis. Nustatyta, kad atsakovė darbo užmokesčio sÄ naudas skaičiavo taikydama 2008 metų vidutinį darbo užmokestį.

Metodikos

80.1.3.2 punkte įtvirtinta, kad kai Å¡ilumos tiekėjo darbuotojų skaičius yra mažesnis už atitinkamos Å¡ilumos tiekėjų grupės siektinus lyginamosios analizės rodiklius, tiekėjo darbuotojų vidutinis darbo užmokestis gali bÅ«ti didesnis už Å¡ilumos tiekėjų grupės vidutinį darbo užmokestį, tačiau darbo užmokesčio fondas neturi virÅ¡yti sumos, suskaičiuotos siektinÄ darbuotojų skaičių padauginus iÅ¡ atitinkamos tiekėjų grupės vidutinio darbo užmokesčio. Vadovaujantis minėtu reglamentavimu, darbuotojų vidutinis darbo užmokestis gali, bet ne privalo bÅ«ti didesnis už Å¡ilumos tiekėjų grupės vidutinį darbo užmokestį. Taigi Komisija, vadovaujantis Metodika skaičiuodama bazines kainas, neprivalėjo skaičiavimuose taikyti pareiÅ¡kėjos nurodytÄ už Å¡ilumos tiekėjų grupės vidutinį darbo užmokestį didesnį darbo užmokestį.

Dėl nusidėvėjimo (amortizacijos) sÄ naudų.

Ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sÄ naudas reglamentuoja Metodikos 80.1.2 punkto bei 3 priedo nuostatos. Numatyta, kad turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sÄ naudos skaičiuojamos nuo atitinkamos veiklos ataskaitinio laikotarpio reguliuojamo turto vertės pagal Metodikos priede nurodytus ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, taikant tiesiogiai proporcingÄ nusidėvėjimo metodÄ . Reguliuojamo turto verte nepripažįstamas su Å¡ilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo veikla nesusijęs, nenaudojamas, esantis atsargose, užkonservuotas, su Komisija nesuderintas turtas, nebaigta statyba, taip pat vartotojų sumokėtos lėšos už prijungimÄ prie tinklų, turtui įsigyti skirtos subsidijos, dotacijos, Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų bei ATL pardavimo lėšos.

Energetikos įstatymo 17 str. 8 d. 9 punkte įtvirtinta, kad Komisija derina energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, Å¡ioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas. Nustatyta, kad Komisija 2009-10-23 raÅ¡tu Nr. R2-1669 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad Metodikos 2.9 punkto nuostatos, jog įmonėms, pasiraÅ¡iusioms koncesijos ar nuomos sutartis, iki nusidėvėjimo normatyvų nustatymo pagal 2008-03-15 Å ilumos kainų nustatymo metodikÄ , taikomi sutartyse numatyti turto nusidėvėjimo normatyvai, taikytinos tik iÅ¡nuomotam turtui, tuo tarpu nuosavam turtui taikomi Metodikoje įtvirtinti nusidėvėjimo sÄ naudų skaičiavimo kriterijai, todėl pareiÅ¡kėjos argumentai, kad Metodikos 2.9 punkto nuostata vertintina atsižvelgus į PareiÅ¡kėjos tikruosius ketinimus, nepagrįsti.

Pagal ankstesnę reguliavimo tvarkÄ , nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai turėjo bÅ«ti suderinti su Komisija, pagal naujÄ tvarkÄ Metodikoje yra apibrėžti konkretÅ«s nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai pagal atskiras turto grupes, kurie privalomi visiems Å¡ilumos tiekėjams. Vadovaujantis Metodika, įgyvendintų ir bÅ«simų investicijų atsipirkimas numatomas per nusidėvėjimo (amortizacijos) sÄ naudas ir normatyvinį pelnÄ . Tuo atveju, kai įmonės savo veiklÄ vykdo terminuotos turto nuomos  ar koncesijos sutarties pagrindu, minėtų lėšų atsipirkimo klausimai, susiję su nuomos sutarčių terminais ar kitais galimais teisinės bazės, reglamentuojančios nuomininko veiklÄ , pasikeitimais turi bÅ«ti apspręsti sutarties sÄ lygų. Atsižvelgiant į tai, kad bazinių Å¡ilumos kainų pareiÅ¡kėjai nustatymo metu galiojo Metodikos nuostatos, atsakovė, nustatydama kainas, įmonės nuosavam turtui taikė pareiÅ¡kėjai Metodikoje nustatytus nusidėvėjimo normatyvus, o iÅ¡nuomoto turto nusidėvėjimui – nuomos ar koncesijos sutartyje numatytus nusidėvėjimo normatyvus.

Dėl veiklos sÄ naudų.

Metodikos

80.1.8 punkte įtvirtinta, kad veiklos sÄ naudos paskirstomos gamybai, perdavimui ir pardavimui proporcingai atitinkamos veiklos ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos), darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sÄ naudų sumai. Veiklos sÄ naudos skaičiuojamos atsižvelgus į atitinkamos Å¡ilumos tiekėjų grupės lyginamosios analizės rodiklius. Pagal Metodikos 2.11 punktÄ , kol nepatvirtintas Lyginamosios analizės apraÅ¡as, skaičiavimuose vadovaujamasi vieÅ¡ai Komisijos skelbiamais vidutiniais atitinkamais Å¡ilumos tiekėjų grupės lyginamosios analizės rodikliais.

Komisija nustatė, kad pareiÅ¡kėjos faktinės ir planuojamos veiklos sÄ naudos sudaro apie

24 proc. visų pastoviųjų sÄ naudų ir jos virÅ¡ija III grupės vidurkį, kuris yra 17,1 proc. Pagal pateiktus duomenis, pareiÅ¡kėjos planuojamos veiklos sÄ naudos sumažintos 41,5 proc. – darbo užmokestis ir kitos sÄ naudos sumažintos iki 2008 metų lygio, valdymo ir konsultavimo mokestis sumažintas 71,4 proc. Atsakovė Å¡ilumos tiekimo veikloms priskyrė 727,8 tÅ«kst. Lt, t. y. 52,1 proc. mažiau nei pareiÅ¡kėja, kuri visas veiklos sÄ naudas priskyrė tik Å¡ilumos tiekimui.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnį, vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), todėl nagrinėjant šį mokestinį ginÄÄ atsižvelgtina į LVAT 2009-04-01 nutartį adm. byloje Nr. A502-75/2009, kurioje teismas konstatavo, kad teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamÄ tyrimÄ ir vertinimÄ , įstatymu yra priskirta Komisijai. Dėl Å¡ių priežasčių teismo funkcija, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iÅ¡ esmės turėtų apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskrecijÄ , KomisijÄ nepadarė aiÅ¡kios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų . Å ioje byloje LVAT taip pat pasisakė, jog Komisija neprivalo vadovautis iÅ¡imtinai tik pareiÅ¡kėjo pateiktais duomenimis, turi teisę vertinti pateiktus duomenis, jų teisingumÄ ir pagrįstumÄ .

Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, cituotais įstatymais, poįstatyminiais aktais bei teismų praktika, daro iÅ¡vadÄ , kad Komisijos skaičiavimai yra objektyvÅ«s ir atlikti vadovaujantis jai teisės aktų suteikta diskrecija. Komisija Komisija, nustatydama pareiÅ¡kėjai Å¡ilumos bazinių kainų dedamÄ sias, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, skundžiamÄ nutarimÄ priėmė remdamasi Å ilumos kainų nustatymo metodika, veikė savo kompetencijos ribose ir nevirÅ¡ijo suteiktų jai įgalinimų, o skundžiamas nutarimas neprieÅ¡tarauja Komisijos tikslams bei uždaviniams, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti skundžiamÄ nutarimÄ neteisėtu ir ji panaikinti pareiÅ¡kėjos skunde nurodytais pagrindais ir įpareigoti atsakovę perskaičiuoti ir nustatyti UAB „Miesto energija“ naujas 2009 – 2011 metų laikotarpio Å¡ilumos kainų dedamÄ sias. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas (LR ATBÄ® 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

pareiÅ¡kėjos UAB „Miesto energija“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                   Violeta

Balčytienė

                              Â

                                                                                                    Nijolė

Šidagienė

                                                                                           Â

Arūnas Kaminskas

Â