ddc5af9e-2c83-46bb-9e4c-1e716032c28e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-834-881/2015Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06966-2010-8 Procesinio sprendimo kategorija: 114.11. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 31 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Einheliukas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3574-432/2014 pagal ieÅ¡kovo UAB „Einhell Balticum“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Einheliukas“ dėl skolos priteisimo bei atsakovo UAB „Einheliukas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB „Einhell Balticum“ dėl skolos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                 I.

Ginčo esmė   IeÅ¡kovas UAB „Einhell Balticum“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Einheliukas“ 13 298,73 Lt skolos, 2 698,30 Lt automobilio nuomos mokesčio, 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2008 m. sausio 2 d. su atsakovu sudarė distribucijos sutartį Nr. 2008/01-01, pagal kurios 2.22. punktÄ atsakovas už ieÅ¡kovo pateiktas prekes privalėjo sumokėti per 30 dienų nuo prekių gavimo.

IeÅ¡kinio teismui pateikimo dienÄ atsakovas už pagal sutartį pateiktas prekes yra skolingas ieÅ¡kovui 14 647,88 Lt. Be to, 2009 m. birželio 4 d. ieÅ¡kovas su atsakovu sudarė automobilių nuomos sutartį Nr. N-01/2009, pagal kuriÄ atsakovas skolingas ieÅ¡kovui 1 349,15 Lt nuompinigių.  Atsakovas UAB „Einheliukas“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad prekės jam buvo patiektos ne pagal ieÅ¡kinyje nurodytÄ distribucijos sutartį, o pagal 2008 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 07/03/05-13, kurioje nustatytas mokėjimo už prekes terminas yra 90 dienų (sutarties 4.1. p.).

IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ ieÅ¡kovas dar neturėjo teisės reikalauti užmokesčio už visas ieÅ¡kinyje nurodytas prekes. Dėl nuomos už automobilį atsakovas paaiÅ¡kino, kad sutarties 4.2 punkte nustatyta, kad mėnesinį nuomos mokestį nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui už kiekvienÄ mėnesį pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ iki kito mėnesio 10 dienos. Už rugsėjo mėn. suteiktas nuomos paslaugas ieÅ¡kovas atsakovui sÄ skaitÄ iÅ¡rašė 2010 m. spalio 4 d., vadinasi, už nuomos paslaugas atsakovas turėjo sumokėti iki 2010 m. lapkričio 10 d.  Atsakovas taip pat pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 7 038,37 Lt skolos už suteiktas paslaugas, grÄ Å¾inti atsakovui jo ieÅ¡kovui sumokėtus 4 512,40 Lt, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 268,43 Lt palÅ«kanų, taip pat 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ distribucijos sutartį atsakovas įsipareigojo pirkti iÅ¡ ieÅ¡kovo prekes ir jas parduoti galutiniam vartotojui ir kitiems distributoriams bei atlikti kitus su prekių pardavimu susijusius darbus, nurodytus sutartyje. Distribucijos sutarties 3.6 punkte numatyta, kad tiekėjas įsipareigoja mokėti distributoriui atlyginimÄ už distributoriaus tiekiamas papildomas paslaugas. Atsakovas ieÅ¡kovui teikė tarpininkavimo parduodant ieÅ¡kovo prekes kitiems pirkėjams paslaugas. Pagal susitarimÄ kiekvienÄ mėnesį atsakovas apskaičiuodavo 2 procentų nuo parduotų prekių apyvartos paslaugų mokestį ir iÅ¡raÅ¡ydavo bei pateikdavo ieÅ¡kovui PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, kurias ieÅ¡kovas, remiantis sutarties 3.6. punktu, turėjo pareigÄ apmokėti.

Už suteiktas tarpininkavimo paslaugas ieÅ¡kovas atsakovui yra skolingas iÅ¡ viso 7 038,37 Lt. Tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytos Automobilių nuomos sutarties pagrindu ieÅ¡kovas įsipareigojo duoti atsakovui lengvÄ jį automobilį Citroen C5 Exclusive, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytÄ mėnesinį nuomos mokestį. 2010 m. sausio 26 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas ieÅ¡kovo automobilis. Už automobilio taisymÄ ieÅ¡kovas sumokėjo 26 000 Lt, įskaitant ir PVM sumÄ .

Draudimo bendrovė ieÅ¡kovui atlygino        21 187,60 Lt patirtų nuostolių, o neatlygino 300 Lt, kurie buvo iÅ¡skaičiuoti kaip frančizė, ir 4 512,40 Lt PVM. IeÅ¡kovas 2010 m. kovo 31 d. iÅ¡rašė iÅ¡laidų kompensavimo sÄ skaitÄ Nr. 10-01 4 812,40 Lt sumai ir pareikalavo atsakovo sumokėti draudimo bendrovės nepadengtÄ 4 812,40 Lt nuostolių dalį. Atsakovas ieÅ¡kovo reikalavimÄ Ä¯vykdė ir sumokėjo ieÅ¡kovui 300 Lt iÅ¡skaitytÄ frančizę ir 4 512,40 Lt PVM. Tačiau ieÅ¡kovas, bÅ«damas PVM mokėtojas, įtraukė 4 512,40 Lt PVM į PVM atskaitÄ , todėl Å¡ia suma sumažino valstybei mokėtinÄ PVM.

Atsižvelgiant į šį faktÄ , konstatuotina, kad ieÅ¡kovo nuostolių suma sumažėjo 4 512,40 Lt. Dėl to, atsakovo nuomone, ieÅ¡kovui buvo atlyginta daugiau nuostolių, nei jis realiai patyrė, t. y. ieÅ¡kovas nepagrįstai praturtėjo atsakovo sÄ skaitÄ sumokėta 4 512,40 Lt suma. Remiantis CK 6.237 straipsniu, ieÅ¡kovas privalo grÄ Å¾inti atsakovui be pagrindo įgytus 4 512,40 Lt, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo.             II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.Teismas konstatavo, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ 2014 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje mokėjimo už prekes terminai yra suėję, tačiau atsakovas nėra įvykdęs visų iÅ¡ sudarytų sutarčių kylančių prievolių.

Teismas laikė, kad 2008 m. sausio 2 d. distribucijos sutartis Nr. 2008/01-01 ir 2008 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 07/03/05-13 viena kitÄ papildo, o ne paneigia. Distribucijos samprata (CK 6.796 str.) numato vienos Å¡alis įsipareigojimÄ savo vardu ir lėšomis pirkti iÅ¡ kitos Å¡alies prekes ir parduoti jas galutiniam vartotojui ar kitiems distributoriams. Tad sudarius distribucijos sutartį, gali bÅ«ti sudaryta ir jÄ papildanti ar detalizuojanti pirkimo-pardavimo sutartis.Teismas nurodė, kad Å¡alių ginčas pagal ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus vyksta dėl aplinkybės, kokiomis kainomis ir už kokiÄ sumÄ atsakovas yra grÄ Å¾inęs, o ieÅ¡kovas priėmęs atgal neparduotas prekes.

IeÅ¡kovas dublike teigė priėmęs grÄ Å¾intų prekių už 76 428 Lt ir remiasi jo sudarytos komisijos pasiraÅ¡ytomis kreditinėmis sÄ skaitomis faktÅ«romis. Atsakovas, remdamasis savo paties pasiraÅ¡ytomis debetinėmis sÄ skaitomis, atsiliepime į ieÅ¡kinį tvirtina, jog yra grÄ Å¾inęs prekių už 77 480,22 Lt. Å iam Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti buvo paskirta buhalterinė ekspertizė. 2014 m. vasario 10 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos buhalterinės ekspertizės akte pateikta iÅ¡vada, kad jeigu prekės buvo patiektos atsakovui, o vėliau grÄ Å¾intos ieÅ¡kovui pagal 2008 m. sausio 2 d.

Å¡alių sudarytÄ distribucijos sutartį Nr. 2008/01-01, tai ieÅ¡kovas – UAB „Einhell Balticum“ – patiekė atsakovui – UAB „Einheliukas“ – prekių už 177 963,34 Lt, o atsakovas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui prekių už 78 988,15 Lt, ieÅ¡kovas priėmė grÄ Å¾intų prekių už 76 428 Lt. Anot teismo, Å¡iomis aplinkybėmis spręstina, kad patikimai nustatyta grÄ Å¾intų prekių suma – 76 428 Lt. Abi Å¡alys pripažino, kad atsakovas tokias prekes grÄ Å¾ino, o ieÅ¡kovas sutiko atitinkamas prekes priimti, konstatuodamas, kad jų kainos tokios, kokios nurodytos ekspertizės akte.

Å alių ginčo dėl grÄ Å¾intų prekių kainų skirtumo 78 988,15 Lt – 76 428 Lt = 2 560,15 Lt neįmanoma iÅ¡spręsti pagal byloje pateiktus įrodymus. Atsakovas, suinteresuotas, kad bÅ«tų nustatyta didesnė grÄ Å¾intų ieÅ¡kovui prekių suma, papildomų įrodymų Å¡iai ginčo daliai iÅ¡spręsti nepateikė (neįvykdė CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus). Todėl priimant sprendimÄ laikoma, kad abejonių nekelia atsakovo ieÅ¡kovui grÄ Å¾intų prekių suma – 76 428 Lt.

Patiektų prekių kainų sumai esant 177 963,34 Lt, ieÅ¡kovo vadovui 2014 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio metu pripažinus, kad ieÅ¡kinyje nurodytas patiektas prekes jo vadovaujama įmonė gavo, grÄ Å¾intų prekių kainų sumai esant 76 428 Lt, atsakovui kyla prievolė sumokėti ieÅ¡kovui užmokestį už prekes – 101 535,34 Lt. Å alys nėra pateikusios tarpusavio atsiskaitymų įrodymų. Tačiau ieÅ¡kovas nereikalauja iÅ¡ atsakovo užmokesčio už visas ekspertizės akto iÅ¡vadoje nurodytas patiektas prekes – 177 988,15 Lt (negrÄ Å¾intų prekių kainos - 101 535,34 Lt), o reikalauja mažesnės sumos – 13 298,73 Lt.

Teismas pabrėžė, kad ieÅ¡kovo reikalaujamas užmokestis nevirÅ¡ija pagal Å¡alių sudarytus sandorius ir patiektas bei negrÄ Å¾intas prekes galimo reikalauti užmokesčio dydžio.Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas nuomojosi iÅ¡ ieÅ¡kovo automobilį „Citroen C5 Exclusive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Per nuomos laikotarpį ieÅ¡kovas iÅ¡rašė atsakovui 2010 m. spalio 4 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija EFV Nr. 1001683, kurioje nurodytas 2010 m. 09 mėn. nuomos mokestis su PVM – 1 349,15 Lt, o 2010 m. lapkričio 3 d.

– PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija EFV Nr. 1001867, kurioje nurodytas 2010 m. 10 mėn. automobilio nuomos mokestis – 1 349,15 Lt. Atsakovas neįrodė, kad šį nuomos mokestį sumokėjo, ar kad tuo laikotarpiu nuomos sutartis nustojo galioti. IeÅ¡kovas apie automobilio nuomos sutarties nutraukimÄ pranešė atsakovui 2010 m. spalio 27 d., nurodydamas, kad sutartis nutraukiama nuo 2010 m. gruodžio 1 d. Tad ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinas automobilio nuomos mokestis – 2 698,30 Lt (CK 6.477, 6.487,6.522 str.).Pasisakydamas dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, teismas pabrėžė, kad distribucijos sutarties 3.6. punkte numatytas distributoriaus atlyginimas yra ne už sutarties vykdymÄ , o už papildomas paslaugas.

Konkretus apmokamų papildomų paslaugų turinys sutartyje neatskleistas, tad reikalauja papildomų Å¡alių susitarimų (ad hoc pagal konkrečias aplinkybes). Vadinasi, atsakovas, suteikęs ieÅ¡kovui papildomų su distribucijos sutartimi susijusių paslaugų, gali tikėtis atlyginimo tik tokiu atveju, jei ieÅ¡kovas jas pripažins. BÅ«tent taip, anot teismo, Å¡iÄ sutarties nuostatÄ suprastų analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad atsakovo pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriose jis įrašė, jo manymu, mokėtinÄ užmokestį, yra neinformatyvios.

Jose nenurodyta, už kokiÄ konkrečiÄ atsakovo veiklÄ reikalaujama užmokesčio. Atsakovo pateikti jo kontrahentų patvirtinimai suteikia informacijÄ , kad atsakovas atliko tuos veiksmus, kurie aptarti distribucijos sutarties 1.1. punkte (parduodavo prekes, atlikdavo kitus su prekių perpardavimu susijusius darbus). Prekių atvežimas, užsakymų paruoÅ¡imas, asortimento priežiÅ«ra, nekokybiÅ¡kų prekių keitimas, akcijų organizavimas yra su prekių perpardavimu susiję darbai ir jie numatyti distribucijos sutarties 1.1. punkte.

Taigi teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog sutarties Nr. 2008/01-01 galiojimo metu suteikė ieÅ¡kovui Å¡ios sutarties 3.6 punkte nurodytų atlygintinų papildomų paslaugų. Teismo teigimu, ieÅ¡kovas už nežinia kokias atsakovo paslaugas neprivalo mokėti jam užmokesčio.Teismas nustatė, kad pagal Å¡alių sudarytos automobilių nuomos sutarties Nr. N-01/2009 3.1 punkto nuostatas nuomininkas įsipareigojo dėl savo kaltės ar neatsargumo praradęs ar sugadinęs automobilį atlyginti ieÅ¡kovui visÄ Å¾alÄ , kurios neapmoka draudimo įstaiga.

IeÅ¡kovas iÅ¡rašė atsakovui 2010 m. kovo 31 d. iÅ¡laidų kompensavimo sÄ skaitÄ . Å ioje sÄ skaitoje nurodyta mokėtina suma –     4 812,40 Lt, pagrindas – „iÅ¡laidų kompensavimas pagal automobilių nuomos sutarties Nr. N-01/2009 3.1 punktÄ â€œ IeÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje nėra paraÅ¡yta, kad sÄ skaitoje nurodyta suma kompensuoja automobilio remonto iÅ¡laidų PVM. Anot teismo, automobilių nuomos sutarties Nr. N-01/2009 3.1 punkte įraÅ¡yta nuomininko (atsakovo) prievolė „atlyginti ieÅ¡kovui visÄ Å¾alÄ , kurios neapmoka draudimo įstaiga“ gali apimti įvairaus pobÅ«džio iÅ¡mokas.

Svarbu, kad Å¡alys dėl tokių iÅ¡mokų susitartų. SÄ skaitos, kurioje nurodyta prievolė, pagrįsta automobilių nuomos sutarties Nr. N-01/2009 3.1 punkto nuostatomis, priėmimas (atsakovo vadovas Å¡iÄ sÄ skaitÄ pasirašė) ir jos apmokėjimas, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad Å¡alys susitarė, jog atsakovas, vykdydamas automobilių nuomos sutarties 3.1. punkto nuostatas, papildomai kompensuos ieÅ¡kovui 4 812,40 Lt. Norėdamas iÅ¡vengti Å¡ios prievolės ir susigrÄ Å¾inti sumokėtas lėšas, atsakovas turėtų nuginčyti akivaizdų, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.) patvirtintÄ Å¡alių susitarimÄ dėl papildomo (virÅ¡ijančio draudimo iÅ¡mokÄ ) atlyginimo ieÅ¡kovo nuostolių dėl atsakovui iÅ¡nuomoto automobilio apgadinimo.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė tokios kompensacijos pagrindÄ â€“ automobilio prekinės vertės sumažėjimÄ dėl remonto. Atsakovas Å¡alių susitarimo dėl kompensacijos pagal sutarties 3.1 punkto nuostatas sumokėjimo nenuginčijo. Tad lėšos – 4 812,40 Lt (kurių dalis – prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyta suma –      4 512,40 Lt) sumokėtos ne be pagrindo, o Å¡alims sudarius susitarimÄ dėl kompensacijos už apgadintÄ automobilį.

Atsakovas nėra pareiÅ¡kęs reikalavimo pripažinti sandorį dėl kompensacijos už nuomos laikotarpiu apgadintÄ automobilį sumokėjimo negaliojančiu, todėl nėra pagrindo patenkinti atsakovo reikalavimÄ dėl 4 512,40 Lt grÄ Å¾inimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas UAB „Einheliukas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , aiÅ¡kiai pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ pareigÄ sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ patikrinti, ar ieÅ¡kinys apskritai galėjo bÅ«ti nagrinėjamas teisme, nes ieÅ¡kovas turėjo teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį tik dėl tų reikalavimų, kuriems įgyvendinti jau buvo suėjęs prievolės įvykdymo terminas. Nagrinėjamu gi atveju iÅ¡ esmės visų sÄ skaitų-faktÅ«rų, iÅ¡raÅ¡ytų už pateiktas prekes, apmokėjimo terminai ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ dar nebuvo suėję.

Be to, teismas nevertino byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vados. IÅ¡ pastarosios seka, kad vien pagal ieÅ¡kovo į civilinę bylÄ pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras teismas negalėjo priteisti iÅ¡ atsakovo skolos, nes ne tik skiriasi atsakovo grÄ Å¾intų ir ieÅ¡kovo priimtų prekių kainos, bet ir ieÅ¡kovas, pažeisdamas LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymÄ , nė vienu atveju nesurašė privalomo tiekėjo praneÅ¡imo, kuriame turėjo bÅ«ti nurodomas parduodamų prekių pavadinimas, asortimentas, kiekybė, techninės charakteristikos, kainos ir kitos sÄ lygos, kas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas galimai tų sÄ skaitų faktÅ«rų, pagal kurias teismas priteisė skolÄ , net nebuvo įtraukęs į savo buhalterinę sÄ skaitÄ .

Å ioje ieÅ¡kovo inicijuotoje byloje ieÅ¡kovo direktorius G. B. siekia neteisėtais bÅ«dais suvesti sÄ skaitas su atsakovu, iÅ¡ anksto iÅ¡galvotais ir inscenizuotais veiksmais bei dokumentais siekdamas pasipelnyti ir finansiÅ¡kai. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintÄ nuostatÄ visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinti visus bylos įrodymus, be kita ko, visų teisme apklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimus. IeÅ¡kovas nepateikė teismui nei UAB „Einhell Balticum“ ginčo prekių įsigijimÄ nuosavybėn patvirtinančių sÄ skaitų-faktÅ«rų, nei krovinio važtaraščių ar kitų dokumentų, tačiau teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ir tendencingai rėmėsi ieÅ¡kovo argumentais.

SkundžiamÄ sprendimÄ teismas grindė spėjimais ir prielaidomis. Teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad atsakovas neįrodė paslaugų teikimo ieÅ¡kovui fakto, pažeidė CPK 14 straipsnyje įtvirtintÄ betarpiÅ¡kumo principÄ , įpareigojantį teismÄ tiesiogiai iÅ¡tirti visus byloje esančius įrodymus, taip pat nepagrįstai nepripažino leistinais įrodymais atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimų. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimÄ dėl 4 512,40 Lt sumos grÄ Å¾inimo, be to, pažeidė CPK 299 straipsnyje įtvirtintÄ pareigÄ .

Å iuo atveju yra akivaizdu, kad ieÅ¡kovas nurodytÄ 4 512,40 Lt sumÄ prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų pagrindu įsiskaitė sau visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisėtai, CK 6.237 straipsnyje nurodytu bÅ«du. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 nuostatas bei CPK 178 straipsnio reikalavimus.IeÅ¡kovas UAB „Einhell Balticum“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad apeliaciniame skunde atsakovas tiesiog dėsto savo samprotavimus ir abstrakcijas, jų niekaip nepagrįsdamas, taip pat nenurodo jokių svarbių sprendimo panaikinimo motyvų, sprendimÄ vertina tendencingai ir vienpusiÅ¡kai, visiÅ¡kai nesiremdamas byloje esančiais įrodymais. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados   Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Byloje nustatyta, kad Å¡alis siejo distribucijos ir automobilio nuomos teisiniai santykiai. IeÅ¡kovas (prekių tiekėjas ir automobilio nuomotojas) prašė priteisti iÅ¡ atsakovo (distributoriaus ir automobilio nuomininko) įsiskolinimÄ už patiektas prekes ir automobilio nuomos mokestį, o atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atlyginimÄ už papildomas tarpininkavimo paslaugas bei įpareigoti ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inti be pagrindo sumokėtas pinigines lėšas.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ , apeliacinį skundÄ grįsdamas netinkamu procesinės teisės normų taikymu bei įrodymų ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu.Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, priimdamas, apelianto teigimu, ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ reikalavimo teisės neturinčio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ teismas vertina tik procesinio pobÅ«džio aplinkybes, t. y. ar egzistuoja teisės kreiptis į teismÄ prielaidos bei tinkamo jos įgyvendinimo sÄ lygos, o materialiųjų teisinių klausimų, tokių kaip reikalavimo teisės turėjimas, nesprendžia. Materialieji teisiniai ieÅ¡kinio aspektai teismo yra įvertinami tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo teisme metu visi atsiskaitymo su ieÅ¡kovu terminai jau buvo suėję, atitinkamai, teismui priimant skundžiamÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovas turėjo teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ .Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

Kaip ne kartÄ yra nurodęs kasacinis teismas, įrodinėjimas ir įrodymų vertinimas civiliniame procese turi savo specifikÄ , t. y. teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ , kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2014).

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ekspertizę byloje atlikusi ekspertė pateikė teismui iÅ¡vadÄ , grindžiamÄ prielaida, kad prekės buvo pateiktos apeliantui, o vėliau grÄ Å¾intos ieÅ¡kovui. Nustatyti nurodytų aplinkybių (prekių perdavimo bei grÄ Å¾inimo) ekspertė nurodė neturėjusi galimybių dėl medžiagos trÅ«kumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino pateiktÄ eksperto iÅ¡vadÄ kartu su abiejų Å¡alių paaiÅ¡kinimais (be kita ko, abiejų Å¡alių pripažintomis aplinkybėmis) bei sprendė, kad abejonių nekelia apelianto ieÅ¡kovui grÄ Å¾intų prekių suma – 76 428 Lt.

Remiantis teismų praktika, vien tai, kad teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei nurodo bylos Å¡alis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ar, kaip nurodo apeliantas, sprendimÄ grindė prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).Teisėjų kolegija taip pat nenustatė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo teismui nagrinėjant apelianto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus.

Pirma, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai motyvavo, kodėl laiko neįrodytu papildomų tarpininkavimo paslaugų teikimo ieÅ¡kovui fakto, skundžiamame sprendime pateikdamas iÅ¡samiÄ apelianto įrodymų analizę. Antra, jokių konkrečių argumentų, kvestionuojančių teismo padarytos iÅ¡vados dėl 4 512,40 Lt sumos grÄ Å¾inimo pagrįstumÄ , apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė.Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija taip pat nenustatė.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:           Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

                                Teisėjai                                                                                                            Andrutė Kalinauskienė                                                                                                              Vilija Mikuckienė                                                                               Antanas Rudzinskas