ddc49072-9fa7-4532-9628-fa5f2d75b829 · Plungės apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-468-1142/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43301-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 4 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Nijolei Mikaločienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai, kaltinamajam V. T., jo gynėjui advokato padėjėjui Mindaugui Piekui, nukentėjusiojo A.

V. atstovui advokato padėjėjui Vytautui Skulščiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje nuotoliniu bÅ«du per ZOOM platformÄ iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta Airijoje, vedęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, Lietuvos Respublikoje nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis V. T., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. jis, 2020 m. rugpjūčio 13 d., apie 16.34 val., Kretingos r., Kartenos mstl., kelio Å iauliai – Palanga 119 km., vairuodamas automobilį „S. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, kirsdamas siaurÄ iÅ¡tisinę kelio ženklinimo linijÄ , kur įvažiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ draudžiama, pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad transporto priemonės važiuojančios priekyje, ta pačia eismo juosta vairuotojas nerodo kairiojo posÅ«kio, lenkdamas transporto priemones, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir susidÅ«rė su ta pačia kryptimi važiavusiu ir į kairę pusę posÅ«kio manevrÄ atliekančiu automobiliu „S. Y.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A.

V.. Eismo įvykio metu sužalotas A. V., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teisiamojo posėdžio metu V. T. kaltu prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2020 metų rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį (tikslios datos nepamena) įvyko eismo įvykis. Su Å¡eima vyko nuomotu automobiliu „S. S.“ iÅ¡ Palangos į Å iaulius. Savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs draudimo įmonėje „Compensa“. Kartenos miestelyje pradėjo lenkti vienÄ automobilį, jį aplenkus, už jo pamatė dar vienÄ automobilį, kurį taip pat nusprendė aplenkti, galimai virÅ¡ijo leistinÄ važiavimo greitį.

Darant lenkimo manevrÄ , lenkiamas automobilis pradėjo sukti į kairę. Viskas įvyko labai greitai, todėl iÅ¡vengti susidÅ«rimo nepavyko. Atsitrenkė į automobilio „Skoda“ galines dureles, juo važiavo vienas vairuotojas, t. y. nukentėjusysis A. V.. Po įvykio klausė vairuotojo, ar jam viskas gerai. Pretenzijų iÅ¡ nukentėjusiojo A. V. negavo, po įvykio daugiau su juo nebendravo. Nuomotu automobiliu taip pat važiavo jo Å¡eima: du vaikai, sutuoktinė J. T. ir sutuoktinės sesuo J. V.. Vaikams ir sutuoktinei po eismo įvykio prireikė medikų pagalbos.

Å eimos gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 3500,00 Eur. Airijoje nekilnojamojo turto neturi, bÅ«stÄ nuomoja, jo nuomos kaina yra 600,00 Eur per mėnesį. Lietuvoje turi senÄ sodybÄ . Kreditorinių įsipareigojimų neturi. PraÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , o laiduotoja paskirti anytÄ G. D., kuri gali teigiamai paveikti jo elgesį. Nurodė, kad su moterimi puikiai sutaria, klauso jos patarimų, apie 10 metų gyvena tame pačiame name, vertina jÄ kaip autoritetÄ . Labai gailisi dėl sukelto eismo įvykio, kurio metu nukentėjo ne tik su juo kartu važiavę Å¡eimos nariai, bet ir kitas žmogus.

Šį eismo įvykį įvardija kaip gyvenimo pamokÄ , kuri privertė pagalvoti apie saugų vairavimÄ ateityje. Nurodė, kad buvo apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, todėl dėl žalos atlyginimo nukentėjusysis turėtų kreiptis į draudimo bendrovę. Dėl padarytos žalos atsiprašė nukentėjusiojo ir nurodė, kad draudimo bendrovei nepadengus visos žalos, sutiktų bent dalį žalos padengti savanoriÅ¡kai. Nežinojo, kad nukentėjusysis gyvena J. A. Valstijose ir atstovui moka už teisines paslaugas.

Manė, kad visas nukentėjusiojo iÅ¡laidas padengs draudimo bendrovė. Be to, apie tai, kad nukentėjusysis patyrė žalos, jis sužinojo praėjus ilgam laikotarpiui po eismo įvykio. Buvo susisiekęs su nukentėjusiojo advokatu, kuris jam pareiÅ¡kė pretenzijas dėl patirtų iÅ¡laidų dalies kompensavimo, tačiau nebuvo tartasi dėl konkretaus žalos dydžio. Kadangi kaltinamasis V. T. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino, veikos padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, kaltinamojo gynėjas ir prokuroras neprieÅ¡taravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Be kaltinamojo V. T. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Iš nukentėjusiojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. vienas važiavo keliu Šiauliai – Palanga.

Vairavo automobilį ,,S. Y.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 13 d. apie 16 val., Kretingos r., Kartenos mstl., kelio Å iauliai – Palanga 119 km., pravažiavęs Kartenos miestelį, suko iÅ¡ savo juostos į kairę link Naujųjų gintarų kaimo. IÅ¡ paskos važiavo automobilių kolona. Jis buvo įsijungęs kairįjį posÅ«kio signalÄ ir suko į kairę. Sukant į kairę pusę, į jo vairuojamojo automobilio galÄ atsitrenkė automobilis, kurio markės ir valstybinių numerių neatsimena, kuris kaip supranta, prieÅ¡ tai lenkė visa kolonÄ .

Toje vietoje, kylant į kalnÄ , kelias buvo pažymėtas iÅ¡tisine juosta ir rodyklė sukti į kairę link Naujųjų gintarų kaimo. Jis važiavo leistinu greičiu. Kai į jį atsitrenkė automobilis, buvo didelis smÅ«gis, iÅ¡Å¡ovė pagalvės ir smarkiai susimušė kairį patį, lūžo peties dyglio atauga. Taip pat susižalojo klubÄ , kelius (1 t., b. l. 61-62). Nukentėjusioji J. T., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nuotoliniu bÅ«du, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėn., dienos jau nepamena, sutuoktinio V.

T. vairuojamu automobiliu važiavo iÅ¡ Palangos į Å iaulius. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Gale sėdėjo jos vaikai ir sesuo J. V.. Visi segėjo saugos diržus. Visi keleiviai snaudė. Važiuojant staiga atsibudo ir pamatė, kad V. T. yra prieÅ¡ingoje eismo juostoje ir stabdo, o prieÅ¡ juos kitas automobilis. Jų automobilis staigiai atsitrenkė į kitÄ automobilį. Ä®vykio aplinkybių tiksliai nupasakoti negali, nes staigiai atsibudusi iÅ¡ miego, nelabai suprato kas įvyko. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų niekam pretenzijų neturi (1 t., b. l. 33).

Nukentėjusioji J. V., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nuotoliniu būdu, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėn., dienos jau nepamena, važiavo iš Palangos į Šiaulius. Automobilį vairavo sesės vyras V. T.. Sesuo J. T. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Ji ir sesers vaikai, sėdėjo automobilio gale. Visi segėjo saugos diržus. Ji važiuojant užmigo. Važiuojant pajuto smūgį ir atsibudo. Automobilyje buvo pilna dūmų. Ji atsisegė diržus ir išlipo iš automobilio.

Jų automobilis buvo priešingoje eismo juostoje. Automobilis, su kuriuo susidūrė, taip pat buvo priešingoje eismo juostoje. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų niekam pretenzijų neturi (1 t., b. l. 43). Iš 2020 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio duomenų, foto lentelių, nustatyta, kad įvykio vieta yra Kretingos r., Kartenos mstl., kelio Šiauliai – Palanga 119 km. Matomi susidūrę automobilis „S. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „S. Y.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojamoji kelio dalis yra paženklinta ištisine siaura linija, skiriančia eismo juostas.

Ä®vykio vietoje leistinas greitis 50 km/h (1 t., b. l. 18-32). 2020 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl eismo įvykio duomenimis nustatyta, kad įvykio vietoje alkotesteriu vairuotojams V. T. ir A. V. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (1 t., b. l. 13). 2020 m. spalio 5 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1665/2020 (03) konstatuota, kad J. T. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 111-112).    2020 m. spalio 5 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1666/2020 (03) konstatuota, kad J.

V. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 115-116).  2020 m. spalio 23 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1799/2020 (03) konstatuota, kad A. V. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 137-138). Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ , bÅ«tina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumÄ : veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryÅ¡iu su Å¡io straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.

IÅ¡analizavęs ir įvertinęs Å¡ių duomenų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. T. 2020 m. rugpjūčio 13 d., apie 16.34 val., Kretingos r., Kartenos mstl., kelio Å iauliai – Palanga 119 km., vairuodamas automobilį „S. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, kirsdamas siaurÄ iÅ¡tisinę kelio ženklinimo linijÄ , kur įvažiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ draudžiama, pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje, ta pačia eismo juosta vairuotojas nerodo kairiojo posÅ«kio, lenkdamas transporto priemones, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir susidÅ«rė su ta pačia kryptimi važiavusiu ir į kairę pusę posÅ«kio manevrÄ atliekančiu automobiliu „S. Y.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A.

V.. Eismo įvykio metu sužalotas A. V., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis V. T. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiÅ¡kai, sutiko su kaltinamajame akte nurodytų Kelių eismo taisyklių 9, 136 punktų bei kelio ženklinimo 1.1 reikalavimų pažeidimu, kas lėmė eismo įvykio kilimÄ . Be kaltinamojo V. T. prisipažinimo, byloje yra pakankamai įrodymų – nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, eismo įvykio duomenys ir foto lentelės, tarnybinio praneÅ¡imo duomenys, specialisto iÅ¡vadų duomenys ir kita byloje esanti medžiaga, patvirtinanti jo kaltę.

Kaltinamojo V. T. kaltė įrodyta. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis V. T. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl savo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailisi. Teismas, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , V. T. prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir gailėjimÄ si pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V.

T., jo gynėjas bei kaip liudytoja apklausta G. D. pateikė praÅ¡ymus atleisti V. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , neskiriant piniginio užstato. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai. Teismas pažymi, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ , priimti bÅ«tent tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Sprendžiant šį klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama ne vien į formaliÄ sias teisines sÄ lygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Kaltinamasis V. T. padarė neatsargų nusikaltimÄ , teisiamas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka baustas už leistino greičio virÅ¡ijimÄ , bauda sumokėta, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltu prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byla buvo iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , sutinka bent iÅ¡ dalies padengti nukentėjusiajam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , jeigu tokia bÅ«tų ir jeigu jos neatlygintų draudimo bendrovė.

Atskirai pasisakytina, kad dalį žalos nukentėjusiajam jau atlygino draudimo bendrovė, o galutinai patikslinus žalos dydį, ji turėtų bÅ«ti atlyginta specialiųjų įstatymų bei civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kaltinamasis V. T. dirba Airijoje automobilių surinkimo įmonėje, gauna pastovias pajamas, duomenų apie priklausomybes ar psichiatrinį gydymÄ byloje nėra. Å ios kaltinamÄ jį ir jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad V.

T. nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Teismo vertinimu, V. T. padaryta nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir yra pagrindas parodyti jam pasitikėjimÄ , nes jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamÄ poveikį, leido jam kritiÅ¡kai įvertinti savo veiksmus, ir, tikėtina, paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. Nors padarytas nusikaltimas yra susijęs su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, tačiau pažymėtina, kad V.

T. yra vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka, tačiau paskirtÄ baudÄ sumokėjo, anksčiau neteistas, o įstatymo leidėjas tokiÄ veikÄ vertina kaip neatsargų nusikaltimÄ (BK 281 straipsnio 7 dalis). Be kita ko, sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimÄ , yra bÅ«tinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.  2K- 239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

Teisme gautame G. D. praÅ¡yme dėl kaltinamojo V. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimÄ nurodyta, kad ji sutinka laiduoti už savo žentÄ kaltinamÄ jį V. T.. G. D. nuomone, jis yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi neteistas, rÅ«pinasi savo Å¡eima, kaltinamÄ jį pažįsta daugiau kaip deÅ¡imt metų, nes gyvena tame pačiame name, kaltinamasis su ja tariasi įvairiais gyvenimiÅ¡kais klausimais, todėl mano, kad gali daryti kaltinamajam teigiamÄ Ä¯takÄ .

G. D. yra įsitikinusi, kad V. T. labai iÅ¡gyvena ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jis pats tokio pobÅ«džio nusižengimų netoleruoja ir juos smerkia. Teismui į bylÄ pateiktoje G. D. iÅ¡ darbovietės gautoje charakteristikoje (į bylÄ tinkamai pateiktame jos vertime į lietuvių kalbÄ ) ji apibÅ«dinama kaip patikima, darbÅ¡ti, galinti dirbti kolektyve su kitais žmonėmis, visada maloni darbuotoja. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, jog G. D. nėra teista, anksčiau vienÄ kartÄ bausta už administracinį nusižengimÄ pagal ANK 518 straipsnį, tačiau Å¡i administracinė nuobauda nebegalioja, bauda sumokėta, ji dirba ir gauna pastovias pajamas.

Baudžiamojoje byloje nėra G. D. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Ä®vertinęs laiduotojÄ G. D. charakterizuojančiÄ medžiagÄ , tiek kaltinamojo bei jo anytos (asmens, pageidaujančio tapti laiduotoju) paaiÅ¡kinimus, duotus teisme, vertinant juos kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į G. D. asmenines savybes, gyvenimo bÅ«dÄ , veiklos pobÅ«dį, į tai, kad G. D. yra kaltinamajam artimas žmogus, taip pat į tai, kad G. D. niekada nebuvo teista už nusikalstamų veikų padarymÄ , jos atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, charakterizuojama teigiamai, ji yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad jos žentas daugiau įstatymų nepažeis, teismas turi pagrindÄ manyti, kad G.

D. turi galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, tai daro ir darys, tad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama bÅ«ti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, numatytus reikalavimus. IÅ¡ teisme duotų parodymų matyti, kad galima laiduotoja neigiamai įvertino savo žento elgesį, su juo prevenciÅ¡kai pasikalbėjo, todėl manytina, kad G. D. galėtų teigiamai paveikti V. T., pažymint, kad ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jo anytos asmenybė jam yra autoritetas ir daro jam įtakÄ dėl jo priimamų gyvenimiÅ¡kų spendimų.

Civilinių ieÅ¡kinių dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo byloje nepareikÅ¡ta, todėl teismas Å¡ioje byloje žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimo nesprendžia ir plačiau nepasisako. Kadangi byloje nėra pareikÅ¡ta civilinių ieÅ¡kinių dėl žalos atlyginimo ar kitų turtinio pobÅ«džio reikalavimų, teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, jog kaltinamasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sÄ lygos ir dėl to netaikyti laidavimo instituto. Apibendrinus minėtas teismo aptartas aplinkybes spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, atleisti V.

T. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, pagal laiduotojos G. D. laidavimÄ . Tokiu bÅ«du bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytÄ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, V. T. asmenybę, laiduotojos G. D. asmenybę, ir daro iÅ¡vadÄ , jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė V.

T. (BK 40 straipsnio 4 dalis). BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse, be kita ko, nurodyta, kad laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. G. D. praÅ¡yme prašė taikyti laidavimÄ be užstato, o apklausiama teisme nurodė, kad esant bÅ«tinybei galėtų sumokėti iki 2000,00 Eur siekiančiÄ užstato sumÄ . Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad G. D. gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 2000,00 Eur, vertindamas, kad laidavimas be užstato pakankamai neskatintų laiduotojos kontroliuoti kaltinamojo elgesio bei daryti jam įtakos, stabdančios ne tik nuo naujų nusikalstamų veikų, bet ir nuo kitų teisės pažeidimų padarymo, Å¡iuo atveju sprendžia, kad laidavimas skiriamas su 1000,00 Eur užstatu. Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla V.

T. nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Dėl proceso iÅ¡laidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisme dalyvavo nukentėjusiojo A. V. atstovas advokato padėjėjas V. S., teikęs nukentėjusiajam teisinę pagalbÄ . IÅ¡ teismui pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Serija ADV Nr. 21/9/20 matyti, kad atstovavimo iÅ¡laidos ikiteisminiame tyrime ir bylos nagrinėjime sudaro 800,00 Eur (2 t., b. l. 41). Ä®vertinęs tai, kad kaltinamasis V. T. Å¡iuo teismo nuosprendžiu, nors ir atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , tačiau dėl jo kaltės nukentėjusysis patyrė 800,00 Eur iÅ¡laidas už suteiktas teisines paslaugas.

Kaltinamasis nei pačių išlaidų, nei jų dydžio neginčijo, teisiamojo posėdžio metu sutiko jas atlyginti, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo V. T. nukentėjusiojo A. V. naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Dėl kitų klausimų Kardomosios priemonės kaltinamajam nepaskirtos. Kompaktiniai diskai (3 vnt.) bei USB laikmena (1 vnt.) paliktini saugoti baudžiamojoje byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 – 305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

V. T., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei 1 (vienerių) metų laikotarpiui su 1000,00 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) užstatu, kuris iki 2021 m. spalio 18 d. turi bÅ«ti įmokėtas į Plungės apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ , esančiÄ AB „Luminor Bank“ banke, banko kodas 40100, sÄ skaitos Nr. LT13 4010 0430 0004 0204, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama vardÄ ir pavardę.

Jeigu laiduotoja nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad ji atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo. BaudžiamÄ jÄ bylÄ V. T. atžvilgiu nutraukti. Priteisti iÅ¡ V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų ir 00 ct) patirtų proceso iÅ¡laidų nukentėjusiojo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Kompaktinius diskus (3 vnt.) bei USB laikmenÄ (1 vnt.) palikti saugoti baudžiamojoje byloje. IÅ¡aiÅ¡kinti V. T., jog jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jei jis laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. IÅ¡aiÅ¡kinti G. D., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, Å¡iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti, kad užstatas grÄ Å¾inamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytÄ laidavimo terminÄ nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus. Teisėjas Žilvinas Jaraminas