ddc46d59-49d2-45e1-b1d7-9da05344a8a7 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas Stasys PunysPranešėjas Bronius Zalaga                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-370-135/2010Teisėja Lionė Užubalienė                          Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                                                              2.4.6., 2.1.7.3., 1.2.28.4                                                                                                                                                                         (S)             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. spalio 28 d.ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,teisėjų Zigmo Kavaliausko, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorui Zenonui Griciui,nuteistųjų L.

T. ir D. G. gynėjai advokatei JÅ«ratei Galdikienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų L. T. ir D. G. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo:L. T. pripažintas kaltu pagal LR BK 294 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. ir 3 d., terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikui. L. T. nuosprendžiu įpareigotas per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;D.

G. pripažintas kaltu pagal LR BK 294 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. ir 3 d., terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikui. D. G. nuosprendžiu įpareigotas per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.Nuosprendžiu A. A. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu, pripažinta A.

A. teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ieÅ¡kinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir iÅ¡klausiusi pranešėjo, n u s t a t ė:              L. T. ir D. G. nuteisti už tai, kad 2009 m. spalio 16 d. apie 15 val. Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini) 2-ame kilometre, veikdami bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ L.

T. tariamÄ teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams (savavaldžiavo), panaudodami nukentėjusiam fizinę prievartÄ , t.y. reikalavo iÅ¡ A. A. grÄ Å¾inti anksčiau L. T. tarpusavio susitarimu iÅ¡mainytÄ automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o A. A. atsisakius tai padaryti, tyčia, ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus rankomis ir kojomis, sudavė A. A. į įvairias kÅ«no vietas, padarydami poodines kraujosruvas deÅ¡inėje Å¡launyje, kairiame antakyje – akies vokuose – kaktoje, kairiame smilkinyje – žande – pažandyje – kakle, nubrozdinimÄ apatinėje lÅ«poje, odos nubrozdinimÄ kakle, deÅ¡iniame pažandyje, kaktoje, padarant nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po ko savavaldžiaudami užvaldė A.

A. priklausantį automobilį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 3000 litų vertės, o taip pat A. A. vardu iÅ¡duotÄ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kinę, kad automobilį ir dokumentÄ A. A. jie sugrÄ Å¾ins tik atgavę minėtÄ anksčiau L. T. su juo iÅ¡mainytÄ automobilį.             Nuteistieji L. T. ir D. G. nesutinka su jų atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir apeliacinės instancijos teismui pateikė apeliacinius skundus, kurie analogiÅ¡ki.

             L. T. ir D. G. skundais praÅ¡o juos iÅ¡teisinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo pripažintÄ A. A. teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , taip pat praÅ¡o konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo padaryta esminių LR BPK pažeidimų ir iÅ¡siųsti nuosprendžio nuoraÅ¡Ä LR Generalinei prokuratÅ«rai, kad bÅ«tų iÅ¡tirti skunduose nurodyti pažeidimai.Skunduose apeliantai nurodė, kad Å¡ioje byloje teismas rėmėsi tik tendencingais nukentėjusiojo parodymais bei neteisėtais bÅ«dais gautais įrodymais ir nevertino nei kaltinamųjų pateiktų parodymų, nei gynybos iÅ¡reikalautų ir prie bylos prijungtų įrodymų, susijusių su apsikeitimo automobiliais aplinkybėmis, bei charakterizuojančiais nukentėjusįjį.

Nurodė, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki nuosprendžio priėmimo buvo padaryta eilė procesinių pažeidimų, kurių bylÄ nagrinėjęs teismas nepaÅ¡alino, o byla buvo tirta tendencingai. Pasak apeliantų, bylos tendencingumÄ Ä¯rodo ta aplinkybė, kad Raseinių rajono policijos komisariato pareigÅ«nai atsisakė priimti L. T. skundÄ dėl automobilio Peugeot 406 neteisėto užvaldymo, kurį įvykdė A. A., tačiau pareigÅ«nai pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal A. A. pareiÅ¡kimÄ .

Kita aplinkybė, apeliantų nuomone, kuri patvirtina bylos tyrimo tendencingumÄ , yra tai, jog tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai yra galimai susiję su A. A. ir suinteresuoti bylos baigtimi. Tai, pasak apeliantų, patvirtina pareigÅ«nų veiksmai, kadangi jie padėjo A. A. ne tik suraÅ¡yti skundÄ , bet ir teikė teisines konsultacijas. Nurodė, kad Raseinių rajono pareigÅ«nai prieÅ¡ kaltinamuosius ėmėsi nesankcionuotų veiksmų bei klastojo dokumentus, kuriais vėliau rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį.

Nurodo, kad į bylÄ yra pateiktas 2009 m. spalio 22 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, suraÅ¡ytas tyrėjo T. K., kuriuo patvirtinama, kad L. T. neva savo iniciatyva 2009 m. spalio 22 d. pateikė a/m BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) Tuo tarpu nurodytÄ dienÄ , t.y. 2009 m. spalio 22 d., L. T. tik pasiraÅ¡ytinai gavo 2009 m. spalio 22 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo egzempliorių, tuo tarpu a/m BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) buvo paimtas dar 2009 m. spalio 16 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) degalinės teritorijos.

Taip pat nurodė, kad bylos medžiagoje nėra duomenų apie pareigÅ«nų atliktas procesinės prievartos priemones, įvykdytas 2009 m. spalio 16 d. , taip pat nurodė, kad nėra duomenų, kas ir kokiu pagrindu paėmė automobilį BMW 316 ir parvarė jį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), taip pat neaiÅ¡ku, kokiais motyvais vadovaujantis Å¡is automobilis buvo perduotas A. A. saugoti. Nurodė, kad abejones dėl veiksmų teisėtumo kelia prokuroro A. E. veiksmai, kada jis laiku neinformavo kaltinamųjų bei jų gynėjos apie savo atsisakymÄ tenkinti praÅ¡ymÄ dėl ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos iÅ¡reikalavimo iÅ¡ RadviliÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros ir prijungimo prie Å¡ios baudžiamosios bylos, ir skubos tvarka (nelaukdamas, kol pasibaigs tokio atsisakymo apskundimo terminai) perdavė bylÄ teismui, kuo buvo pažeistos LR BPK 63, 64, 218 str. nuostatos.

Taip pat nurodė, kad prokuroras A. E. neįteikė kaltinamojo akto kaltinamiesiems perduodamas bylÄ teismui, taip pažeisdamas LR BPK 22 str. 3 d. ir 220 str. 4 d. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. A. nuolat vertėsi padėvėtų automobilių prekyba, tačiau teismo posėdyje A. A. tai neigė, nors tÄ patvirtino ir liudytojų parodymai, todėl, apeliantų nuomone, teismas rėmėsi melagingais A. A. parodymais. Taip pat nurodė, kad Nr. (duomenys neskelbtini) metu nustatyta, kad A.

A. iÅ¡ L. T. prievartavo turtÄ - reikalavo sumokėti 800 litų už atsikeitimÄ automobiliais bei papildomai reikalavo 2 000 litų, kad nebÅ«tų keliama byla nepaisant to, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje jau buvo pradėtas. Å ios aplinkybės, apeliantų nuomone, charakterizuoja nukentėjusįjį ir yra svarbios vertinant jo parodymų tikrumÄ .Nurodė, kad pirmos instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė 2009 m. spalio 16 d. vietos apžiÅ«ros protokolu ir fotonuotrauka, kuris sudarytas tik pagal A.

A. parodymus, o kaltinamieji neigė joje buvę, tačiau teismas Å¡ių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino, nenustatinėjo, su kokiu automobiliu buvo atvykę nuteistieji, nenustatinėjo, kiek asmenų buvo, nenustatinėjo susitikimo vietos ir laiko. Taip pat nurodė, kad 2009 m. spalio 22 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas laikytinas neteisėtais bÅ«dais suformuotu įrodymu, kurį teismas privalėjo atmesti ir juo nesivadovauti. Teigia, kad susitikimas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo įvyko tarp 15.00 ir 15.30 val., tačiau nukentėjusysis į gydymo įstaigÄ kreipėsi tik 22.30 val., kur specialistų nustatytas veido sumuÅ¡imas, o 2009 m. spalio 21 d. specialisto iÅ¡vadoje atsiranda papildomi sužalojimai - poodinės kraujosrÅ«vos deÅ¡inėje Å¡launyje, nubrozdinimai kakle ir pan., pateikiama ne kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, todėl tikėtina, apeliantų nuomone, kad 2009 m. spalio 21 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyti sužalojimai buvo padaryti kitu metu, negu teigia nukentėjusysis.

Nurodė, kad nėra jokių kitų tiesioginių įrodymų, kad 2009 m. spalio 21 d. specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai buvo padaryti būtent kaltinamųjų ir būtent nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, taip pat, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo specialistui pateiktos medžiagos išsamumo, pakankamumo ir kokybiškumo, pateiktų pradinių duomenų teisingumo, pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumo, taikytų metodų mokslinio pagrįstumo ir tinkamumo, taip pat tai, ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan.

             Nurodė, kad kaltinamiesiems motyvo savavaldžiauti A. A. atžvilgiu nebuvo, kadangi buvo pasinaudota teisinėmis priemonėmis ir automobilis Peugeot 306 buvo grÄ Å¾intas teisėtam savininkui, o automobilį BMW 316 kaip užstatÄ pasiÅ«lė pats A. A., nors Å¡is automobilis jam nepriklausė. Apeliantų nuomone, A. A. turėjo motyvÄ duoti neteisingus parodymus prieÅ¡ kaltinamuosius, kadangi jis dėl savo neteisėtos komercinės veiklos patyrė nuostolių - automobiliai Peugeot 306, BMW 316, Jaguar XJ6, kuriuos jis neteisėtai buvo užvaldęs ir į kuriuos buvo investavęs savų lėšų, pareigÅ«nų buvo iÅ¡ jo paimti ir grÄ Å¾inti teisėtiems savininkams.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio apeliantai nurodė, kad byloje buvo pateiktas vieno sakinio reikalavimas atlyginti žalÄ , nenurodant, nei kaip ta žala atsirado, nei kokia tos žalos rÅ«Å¡is, todėl pirmosios instancijos teismas, apeliantų nuomone, pripažindamas A. A. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ civilinio proceso tvarka, pažeidė BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliantai skunduose daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , vadovavosi neteisėtais bÅ«dais gautais įrodymais, nepaÅ¡alino procesinių pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu, nevertino ir netikrino į bylÄ pateiktų įrodymų arba juos vertino netinkamai, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias civilinio ieÅ¡kinio baudžiamajame procese nagrinėjimo taisykles, todėl priėmė neteisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Nukentėjusysis A. A. pateikė atsikirtimÄ Ä¯ teismui pateiktus apeliacinius skundus, kuriame nurodė, kad su skundais nesutinka. Jo teigimu, teismas teisingai kvalifikavo kaltininkų veiksmus, teisingai pritaikė procesines ir materialines normas. Pasak jo, apeliantų parodymai yra nelogiÅ¡ki, kadangi jie patys pripažino, kad automobilį BMW 316, v.n. (duomenys neskelbtini), paėmė, o norėdami iÅ¡vengti atsakomybės, nurodo, kad nukentėjusysis jį atidavė pats. A. A. nurodė, kad kaltininkai jau turėjo automobilį JAGUAR, todėl automobilio BMW 316 kaip užstato jis tikrai nebÅ«tų davęs. Nurodė, kad jo parodymai sutapo su kitais byloje surinktais įrodymais, o apeliantų parodymai buvo prieÅ¡taringi, argumentai paremti prielaidomis, nepateikiant prielaidas patvirtinančių įrodymų.

Taip pat nurodė, kad jokių sÄ sajų su skunduose nurodytais policijos pareigÅ«nais neturi, o apeliantai bando tik sukompromituoti pareigÅ«nus, kurie iÅ¡siaiÅ¡kino nusikaltimÄ . Nurodė, kad apeliantai be pagrindo jį (A. A.) kaltina turto prievartavimu, kadangi nėra jokių įrodymų, taip pat be pagrindo abejoja pateikta specialisto iÅ¡vada.Teismo posėdyje nuteistųjų gynėja advokatė prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.Nuteistųjų L. T. ir D. G. apeliaciniai skundai atmestini.Kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai kvalifikavo L.

T. ir D. G. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. Nors nuteistieji savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu įvykio aplinkybes aiÅ¡kina savaip, tačiau byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad jie, veikdami tiesiogine tyčia, t.y., suvokdami pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėdami taip veikti, iÅ¡ A. A. pareikalavo grÄ Å¾inti anksčiau tarpusavio susitarimu su L. T. iÅ¡mainytÄ automobilį (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) o A.

A. atsisakius minėtÄ automobilį grÄ Å¾inti, sudavė smÅ«gius rankomis ir kojomis A. A. į įvairias kÅ«no vietas, padarydami nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei užvaldė A. A. priklausantį automobilį BMW 316, v.n. (duomenys neskelbtini) ir A. A. vardu iÅ¡duotÄ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nurodę, kad jÄ grÄ Å¾ins kai bus sugrÄ Å¾intas iÅ¡mainytas automobilis (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini).Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 301 str. reikalavimų, savo iÅ¡vadas grindė byloje surinktais ir iÅ¡tirtais bei nuosprendyje iÅ¡samiai aptartais įrodymais.

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo esmines bylos aplinkybes, patikrino ir iÅ¡analizavo byloje surinktus įrodymus. Patikrinus bylÄ apeliacine tvarka nenustatyta, kad bÅ«tų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Jų visetas leido teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl L. T. ir D. G. kaltės.Nors nuteistieji savo kaltę dėl jiems inkriminuojamo nusikaltimo neigia, jų kaltė visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiojo A. A. parodymais (t.1, b.l. 20-25, 162-164 33-34), liudytojų D.

Z. (t.1, b.l. 29, 164), A. R. (t.1, b.l. 30-31, 165), daliniais liudytojo N. P. (t.1, b.l. 179) parodymais, specialisto iÅ¡vada Nr. G 459/09(10), įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, daiktų pateikimo protokolu, daiktų apžiÅ«ros protokolu ir fotonuotrauka, kitais vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais bylos įrodymais, kurie sudaro loginę grandinę, patvirtina faktines bylos aplinkybes. Nukentėjusiojo A. A. parodymai nurodant pagrindines faktines įvykio aplinkybes buvo nuoseklÅ«s, o juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai, todėl jais netikėti kolegija neturi pagrindo, tuo tarpu, nuteistųjų argumentai yra neįtikinantys, kolegija juos vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės. Apeliantų skundo argumentai, kad nusikalstamų veiksmų jie nepadarė, o nukentėjusysis jų užvaldytÄ automobilį davė kaip užstatÄ , taip pat, kad smurtas A.

A. atžvilgiu nebuvo naudojamas ir nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys, yra nepagrįsti jokiais įrodymais.Bylos tyrimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam A. A. iÅ¡mainius automobilį su L. T., L. T. liko nepatenkintas gautu automobiliu ,,Jaguar XJ6“ iÅ¡ A. A., todėl po kelių dienų sumanė atsiimti iÅ¡ A. A. automobilį ,,Peugeot 406“, tačiau A. A. nesutikus, L. T., D. G. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo, prisistatę automobilio BMW 316 pirkėjais, susitiko su A. A. sutartoje vietoje, ir, panaudodami smurtÄ , pareikalavo grÄ Å¾inti automobilį ,,Peugeot 406“.

A. A. nesutikus ir nurodžius, kad minėto automobilio neturi, užvaldė automobilį BMW 316, nurodę, kad grÄ Å¾ins automobilį BMW 316 tik atgavę automobilį ,,Peugeot 406“. Tai rodo, kad L. T., likęs nepatenkintas automobilių mainais, nesiėmė teisinių priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti, tačiau prieÅ¡ingai, bendrininkaujant su nuteistuoju D. G. ir nenustatytu asmeniu, suorganizavo susitikimÄ su A. A. ir panaudodami prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtÄ savavaldžiavo.Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnis nustato dvi nusikalstamo savavaldžiavimo sudėtis: pagal Å¡io straipsnio 1 dalį atsako tas, kas savavaldžiaudamas padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams, o 2 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiajam ar jam artimam asmeniui.

Tiesioginis Å¡io nusikaltimo objektas yra įstatymais ar kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – konkrečios fizinių ar juridinių asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, laisvė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai (sandoriai, įvykiai ar veiksmai, su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes, žalos padarymas ir kt.) yra numatyti CK 1.136 straipsnyje, o teisių įgyvendinimo bei pareigų vykdymo sÄ lygos nustatytos CK 1.137 straipsnyje.

Be to, CK 1.138 straipsnyje pažymėta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas. Taigi pagal BK 294 straipsnio dispozicijÄ savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdo savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285/2008).Apeliantai skunduose nurodė, jog jokio fizinio smurto nukentėjusiojo A. A. atžvilgiu nenaudojo.

Pažymėtina, kad pagal BK 294 str. 2 d. baudžiamas tas, kas savavaldžiavo panaudojant psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 459(10) užfiksuoti A. A. padaryti sužalojimai, kurie nukentėjusiajam sveikatÄ sutrikdė nežymiai, taip pat nustatyta, kad sužalojimai padaryti 4-6 paros iki tyrimo pradžios, t.y. Å¡is nurodytas laikas sutampa su įvykio laiku, specialisto tyrimas buvo atliekamas tiriant objektÄ ir medicininius dokumentus. Apeliantų skunduose iÅ¡sakytos abejonės specialisto iÅ¡vada atmetamos kaip nepagrįstos.

BPK 205 straipsnyje, reglamentuojančiame objektų tyrimo tvarkÄ , nurodyta, kad tyrimo objektais yra bet kurie su nusikalstama veika susiję objektai, tarp jų ir dokumentai. Ikiteisminio tyrimo byloje buvo suformuluota užduotis atlikti objektų tyrimÄ , tyrimui nuvyko nukentėjusysis ir buvo pateikta jo asmens sveikatos istorija. TyrimÄ atliko Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Jurbarko poskyriaus teismo ekspertas, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , teismo medicinos gydytojo specialybę, kvalifikacijÄ atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus, 29 metų darbo staÅ¾Ä .

Atsižvelgiant į tai, kad specialisto tyrimÄ atliko tinkamas subjektas ir joje yra pateikti atsakymai į užduotyje nurodytus klausimus, skundÄ nagrinėjantis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad specialisto iÅ¡vada yra tinkama procesine prasme ir pakankamai iÅ¡sami, o ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurioje žinioje yra byla (BPK 20 str. 2 d.). Tai, kad įvykis įvyko apie 15.30 val., o į medikus A. A. kreipėsi 22.30 val. neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad įvykio metu nuteistieji smurtavo A.

A. atžvilgiu, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad įvykio tyrimas buvo pradėtas 2009-10-16 apie 17.00 val. praneÅ¡us A. A. pareigÅ«nams apie įvykį, tÄ pačiÄ dienÄ tarp 18.00 ir 19.00 val. vyko įvykio vietos apžiÅ«ra, A. A. apklausa 2009-10-16 vyko nuo 19.00 val. iki 20.30 val., todėl nukentėjusiojo nuvykimas pas medikus 22.30 val. neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad nuteistieji įvykio metu jį sumušė, o apeliantų skunduose iÅ¡sakyta prielaida, kad nuo jų susitikimo laiko iki A.

A. nuvykimo pas medikus, jis galėjo bÅ«ti sužalotas kitų asmenų, atmetama kaip nepagrįsta.BPK 20 str. nustato, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ä®rodymų įvertinimas, jų patikimumas ir pakankamumas yra teismo prerogatyva. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Teismo iÅ¡vados BPK 305 straipsnio iÅ¡vardintais klausimais turi bÅ«ti pagrįstos patikimais įrodymais, jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms aplinkybėms. Patikrinus bylÄ apeliacine tvarka nenustatyta, jog įrodymai yra gauti pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ . Prie bylos prijungtas 2009-10-22 automobilio BMW 318, v.n. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad nuteistieji buvo užvaldę bÅ«tent šį automobilį, ko neneigia nei patys nuteistieji ginčydami automobilio gavimo aplinkybes, todėl Å¡iuo įrodymu pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nustatydamas konkretaus, Å¡iuo atveju automobilio BMW 318, v.n. (duomenys neskelbtini), užvaldymo faktÄ .

Taip pat tyrimo metu buvo nustatyta, kad minėtÄ automobilį A. A. įgijo iÅ¡ D. Z., ir nors savo nuosavybės teisės A. A. nebuvo įregistravęs vieÅ¡ame registre, tačiau Å¡i jo teisė nebuvo paneigta ar kaip kitaip užginčyta, todėl automobilis pagrįstai buvo perduotas A. A. Atsižvelgiant į tai, apeliantų teiginys, kad automobilis neturi nieko bendro su A. A., atmetamas kaip nepagrįstas. Kolegija, patikrinusi bylÄ , nenustatė ir kitų, apeliaciniuose skunduose nurodytų procesinių pažeidimų.

Apeliantai skunduose nurodė, kad prokuroras, perduodamas bylÄ teismui, kaltinamiesiems nepateikė kaltinamojo akto nuorašų, tačiau 2010-06-17 teismo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo paskelbimo pradėtu abu kaltinamieji – L. T. ir D. G. nurodė, kad kaltinamųjų aktų nuoraÅ¡us gavo (t.1, b.l.158). Todėl Å¡iuo atveju kaltinamųjų teisė žinoti kuo jie kaltinami nebuvo pažeista. Apeliantų skunduose iÅ¡sakytos prielaidos dėl bylÄ tyrusių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų Å¡aliÅ¡kumo taip pat atmetamos kaip nepagrįstos, kadangi nenurodytos jokios šį faktÄ patvirtinančios aplinkybės, o apsiribota tik spėjamojo pobÅ«džio teiginiais.

Dėl apeliantų skunduose nurodytų aplinkybių, kad prokuroras nepagrįstai atsisakė patenkinti kaltinamųjų ir jų gynėjos praÅ¡ymÄ dėl ikiteisminio tyrimo bylos Nr.81-2-056-09 medžiagos prijungimo prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kolegija pažymi, kad minėta ikiteisminio tyrimo byla buvo pareikalauta bylÄ nagrinėjančios teisėjos (t.1, b.l.144) ir buvo pristatyta teismui Apie tai teismo 2010-07-17 posėdyje buvo informuoti proceso dalyviai (t.1, b.l.159) Atsižvelgiant į tai, teigti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.81-2-056-09 ir joje nustatytų faktinių aplinkybių nežinojimas galėjo teismui sutrukdyti teisingam bylos, kurioje priimtas skundžiamas nuosprendis, iÅ¡nagrinėjimui nėra pagrindo.

Tuo tarpu apeliaciniuose skunduose nurodyti BPK 63, 64, 218 str. pažeidimai nėra Å¡ios baudžiamojo proceso stadijos nagrinėjimo dalyku.Kolegija nesutinka su apeliantų skundų teiginiais, kad teismas, pažeisdamas baudžiamojo proceso normas, pripažino nukentėjusiojo teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ . Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad A. A. nepateikė įrodymų dėl turtinės žalos dydžio, neįvardijo kokiÄ Å¾alÄ praÅ¡o priteisti, kas žalÄ sudaro, dėl ko kaltinamieji neturėjo galimybės pasiruoÅ¡ti spręsti ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo ir neatidėjus bylos nagrinėjimo nebuvo galimybės ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėti.

Å ie nuosprendyje nurodyti motyvai, kolegijos nuomone, yra tinkami ir nepažeidžia BPK 115 str. 2 d. nurodytų sÄ lygų, kurioms esant pripažįstama ieÅ¡kovo teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl jo dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad civilinis ieÅ¡kinys byloje buvo pareikÅ¡tas, tačiau pažeidžiant BPK 112 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ , dėl ko teismas atsisakė jį priimti. BPK 112 str. 1 d. numato, kad nukentėjusysis, nepareiÅ¡kęs civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas L. T. ir D. G. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo teisingai, pagrįstai juos pripažino kaltais ir nuteisė pagal LR BK 294 str. 2 d. Pirmos instancijos teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia, teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismÄ Ä¯pareigoja, todėl darytina iÅ¡vada, kad apeliacinių skundų motyvai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra įstatyminio pagrindo.

                   Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė :                      nuteistųjų L. T. ir D. G. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Bronius Zalaga             Teisėjai                                                                                                                        Virginija Žindulienė                                                                                                                                   Zigmas Kavaliauskas