2022-03-02 Nr. AB-4880-3-61-3-05125-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Geležinio vilko sporto mokyklos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Geležinio vilko sporto mokyklos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Vilniaus regbio akademijai dėl įsakymo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2022-03-02 Nr. AB-4880-3-61-3-05125-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino pareiškėjui, kad jis su skundu (ieškiniu) turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-123-629/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05125-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Geležinio vilko sporto mokyklos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Geležinio vilko sporto mokyklos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Vilniaus regbio akademijai dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Geležinio vilko sporto mokykla (toliau – ir Mokykla) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 30-3018/21 „Dėl finansuojamų ir nefinansuojamų sporto projektų sąrašų tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalis, kuriomis pareiškėjo paraiška buvo įtraukta į nefinansuojamų projektų sąrašą ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus regbio akademijos (toliau – ir Akademija) paraiška buvo įtraukta į finansuojamų projektų sąrašą. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Administraciją iš naujo įvertinti Mokyklos ir Akademijos paraiškas; laikinai sustabdyti Įsakymo, suteikiančio teisę sudaryti lėšų skyrimo sutartį su Akademija, galiojimą bei uždrausti Administracijai sudaryti lėšų skyrimo sutartį su Akademija.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino pareiškėjui, kad jis su skundu (ieškiniu) turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 2 dalimi, CPK 22 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsnio 3 punktu, 36 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl Administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 19 d. paskelbto ir organizuoto Vilniaus miesto savivaldybės 2022, 2023 bei 2024 metų biudžeto lėšomis remiamų aukšto meistriškumo sporto projektų atrankos konkurso (toliau – ir Konkursas) rezultate patvirtinto finansuojamų ir nefinansuojamų sporto projektų sąrašo. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo įsakymu, kuriuo buvo paskelbti Konkurso rezultatai dėl trečiojo suinteresuoto asmens, t. y. Konkurso laimėtoja paskirta Akademija ir jai skirtas 111 351 Eur finansavimas.
Teismas nurodė, kad savivaldybės biudžeto lėšomis remiamų sporto projektų finansavimo reikalavimus sporto projektams, jų vertinimą, sprendimų dėl sporto projektų finansavimo skyrimo priėmimo, sutarčių dėl savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo sudarymo, sporto projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir lėšų naudojimo kontrolės tvarką nustato Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-747 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis remiamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), taip pat Administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 30-2147/21 patvirtinti Kvietimai dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės 2022, 2023 ir 2024 metų biudžeto lėšomis finansuojamų aukšto meistriškumo sporto projektų atrankose (toliau – Atrankos sąlygos). Teismas pažymėjo, kad Atrankos sąlygų 15 punktas nustato, jog savivaldybės biudžeto lėšos aukšto meistriškumo sporto projektams skirstomos vadovaujantis principu, kad kiekvienoje srityje (moterų ir vyrų) būtų suteiktas finansavimas nesikartojančių sporto šakų projektams. Tai suponuoja išvadą, kad projekto dalyvis, kuriam ginčijamu Įsakymu yra suteiktas finansavimas pagal aukšto meistriškumo sporto projektą kiekvienoje iš vertinamų sričių, yra pripažįstamas vieninteliu atitinkamos aukšto meistriškumo sporto projekto laimėtoju, t. y. viešojo konkurso laimėtoju.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.947 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad viešas konkursas yra suprantamas kaip kelių asmenų varžybos, kurių tikslas yra atrinkti geriausią vykdytoją, t. y. geriausią pasiūlymą pagal nustatytas konkurso sąlygas. Konkurso institutu siekiama konkurso būdu pasiekti geriausią rezultatą už tam tikrą atlyginimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde iš esmės kelia ginčą dėl Administracijos paskelbto viešojo konkurso laimėtojo, kuris patvirtintas finansuojamų sporto projektų sąraše – Akademijos. Teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjo reikalavimai kildinami ne iš administracinių, o iš civilinių teisinių (Administracijos organizuoto viešojo konkurso) santykių, kurie, pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, šiuo atveju Vilniaus apygardos teisme.
Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1388-794/2022 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01480-2021-3) yra priimtas nagrinėti kito projekto dalyvio, kuriam ginčijamu Įsakymu yra nesuteiktas finansavimas pagal aukšto meistriškumo sporto projektą pagal vieną iš vertinamų sričių, ieškinys.
Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai ir išaiškino pareiškėjui, kad dėl ginčo jis turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
Nepriėmęs pareiškėjo skundo, t. y. kartu ir pareiškėjo reikalavimo, teismas neturėjo pagrindo taikyti ir reikalavimo užtikrinimo priemones ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka.
III. Pareiškėjas Mokykla atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir jo skundą priimti.
Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad jo reikalavimai kildinami iš civilinių teisinių santykių, kadangi atsakovo skelbta atranka neatitinka CK 6.947 straipsnyje pateikto viešo konkurso apibrėžimo. Pareiškėjas vadovaujasi CK 6.947 straipsnio 1, 2 dalimis, Aprašo 1 punktu ir pažymi, kad savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamų aukšto meistriškumo sporto projektų atrankos vyksta periodiškai, t. y. kiekvienais metais, o pagal CK 6.947 straipsnį viešas konkursas yra vienkartinio pobūdžio. Pareiškėjas daro išvadą, kad CK XLIX skyriaus nuostatos yra labiau susijusios su tikslu sukurti mokslo, literatūros, meno ar architektūros kūrinį arba suteikti specialią teisę, pvz., sudaryti darbo sutartį, bet ne periodiškai finansuoti sporto projektus.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Aprašas nenumato savivaldybei įpareigojimo sumokėti pažadėtą atlyginimą, kadangi Atrankos sąlygų 12 punkte nurodyta, jog savivaldybės biudžeto lėšos atrinktiems sporto projektams įgyvendinti skiriamos, jeigu bus patvirtintos 2022 (2023, 2024) metų savivaldybės biudžete. Savivaldybės administracija neprisiima atsakomybės, jeigu lėšos nebūtų patvirtintos. Tokiu atveju savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo sutartys nesudaromos, o jeigu yra sudarytos, pakeičiamos ar nutraukiamos, o nuostoliai neatlyginami.
Pareiškėjas pažymi, kad nei Aprašas, nei Atrankos sąlygos nenumato atrankos organizavimo teisinio pagrindo, taip pat nenurodytos teismingumo taisyklės. Įvertinęs Aprašo 2 punktą, pareiškėjas vertina, kad atrankos vykdymas yra susijęs su savivaldybės savarankiška funkcija – kūno kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 29 p.). Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 8 straipsniu, 17 straipsnio 4, 10 dalimis ir daro išvadą, kad periodiškas savivaldybės atrankos organizavimas, kaip tai numato Sporto įstatymas, finansuojamas iš savivaldybės lėšų bei kurio tikslas atrinkti ir finansuoti aukšto meistriškumo sporto projektus (Atrankos sąlygų 3 p.), turinčius teigiamą socioekonominį poveikį Vilniaus miestui ir vilniečiams (Atrankos sąlygų 28.2.3 p.), yra susijęs su savivaldybės savarankiška funkcija – kūno kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 29 p.), todėl santykiai yra kildinami iš viešojo administravimo teisinių santykių bei ginčas turėtų būti teismingas administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad byloje keliamas ginčas nėra susijęs su viešuoju administravimu, bet yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, kadangi keliamas ginčas dėl Administracijos paskelbto viešo konkurso laimėtojo, sprendė, kad šie klausimai turi būti nagrinėjami ir sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame laikosi pozicijos, kad atsakovo skelbta atranka neatitinka CK 6.947 straipsnyje pateikto viešo konkurso apibrėžimo, o jos vykdymas yra susijęs su savivaldybės savarankiška funkcija – kūno kultūros ir sporto plėtojimu, gyventojų poilsio organizavimu (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 29 p.), todėl ginčas teismingas administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, paduoti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių.
Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., CPK 36 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Įsakymo dalis, kuriomis pareiškėjo paraiška buvo įtraukta į nefinansuojamų projektų sąrašą, o trečiojo suinteresuoto asmens Akademijos paraiška buvo įtraukta į finansuojamų projektų sąrašą. Įsakymas priimtas vadovaujantis, be kita ko, Aprašo 65, 66 punktais, pagal kuriuos: „Finansuojamų ir nefinansuojamų sporto projektų sąrašai tvirtinami savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje“ (65 p.) ir „Atrankos organizatorius su sporto projekto vykdytojais sutartis sudaro ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo finansuojamų sporto projektų sąrašo paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje“ (66 p.). Taigi, pareiškėjo paraiškos įtraukimas į nefinansuojamų projektų sąrašą ir Akademijos paraiškos įtraukimas į finansuojamų projektų sąrašą lemia, kad savivaldybės biudžeto lėšos bus skiriamos Akademijos, o ne Mokyklos projektui.
Tiek iš ginčo situacijoje susiklosčiusių teisinių santykių, tiek iš Aprašo nuostatų (be kita ko, 5 p.: „Sporto projektų atranką organizuoja savivaldybės administracijos Sporto ir sveikatingumo skyrius“), taip pat Atrankos sąlygų (be kita ko, 5 punktas, nustatantis, kad kvietimas skelbiamas savivaldybės atitinkamų metų biudžeto lėšomis finansuojamų aukšto meistriškumo sporto projektams finansuoti) matyti, jog paraiškų vertinimas (atranka), dėl kurio rezultatų, įformintų Įsakymu, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, iš esmės yra viešas konkursas, kurio pagrindinės sąlygos ir tvarka reglamentuojamos CK XLIX skyriuje. Pareiškėjo keliamas ginčas susijęs su savivaldybės biudžeto lėšomis remiamų sporto projektų atrinkimu finansavimui. Tokios atrankos (konkurso) tikslas – sudaryti savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį su atrinktais pareiškėjais (Aprašo 6.2, 14.5 p., VI skyrius). Taigi ginčas kilo iš esmės iš viešo konkurso teisinių santykių, kurie reglamentuojami civilinės teisės normomis. Dalyvaudama šiuose teisiniuose santykiuose Administracija veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 27 straipsnio 3 punktu, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių. Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje, priimtoje teismingumo byloje Nr. T-59/2017, kurioje pateikti išaiškinimai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytini ir nagrinėjamu atveju, yra konstatavusi, kad dalyvavimas tokio pobūdžio konkurse, ir, atitinkamai, konkurso laimėjimas yra sąlyga susiklostyti sutartiniams teisiniams santykiams, o tokiu atveju kilęs ginčas yra susijęs su ikisutartiniais teisiniais santykiais. Toks ginčas nepatenka ir į viešojo administravimo, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (2 str. 18 d.: „Viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas“) sritį ir, atitinkamai, administracinių teismų kompetenciją.
Šiuo aspektu taip pat paminėtina, kad savivaldybė, kaip viešasis asmuo, be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, vykdo ir ūkinę–komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Dalyvaudama šiuose santykiuose, savivaldybė atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Savivaldybė tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-797-525/2019, 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-502/2019). Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai, nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra savivaldybė (jos institucija), jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-119/2013, 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-59/2017).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nagrinėjamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, teisingai nustatė bylos rūšinį teismingumą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. administraciniuose teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), ir atsisakė jį priimti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Geležinio vilko sporto mokyklos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Dainius Raižys
Milda Vainienė