2023-02-22 Nr. AB-4106-3-64-3-02388-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-104-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02388-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei V. P. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Šiaulių RATC) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės V. P. (toliau – ir atsakovė) 51,78 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo Šiaulių RATC prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 37,32 Eur vietinės rinkliavos, suskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi ir nustatė, kad skolai išieškoti nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl šią prašymo dalį atmetė.

5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. T-885 patvirtintais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (aktualia redakcija) ir, nustatęs, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo dalį įsiskolinimo sumos.

6. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes nustatė, kad Šiaulių RATC veikia struktūrinis padalinys su specializuota skolų išieškojimų grupe, prašymas nėra išskirtinis, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Teismas vertino, jog šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) V skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, bei pateikiant teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 patvirtintas formas. Teismas nusprendė, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus.

III. 7. Pareiškėjas Šiaulių RATC apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir jas priteisti proporcingai priteistai sumai.

8. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kurioje nuspręsta visiškai netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažeidžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos jurisprudencijos vienodumą, nuoseklumą ir tęstinumą tokio pobūdžio bylose. Pareiškėjas cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniame procese vyraujančio principo „pralaimėjęs moka“, prašomų atlyginti išlaidų būtinumo aspektais ir teigia, kad byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Nors prašymuose dėl vietinės rinkliavos priteisimo nėra formuluojama nauja teisinė problema, tačiau tai nepaneigia įstaigos teisės, siekiant vietinės rinkliavos administravimo, pasitelkti teisininkus profesionalus, kokių pati įstaiga savo struktūroje neturi. Pareiškėjas pažymi, kad Šiaulių RATC struktūroje esantys darbuotojai turi savo funkcijas, viešai prieinamais duomenimis Šiaulių RATC dirba tik vienas teisininkas, kuris nėra atsakingas už didelio kiekio procesinių dokumentų parengimą, teisminė veikla nėra jų specializacija, todėl, paneigus pareiškėjo teisę net į minimaliais kaštais užtikrinamą tinkamą ir profesionalų jo, o kartu ir sąžiningai vietinę rinkliavą mokančių mokesčių mokėtojų interesų atstovavimą, būtų paneigta teisės į teisingą teismą užtikrinimo esmė, kuri būtų prieštaringa iki šiol formuotai praktikai su vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimu susijusiose bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjo Šiaulių RATC prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas.

10. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, pasisako tik jo prašymo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas aspektu.

11. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Atitinkamai ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, t. y. bylinėjimosi išlaidas.

12. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies bei viešojo administravimo subjekto diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-144-552/2022 ir kt.).

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog Šiaulių RATC veikia Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kurioje yra specializuota skolų išieškojimų grupė, įvertino, jog prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik faktiniai duomenys, o šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinė, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ nuo 2020 m. sausio 1 d. yra papildytas nuostatomis, kuriomis remdamasis pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamasis vienodomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 patvirtintomis procesinių dokumentų formomis. Nepaisydamas šios galimybės, pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi bendra tvarka.

16. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo bylinėjimosi išlaidas priteisia arba jas sumažina, šiuos argumentus paneigia aktualiausia ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje nustačius, kad nebuvo pasinaudota supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarka, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (žr., pvz., 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-195-415/2022; 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-193-492/2022; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-123-556/2022; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-689-789/2021; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-788-520/2021; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neaktualia pripažintina pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, gali būti mažinamos, o ne visiškai nepriteisiamos.

17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir šiuo atveju yra perteklinės. Pareiškėjo vidaus struktūra, bylos pobūdis bei ABTĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas nagrinėjamu atveju jam suteikė galimybę savarankiškai užtikrinti atstovavimą teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Šiaulių RATC prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis