ddc071ce-3714-44d5-a45f-e17508ece814 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. A2-1685-647/2013Procesinio sprendimo kategorija:113.1.; 117.1.; 124.2.2.; 124.3.; VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2013 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius, sekretoriaujant M. BareiÅ¡ytei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. Č., jo atstovei adv. R. Laurinavičienei,suinteresuoto asmens Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros atstovui prokurorui R. K., suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei D. R.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

Č. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-1227-494/2012, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. Č. pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. A2-1227-494/2012 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybei, R. Č., tretysis asmuo – (duomenys neskelbtini)L.

Å . (b.l. 2-11). PraÅ¡yme nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-04-11 sprendiniu patenkino Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atsakovo R. Č. apeliacinį skundÄ , 2008-12-10 sprendimu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimÄ panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ - Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį atmetė. Vilniaus rajono apylinkės prokuroras dėl Å¡ios nutarties į Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ nesikreipė arba jo paduoti kasaciniai skundai nebuvo priimti.

Tačiau Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , gavęs 2009 metais kasatoriaus kaimyno L. L. pareiÅ¡kimÄ , 2009-07-08 Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ byloje ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008-12-10 sprendimÄ , palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008‑04‑11 sprendimÄ . Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-12-04 nutartimi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008 atmetė.

Dėl 2009-12-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties buvo paduotas apeliacinis skundas, apskųsta ir 2010-05-25 Vilniaus apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2S-594-611/2010, apeliacinis skundas buvo atmestas. 2010-05-25 Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo apskųsta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. 2010-12-21 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kurioje pasisakė: „<...> Konstatavus proceso teisės normų pažeidimÄ , apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir proceso atnaujinimo klausimas perduotinas apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo“. 2011-07-14 Vilniaus apygardos teismas trijų teisėjų kolegijos nutartimi civ. byloje Nr. 2S-900-275/2011 nusprendė, kad byla turi bÅ«ti grÄ Å¾inama naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui (LR CPK 327 str. 1 d. 1 p.). 2012-03-09 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį civ. byloje Nr. 2SA-27-178/2011 ir konstatavo, jog klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡Â esmės - procesas byloje atnaujinamas. 2012-06-15 Vilniaus rajono apylinkes teismas priėmė nutartį, kuria nutarė panaikinti 2008-12-10 Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ ir palikti galioti 2008-04-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008. 2013 m. sausio 25 d.

Vilniaus apygardos teismas paliko Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį nepakeistÄ . PraÅ¡yme taip pat nurodė, kad apibendrinant nurodytų sprendimų turinį, konstatuotina, kad teismai pripažindami, kad yra formalių teisės normų pažeidimų formuojant bei perleidžiant į nuosavybę žemės sklypÄ pareiÅ¡kėjui, pabrėžia kaip esminį, t.y. iÅ¡skirtinį imperatyvių teisės normų pažeidimÄ (1991 m. liepos 25 d. Žemės reformos įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 punkto nuostata) tÄ faktÄ , kad pareiÅ¡kėjui yra perleista į nuosavybę kelio atkarpa.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 25 d. nutartyje rėmėsi (duomenys neskelbtini) gyvenvietės suplanavimo schema, kuri yra paremta Generaliniu planu, todėl yra svarbu nustatyti, kokiais normatyviniais dokumentais remiantis teismai priimtuose teismo procesiniuose dokumentuose konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui parduoto žemės sklypo dalis 500 kv. m. yra kelio atkarpa. Mano, kad iÅ¡ bylos medžiagos yra akivaizdu, jog teismai galėjo remtis tik Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986-11-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuoraÅ¡u Dėl Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)arybinio Å«kio technikumo ir kt. centrinių gyvenviečių generalinių planų tvirtinimo bei Å¡io plano iÅ¡trauka. (duomenys neskelbtini) tarybinio Å«kio technikumo ir kitų centrinių gyvenviečių generaliniu planu rėmėsi Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ bei akcentuodamas, kad pareiÅ¡kėjas nupirko dalį kelio ir taip pažeidė vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Å iam prokuroro teiginiui pritarė ir Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-06-15 priimtoje nutartyje bei Vilniaus apygardos teismas priimdamas 203-01-25 nutartį. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjui 2013-03-16 tapo žinoma, kad (duomenys neskelbtini)tarybinio Å«kio technikumo ir kt. centrinių gyvenviečių generalinis planas, kuris buvo patvirtintas 1986 metais, niekada nebuvo įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre. Å i aplinkybė yra pagrindas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, nes neįregistruotas registre teritorijų planavimo dokumentas negalioja.

Argumentavo, kad 1990-1995 m. buvo pradėta formuoti nepriklausomos Lietuvos Respublikos įstatyminė bazė, valstybės registrų sistema. 1995 m. gruodžio 12 d. buvo priimtas Teritorijų planavimo įstatymas, kurio 24 str. buvo numatyta, kad: 1 d. Teritorijų planavimo dokumentams registruoti steigiamas teritorinis planavimo dokumentų registras. RegistrÄ sudaro valstybinis, apskrities ir savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registrai.; 2 d. Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymÄ reglamentuoja Vyriausybės patvirtinti teritorijų planavimo registro nuostatai.; 3 d.

Visi patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai privalomai pateikiami registruoti teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams ne vėliau kaip per 15 dienų nuo patvirtinimo. Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojai apie įregistruotÄ planavimo dokumentÄ per 15 dienų praneÅ¡a žemės kadastro tvarkytojui.; 4 d. Valstybinė teritorijų planavimo dokumentų registrÄ tvarko Statybos ir urbanistikos ministerija, apskrities - jos valdytojas, savivaldybės - savivaldybės vyriausiasis architektas.; 5 d.

Visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis atitinkamÄ registrÄ tvarkančioje institucijoje ir už nustatytÄ Å¾yminį mokestį gauti jų kopijas. 1996 m. gegužės 24 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems iki Å¡ios įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“, kurio 1.1 p. nustatyta, kad „miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai <...> yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos.

Šie dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turi būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, kaip nustatyta šio registro nuostatuose“. 3.1 p. nustatyta: „įpareigoti valstybės institucijas ir kitus planavimo organizatorius iki 1997 m. sausio 1 d. inventorizuoti patvirtintus (galiojančius) teritorijų planavimo dokumentus ir pateikti juos registruoti teritorijų planavimo dokumentų registrų tvarkytojams Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registro nuostatų nustatyta tvarka.“ 1996 m. birželio 19 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimÄ Nr. 721, kuriuo buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatai. Aptartos teisės normos dėl Teritorijų planavimo dokumentų privalomo registravimo registre yra imperatyvios. Kadangi Generalinis planas, nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų, nebuvo įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, jis yra negaliojantis ir buvo negaliojantis Vilniaus rajono apylinkės teismui 2012-06-15 priimant nutartį bei Vilniaus apygardos teismui priimant 2013-01-25 nutartį.

PareiÅ¡kėjo žemės sklypo planas, sklypo vietos schema buvo patvirtinti atitinkamų institucijų bei pareigÅ«nų vėliau nei Generalinis planas. PareiÅ¡kėjo žemės sklypas yra įregistruotas VÄ® NTR nuo 1993 metų. Vadovaujantis visuotinai pripažintu teisės principu lex posteriori derogat legipriori, akivaizdu, kad vėlesnis teisės aktas keičia ankstesnįjį teisės aktÄ , juo labiau, kad įregistruotas teisės aktas turi virÅ¡enybę prieÅ¡ neįregistruotÄ . PareiÅ¡kėjo Žemės sklypo 500 kv. m. dalis niekada nebuvo ir nėra kelias (pagal galiojančius, vieÅ¡ai paskelbtus (įregistruotus) teritorijų planavimo dokumentus).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e matyti, kad pagrindinė tikslinė Žemės sklypo naudojimo paskirtis – „Kita (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti)“. Taip pat ir pagal įstatymo analogijÄ , remiantis LR CK 1.75 str. 2 d. neįregistravusios sandorio Å¡alys negali panaudoti sandorio fakto prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieÅ¡ trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Remiantis LR CK 1.75 str. 4 d. jeigu tas pačias teises į daiktÄ ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo.

PareiÅ¡kėjo žemės sklypas yra įregistruotas VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, skirtingai nuo Generalinio plano, neįregistruoto Teritorijų planavimo dokumentų registre. Byloje taip pat nėra duomenų, kad generalinis planas bÅ«tų ne tik įregistruotas, bet kokiu nors bÅ«du iÅ¡vieÅ¡intas. PraÅ¡o atnaujinti procesÄ byloje LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t.y. naujai paaiÅ¡kėjus aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjai bylos nagrinėjimo metu.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-1227-494/2012 LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 pagrindu atmesti (b.l. 69-70). Atsiliepime nurodė, kad dar 2009-01-04 atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2779-64/2009, 2010-09-13 atsiliepime į kasacinį skundÄ ir kituose pareiÅ¡kėjo procesiniuose dokumentuose jo atstovė advokatė R.

L. nurodė, kad teismui buvo pateikti Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)nuoraÅ¡as dėl Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)tarybinio Å«kio technikumo ir kitų centrinių gyvenviečių generalinių planų patvirtinimo bei Å¡io plano iÅ¡trauka, bei kad visas Vilniaus rajonas ir Å¡iandien neturi kito detalaus teritorijos plano, iÅ¡skyrus minėtÄ generalinį planÄ . PareiÅ¡kėjas, atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, jau tada, t.y. bylos nagrinėjimo iki proceso atnaujinimo metu, bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas, galėjo sužinoti, ar generalinis planas yra įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre.

Taigi, pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kuri, jo nuomone, sudaro proceso atnaujinimo pagrindÄ , neatitinka Å¡io kriterijaus. Tačiau svarbiausia, kad aplinkybė, jog generalinis planas nebuvo ir nėra įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre, neturi esminės reikÅ¡mės. Teismas, net ir žinodamas Å¡iÄ aplinkybę, nebÅ«tų priėmęs kitokio sprendimo Å¡ioje byloje. Ji nekelia jokių abejonių teismo sprendimo pagrįstumu, kadangi ji neturi visiÅ¡kai jokios reikÅ¡mės Å¡ioje byloje.

Kaip ir nurodė pats pareiškėjas, Teritorijų planavimo įstatymas, nustatantis taisyklę, kad anksčiau patvirtinti (rengiami) teritorijų planavimo dokumentai turi būti registruojami valstybės registre, įsigaliojo vėliau, nei buvo priimti prokuroro ieškiniu ginčijami administraciniai sprendimai - (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio 1992 m. liepos 27 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini), Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. rugsėjo 28 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini)bei 1993 m. kovo 15 d. sudaryta žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, reg.

Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Teritorijų planavimo dokumentų registro 1992 m. dar nebuvo, jis buvo įkurtas tik po to, kai 1996 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatus, darytina išvada, jog kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodyta aplinkybė ne tik kad neturi, bet ir negali turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui, nes galioja taisyklė - lex retro non agit.

Å ioje byloje aktualus yra tik tas teisinis reglamentavimas, kuris buvo ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs R. Č. atskirÄ jį skundÄ , 2013 m. sausio 25 d. nutartimi jį atmetė ir motyvuose inter alia nurodė, kad administraciniai aktai buvo priimti ne tik nekompetentingo subjekto, bet ir nesilaikant esminių procedÅ«rų, t.y. neparengus žemės reformos žemėtvarkos projekto. Teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad R. Č. įsigijo dalį žemės, kuri yra kelio, kaip pravažiavimo, dalis ir (duomenys neskelbtini)dalis, patvirtina vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , nes ginčijamasi administracijų aktų ir sandorio dalimis buvo pažeista tuo metu galiojusi Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punkto nuostata, draudžianti privatinėn nuosavybėn piliečiams parduoti kelių ir jų įrengimų apsaugai reikalingÄ Å¾emę.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 423 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ redakcijos, galiojusios prokuroro ginčytų administracinių aktų ir sandorio sudarymo metu, 2.5 punkte buvo nustatyta, kad Valstybinis žemėtvarkos institutas rengia preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, kuriuose pertvarkomos buvusios arba suformuojamos naujos privatinės ir valstybinės nuosavybės žemėnaudos, o Å¡io nutarimo 3 punktu buvo pavesta Žemės Å«kio ministerijai, Statybos ir urbanistikos ministerijai, MiÅ¡kų Å«kio ministerijai, KultÅ«ros ir Å¡vietimo ministerijai, Susisiekimo ministerijai, Socialinės apsaugos ministerijai, Energetikos ministerijai, RyÅ¡ių ir informatikos ministerijai, KraÅ¡to apsaugos ministerijai, Valstybinei geologijos tarnybai, Valstybinei geodezijos tarnybai, Paminklotvarkos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, KÅ«no kultÅ«ros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, rajonų ir miestų valdyboms ir praÅ¡yti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentÄ iki 1991 m. lapkričio 20 d. pateikti Valstybiniam žemėtvarkos institutui patvirtintus duomenis ir grafinę medžiagÄ apie negrÄ Å¾intinos ir neprivatizuotinos bei riboto Å«kinio naudojimo žemės plotus.

Taigi, jeigu nebÅ«tų pažeistos pagrindinės procedÅ«ros ir bÅ«tų parengtas žemėtvarkos projektas, bÅ«tų įvertinta, kad dalis žemės sklypo, skirto R. Č., yra neprivatizuotina kaip gatvės dalis. Taip pat pažymėjo, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikoje, patvirtintoje minėtu Vyriausybės nutarimu, nebuvo ir negalėjo bÅ«ti nustatyta, kad projektui parengti bÅ«tinas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame bÅ«tų nurodyti neprivatizuotinos ir negrÄ Å¾intinos žemės plotai, kadangi Teritorijų planavimo įstatymas buvo priimtas ir įsigaliojo vėliau, nei buvo priimti prokuroro ieÅ¡kiniu ginčyti administraciniai aktai.

Taip pat pažymėjo ir tai, kad nors rezoliucinėje praÅ¡ymo dalyje kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodyta procesinė norma - LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, tačiau apraÅ¡omojoje dalyje yra kalbama apie imperatyvios teisės normos pažeidimÄ (praÅ¡ymo II dalis „Dėl imperatyvios teisės normos pažeidimo“). Toks pagrindas proceso atnaujinimui yra numatytas kitoje teisės normoje - LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, tačiau pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti subjektu, kuris turi procesinę teisę kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo Å¡iuo pagrindu, kadangi byla buvo peržiÅ«rėta apeliacine tvarka.

TokiÄ iÅ¡skirtinę teisę turi tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad 2013-03-15 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raÅ¡te dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)tarybinio Å«kio technikumo ir kt. centrinių gyvenviečių generalinis planas buvo patvirtintas 1986 m. lapkričio 21 d. Vilniaus rajono LDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 415, bet nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.

Planas nebuvo įregistruotas registre todėl, kad tokio registro nebuvo. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721, įsigaliojo nuo 1996 m. birželio 27 d. Å is generalinis planas buvo sudarytas, suderintas, patvirtintas ir įsigaliojo pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Mano, kad generalinis planas iki Å¡iol nepanaikintas ir galioja. BylÄ prašė nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (b.l. 63‑64).Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė atsiliepimÄ , kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. A2-1227-494/2012 yra nepagrįstas.

Pažymėjo, kad viešai paskelbtos teisės akto nuostatos negali būti nurodomos kaip aplinkybės, kurios pareiškėjui negalėjo būti žinomos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 nuostatos yra paskelbtos ir prieinamos visiems suinteresuotiems asmenims, todėl dėl generalinio plano kaip įrodymo netinkamumo pagal minėto nutarimo nuostatas pareiškėjas galėjo teikti argumentus nuo bylos nagrinėjimo pradžios. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2008-12-10 sprendime buvo pasisakęs dėl generalinio plano neišviešinimo, todėl akivaizdu, kad pareiškėjui aplinkybės, kuriomis remdamasis jis teigia dėl generalinio plano kaip įrodymo netinkamumo, galėjo būti žinomos.

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 1.1 punkte nurodyta, jog miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytÄ ja tvarka buvo patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Taip pat minėtame punkte pasakyta, kad Å¡ie dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turi bÅ«ti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre.

Tačiau Å¡iame punkte nėra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu iki 1997 m. kovo 30 d. teritorijų planavimo dokumentas neįregistruojamas, jis turėtų bÅ«ti panaikinamas, todėl pareiÅ¡kėjas nepagrįstai susieja 1986 metų generalinio plano teisėtumÄ su jo registracija. Nėra pateikta duomenų, jog generalinis planas pareiÅ¡kėjo žemės sklypo formavimo ir pardavimo metu (1993 metais) bÅ«tų neteisėtas ir negaliojantis, o bÅ«tent Å¡is momentas buvo aktualus nagrinėjant Vilniaus rajono vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį dėl administracinių aktų ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo.

Todėl, generalinis planas yra tinkamas įrodymas nagrinėjamoje byloje ir jam negali bÅ«ti taikomi reikalavimai, nustatyti nuo 1996-06-01; prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeidžiamas teisės principas, pagal kurį teisės aktų nuostatos negali bÅ«ti taikomos atgal. Be to, ne bet kokia naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikÅ¡mę bylai. Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. A2-1227-494/2012 esminiais pažeidimais, dėl kurių tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai ir panaikinti administraciniai aktai ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, įvardyti ne kaip žemės sklypo formavimas pagal netinkamÄ teritorijų planavimo dokumentÄ , o žemės sklypo skyrimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 10 punkto reikalavimÄ nuo nutarimo priėmimo dienos (t. y. nuo 1992-02-07) nutraukti žemės sklypų skyrimÄ ne konkurso tvarka Lietuvos Respublikos miestų teritorijose, o kitose vietovėse - nuo 1992-03-15, taip pat Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 str., 12 str., pagal kuriuos sprendimus dėl žemės skyrimo priimdavo tos vietovės taryba, bet ne virÅ¡aitis.

Todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo nurodomas (duomenys neskelbtini) tarybinio Å«kio technikumo ir kt. centrinių gyvenviečių generalinio plano neįregistravimo Teritorijų planavimo dokumentų registre faktas neturi esminės reikÅ¡mės bylai, nes Å¡io fakto pagrindu nesikeistų Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-15 nutartyje konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Mano, kad pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijų, nes jos galėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu ir neturi esminės reikÅ¡mės bylai, todėl praÅ¡o pareiÅ¡kėjo R. Č. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. A2-1227-494/2012 atmesti kaip nepagrįstÄ .Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime (b.l. 80-83) prašė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) L. Š. atsiliepimo nepateikė.Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė nurodė, kad pareiškime yra išdėstytos faktinės bylos aplinkybės, teismų procesai ir jų sprendimai, imperatyviosios teisės normos, kurios galva, kad yra pažeistos. Svarbu tai ar buvo pareiškėjui nuosavybės teise perleista kelio atkarpa ar ne. Mano, kad būtent tas normatyvinis dokumentas, t.y. generalinis planas, kadangi tapo žinoma, kad jis nebuvo registruotas teritorijų planavimo dokumentuose, pats reikalavimas įregistruoti dokumentus tokio pobūdžio registre yra imperatyvi teisės norma ir kadangi jis yra neįregistruotas, jis yra negaliojantis normatyvinis dokumentas šiai dienai.

Byla yra sudėtinga, jinai yra nagrinėjama pagal prokuratÅ«ros ieÅ¡kinį ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ . Kadangi papildomai skirta žemė buvo skirta ne vienam pareiÅ¡kėjui, o papildomai dvideÅ¡imt penkiems asmenims, tai mano, kad kalba eina apie faktinę aplinkybę ar parduotas žemės sklypas kelias ar ne. Sudėtingas yra teritorijų planavimas ir jo raida, pareiÅ¡kėjui žemės sklypas nuosavybės teise buvo perleistas 1994 m., tai pirmieji metai po nepriklausomybės, situacija buvo labai sudėtinga, pilietis negalėjo susigaudyti situacijoje realiai, kas turėjo su juo sudaryti sandorį, kas jam turėjo kokius dokumentus suformuoti, jam suformavo sklypÄ pagal jo matomus dokumentus, sklypas ribojasi su gatve.

Mano, kad yra pagrindas atnaujinti procesÄ . Susipažinę su Vyriausybės pateiktu atsiliepimu nesutinka su tuo, kad labai svarbu atkreipti dėmesį kokie normatyviniai dokumentai buvo galiojantys tuo metu, kai jam buvo paskirtas tas žemės sklypas. Dėl to, kad procesas yra tęstinis ir yra svarbu ar galioja tie normatyviniai dokumentai, kurių pagrindu yra priimamas sprendimas 2013 m. Nacionalinė žemės tarnyba palaiko pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pasisako, kad sprendimai nėra tikslÅ«s, nėra aiÅ¡kÅ«s ir nėra aiÅ¡ku, ar jam parduota kelio atkarpa ar ne.

Kadangi aplinkybė dėl generalinio plano neįregistravimo teritorijų planavimo registre paaiÅ¡kėjo tiktai po to, kai byla buvo iÅ¡nagrinėta, tai mano, kad tai yra teisinis pagrindas tÄ bylÄ atnaujinti, kad ji bÅ«tų teisingai iÅ¡nagrinėta. ProkuratÅ«ros pasisakymas, kad pareiÅ¡kėjas yra atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, kuris galėjo apie tai sužinoti anksčiau yra nepagrįstas, nes pati Vilniaus rajono savivaldybė dalyvavo kaip atsakovai Å¡ioje byloje ir niekada nėra pasisakę apie tai, kad tas dokumentas nėra įregistruotas registre.

Tas registras nėra vieÅ¡as dokumentas, kai tapo žinoma, pareiÅ¡kėjas pasinaudodamas teise kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Prokuroras teismo posėdyje su pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė atmesti pareiÅ¡kimÄ . PaaiÅ¡kino, jog nagrinėjant proceso atnaujino klausimÄ , CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu turi bÅ«ti nustatyta trys esminės aplinkybės. Aplinkybės, kurios sudaro pagrindÄ atnaujinti procesÄ buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ , nagrinėjant bylÄ nei teismui, nei pareiÅ¡kėjui jos negalėjo bÅ«ti žinomos ir jos byloje turi reikÅ¡mę.

PraÅ¡ymo atnaujinti procesÄ esmė, kaip matyti iÅ¡ to praÅ¡ymo, kurio teismas nesvarstė ir pagrįstai nesvarstė, skirti ekspertizę, pagrindinis klausimas Å¡ioje byloje yra ar Vilniaus rajono deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 415 patvirtintas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)tarybinio Å«kio technikumo ir centrinių gyvenviečių generalinių planų patvirtinimo, ar jis yra galiojantis ar ne. PareiÅ¡kėjo teigimu jis yra negaliojantis, kadangi yra pažeista jo registravimo tvarka, kuri yra imperatyviai nustatyta 1996 m. birželio 19 d. vyriausybės nutarimu, teritorijų planavimo dokumentų nuostatuose.

Prašomoje atnaujinti byloje buvo nagrinėjamas teisėtumas (duomenys neskelbtini) 1992 m. liepos 27 d. potvarkio, Vyriausybės įgaliotinio rajonui 1992 m. rugsėjo 28 d. potvarkio, 1993 m. kovo 15 d. žemės pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumas. Tuo tarpu minėtas Vyriausybės nutarimas buvo priimtas 1996 m., kuris įpareigojo registruoti teritorijų planavimo dokumentus. Mano, kad ši aplinkybė negali būti laikoma esmine, kadangi negaliojo tos teisės aktų nuostatos, kurios įpareigojo registruoti teritorijų planavimo dokumentus, o taip pat procesas nenaujintinas dėl to, kad pareiškėjas, bylos nagrinėjimo metu, žinojo apie tai, kad generaliniu planu teismas rėmėsi, vadovavosi ir taikė jo nuostatas priimdamas tuos sprendimus.

Tiek atsiliepime į kasacinį skundÄ , tiek atsiliepime į atskirtÄ jį skundÄ , pareiÅ¡kėjas minėjo, kad visas Vilniaus rajonas neturi kito detaliojo, bendro plano, su tuo nenorėčiau sutikti, mano turimomis žiniomis nuo 2007-2008 m. Vilniaus rajone buvo patvirtintas bendrasis planas. Apie tai, kad Å¡is planas buvo taikomas buvo žinoma pareiÅ¡kėjams bylos nagrinėjimo metu ir pareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymo, kad Å¡is planas bÅ«tų negaliojantis, todėl negalėjo bÅ«ti taikomas. Vilniaus apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs R.

Č. atskirtÄ jį skundÄ , konstatavo, kad pažeidimai sudaro ginčijamus administracinius aktus ir sandorius, buvo padaryti ne tik todėl, kad buvo priimti nekompetentingo subjekto, bet ir nesilaikant tam tikrų procedÅ«rų, neparengus žemės reformos žemėtvarkos projekto ir Å¡is pagrindas buvo priimti tokį sprendimÄ , koks yra priimtas, t.y. ieÅ¡kinį tenkinti. PareiÅ¡kėjai nurodo teisinį pagrindÄ CPK 366 str. 1 d. 1 p., bet kalba labiau eina apie CPK 366 1 d. 9 p. PareiÅ¡kėjas neprivalo nurodyti teisinio pagrindo, tik faktinį, teisinį pagrindÄ taiko tik teismas.

Palaikome atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, dėl akivaizdaus pažeidimo, kuomet byla iÅ¡nagrinėta apeliacine tvarka, teisę paduoti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ turi tik LR Generalinis prokuroras. PareiÅ¡kėjai bando deklaruoti kitÄ CPK nuostatÄ , kur nurodo faktines aplinkybes, grindžiančias tÄ nuostatÄ . Å ita prasme pareiÅ¡kėjai neturėtų reikalavimo teisės.Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad Å¡iuo metu turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamasi naujai paaiÅ¡kėjusios esminės aplinkybės. Akcentuojamas generalinis planas minėtoje byloje buvo priimtas 2012-06-15.

Priimtas sprendimas nebuvo vienintelis aktas, kurio pagrindu buvo nustatyti teisės pažeidimai. IÅ¡ tiesų buvo nustatyta imperatyvių teisės normų pažeidimai, buvo pasakyta, kad sprendimÄ priėmė neįgaliotas asmuo, sprendimas priimtas po to, kai jau negalima buvo suteikti žemės. Teismas akcentavo, kad Å¡ių imperatyvių nuostatų pažeidimas ir buvo vieÅ¡o intereso gynimas. Jeigu generalinis planas bÅ«tų pripažintas negaliojančiu, teismo sprendimas nepasikeistų. AÅ¡ negaliu sutikti, kad vieÅ¡ai paskelbtos teisės aktų nuostatos yra laikomos naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe.

Tuo labiau, kad tame nutarime, 1.1. p., yra nurodyta, kad gyvenviečių generaliniai planai yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie buvo patvirtinti iki LR teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo. Buvo pasakyta, kad jie turi būti įregistruoti valstybės registre, o neįregistruoti automatiškai pripažinti negaliojančiais. Todėl manau, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė nėra esminė ir tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė.Prašymas atmestinas.Byloje nustatyta (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008 nuspręsta patenkinti ieškovo Vilniaus rajono apylinkės Vyriausiojo prokuroro ieškinį ir 1) panaikinti (duomenys neskelbtini)1992-07-27 potvarkį Nr. 26 dalyje dėl R.

Č. papildomai skirto 500 kv. m. namų valdos žemės sklypo;

2) panaikinti Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini)dalyje dėl R. Č. leisto pirkti papildomai skirto 500 kv. m. namų valdos žemės sklypo;

3) pripažinti negaliojančia dalyje dėl papildomai R,Č. skirto 500 kv, m. namų valdos žemės sklypo žemės sklypo 1993-04-15 pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp Vilniaus rajono savivaldybės atstovės Z. P., veikiančios pagal Vilniaus rajono valdybos 1993-02-10 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. Č., kuria R. Č. įsigijo namų valdos žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini);

4) atsakovo R. Č. atžvilgiu taikyti restitucijÄ natÅ«ra - priteisti valstybės naudai iÅ¡ 2000 kv. m. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį dėl papildomai R. Č. skirto 500 kv. m. žemės sklypo. Vilniaus apygardos teismas 2008-12-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-796-340/08 panaikino minėtÄ 2008-04-11 sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ Vilniaus rajono apylinkės Vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį dėl potvarkių panaikinimo, sandorio dalyje pripažinimo negaliojančiu atmetė.

Vilniaus apygardos teismo 2012-03-09 nutartimi atnaujinus procesÄ byloje, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-06-15 nutartimi panaikino 2008-12-10 Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ ir paliko galioti 2008-04-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008. Vilniaus apygardos teismas 2013-01-25 nutartimi minėtÄ Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistÄ .CPK 370 str. 3 d. numato, kad teismas nutartimi gali atnaujinti procesÄ nustatęs, kad praÅ¡ymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str., ir pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t.y. naujai paaiÅ¡kėjus esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ CPK 366 straipsnio 1 d. 2 p. aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad tokios aplinkybės:

1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiÅ¡kėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibÅ«dinantis naujai paaiÅ¡kėjusiÄ esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė bÅ«tų egzistavusi bylos, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, nagrinėjimo metu.

Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo bÅ«ti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi Å¡ia aplinkybe praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi bÅ«ti vertinami ne tik subjektyvÅ«s, bet ir objektyvÅ«s sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal A.

M. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-376/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BAB „StatÅ«na“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal V. P. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-598/2009; kt.). Prie praÅ¡ymo pareiÅ¡kėjas pridėjo 2013-03-15 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini)tarybinio Å«kio technikumo ir kt. centrinių gyvenviečių generalinis planas buvo patvirtintas 1986 m. lapkričio 21 d.

Vilniaus rajono LDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 415, bet nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Kartu pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-06-19 nutarimu Nr. 721, įsigaliojo nuo 1996-06-27 (b.l. 48). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å¡i aplinkybė, t.y. (duomenys neskelbtini)tarybinio Å«kio technikumo ir kt. centrinių gyvenviečių generalinio plano neįregistravimas registre, yra pagrindas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, nes neįregistruotas registre teritorijų planavimo dokumentas negalioja; kadangi generalinis planas, nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų, nebuvo įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, jis yra negaliojantis ir buvo negaliojantis Vilniaus rajono apylinkės teismui 2012-06-15 priimant nutartį bei Vilniaus apygardos teismui priimant 2013-01-25 nutartį.Teismas negali sutikti su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad aukščiau nurodytos aplinkybės jam negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

Teismas sutinka su prokuroro atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad dar 2009-01-04 atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2779-64/2009, 2010-09-13 atsiliepime į kasacinį skundÄ ir kituose pareiÅ¡kėjo procesiniuose dokumentuose jo atstovė advokatė buvo nurodžiusi, kad teismui buvo pateikti Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 415 nuoraÅ¡as dėl (duomenys neskelbtini) tarybinio Å«kio technikumo ir kitų centrinių gyvenviečių generalinių planų patvirtinimo bei Å¡io plano iÅ¡trauka.

Akivaizdu, kad atstovaujamas profesionalaus teisininko pareiÅ¡kėjas dar bylos nagrinėjimo iki proceso atnaujinimo metu galėjo, turėjo visas galimybes susižinoti ir gauti informacijÄ dėl generalinio plano įregistravimo ar neįregistravimo Teritorijų planavimo dokumentų registre. Å iuo atveju, pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo, nes generalinio plano neįregistravimo registre aplinkybė pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Teismas pažymi, kad generalinio plano neįregistravimas Teritorijų planavimo dokumentų registre neturi esminės reikÅ¡mės bylos nagrinėjimui.

PareiÅ¡kėjas banko generalinio plano teisėtumÄ sieja su jo registracija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-05-24 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo, patvirtintiems, pradėtiems ir iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ 1.1 numatyta, jog miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, <...> yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytÄ ja tvarka buvo patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos.

Šie dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turi būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, kaip nustatyta šio registro nuostatuose. Teisės aktais nenustatyta, kad jeigu teritorijų planavimo dokumentas nėra įregistruojamas iki nustatytos termino, t.y. 1997-03-30, toks dokumentas tampa nebegaliojančiu ar yra panaikinamas. Be to, Teritorijų planavimo dokumentų registras 1992 m. dar nebuvo įsteigtas. Registras pradėjo veikti tik po to, kai 1996 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 721 patvirtino Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatus.

Å ioje byloje aktualus teisinis reglamentavimas, buvęs prokuroro ginčijamų administracinių aktų ((duomenys neskelbtini) 1992 m. liepos 27 d. potvarkis Nr. 26, Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. rugsėjo 28 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini)bei 1993 m. kovo 15 d. sudaryta žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmimo metu. Teismas sutinka su prokuroro atsiliepime nurodytais argumentais, kad nors rezoliucinėje pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dalyje kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodyta procesinė norma - CPK 366 str. 1 d. 2 p., tačiau praÅ¡ymo apraÅ¡omojoje dalyje kalbama ir apie imperatyvios teisės normos pažeidimÄ , o toks pagrindas proceso atnaujinimui yra numatytas kitoje teisės normoje, t.y.

CPK 366 str. 1 d. 9 p. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti subjektu, kuris turi procesinę teisę kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, kadangi byla jau buvo peržiÅ«rėta apeliacine tvarka. Tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ CPK 366 str. 1 d. 9 punkte numatytais pagrindais dėl apeliacinės instancijos teismo nutarčių.Teismas pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje yra vertinamas kaip ekstraordinarus bÅ«das peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus; todėl proceso atnaujinimas negali bÅ«ti naudojamas kaip priemonė dar kartÄ pasibylinėti, ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kimas atnaujinti procesÄ yra atmestinas, neesant CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų.Vadovaudamasis LR CPK 290-291 str., 370 str. 3 d., teismas n u t a r ė :

PareiÅ¡kėjo R. Č. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, naujai paaiÅ¡kėjus aplinkybėms, atmesti, procesÄ atnaujinti atsisakyti.Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                               Alfredas Juknevičius