ddbfb994-d798-429f-8948-cfbdc6bd036b · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr                                                                                                                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-539-198/2016                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09776-2015-0                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6;2.6.5.2.1 (S)                                                                                                                           PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 17 d.Panevėžys     Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,     kolegijos teisėjų:

Eigirdo Činkos ir Zinos MickevičiÅ«tės,    teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo S. V. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-675-902/2016 pagal ieÅ¡kovės J. T. ieÅ¡kinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo atsakovui S. V., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ â€“ Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius n u s t a t ė: ieÅ¡kovė J.

T. prašė nustatyti vaiko K. V., gim. 2010-03-03, gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ja, priteisti iÅ¡ atsakovo S. V. iÅ¡laikymÄ dukrai po 200 Eur per mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės, Å¡iÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , ieÅ¡kovę paskirti Å¡ių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė, teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2010-03-03 jiems su atsakovu gimė dukra K., su atsakovu ilgÄ laikÄ vedė bendrÄ Å«kį, tačiau nuo 2015 m. lapkričio mėn. jų santykiai paÅ¡lijo, nutrÅ«ko.

Nuo tada atsakovas prie vaiko iÅ¡laikymo praktiÅ¡kai neprisideda, grįžęs iÅ¡ Norvegijos, kur dirba, vaikui nuperka tik žaislų, saldumynų, tačiau realiai vaikui iÅ¡laikymo neteikia. IeÅ¡kovės darbo užmokestis Å¡iuo metu sudaro tik 340 eurų per mėnesį, nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir kito vertingo kilnojamojo turto, santaupų ir neturi. Atsakovas dirba N., ieÅ¡kovės žiniomis gaudavo apie 10 000 Lt/mėn. uždarbį. Atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieÅ¡kovės, todėl prie vaiko iÅ¡laikymo jis turėtų prisidėti didesne dalimi. Atsakovas nuolat iÅ¡vyksta į N. ir į LietuvÄ grįžta tik trumpam, todėl K. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieÅ¡kove.Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

Nustatė nepilnametės K. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina J. T.. Priteisė iÅ¡ atsakovo S. V. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai K. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur nuo 2015 m. gruodžio 18 d. (ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos) iki K. pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Paskyrė J. T. nepilnametės K. V. turto tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iÅ¡ atsakovo S. V. 113 Eur žyminį mokestį, 6,94 Eur teismo iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nepilnametės K. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ tikslinga nustatyti su motina, nes tokiu bÅ«du nepilnametei bus užtikrintos visos sÄ lygos pilnaverčiam vystymuisi, ugdymui bei labiausiai atitiks jos interesus. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos vaiko iÅ¡laikymui apie 300 Eur per mėnesį pagal preliminarų ieÅ¡kovės paskaičiavimÄ (ieÅ¡kinyje remiamasi minimalios algos dydžiu – 325 Eur (nuo 2016-01-01 bÅ«tų 350 Eur), iÅ¡ esmės yra pagrįstos racionalios, užtikrina bÅ«tiniausių vaiko poreikių patenkinimÄ .

Atsižvelgdamas į realiai patiriamas papildomas išlaidas vaiko ugdymui, sveikatos priežiūrai, į tai, kad ieškovė netgi nėra paskaičiavusi išlaidų, kurios paprastai patiriamos vaikui sportuojant (žaidžiant krepšinį), t.y. aprangai (drabužiams, sportinei avalynei) įsigyti, juo labiau, kai vaikas yra augantis ir jo poreikiai didėja, sprendė, jog šiuo atveju, Kamilės išlaikymui reikalinga 350 Eur suma per mėnesį – Lietuvos Aukščiausiojo teismo nurodytas minimalios algos dydis.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė dirba, vidutiniÅ¡kai gauna 329 Eur per mėnesį, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra kur kas geresnė - jis dirba Norvegijoje, jo darbo užmokestis sudaro vidutiniÅ¡kai apie 2074 Eur per mėnesį, atsakovas turi automobilį Volvo S60 (b.l. 41), nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemę 2936 Eur vertės (b.l. 35-40), kuriÄ gali iÅ¡nuomoti ir gauti papildomas pajamas. Nustatė, kad atsakovas nepateikė įrodymų įrodymų, kad patiria iÅ¡laidas už žemės iÅ¡laikymÄ , t.y. kad moka mokesčius.

IÅ¡ pateiktų įrodymų nustatė, kad atsakovas per mėnesį patiria iÅ¡laidas už bÅ«sto N. nuomÄ , elektros energijÄ â€“ 1000 kronų mėnesiui (b.l. 32). Nustatydamas Å¡alių vaikui reikalingo teikti iÅ¡laikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iÅ¡ iÅ¡laikytinio tėvų, atsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovė gyvena jos tėvams priklausančiame bÅ«ste (name) ir prisideda prie bÅ«sto iÅ¡laikymo, iÅ¡ esmės ieÅ¡kovei tenka visa atsakomybė už vaikÄ , jo kasdienių poreikių tenkinimÄ , vaiko iÅ¡laikymui reikalingas lėšas skiria ieÅ¡kovė tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu vaikui reikia (taip pat prie vaiko iÅ¡laikymo prisideda jos tėvai.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, taip pat aplinkybes apie iÅ¡laikytinio poreikius, Å¡alių turtinę padėtį, sprendė, kad ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl 50 € iÅ¡laikymo sumos, nes atsakovas teikti iÅ¡laikymÄ dukrai po 150€ per mėnesį sutinka. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad 50 Eur suma palyginus pragyvenimÄ Lietuvoje su atsakovo pragyvenimu Norvegijoje, nėra tokia didelė, kad atsakovas negalėtų teikti dukrai iÅ¡laikymo – 200 Eur per mėnesį. Teismas nesutiko, kad Å¡alių dalys iÅ¡laikymo prievolėje turi bÅ«ti lygios, nes atsakovo gaunamos pajamos 6 kartus didesnės už ieÅ¡kovės gaunamas pajamas, atsakovas turi vertingÄ turtÄ , kurį gali iÅ¡nuomoti ar parduoti.

Ä®rodymai apie atsakovo 1000 kronų per mėnesį patiriamas iÅ¡laidas bÅ«sto iÅ¡laikymui N. sudaro tik 1/20 dalį gaunamų pajamų. IeÅ¡kovės turtinė padėtis blogesnė, ji pragyvena iš ženkliai mažesnio darbo užmokesčio, vertingo turto neturi, todėl sprendė, jog atsakovo dalis dukros iÅ¡laikymo prievolėje turi bÅ«ti didesnė – 200 Eur vaikui per mėnesį, kita dalis (125 Eur, nuo 2016- 01-01 150 Eur) teiktino vaikui iÅ¡laikymo tektų ieÅ¡kovei. Nurodė, kad toks iÅ¡laikymo dydis iÅ¡ esmės nepažeis kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo, papildomai vertinant tÄ aplinkybę, kad vaikui augant jo poreikiai didės, didės iÅ¡laidos, patiriamos vaiko iÅ¡laikymui (maistui, drabužiams, ugdymui, sveikatos priežiÅ«rai).

Pažymėjo, jog atsakovas, jo atstovas neginčijo ieÅ¡kovės patiriamų iÅ¡laidų mergaitės iÅ¡laikymui, todėl teismas sprendė, jog minėtos iÅ¡laidos yra protingos.Apeliaciniu skundu atsakovas S. V. praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeisti ir iÅ¡laikymo sumÄ sumažinti iki 150 Eur. Nurodė, kad teismas nenustatinėjo, kokių priemonių ėmėsi ieÅ¡kovė, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikui.

Teismas tenkinosi tik Å¡alių turtinės padėties nustatytu, konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė ir todėl atsakovas turi mokėti didesnį iÅ¡laikymÄ savo dukrai, nei ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė yra jauna, sveika, darbinga moteris, kliūčių gauti didesnes pajamas nenustatyta. Teismas netyrė aplinkybių, kodėl ieÅ¡kovė nesistengia gauti didesnių pajamų, todėl nenustatęs reikÅ¡mingų aplinkybių, priėmė neteisingÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovė dirba, gauna pastovias pajamas, gyvena su tėvais, todėl neturi poreikio įsigyti savo nekilnojamojo turto, todėl vien dėl jos atlyginimo dydžio bei turimo turto dydžio konstatuoti, kad yra pagrindas nukrypti tėvų valdžios lygybės principo, įtvirtinto CK 3.156 str. nėra pagrindo.

Nors atsakovo atlyginimas yra didesnis, tačiau įvertinus ieÅ¡kovės gaunamas pajamas – 329 Eur, negalima konstatuoti, kad ji negalėtų mokėti tokio pat dydžio iÅ¡laikymo dukrai. Teismas neteisingai nurodė, kad vaiko poreikiai sudaro 350 Eur per mėnesį, nes pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ paskaičiavimÄ , vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 300 Eur. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas vaikui iÅ¡laikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, t.y. po 150 Eur. IeÅ¡kovė J. T. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 3.156 str. įtvirtintÄ tėvų valdžios lygybės principÄ , kaip neįpareigojantį visais atvejais abu tėvus vienodai, neatsižvelgiant į jų esminius turtinės padėties skirtumus, vienodai materialine prasme prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo. IeÅ¡kovė pajamas gauna tokias, kokias gali gauti atsižvelgiant į darbo rinkoje esamÄ situacijÄ . Å iuo metu atsakovo pajamos yra ženkliai didesnės. Aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti laikomos ieÅ¡kovės netinkamo elgesio požymiais, byloje nenustatyta.

Apeliacinis skundas atmestinas. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1–2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.                      Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovo S. V. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai K. V. po 200 € periodinėmis iÅ¡mokomis per mėnesį nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki jos pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apelianto S. V. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

Teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius.Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.Apeliantas, neneigia savo pareigos iÅ¡laikyti nepilnametę dukrÄ ir nesutinka tik su priteisto iÅ¡laikymo dydžiu, apeliaciniu skundu tvirtindamas, kad teismas tenkinosi tik Å¡alių turtinės padėties nustatytu, konstatavo, kad jo, kaip atsakovo turtinė padėtis daug geresnė, netyrė aplinkybių kodėl ieÅ¡kovė nesistengia gauti didesnių pajamų, neteisingai nurodė, kad vaiko poreikiai sudaro 350 Eur per mėnesį.

Å ie apelianto argumentai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ nepilnametei atsakovo dukrai, orientaciniu kriterijumi pagal suformuotÄ teismų praktikÄ laikė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , jog vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ (MMA), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, bylų kategorija 72.2, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“).

Be to, atsižvelgė į realiai patiriamas papildomas išlaidas vaiko ugdymui, sveikatos priežiūrai, kurių ieškovė nebuvo paskaičiavusi, tačiau kurios paprastai patiriamos vaikui sportuojant (žaidžiant krepšinį), t.y. aprangai (drabužiams, sportinei avalynei) įsigyti, bei tai, kad vaikas yra augantis ir jo poreikiai didėja. Tačiau teismas kartu vertino ir visas kitas išlaikymo dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes: abiejų nepilnametės tėvų turtinę padėtį – ieškovė yra dirbanti, ji vidutiniškai gauna 329 Eur per mėnesį, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi.

Atsakovas dirba N., jo darbo užmokestis sudaro vidutiniÅ¡kai apie 2074 Eur per mėnesį, atsakovas turi automobilį Volvo S60 (b.l. 41), nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemę 2936 Eur vertė (b.l. 35-40), kuriÄ gali iÅ¡nuomoti ir gauti papildomas pajamas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas patiria iÅ¡laidas už žemės iÅ¡laikymÄ , t.y. kad moka mokesčius, byloje yra įrodymų, kad atsakovas per mėnesį patiria iÅ¡laidas už bÅ«sto N. nuomÄ , elektros energijÄ â€“ 1000 kronų mėnesiui (b.l. 32).

Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, atsakovo turtinė padėtis yra kur kas geresnė nei ieškovės. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010), taip pat apribotos galimybės susirasti geriau apmokamÄ ar papildomÄ darbÄ , nes vaikas yra mažametis ir jo negalima palikti be priežiÅ«ros. Duomenų apie iÅ¡silavinimÄ byloje nėra, todėl negalima teigti, kad ieÅ¡kovė neieÅ¡ko darbo atitinkančio jos iÅ¡silavinimÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo motyvus ir byloje esančius įrodymus, vertina, kad iÅ¡ atsakovo nepilnametei dukrai priteistas iÅ¡laikymo dydis buvo nustatytas pagrįstai.

Teismas nepilnametės tėvų turtinę padėtį įvertino, atsižvelgdamas į nustatytų bei įrodymais pagrįstų faktinių aplinkybių visumÄ , ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas S. V. gali nepilnametės dukros K. V. iÅ¡laikymui skirti 200 Eur sumÄ iki jos pilnametystės. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė nepraÅ¡o iÅ¡ atsakovo jokio iÅ¡laikymo įsiskolinimo, nors byloje nėra įrodymų, kad atsakovas savo dukrai bÅ«tų teikęs iÅ¡laikymÄ iki ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ .Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atsakovo argumentų, nes jie teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir neturintys įtakos apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ar keisti apeliacine tvarka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a:                             Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                                    Eigirdas Činka                                                                                                          Birutė Jonaitienė                                                                                                                                                                                                                                                                       Zina MickevičiÅ«tė                                                                 Â