ddbf7162-cb00-497b-84c2-e010a803a173 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-1143/2011                                                    Procesinio sprendimo kategorijos 11.9.10.7.;                                                     11.9.10.8.; 15.4.; 15.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Algirdo GailiÅ«no, Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės PiÅ¡kinaitės,sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant ieÅ¡kovei H. Å . , ieÅ¡kovės atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei,atsakovo atstovams advokatui Tomui Bagdanskiui, advokatui Egidijui Langiui, AuÅ¡rai Bijaminienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės H. Å . ir atsakovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2351-343/2010 pagal ieÅ¡kovės H.

Å . ieÅ¡kinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir piniginių sumų priteisimo bei žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė H. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiomis atsakovo paskirtas drausmines nuobaudas: 2010 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. I0112 paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ už tai, kad nesant D.

J. sutikimo tikrino jo finansinę padėtį, patarė klientei V. J. nuslėpti savo finansinę padėtį; 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 10170 paskirtÄ drausminę nuobaudÄ papeikimÄ už tai, kad ji koregavo paskaičiavimus klientams jiems reikalingų pajamų mažėjimo linkme, tikrino duomenis apie klientus neesant jų sutikimo, paliko kliento dokumentus byloje, paliko byloje tuščiÄ blankÄ su kliento paraÅ¡u; 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. I0182 paskirtÄ drausminę nuobaudÄ papeikimÄ už tai, kad ji platino AB „Lietuvos draudimas“ draudimo polisus, nors klientams tinkamesnis buvo UADB „Seesam Lietuva“ draudimas, darbo vietoje buvo rasti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo polisai, siÅ«lė V.

S. platinti AB „Lietuvos draudimas“ bÅ«sto draudimo polisus ir gauti atlyginimÄ , 8 klientų turtas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“; 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. I0186 paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo už tai, kad prieÅ¡ tai jai buvo skirta eilė drausminių nuobaudų ir jos yra galiojančios, už tai, kad ji atleidimo nuo darbo metu skambino V. J. ir nemandagiai su ja kalbėjo bei siekė gauti informacijÄ , kuri jai nebuvo reikalinga pareigų vykdymui, atliko banko platinamų fondų keitimo operacijÄ savo sÄ skaitoje, klientų K. ir R.

B. ir P. G. bylose padarė pažeidimų, nes neteisingai apskaičiavo darbo užmokestį, nepateikė duomenų apie K. B. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir vėl priėmimÄ Ä¯ darbÄ , nepateikė duomenų apie P. G. turtui galiojančius areÅ¡tus ir nepadengtus įsiskolinimus, o taip pat tikrino informacijÄ apie šį klientÄ neturėdama jo sutikimo ir neinicijavo naujo svarstymo gavus duomenis apie areÅ¡tus; pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 7 200 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ; priteisti vidutinį darbo užmokestį 2 400 Lt už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2010 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad pas atsakovÄ dirbo nuo 2007 m. vasario 19 d., jos mėnesinis darbo užmokestis buvo 2 400 Lt. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2010 m. balandžio 8 d. ji buvo atleista iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva, iki atleidimo iÅ¡ darbo jai buvo paskirtos trys drausminės nuobaudos – papeikimai. IeÅ¡kovės teigimu, 2010 m. sausio 22 d. įvyko konfliktas su tiesiogine vadove, buvo reikalaujama, kad ji iÅ¡eitų iÅ¡ darbo savo noru, dėl to ji tapo nedarbinga, o grįžus į darbÄ nuo 2010 m. kovo 1 d. prasidėjo susidorojimas.

Ieškovė nurodė, kad 2010 m. kovo 3 d. buvo paskirta nuobauda už tai, kad ji, nesant D. J. sutikimo, tikrino jo finansinę padėtį, patarė klientei V. J. nuslėpti savo finansinę padėtį. Ieškovė pažymėjo, kad kliento D. J. sutikimas tikrinti jo finansinius įsipareigojimus buvo duotas 2010 m. sausio 14 d., tačiau, ieškovės nuomone, jos ligos metu iš bylos buvo pašalintas, byla buvo paimta iš jos darbo stalo stalčiaus, todėl laikytina, kad kaltinimas yra nepagrįstas. Ieškovė pažymėjo, kad V.

J. pati jai nurodė, kad kitų finansinių įsipareigojimų neturi ir tokiu bÅ«du jÄ suklaidino, duomenų sistemoje, taip pat atsakyme į užklausÄ apie jos įsipareigojimus nebuvo nurodyta, jos byla buvo perduota kitam darbuotojui ir pateikta kreditui gauti. IeÅ¡kovės teigimu, ieÅ¡kovė klaidÄ bÅ«tų pastebėjusi ir sustabdžiusi kredito iÅ¡davimÄ , ji nepatarė V. J. nuslėpti nuo banko informacijÄ apie turimus finansinius įsipareigojimus. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2010 m. kovo 31 d. jai buvo paskirta drausminė nuobauda papeikimas už tai, kad koregavo paskaičiavimus dėl reikalingo pragyvenimo lėšų dydžio jo mažėjimo linkme, tikrino duomenis apie klientus neesant jų sutikimo, paliko kliento dokumentus byloje, paliko byloje tuščiÄ blankÄ su kliento paraÅ¡u.

Ieškovės teigimu, V. B. , A. M. , R. ir R. D. , G. ir I. D. kredito anketose pateikti paskaičiavimai dėl reikalingo pragyvenimui lėšų dydžio neatitiko reikalavimų, nes taip padaryti jai buvo nurodžiusi jos tiesioginė vadovė. Ieškovė nurodė, kad paskaičiavimai, prieš juos pateikiant kredito komitetui, buvo pateikti patikrinimui, duomenys buvo patikrinti, minėti asmenys kreditus gavo, tikrintojų buvo ne mažiau 7. Ieškovė nurodė, kad A. M. priklausančių dokumentų banko darbuotojai jai neparodė, jie yra pas A.

M. , o E. ir R. M. duomenis ji tikrino turėdama jų sutikimÄ , tik suklydo užraÅ¡ydama datÄ ant paraiÅ¡kos ir tai patvirtina jų pareiÅ¡kimas bankui. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2009 m. spalio 3 d. Ž. Å . duomenų ji netikrino, G. ir I. D. praÅ¡yme yra jos ir jų paraÅ¡ai, praÅ¡ymas nėra užpildytas, tai tik tuščias blankas, rastas jų byloje ir, ieÅ¡kovės nuomone, tai niekaip nepažeidė klientų interesų. IeÅ¡kovė nurodė, kad R. K. buvo davusi sutikimÄ tikrinti jos duomenis ir tai patvirtina jos raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas, kurį ji pateikė su pasiaiÅ¡kinimu, o Z. ir V.

Ž. dokumentai, susiję su vertybiniais popieriais, buvo jų kredito byloje, nes iki jos ligos nebuvo paruoÅ¡tos jų bylos ir tų dokumentų kitur nebuvo galimybės saugiai laikyti. IeÅ¡kovės teigimu, grįžusi po ligos savo darbo vietÄ rado netvarkingÄ , nors buvo palikusi tvarkingÄ , stalčius suverstus, nebebuvo daugelio dokumentų. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2010 m. balandžio 6 d. jai buvo paskirta drausminė nuobauda papeikimas už tai, kad ji platino AB „Lietuvos draudimas“ bÅ«sto draudimo polisus, nors klientams prieinamesnis buvo UADB „Seesam Lietuva“ draudimas, darbo vietoje buvo rasti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo polisai, siÅ«lė V.

S. platinti AB „Lietuvos draudimas“ bÅ«sto draudimo polisus ir gauti atlyginimÄ , 8 klientų turtas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl Å¡ios drausminės nuobaudos ieÅ¡kovė nurodė, kad visi įsakyme nurodyti klientai paraiÅ¡koje kreditui gauti yra nurodę, kad yra nusprendę turtÄ draustis patys, o ne per bankÄ , ieÅ¡kovė siÅ«lė klientams draustis UADB „Seesam Lietuva“, tačiau tokiu pasiÅ«lymu pasinaudojo tik dalis klientų, UADB „Seesam Lietuva“ nedraudė nebaigtų statybų, ieÅ¡kovės darbo vietoje jokių AB „Lietuvos draudimas“ bÅ«sto draudimo polisų nebuvo.

Ieškovės teigimu, nuo 2010 m. sausio 22 d. ji neturėjo priėjimo prie savo darbo vietos, jai buvo pateikti AB „Lietuvos draudimas“ firminiai blankai, o ne polisai, tačiau jie yra ne jos, ieškovė niekada nesiūlė V. S. platinti AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo polisų, taip pat nepažeidė Informacijos saugumo taisyklių, nes nepaliko savo kompiuterizuotos darbo vietos. Ieškovė nurodė, kad 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu ieškovė buvo atleista iš darbo už tai, kad prieš tai jai buvo skirta eilė drausminių nuobaudų ir jos yra galiojančios, už tai, kad ji atleidimo nuo darbo metu skambino V.

J. ir nemandagiai kalbėjo bei siekė gauti informacijÄ , kuri jai nebuvo reikalinga pareigų vykdymui, atliko banko platinamų fondų keitimo operacijÄ savo sÄ skaitoje, klientų K. ir R. B. ir P. G. bylose padarė pažeidimų, nes neteisingai apskaičiavo darbo užmokestį, nepateikė duomenų apie K. B. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir vėl priėmimÄ Ä¯ darbÄ , nepateikė duomenų apie P. G. turtui galiojančius areÅ¡tus ir nepadengtus įsiskolinimus, o taip pat tikrino informacijÄ apie šį klientÄ neturėdama jo sutikimo ir neinicijavo naujo svarstymo gavus duomenis apie areÅ¡tus.

Dėl Å¡ios drausminės nuobaudos ji nurodė, kad 2010 m. kovo 3 d. skambino klientei V. J. , tačiau su ja kalbėjo mandagiai ir jos niekuo nekaltino, o V. J. paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kimÄ apie tai, jog H. Å . patarė jai nuslėpti apie turimus finansinius įsipareigojimus, privertė paraÅ¡yti banko darbuotoja, nurodžiusi, kad ji prieÅ¡ingu atveju kredito negaus. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad apie jos pokalbį su V. J. bankui buvo žinoma 2010 m. kovo 3 d., tačiau jai jokia nuobauda nebuvo paskirta, ji jokios informacijos nesiekė gauti, be to, ieÅ¡kovė neatliko savo vertybinių popierių keitimo operacijos, kadangi tai atliko banko darbuotoja V.

S. ieÅ¡kovės kompiuteryje, tačiau įvedusi savo operacijos atlikėjo kodÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad suteikiant paskolÄ K. B. ji negalėjo vadovautis Privačių asmenų kreditavimo vadovu, nes jis buvo patvirtintas 2009 m. rugsėjo 18 d., o paskola iÅ¡duota 2009 m. rugsėjo 4 d. IeÅ¡kovės teigimu, P. G. pagal pažymas įsiskolinimų neturėjo ir tokia informacija buvo jo byloje, apie šį pažeidimÄ atsakovei buvo žinoma 2009 m. rugpjūčio 4 d. , todėl drausminės nuobaudos skirti negalėjo, nes praėjo daugiau negu 6 mėnesiai.

IeÅ¡kovės nuomone, atsakovas jai sudarys nepalankias sÄ lygas dirbti, todėl prašė nutraukti darbo sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. IeÅ¡kovės teigimu, pagal DK 140 straipsnio 1 dalį jai priklauso trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinė paÅ¡alpa, taip pat jai priteistinas vidutinis darbo užmokestis nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos – 2010 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos pagal DK 297 straipsnio 3 dalį. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties Å¡alys privalo viena kitai atlyginti neturtinę žalÄ .

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas jÄ iÅ¡ darbo atleido nepagrįstai, darydamas psichologinį spaudimÄ , reikalaudavo pateikti pasiaiÅ¡kinimus per neprotingai trumpÄ laikÄ , jai nebuvo leista dirbti savo darbo vietoje, neteisėtai iÅ¡ jos darbo užmokesčio buvo padaryta iÅ¡skaita, iÅ¡ jos buvo atimta kortelė ir tokiu bÅ«du buvo apribota jos galimybė vaikščioti banke, ji turėdavo sėdėti posėdžių salėje, jÄ stebėjo kiti darbuotojai, jai sudarytos nepalankios sÄ lygos įsidarbinti kituose bankuose ir pan.

IeÅ¡kovės teigimu, dėl nuolatinės nervinės įtampos jai skaudėjo galvÄ , ji tapo perdėtai jautri, jÄ kankina nemiga, jai buvo skirtas medikamentinis gydymas. Dėl nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovė prašė priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 18 d. daliniu sprendimu nusprendė pripažinti H. Å . darbo sutarties nutraukimÄ Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. I0186 DK 136 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktų pagrindu neteisėtu; pripažinti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; panaikinti H.

Å . Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 10182, 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 10170 paskirtas drausmines nuobaudas papeikimus; priteisti H. Å . iÅ¡ Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus 7 200 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , vidutinį darbo užmokestį, kurį sudaro 2 400 Lt per mėnesį ir 119,84 Lt per dienÄ , už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo 2010 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti H. Å . iÅ¡ Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Dėl 2010 m. kovo 3 d.

įsakymo. Teismas nurodė, kad atsakovas minėtu įsakymu ieÅ¡kovei paskyrė drausminę nuobaudÄ papeikimÄ už tai, kad ji nesant D. J. sutikimo tikrino jo finansinę padėtį UAB „Creditinfo Lietuva“ sistemoje, toks sutikimas buvo duotas tik 2010 m. sausio 21 d., patarė klientei V. J. paraiÅ¡koje kreditui gauti nutylėti apie turimus finansinius įsipareigojimus kitiems bankams bei pateikė kliento bylÄ ir kliento anketÄ su neiÅ¡samia informacija apie turimus finansinius įsipareigojimus ir tuo pažeidė Privačių asmenų kreditavimo vadovo 17 punktÄ , 2 punktÄ , 6 priedo 19 punktÄ , priedÄ Nr. 11 bei Darbuotojo įsipareigojimÄ saugoti asmens duomenų paslaptį.

Teismas nurodė, kad apie šiuos pažeidimus ieškovės tiesioginė viršininkė E. Š. 2010 m. vasario 25 d. raštu pranešė Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovei A. B. ir pranešime buvo nurodyta, kad ieškovė tikrino abiejų D. ir J. J. duomenis. Teismas nurodė, kad 2010 m. kovo 1 d. ieškovei buvo įteiktas pranešimas dėl pasiaiškinimo pateikimo, pasiaiškinimui pateikti buvo nustatytas 3 val. terminas, 2010 m. kovo 1 d. ieškovei buvo įteiktas pranešimas dėl atleidimo nuo darbinių funkcijų vykdymo bei jos prašymu pratęstas terminas iki 2010 m. kovo 2 d. 13 val. pasiaiškinimui pateikti.

Teismas nurodė, kad 2010 m. kovo 2 d. ieÅ¡kovė pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, jog kliento D. J. sutikimas tikrinti jo finansinius įsipareigojimus buvo duotas 2010 m. sausio 14 d., tačiau mano, kad jos ligos metu iÅ¡ bylos buvo paÅ¡alintas, byla jai nesant buvo paimta iÅ¡ jos darbo stalo stalčiaus, J. J. ji 2010 m. vasario 14 d. netikrino. Teismas pažymėjo, kad dėl V. J. ieÅ¡kovė paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2010 m. sausio 7 d. V. J. pateikė paraiÅ¡kÄ paskolai gauti, kuriÄ V. J. užpildė pati ir paraiÅ¡koje apie įsiskolinimÄ nėra nurodyta; finansinė asmenų padėtis tikrinama GLOBUS sistemoje ir iÅ¡ jos gaunamas PRIBAS (PRDB), užklausÄ ji pateikė tÄ pačiÄ dienÄ .

Teismas nurodė, kad, ieÅ¡kovės teigimu, 2010 m. sausio 12 d. PRIBAS buvo atspausdintas, duomenų apie V. J. finansinius įsipareigojimus nebuvo, PRIBE nebuvo datos, todėl jame nesimatė finansiniai įsipareigojimai, bet ji to nepastebėjo, tačiau jeigu ji toliau bÅ«tų tvarkiusi V. J. bylÄ , tai klaidÄ bÅ«tų pastebėjusi. Teismas pažymėjo, kad, ieÅ¡kovės teigimu, E. Å . susitarė su V. J. , kad Å¡i paraÅ¡ytų melagingÄ pareiÅ¡kimÄ , kad gautų paskolÄ . Teismas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V.

J. -Ambrutienė patvirtino, jog nepadėjo varnytės dėl kitų įsipareigojimų, nes ieÅ¡kovė pasakė, kad tai ne esminis dalykas, kad ieÅ¡kovė apie jos įsipareigojimus žinojo, paaiÅ¡kino, kad bankas vadovausis protingumo kriterijais, kad iki gaunat paskolÄ , buvusiÄ paskolÄ ji jau buvo padengusi. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė sutiko, kad į bylÄ kreditui gauti buvo įdėtas nesuformuotas V. J. PRIBAS, t.y. ant jo nebuvo datos, nurodė, kad anksčiau PRIBAI nebuvo spausdinami be datų, tai reiÅ¡kė, jog PRIBE nesimato įsipareigojimų.

Teismas pažymėjo kad, ieÅ¡kovės nuomone, drausminė nuobauda ir dėl Å¡io epizodo paskirta nepagrįstai, nes klaidos gali bÅ«ti taisomos darbo eigoje, ji klaidÄ bÅ«tų iÅ¡taisiusi, V. J. ieÅ¡kovės teisme atsipraÅ¡inėjo už susidariusiÄ situacijÄ , telefoninio pokalbio metu V. J. pripažino, kad turėjo paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kovės, nes kitaip nebÅ«tų gavusi kredito ir bÅ«tų praradusi avansÄ , sumokėtÄ už butÄ . Teismas nurodė, kad, ieÅ¡kovės teigimu, V. J. skundÄ ieÅ¡kovė pamatė tik teisme ir mano, kad nuobauda jai buvo paskirta iÅ¡ anksto.

Teismas sprendė, kad atsakovas turi įrodyti aplinkybę, jog ieÅ¡kovė neatliko jai atlikti priklausančių veiksmų. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės darbo stalo stalčių buvo paimtos bylos, tačiau jų paėmimo metu nebuvo sudaryta komisija, nebuvo suraÅ¡yti atitinkami aktai, nenurodyta, kokie bÅ«tent dokumentai buvo D. ir J. J. byloje, jÄ paimant iÅ¡ ieÅ¡kovės, į bylÄ esant pateiktam D. J. paaiÅ¡kinimui, kad sutikimas buvo duotas, konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog D.

J. buvo patikrintas GLOBUS duomenų bazėje nesant jo sutikimo, todėl dėl to ieÅ¡kovei negalėjo bÅ«ti paskirta drausminė nuobauda. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovei Å¡iuo įsakymu buvo paskirta drausminė nuobauda ir už tai, kad V. J. ji patarė nuslėpti savo finansinę padėtį, o pagrindu paskirti papeikimÄ atsakovas nurodo banko klientės pareiÅ¡kimÄ . Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2010 m. sausio 7 d. V. J. pateikė paraiÅ¡kÄ paskolai gauti, kurioje apie įsiskolinimÄ nėra nurodyta.

Teismas nurodė, kad finansinė asmenų padėtis tikrinama GLOBUS sistemoje ir iÅ¡ jos gaunamas PRIBAS. Teismas nurodė, kad į bylÄ yra pateiktas nesuformuotas V. J. PRIBAS, t.y. ant jo nebuvo datos, ir ieÅ¡kovė pripažino, kad tokį PRIBĄ įdėjo į V. J. bylÄ . Teismas nurodė, kad, atsakovo nuomone, V. J. parašė pareiÅ¡kimÄ ir patvirtino, kad buvo veikiama tyčia prieÅ¡ bankÄ , bankas tikrina kiekvienÄ klientÄ dėl mokumo ir tai bankui yra labai svarbu. Teismas nurodė, kad, atsakovo teigimu, tarp V.

J. ir H. Å . konflikto nebuvo, ieÅ¡kovė sutiko, kad PRIBAS nesuformuotas, todėl jis negalėjo bÅ«ti byloje, buvo ne tik tyčinis nurodymas neraÅ¡yti, bet ir įdėtas nesuformuotas PRIBAS. Teismas nurodė, kad 2010 m. vasario 25 d. V. J. paaiÅ¡kinimas dėl įsipareigojimų patvirtina, kad ji patvirtino, jog ieÅ¡kovė į paraiÅ¡kÄ Ä¯sipareigojimų patarė neraÅ¡yti kaip nereikÅ¡mingų. Teismas sprendė, kad atsakovas įrodė, jog ieÅ¡kovė į bylÄ Ä¯dėjo dokumentÄ , iÅ¡ kurio matėsi neteisingi duomenys apie klientės V.

J. finansinę padėtį, taip pat sprendė, kad netikėti liudytoja V. J. nėra pagrindo, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad drausminė nuobauda už šį epizodÄ jai paskirta pagrįstai. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė pripažino, jog į bylÄ paskolai gauti buvo įdėtas netinkamas dokumentas, ir už tai gavo papeikimÄ . Teismo teigimu, tai svarbus dokumentas bankui, nes parodo klientų gebėjimÄ grÄ Å¾inti paskolÄ . Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė banke dirbo nuo 2007 metų, todėl ji gerai žinojo, koks dokumentas turi bÅ«ti pateiktas, t.y. ji privalėjo studijuoti PRIBĄ ir pastebėti klaidas.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė ir jos atstovė teigė, kad Å¡i drausminė nuobauda paskirta praleidus terminÄ jai skirti, auditas nebuvo atliekamas, o visos bylos iÅ¡ ieÅ¡kovės vėliausiai buvo paimtos 2010 m. sausio 26 d., todėl terminas ir turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo tos dienos.

Teismas su tokia pozicija nesutiko. Teismas nurodė, kad pagal DK 241straipsnio 1 dalį drausminė nuobauda skiriama tuoj pat paaiÅ¡kėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo, o pagal minėto straipsnio 2 dalį negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas, o jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ), drausminė nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.

Teismas nurodė, kad įrodymų kokios bylos ir kada buvo paimtos iÅ¡ ieÅ¡kovės nėra. Teismas pažymėjo, kad liudytojos V. P. , E. Å . , D. M. parodė, kad bylos buvo imamos ir tikrinamos per keletÄ kartų, kad reikia vadovautis aktais, suraÅ¡ytais 2010 m. vasario 20 d., 2010 m. kovo 5 d., 2010 m. kovo 29 d., tačiau liudytojos negalėjo tiksliai nurodyti kada ir kokios bylos buvo paimtos, o atsakovas pripažino, kad paminėti aktai nebuvo suraÅ¡yti tomis datomis, kurios yra nurodytos, todėl teismas jais nesivadovauja.

Teismas nurodė, kad iÅ¡ 2010 m. sausio 26 d. elektroninio laiÅ¡ko matyti, kad E. Å . kalba ne apie bylas, o atsako į ieÅ¡kovės laiÅ¡kÄ ir kalba apie paraiÅ¡kas, todėl teismas sprendė, kad jis nepatvirtina aplinkybės, jog visos ieÅ¡kovės bylos, dėl kuriose rastų trÅ«kumų jai pareikÅ¡tos drausminės nuobaudos, iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo paimtos kaip nurodė ieÅ¡kovės atstovė vėliausiai 2010 m. sausio 26 d. Teismas nurodė, kad pagrindu skirti drausminę nuobaudÄ 2010 m. kovo 3 d. buvo 2010 m. vasario 25 d.

E. Å . praneÅ¡imas (praneÅ¡ime remiamasi 2010 m vasario 25 d. klientės V. J. pareiÅ¡kimu), mėnesio terminas nuo paaiÅ¡kėjimo dienos nėra praleistas, nuo pažeidimo padarymo dienos Å¡eÅ¡i mėnesiai taip pat nėra praleisti, todėl nėra praleistas terminas drausminei nuobaudai skirti.Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad drausminė nuobauda dėl konsultacijos V. J. ir PRIBO (PRDB) paskirta pagrįstai, todėl reikalavimas jÄ pripažinti negaliojančia netenkintinas.Dėl 2010 kovo 31 d.

įsakymo. Teismas nurodė, kad atsakovas 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 10170 ieÅ¡kovei paskyrė drausminę nuobaudÄ papeikimÄ už tai, kad ji koregavo paskaičiavimus dėl reikalingo pragyvenimo lėšų dydžio jų mažėjimo linkme, tikrino duomenis apie klientus nesant jų sutikimo, paliko kliento dokumentus byloje, byloje buvo rasti tuÅ¡ti blankai su kliento paraÅ¡ais. Teismas nurodė, kad Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas 2010 m. kovo 3 d. pavedė V. P. atlikti ieÅ¡kovės kuruojamų bylų tarnybinį patikrinimÄ už visÄ jos darbo Savanorių pr. atsakovo padalinyje laikotarpį ir vykdydama šį pavedimÄ 2010 m. kovo 5 d.

Kauno ir Klaipėdos regionų vadovė V. P. pateikė ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių valdymo skyriaus vadovei A. B. ieÅ¡kovės kuruojamų bylų tarnybinio patikrinimo aktÄ , kuris ieÅ¡kovei buvo įteiktas 2010 m. kovo 8 d. Teismas nurodė, kad 2010 m. kovo 3 d. buvo užregistruotas V. J. skambutis į bankÄ dėl ieÅ¡kovės skambučio jai ir kaltinimo, kad dėl jos paraÅ¡yto pareiÅ¡kimo ieÅ¡kovė yra atleidžiama iÅ¡ darbo. Dėl minėtų veiksmų ieÅ¡kovė buvo papraÅ¡yta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , kurį ieÅ¡kovė pateikė 2010 m. kovo 18 d.

Teismas nurodė, kad V. B. kredito anketa buvo pateikta 2009 m. spalio 27 d., A. M. kredito anketa buvo pateikta 2009 m. lapkričio 24 d., R. ir R. D. kredito anketa buvo pateikta 2009 m. spalio 13 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovė sutiko, jog V. B. , A. M. , R. ir R. D. , G. ir I. D. kredito anketose pateikti paskaičiavimai dėl reikalingo pragyvenimui lėšų dydžio neatitiko reikalavimų, nes taip padaryti jai buvo nurodžiusi jos tiesioginė vadovė E. Š. , paskaičiavimai, prieš juos pateikiant kredito komitetui, buvo pateikti patikrinimui, duomenys buvo patikrinti, minėti asmenys kreditus gavo, tikrintojų buvo ne mažiau septynių.

Teismas nurodė, kad E. Å . , ieÅ¡kovės vadovė, paneigė nurodymo dėl neteisingo paskaičiavimo pagal 2010 m. kovo 31 d. įsakymo 1 punktÄ davimÄ . Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu liudytoja V. S. parodė, jog paruoÅ¡tus dokumentus ir duomenis tikrina tiesioginis vadovas, kuris pasiraÅ¡o ant teikimo, po to teikimas pateikiamas komitetui. Teismas nurodė, kad liudytoja V. T. parodė, kad be asmenų, kuriuos nurodė liudytoja V. S. , dokumentus paskolai gauti dar tikrina paskolų administratorius.

Teismas nurodė, kad liudytoja E. Å . parodė, jog ji tikrina dokumentus: anketÄ , PRIBĄ, Creditinfo, taip pat kokie yra dokumentai: paraiÅ¡ka, SODROS dokumentai; pažiÅ«ri, ar rodikliai nevirÅ¡ijami, ir tada praleidžia į komitetÄ ; pripažino, kad ji turi patikrinti, kad tam tikri rodikliai bÅ«tų apskaičiuoti; nurodė, kad skaičiavimų netikrina, nes nežino tos programos. Teismas nurodė, kad liudytoja D. M. parodė, kad ji pasižiÅ«ri kredito anketÄ , įvertina, kokiÄ mato rizikÄ , skaičiavimų vadovas netikrina, klientų konsultantas deda paraÅ¡Ä , kad atliko paskaičiavimus teisingai, vadovas priima visÄ kredito rizikÄ , paskaičiavimas yra sudedamoji kredito anketos dalis.

Teismo teigimu, liudytojų paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad skaičiavimai yra labai svarbÅ«s bankui, nes tai tiesiogiai susiję su nustatymu, kokio dydžio paskolÄ galima suteikti klientui, t.y. anketos ir kiti dokumentai, kurie pateikiami norint gauti paskolÄ , atidžiai tikrinami, o svarbiausias veiksmas – galimybių apskaičiavimas – paliekamas vienam asmeniui ir jis tai gali daryti kaip nori, be to, pagal liudytojų parodymus kredito rizikÄ prisiima vadovas, todėl teismas nepripažino pagrįstu aiÅ¡kinimÄ , jog nei vienas vadovas paskaičiavimų netikrina.Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad atsižvelgus į tai, jog paminėtiems asmenims kreditai buvo suteikti, paskaičiavimus ieÅ¡kovė atliko su atsakovo žinia, tačiau pripažino, kad pažeidimas buvo padarytas.

Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė pripažino, kad paskaičiavimai atlikti netinkamai. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog paskaičiavimai yra netinkamai atlikti vadovaujantis 2009 m. rugsėjo 18 d. Privačių asmenų kreditavimo vadovu, tačiau įrodymų apie tai, kad ieškovė su juo buvo supažindinta nepateikė.Teismas nurodė, kad minėtu įsakymu ieškovei drausminė nuobauda buvo paskirta ir už tai, kad ji prie kredito suteikimo dokumentų kopijų paliko kliento A.

M. Vertybinių popierių sÄ skaitos sutarties originalus, paraiÅ¡kÄ sandoriams su akcijomis ir kliento rizikos klausimynÄ . Teismas nurodė, kad, ieÅ¡kovės teigimu, A. M. priklausančių dokumentų banko darbuotojai jai neparodė, jie yra pas A. M. , todėl mano, kad jam priklausančių jo dokumentų paliktų byloje nebuvo. Teismo teigimu, atsakovas nepateikė įrodymų Å¡iam epizodui įrodyti, todėl teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog byloje buvo A. M. dokumentai, todėl ir nuobaudos už nesantį pažeidimÄ negalėjo paskirti.Teismas nurodė, kad Å¡iuo įsakymu drausminė nuobauda ieÅ¡kovei buvo paskirta ir už tai, kad ji UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenis patikrino apie klientų E. ir R.

M. ir R. K. finansinius įsipareigojimus be iÅ¡ankstinio raÅ¡tiÅ¡ko jų sutikimo. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nurodė, jog E. ir R. M. duomenis ji tikrino turėdama jų sutikimÄ tik suklydo užraÅ¡ydama datÄ ant paraiÅ¡kos, tai patvirtina jų pareiÅ¡kimas bankui, o R. K. buvo davusi sutikimÄ tikrinti jos duomenis ir tai patvirtina jos raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas, kurį ji pateikė su pasiaiÅ¡kinimu. Teismas nurodė, kad į bylÄ pateiktos E. ir R. M. paraiÅ¡kos kreditui gauti patvirtina, kad ji užpildyta 2009 m. gruodžio 18 d., tuo pačiu duotas ir sutikimas tikrinti jų duomenis.

Teismas nurodė, kad prie pasiaiÅ¡kinimo dėl Å¡io pažeidimo yra pateiktas 2010 m. kovo 9 d. E. ir R. M. pareiÅ¡kimas, kad sutikimÄ dėl duomenų tikrinimo jie buvo davę 2009 m. gruodžio 17 d. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nurodė, jog padarė klaidÄ , įraÅ¡ydama datÄ , tačiau teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog duomenų tikrinimo metu sutikimų nebuvo, yra pažeista nustatyta tvarka. Dėl to teismas sprendė, kad dėl Å¡io epizodo drausminė nuobauda galėjo bÅ«ti paskirta.Teismo teigimu, iÅ¡ į bylÄ pateikto R.

K. praneÅ¡imo be datos matyti, kad ji sutikimÄ tikrinti davė 2010 m. sausio 18 d. Kadangi bylos buvo paimtos be apraÅ¡o, teismas sprendė, kad Å¡is epizodas nėra įrodytas. Teismas nurodė, kad drausminė nuobauda yra paskirta iÅ¡ už tai, kad ieÅ¡kovė G. ir I. D. byloje paliko tuščiÄ kliento G. D. praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti paskolos lėšas su savo ir kliento paraÅ¡ais. Teismas pažymėjo, kad praÅ¡yme buvo nurodyti visi duomenys, iÅ¡skyrus iÅ¡mokama suma ir sÄ skaita, ir tuo buvo pažeistas 2009 m. rugsėjo 18 d.

Privačių asmenų kreditavimo vadovo 6.3 punktas.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė sutiko, jog G. ir I. D. praÅ¡yme yra jos ir jų paraÅ¡ai, praÅ¡ymas nėra užpildytas, ieÅ¡kovės nuomone, tai tik tuščias blankas, rastas jų byloje ir tai niekaip nepažeidė klientų interesų. Teismas nurodė, kad, atsakovo teigimu, tai yra grubus pažeidimas, pati ieÅ¡kovė patvirtino, kad tokius dokumentus naikindavo prie paties kliento, tai galėjo klientui sukelti nepasitikėjimÄ banku. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tokių dokumentų buvimas nėra numatytas pagal banko instrukcijas, sprendė, kad tai buvo darbo drausmės pažeidimas ir todėl drausminė nuobauda galėjo bÅ«ti paskirta.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė ir jos atstovė nurodė, jog Å¡i drausminė nuobauda paskirta praleidus terminÄ jai skirti, joks auditas nebuvo atliekamas, o visos bylos iÅ¡ ieÅ¡kovės vėliausiai buvo paimtos 2010 m. sausio 26 d., todėl terminas ir turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo tos dienos. Teismas nurodė, kad liudytoja E. Å . parodė, jog bylos buvo tikrinamos 2010 m. vasario 20 d. ir po to keletÄ kartų, kad aktai buvo suraÅ¡yti vėliau, V. P. paraÅ¡as buvo skanuotas, nes ji tuo metu sirgo, o ji visus tris aktus pasirašė 2010 m. birželio 3 d.; liudytoja A.

J. parodė, kad bylos buvo tikrinamos 2010 vasario 20 d., kad ji tikrinime dalyvavo vienÄ kartÄ , nurodė, kad Heidai reikėjo pasiaiÅ¡kinti ir taip suformuoti aktai, paaiÅ¡kino, kad tuo metu Laisvės al. poskyryje dirbo viena ieÅ¡kovė, o dabar dirba du žmonės; liudytoja D. M. parodė, kad tikrinimas vyko 2010 m. vasario 20 d., ant aktų pasirašė 2010 m. birželio 3 d. Teismas pažymėjo, kad Å¡ios liudytojos parodė, jog buvo žiÅ«rimos ieÅ¡kovės bylos, randami pažeidimai ir fiksuojami, pažeidimus fiksavo V.

P. , o kadangi aktas turi bÅ«ti suraÅ¡ytas iÅ¡ karto atliekant patikrinimÄ , aktÄ surašę asmenys patvirtino, kad tikrinimas vyko 2010 m. vasario 20 d. Atsižvelgęs į tai, kad tik liudytoja E. Å . parodė, kad tikrinimai vyko tris kartus, teismas sprendė, kad bÅ«tent 2010 m. vasario 20 d. ir yra ta data, kuomet ieÅ¡kovės padaryti pažeidimai turėjo paaiÅ¡kėti ir paaiÅ¡kėjo, ir nuo 2010 m. vasario 20 d. skaičiuojamas terminÄ drausminei nuobaudai paskirti. Teismas pažymėjo ir tÄ aplinkybę, kad yra pateiktas V.

P. 2010 m. kovo 5 d. ieÅ¡kovės kuruojamų bylų tarnybinio patikrinimo aktas, kuriame nurodoma, kad ji viena tikrino ieÅ¡kovės bylas, tuo tarpu į bylÄ yra pateiktas ir keturių asmenų pasiraÅ¡ytas 2010 m. kovo 5 d. aktas, kuriame yra iÅ¡vardinti tie patys pažeidimai, kurie nurodyti ir vienasmeniame V. P. akte. Todėl teismas 2010 m. kovo 5 d. V. P. aktu nesivadovavo.Teismas nurodė, kad nuobauda paskirta 2010 m. kovo 31 d., t.y. praleidus vieno mėnesio terminÄ jai skirti (DK 241 str. 1 d.), todėl panaikintina.

Teismas pažymėjo, kad terminas skaičiuojamas nuo 2010 m. vasario 20 d., taip pat įskaitomas ir laikas 2010 m. kovo 8 d.-2010 m. kovo 17 d., kuomet ieÅ¡kovė sirgo. Teismas pripažino, kad joks auditas dėl ieÅ¡kovės darbo nebuvo atliekamas. Dėl 2010 m. balandžio 6 d. įsakymo. Teismas nurodė, kad 2010 m. balandžio 6 d. atsakovas paskyrė ieÅ¡kovei papeikimÄ už tai, kad ji platino AB „Lietuvos draudimas“ draudimo polisus, nors klientams prieinamesnis buvo UADB „Seesam Lietuva“ draudimas, jos darbo vietoje buvo rasti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo polisai, siÅ«lė V.

S. platinti AB „Lietuvos draudimas“ bÅ«sto draudimo polisus ir gauti už tai atlyginimÄ , 8 klientų turtas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“.Teismas, įvertinęs į bylÄ surinktus įrodymus, sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovė padarė Å¡iuos darbo drausmės pažeidimus. Dėl to, kad banko klientai draudėsi kitose draudimo bendrovėse, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė negali priversti banko klientų draustis bÅ«tinai jos pasiÅ«lytame UADB „Seesam Lietuva“.

Teismas pažymėjo, kad bankas priimdavo ir kitų draudimo bendrovių draudimo polisus. Teismo nuomone, ieškovė negali būti atsakinga už tai, kad banko klientai nutarė draustis ne UADB „Seesam Lietuva“. Teismas nurodė, kad rašte dėl pasiaiškinimo nurodoma, kad 201 m. kovo 26 d. buvo nustatyta, kad nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio ieškovės 15 iš 17 klientų apsidraudė AB „Lietuvos draudimas“, tačiau joks įrodymas, kuris patvirtintų aplinkybę, jog 2010 m. kovo 26 d. buvo atliktas koks nors patikrinimas ir nustatytos paminėtos aplinkybės nėra pateiktas.

Teismas taip pat nurodė, kad nors yra pateiktas 2010 m. kovo 29 d. aktas, kad ieÅ¡kovės darbo vietoje yra rasti AB „Lietuvos draudimas“ tuÅ¡ti blankai ir AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojos M. M. vizitinės kortelės, tačiau Å¡iuo aktu teismas nesivadovauja dėl to, kad atsakovas sutiko, jog aktas nebuvo suraÅ¡ytas 2010 m. kovo 29 d., jis buvo suraÅ¡ytas 2010 m. birželio mėnesį, akte V. P. paraÅ¡as yra neoriginalus. Teismas pažymėjo, kad aktas yra dokumentas, kuriuo patvirtinamos tam tikros aplinkybės ar faktai tam tikru metu, todėl akivaizdu, kad aktas turi bÅ«ti suraÅ¡omas atlikus patikrinimo veiksmÄ , o ne po keleto mėnesių.

Teismas nurodė, kad akte nėra nurodyta kiek blankų ir kiek vizitinių kortelių buvo rasta, atliekant darbo vietos patikrinimÄ , ieÅ¡kovė nebuvo pakviesta dalyvauti. Teismas pažymėjo ir tÄ aplinkybę, kad raÅ¡te dėl pasiaiÅ¡kinimo pateikimo apie vizitines korteles neminima, be to, neįtikėtinai atrodo ir atsakovo darbuotojos V. S. 2010 m. kovo 29 d. situacijos paaiÅ¡kinimas, kad 2009 m. rudenį ieÅ¡kovė jai siÅ«liusi platinti AB „Lietuvos draudimas“ bÅ«sto draudimo polisus, nes toks paaiÅ¡kinimas teikiamas po pusmečio po įvykio ir jo pateikimo data sutampa su neva akto suraÅ¡ymo data.

Teismas pažymėjo, kad liudytoja apklausta E. M. kategoriškai paneigė, kad su ieškove kada nors būtų bendradarbiavusi platinant AB „Lietuvos draudimas“ draudimo polisus, pateikta pažyma patvirtina, kad ieškovė niekada nebuvo susijusi darbo teisiniais santykiais su AB „Lietuvos draudimas“. Teismas nurodė, kad pažyma iš UAB „Šaltinija“ patvirtina, kad E. M. , I. J. , R. A. , K. B. įsigyjant būstus jų bendrovė kaip AB „Lietuvos draudimas“ brokeris aprūpino juos būsto draudimo polisais pagal Nordea Bank Finland Plc banko reikalavimus.

Teismas nurodė, kad liudytoja V. T. parodė, kad K. ir R. B. draudimo polisÄ atspausdino ji, blankÄ yra gavusi iÅ¡ ieÅ¡kovės, kai spausdino – ieÅ¡kovė nedirbo, blankai stovėdavo ant stalo, tuo tarpu liudytoja M MisiÅ«nienė parodė, kad K. ir R. B. draudimo polisÄ V. T. iÅ¡siuntė elektroniniu paÅ¡tu, o V. T. pripažino, kad tik manė, jog spausdina ant originalaus blanko. Teismas nurodė, kad liudytoja V. S. parodė, kad ieÅ¡kovė jai siÅ«lė platinti AB „Lietuvos draudimas“ polisus ir 10 procentų nuo sumos, bet ji atsisakė, tai buvo 2009 m. rudenį, kad matydavo, kaip ieÅ¡kovė spausdina AB „Lietuvos draudimas“ polisų blankus, matydavo kaip ieÅ¡kovė atsineÅ¡a pinigų ir suvokė tai, kad ieÅ¡kovė platindavo AB „Lietuvos draudimas“ polisus ir pinigus atneÅ¡davo Margaritai.

Å iais parodymais teismas nesivadovavo, nes jie neatitinka į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų: pažymos, kad ieÅ¡kovė nedirbo AB „Lietuvos draudimas“, pažymos iÅ¡ UAB „Šaltinija“, kad ji rÅ«pinosi kai kurių klientų draudimu, kitų liudytojų – M. M. , V. T. parodymų. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė ir aplinkybių, jog ieÅ¡kovės darbo vietoje buvo rasti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo polisai ir vizitinės kortelės, jog ieÅ¡kovė siÅ«lė V.

S. platinti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo polisus ir už tai gauti atlyginimÄ .Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog minėta drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai, todėl panaikintina.Dėl 2010 m. balandžio 8 d. įsakymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo. Teismas nurodė, kad atsakovas 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 10186 ieÅ¡kovei H. Å . paskyrė drausminę nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo už tai, kad prieÅ¡ tai jai buvo skirta eilė drausminių nuobaudų ir jos yra galiojančios, už tai, kad padarė Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus: atleidimo nuo darbo metu skambino V.

J. ir nemandagiai kalbėjo bei siekė gauti informacijÄ , kuri jai nebuvo reikalinga pareigų vykdymui, atliko banko platinamų fondų keitimo operacijÄ savo sÄ skaitoje, klientų K. ir R. B. ir P. G. bylose padarė pažeidimų, nes neteisingai apskaičiavo darbo užmokestį, nepateikė duomenų apie K. B. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir vėl priėmimÄ Ä¯ darbÄ , nepateikė duomenų apie P. G. turtui galiojančius areÅ¡tus ir nepadengtus įsiskolinimus, o taip pat tikrino informacijÄ apie šį klientÄ neturėdama jo sutikimo ir neinicijavo naujo svarstymo gavus duomenis apie areÅ¡tus.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovei 2010 m. balandžio 8 d. 14 val. buvo įteiktas raÅ¡tas dėl pasiaiÅ¡kinimo pateikimo, raÅ¡te nurodyta, kad ieÅ¡kovė neteisingai apskaičiavo K. B. ir P. G. darbo užmokestį, nes ligos paÅ¡alpos neiÅ¡dalino Å¡eÅ¡iems mėnesiams, nebuvo pateikta informacija apie K. B. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir pakartotinÄ Ä¯darbinimÄ bei jo atlyginimas, pateiktas įmonės pažymoje nesutapo su SODROS informacija, nutylėta informacija apie P. G. turtui galiojančius areÅ¡tus ir įsiskolinimus, jis Creditinfo patikrintas 2009 m. rugpjūčio 6 d., o svarstymas buvo 2009 m. rugpjūčio 4 d., po patikrinimo, pasikeitus faktams, fakto pakeitimas ar naujas svarstymas neatlikti, klientai nuo 2009 m. lapkričio 10 d. nevykdo savo įsipareigojimų.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė prašė pasiaiÅ¡kinimo pateikimo terminÄ pratęsti iki 2010 m. balandžio 12 d. 13 val., atsakymas į šį praÅ¡ymÄ nepateiktas, atleidimo iÅ¡ darbo įsakymas ieÅ¡kovei įteiktas 2010 m. balandžio 8 d. 16 val. 40 min.Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė pripažino, jog 2010 m. kovo 3 d. V. J. skambino, nes norėjo iÅ¡girsti, kÄ ji jai patarė, o prieÅ¡ tai jai nebuvo paaiÅ¡kinta, kÄ ji gali daryti, o ko negali, 2009 m. lapkričio 6 d. ji norėjo atlikti fondų keitimo operacijÄ , V.

S. negalėjo prisijungti, todėl H. Å . įvedė savo kodÄ ir V. S. tÄ operacijÄ atliko, atspausdino, pasirašė, kad atliko. Teismas nurodė, kad, ieÅ¡kovės teigimu, K. ir R. B. darbo užmokestį apskaičiavo pagal pateiktus dokumentus, ji ėmė SODROS ir klientų duomenis, nėra nurodyta kaip skaičiuoti ligos atveju, nebuvo reikalavimo tikrinti du kartus, o P. G. buvo pasirašęs paraiÅ¡kÄ , kurioje nėra datos, P. G. tikrinimo data yra 2009 m. liepos 10 d. ir yra ranka raÅ¡ytas intarpas, paskola yra apdrausta, duomenys už antrÄ ketvirtį iÅ¡ SODROS ir duomenys iÅ¡ darbovietės nesiskyrė, pažyma buvo iÅ¡imta dėl P. G. 2009 m. liepos 10 d.

Teismas nurodė, kad, ieÅ¡kovės teigimu, E. Å . nešė bylÄ ir ji buvo suformuota, pažymoje buvo nurodyta, kad yra įsiskolinimas, o R. B. 2009 m. birželio 5 d. netikrino.Teismas nurodė, kad, atsakovo teigimu, buvo sarkastiÅ¡kas pokalbis su V. J. , ieÅ¡kovė dėkojo įžeisdama klientę, buvo pažeistos banko procedÅ«ros, buvo neteisėtai įraÅ¡omas pokalbis, buvo pažeistos aptarnavimo su klientu taisykles, buvo atlikta savo vardu fondų keitimo operacija, o tai draudžia banko taisyklės. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog tai darė V.

S. , o V. S. tai neigė. Ji nepasitikslino dėl P. G. turto areÅ¡to, dėl prevencijos negali veiksmų atlikti GLOBUS sistemoje, dėl K. ir R. B. – nesutapo duomenys apie darbo užmokestį iÅ¡ darbdavio ir iÅ¡ SODROS, neteisingai vadovavosi darbdavio pažyma, turėjo vadovautis SODROS pažyma, nėra datos paraiÅ¡koje. Teismas nurodė, kad atsakovas įsakyme nurodė, jog ieÅ¡kovė atleidimo nuo darbo funkcijų vykdymo metu 2010 m. kovo 3 d. skambino V. J. , nemandagiai ir Å¡iurkščiai kalbėdama nepagrįstai kaltino klientę melu dėl jos pateiktos informacijos bankui, o taip pat mėgino gauti informacijÄ iÅ¡ klientės, kuri jai nebuvo reikalinga vykdyti pareigas, ir tuo pažeidė 2005 m. liepos 1 d.

Nordea grupės saugumo instrukcijų 4.2 punktÄ ir tuo padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Teismas nurodė, kad apklausta liudytoja V. J. -Ambrutienė parodė, jog ieÅ¡kovė jai skambino, tačiau jos neįžeidinėjo, o ji apgailestavo dėl susiklosčiusios situacijos, po to ji paskambino kitu reikalu Vilijai ir pasakė kaip faktÄ apie ieÅ¡kovės skambutį ir kad nejaukiai pasijuto, pasijuto kalta, kad ieÅ¡kovė neteko darbo. Teismas nurodė, kad liudytoja V. S. paaiÅ¡kino, kad V.

J. jai skambino tik dėl to, kad paklausti, ar ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo atleista dėl jos, nors V. J. neprašė, tačiau ji suprato šį skambutį kaip skundÄ ir jį užregistravo. Teismas nurodė, kad atsakovas neprašė, kad ieÅ¡kovė dėl Å¡io, kaip nurodo pats atsakovas Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo pasiaiÅ¡kintų, todėl atsakovas pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalį, be to, ieÅ¡kovė skambino 2010 m. kovo 3 d., o tik 2010 m. balandžio 8 d. atsakovas į tai sureagavo.

Teismas taip pat pažymėjo tÄ aplinkybę, kad atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovė nemandagiai, Å¡iurkščiai kalbėjo su V. J. , kad jÄ kaltino bei kad siekė gauti informacijos iÅ¡ klientės, nes, visų pirma, tai paneigė pati klientė V. J. , kita vertus, skambutį sÄ lygojo paties atsakovo veiksmai, kuomet bankas, praÅ¡ydamas ieÅ¡kovę pasiaiÅ¡kinti 2010 m. vasario 26 d. raÅ¡te nurodė, kad yra V. J. pareiÅ¡kimas, tačiau ieÅ¡kovei su juo susipažinti nedavė. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, siekdama sužinoti, kas nutiko bei apginti save ir skambino V.

J. , ieÅ¡kovei tai buvo svarbu, nes jau buvo prasidėjęs ginčas su darbdaviu, ji jau aiÅ¡kinosi dėl pažeidimų, buvo nuÅ¡alinta nuo darbinių funkcijų vykdymo.Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad drausminė nuobauda dėl Å¡io pažeidimo paskirta nepagrįstai. Teismas pažymėjo, kad 2010 m. balandžio 8 d. įsakyme taip pat nurodyta, kad ieÅ¡kovė 2009 m. lapkričio 6 d. atliko banko platinamų fondų keitimo operacijÄ savo atidarytoje vertybinių popierių sÄ skaitoje ir tuo pažeidė 2008 m. gruodžio 4 d.

Etikos kodekso nuostatÄ â€“ „IÅ¡skyrus elektroniniu bÅ«du teikiamas paslaugas klientams, darbuotojai neatlieka su jais pačiais susijusių finansinių operacijų“, padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Teismo teigimu, iÅ¡ V. S. 2010 m. balandžio 2 d. situacijos paaiÅ¡kinimo seka, kad 2009 m. lapkričio 6 d. ieÅ¡kovė prašė, kad ji atliktų jos turimų fondų pakeitimÄ , o ji Heidai paaiÅ¡kino, kad niekada nėra to dariusi ir jai reiktų pažiÅ«rėti į procedÅ«rÄ ; ieÅ¡kovė norėjo tai padaryti kuo greičiau, todėl pasakė, kad pati padarys savo GLOBUS programoje įraÅ¡ydama V.

S. kaip darbuotojÄ , atlikusiÄ Å¡iÄ operacijÄ ; ieÅ¡kovei sudarius šį sandorį, pasirašė ant jo. Teismas pažymėjo, kad tuo tarpu ieÅ¡kovė nurodė, kad operacijÄ atliko V. S. tik jos darbo vietoje įvedus savo DAO kodÄ , nes bijojo, kad bus sunku vėl įeiti į GLOBUS programÄ . Teismas, įvertinęs tÄ aplinkybę, kad iÅ¡ esmės visų keturių drausminių nuobaudų skyrimas yra motyvuojamas arba V. S. raÅ¡tais, arba jos parodymais, atsižvelgęs į tai, kad abi padarė pažeidimÄ dėl fondų keitimo, o nubausta pačia griežčiausia drausmine nuobauda – atleidimu iÅ¡ darbo yra tik ieÅ¡kovė, V.

S. paaiÅ¡kinimų, kad fondų keitimo operacijÄ atliko pati ieÅ¡kovė, nevertino. Teismas pažymėjo, kad konvertavimo paraiÅ¡koje sandoriams su akcijomis pareiÅ¡kėja yra nurodyta V. S. . Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neįrodė, jog pati ieÅ¡kovė padarė fondų keitimo operacijÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad nebuvo pagrindo pažeidimÄ , kuomet ieÅ¡kovė leido bendradarbei pasinaudoti savo darbo vieta, pripažinti tokiu Å¡iurkščiu, kad už tai reikėtų atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, juolab, kad kitas asmuo V.

S. , kuri taip pat padarė pažeidimÄ , yra iÅ¡ viso nenubausta. Teismas pažymėjo, kad minėtame įsakyme taip pat yra nurodyta, jog ieÅ¡kovė, apskaičiuodama K. B. ir P. G. darbo užmokestį, ligos paÅ¡alpos neiÅ¡dalino 6 mėnesiams, o tai padidino jų pajamų vidurkį; nepateikė duomenų apie K. B. 2009 m. rugpjūčio 17 d. atleidimÄ ir pakartotinį įdarbinimÄ Ä¯ UAB „Aspa“ 2009 m. rugpjūčio 28 d. prieÅ¡ kredito lėšų jam 2009 m. rugsėjo 22 d iÅ¡mokėjimÄ ; pateikė klaidingus duomenis apie jam iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, nes duomenys iÅ¡ SODROS ir iÅ¡ darbdavio nesutapo; nepateikė duomenų apie P. G. turtui areÅ¡tus; praÅ¡ymas kredito komitete buvo svarstytas 2009 m. rugpjūčio 4 d., o patikrintas UAB „Creditinfo Lietuva“ 2009 m. rugpjūčio 6 d. ir neinicijavo pakartotinio svarstymo gavus informacijÄ apie areÅ¡tus ir nepadengtus įsiskolinimus, dėl to padaryta žala bankui klientams nevykdant mokėjimo įsipareigojimų, pažeisti 2009 m. rugsėjo 18 d.

Privačių asmenų kreditavimo vadovo 17 skyriaus 3, 2 punktai, padarytas Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas. Teismo teigimu, iÅ¡ į bylÄ pateiktų Privačių asmenų kreditavimo vadovų matyti, kad jie buvo dažnai keičiami. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieÅ¡kovė su jais buvo supažindinta. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė pripažino, kad bendrai ji žinojo kaip ir kÄ reikia daryti; K. B. 2009 m. rugpjūčio 4 d. patvirtinta paskola, todėl ieÅ¡kovė negalėjo pažeisti įsakyme nurodyto vadovo, nes jis galioja tik nuo 2009 m. rugsėjo 18 d.; ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad nebuvo tiksliai žinoma kaip reikia skaičiuoti nedarbingumo paÅ¡alpas.

Teismas pažymėjo, kad prieÅ¡ingų įrodymų atsakovas nepateikė. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė dėl kitų darbo spragų dėl K. B. nieko negalėjo paaiÅ¡kinti, dėl P. G. ieÅ¡kovė taip pat nieko nepaaiÅ¡kino. Teismas pažymėjo, kad už Å¡iuos pažeidimus ieÅ¡kovei drausminė nuobauda skirta be jos pasiaiÅ¡kinimo, jai buvo skirta dvi valandos pasiaiÅ¡kinimui pateikti, o į jos praÅ¡ymÄ terminÄ pratęsti netgi nebuvo atsakyta, be to, ieÅ¡kovė nuo 2010 m. kovo 1 d. nuo darbo buvo nuÅ¡alinta, ji bÅ«davo posėdžių salėje, neturėjo galimybių pasinaudoti kompiuteriu, peržiÅ«rėti K.

B. ir P. G. bylas. Teismo teigimu, akivaizdu, kad 2 valandos yra neprotingas terminas pasiaiÅ¡kinimui pateikti dėl tokios apimties pažeidimų, faktiÅ¡kai drausminė nuobauda už Å¡iuos pažeidimus buvo skirta nesudarius sÄ lygų darbuotojui pasiaiÅ¡kinti. Dėl to teismas darė iÅ¡vadÄ , kad buvo grubiai pažeista DK 240 straipsnio 1dalis. Teismas pažymėjo, kad raÅ¡tas dėl pasiaiÅ¡kinimo ieÅ¡kovei buvo įteiktas 2010 m. balandžio 8 d. 14 val., o jau 16 val. 40 min. ieÅ¡kovei buvo įteiktas įsakymas dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad darbuotojo buvo praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti tik formaliai.

Teismas nurodė, kad pagal DK 241 straipsnio 2 dalį negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas; jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ), drausminė nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Teismas nurodė, kad įrodymų, jog buvo atliktas auditas dėl K. B. ir P. G. bylų, atsakovas nepateikė, jų bylos buvo tvarkomos 2009 m. rugpjūčio mėnesį, vadinasi, ir pažeidimai buvo padaryti tuo metu.

Teismas pažymėjo, kad Å¡eÅ¡i mėnesiai baigėsi 2010 vasario mėnesį, todėl dėl Å¡ios priežasties nebuvo galima skirti drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovei. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuobauda už minėtÄ pažeidimÄ paskirta praleidus terminÄ , konstatavo, kad nuobauda panaikintina. Teismas nurodė, kad 2010 m. balandžio 8 d. įsakymas patvirtina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo yra atleista dviem pagrindais, t.y. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ â€“ kai darbuotojas pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, ir pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ â€“ kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo drausmę.

Teismas pažymėjo, kad 2010 m. balandžio 8 d. atsakovo įsakymas patvirtina, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo pagrindu iÅ¡ darbo buvo atleista tik konstatavus faktÄ , kad iki 2010 m. balandžio 8 d. yra galiojančios trys jai paskirtos drausminės nuobaudos, tačiau fakto, kad ieÅ¡kovė padarė darbo drausmės pažeidimÄ nuo 2010 m. balandžio 6 d. iki 2010 m. balandžio 8 d., nėra, nes 2010 m. balandžio 8 d. minimi trys darbo drausmės pažeidimai įvardijami kaip Å¡iurkÅ¡tÅ«s ir už juos ji atleista pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ .

Teismas pažymėjo, kad teismas nenustatė fakto, jog darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartÄ per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė netgi negalėjo padaryti jokio darbo drausmės pažeidimo, kadangi ji nuo 2010 m. kovo 1 d. buvo nuÅ¡alinta nuo darbo funkcijų atlikimo. Dėl to teismas, įvertinęs nurodytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, konstatavo, kad ieÅ¡kovė pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ atleista nepagrįstai.

Teismas pripažino, kad atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ taip pat yra neteisėtas, nes teismas nustatė, kad dėl darbo su K. B. ir P. G. bylomis drausminė nuobauda dėl senaties terminų negali bÅ«ti skiriama. Dėl skambučio V. J. teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡is darbo drausmės pažeidimas yra neįrodytas, todėl už jį taip pat negali bÅ«ti skiriama drausminė nuobauda, o pažeidimÄ atliekant banko fondų keitimo operacijÄ teismas nepripažino Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

Teismas sprendė, kad aplinkybės, jog ieÅ¡kovė turėjo pasikeitus vadovei iÅ¡ vieno skyriaus pereiti dirbti į kitÄ , nes nesutapo biolaukai, jog pradedant nuo 2010 m. kovo 1 d. iki pat atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovė buvo atleista nuo darbinių funkcijų vykdymo, tačiau turėjo į darbÄ ateiti, ji turėjo bÅ«ti posėdžių salėje, neturėjo praėjimo kortelių, negalėjo naudotis be kitų darbuotojų buitinėmis patalpomis, jog per mėnesį ir aÅ¡tuonias dienas buvo paskirtos keturios drausminės nuobaudos, patvirtina ieÅ¡kovės teiginį, jog darbdavys siekė susidoroti su ja (nepagrįstai bei neteisėtai atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo).

Teismo teigimu, tai iÅ¡ dalies patvirtina ir Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. gegužės 3 d. raÅ¡tas, kuriuo Valstybinė darbo inspekcija konstatavo, jog ieÅ¡kovei nebuvo suteikta galimybė naudotis darbo vieta – kompiuteriu bei kitomis darbo priemonėmis, t.y. darbdavys nevykdė įsipareigojimo užtikrinti darbo sÄ lygas, kad yra pažeista DK 147 straipsnio 3 dalis, nes nėra iÅ¡kabinti darbo grafikai, kad 2010 m. balandžio 8 d. atliekant patikrinimÄ ieÅ¡kovės darbo vieta – posėdžių salė, banko praėjimo kortelės ji neturi, buitinėmis bei kitomis patalpomis naudotis gali tik kitų banko darbuotojų pagalba.

Teismas sprendė, kad nurodytų faktinių aplinkybių visuma pagrindžia iÅ¡vadÄ , jog atsakovas jai sudarys nepalankias sÄ lygas dirbti, todėl priimtinas sprendimas – nutraukti darbo sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nurodė, kad pagal DK 140 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kovei priklauso trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinė paÅ¡alpa, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 7 200 Lt, taip pat jai priteistinas vidutinis darbo užmokestis nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos – 2010 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos DK 297 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės darbo užmokestis – 2 400 Lt už mėnesį ir 119,84 Lt už dienÄ . Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo. Teismas sprendė, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas iÅ¡spręstinas priimant galutinį sprendimÄ , nes priimant dalinį sprendimÄ nėra galimybės paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė H. Å . praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. dalinio sprendimo dalį, kuria atsisakyta ieÅ¡kinį tenkinti, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas nepagrįstai pripažino, kad drausminė nuobauda papeikimas, paskirta 2010 m. kovo 3 d. įsakymu dėl to, kad ieÅ¡kovė patarė klientei V.

J. paraiÅ¡koje kreditui gauti nutylėti apie turimus finansinius įsipareigojimus kitiems bankams ir pateikė tiesioginiam vadovui kliento bylÄ ir kliento anketÄ su neiÅ¡samia informacija apie turimus finansinius įsipareigojimus, buvo skirta pagrįstai. Teismas sprendimo motyvus dėl nesuformuoto PRDB (teismas šį dokumentÄ Ä¯vardina - PRIBAS) bei patarimo V. J. nutylėti apie turimÄ kreditorinį įsipareigojimÄ , grindė neteisingais duomenimis, t.y. nurodydamas, kad ieÅ¡kovė pripažino, jog į V. J. bylÄ buvo įdėtas nesuformuotas PRDB, ir jog ieÅ¡kovė pripažino, kad PRDB yra nesuformuotas, todėl jis negalėjo bÅ«ti byloje, o taip pat tyčia patarė V.

J. nenurodyti kreditorinio įsipareigojimo, padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo ne tik tyčinis nurodymas neraÅ¡yti, bet ir įdėtas nesuformuotas PRDB. Teismas nevertino ir visiÅ¡kai nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė negalėjo pažeisti Privačių asmenų kreditavimo vadovo, kadangi su teismui pateiktu 2009 m. rugsėjo 18 d. Privačių asmenų kreditavimo vadovu, kuris įsigaliojo nuo 2009 m. rugsėjo 28 d., ieÅ¡kovė nebuvo pasiraÅ¡ytinai supažindinta. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad drausminė nuobauda dėl PRDB paskirta pagrįstai.

Drausminė nuobauda ieÅ¡kovei buvo paskirta ne dėl PRDB, o dėl to, kad ieÅ¡kovė pateikė tiesioginiam vadovui kliento bylÄ ir kliento anketÄ su neiÅ¡samia informacija apie turimus finansinius įsipareigojimus. Teismas taip pat padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė banke dirbo nuo 2007 metų, todėl gerai žinojo, koks dokumentas turi bÅ«ti pateiktas, kadangi padarydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas neatsižvelgė į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Teismas netinkamai vertino pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus – neva ieÅ¡kovės užsakytÄ ir atspausdintÄ PRDB.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nevengė teikti į bylÄ Ä¯rodymus, kurie yra akivaizdžiai suklastoti. Tai patvirtina ir į bylÄ pateikti patikrinimo aktai, suraÅ¡yti atbuline data, pažyma iÅ¡ Kauno apskrities VPK. Teismas taip pat padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pripažino, kad V. J. byloje yra nesuformuotas PRDB. Tai, kad PRDB nesuformuotas, ieÅ¡kovei tapo žinoma tik teismo metu. Teismo motyvas, kad 2010 m. sausio 26 d. elektroniniame laiÅ¡ke E. Å . kalba ne apie bylas, o atsako į ieÅ¡kovės laiÅ¡kÄ ir kalba apie paraiÅ¡kas, yra nepagrįstas, kadangi kiekviena kliento byla pradedama nuo paraiÅ¡kos kreditui gauti užpildymo, tačiau iÅ¡ karto prie paraiÅ¡kos yra teikiami ir visi reikalingi dokumentai: duomenys apie pajamas, apie turtÄ , turto vertinimas, duomenys apie kreditorinius įsipareigojimus, ir pan., o pati kliento byla suformuojama tik prieÅ¡ iÅ¡mokant klientui kredito lėšas.

Teismas, padaręs nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , nevertino ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų ir V. J. parodymų bei nevertino tarp ieÅ¡kovės ir V. J. parodymų esančių prieÅ¡taravimų, neatsižvelgė į Å¡ios liudytojos suinteresuotumÄ .Teismas nepagrįstai pripažino, kad 2010 m. kovo 31 d. įsakymu paskirta drausmine nuobauda papeikimas dėl to, kad ieÅ¡kovė neteisingai apskaičiavo mėnesinių pajamų sumas, liekančias asmeniui/Å¡eimai, klientams V. B. , A. M. , R. ir R. D. , G. ir I. D. , ko pasėkoje klientams V.

B. bei R. ir R. D. paskolos nebuvo galima suteikti, nes neatitiko paskolos išdavimo kriterijų, buvo skirta nepagrįstai, kadangi yra suėjusi drausminės nuobaudos skyrimo senatis, tačiau pripažino, kad pažeidimas buvo padarytas. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, įskaitant ieškovės paaiškinimus, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, kad ieškovė nebuvo supažindinta su savo pareiginiais nuostatais, t.y. jai nebuvo žinomos pareigybių apimties bei atsakomybes ribos, ieškovė nebuvo, kaip to reikalauja Privačių asmenų kreditavimo vadovas, supažindinta su šio vadovo naujomis versijomis.

Nesupažindinimas darbuotojo su darbo veiklÄ reglamentuojančiais aktais nesukelia ir atsakomybės dėl Å¡ių aktų netinkamo vykdymo, nes darbuotojas negali tinkamai vykdyti teisės aktų, su kuriais, turėdamas pareigÄ supažindinti pasiraÅ¡ytinai, darbdavys nesupažindina. Be to, teismas netinkamai interpretavo ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, nurodydamas, kad ieÅ¡kovė pripažino, kad pažeidimas buvo padarytas ir kad paskaičiavimai atlikti netinkamai. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji rengdama klientų kredito bylas vykdė savo tiesioginės vadovės E. Å . nurodymus ir abejoti dėl Å¡ių nurodymų neteisėtumo neturėjo pagrindo.

Teismas taip pat nevertino į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad tai buvo ne atsitiktiniai nurodymai, o tuo metu pasirinkta banko strategija, todėl ji buvo privaloma tiek ieÅ¡kovės tiesioginei vadovei E. Å . , tiek ieÅ¡kovei. Teismo posėdžio metu E. Å . pripažino, kad tuo metu buvo mažai paskolų, kurios atitiktų visus reikalavimus.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad darbo drausmės pažeidimas dėl UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazėje atlikto klientų E. ir R.

M. duomenų patikrinimo, dėl ko galėjo būti skiriama drausminė nuobauda, tačiau drausminė nuobauda neskirtina dėl drausminės nuobaudos senaties termino pasibaigimo. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, ar yra galima ieškovės drausminė atsakomybė, kai ieškovė nebuvo supažindinta su savo pareiginiais nuostatais bei Privačių asmenų kreditavimo vadovo naujomis versijomis. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad drausminės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. vasario 20 d.Teismas, spręsdamas, kad buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas dėl klientų G. ir I.

D. byloje palikto tuščio kliento G. D. praÅ¡ymo iÅ¡mokėti paskolos lėšas su kliento ir ieÅ¡kovės paraÅ¡ais, tačiau drausminė nuobauda neskirtina dėl drausmines nuobaudos senaties termino pasibaigimo, privalėjo atsižvelgti į tai, ar yra galima ieÅ¡kovės drausminė atsakomybė, kai ji nebuvo supažindinta su savo pareiginiais nuostatais bei Privačių asmenų kreditavimo vadovo naujomis versijomis. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, atsižvelgiant į tai, jog tokių dokumentų buvimas nėra numatytas pagal banko instrukcijas, laikytina, kad tai buvo darbo drausmės pažeidimas ir todėl drausminė nuobauda galėjo bÅ«ti skiriama, bei nurodė, kad praÅ¡yme buvo nurodyti visi duomenys, iÅ¡skyrus iÅ¡mokama suma ir sÄ skaita, ir tuo buvo pažeistas 2009 m. rugsėjo 18 d.

Privačių asmenų kreditavimo vadovo 6.3 punktas. Nei atsakovas skirdamas nuobaudÄ , nei teismas, pripažindamas, kad darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, nenurodė konkretaus teisės akto, kurio pagrindu ieÅ¡kovei atsirastų drausminė atsakomybe dėl Å¡ių veiksmų, todėl laikytina, kad darbo drausmės pažeidimas nebuvo padarytas. Jeigu teismas manytų kitaip, Å¡iai drausminei nuobaudai skirti buvo suėjęs senaties terminas, kuris turi bÅ«ti skaičiuojamas ne vėliau kaip 2010 m. balandžio 26 d.Teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas dėl klientų konsultantės V.

S. 2009 m. lapkričio 6 d. atlikto banko platinamų fondų keitimo operacijos savo atidarytoje vertybinių popierių sÄ skaitoje, kÄ patvirtina GLOBUS iÅ¡raÅ¡o kopija bei klientų konsultantės V. S. 2010 m. balandžio 2 d. situacijos paaiÅ¡kinimas, konstatuojant, kad nebuvo pagrindo pažeidimÄ , kai ieÅ¡kovė leido bendradarbei pasinaudoti savo darbo vieta, pripažinti tokiu Å¡iurkščiu, kad už tai reikėtų atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo. Teismas byloje nustatė, kad nėra jokių duomenų, kad fondų keitimo operacijÄ atliko ieÅ¡kovė, visi byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, kad Å¡iÄ operacijÄ ieÅ¡kovės praÅ¡ymu atliko klientų konsultantė V.

S. , todėl remdamasis Å¡iais bylos įrodymais, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 2009 m. lapkričio 6 d. ieÅ¡kovė neatliko banko platinamų fondų keitimo operacijos savo atidarytoje vertybinių popierių sÄ skaitoje, o tai reiÅ¡kia, kad teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė nepadarė darbo drausmės pažeidimo, už kurį ieÅ¡kovei 2010 m. balandžio 8 d. buvo paskirta nuobauda. Teismas, nustatęs, kad ne ieÅ¡kovė atliko fondų keitimo operacijas savo vertybinių popierių sÄ skaitoje, privalėjo dėl Å¡io pažeidimo drausmės bylÄ nutraukti, nesant ieÅ¡kovės veiksmuose Å¡io pažeidimo sudėties.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas Nordea Bank Plc Lietuvos skyrius praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ ieÅ¡kovės H.

Å . apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodo, kad su ieÅ¡kovės pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai bei motyvai yra nepagrįsti bei neteisingi, o Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. dalinis sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų bei motyvų. Atsakovas pažymi, kad pati ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ji buvo susipažinusi su visais lokaliniais aktais, įskaitant ir Privačių asmenų kreditavimo vadovÄ , bei žinojo visÄ kreditų iÅ¡davimo tvarkÄ , tai ji patvirtino ne viename teismo posėdyje, o apeliaciniame skunde keliami ieÅ¡kovės argumentai prieÅ¡tarauja jos pačios ieÅ¡kinyje bei pirmosios instancijos teismo posėdžių metu nurodytoms aplinkybėms ir argumentams.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė pažeidė darbo drausmę patarusi klientei V. J. paraiÅ¡koje kreditui gauti nutylėti apie turimus finansinius įsipareigojimus kitiems bankams ir pateikė tiesioginiam vadovui kliento bylÄ bei kliento anketÄ su neiÅ¡samia informacija apie turimus finansinius įsipareigojimus. Atsakovas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose, bylos nagrinėjimo metu pripažino neteisingai atlikusi paskaičiavimus, buvo supažindinta su Privačių asmenų kreditavimo vadovu, tokio pobÅ«džio darbÄ dirbo ilgÄ laikÄ , todėl apie keliamus reikalavimus paskaičiavimams galėjo ir turėjo žinoti, kitokių nurodymų dėl paskaičiavimų procedÅ«ros, nei nustato Privačių asmenų kreditavimo vadovas, atsakovas nėra pateikęs, todėl teismas pagristai sprendė ieÅ¡kovę pažeidus darbo tvarkÄ .

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė pažeidė darbo drausmę palikdama byloje saugodama pusiau užpildytÄ G. ir I. D. praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti kredito lėšas, nenurodant konkrečios iÅ¡mokėtinos sumos bei iÅ¡mokėjimo datos.Apeliaciniu skundu atsakovas Nordea Bank Plc Lietuvos skyrius praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. dalinio sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys tenkintas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas nevertino (netinkamai vertino) banko darbuotojų darbo santykių specifikos. Teismas neteisingai bei nepagrįstai kiekvienÄ drausminę nuobaudÄ vertino atskirai, tačiau nevertino, kad visų pažeidimų visuma lėmė darbdavio pasitikėjimo darbuotoju dirbti darbo sutartyje sulygtÄ darbÄ praradimÄ .Teismas formaliai bei neteisingai taikė DK 136 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktų nuostatas.Teismas netinkamai aiÅ¡kino bei taikė teisės normas dėl darbo drausmės pažeidimo, drausminės nuobaudos parinkimo, drausminės nuobaudos skyrimo termino, o taip pat netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.Dėl informacijos apie D.

J. įsipareigojimus tikrinimo teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog D. J. buvo patikrintas GLOBUS duomenų bazėje nesant jo sutikimo, nes iÅ¡ ieÅ¡kovės darbo stalčių buvo paimtos bylos, tačiau jų paėmimo metu nebuvo sudaryta komisija, nebuvo suraÅ¡yti atitinkami aktai, nenurodyta, kokie bÅ«tent dokumentai buvo D. ir I. J. byloje, jÄ paimant iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsakovo veiksmai atitiko įprastÄ praktikÄ fiksuojant darbuotojų darbo drausmės pažeidimus, neaiÅ¡ku, kokie papildomi įrodymai byloje galėtų bÅ«ti pateikti.

Atsakovas į bylÄ pateikė CPK nustatytas leistinas įrodinėjimo priemones, patvirtinančias ieÅ¡kovės darbo drausmės pažeidimus, tuo tarpu ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius.Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus dėl V. B. , A. M. , R. ir R. D. bei G. ir I. D. kredito anketoje nurodytų pažeidimų, konstatuodamas, kad paskaičiavimus ieÅ¡kovė atliko su atsakovo žinia, kad teismas netiki versija, jog nei vienas vadovas paskaičiavimų netikrina.

Tokiems teismo teiginiams prieÅ¡tarauja byloje esantys įrodymai. Atsakovo teismui pateikti lokaliniai aktai patvirtina, kad joks kitas darbuotojas neturėjo pareigos tikrinti skaičiavimų teisingumo – tÄ privalėjo daryti klientų konsultantas. Å iuos faktus taip pat patvirtino liudytojos E. Å . bei D. M. . Jeigu ieÅ¡kovė iÅ¡ tiesų bÅ«tų gavusi tokį E. Å . nurodymÄ , ji privalėjo atsisakyti vykdyti neteisėtÄ nurodymÄ bei apie tai informuoti darbdavį, nurodyti, kad yra verčiama dirbti pažeidžiant lokalinius banko aktus.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad E. Å . yra davusi nurodymus dėl klaidingų skaičiavimų, ieÅ¡kovė apie tai niekada nepranešė darbdaviui. Be to, kiekvienas darbuotojas yra atsakingas už savo tiesioginių pareigų vykdymÄ ir aplinkybės, kad tariamai jo darbÄ vėliau tikrina ar turi patikrinti vadovas, neatleidžia darbuotojo nuo atsakomybės už netinkamai atliktas pareigas. Jeigu bÅ«tų laikomasi teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo dėl atsakomybės nebuvimo, gautųsi, jog visi darbuotojai, iÅ¡skyrus įmonės vadovÄ , nėra atsakingi už savo tiesioginių pareigų vykdymÄ , nes kiekvienas darbuotojas turi vadovÄ , kuris turi patikrinti jo darbÄ .

Tokį aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir Lietuvos teismų praktika dėl tiesioginės darbuotojų atsakomybės už atliktus savo veiksmus, vykdant darbo funkcijas. Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė pripažino, jog ji tyčia paskaičiavimus atliko netinkamai, t.y. kad ji tyčia pažeidė ir ne vienÄ kartÄ banko lokalinius teisės aktus dėl paskaičiavimų kreditui iÅ¡duoti, kas turi esminės reikÅ¡mės viso banko veiklai bei finansinei padėčiai, kas buvo savarankiÅ¡kas pagrindas prarasti pasitikėjimÄ ir atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ pareigų.Dėl R.

K. duomenų tikrinimo UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazėje be klientės sutikimo teismas nepagrįstai nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog bylos buvo paimtos be apraÅ¡o, laikytina, kad Å¡is epizodas nėra įrodytas. Ä®statymai ar poįstatyminiai aktai nenurodo konkrečios darbuotojo veiklos vertinimo procedÅ«ros, tad vien aplinkybė, kad nėra suraÅ¡ytas bylų paėmimo apraÅ¡as, esant raÅ¡ytiniams įrodymams, kad byloje nėra paraiÅ¡kos bei raÅ¡ytinio banko nustatytos formos sutikimo dėl asmens duomenų tikrinimo byloje bei liudytojams nurodant tokio sutikimo nesant, neduoda pagrindo teigti, kad Å¡is epizodas nėra įrodytas.Teismas suklydo skaičiuodamas terminÄ 2010 m. kovo 31 d.

įsakymu skirti drausminę nuobaudÄ dėl nustatytų darbo drausmės pažeidimų, todėl neteisingai nustatė vieno mėnesio termino skirti drausminę nuobaudÄ pradžiÄ bei suklydo skaičiuodamas termino eigÄ . Terminas drausminei nuobaudai skirti prasidėjo 2010 m. kovo 5 d., dėl ieÅ¡kovės laikinojo nedarbingumo laikotarpio nuo 2010 m. kovo 8 d. iki 2010 m. kovo 17 d. (10 dienų) terminas prasitęsė 10 dienų, todėl terminas drausminei nuobaudai skirti pasibaigė 2010 m. balandžio 15 d. Drausminė nuobauda ieÅ¡kovei buvo paskirta 2010 m. kovo 31 d., nepraleidus įstatymų įtvirtintų drausminės nuobaudos skyrimo terminų.

Dėl to laikytina, kad teismas be pagrindo panaikino kaip neteisėtÄ 2010 m. kovo 31d. įsakymu Nr. 10170 atsakovo ieÅ¡kovei paskirtÄ drausminę nuobaudÄ .Teismas, spręsdamas dėl 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu drausminės nuobaudos papeikimo paskyrimo, nevisapusiÅ¡kai bei neobjektyviai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas bei neteisingas iÅ¡vadas dėl drausminės nuobaudos nepagrįstumo. Vien aplinkybės, jog aktas buvo pasiraÅ¡ytas vėliau, akte nenurodytas konkretus ieÅ¡kovės darbo vietoje rastų draudimo polisų blankų bei vizitinių kortelių kiekis, ieÅ¡kovė nedalyvavo patikrinimo metu, nepaneigia byloje nustatytų faktų, kad ieÅ¡kovės darbo vietoje buvo rasti tuÅ¡ti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo polisų blankai bei vizitinės kortelės. Tiek teismo posėdžio metu, tiek anksčiau raÅ¡tu V.

S. patvirtino aplinkybes, kad ieÅ¡kovė jai siÅ«lė platinti AB „Lietuvos draudimas“ bÅ«sto draudimo polisus, todėl aplinkybės, kad V. S. darbdaviui apie Å¡ias aplinkybės pranešė po pusės metų, arba tai, kad paaiÅ¡kinimas pateiktas tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo atliekamas patikrinimas, nepaneigia bei neįtakoja byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei liudytojos V. S. parodymų įrodomosios vertės. L. M. taip pat rengė raÅ¡tus/tvirtino/liudijo praėjus pusei metų ir liudijo prieÅ¡ingai, teismas patikėjo Å¡ios liudytojos parodymais, nenurodydamas, kodėl V.

S. parodymai mažiau patikimi. Be to, liudytojos V. S. parodymus dėl Å¡io epizodo patvirtina kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai.Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovė nemandagiai, Å¡iurkščiai kalbėjo su V. J. , kad jÄ kaltino bei kad siekė gauti informacijos iÅ¡ klientės, nors byloje apklausta liudytoja V. J. -Ambrutienė parodė, kad ji apgailestavo dėl susiklosčiusios situacijos, kad ji nejaukiai pasijuto, pasijuto kalta, kad ieÅ¡kovė neteko darbo.

Ä®vertinus liudytojos V. J. -Ambrutienės parodymus, pokalbio įraÅ¡Ä bei stenogramÄ akivaizdu, kad ieÅ¡kovė savo skambučiu nesiekė sužinoti informacijos, tačiau kaltino banko klientę dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ pareigų, privertė banko klientę V. J. -Ambrutienę jaustis nejaukiai ir nemaloniai. Toks ieÅ¡kovės elgesys atitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo apibrėžimÄ ir pagal savo esmę yra Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas.

Be to, drausminė nuobauda nebuvo paskirta iÅ¡ karto, nes darbdavys aiÅ¡kinosi ir vertino esamÄ situacijÄ , be to, ieÅ¡kovė nuo 2010 m. kovo 8 d. iki 2010 m. kovo 17 d. (10 dienų) buvo nedarbinga, todėl pažeidimui paaiÅ¡kėjus 2010 m. kovo 3 d., drausminė nuobauda galėjo bÅ«ti skiriama per 1 mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, taigi drausminė nuobauda galėjo bÅ«ti skiriama iki 2010 m. balandžio 14 d. Kadangi drausminė nuobauda atsakovo paskirta 2010 m. balandžio 8 d., drausminės nuobaudos skyrimo terminas nepraleistas.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo drausminės atsakomybės pagrindas (darbo drausmės pažeidimas), laikytasi drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos (raÅ¡tu papraÅ¡yti darbuotojo pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo) bei terminų (1 mėnesio nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos), drausminė nuobauda dėl Å¡io pažeidimo paskirta teisėtai.Dėl K. B. , R. B. ir P. G. bylose esančių pažeidimų teismas nepagrįstai nurodė, kad faktiÅ¡kai drausminė nuobauda už Å¡iuos pažeidimus buvo paskirta nesudarius sÄ lygų darbuotojui pasiaiÅ¡kinti, nes suteikta tik kelios valandos pasiaiÅ¡kinti.

Atsakovo nuomone, jis tinkamai įvykdė DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir tinkamai sudarė sÄ lygas darbuotojui pasiaiÅ¡kinti. 2010 m. balandžio 8 d. ieÅ¡kovei atsakovas pateikė reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, nurodydamas konkrečius darbuotojo darbo drausmės pažeidimus, nustatydamas dviejų valandų terminÄ pasiaiÅ¡kinimui pateikti, kuris, atsakovo nuomone, įvertinus, kad praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti tik dėl vieno epizodo, dėl kelių ieÅ¡kovės vykdytų (kuruotų) bylų, ieÅ¡kovė tiesioginių pareigų tuo laikotarpiu nevykdė ir visas laikas buvo skirtas pasiaiÅ¡kinimui pateikti, aukščiau nurodytas laikas buvo pakankamas pasiaiÅ¡kinimui pateikti.

Be to, teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turėjo patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui. Ä®statymuose nenustatyta, jog, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime bÅ«tų laikoma neteisėta.

Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad nebuvo galima skirti drausminės nuobaudos, nes praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai nuo to laiko, kai pažeidimas padarytas, o įrodymų, kad buvo atliktas auditas dėl K. B. ir P. G. bylų atsakovas nepateikė, todėl praleisti terminai drausminei nuobaudai skirti. Tiek prašyme pasiaiškinti, tiek 2010 m. kovo 5 d. bylų patikrinimo akte, tiek 2010 m. kovo 5 d. V. P. rašte „Dėl tarnybinio patikrinimo rezultatų“ aiškiai pažymėta, kad buvo atliktas ieškovės kuruojamų bylų patikrinimas, todėl laikytina, kad drausminė nuobauda galėjo būti skiriama praėjus dvejiems metams nuo pažeidimo padarymo dienos.

Teismas, klaidingai konstatavęs, kad praleistas terminas drausminei nuobaudai skirti, neanalizavo ir nevertino darbo drausmės pažeidimo turinio ir esmės. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė pažeidė nustatytÄ darbo tvarkÄ , todėl atsakovas jai pagrįstai paskyrė drausminę nuobaudÄ . Teismas nepagrįstai nurodė, kad nei vienas iÅ¡ aukščiau nurodytų pažeidimų negali bÅ«ti laikomas nei pakartotiniu, nei Å¡iurkščiu, todėl atleidimas iÅ¡ pareigų yra neteisėtas.

Skiriant drausminę nuobaudÄ atsižvelgiama kaip darbuotojas dirbo anksčiau, todėl netgi jeigu teismas nelaikytų ieÅ¡kovės padarytų darbo drausmės pažeidimų Å¡iurkščiais, tai juos vertinant kartu su anksčiau ieÅ¡kovės padarytais pažeidimais, buvo pakankamas pagrindas prarasti pasitikėjimÄ darbuotoja ir atleisti jÄ iÅ¡ pareigų. Teismo konstatuotas banko platinamų fondų keitimo operacijos tvarkos bei kiti ieÅ¡kovės darbo drausmės pažeidimai yra tokie, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiama banko darbo tvarka bei kurie sudaro pagrindÄ atleisti darbuotojÄ iÅ¡ pareigų.

Dėl netinkamo elgesio su kliente V. J. Å¡i klientė galėjo prarasti pasitikėjimÄ banku, nukentėjo banko reputacija bei geras vardas. Banko platinamų fondų keitimo operacijos tvarkos pažeidimas sukėlė grėsmę dėl ieÅ¡kovės sukčiavimo, be to, formavo neigiamÄ praktikÄ banke, o K. B. , R. B. ir P. G. bylose netinkamas pareigų atlikimas sukėlė realias neigiamas pasekmes bankui, t.y. Å¡ie asmenys nevykdo įsipareigojimų laiku ir iki Å¡iol nėra padengę savo įsipareigojimų.Teismas nepagrįstai konstatavo darbdavio piktnaudžiavimÄ .

Atsakovas nepiktnaudžiavo savo teisėmis, tačiau elgėsi tinkamai bei teisėtai. PaaiÅ¡kėjus pirmajam ieÅ¡kovės darbo drausmės pažeidimui, atsakovas turėjo pagrindÄ nepasitikėti darbuotoja, toliau buvo atliekamas Å¡ios darbuotojos veiklos patikrinimas, todėl atsakovas turėjo pagrindÄ nuÅ¡alinti ieÅ¡kovę nuo tiesioginių funkcijų vykdymo.Teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei vidutinį darbo užmokestį, nepagrįstai priteisė ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas. Tai neatitinka CK 6.37 straipsnio 4 dalies, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų bei teismų praktikos.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė H.

Å . nurodo, kad su atsakovo Nordea Bank Plc Lietuvos skyriaus apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, vadovaujamasi netinkamais teismų precedentais, todėl praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ apeliacinį skundÄ atmesti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniais argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmestini, Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. dalinis sprendimas paliktinas nepakeistas. Byloje nustatytos aplinkybės IeÅ¡kovė H. Å . 2007 m. sausio 29 d. darbo sutartimi Nr. MB312 nuo 2007 m. vasario 19 d. priimta dirbti į Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Mažmeninės bankininkystės departamento Kauno skyrių klientų aptarnavimo specialiste, o priedu Nr. 2 prie darbo sutarties Nr. MB312 susitarta, kad H.

Å . nuo 2007 m. spalio 1 d. dirbs klientų konsultante. 2010 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. I0112 ieÅ¡kovei H. Å . paskirta drausminė nuobauda papeikimas už tai, kad H. Å . patikrino informacijÄ apie kliento D. J. finansinius įsipareigojimus be iÅ¡ankstinio jo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo, kurį klientas davė užpildydamas paraiÅ¡kÄ paskolai gauti tik 2010 m. sausio 21 d., už tai, kad patarė klientei V. J. paraiÅ¡koje kreditui gauti nutylėti apie turimus finansinius įsipareigojimus kitiems bankams, taip pat už tai, kad pateikė savo tiesioginiam virÅ¡ininkui kliento bylÄ ir kliento anketÄ su neiÅ¡samia informacija apie turimus finansinius įsipareigojimus ir tuo pažeidė Privačių asmenų kreditavimo vadovo 17 punkto 2 papunktį, 6 priedo 19 punktÄ , priedÄ Nr. 11 bei Darbuotojo įsipareigojimÄ saugoti asmens duomenų paslaptį.

Apie šiuos pažeidimus ieškovės tiesioginė viršininkė E. Š. 2010 m. vasario 25 d. raštu pranešė Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovei A. B. . 2010 m. kovo 1 d. H. Š. buvo įteiktas pranešimas dėl pasiaiškinimo pateikimo, kuriam pateikti buvo nustatytas 3 val. terminas. 2010 m. kovo 1 d. ieškovei buvo įteiktas pranešimas dėl atleidimo nuo darbinių funkcijų vykdymo bei jos prašymu pratęstas terminas iki 2010 m. kovo 2 d. 13 val. pasiaiškinimui pateikti. 2010 m. kovo 2 d.

H. Å . pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad kliento D. J. sutikimas tikrinti jo finansinius įsipareigojimus buvo duotas 2010 m. sausio 14 d., tačiau mano, kad jos ligos metu iÅ¡ bylos buvo paÅ¡alintas, byla jai nesant buvo paimta iÅ¡ jos darbo stalo stalčiaus. Dėl V. J. H. Å . paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2010 m. sausio 7 d. V. J. pateikė paraiÅ¡kÄ paskolai gauti, paraiÅ¡kÄ V. J. užpildė pati, paraiÅ¡koje apie įsiskolinimÄ nėra nurodyta, be to, finansinė asmenų padėtis tikrinama GLOBUS sistemoje, iÅ¡ kurios gaunamas PRDB iÅ¡raÅ¡as ir V.

J. atveju Å¡is iÅ¡raÅ¡as buvo atspausdintas 2010 m. sausio 12 d. Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas 2010 m. kovo 3 d. pavedė V. P. atlikti H. Å . kuruojamų bylų tarnybinį patikrinimÄ už visÄ jos darbo Savanorių pr. poskyryje laikotarpį ir vykdydama šį pavedimÄ 2010 m. kovo 5 d. Kauno ir Klaipėdos regionų vadovė V. P. pateikė ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių valdymo skyriaus vadovei A. B. H. Å . kuruojamų bylų tarnybinio patikrinimo aktÄ . 2010 m. kovo 3 d. buvo užregistruotas V.

J. skambutis į bankÄ dėl ieÅ¡kovės skambučio jai ir kaltinimo, kad dėl jos paraÅ¡yto pareiÅ¡kimo H. Å . yra atleidžiama iÅ¡ darbo (t. 1, b.l. 69). 2008 m. kovo 8 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovės H. Å . pareikalauta pasiaiÅ¡kinti dėl Å¡ių veiksmų ir 2010 m. kovo 18 d. ieÅ¡kovė pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ .2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. I0170 ieÅ¡kovei H. Å . paskirta drausminė nuobauda papeikimas už tai, kad H. Å . neteisingai apskaičiavo mėnesinių pajamų sumas liekančias asmeniui/Å¡eimai klientams V.

B. , A. M. , R. ir R. D. , G. ir I. D. , t.y. nepridėjo galimos 2 procentų palÅ«kanų normos padidėjimo ir paskolos sumos 10 procentų padidėjimo, jei kreditas suteikiamas užsienio valiuta, ko pasėkoje klientams V. B. bei R. ir R. D. paskolos nebuvo galima suteikti, nes neatitiko paskolos iÅ¡davimo kriterijų; prie kredito suteikimo dokumentų kopijų paliko kliento A. M. vertybinių popierių sÄ skaitos sutarties originalus, paraiÅ¡kÄ sandoriams su akcijomis ir kliento rizikos klausimynÄ (abu dokumentų egzemplioriai yra banke: vienas – prie kliento sÄ skaitos ir visų kitų paslaugų atidarymo sutarčių, antras – neatiduotas klientui, bet paliktas byloje prie paskolos dokumentų kopijų);

UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazėje patikrino informacijÄ apie klientų E. ir R. M. ir R. K. finansinius įsipareigojimus be iÅ¡ankstinio jų raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo; klientų G. ir I. D. byloje paliko tuščiÄ kliento G. D. praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti paskolos lėšas su kliento ir savo paraÅ¡ais (tuščiame praÅ¡yme yra nurodyti tik duomenys: kliento vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, paskolos sutarties numeris, nėra užpildytos iÅ¡mokamos sumos ir į kokiÄ sÄ skaitÄ ) ir tuo pažeidė 2009 m. rugsėjo 18 d.

Privačių asmenų kreditavimo vadovo 6.3 punktÄ , 2007 m. spalio 29 d. Nordea 1, SICAV investicinių fondų procedÅ«ros 3 punktÄ . 2010 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovei H. Å . buvo įteiktas praneÅ¡imas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl to, kad 2010 m. kovo 26 d. buvo nustatyta, jog aÅ¡tuoni H. Å . klientai nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio bankui įkeistÄ turtÄ draudė ne UADB „Seesam Lietuva“, o AB „Lietuvos draudimas“, nors bankas yra sudaręs sutartį su UADB „Seesam Lietuva“ ir yra pasiÅ«lytos palankesnės draudimo sÄ lygos, kad jos darbo vietoje rasti tuÅ¡ti AB „Lietuvos draudimas“ bÅ«sto draudimo polisų blankai, bei gautas V.

S. situacijos paaiÅ¡kinimas, kad ieÅ¡kovė jai 2009 m. rudenį siÅ«lė platinti AB „Lietuvos draudimo“ bÅ«sto draudimo polisus. 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. I0182 ieÅ¡kovei H. Å . paskirta drausminė nuobauda papeikimas už tai, kad aÅ¡tuonių naujų konsultantės H. Å . klientų, t.y. R. A. , K. Ž. , T. K. , A. M. , E. M. , I. J. , V. B. , J. D. , bankui įkeistas turtas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ bÅ«sto draudimu, nors, 2009 m. birželio 22 d Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui pasiraÅ¡ius pavedimo sutartį su priklausomu draudimo tarpininku su UADB „Seesam Lietuva“, klientams bankas gali pasiÅ«lyti palankesnes draudimo sÄ lygas – dėl to padaryta žala klientams, kurie sumokėjo didesnes draudimo įmokas;

H. Å . siÅ«lė klientų konsultantei V. S. platinti AB „Lietuvos draudimo“ bÅ«sto draudimo polisus, už kiekvienÄ padarytÄ polisÄ siÅ«lydama 10 procentų komisinį mokestį nuo pirmosios įmokos; H. Å . darbo vietoje rasti tuÅ¡ti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo polisų blankai ir tuo H. Å . pažeidė 2008 m. gruodžio 4 d. Valdymo komiteto patvirtinto Etikos kodekso nuostatas.IeÅ¡kovei 2010 m. balandžio 8 d. 14 val. buvo įteiktas raÅ¡tas dėl pasiaiÅ¡kinimo pateikimo, reikalaujant pasiaiÅ¡kinimÄ pateikti iki 2010 m. balandžio 8 d. 16 val., kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovė neteisingai apskaičiavo K.

B. ir P. G. darbo užmokestį, nes ligos paÅ¡alpos neiÅ¡dalino Å¡eÅ¡iems mėnesiams, nebuvo pateikta informacija apie K. B. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir pakartotinÄ Ä¯darbinimÄ bei jo atlyginimas, pateiktas įmonės pažymoje nesutapo su SODROS informacija, nutylėta informacija apie P. G. turtui galiojančius areÅ¡tus ir įsiskolinimus, jis Creditinfo duomenų bazėje patikrintas 2009 m. rugpjūčio 6 d., o svarstymas buvo 2009 m. rugpjūčio 4 d., po patikrinimo, pasikeitus faktams, fakto pakeitimas ar naujas svarstymas neatlikti, klientai nuo 2009 m. lapkričio 10 d. nevykdo savo įsipareigojimų.

IeÅ¡kovė prašė pasiaiÅ¡kinimo pateikimo terminÄ pratęsti iki 2010 m. balandžio 12 d. 13 val., tačiau atsakymas į šį praÅ¡ymÄ nepateiktas. 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. I0186 ieÅ¡kovė H. Å . atleista iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu, skyrus drausminę nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Pagal minėto įsakymo turinį ieÅ¡kovė H. Å . atleista iÅ¡ darbo dėl to, kad prieÅ¡ tai jai buvo skirta eilė drausminių nuobaudų ir jos yra galiojančios, už tai, kad padarė Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus: atleidimo nuo darbo metu skambino V.

J. ir nemandagiai kalbėjo bei siekė gauti informacijÄ , kuri jai nebuvo reikalinga pareigų vykdymui, atliko banko platinamų fondų keitimo operacijÄ savo sÄ skaitoje, klientų K. ir R. B. ir P. G. bylose padarė pažeidimų, nes neteisingai apskaičiavo darbo užmokestį, nepateikė duomenų apie K. B. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir vėl priėmimÄ Ä¯ darbÄ , nepateikė duomenų apie P. G. galiojančius areÅ¡tus ir nepadengtus įsiskolinimus, o taip pat tikrino informacijÄ apie šį klientÄ neturėdama jo sutikimo ir neinicijavo naujo svarstymo gavus duomenis apie areÅ¡tus.

Dėl ieškovės H. Š. apeliacinio skundo Apeliantė H. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalimi, kuria pripažinta, kad 2010 m. kovo 3 d. įsakymu H. Š. drausminė nuobauda paskirta pagrįstai, kad buvo pagrindas skirti H. Š. drausmines nuobaudas, tačiau praleistas terminas drausminėms nuobaudoms skirti. Dėl ieškovės supažindinimo su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus lokaliniais teisės aktais Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu ieškovės apeliacinio skundo argumento, kad ieškovei H.

Å . negalėjo bÅ«ti skiriamos drausminės nuobaudos, kadangi ji nebuvo supažindinta su pareiginiais nuostatais bei Privačių asmenų kreditavimo vadovo naujomis versijomis, ir kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Å¡iÄ aplinkybę. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė H. Å . 2009 m. kovo 25 d. pasiraÅ¡ytinai supažindinta su lokaliniais banko aktais, tarp kurių yra ir Privačių asmenų kreditavimo vadovas, Nordea 1, SICAV procedÅ«ra, Etikos kodeksas, t.y. tie dokumentai, kurių pagrindu ieÅ¡kovei skirtos drausminės nuobaudos (t. 2, b.l. 192).

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2011 m. kovo 4 d.-2011 m. kovo 18 d. teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad ieÅ¡kovė pripažino, jog jai buvo žinomas Privačių asmenų kreditavimo vadovas, nenurodant jokių iÅ¡lygų dėl minėto vadovo naujų versijų. Be to, į bylÄ pateiktuose Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Mažmeninės bankininkystės departamento klientų konsultanto pareiginiuose nuostatuose esantis H. Å . paraÅ¡as patvirtina, kad ieÅ¡kovė su pareiginiais nuostatais taip pat buvo supažindinta (t.6, b.l. 8).

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl lokalinių Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus aktų nežinojimo prieÅ¡tarauja į bylÄ pateiktiems įrodymams bei pačios ieÅ¡kovės argumentams. Dėl 2010 m. kovo 3 d. įsakymu drausminės nuobaudos paskyrimo Apeliaciniu skundu skundžiamo pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo turinys patvirtina, kad teismas pripažino, jog drausminė nuobauda papeikimas paskirta 2010 m. kovo 3 d. įsakymu dėl to, kad ieÅ¡kovė H.

Å . patarė klientei V. J. paraiÅ¡koje kreditui gauti nutylėti apie turimus finansinius įsipareigojimus kitiems bankams ir pateikė tiesioginiam vadovui kliento bylÄ ir kliento anketÄ su neiÅ¡samia informacija apie turimus finansinius įsipareigojimus, buvo skirta pagrįstai. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ji teismo proceso metu pripažino, kad į V. J. bylÄ buvo įdėtas nesuformuotas PRDB ir nepatarė V. J. nenurodyti kreditorinio įsipareigojimo.Nors dėl nesuformuoto PRDB apeliantė teigia, kad ji negalėjo pažeisti Privačių asmenų kreditavimo vadovo, kadangi su Privačių asmenų kreditavimo vadovu, kuris įsigaliojo nuo 2009 m. rugsėjo 28 d., ji nebuvo pasiraÅ¡ytinai supažindinta, o buvo supažindinta tik su Privačių asmenų kreditavimo vadovu, kuris buvo patvirtintas 2009 m. kovo 25 d., tačiau, kaip jau konstatuota, nėra pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovė H.

Å . nežinojo nurodytų lokalinių teisės aktų turinio.Ä® bylÄ pateiktos skirtingos Privačių asmenų kreditavimo vadovo versijos patvirtina, kad minėtas lokalinis teisės aktas be kitų klausimų reglamentavo kredito bylos paruoÅ¡imo tvarkÄ , t.y. paraiÅ¡kos kreditui gauti tvarkymÄ , kredito anketos paruoÅ¡imÄ , kredito anketos peržiÅ«rėjimÄ ir pan. Kredito anketos paruoÅ¡imas pagal minėtÄ nustatytÄ tvarkÄ nesiskyrė pagal skirtingas Privačių asmenų kreditavimo vadovo versijas ir vienodas reglamentavimas PRDB užklausos pateikimo ir atsakymo iÅ¡ GLOBUS sistemos gavimo klausimais – jeigu stulpelyje ANSWER.DATE yra datos ir laiko įraÅ¡as, reiÅ¡kia atsakymas į užklausÄ jau yra gautas; užklausos rezultatas atspausdinamas ir įdedamas į bylÄ .

Bylos duomenys patvirtina, kad 2010 m. sausio 12 d. 10:06 ieÅ¡kovės atspausdintas V. J. PRDB stulpelyje ANSWER.DATE nėra laiko ir datos parametrų, dėl to, atsižvelgiant į minėtas Privačių asmenų kreditavimo vadovo nuostatas, atsakymas į užklausÄ nebuvo gautas iÅ¡ GLOBUS sistemos ir ieÅ¡kovė pagal Privačių asmenų kreditavimo vadovo nuostatas neturėjo teisės spausdinti PRDB atsakymo, jam nesant suformuotam. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė teismo posėdžių metu patvirtino, jog minėtas PRDB atsakymas nebuvo suformuotas, tačiau ji to nepastebėjo (t. 7, b.l. 24).

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad drausminė nuobauda ieÅ¡kovei buvo paskirta ne dėl PRDB, o dėl to, kad ji pateikė tiesioginiam vadovui kliento bylÄ ir kliento anketÄ su neiÅ¡samia informacija apie turimus finansinius įsipareigojimus. Kadangi ieÅ¡kovė PRDB atsakymÄ iÅ¡ GLOBUS sistemos, kaip minėta, atspausdino anksčiau, nei buvo nustatyta pagal lokalinius teisės aktus, ir PRDB atsakymas neatspindėjo esamų V. J. finansinių įsipareigojimų, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovė pateikė tiesioginiam vadovui kliento bylÄ ir kliento anketÄ su neiÅ¡samia informacija apie turimus finansinius įsipareigojimus.Dėl patarimo banko klientei V.

J. paraiÅ¡koje kreditui gauti nutylėti apie turimus finansinius įsipareigojimus kitiems bankams apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės ir V. J. parodymuose esančių prieÅ¡taravimų. Apeliantė nurodo, kad kai 2010 m. sausio 7 d. V. J. pildė paraiÅ¡kos kreditui gauti 9 pozicijÄ â€žPareiÅ¡kėjo finansiniai įsipareigojimai“, V. J. pasakė, kad ji yra turėjusi paskolÄ , tačiau jÄ neseniai visiÅ¡kai padengė anksčiau laiko, todėl apeliantė V. J. paaiÅ¡kino, kad jei paskola padengta anksčiau laiko, ji laikoma įvykdyta ir Å¡ioje grafoje nenurodoma.

Tokie apeliantės teiginiai neatitinka bylos duomenų. IÅ¡ 2010 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad posėdžio metu liudytoja V. J. -Ambrutienė patvirtino, jog tuo metu, kai ji kreipėsi į bankÄ dėl paskolos iÅ¡davimo, dar nebuvo grÄ Å¾inta paskola kitam bankui ir ieÅ¡kovė buvo apie tai informuota, tačiau ji pasakė, kad bankas vadovausis protingumo kriterijais, nes V. J. pajamos leido paskolÄ gauti. V. J. -Ambrutienė minėto teismo posėdžio metu pažymėjo, kad nepadėjo varnytės dėl kitų įsipareigojimų, tačiau ieÅ¡kovė jai pasakė, kad tai ne esminis dalykas.

Minėtus faktus patvirtina ir į bylÄ pateiktas V. J. 2010 m. vasario 25 d. paaiÅ¡kinimas (t. 2, b.l. 142). Teisėjų kolegijos nuomone, abejoti liudytojos V. J. -Ambrutienės parodymais nėra pagrindo. Liudytoja yra davusi priesaikÄ dėl parodymų tikrumo ir yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Minėtos liudytojos atsakomybės už melagingus parodymus klausimas keltas nebuvo, todėl nėra pagrindo liudytojos parodymais netikėti. Be to, nors, apeliantės teigimu, minėta liudytoja gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ka, kadangi ji yra atsakovo klientė, tačiau vienokių ar kitokių parodymų davimas liudytojai V.

J. -Ambrutienei įtakos neturėtų, kadangi minėto teismo posėdžio dienÄ paskola liudytojai jau buvo suteikta, be to, teismo posėdžio metu liudytoja patvirtino kad net negavusi paskolos nukentėjusi nebÅ«tų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino liudytojos V. J. -Ambrutienės parodymus, o apeliantės teiginiai dėl Å¡ių parodymų netinkamo vertinimo atmestini.Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė pažeidė darbo drausmę patarusi klientei V.

J. paraiÅ¡koje kreditui gauti nutylėti apie turimus finansinius įsipareigojimus kitiems bankams ir pateikė tiesioginiam vadovui kliento bylÄ ir kliento anketÄ su neiÅ¡samia informacija apie turimus finansinius įsipareigojimus.Pateikti į bylÄ V. J. 2010 m. vasario 25 d. paaiÅ¡kinimas bankui, banko darbuotojos E. Å . 2010 m. vasario 25 d. praneÅ¡imas ir kiti įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad terminas minėtai drausminei nuobaudai skirti nėra praleistas. Dėl 2010 m. kovo 31 d. įsakymu drausminės nuobaudos paskyrimo Kaip minėta, 2010 m. kovo 31 d.

įsakymu Nr. I0170 ieškovei H. Š. paskirta drausminė nuobauda papeikimas už tai, kad H. Š. neteisingai apskaičiavo mėnesinių pajamų sumas liekančias asmeniui/šeimai klientams V. B. , A. M. , R. ir R. D. , G. ir I. D. , t.y. nepridėjo galimos 2 procentų palūkanų normos padidėjimo ir paskolos sumos 10 procentų padidėjimo, jei kreditas suteikiamas užsienio valiuta, ko pasėkoje klientams V. B. bei R. ir R. D. paskolos nebuvo galima suteikti, nes neatitiko paskolos išdavimo kriterijų; prie kredito suteikimo dokumentų kopijų paliko kliento A.

M. vertybinių popierių sÄ skaitos sutarties originalus, paraiÅ¡kÄ sandoriams su akcijomis ir kliento rizikos klausimynÄ ; UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazėje patikrino informacijÄ apie klientų E. ir R. M. ir R. K. finansinius įsipareigojimus be iÅ¡ankstinio jų raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo; klientų G. ir I. D. byloje paliko tuščiÄ kliento G. D. praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti paskolos lėšas su kliento ir savo paraÅ¡ais, ir tuo pažeidė 2009 m. rugsėjo 18 d. Privačių asmenų kreditavimo vadovo 6.3 punktÄ , 2007 m. spalio 29 d.

Nordea 1, SICAV investicinių fondų procedÅ«ros 3 punktÄ . Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad minėtu įsakymu drausminė nuobauda buvo skirta nepagrįstai, kadangi yra suėjusi drausminės nuobaudos skyrimo senatis, tačiau pripažino, kad buvo padarytas pažeidimas dėl neteisingų reikalingų pragyvenimui lėšų paskaičiavimų, E. ir R. M. duomenų patikrinimo, praÅ¡ymo G. ir I. D. byloje su paraÅ¡u palikimo.Apeliantė su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas darbo drausmės pažeidimÄ esant padarytu, neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė nebuvo supažindinta su savo pareiginiais nuostatais bei Privačių asmenų kreditavimo vadovu, t.y. ieÅ¡kovei nebuvo žinomos pareigybių apimties bei atsakomybės ribos.

Teisėjų kolegija jau konstatavo, kad ieÅ¡kovė buvo supažindinta su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus lokaliniais teisės aktais. Dėl to laikytina, kad atlikdama savo pareigas ieÅ¡kovė privalėjo Å¡iais aktais vadovautis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nėra aiÅ¡ku, kuris Privačių asmenų kreditavimo vadovas galiojo kiekvienos paskolos iÅ¡davimo metu. Ä® bylÄ pateiktas V. P. 2010 m. kovo 5 d. raÅ¡tas dėl tarnybinio patikrinimo rezultatų patvirtina, kad V.

B. kredito anketa buvo pateikta 2009 m. spalio 27; A. M. – 2009 m. lapkričio 24 d., R. ir R. D. – 2009 m. spalio 13 d., todėl Å¡ių kredito anketų pateikimo metu galiojo 2009 m. rugsėjo 18 d. Privačių asmenų kreditavimo vadovas (įsigaliojo 2009 m. rugsėjo 28 d.). Ä® bylÄ pateikto 2009 m. rugsėjo 28 d. įsigaliojusio Privačių asmenų kreditavimo vadovo 6.3 punktas numatė kaip apskaičiuojama mėnesinė pajamų suma, liekanti asmeniui/Å¡eimai po finansinių įsipareigojimų dengimo – Å¡i suma apskaičiuojama įvertinant galimÄ palÅ«kanų normos padidėjimÄ , t.y. palÅ«kanų norma = 6 mėnesių bazinė palÅ«kanų norma + reali marža + 2 procentai; paskolos sumos padidinimÄ 10 procentų, jei kreditas suteikiamas užsienio valiuta.

IeÅ¡kinio turinys, 2009 m. kovo 18 d. ieÅ¡kovės pasiaiÅ¡kinimas bei 2011 m. vasario 19 d. teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad ieÅ¡kovė pripažino, jog žinojo, kad reikalavimas pridėti maržas buvo, tačiau ji maržų nepridėjusi dėl E. Å . nurodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylÄ nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių tokį E. Å . nurodymÄ , be to, E. Å . , davusi parodymus 2010 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio metu, paneigė tokio nurodymo davimÄ .

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Privačių asmenų kreditavimo vadovas aiÅ¡kiai reglamentavo mėnesinės pajamų sumos, liekančios asmeniui/Å¡eimai po finansinių įsipareigojimų dengimo, apskaičiavimÄ ir ieÅ¡kovė H. Å . Å¡iÄ apskaičiavimo tvarkÄ Å¾inojo, be to, pripažino, kad Å¡ios tvarkos nesilaikė, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ pripažinti pažeidimo padarymÄ .Be to, nors, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad E. Å . nurodymai buvo ne atsitiktiniai, o tuo metu pasirinkta banko strategija, todėl ji buvo privaloma tiek apeliantei, tiek jos tiesioginei vadovei E. Å . , tačiau apeliantė į bylÄ nepateikė Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Teisėjų kolegijos nuomone, bankas, kaip komercinė įstaiga, negali bÅ«ti suinteresuotas iÅ¡duoti klientams paskolas, jeigu jie neatitinka minimalių jiems keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad paskola, neatitinkant minimalių reikalavimų, buvo suteikta banko klientei I. J. . Ä® bylÄ pateikta I. J. 2009 m. lapkričio 12 d. kredito anketa patvirtina, kad bankas priėmė sprendimÄ atmesti praÅ¡ymÄ dėl kredito suteikimo ir Å¡ioje anketoje esančio apraÅ¡ymo matyti, kad ankstesnio paskolos suteikimo I.

J. svarstymo metu buvo suformuluoti klausimai dėl paskolos gavėjos galimybės iÅ¡gyventi iÅ¡ 500 Lt po kredito dengimo bei kiti klausimai, taip pat atkreiptas dėmesys dėl negrÄ Å¾into kredito DnB NORD bankui (t.6, b.l. 99-101). Minėtoms aplinkybėms iÅ¡nykus, I. J. buvo nuspręsta suteikti kreditÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina į bylÄ pateikta 2009 m. gruodžio 17 d. I. J. kredito anketa (t. 6, b.l. 95-97).Kaip minėta, 2010 m. kovo 31 d. įsakymu drausminė nuobauda papeikimas paskirta H. Å . taip pat dėl to, kad ji, nesant iÅ¡ankstinio raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazėje patikrino informacijÄ apie klientų E. ir R.

M. finansinius įsipareigojimus. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas dėl UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazėje atlikto klientų E. ir R. M. duomenų patikrinimo nesant Å¡ių asmenų iÅ¡ankstinio sutikimo, nurodydama, kad ji nebuvo supažindinta su jos darbÄ reglamentuojančiais Privačių asmenų kreditavimo vadovu bei pareiginiais nuostatais, todėl nežinojo keliamų reikalavimų, be to, E. ir R. M. patvirtino, kad sutikimÄ yra davę 2009 m. gruodžio 17 d., kai užpildė paraiÅ¡kÄ kreditui gauti ir jÄ pasirašė, o netiksliÄ paraiÅ¡kos pildymo datÄ (2009 m. gruodžio 18 d.) apeliantė nurodė per klaidÄ .

Dėl aplinkybės, kad apeliantė nebuvo supažindinta su Privačių asmenų kreditavimo vadovu bei pareiginiais nuostatais teisėjų kolegija jau yra pasisakiusi, todėl Å¡is apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Ä® bylÄ pateikta E. ir R. M. paraiÅ¡ka kreditui gauti patvirtina, kad ji užpildyta 2009 m. gruodžio 18 d. ir tuo metu duotas sutikimas tikrinti jų duomenis UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų sistemoje (t. 2, b.l. 160-161). Byloje esantys UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų sistemos iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad R.

Ir J. M. Å¡ioje sistemoje H. Å . buvo patikrinti 2009 m. gruodžio 17 d. (t. 2, b.l. 162-167). Nors į byla pateiktame 2010 m. kovo 9 d. R. ir E. M. pareiÅ¡kime nurodyta, kad sutikimÄ dėl duomenų tikrinimo jie buvo davę 2009 m. gruodžio 17 d., tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi 2009 m. gruodžio 18 d. R. ir E. M. paraiÅ¡ka kreditui gauti, kurioje aiÅ¡kiai duotas sutikimas tikrinti jų duomenis UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų sistemoje ir pagrįstai nesivadovavo ieÅ¡kovės teiginiais, kad ji padarė klaidÄ , įraÅ¡ydama datÄ .

Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog dėl Å¡io epizodo drausminė nuobauda galėjo bÅ«ti paskirta, yra pagrįstos.Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas dėl klientų G. ir I. D. byloje palikto tuščio kliento G. D. praÅ¡ymo iÅ¡mokėti paskolos lėšas su kliento ir ieÅ¡kovės paraÅ¡ais. Apeliantė nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nurodydama, kad ji nebuvo supažindinta su banko lokaliniais aktais, reglamentuojančiais jos darbÄ , kadangi supažindinimas su lokaliniais teisės aktais jau, kaip minėta, konstatuotas. 2009 m. vasario 19 d. teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad ieÅ¡kovė pripažino, jo G. ir I.

D. byloje buvo paliktas tuščias praÅ¡ymas iÅ¡mokėti paskolos lėšas su G. D. paraÅ¡u, klientas nebuvo apsisprendęs kokiÄ dalį kredito norės paimti, todėl paliko praÅ¡ymÄ , dokumentas nebuvo dingęs, jis buvo kliento byloje, tačiau paprastai, jei palikdavo tuščiÄ lapÄ , ieÅ¡kovė stengdavosi dokumentÄ naikinti prie kliento akių, kad jis bÅ«tų ramus ir žinotų, kad dokumentas sunaikintas. Ä® bylÄ pateiktas G. D. pasiraÅ¡ytas, tačiau pilnai neužpildytas praÅ¡ymas iÅ¡duoti kreditÄ patvirtina, kad Å¡iame praÅ¡yme yra įraÅ¡ytas kliento asmens kodas, gyvenamoji vieta.

Tokie duomenys yra saugomi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo. Ä® bylÄ pateiktas 2007 m. vasario 15 d. H. Å . pasiraÅ¡ytas įsipareigojimas saugoti asmens duomenų paslaptį patvirtina, kad apeliantė buvo informuota apie asmens duomenų saugojimo taisykles bei įspėta dėl atsakomybės už Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nesilaikymÄ . Å ios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė pažeidė darbo drausmę palikdama byloje pusiau užpildytÄ G.

D. praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti kredito lėšas.Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl 2010 m. kovo 31 d. įsakymu drausminės nuobaudos skyrimo ieÅ¡kovei H. Å . pagrindo yra pagrįstos, taip pat pagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad praleistas terminas minėtai drausminei nuobaudai skirti. Dėl 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu drausminės nuobaudos paskyrimo 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. I0186 ieÅ¡kovei H. Å . paskirta drausminė nuobauda atleidimas iÅ¡ darbo už tai, kad prieÅ¡ tai jai buvo skirta eilė drausminių nuobaudų ir jos yra galiojančios, už tai, kad padarė Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus: atleidimo nuo darbo metu skambino V.

J. ir nemandagiai kalbėjo bei siekė gauti informacijÄ , kuri jai nebuvo reikalinga pareigų vykdymui, atliko banko platinamų fondų keitimo operacijÄ savo sÄ skaitoje, klientų K. ir R. B. ir K. G. bylose padarė pažeidimų, nes neteisingai apskaičiavo darbo užmokestį, nepateikė duomenų apie K. B. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir vėl priėmimÄ Ä¯ darbÄ , nepateikė duomenų apie K. G. turtui galiojančius areÅ¡tus ir nepadengtus įsiskolinimus, o taip pat tikrino informacijÄ apie šį klientÄ neturėdama jo sutikimo ir neinicijavo naujo svarstymo gavus duomenis apie areÅ¡tus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikti į bylÄ Ä¯rodymai ir nustatytos byloje aplinkybės paneigia ieÅ¡kovės H. Å . apeliacinio skundo argumentus, jog teismas, nustatęs, kad H. Å . neatliko fondų keitimo operacijos savo vertybinių popierių sÄ skaitoje, privalėjo dėl Å¡io pažeidimo drausmės bylÄ nutraukti, nesant H. Å . veiksmuose Å¡io pažeidimo sudėties. Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad nebuvo pagrindo pažeidimÄ , kuomet ieÅ¡kovė leido bendradarbei pasinaudoti savo darbo vieta, pripažinti tokiu Å¡iurkščiu, kad už tai reikėtų atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, juolab, kad kitas asmuo V.

S. , kuri taip pat padarė pažeidimÄ , yra nenubausta.Kiti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atmestini. Dėl atsakovo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus apeliacinio skundo Apeliantas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalimi, kuria buvo pripažintas H. Å . skirtų drausminių nuobaudų nepagrįstumas, terminų skirti drausmines nuobaudas praleidimas bei tuo pagrindu ieÅ¡kovei priteistos piniginės sumos.

Dėl 2010 m. kovo 3 d. ir 2010 m. kovo 31 d. įsakymais drausminių nuobaudų paskyrimo Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atsakovo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas neįrodė, kad D. J. buvo patikrintas GLOBUS duomenų bazėje nesant jo sutikimo. Apeliantas teigia, kad jis įrodė, jog D. J. sutikimo dėl asmens duomenų tikrinimo byloje nėra, tai patvirtina 2010 m. vasario 24 d. bylų patikrinimo aktas, be to, nei įstatymai nei poįstatyminiai teisės aktai nenumato detalios procedÅ«ros, kaip darbdavys turėtų tikrinti darbuotojo darbÄ ir/ar darbo rezultatus, bei nurodo, kad atsakovo darbuotojai patvirtino (paliudijo), kad byloje nėra duomenų, kad iki 2010 m. sausio 14 d.

D. J. banko nustatyta forma ir tvarka bÅ«tų davęs raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ dėl jo duomenų tikrinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtus apelianto argumentus paneigia į bylÄ pateikti įrodymai. Bylos duomenys patvirtina, kad buvo imamos ir tikrinamos ieÅ¡kovės H. Å . klientų bylos, įskaitant ir D. ir J. J. kredito bylÄ , suraÅ¡ant Å¡ių bylų patikrinimo aktus. Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant nustatyti konkrečių dokumentų trÅ«kumÄ , yra tikslinga, vykdant patikrinimÄ , sudaryti dokumentų, rastų tikrinamoje kredito byloje, apyraÅ¡Ä , tačiau teismui nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kokie tiksliai dokumentai buvo D. ir J.

J. kredito byloje paimant jÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės darbo vietos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovo darbuotojų suraÅ¡ytame 2010 m. vasario 20 d. patikrinimo akte (t. 1, b.l.

55) įraÅ¡yta, kad į Juodelių bylÄ nėra įsegtas sutikimas tikrinti klientus UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazėje, tačiau tai nepatvirtina, kad sutikimas apskritai nebuvo gautas. Be to, į bylÄ pateiktas D. J. paaiÅ¡kinimas patvirtina, kad D. J. 2010 m. sausio 14 d. pasirašė sutikimÄ , kad neprieÅ¡tarauja jo duomenų patikrinimui Creditinfo sistemoje (t. 1, b.l. 55). Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad minėtas patvirtinimas apie sutikimÄ patikrinti D. J. duomenis yra suraÅ¡ytas laisva forma, nepaneigia fakto, kad toks sutikimas buvo duotas.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog D. J. buvo patikrintas GLOBUS duomenų bazėje nesant jo sutikimo, todėl ieškovei negalėjo būti paskirta drausminė nuobauda.  Dėl tų pačių motyvų atmestinas ir atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog R. K. duomenys UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazėje buvo patikrinti su klientės sutikimu.

Ä® bylÄ pateiktas R. K. praneÅ¡imas patvirtina, kad ji 2010 m. sausio 18 d. kreipėsi į Nordea Bank Finland Plc bankÄ dėl kredito iÅ¡davimo ir tÄ pačiÄ dienÄ pasirašė sutikimÄ dėl duomenų tikrinimo. Ä® bylÄ pateiktas 201 m. kovo 5 d. bylų patikrinimo aktas patvirtina, kad iÅ¡ H. Å . darbo vietos buvo paimta ir R. K. byla. Kadangi, kaip minėta, bylos buvo paimtos be apyraÅ¡o, o, teisėjų kolegijos nuomone, siekiant nustatyti konkrečių dokumentų trÅ«kumÄ , yra tikslinga, vykdant patikrinimÄ , dokumentų, rastų tikrinamoje kredito byloje, apyraÅ¡Ä sudaryti, be to, teismui nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kokie tiksliai dokumentai buvo R.

K. kredito byloje paimant jÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės darbo vietos, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos iÅ¡vados dėl R. K. sutikimo tikrinti jos duomenis UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazėje buvo duotas.    Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstu atsakovo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas suklydo skaičiuodamas terminÄ skirti drausminę nuobaudÄ dėl nustatytų darbo drausmės pažeidimų. DK 241 straipsnio 1 dalis numato, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiÅ¡kėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ , – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pateiktas į bylÄ V. J. 2010 m. vasario 25 d. pareiÅ¡kimas bankui, banko darbuotojos E. Å . 2010 m. vasario 25 d. praneÅ¡imas ir kiti įrodymai patvirtina, kad terminas 2010 m. kovo 3 d. įsakymu H. Å . paskirtai drausminei nuobaudai skirti nėra praleistas.Apelianto teigimu, terminas drausminei nuobaudai, paskirtai 2010 m. kovo 31 d. įsakymu, skirti prasidėjo 2010 m. kovo 5 d., dėl ieÅ¡kovės laikinojo nedarbingumo laikotarpio nuo 2010 m. kovo 8 d. iki 2010 m. kovo 17 d. terminas prasitęsė 10 dienų, todėl terminas Å¡iai drausminei nuobaudai skirti pasibaigė 2010 m. balandžio 15 d.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu termino nuobaudai skirti skaičiavimu. DK 26 straipsnis reglamentuoja terminų skaičiavimÄ , o terminų trukmę nustato konkretÅ«s DK straipsniai. Apeliantas termino drausminei nuobaudai skirti sieja su 2010 m. kovo 5 d. V. P. raÅ¡tu dėl H. Å . kuruojamų bylų patikrinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės doktrinoje laikoma, jog dar­bo draus­mės pažeidi­mo pa­aiÅ¡­kė­ji­mo die­na (DK 241 str. 1 d.) yra ta die­na, ku­riÄ darb­da­viui ar­ba jo at­sto­vui ta­po žinomas Å¡ių ap­lin­ky­bių vi­se­tas: dar­bo draus­mės pa­Å¾ei­di­mo fak­tas bei dar­bo draus­mės pa­Å¾ei­di­mÄ pada­ręs kon­kre­tus dar­buo­to­jas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad H. Š. darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo 2010 m. vasario 20 d. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio metu atsakovo darbuotojos liudytojos E. Š. , A. J. , D. M. parodė, jog H. Š. kuruojamos bylos buvo tikrinamos kelis kartus nuo 2010 m. vasario 20 d. ir jau 2010 m. vasario 20 d. buvo rasti bei fiksuoti pažeidimai, o pats aktas buvo surašytas bei pasirašytas kitu metu.

Teisėjų kolegijos nuomone, minėti liudytojų parodymai patvirtina, kad 2010 m. vasario 20 d. buvo aiÅ¡kus tiek konkretus darbuotojas, padaręs darbo drausmės pažeidimÄ , tiek pats darbo draus­mės pa­Å¾ei­di­mo fak­tas, todėl terminas nuobaudai skirti skaičiuotinas nuo 2010 m. vasario 20 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skaičiuojant terminÄ nuobaudai skirti, neįskaičius į Å¡io termino skaičiavimÄ H. Å . nedarbingumo laikotarpio, terminas nuobaudai, paskirtai 2010 m. kovo 31 d.

įsakymu, skirti buvo praleistas.Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, skaičiavimus, dėl kurių ieÅ¡kovei H. Å . 2010 m. kovo 31 d. įsakymu buvo skirta drausminė nuobauda, ieÅ¡kovė atliko su atsakovo žinia. Kaip minėta, kad Å¡iuo įsakymu ieÅ¡kovei H. Å . paskirta drausminė nuobauda papeikimas už tai, kad H. Å . klientams V. B. , A. M. , R. ir R. D. , G. ir I. D. neteisingai apskaičiavo mėnesinių pajamų sumas liekančias asmeniui/Å¡eimai. Apelianto teigimu, kiekvienas darbuotojas yra atsakingas už savo tiesioginių pareigų vykdymÄ ir aplinkybės, kad tariamai jo darbÄ vėliau tikrina ar turi patikrinti vadovas, neatleidžia darbuotojo nuo atsakomybės už netinkamai atliktas pareigas.

Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iuo argumentu, tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog H. Å . padarė pažeidimÄ dėl neteisingo mėnesinių pajamų sumų, liekančių asmeniui/Å¡eimai, apskaičiavimo, tačiau drausminė nuobauda jai negali bÅ«ti skiriama dėl tokios nuobaudos skyrimo senaties termino suėjimo. Dėl 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu drausminės nuobaudos paskyrimo Kaip minėta, 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. I0182 ieÅ¡kovei H. Å . paskirta drausminė nuobauda papeikimas už tai, kad aÅ¡tuonių naujų H.

Å . klientų (R. A. , K. Ž. , T. K. , A. M. , E. M. , I. J. , V. B. , J. D. ) bankui įkeistas turtas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ bÅ«sto draudimu, nors, 2009 m. birželio 22 d Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui pasiraÅ¡ius pavedimo sutartį su priklausomu draudimo tarpininku su UADB „Seesam Lietuva“, klientams bankas gali pasiÅ«lyti palankesnes draudimo sÄ lygas; H. Å . siÅ«lė klientų konsultantei V. S. platinti AB „Lietuvos draudimo“ bÅ«sto draudimo polisus, už kiekvienÄ padarytÄ polisÄ siÅ«lydama 10 procentų komisinį mokestį nuo pirmosios įmokos; H.

Š. darbo vietoje rasti tušti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo polisų blankai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog buvo padaryti minėti ieškovės pažeidimai, todėl drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai. Apelianto teigimu, nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl drausminės nuobaudos, paskirtos 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu, skyrimo nepagrįstumo. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojos V.

S. parodymais dėl H. Å . AB „Lietuvos draudimo“ polisų platinimo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo Å¡ios liudytojos parodymais vadovautis, kadangi jie neatitinka į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų. Ä® bylÄ pateiktas AB „Lietuvos draudimas“ 2010 m. balandžio 6 d. raÅ¡tas Nr. 16 patvirtina, kad AB „Lietuvos draudimas“ nėra ir nebuvo sudaręs darbo sutarties su H. Å . (t. 1, b.l. 124), t.y. H. Å . nebuvo susijusi su AB „Lietuvos draudimas“ darbo santykiais.

Ä® bylÄ pateiktas UAB „Šaltinija“ 2010 m. gegužės 21 d. raÅ¡tas patvirtina, kad UAB „Šaltinija“ tarpininkavo E. M. , I. J. , R. A. , K. B. įsigyjant bÅ«stus ir, kaip draudimo brokeris, aprÅ«pino minėtus asmenis AB „Lietuvos draudimas“ bÅ«sto draudimo polisais pagal Nordea banko reikalavimus (t. 4, b.l. 114). Tai reiÅ¡kia, kad ne dėl H. Å . , bet UAB „Šaltinija“ veiksmų E. M. , I. J. , R. A. , apdraudė bÅ«stÄ AB „Lietuvos draudimas“. Ä® bylÄ nepateikta kitų įrodymų, kad įsakyme dėl nuobaudos skyrimo nurodyti asmenys apdraudė bÅ«stÄ ne UADB „Seesam Lietuva“ bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės H.

Å . veiksmų. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė negali bÅ«ti atsakinga už tai, kad banko klientai nutarė draustis ne UADB „Seesam Lietuva“, ir priversti juos draustis bÅ«tent Å¡ioje draudimo bendrovėje, kadangi draudimo bendrovės pasirinkimas yra kliento teisė. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis į bylÄ pateiktu 2010 m. kovo 29 d. aktu, patvirtinančiu, jog H.

Š. darbo vietoje buvo rasti AB „Lietuvos draudimas“ tušti blankai ir AB „Lietuvos draudimas pardavimų plėtros skyriaus tarpininkų koordinatorės M. M. vizitinės kortelės (t. 4, b.l. 74). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nei rašte, kuriuo H. Š. buvo prašyta pasiaiškinti dėl pažeidimo padarymo, nei įsakyme, kuriuo skirta nuobauda H. Š. , nėra minima M. M. vizitinių kortelių radimo aplinkybė, todėl ši aplinkybė, nereikalavus dėl jos pasiaiškinti (DK 240 str. 1 d.), neturi teisinės reikšmės H.

Å . drausminės atsakomybės klausimui. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pripažino, jog minėtas 2010 m. kovo 29 d. aktas buvo suraÅ¡ytas po kelių mėnesių, akte V. P. paraÅ¡as nėra originalus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodyto akto sudarymo datos neatitikimus, turi pagrindo abejoti Å¡io akto įrodomÄ ja galia. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis įrodymų vertinimo tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodyta, kad ieÅ¡kovė H.

Š. platino AB „Lietuvos draudimas“ polisus, jos darbo vietoje rasti AB „Lietuvos draudimas“ polisai, H. Š. siūlė juos platinti V. S. .Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu drausminės nuobaudos skyrimo yra pagrįstos. Dėl 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu drausminės nuobaudos paskyrimo Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas formaliai bei neteisingai taikė DK 136 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktų nuostatas.

Kaip jau buvo minėta, 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. I0186 ieÅ¡kovė H. Å . atleista iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu, skyrus drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo. DK 136 straipsnio 3 dalis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (DK 136 str. 3 d. 1 p.) bei kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 136 str. 3 d. 2 p.).

DK 235 straipsnis numato, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai; Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma: neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų praneÅ¡imas konkuruojančiai įmonei; dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis; pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas; moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų; atsisakymas teikti informacijÄ , kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės įpareigoja jÄ teikti, arba Å¡iais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas; veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už Å¡ias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, iÅ¡skyrus atvejus, kai apsvaigimÄ sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai; neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ); atsisakymas tikrintis sveikatÄ , kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi; kiti nusižengimai, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sÄ lygų, reikÅ¡mingų sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimÄ , pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. Atleidimas iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 str. 1 d. 3 p.), kuri gali bÅ«ti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 str. 1 d., 136 str. 4 d.). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 str.).

Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Ä® atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais Å¡ie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartÄ per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, jog pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dienÄ ankstesnė nuobauda yra galiojanti.

Taigi teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iÅ¡ darbo darbuotojui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Č., M. M. v. UAB „Kelio“ restoranai, bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukÅ¡tynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. Å iurkščiu, t. y. itin netoleruotinu, kvalifikuojamas darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose pripažįstamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sÄ lygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas.

Dėl Å¡ios priežasties darbdavys atleisti darbuotojÄ Å¡iuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas pagrįstas ir teisėtas.Taigi nutraukti darbo sutartį remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais galima tik esant darbo drausmės pažeidimui – darbo pareigų nevykdymui arba netinkamam vykdymui dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvÅ«s požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas, subjektyvÅ«s požymiai – darbuotojo kaltė.

Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimÄ tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi bÅ«ti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trÅ«kumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė H. Å . atleista iÅ¡ darbo dėl to, kad prieÅ¡ tai jai buvo skirta eilė drausminių nuobaudų ir jos yra galiojančios, už tai, kad padarė Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus: atleidimo nuo darbo metu skambino V.

J. ir nemandagiai kalbėjo bei siekė gauti informacijÄ , kuri jai nebuvo reikalinga pareigų vykdymui, atliko banko platinamų fondų keitimo operacijÄ savo sÄ skaitoje, klientų R. ir R. B. ir P. G. bylose padarė pažeidimų, nes neteisingai apskaičiavo darbo užmokestį, nepateikė duomenų apie K. B. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir vėl priėmimÄ Ä¯ darbÄ , nepateikė duomenų apie P. G. turtui galiojančius areÅ¡tus ir nepadengtus įsiskolinimus, o taip pat tikrino informacijÄ apie šį klientÄ neturėdama jo sutikimo ir neinicijavo naujo svarstymo gavus duomenis apie areÅ¡tus.Pažymėtina, kad drausminės nuobaudos skyrimas siejamas su reikalavimu pasiaiÅ¡kinti dėl padaryto nusižengimo – DK 240 straipsnio 1 dalis numato, kad prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo; jei per darbdavio arba administracijos nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiÅ¡kinimo, drausminę nuobaudÄ galima skirti ir be pasiaiÅ¡kinimo.

Darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudÄ , turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimÄ , dėl kurio reikalaujama pasiaiÅ¡kinti, nurodyti protingÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui pateikti raÅ¡tu, taip pat turėtų pasiÅ«lyti darbuotojui nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės dėl drausminės atsakomybės darbuotojui skyrimo. Pažymėtina, kad darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti prasižengusį darbuotojÄ pasiaiÅ¡kinti. Bylos duomenys patvirtina, kad raÅ¡tas dėl pasiaiÅ¡kinimo pateikimo ieÅ¡kovei H.

Å . buvo įteiktas 2010 m. balandžio 8 d. 14 val., reikalaujant pasiaiÅ¡kinimÄ pateikti iki 2010 m. balandžio 8 d. 16 val., o įsakymas dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovei įteiktas 2008 m. balandžio 8 d. 16.40 val. Teisėjų kolegijos nuomone, dviejų valandų terminas pasiaiÅ¡kinimui pateikti negali bÅ«ti laikomas protingu, ypač atsižvelgiant į įvykių, dėl kurių reikalaujama pasiaiÅ¡kinti, kiekį – kodėl ieÅ¡kovė neteisingai apskaičiavo K. B. ir P. G. darbo užmokestį, nes ligos paÅ¡alpos neiÅ¡dalino Å¡eÅ¡iems mėnesiams, kodėl nebuvo pateikta informacija apie K.

B. atleidimÄ iÅ¡ darbo ir pakartotinÄ Ä¯darbinimÄ bei jo atlyginimas, pateiktas įmonės pažymoje nesutapo su SODROS informacija, kodėl nutylėta (nepateikta) informacija apie P. G. turtui galiojančius areÅ¡tus ir įsiskolinimus, kodėl P. G. UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenų bazėje patikrintas 2009 m. rugpjūčio 6 d., o svarstymas buvo 2009 m. rugpjūčio 4 d., kodėl po patikrinimo, pasikeitus faktams, fakto pakeitimas ar naujas svarstymas neatlikti. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, priimdamas įsakymÄ dėl ieÅ¡kovės atleidimo nesuteikdamas protingo termino pasiaiÅ¡kinimui pateikti ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados Å¡iuo klausimu yra pagrįstos.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovei H. Å . negalima buvo skirti drausminės nuobaudos dėl to, kad praėjo įstatyme numatytas Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas drausminei nuobaudai skirti, o įrodymų, kad buvo atliktas auditas dėl K. B. ir P. G. bylų atsakovas nepateikė. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju nuobaudai skirti taikytinas dvejų metų nuo pažeidimo padarymo dienos terminas, kadangi buvo atliktas auditas. DK 241 straipsnio 2 dalis numato, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas; jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ), drausminė nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Audito įstatymo 3 straipsnis numato, kad audito tikslai – nustatyti, ar finansinės ataskaitos visais reikÅ¡mingais atvejais teisingai parodo audituojamos įmonės finansinę bÅ«klę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitÄ ir finansinių ataskaitų sudarymÄ ; metiniame praneÅ¡ime (konsoliduotajame metiniame praneÅ¡ime) arba įmonės veiklos ataskaitoje (jeigu pagal teisės aktų reikalavimus jie rengiami) pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų) duomenis.

Teisėjų kolegijos nuomone, dviejų metų nuobaudos skyrimo terminas DK 241 straipsnio antrosios dalies prasme taikytinas tiems pažeidimams, kurie susiję su materialinių vertybių apskaitos patikrinimu, tuo tarpu tokio pobūdžio pažeidimams, kurie nustatyti nagrinėjamoje byloje, taikytinas šešių mėnesių terminas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų buvo siekiama tikrinant ieškovės kuruojamas klientų bylas, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjam atveju buvo atliekamas auditas ir dėl to taikytinas dviejų metų terminas drausminei nuobaudai skirti.

Be to, net ir kitaip aiÅ¡kinant DK 241 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad į bylÄ nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad dėl K. B. ir P. G. bylų buvo atliktas auditas, kadangi atsakovo nurodytas 2010 m. kovo 5 d. bylų patikrinimo aktas bei V. P. raÅ¡tas nepatvirtina audito atlikimo, o patvirtintina, kad buvo tikrinamos ieÅ¡kovės kuruojamos bylos, tuo tarpu bylų patikrinimas nėra tolygus audito atlikimui. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į K.

B. ir P. G. kredito klausimų bei bylų tvarkymo laikotarpį – 2009 m. rugpjÅ«tis – bei į tai, kad drausminė nuobauda negali bÅ«ti skiriama praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo pažeidimo padarymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuobauda ieÅ¡kovei H. Å . buvo paskirta praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ . Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovė nemandagiai, Å¡iurkščiai kalbėjo su V.

J. , kad jÄ kaltino bei kad siekė gauti informacijos iÅ¡ klientės. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovės elgesys atitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo apibrėžimÄ ir pagal savo esmę yra Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas. DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikytinas neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises.

Iš 2010 m. gruodžio 1 d. protokolo turinio matyti, kad liudytoja V. J. -Ambrutienė parodė, jog H. Š. jai skambino, tačiau jos neįžeidinėjo, tai buvo įskaudinto žmogaus skambutis (t.5, b.l. 169-170). Tai reiškia, kad V. J. -Ambrutienė paneigė, jog ieškovė kalbėjo nemandagiai, šiurkščiai. Teisėjų kolegijos nuomone, vien aplinkybė, kad V. J. -Ambrutienė dėl ieškovės skambučio, jos teigimu, pasijautė kalta, nejaukiai pasijautė, kad H. Š. neteko darbo, nėra pagrindas pripažinti, kad H.

Å . padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , kadangi neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises, nenustatytas V. J. -Ambrutienei paneigus ieÅ¡kovės neleistinÄ elgesį. Teisėjų kolegijos nuomone, pripažinus, jog byloje nėra įrodytas ieÅ¡kovės H. Å . padarytas darbo drausmės pažeidimas dėl Å¡iurkÅ¡taus elgesio su klientu, nėra teisinės reikÅ¡mės pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumento, susijusios su nuobaudos už minėtÄ darbo drausmės pažeidimÄ skyrimo termino skaičiavimu.Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė H.

Š. nėra padariusi šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Teisėjų kolegija jau konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės pokalbio su V. J. vertinimo yra pagrįstos, taip pat konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog drausminė nuobauda dėl K. B. ir P. G. darbo užmokesčio neteisingo skaičiavimo negalėjo būti paskirta suėjus drausminės nuobaudos skyrimo terminui. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas skyrė drausmines nuobaudas ieškovei pagrįstai.

Dar vienas, apelianto teigimu, padarytas Å¡iurkÅ¡tus H. Å . padarytas darbo drausmės pažeidimas yra banko platinamų fondų keitimo operacijos pažeidimas. Pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo turinys patvirtina, kad teismas pripažino, jog minėtas pažeidimas buvo padarytas, tačiau jis nėra Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, sudarantis pagrindÄ atleisti ieÅ¡kovę H. Å . iÅ¡ darbo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra pagrįstos. Ä® bylÄ pateikta konvertavimo paraiÅ¡ka sandoriams su akcijomis (t. 1, b.l.

94) patvirtina, kad pareiÅ¡kėja yra H. Å . , tačiau Å¡i paraiÅ¡ka pildyta atsakovo darbuotojos V. S. . V. S. 2010 m. balandžio 2 d. paaiÅ¡kinime (t. 1, b.l. 169) nurodyta, kad 2009 m. lapkričio 6 d. ieÅ¡kovė prašė, kad V. S. atliktų jos turimų fondų pakeitimÄ , o ji ieÅ¡kovei paaiÅ¡kino, kad niekada nėra to dariusi ir jai reiktų pažiÅ«rėti į procedÅ«rÄ , ieÅ¡kovė norėjo tai padaryti kuo greičiau, todėl pasakė, kad pati padarys savo GLOBUS programoje įraÅ¡ydama V.

S. kaip darbuotojÄ , atlikusiÄ Å¡iÄ operacijÄ ; ieÅ¡kovei sudarius šį sandorį, V. S. pasirašė ant jo. 2011 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė pripažino, kad paprašė V. S. atlikti banko platinamų fondų keitimo operacijÄ ; V. S. operacijÄ atliko ieÅ¡kovės darbo vietoje. Teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡ minėtų duomenų nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad banko platinamų fondų keitimo operacijÄ atliko pati ieÅ¡kovė, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados Å¡iuo klausimu yra pagrįstos.

Dėl nurodytų aplinkybių, byloje nesant konstatuotam nei vienam ieÅ¡kovės H. Å . padarytam Å¡iurkščiam darbo drausmės pažeidimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturėjo pagrindo atleisti ieÅ¡kovę H. Å . iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja procesinių palÅ«kanų klausimÄ ir numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Procesinių palÅ«kanų priteisimo priteisiant darbo užmokestį pagrįstumÄ patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. UAB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-241/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atmestini.Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir atmestini, o Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. dalinis sprendimas paliktinas nepakeistas.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas daliniame sprendime pagrįstai nurodė, kodėl nesprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo ir atlyginimo klausimo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniai skundai atmetami, sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti Å¡alims bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos yra mažareikÅ¡mės, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo priteisti tokių iÅ¡laidų atlyginimÄ .Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. dalinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                               Algirdas GailiÅ«nas                                                                               Kazys KailiÅ«nas                                                                               Nijolė PiÅ¡kinaitė