2019-01-30 Nr. AB-2672-3-61-3-04216-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-61-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04216-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 53.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pelamidė“ (šiuo metu – išregistruota) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pelamidė“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Pelamidė“ (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotų administravimas“ (šiuo metu – uždaroji akcinė bendrovė „Eksmokumas“) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. birželio 8 d. pateikė prašymą grąžinti 6 197,31 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) permoką.VMI 2016 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 331A-64513 negrąžino (neįskaitė) pareiškėjui 6 197,31 Eur dydžio mokėjimo prievolės permokos (skirtumo). MGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl VMI 2016 m. liepos 7 d. sprendimo, 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. S-196 (7-165/2016) „Dėl BUAB „Pelamidė“ 2016-07-26 skundo Nr. S-41/2016“ patvirtino VMI 2016 m. liepos 7 d. sprendimą (b. l. 8–11).

2. Pareiškėjas 2016 m. spalio 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) MGK 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą; 2) VMI 2016 m. liepos 7 d. sprendimą (b. l. 1–4). Pareiškėjas nurodė, kad nei VMI, nei MGK nėra atskleidusi konkrečių pareiškėjo nepriemokų, kurios buvo įskaitytos į pareiškėjo PVM permoką už vykdytą ūkinę veiklą, todėl VMI laikytina nepagrįstai nusprendusi negrąžinti pareiškėjui šios permokos. Pasak pareiškėjo, VMI nepagrįstai apribojo pareiškėjo kreditorių teisę į reikalavimų patenkinimą.

3. Atsakovas VMI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 25–28). VMI nurodė, kad pareiškėjo turėtos mokesčių permokos, susidariusios po bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui, panaudojimas kitų mokesčių nepriemokai, susidariusiai iki bankroto bylos iškėlimo, padengti (įskaitymui atlikti) yra galimas, todėl VMI pagrįstai nusprendė negrąžinti pareiškėjui mokesčio permokos.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 30–35).

5. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjui yra iškelta bankroto byla, tačiau Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas numatė išimtį iš draudimo vykdyti finansines prievoles, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, t. y. draudimas negalioja priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymui, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Teismas konstatavo, kad VMI sprendė permokos grąžinimo prašymą, o tai reiškia, kad veikė ne kaip kreditorius, o kaip mokesčių administratorius. Teismas darė išvadą, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos panaikinti nėra pagrindo.

III. 6. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti ir įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjui 5 052,31 Eur dydžio PVM permoką (b. l. 40–44).

7. Pareiškėjas nurodo, kad buvo netinkamai pritaikytos priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančios teisės normos, nes mokesčių permokai susidarius po bankroto bylos iškėlimo, nesama būtinųjų sąlygų visumos, kad VMI atliktas mokesčių permokos įskaitymas būtų pripažintas atitinkančiu ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto reikalavimus. Pasak pareiškėjo, buvo pažeistos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo nuostatos. Be to, VMI savo reikalavimą 2010 m. gruodžio 8 d. perleido Turto bankui, todėl prarado visas teises į perleistas mokestines nepriemokas.

8. Atsakovas VMI atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 54–56). VMI pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus, papildomai pastebėdama, kad sprendžiant ginčą dėl mokestinių įskaitymų pagrįstumo nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, kuriuo metu (iki bankroto bylos iškėlimo ar po to) susidarė mokestinė permoka (nepriemoka), taip pat tai, jog bankroto byloje vietoje mokesčių administratoriaus pareiškėjo kreditoriumi buvo įtrauktas Turto bankas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Juridinių asmenų registre nurodyta, kad pareiškėjas UAB „Pelamidė“ yra išregistruotas (Valstybės įmonės „Registrų centro“ viešai skelbiami duomenys). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-31-343/2018 pareiškėjo UAB „Pelamidė“ veiklą pripažino baigta (sprendimas įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 27 d.).

10. Vienai iš šalių pasitraukus iš bylos (šiuo atveju – likvidavus ir išregistravus pareiškėją), tampa iš esmės neįmanoma administracinio ginčo tarp šalių (pareiškėjo ir viešojo administravimo subjekto) nagrinėjimas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos, teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju.

11. ABTĮ 103 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių. Buvęs pareiškėjo bankroto administratorius UAB „Eksmokumas“ 2019 m. sausio 23 d. raštu informavo teismą, kad išregistruoto pareiškėjo reikalavimo teisės šioje administracinėje byloje nebuvo niekam perleistos (b. l. 65).

12. ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad jeigu nustatomos ABTĮ 103 straipsnyje nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos ABTĮ 103 straipsnio 7 punkte nurodytos aplinkybės (juridinis asmuo (pareiškėjas) likviduotas ir nėra jo teisių perėmėjų), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą nutraukia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 7 punktu, 137 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pelamidė“ (išregistruotas) skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė