ddbe5d46-b6c3-4e95-aa99-4989cfea3ceb · Panevėžio apygardos teismas

Teisėja Jolanta Gasparavičienė Nr                                                           Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-363-185/2014                                                                                    Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00401-2014-9                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S)                                                            PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 12 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Å imkus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pažeidėjos E. J. apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, N U S T A T Ė:

             E. J. skundžiamu RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d., ir jai paskirta administracinė nuobauda – 1250 Lt (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams.           E. J. nubausta už tai, kad 2014 m. gegužės 6 d. 9.21 val.

Utenos rajono savivaldybės kelio KupiÅ¡kis–Utena 45,30 kilometre, kur leistinas važiavimo greitis yra 50 km/h, vairavo jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 107 km/h greičiu ir virÅ¡ijo nustatytÄ greitį 57 km/h, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 124 str. 6 d.Apylinkės teismas konstatavo, kad E. J. kaltė padarius jai inkriminuotÄ pažeidimÄ Ä¯rodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, pačios pažeidėjos teismo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato RokiÅ¡kio rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresn. specialisto R.

Å . tarnybiniu praneÅ¡imu bei kita byloje surinkta medžiaga.Skirdamas E. J. administracinę nuobaudÄ už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena pažeidėjos atsakomybę lengvinanti (nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.)) ir viena atsakomybę sunkinanti (pakartotinai per metus padarytas tos pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.)) aplinkybė, todėl už padarytÄ pažeidimÄ jai skyrė administracinę nuobaudÄ , atitinkančiÄ straipsnio už jos padarytÄ pažeidimÄ sankcijos vidurkį.               Apeliaciniu skundu E. J. praÅ¡o RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimÄ pakeisti, skirti jai Å¡velnesnę nuobaudÄ â€“ taikyti ATPK 301 str. ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o baudÄ sumažinti arba, netaikant ATPK 301 str. nuostatų, sumažinti baudos dydį bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ .

Nurodo, kad jau apylinkės teismui pateikė tam tikrus dokumentus ir prašė jos atžvilgiu taikyt ATPK 301 str. nuostatas, tačiau teismas dėl Å¡ių nuostatų taikymo ar netaikymo nieko nepasisakė. Teigia, jog teismas nutarime teisingai nurodė, kad ji savo kaltę pripažino ir gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo. Greitį ji virÅ¡ijo dėl to, kad buvo iÅ¡siblaÅ¡kiusi ir nepastebėjo kelio ženklo. IÅ¡ tiesų labai pergyvena dėl padaryto KET pažeidimo. Jos iÅ¡siblaÅ¡kymÄ , neatidumÄ sÄ lygojo tai, kad tuo metu buvo devintÄ mėnesį nėščia.

Dėmesys daugiau koncentravosi į savo pačios savijautÄ . Po mėnesio, t. y. 2014 m. birželio 6 d., ji pagimdė dukrÄ . RokiÅ¡kio mieste gyvena jos motina L. J. (gim. 1952 m.). Jai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Tėvas mirė 2014 m. liepos mėn. 13 d., todėl motinai yra reikalinga priežiÅ«ra, reikia ja rÅ«pintis, nupirkti maisto produktų, vaistų, nuvežti pas gydytojus. Ji pati gyvena atskirai nuo motinos, todėl jai teisė vairuoti transporto priemones yra bÅ«tina. Kol dirbo, turėdama vairuotojo pažymėjimÄ ir savo transporto priemonę, galėjo pasirÅ«pinti motina.

Tačiau Å¡iuo metu, kai dukra yra maža, o su ja pėsčiai lankyti motinÄ ir dar tvarkyti reikalus – vykti pas vaikų gydytojÄ profilaktiniams patikrinimams ir pan. be automobilio yra labai sunku ir nepatogu. Pažada daugiau KET nepažeidinėti. Nurodo, kad Å¡iuo metu nedirba, augina vaikÄ , todėl jokių pajamų negauna. Sodra dėl vaiko gimimo jokių iÅ¡mokų nemoka. IÅ¡ RokiÅ¡kio savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir darbo skyriaus gauna tik 81,25 Lt, kurie skirti vaikui. Tai yra visos jos pajamos.

Taigi realiai ji gyvena tik iÅ¡ santaupų, kurios kasdien mažėja, todėl teismo skirta 1250 Lt bauda jai yra labai didelė. Norėtų, kad paskirta bauda bÅ«tų sumažinta, nes Å¡iuo metu ji niekur nedirba, todėl jai ir 10 Lt yra nemaži pinigai.             Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato RokiÅ¡kio rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos grupės įgaliotas asmuo praÅ¡o RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Teigia, kad E. J. skundas nepagrįstas. E. J. padarė grubų KET pažeidimÄ , kėlusį grėsmę ne tik jos pačios, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. PraÅ¡o atkreipti dėmesį į tai, kad apeliantė du kartus per metus bausta už automobilio vairavimÄ neužsisegus saugos diržo. Apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal ATPK 124 str. 6 d. nustatyto greičio virÅ¡ijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandÄ užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno tÅ«kstančio iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areÅ¡tÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra, ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nurodytÄ pažeidimÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog E. J. kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimÄ , praÅ¡o jos atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o baudÄ sumažinti, arba paskirti minimaliÄ ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ .

                 ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrÄ sias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str.

                Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantei ATPK 124 str. 6 d. sankcijos vidurkį atitinkančiÄ administracinę nuobaudÄ (1250 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem mėnesiams), tokį sprendimÄ motyvavo tuo, jog nustatyta po vienÄ E. J. atsakomybę lengvinančiÄ (pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo) ir sunkinančiÄ (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rÅ«Å¡ies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda) aplinkybę.

Taip pat atsižvelgė į pagrindinius administracinės nuobaudos tikslus, numatytus ATPK 20 str. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, neturi pagrindo nesutikti su E. J. skundžiamu teismo nutarimu skirta nuobauda. Bylos duomenys patvirtina, kad E. J. vairavo transporto priemonę virÅ¡ydama leistinÄ greitį net 57 km/h (važiavo 111 km/h greičiu, įvertinus paklaidÄ pažeidėjos naudai, jos greitis buvo 107 km/h), be to, tokiu nustatytu greičiu ji važiavo gyvenvietėje, todėl toks jos pažeidimas vertinamas kaip itin Å¡iurkÅ¡tus, galėjęs sukelti sunkių pasekmių ne tik pačiai apeliantei, bet ir aplinkai, kitiems eismo dalyviams.

IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad pažeidimo padarymo metu E. J. buvo devintÄ mėnesį nėščia, todėl ji ypatingai turėjo bÅ«ti suinteresuota laikytis KET ir jų nepažeisti, kad nekeltų pavojaus ne tik sau, aplinkiniams, bet ir savo kÅ«dikio sveikatai bei gyvybei, tačiau jos elgesys buvo prieÅ¡ingas. Nors E. J. kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kÄ pagrįstai apylinkės teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau yra nustatyta ir viena apeliantės atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rÅ«Å¡ies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

IÅ¡ teismui pateiktoje medžiagoje esančios pažymos apie asmens baustumÄ matyti, kad E. J. ne kartÄ yra bausta administracine tvarka, įskaitant ir greičio virÅ¡ijimÄ , turi galiojančiÄ nuobaudÄ už tai, kad vairavo automobilį neužsisegusi saugos diržo. Å ios aplinkybės neigiamai apibÅ«dina apeliantės asmenybę, rodo jos polinkį pažeidinėti KET ir leidžia teigti, kad ji atitinkamų iÅ¡vadų nepadarė, pažeidėjai taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios, anksčiau paskirtų administracinių nuobaudų prevenciniai tikslai nebuvo pasiekti, ji ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

Todėl, aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad E. J. paskirta administracinė nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, atitinkanti ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatytÄ vidurkį, negali bÅ«ti laikoma aiÅ¡kiai per griežta.   Galimybę skirti mažesnę nei įstatymo numatytÄ administracinę nuobaudÄ arba jos neskirti numato ATPK 301 str. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi ATPK 301 str. numatyta iÅ¡imtis iÅ¡ bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Å i iÅ¡imtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebÅ«tų teisinga. Tačiau organas (pareigÅ«nas) kiekvienÄ savo sprendimÄ , priimtÄ vadovaujantis Å¡io straipsnio pirmÄ ja dalimi, privalo motyvuoti.  AukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo E. J. atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatų.

Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, E. J. praÅ¡ymÄ taikyti jos atžvilgiu ATPK 301 str. nuostatas ir neskirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei skirti mažesnę piniginę baudÄ , nei numatyta straipsnio sankcijoje minimali, iÅ¡ esmės grindžia asmeninio pobÅ«džio aplinkybėmis (prižiÅ«ri neįgaliÄ motinÄ , automobilis reikalingas vaikÄ nuvežti pas gydytojus, neturi lėšų baudai sumokėti). Tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra iÅ¡skirtinės, dėl kurių apeliantės padarytas pažeidimas galėtų bÅ«ti laikomas mažiau pavojingu, taip pat nerodo ir pačios pažeidėjos asmenybės mažesnio pavojingumo.

Be to, akivaizdu, jog Å¡ios aplinkybės E. J. buvo žinomos dar iki pažeidimo padarymo, tačiau nesutrukdė jai vairuoti transporto priemonę gyvenvietėje virÅ¡ijant leistinÄ greitį net 57 km/h ir padaryti vienÄ iÅ¡ itin Å¡iurkščių KET pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė, žinodama apie tai, jog netrukus turi susilaukti kÅ«dikio, kurio gimimas pareikalaus iÅ¡ jos didesnių materialinių iÅ¡laidų, taip pat žinodama savo sudėtingÄ finansinę padėtį ir privalėdama suprasti, kad atitinkamos administracinės nuobaudos taikymas neiÅ¡vengiamai sukels jai neigiamas pasekmes, turėjo bÅ«ti ypač suinteresuota nedaryti pažeidimo, kuris lemtų tokios administracinės nuobaudos taikymÄ .

Tačiau E. J., kuri skundžiasi sunkia finansine padėtimi, daro įvairius KET pažeidimus, suvokdama, kad už juos jai teks sumokėti paskirtas baudas, t. y. be Å¡io pažeidimo padarymo, 2014 m. vasario 5 d. jai buvo suraÅ¡ytas protokolas su administraciniu nurodymu už automobilio vairavimÄ neužsisegus saugos diržo ir skirta 50 Lt bauda, kuriÄ apeliantė sumokėjo, 2014 m. balandžio 11 d. nutarimu apeliantei už tai, kad ji vėl vairavo automobilį neužsisegusi saugos diržo, buvo skirta 200 Lt bauda, kuriÄ ji taip pat sumokėjo.

Be to, nors apeliantė pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad Å¡iuo metu visos jos gaunamos pajamos yra tik 81,25 Lt už vaikÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, jame pati E. J. nurodo turinti santaupų, iÅ¡ kurių ji gyvena. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrÄ sias gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Taigi administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neiÅ¡vengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas suÅ¡velninti nuobaudÄ .

Taigi prieÅ¡ darydamas administracinį teisės pažeidimÄ asmuo privalo galvoti apie galimas jam ir jo Å¡eimos nariams ar artimiesiems kilsiančias pasekmes, o tam tikri laikini nepatogumai yra natÅ«ralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas. Todėl tai, kad dėl visuomenėje priimtų normų nesilaikymo E. J. ir jos Å¡eimos nariams bei artimiesiems kilo atitinkami neigiami padariniai, yra tik pačios pažeidėjos netinkamo elgesio rezultatas. Be to, teisė vairuoti transporto priemones apeliantei atimta tik dviem mėnesiams, o nuvykti pas tame pačiame mieste gyvenančiÄ motinÄ ar nuvežti kÅ«dikį pas gydytojÄ galima ir kitomis priemonėmis.

Atsižvelgus į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantei paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, atitinka jos padaryto teisės pažeidimo bei asmenybės pavojingumÄ ir nėra aiÅ¡kiai per griežta. Vien E. J. pageidavimÄ tenkinančios nuobaudos paskyrimas Å¡iuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų ir tokia nuobauda nebÅ«tų teisinga. Naikinti ar keisti skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

SkundÄ nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaudamasi ATPK 313 str. nuostatomis, E. J. turi teisę per 40 dienų nuo Å¡ios apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į pirmosios instancijos teismÄ su raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu iÅ¡dėstyti jai paskirtos baudos mokėjimÄ per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į baudos dydį, apeliantės turtinę padėtį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.Vadovaudamasis ATPK 30210 str., 30212 str. 1 d. 1 p. teismas N U T A R Ė:

          E. J. apeliacinio skundo netenkinti ir RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Å i nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                      Pranas Å imkus             Â