ddbde1d2-aad4-476f-b8a8-0f6b441bcbce · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-909-569/2017 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00200-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.4; 2.6.10.5.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 21 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų V.

J. ir A. S. apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. L. ieÅ¡kinį atsakovams V. J., A. S. bei JoniÅ¡kio rajono savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys: A. L., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, akcinė draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė I. L. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovų solidariai 6 341,73 Eur turtinės žalos ir 14 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nurodė, kad atsakovas V. J. 2007 m. rugpjūčio 31 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę traktorių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. M., pažeidė KET 50,53,146 p. reikalavimus, t. y. nesielgė pakankamai atsargiai bei nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančios Å¡alia teritorijos, nepraleido keliu važiuojančios A. L. vairuojamos transporto priemonės „R.

E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su ja susidÅ«rė. Eismo įvykio metu ieÅ¡kovė buvo sužalota, ieÅ¡kovei buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. IeÅ¡kovė teigė, kad dėl įvykio patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės A. S. 16,97 Eur turtinės bei 8 500,00 neturtinės žalos atlyginimo; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės JoniÅ¡kio rajono savivaldybės 311,69 Eur turtinės ir 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; kitoje dalyje – ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui V.

J. 841,06 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės atsakovei A. S. 393,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti asmenims, kurie Å¡ioje byloje įtraukti atsakovais, suėjo 2010-08-31, todėl ieÅ¡kovė praleido įstatymo nustatytÄ sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl savo nerÅ«pestingumo ar aplaidumo, nes ji neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir teisinių žinių, ieÅ¡kovė galėjo nesuvokti, kuriam iÅ¡ atsakovų ir kokiais terminais turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo teisme. Teismas sprendė, kad sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti ieÅ¡kovė praleido dėl svarbių priežasčių, todėl senaties terminÄ atnaujino.

4. Teismas vertino, kad atsakovas V. J. nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pakankamai atidus, rÅ«pestingas ir atsargus, t. y. veikė neteisėtai. Teismas nurodė, kad tai savaime nereiÅ¡kia, jog jis yra vienintelis eismo įvykio dalyvis, kurio veiksmai buvo neteisėti. Tačiau Å¡ioje byloje jokie reikalavimai trečiajam asmeniui A. L. nepareikÅ¡ti, todėl jo civilinės atsakomybės klausimas nesprendžiamas. Teismas sprendė, jog byloje nustačius, kad nagrinėjamu atveju atsakovas V. J. nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kurių privalėjo imtis, nebuvo pakankamai atidus, rÅ«pestingas ir atsargus, tuo pažeisdamas bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, to pakanka iÅ¡vadai, jog jis savo veiksmais pažeidė ir įvykio dienÄ galiojusios KET redakcijos 53 p. reikalavimus.

5. Teismas sprendė, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog įvykio vietoje iÅ¡ abiejų pusių gatvės ruožas buvo apaugęs krÅ«mais ir medžiais, dėl to (duomenys neskelbtini) g. dalies, kuri veda link T. S. sklypo, matomumas buvo ribotas. Teismas konstatavo, jog atsakovė JoniÅ¡kio rajono savivaldybė iki eismo įvykio 2007-08-31 neatliko vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ojo kelio (duomenys neskelbtini), priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijų, neužtikrino, kad bÅ«tų tinkamai vykdomi ApraÅ¡o 12.3 p. reikalavimai, ir tokiu bÅ«du veikė neteisėtai.

Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovė JoniÅ¡kio rajono savivaldybė, įvykio vietoje neužtikrinusi saugaus eismo sÄ lygų, iki 2007-12-22 nesprendusi eismo organizavimo Å¡ioje vietoje klausimų, neatlikusi saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijų, pažeidė aktualios redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 21 punkto, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 5 straipsnio 3 dalies bei ApraÅ¡o 6 p. reikalavimus ir tokiu bÅ«du veikė neteisėtai.6. Teismas sprendė, kad už žalÄ , padarytÄ atsakovo V.

J. neteisėtais veiksmais atsako jo darbdavė – atsakovė A. S., o reikalavimas taikyti solidariÄ jÄ atsakomybę atsakovui V. J. pareikÅ¡tas nepagrįstai.

7. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog žala ieškovei padaryta eismo įvykio metu, kai atsakovo V. J. vairuojamas traktorius susidūrė su trečiojo asmens A. L. vairuojamu automobiliu. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės valdytojo (atsakovės A. S.) atsakomybė atsiranda be kaltės ir ji nekiltų tik jai įrodžius, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėtos ir nėra įrodytos.

Atsakovės JoniÅ¡kio rajono savivaldybės kaltė preziumuojama, Å¡i prezumpcija byloje nebuvo paneigta.8. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė bÅ«simo dantų implantavimo bÅ«tinumÄ , pagrindė su bÅ«simu dantų implantavimu susijusias iÅ¡laidas, jos turtinė padėtis Å¡iuo metu neleidžia jai Å¡ias iÅ¡laidas padengti. IeÅ¡kovė nenurodė, kuri iÅ¡ kainyne nurodytų veido plastinės operacijos paslaugų jai bÅ«tina, ir nepateikė Å¡ių iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ patvirtinančių įrodymų, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį vertino nepagrįstu.9.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovei eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nurodė, kad neturi pagrindo abejoti tuo, jog ji patyrė ir tebepatiria visas jos nurodytas neigiamas pasekmes. Teismas sprendė, kad dalis ieÅ¡kovės nurodomų neturtinę žalÄ sukeliančių neigiamų pasekmių (veide – gilÅ«s randai, veidas perkreiptas, apsunkintas kramtymas, negalėjimas iÅ¡tarti kai kurių garsų, apsunkintas bendravimas) gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies paÅ¡alinta jai atlikus dantų implantavimÄ ir veido plastinę operacijÄ , taip pat vertino tai, kad 500,00 Eur neturtinės žalos jai atlygino trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“, atsižvelgė ir į tai, jog kai kurias minėtas neigiamas pasekmes, kurias įmanoma visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies paÅ¡alinti, ieÅ¡kovė patiria ilgÄ laikotarpį iÅ¡ esmės tik dėl to, kad pati anksčiau nesikreipė į teismÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, taip praleisdama net ieÅ¡kinio senaties terminÄ .10.

Teismas vertino, kad atsakovės A. S., kaip darbdavės ir transporto priemonės valdytojos, civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra tam tikra prasme išvestinė ir priklauso nuo jos darbuotojo, atsakovo V. J. neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp jų ir kilusios žalos buvimo. Jei atsakovas V. J. nebūtų pažeidęs bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai bei KET 53 p. reikalavimų, eismo įvykis nebūtų kilęs ir ieškovė nebūtų patyrusi žalos.

Todėl konstatavo, jog tarp atsakovo V. J. neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Vertino, kad Å¡i civilinės atsakomybės sÄ lyga nustatyta ir atsakovės A. S. atžvilgiu. Atsakovė JoniÅ¡kio rajono savivaldybė, neatlikdama jai teisės aktais pavestų funkcijų ir nustatytų pareigų, nevykdžiusi kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, tinkamos priežiÅ«ros, taip pat įvykio vietoje neužtikrinusi saugaus eismo sÄ lygų, pakankamai prisidėjo prie ieÅ¡kovei kilusios žalos atsiradimo, sukurdama sÄ lygas tokiems padariniams atsirasti.

Todėl teismas konstatavo, jog tarp atsakovės JoniÅ¡kio rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos egzistuoja netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė 11. Apeliaciniu skundu atsakovai V. J. ir A. S. praÅ¡o 2017 m. liepos 19 d. JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimÄ pakeisti ir atmesti ieÅ¡kovės I. L. ieÅ¡kinį atsakovės A. S. atžvilgiu, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:11.1.

Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, visiškai nepagrįstai buvo pripažintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastys. Nepriklausomai nuo ieškovės asmeninių savybių, išprusimo, sveikatos būklės jos teisės negali būti laikomos prioritetinėmis, lyginant jas su atsakovų V. J. ir A. S. teisėmis. Ieškovė aktualiu ieškinio senaties laikotarpiu tinkamai ir rezultatyviai gynė savo teises teisme kitose civilinėse bylose, naudojosi kvalifikuota teisininko pagalba.

Teismas tinkamai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , kuri sutapo su eismo įvykio momentu, t. y. 2007-08-31, tačiau netinkamai aiÅ¡kino ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ . 11.2. Nagrinėjamu atveju V. J., kuris įvykio metu buvo A. S. darbuotojas, o A. S. – jo darbdavė, nebuvo ir nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, todėl atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnį negalima. Sprendžiant darbdavės – atsakovės A.

S. – civilinės atsakomybės sÄ lygas aktualu yra tai, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė traktorius „(duomenys neskelbtini)“ priklausė ne A. S., bet V. M. Å«kiui.11.3. Teismas nepagrįstai vadovavosi netinkamu precedentu ir tai turėjo esminės įtakos neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimui atsakovų V. J. ir A. S. atžvilgiu.11.4. Nesant baudžiamojoje byloje įsiteisėjusio teismo baigiamojo akto, patvirtinančio atsakovo kaltę dėl ieÅ¡kovės sužalojimo, ji privalėjo leistinais įrodymais Å¡ioje civilinėje byloje įrodyti, kad dėl eismo įvykio kaltas yra atsakovas V.

J., t. y., kad bÅ«tent atsakovo neteisėti veiksmai buvo eismo įvykio, o tuo pačiu ir žalos atsiradimo priežastimi. IeÅ¡kovė V. J. kaltės neįrodė, o teismas visiÅ¡kai nesprendė kaltės klausimo ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimÄ .11.5. Dėl eismo įvykio kaltas yra kitas eismo dalyvis – A. L., o žala atsirado kaip kito didesnio pavojaus Å¡altinio – transporto priemonės R. E. – vairuotojo A. L. neteisėtų veiksmų, taigi žalÄ padarė bÅ«tent Å¡is padidinto pavojaus Å¡altinis.

Teismas sprendime dėl A. L. kaltės visiÅ¡kai nepasisakė ir kito eismo dalyvio kaltės, neteisėtų veiksmų klausimo visiÅ¡kai nenagrinėjo. Nors ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimo A. L., tačiau akivaizdu, jog teismas privalėjo pasisakyti dėl to, kuris eismo įvykio dalyvis pažeidė KET ir kurio eismo dalyvio veiksmai lėmė eismo įvykį, buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti, nes, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeistas ne tik protingumo, sÄ Å¾iningumo principas, bet ir nenustatyta pati žalos priežastis, o tuo pačiu ir padidinto pavojaus Å¡altinis, kuris padarė žalÄ . 11.6.

Neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimo motyvas apie tai, kad atsakovas V. J. nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kurių privalėjo imtis, nebuvo pakankamai atidus, rÅ«pestingas ir atsargus, tuo pažeisdamas bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, to pakanka iÅ¡vadai, jog jis savo veiksmais pažeidė ir įvykio dienÄ galiojusios KET redakcijos 53 p. reikalavimus. IÅ¡vada padaryta, pažeidžiant CPK 185 straipsnio reikalavimus ir įrodymų vertinimo taisykles.

VisiÅ¡kai nepagrįsti yra teismo sprendimo teiginiai apie tai, esÄ atsakovas V. J. turėjo galimybę elgtis kitaip (pasitelkti kitus asmenis, įvažiuoti į sankryÅ¾Ä kitokia trajektorija, pertvarkyti transporto priemonės mechanizmus), tokie teiginiai nepagrįsti jokiais byloje iÅ¡tirtais įrodymais, bet ir pati ieÅ¡kovė tokių aplinkybių neįrodinėjo.12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė I. L. praÅ¡o JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ apeliantų V.

J. ir A. S. valstybės naudai I. L. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:12.1. Nustatytas I. L. psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimas, dėl kurio ji negalėjo adekvačiai ir pilnavertiÅ¡kai įvertinti teisinės situacijos, teisinių žinių stoka pateisina ieÅ¡kovės pasyvumÄ ginti savo teises teisme. Dėl to, teismas pagrįstai konstatavo, kad sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti ieÅ¡kovė praleido dėl svarbių priežasčių.

IeÅ¡kovės pasisakymai ikiteisminiame tyrime, kituose teisminiuose procesuose, neįrodo ieÅ¡kovės gebėjimo tinkamai suvokti teisinę situacijÄ dėl žalos atlyginimo ir pilnavertiÅ¡kai bei adekvačiai ginti savo teises teisme. Å ie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujino.12.2. Civilinės bylos Nr. 3K-3-402-421/2016 ir Å¡ios civilinės bylos faktinės aplinkybės yra panaÅ¡ios, todėl teismas pagrįstai vadovavosi suformuota teismų praktika, kai žala trečiajam asmeniui padaryta dėl kelių didesnio pavojaus Å¡altinių sÄ veikos.12.3.

Kadangi Å¡ioje byloje jokie reikalavimai trečiajam asmeniui A. L. nepareikÅ¡ti, todėl A. L. civilinės atsakomybės klausimo teismas nesprendė. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas privalėjo pasisakyti dėl A. L. kaltės, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė JoniÅ¡kio rajono savivaldybė praÅ¡o atsakovo V. J. ir atsakovės A. S. apeliacinį skundÄ atmesti, iÅ¡skyrus dalyje dėl ieÅ¡kinio senaties. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:13.1.

Atsakovė pritaria apeliantų argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ . Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje ieÅ¡kinio senaties termino sustabdymo bei nutraukimo sÄ lygų nenustatyta. Sutinka su apeliantų teiginiu, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo bet kuriam kaltam asmeniui iki 2014 m. kovo 18 d. Teismas netinkamai ir nepagrįstai vertino aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės sprendžiant ieÅ¡kinio senaties atnaujinimo klausimÄ .

Teismas nevertino aplinkybių, egzistavusių ieÅ¡kinio eigos metu, t. y. nuo 2012-10-04 iki 2014-03-18. 13.2. Teismas, atlikęs įrodymų vertinimÄ , teisingai konstatavo faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo V. J. neteisėtais veiksmais ir tinkamai jas kvalifikavo. Pagrįstas teismo vertinimas, kad atsakovo V. J. veika eismo įvykio metu neatitiko CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o ja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14.

Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, dėl ieÅ¡kinio senaties instituto aiÅ¡kinimo ir taikymo, sprendžiant ieÅ¡kovės teisės į žalos atlyginimÄ klausimÄ .15. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2007m. rugpjūčio 31d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu susidÅ«rė atsakovo V. J. vairuojamas traktorius „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V.

M., ir trečiojo asmens A. L. vairuojamas automobilis „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o automobilio „R. E.“ keleivei – ieškovei I. L. – padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Įvykyje dalyvavusio automobilio „R. E.“ valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta trečiojo asmens ADB „Gjensidige“, įvykyje dalyvavusio traktoriaus „(duomenys neskelbtini)“ valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“. Eismo įvykio metu atsakovas V.

J. dirbo atsakovės A. S. ūkyje traktorininko pareigose. 2008-08-01 Joniškio rajono apylinkės teismui pateikta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kuriuo trečiajam asmeniui A. L. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 281 str. 1 d. 2009-03-09 ieškovė I. L. baudžiamojoje byloje pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš A. L. priteisti 3170,00 Lt turtinės ir 100000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 2009-04-27 patikslintu ieškiniu ieškovė prašė iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 500,00 EUR (1726,40 Lt) neturtinės žalos, o iš kaltinamojo (trečiojo asmens) A.

L. priteisti 3170,00 Lt turtinės ir 100000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė I. L. 2009-04-27 pateikė pretenzijÄ UAB DK „PZU Lietuva“ dėl 500,00 EUR (1726,40 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, ieÅ¡kovės teigimu jos reikalavimas buvo patenkintas. 2012-06-20 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas A. L. atžvilgiu nutrauktas, 2012-08-01 suraÅ¡ytas ir pateiktas teismui kaltinamasis aktas, kuriuo V. J. kaltinamas pagal BK 281 str. 3 d. 2012-09-27 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ . Dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžios 16. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).17.

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Trejų metų sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas taikytinas reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ pareikÅ¡ti, iÅ¡skyrus atvejus, kai CK ar kiti įstatymai nustato kitokius sutrumpintus terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008).18. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Taigi ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimÄ .19. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimÄ , nustatoma pagal to asmens nurodymÄ ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimÄ , pagrįsti ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis).

Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieÅ¡kinio senaties terminu, o ieÅ¡kovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimÄ sužinojo ne paties pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).20.

Taip pat kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais.

Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Taigi, sužinojimo apie tam tikrÄ Ä¯vykį, su kuriuo ieÅ¡kovas sieja savo teisių pažeidimÄ , momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieÅ¡kovo teiginius apie tam tikrÄ sužinojimo laikÄ ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standartÄ ir tiriant, ar apie nurodomÄ Ä¯vykį tokį standartÄ atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau.

Nustatant Å¡ias aplinkybes taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į konkretaus ieÅ¡kovo charakteristikÄ â€“ patirtį, iÅ¡silavinimÄ , galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia ieÅ¡kovės reikalavimams priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ dėl patirto sveikatos sužalojimo skaičiuotina nuo sužalojimo momento, nes fizinį skausmÄ ir kitas neigiamas pasekmes ieÅ¡kovė patyrė 2007-08-31 įvykusio eismo įvykio metu.22.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti asmenims, kurie Å¡ioje byloje įtraukti atsakovais, suėjo 2010-08-31. IeÅ¡kovė reikalavimus dėl žalos atlyginimo atsakovui V. J. pareiÅ¡kė 2015-02-20, atsakovei A. S. – 2015-09-30, atsakovei JoniÅ¡kio rajono savivaldybei – 2017-05-23, CK 1.129-1.130 straipsniuose numatytų ieÅ¡kinio senaties termino sustabdymo bei nutraukimo sÄ lygų byloje nenustatyta, todėl teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė praleido įstatymo nustatytÄ sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad baudžiamojoje byloje 2009-04-24 ieškovė pareiškė civilinį ieškinį ir reikalavo, kad atsakovai A. L. ir UAB DK PZU Lietuva atlygintų 1726,40 Lt ir 3170 Lt turtinės žalos, 100 000 Lt neturtinės žalos. Baudžiamoji byla nutraukta 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, ieškovės civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Minėta nutartis apskųsta nebuvo ir įsiteisėjo 2012-10-04.

24. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.130 straipsnio 5 dalį, jeigu teismas palieka nenagrinėtÄ pareiÅ¡kimÄ baudžiamojoje byloje, tai prieÅ¡ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ prasidėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiÅ¡kimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2009-04-24 ieÅ¡kovei baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kus civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ieÅ¡kinio senaties terminas nutrÅ«ko (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). 2012-10-04 įsiteisėjus Akmenės rajono apylinkės teismo nutarčiai, kuria baudžiamoji byla buvo nutraukta ir civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu, ieÅ¡kinio senaties terminas pradėjo eiti toliau (CK 1.130 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog CK 1.129-1.130 straipsniuose numatytų ieÅ¡kinio senaties termino sustabdymo bei nutraukimo sÄ lygų byloje nenustatyta.

Sutiktina su apeliantų teiginiu, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo bet kuriam kaltam asmeniui iki 2014 m. kovo 18 d. Atsižvelgiant į aptartas nuostatas ir aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nors pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė terminÄ iki kada ieÅ¡kovė galėjo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, tačiau iÅ¡ esmės padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti ieÅ¡kovė yra praleidusi.

Dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo 26. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.27. Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio senatį reikia taikyti ne mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ , o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – Å¡alių elgesį, jų aktyvumÄ , jų ginamos vertybės svarbÄ , lyginant jÄ su bÅ«tinybe remtis ieÅ¡kinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015).

Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ â€“ pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.).28.Taigi, jei kita ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar Å¡is terminas (ne) praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti.29.

Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius bÅ«tų pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti. KlausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

Nagrinėjant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienÄ konkrečiÄ situacijÄ bÅ«tina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimÄ Ä¯vertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , asmens amžių, iÅ¡silavinimÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).30.

Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).31. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę, į tai, kad ieÅ¡kovė neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir teisinių žinių ir vertino, kad sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti ieÅ¡kovė praleido dėl svarbių priežasčių ir senaties terminÄ atnaujino.

32. Apeliantų teigimu, visiškai nepagrįstai buvo pripažintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastys. Pirmosios instancijos teismas suklydo, vertindamas ieškovės sveikatos būklę, su ja susijusias ir kitas, nesusijusias, ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, nurodydamas teismo sprendime, jog nagrinėjamoje byloje nėra svarbus laikotarpis po 2010-08-31. Apeliantų teigimu turi būti vertinami visi ieškovės veiksmai, elgesys, galimybės, ieškinio nepareiškimo priežastys ne iki 2014-08-31, bet iki 2014-03-18.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad turi bÅ«ti vertinamos aplinkybės, egzistavusios ieÅ¡kinio eigos metu, t. y. nuo 2012-10-04 iki 2014-03-18, tačiau nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis.33. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl vienos svarbiausių teisės saugomų vertybių – asmens sveikatos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė tiek iki eismo įvykio, tiek ir po jo sirgo bei serga psichine liga, dėl kurios ji nuolat lankosi gydymo įstaigose, dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo ji neteko 50 procentų darbingumo. 2016-02-05 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad ieÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2012-09-27 iki 2015-02-27 dėl jai nustatytų psichikos sutrikimų negalėjo pilnavertiÅ¡kai ir adekvačiai ginti savo teisių teisme, negalėjo laiku kreiptis teisinės pagalbos, negalėjo atvykti į teismÄ . 2016 m. rugsėjo 30 d. - lapkričio 30 d. ekspertizės akte nurodoma, jog ieÅ¡kovei nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas netrukdo jai teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti kasdienių sprendimų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nors ekspertizių iÅ¡vados yra skirtingos, tačiau abejuose ekspertizės aktuose konstatuota, kad ieÅ¡kovei nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas, ir ji yra nuolat gydytojų prižiÅ«rima nuo 2002 m. IÅ¡ VÅ¡Ä® JoniÅ¡kio psichikos sveikatos centro 2015-12-09 raÅ¡to Dėl informacijos pateikimo matyti, kad ieÅ¡kovė 2013-08-16 atvykusi į JoniÅ¡kio psichikos sveikatos centrÄ dėl sveikatos pablogėjimo skundėsi jaučiama pastovia įtampa, bloga nuotaika, kad nuolat verkia.

Tuo metu ieškovei skirtas gydymas antidepresantais ir benzodiazepinų grupės vaistais. Iš bylos duomenų matyti, jog kai pablogėdavo ieškovės psichinė sveikata, ji gulėdavo ir nieko nedarydavo. Nuo 2012 m. iki 2015 m. ieškovė epizodiškai lankėsi pas gydytojus. Ieškovei nustatyta depresinė pseudodemencija, kuri pasireiškė sulėtintu nenuosekliu ir klampiu mastymu, kritikos stoka bei valios nusilpimu. Laikotarpiu nuo 2012-09-27 iki 2015-02-27 ieškovė sirgo pasikartojančiu depresiniu sutrikimu, vidutiniu – sunkiu depresiniu sutrikimu su pseudodemenciniu sindromu bei traumine smegenų liga.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuo 2002 m. ieškovės esama sveikatos būklė – nustatytas psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimas turėjo įtakos pasyviam savo teisių gynimui. Vertinti, kad ieškovė gynė savo teises nerūpestingai ir aplaidžiai, nėra pagrindo.

34. Apeliantų argumentai, kad ieÅ¡kovė aktualiu ieÅ¡kinio senaties laikotarpiu tinkamai gynė savo teises teisme kitose civilinėse bylose, naudojosi kvalifikuota teisininko pagalba. IeÅ¡kovė ne tik naudojosi advokato paslaugomis ir gavo visÄ bÅ«tinÄ bei reikalingÄ teisinę pagalbÄ , bet ir reiÅ¡kė nuomonę dėl advokato teikiamų paslaugų kokybės, reikalavo pakeisti advokatus, teikė logiÅ¡kus ir motyvuotus parodymus, apklausiama liudytoja baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, neįrodo ieÅ¡kovės gebėjimo tinkamai suvokti teisinę situacijÄ ir pilnavertiÅ¡kai ginti savo teises teisme.

Tai, kad ieÅ¡kovė iki Å¡ioje byloje ieÅ¡kinio pateikimo buvo atstovaujama kvalifikuotų teisininkų kitose bylose, nėra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog ji tinkamai suvokė, kad reikia teikti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka bei per kokį terminÄ . Byloje nėra duomenų, kad jos atstovai kitose bylose jai iÅ¡aiÅ¡kino apie tokiÄ teisę ir visus bÅ«tinus atlikti veiksmus ir terminus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir pakankamų teisinių žinių. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė turi rimtų sveikatos sutrikimų, kurie įtakoja jos valiÄ ir pasyvų elgesį, todėl ieÅ¡kovei nustatytas psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimas turėjo įtakos pasyviam savo teisių gynimui.

35. Ä®vertinus aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti ieÅ¡kovė praleido dėl svarbių priežasčių ir senaties terminÄ atnaujintino. Dėl pareigos atlyginti žalÄ ieÅ¡kovei I. L., padarytÄ autoįvykio metu 36. Atsakovai V. J. ir A. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Apeliantai nurodė, kad nesant baudžiamojoje byloje įsiteisėjusio teismo baigiamojo akto, patvirtinančio atsakovo V.

J. kaltę dėl ieÅ¡kovės sužalojimo, ieÅ¡kovė privalėjo leistinais įrodymais Å¡ioje civilinėje byloje įrodyti, kad dėl eismo įvykio kaltas yra atsakovas V. J., t. y. kad bÅ«tent atsakovo neteisėti veiksmai buvo eismo įvykio, o tuo pačiu ir žalos atsiradimo priežastimi, tačiau teismas visiÅ¡kai nesprendė kaltės klausimo ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimÄ . Apeliantai nurodė, kad nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimų A. L. nereiÅ¡kė, tačiau teismas privalėjo pasisakyti dėl to, kuris eismo įvykio dalyvis pažeidė KET ir kurio eismo dalyvio veiksmai lėmė eismo įvykį, buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti, nes, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeistas ne tik protingumo, sÄ Å¾iningumo principas, bet ir nenustatyta pati žalos priežastis.

37. Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytÄ Å¾alÄ reglamentuoja specialiosios CK 6.270 straipsnio normos. Pagal CK 6.270 straipsnio 2 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

Taigi įstatyme įtvirtinta didesnio pavojaus Å¡altinio, kuris yra ir transporto priemonė, valdytojo atsakomybė yra griežtoji (be kaltės). To paties straipsnio 4 dalyje yra reglamentuojamas dėl kelių didesnio pavojaus Å¡altinių sÄ veikos padarytos žalos atlyginimas. Pagal šį reglamentavimÄ tuo atveju, kai žala trečiajam asmeniui padaryta dėl kelių didesnio pavojaus Å¡altinių sÄ veikos, tai Å¡ių didesnio pavojaus Å¡altinių valdytojai atsako solidariai. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Å is žalÄ padariusių asmenų civilinės atsakomybės solidarumas taikomas nukentėjusiųjų atžvilgiu, nukentėjęs asmuo, esant civilinės atsakomybės solidarumui, turi teisę pasirinkti, iÅ¡ kurio asmens ir kiek (visÄ ar dalį) žalos reikalauti. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė atsakovams V. J. ir A. S.. 38. Tačiau civilinei atsakomybei atsirasti yra bÅ«tinos ir kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurias pirmosios instancijos teismas konstatavo iÅ¡nagrinėjęs bylÄ .

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žala atsirado dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų – atsakovas V. J., esant jam iÅ¡ kairės ribotam (duomenys neskelbtini) gatvės matomumui, neįsitikinus, kuris vairuotojas kuriam privalo duoti keliÄ toje kelių sankirtoje, prieÅ¡ įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvę privalėjo bÅ«ti ypatingai atidus ir rÅ«pestingas, privalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių, siekiant nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams: pakelti traktoriaus priekyje įrengtÄ Å¡akę; manevruoti iÅ¡ lėto; važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę ne stačiu kampu, kaip jis padarė, o palaipsniui iÅ¡ anksto sukant ir nukreipiant traktorių į deÅ¡inę, taip neleidžiant traktoriaus Å¡akei staigiai iÅ¡lįsti į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamÄ jÄ dalį; važiuoti į sankryÅ¾Ä tik visiÅ¡kai įsitikinus, kad kelio ruožas jam iÅ¡ kairės yra gerai matomas ir jame nėra kitų transporto priemonių arba kitos transporto priemonės turi realiÄ galimybę laiku sustoti prieÅ¡ sankryÅ¾Ä ir duoti jam keliÄ ; esant reikalui, pasikviesti į pagalbÄ kitus asmenis.

Teismo nuomone dėl to, kad atsakovas V. J. aukščiau apraÅ¡ytų atsargumo priemonių nesiėmė, A. L. vairuojamo automobilio nepamatė, neįvertino, ar pastarasis turi realiÄ galimybę laiku sustoti ir duoti jam keliÄ , įvažiavo į sankryÅ¾Ä ir su juo susidÅ«rė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokie atsakovo veiksmai neatitiko tuo metu galiojusių KET 53 p. reikalavimų (eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jo turto saugumui, kt.).

39. Apeliantų nuomone tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai, esÄ atsakovas V. J. turėjo galimybę elgtis kitaip (pasitelkti kitus asmenis, įvažiuoti į sankryÅ¾Ä kitokia trajektorija, pertvarkyti transporto priemonės mechanizmus, kt.), yra nepagrįsti jokiais byloje iÅ¡tirtais įrodymais, pati ieÅ¡kovė tokių aplinkybių neįrodinėjo. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais sutinka iÅ¡ dalies, pripažindama, kad teismo teiginiai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų yra nepagrįsti įrodymais – iÅ¡ teismo sprendimo neaiÅ¡ku, kodėl bÅ«tent tokia įvažiavimo į sankryÅ¾Ä tvarka bÅ«tų garantavusi, jog A.

L. ir V. J. vairuojamos transporto priemonės nebÅ«tų susidÅ«rusios. IÅ¡ visos tiek civilinės, tiek baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. L., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, buvo įsitikinęs, jog ji pagrindinė ir transporto priemonės net nestabdė. Teisėjų kolegijos vertinimu, žalos atsiradimÄ nagrinėjamu atveju lėmė kiti atsakovo V. J. neteisėti veiksmai.

40. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios 2008-07-17 specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 103-105), 2011-07-13 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (III t. b.l. 2-4) matyti, kad pagal specialisto bei eksperto iÅ¡vadas automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. L. lygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje nedavė kelio jam iÅ¡ deÅ¡inės artėjusiam traktoriui (duomenys neskelbtini) ir su juo susidÅ«rė, tai techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti.

Tačiau tiek specialisto, tiek eksperto išvados duotos įvertinant aplinkybę, kad automobiliai susidūrė lygiareikšmių kelių sankryžoje. Iš baudžiamojoje byloje pateikto Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2003m. rugpjūčio 12d. Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaimo gatvėms buvo suteikti (duomenys neskelbtini) gatvių pavadinimai (III t. b.l. 92-94). Iš sprendimo priedo – 7 schemos matyti (III t. b.l. 95), kad A. L. vairuojamas automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Baudžiamojoje byloje yra pateikta Joniškio rajono savivaldybės administracijos kraštotvarkos ir architektūros skyriaus informacija, kad kelias (duomenys neskelbtini), į T.

S. sklypÄ , kuriuo važiavo atsakovo A. J. vairuojamas traktorius, yra akligatvis, turintis (duomenys neskelbtini) gatvės statusÄ , abi gatvės (kuriomis važiavo iki susidÅ«rimo transporto priemonės) yra priskiriamos vietinės reikÅ¡mės keliams (I t. b.l. 26). Kitoje į baudžiamÄ jÄ bylÄ pateiktoje informacijoje nurodoma, kad sankryžoje, kurioje įvyko autoįvykis, nėra pastatyta pirmumo ženklų, nurodančių važiavimo per sankryÅ¾Ä pirmenybę, ženklai įrengti tik 2008 metų rugsėjo mėnesį, t.y. jau po autoįvykio (II t. b.l. 115).

Todėl specialistas ir ekspertas, įvertinę byloje esančius duomenis, savo išvadas dėl autoįvykio priežasties teikė atsižvelgdami į aplinkybę, kad autoįvykis įvyko lygiareikšmių kelių sankryžoje.

41. Pagal autoįvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 37 punktÄ (nuo 2007-01-01 įsigaliojusi redakcija) sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsiÅ¡akojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsiÅ¡akojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur iÅ¡važiuojama iÅ¡ kelio į esančias Å¡alia jo teritorijas (įvažiuojama į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų). IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio 2010m. kovo 3d. papildomos apžiÅ«ros protokolo matyti (II t. b.l. 111-114), kad kelias, kuriuo į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiavo atsakovo V.

J. vairuojamas traktorius, yra akligatvis, jis baigiasi maždaug už 100 metrų nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kurio gale yra aikÅ¡telė, užstatyta žemės Å«kio technika, įvažiavimu taip pat galima patekti prie dviejų gyvenamųjų namų. Å iÄ faktinę situacijÄ patvirtina ir aplinkybė, kad nuo 2008 metų Å¡ioje vietoje įrengus kelių eismo ženklus, kelias, kuriuo transporto priemone važiavo A. L., buvo pripažintas pagrindiniu. Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad autoįvykio vieta, kurioje susidÅ«rė V.

J. ir A. L. vairuojamos transporto priemonės, negali bÅ«ti laikoma sankryža, nes kelias, kuriuo važiavo V. J., laikytinas įvažiavimu į Å¡ia esančiÄ teritorijÄ . Pagal autoįvykio metu galiojusių KET 146 punktÄ Ä¯važiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti keliÄ juo važiuojančioms transporto priemonėms. Todėl atsakovas V. J., įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ Å¡alia esančios teritorijos, privalėjo duoti keliÄ A. L. vairuojamam automobiliui.

Kadangi atsakovas V. J. šios KET taisyklės nesilaikė, įvyko autoįvykis ir A. L. automobilyje važiavusi ieškovė patyrė sužalojimus. Pažymėtina, kad asmuo apie tai, kokiu keliu jis važiuoja ir kaip turi elgtis, turi spręsti iš objektyvių aplinkybių ir vadovautis Kelių eismo taisyklėmis, o ne iš to, koks gatvės statusas yra nurodytas institucijų nurodytose pažymose. 42. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad V. J., kuris įvykio metu buvo A. S. darbuotojas, o A. S. – jo darbdavė, nebuvo ir nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, todėl atsakomybė pagal CK 6.264 straipsnį negalima.

Sprendžiant darbdavės – atsakovės A. S. – civilinės atsakomybės sÄ lygas aktualu yra tai, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė traktorius „(duomenys neskelbtini)“ priklausė ne A. S., bet V. M. Å«kiui. Tačiau su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad eismo įvykio dienÄ - 2007-08-31 - atsakovas V. J. dirbo A. S. Å«kyje, tai patvirtina į byla pateikta darbo sutartis, įvykis įvyko darbo dienÄ . CK 6.264 str. 1 d. nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės, o darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, tokias iÅ¡vadas teismas padarė vadovaudamasis įstatymo nuostata bei kasacinio teismo formuojama praktika.

44. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad eismo įvykio metu V. J. vairavo transporto priemonę, kuri priklausė ne A. S., bet V. M. Å«kiui. Tačiau pagal CK 6.264 straipsnio nuostatas Å¡iuo atveju reikÅ¡minga yra aplinkybė, ar darbuotojas žalÄ padarė eidamas darbines pareigas, o tai bet kokia veikla, susijusi su veikimu darbdavio nurdymu ir jo interesais, o tokių duomenų byloje nėra. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad V. J. nebuvo pripažintas kaltu dėl autoįvykio, taip pat nėra reikÅ¡mingi, nes tokių reikalavimų CK 6.264 straipsnio taikymui įstatymo leidėjas taip pat nenumatė. Ä®vertinus nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovei autoįvykio metu padarytÄ Å¾alÄ priteisė ir atsakovės A. S..

45. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir suklydo dėl senaties termino skaičiavimo bei civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymo, iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė ginÄÄ , priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . Todėl atsakovų apeliacinis skundas netenkinamas, o JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 46.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidos, atmetus atsakovų apeliacinį skundÄ , jiems neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). IeÅ¡kovei I. L. Å¡ioje byloje apeliacinėje instancijoje 2017 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo suteikta 100 proc. valstybės apmokama teisinė pagalba, teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 207,78 Eur.

Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmestas, iÅ¡ jų priteistinos valstybei 207,78 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieÅ¡kovei iÅ¡laidos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į vienÄ iÅ¡ pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Å iaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Atsakovė JoniÅ¡kio rajono savivaldybė bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisti nepraÅ¡o.              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija, n u t a r i a : JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovų V. J. ir A. S. po 103,89 Eur (Å¡imtÄ tris eurus 89 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieÅ¡kovei iÅ¡laidų (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į vienÄ iÅ¡ pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

TeisėjaiJurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė