2020-03-04 Nr. AB-4951-3-61-3-03630-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-50-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03630-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. F. su 2019 m. spalio 22 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kanclerės 2019 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 14B-472(2.6); 2) įpareigoti Konstitucinį Teismą išnagrinėti pareiškėjo šiam teismui pateiktą 2019 m. rugsėjo 1 d. prašymą; 3) priteisti S. F. 38 500 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi skundą atsisakė priimti.

Teismas, įvertinęs S. F. 2019 m. rugsėjo 1 d. prašymą, adresuotą Konstituciniam Teismui, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas prašė išaiškinti Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimą, tačiau toks prašymas yra susijęs su konstitucinės justicijos teisena, o ne su viešuoju administravimu. Teismo nuomone, reikalavimas panaikinti Konstitucinio Teismo kanclerės 2019 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 14B-472(2.6) yra kildinamas ne iš viešojo administravimo, o iš konstitucinės justicijos teisenos, todėl šis pareiškėjo reikalavimas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme – toks ginčas galėtų būti sprendžiamas tik pačiame Konstituciniame Teisme (Konstitucinio Teismo arba Konstitucinio Teismo pirmininko). Teismas akcentavo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti užtikrinti teisingą teismo procesą yra kildinamas iš pirmojo jo reikalavimo, todėl negali būti laikomas suformuluotu pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ), kadangi administracinis teismas negali įsiterpti į konstitucinės justicijos teiseną arba buvusius teismų procesus, kuriais pareiškėjas nėra patenkintas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl Konstitucinio Teismo kanclerės veiksmais ir pasibaigusiais teismų procesais padarytos žalos atlyginimo negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, kadangi administracinis teismas nagrinėja žalos, padarytos viešajame administravime, atlyginimo klausimus.

Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip paduotą dėl reikalavimų, kurie negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir mano, kad ji yra akivaizdžiai nepagrįsta, nemotyvuota, nelogiška, neteisėta, neteisinga, niekinė ir negaliojanti nuo pat jos priėmimo momento. Teigia, kad teismas suvaržė jo teisę į teisminę gynybą, teisėtą teismo procesą, sukčiavo, savivaldžiavo ir trukdė vykdyti teisingumą. Pareiškėjas akcentuoja, kad skunde aiškiai įvardijo priežastis, varžančias jo konstitucinę teisę į teisingą ir teisėtą teismo procesą. Atkreipia dėmesį, kad yra neteisėtai varžoma jo konstitucinė teisė į teisminę gynybą ir tokią veiką vykdo Konstitucinio Teismo kanclerė. Teigia, kad Konstitucinio Teismo kanclerė neturi teisės viršyti jai suteiktų įgaliojimų ir spręsti prašymo Konstituciniam Teismui priėmimo ar nepriėmimo klausimo, kad ir kokia forma jis buvo surašytas, kadangi tai yra Konstitucinio Teismo prerogatyva. Pareiškėjas pažymi, kad dėl neteisėtų Konstitucinio Teismo kanclerės veiksmų jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Pareiškėjas taip pat prašo apie teisėjo veiksmus informuoti prokurorą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkų prašo Teisėjų etikos ir drausmės komisijai teikti motyvuotą prašymą skundo priėmimo klausimą sprendusiam teisėjui iškelti drausmės bylą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties, kuria teismas atsisakė šį skundą priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos inter alia (be kita ko) Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-127-520/2017). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog ginčas dėl skundžiamo Konstitucinio Teismo kanclerės pateikto atsakymo ir su juo susijusių reikalavimų yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, akcentuoja, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi.

Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas pirmuoju reikalavimu prašė panaikinti Konstitucinio Teismo kanclerės 2019 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 14B-472(2.6), antruoju – įpareigoti Konstitucinį Teismą pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 1 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, o trečiuoju – priteisti žalą, kurią jis kildina iš, jo nuomone, neteisėtų su Rašto priėmimu susijusių Konstitucinio Teismo kanclerės veiksmų. Nustatyta, kad Raštu buvo atsisakyta tenkinti 2019 m. rugsėjo 3 d. Konstituciniame Teisme gautą pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 1 d. kreipimąsi dėl Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. KT9-N3/2019 išaiškinimo. Iš tikrinamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, įvertinęs 2019 m. rugsėjo 1 d. kreipimosi ir Rašto turinį konstatavo, jog Konstitucinio Teismo kanclerės Raštas priimtas konstitucinės justicijos teisenos procese, o ne įgyvendinant viešąjį administravimą, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Rašto teisėtumo, prašymo įpareigoti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 1 d. prašymą išnagrinėti iš naujo ir žalos, kildinamos iš šio Rašto priėmimo.

Vertinant pirmąjį ir antrąjį pareiškėjo reikalavimus, paminėtina, kad, vadovaujantis ginčui aktualios redakcijos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalimi (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2004 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.), kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas. Konstitucinio Teismo nutarimo, išvados ir sprendimo aiškinimas reglamentuojamas Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnyje, kurio 1 dalyje (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2328 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimą, išvadą ir sprendimą oficialiai gali aiškinti tik pats Konstitucinis Teismas pagal dalyvavusių byloje asmenų, kitų šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje (joje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimas, išvada ir sprendimas ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jų priėmimo dienos išsiunčiami: 1) dalyvavusiems byloje asmenims; 2) Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei; 3) Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, generaliniam prokurorui, teisingumo ministrui) nurodytų institucijų ar asmenų prašymą, taip pat savo iniciatyva.

Iš paminėto Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., kai fiziniai asmenys, pateikę nustatytus reikalavimus atitinkantį kreipimąsi, įgijo teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, Konstitucinio Teismo nutarimas gali būti aiškinamas inter alia (be kita ko) ir pagal dalyvavusių konstitucinės justicijos byloje asmenų – fizinių asmenų – prašymus, dėl kurių Konstitucinio Teismo pirmininko pavedimu vienas ar keli teisėjai nustatyta tvarka turi atlikti išankstinį tyrimą. Taigi pirmasis ir antrasis pareiškėjo keliami reikalavimai yra susiję su procesiniais Konstitucinio Teismo veiksmais, jie priskirtini Konstitucinio Teismo kompetencijai ir nėra viešojo administravimo srities klausimas. Administracinis teismas negali vertinti ginčijamo Konstitucinio Teismo kanclerės 2019 m. rugsėjo 17 d. rašto Nr. 14B-472(2.6), glaudžiai ir artimai susijusio su procesiniais Konstitucinio Teismo veiksmais, teisėtumo bei įpareigoti Konstitucinį Teismą pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 1 d. kreipimąsi išnagrinėti iš naujo. Bet koks tokio pobūdžio vertinimas prieštarautų ABTĮ 18 straipsnio 2 daliai, o įgyvendindamas savo kompetenciją administracinis teismas negali nesilaikyti teisės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog skundas dėl pirmų dviejų reikalavimų negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Trečiasis skundo reikalavimas, kuriame S. F. prašė priteisti žalą, kurią jis kildina iš, jo nuomone, neteisėtų su Rašto priėmimu susijusių Konstitucinio Teismo kanclerės veiksmų, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Konstitucinio Teismo kanclerės 2019 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 14B-472(2.6), todėl jis, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat negali būti laikomas reikalavimu, susijusiu su viešojo administravimo sritimi. Taigi, pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo skundo reikalavimą taip pat pagrįstai atsisakė priimti. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). S. F. neturtinę bei turtinę žalą kildina iš Konstitucinio Teismo kanclerės veiksmų, glaudžiai ir artimai susijusių su procesiniais Konstitucinio Teismo veiksmais, kurie negali būti laikomi veiksmais viešojo administravimo srityje. Taigi šiais Konstitucinio Teismo kanclerės veiksmais galbūt padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl taip pat negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti S. F. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atskirajame skunde išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, ji, nagrinėdama atskirąjį skundą, nenustatė pagrindo tenkinti S. F. prašymą dėl atskiruoju skundu skundžiamą nutartį priėmusio Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo veiksmų kreiptis į prokurorą, ar į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, procesinius veiksmus atliko išimtinai vadovaudamasis ABTĮ normomis, o teisėjo procesinė veikla, atitinkanti teisės aktų reikalavimus, nėra teisėjų drausminės atsakomybės dalykas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė