2022-12-21 Nr. AB-31443-3-63-3-01504-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-474-1188/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01504-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį tikslino, šalindamas trūkumus (toliau – ir skundas), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Administracija) Paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjui neišduoti leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą (toliau – ir Leidimas) pagal pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 11 d. prašymą (toliau – ir Prašymas); 2) įpareigoti Administraciją išduoti Sprendimą; 3) įpareigoti Administraciją išduoti duomenis, kuriais remiantis Sprendimas buvo priimtas; 4) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisijos skyrius) 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 21R2-158(AG2-121/16-2020) (toliau – ir Komisijos skyriaus sprendimas) (b. l. 15–17).

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad nuo 2016 m. dirba taksi vairuotoju pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą. 2020 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjas pakeitė automobilį, dėl ko turėjo gauti naują leidimą, norėdamas tęsti veiklą. Pasikeitė leidimų vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą išdavimo tvarka, todėl pareiškėjas Prašymą padavė Skyriui, užpildęs pateiktą formą, sumokėjo 8 Eur mokestį. Pareiškėjas užpildytoje formoje nurodė visus reikalaujamus faktinius duomenis leidimui gauti.

Skyriaus specialistė patikino, kad viskas gerai ir pareiškėjas atsakymą gaus per 3 dienas. Pareiškėjas Prašymo padavimo dieną telefonu buvo informuotas apie tai, kad jam Leidimas neišduotas. Paprašius nurodyti tokio sprendimo priežastis, Skyriaus specialistė žodžiu paaiškino, kad toks sprendimas priimtas, nustačius, jog pareiškėjas neturi vairuotojo teisių, yra nesumokėjęs Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) mokesčių. Pareiškėjas paprašė Skyriaus specialistės išduoti tokio sprendimo kopiją, tačiau specialistė nurodė, kad tai gali padaryti tik Skyriaus vedėja.

Todėl pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 12 d. padavė prašymą Skyriaus vedėjai, prašydamas pateikti Sprendimo kopiją ir priežasčių, kurios neleido išduoti Leidimo, išaiškinimą, nurodydamas, kad vairuotojo teises turi daugiau kaip 40 metų ir yra sumokėjęs visus mokesčius. Skyriaus vedėjai paprašius, pareiškėjas pateikė vairuotojo teises, vedėja pasidarė jų kopiją. Skyriaus vedėja atsisakė pateikti paaiškinimus, nurodydama, kad pateiks raštišką atsakymą. Pareiškėjas, pakartotinai nuvykęs pas Skyriaus vedėją, sužinojo, kad Sprendimas dar formuojamas.

Pareiškėjas, įvertinęs susidariusią situaciją, 2020 m. rugpjūčio 12 d. padavė skundą Administracijos direktoriui dėl Skyriaus veiksmų, prašydamas įpareigoti Skyrių išduoti Sprendimą, priimtą pagal Prašymą, valstybės įmonės „Regitra“ (toliau – ir Regitra) ir VMI pateiktus duomenis, kuriais buvo remtasi, priimant Sprendimą pagal Prašymą. Iki šiol motyvuotas atsakymas, Sprendimas, priimtas pagal Prašymą, ir duomenys pareiškėjui nepateikti. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 12 d. padavė skundą Komisijos skyriui dėl Skyriaus veiksmų, prašydamas to paties.

Komisijos skyrius priėmė sprendimus, kuriais įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus, tačiau tokių sprendimų motyvai pareiškėjui nesuprantami, nes pareiškėjas padavė Komisijos skyriui visą turimą informaciją, duomenis, kuriais grindė skunde išdėstytus argumentus. Tik gavęs prašomus pateikti duomenis, pareiškėjas galėtų paduoti patikslintą skundą su reikalavimais dėl Sprendimo panaikinimo, nes pareiškėjas negali ginčyti sprendimo, kurio nėra gavęs.

3. Pareiškėjas teigė, jog supratęs, kad negali suvokti Lietuvos administracinių ginčų komisijos narės L. B. motyvų, prašė Komisijos skyriaus pirmininkės, kad jo skundo priėmimo klausimą nagrinėtų kitas Lietuvos administracinių ginčų komisijos narys. Tačiau, Lietuvos administracinių ginčų komisijai neišnagrinėjus šio prašymo, Komisijos skyrius priėmė Komisijos skyriaus sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo užkirstas kelias ginti jo pažeistas teises. Pareiškėjas, laikydamasis pozicijos, kad Komisijos skyriaus sprendimai yra nemotyvuoti, prieštaringi ir klaidinantys, pažymėjo, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos narė L. B. veikė Administracijos interesais.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Skyrius elgėsi neteisėtai, nes priėmė menamą Sprendimą, kurio pareiškėjui neišdavė. Taip pat Skyrius nepagrįstai nepateikė duomenų, kuriais rėmėsi, priimdamas menamą Sprendimą. Skyriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštas Nr. 15B-7033 „Dėl leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį automobiliais taksi veiklą neišdavimo“ (toliau – ir Skyriaus raštas) neatskleidžia faktinių aplinkybių. Skyriaus rašte nurodomas menamas Sprendimas, kuris, kaip minėta, nėra gautas. Tokia situacija trukdo pareiškėjui ginti savo galimai pažeistas teises.

5. Atsakovas Administracija atsiliepimuose į skundą prašė skundą atmesti (b. l. 54–55, 68–70, 87–89), palikti galioti Komisijos skyriaus sprendimą (b. l. 54–55).

6. Administracija paaiškino, kad, nagrinėjant Prašymą, buvo konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) 82 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų, nes Regitra nepateikė duomenų apie pareiškėjo sukauptą lengvojo automobilio vairavimo stažą, nurodė, kad pareiškėjas neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, ir buvo gauti duomenys, kad pareiškėjas turi mokestinių nepriemokų. Administracija nurodė, kad pareiškėjas tiek žodžiu, tiek elektroniniu paštu buvo informuotas apie Leidimo neišdavimo priežastis. Administracija pažymėjo, kad pareiškėjas į Administraciją kreipėsi dar 4 kartus, prašydamas pateikti rašytinius įrodymus, kurių pagrindu buvo priimtas Sprendimas neišduoti Leidimo. Į visus pareiškėjo prašymus buvo atsakyta. Sprendimas neišduoti Leidimo buvo suformuotas valstybės informacinėje sistemoje „Keltra“, skiltyje „Sprendimo informacija“, todėl atskiras sprendimas nebuvo ir nėra priimamas.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 3 d. sprendimu patenkino pareiškėjo J. S. skundo reikalavimą panaikinti Komisijos skyriaus sprendimą, atmetė skundo reikalavimus panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Administraciją pareiškėjui išduoti Sprendimą bei duomenis, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas, atmetė (b. l. 151–154).

8. Teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Leidimo neišdavimo, nustatė šias aplinkybes: pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į Skyrių su Prašymu (b. l. 56–57); Skyrius 2020 m. rugpjūčio 11 d. nusprendė paslaugos netenkinti, konstatavęs, jog pareiškėjas neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo bei turi mokestinių nepriemokų, o KTP registre nepavyko rasti pareiškėjo Prašyme nurodyto valstybinio numerio transporto priemonės; Skyriaus rašte, kuris adresuotas pareiškėjui, išdėstyti Sprendimo priėmimo motyvai, nurodyta jo apskundimo tvarka, jo turinys patvirtina, jog atsisakymas išduoti Leidimą grindžiamas Kodekso 82 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktais; 2020 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas kreipėsi į Komisijos skyrių (byla Nr. AG2-121/16-2020, b. l. 1, 10–11, 19–20); Komisijos skyriaus sprendimu pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu (b. l. 4–5).

9. Teismas, vadovaudamasis Kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, 181 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių (toliau – ir Išdavimo taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.; su vėlesniais pakeitimais) 6 ir 13 punktais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punktu, konstatavo, kad nors Skyriaus rašte nurodyta, jog pareiškėjas neįrodė teisėto Prašyme nurodytos transporto priemonės valdymo fakto, t. y. pateikė transporto priemonės nuomos sutartį, kuri sudaryta su jos savininkę atstovaujančiu asmeniu ir nepateikė atstovavimą įrodančio dokumento, Sprendime, patalpintame informacinėje sistemoje „Keltra“, nėra pažymėta, jog vienu iš atsisakymo neteikti paslaugos motyvų buvo ši aplinkybė.

10. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčas nekeliamas dėl to, kad Prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas neturėjo mokestinės nepriemokos.

11. Įvertinęs Regitros pateiktus duomenis, kuriais rėmėsi Skyrius, priimdamas Sprendimą, teismas padarė išvadą, jog jie patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas Prašymo padavimo metu neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis vairuotojo pažymėjimą turi, jį pateikė Skyriaus vedėjai, nes byloje nėra duomenų, jog pasibaigus pareiškėjo teisės vairuoti atėmimo terminui, jis kreipėsi į kurį nors vairuotojo pažymėjimus išduodantį Regitros padalinį su prašymu jam grąžinti teisę vairuoti ir Regitros įgalioto darbuotojo sprendimu ši teisė jam buvo grąžinta, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 14 punkte. Teismo vertinimu, byloje esantis Regitros 2021 m. sausio 11 d. raštas Nr. S-294 „Dėl vairuotojo pažymėjimo“ (b. l. 133) patvirtina, jog pareiškėjui 2016 m. kovo 10 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja. Pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis, pareiškėjui atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės 16 d.

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35.1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsniu, nustatęs, kad byloje nėra nuginčyta, jog Prašymo padavimo metu pareiškėjas neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo, pareiškėjui nebuvo grąžinta teisė vairuoti, padarė išvadą, kad, negalėdamas būti vežėju, pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis su Prašymu dėl Leidimo išdavimo. Dėl to teismas konstatavo, jog Sprendimas yra teisėtas.

13. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Administraciją išduoti Sprendimą ir duomenis, kuriais rėmėsi Skyrius, priimdamas Sprendimą, nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 12 d. ir 2020 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Skyrių su prašymais (b. l. 135–138) dėl Sprendimo ir duomenų, kuriais remiantis jis buvo priimtas, gavimo. Sprendimas buvo suformuotas informacinėje sistemoje „Keltra“. Būtent, atsakydamas į pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 12 d. prašymą, Skyrius priėmė Skyriaus raštą, kurį išsiuntė pareiškėjui, kuriame išdėstyti Sprendimo motyvai ir nurodyta jo apskundimo tvarka. Kartu su Skyriaus raštu pareiškėjui buvo pateikti duomenys, kurių pagrindu buvo priimtas Sprendimas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog aplinkybė, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą, patvirtina, jog pareiškėjui buvo žinomas Sprendimo turinys ir duomenys, kurių pagrindu šis sprendimas buvo priimtas. Tai nustatęs, teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Administraciją išduoti Sprendimą bei duomenis, kurių pagrindu šis buvo priimtas.

14. Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo skundo, pateikto Komisijos skyriui, reikalavimas dėl įpareigojimo pateikti duomenis, kuriais buvo priimtas Sprendimas, nėra procesinis reikalavimas dėl įrodymų išreikalavimo, padarė išvadą, kad Komisijos skyriaus sprendimu nepagrįstai pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu. Todėl teismas ginčijamą Komisijos skyriaus sprendimą laikė neteisėtu ir naikintinu.

15. Panaikinęs Komisijos skyriaus sprendimą, teismas pareiškėjo argumentų, susijusių su sprendimu nenušalinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos narės L. B., nevertino.

III. 16. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Komisijos skyriaus sprendimas, panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Administraciją išduoti Sprendimą bei duomenis, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas, ir priimti naują sprendimą (b. l. 157–159).

17. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde kartodamas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, skunde išdėstytas aplinkybes ir argumentus, nurodo, kad, teikdamas apeliacinį skundą siekia, jog apeliacinis teismas visapusiškai išnagrinėtų pareiškėjo skundą, atsižvelgtų į tai, jog pareiškėjui išgyventi būtinas darbas, jo vykdoma taksi veikla, į pareiškėjo sveikatos būklę.

18. Pareiškėjas teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodo, jog pareiškėjas teismui suformulavo reikalavimą panaikinti Sprendimą, tačiau tokio reikalavimo pareiškėjas skunde nesuformulavo, nes tokio sprendimo Skyrius nepriėmė. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodo, jog pareiškėjas suformulavo reikalavimus įpareigoti Administraciją išduoti Sprendimą bei duomenis, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas suformulavo reikalavimą išduoti sprendimą, priimtą išnagrinėjus Prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė pratęsti taksi veiklą bei duomenis, susijusius su šio klausimo aplinkybėmis. Tai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nesuprato ar nenorėjo suprasti ginčo esmės.

19. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neatskleidė aplinkybių, susijusių su mokestine nepriemoka. Tik užvedus ikiteisminį tyrimą dėl VMI duomenų klastojimo, VMI oficialiai pripažino, kad mokesčiai už 2019 metus sumokėti, bet tai patvirtinančios pažymos neišdavė.

20. Pareiškėjas akcentuoja, kad Administracijai yra išduota neoficiali informacija, kad pareiškėjas neturi 2 metų privalomo vairuotojo stažo, yra suklastota, nes pareiškėjas turi nepertraukiamą 40 metų vairuotojo stažą. Todėl informacija, kad pareiškėjas neturi galiojančio vairuotojo pažymėjo, neatitinka tikrovės.

21. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepateikia nei teisės aktų, nei įrodymų, nei motyvų dėl aptartų aplinkybių, teismo sprendimas grindžiamas subjektyvia teismo nuomone.

22. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, pasisakė dėl aplinkybių, kurių nėra.

23. Pareiškėjo įsitikinimu, skundo, kuris susijęs su darbo santykiais, nagrinėjimas turėjo būti pagreitintas. Komisijos skyrius vilkino skundo priėmimo klausimą ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

24. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismo teisėja bylą išnagrinėjo šališkai ir aplaidžiai, nes, kaip nurodyta, ignoravo pareiškėjo skundo reikalavimus, pasisakė dėl sprendimo, kurio Skyrius nepriėmė. Teisėja vilkino bylos nagrinėjimą, ką patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis. Teisėja ignoravo nušalinimo pareiškimą ir toliau ydingai nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą. Pareiškėją ir teisėją sieja interesų konfliktas, nes teisėja nuo 2002 m. veikia prieš pareiškėjo teisėtus interesus. Teisėja nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Dėl teisėjos ydingos pozicijos pareiškėjas neturėjo gynėjo baudžiamajame procese. Todėl pareiškėjas turi pagrindą manyti, jog teisėja jam keršija. Dėl ilgalaikio nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo ir neteisėto veikimo, sutriko pareiškėjo sveikata, nervinė sistema, dėl ko pareiškėjas negali būti vienoje patalpoje su teisėja. Nors teisėja apie šias aplinkybes buvo informuota, tačiau jas ignoravo. Dėl šių priežasčių pareiškėjas nedalyvavo teismo posėdžiuose. Pareiškėjas pažymi, kad teisėja buvo nušalinta su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko V. G. teikimu.

25. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 163–168).

26. Administracija, atsiliepime į apeliacinį skundą kartodama aplinkybes, nustatytas pirmosios instancijos teismo, aplinkybes ir argumentus, išdėstytus atsiliepimuose į skundą, nesutinka su apeliaciniu skundu, pasisakydama tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, dėl šių argumentų:

26.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka asmeniui, siekiančiam įgyti Leidimą, nustatytų reikalavimų. Nors Kodekso 82 straipsnio 2 dalies 1 punkte nėra nustatyto reikalavimo turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau šią normą sistemiškai aiškinant su Taisyklių 35.1 punktu darytina išvada, jog asmuo, siekiantis įgyti Leidimą, privalo turėti ne tik 2 metų lengvojo automobilio vairuotojo stažą, bet ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Administracijai, per informacinę sistemą „Keltra“ pateikus užklausą ir gavus atsakymą iš Regitros, buvo padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėjas neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Administracija iki bylos nagrinėjimo teisme atliko papildomą tyrimą, kurio metu Regitra atsiuntė 2021 m. sausio 11 d. raštą Nr. S-294, kuris patvirtina, jog pareiškėjui 2016 m. kovo 10 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00687731 negalioja nuo 2019 m. balandžio 17 d., kai iš pareiškėjo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjui teisė vairuoti atimta už vairavimą neturint teisės vairuoti atitinkamos rūšies transporto priemonės, už tai pareiškėjui 2020 m. sausio 15 d., 2020 m. liepos 8 d. ir 2021 m. balandžio 4 d. paskirtos administracinės baudos. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjo nepertraukiamo vairuotojo stažo nepagrįsti.

26.2. Automobilio nuomos sutartis patvirtina, jog automobilio, kuriuo siekia pareiškėjas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu veiklą, savininkė yra V. S.. Nors automobilio nuomos sutartis sudaryta tarp pareiškėjo ir savininkę atstovaujančio asmens S. S., tačiau nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad tokiai sutarčiai sudaryti buvo gautas savininkės sutikimas, leidimas, žinia. Iš pateiktos sutarties 8 punkto nėra aišku, ar sudaryta nuomos, ar subnuomos sutartis, nes savininkės atstovė pati yra nuomininkė. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad šios aplinkybės nebuvo Sprendime, tačiau, siekiant gauti Leidimą, būtina įrodyti automobilio teisėto valdymo faktą. Pareiškėjas tokių įrodymų į bylą nepateikė. Kadangi Skyriaus rašte, kuriuo pareiškėjui įteiktas Sprendimas, buvo nurodyta aptarta aplinkybė, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą netenkintinas ir šiuo pagrindu.

26.3. Per informacinę sistemą „Keltra“ pateikus užklausą ir gavus atsakymą iš VMI, buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų gauti Leidimą, nes nepriemoka valstybės biudžetui Prašymo nagrinėjimo dienai sudarė 5 329,93 Eur. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 27 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Administraciją, pateikdamas VMI 2020 m. gruodžio 1 d. raštą Nr. R-5774 „Dėl nepriemokos sąvokos išaiškinimo“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas neturėjo mokestinės nepriemokos užklausos metu, VMI atsakymo rengimo metu. Pirmosios instancijos teismas buvo paprašytas šį neatitikimą panaikinti ir pripažinti, kad pareiškėjas atitiko Kodekso 82 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, ką teismas ir padarė, konstatuodamas, kad: „Nagrinėjamu atveju nekeliamas ginčas dėl to, kad pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 11 d. prašymo nagrinėjimo pareiškėjas neturėjo mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui“. Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė dėl mokestinės nepriemokos. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė aplinkybės, susijusios su tariama mokestine nepriemoka, nepagrįstas.

26.4. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno konkretaus pavyzdžio, kaip pasireiškė teisėjos šališkumas bei aplaidumas.

26.5. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, objektyviu visų aplinkybių viseto išnagrinėjimu, išnagrinėjo bylą. Pareiškėjo netenkinantys, jo teigimu, šališki, aplaidūs ar netinkami teismo motyvai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ar netinkamai įvertino įrodymus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas J. S. 2020 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos transporto saugos administracijos (Administracija) Paslaugų departamento Klaipėdos skyriui (Skyrius) padavė 2020 m. rugpjūčio 11 d. pranešimą „Apie keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklos vykdymą“ (Prašymas) (b. l. 56–57, 71–72, 90–91). Valstybės informacinėje sistemoje „Keltra“ suformuotas 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas neišduoti leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą (Leidimas) pagal pareiškėjo Prašymą (prašymo Nr. 501PT-240) (Sprendimas) (b. l. 63).

28. Skyrius priėmė 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštą Nr. 15B-7033 „Dėl leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį automobiliais taksi veiklą neišdavimo“ (b. l. 60–61, 75–76, 94–95), kuriame nurodė pareiškėjui, kad jis neatitinka asmeniui, siekiančiam įgyti leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą keliamų reikalavimų ir pridėjo Išrašą „Lietuvos transporto saugos administracijos IS „Keltra“ gauti atsakymai iš VĮ Regitra ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenų bazių, nagrinėjant 2020 m. rugpjūčio 11 d. prašymą Nr. 501PT-240“ (b. l. 62, 77, 97).

29. Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 12 d. skundą „Dėl procesinio sprendimo gavimo“, priėmė raštą „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 64, 79, 98), su kuriuo pareiškėjui pateikė Išrašą (b. l. 65, 80, 99).

30. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 26 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių, prašydamas išreikalauti iš Administracijos Sprendimą ir tiesioginius įrodymus, susijusius su Prašymo nagrinėjimu (byla Nr. AG2-121/16-2020, b. l. 1). Po trūkumų šalinimo (byla Nr. AG2-121/16-2020, b. l. 10–11, 19–20), Komisijos skyrius priėmė 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 21R2-158(AG2-121/16-2020) (Komisijos skyriaus sprendimas), kuriuo pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (pareiškėjui).

31. Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštą (reg. Nr. 13B-11165) „Dėl informacijos pateikimo“, priėmė raštą „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 66, 81, 100), su kuriuo pareiškėjui pateikė Sprendimą (b. l. 67, 82, 101) ir nurodė, kad atskiras sprendimas dėl paslaugos nesuteikimo nėra priimamas.

32. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti sprendimą pareiškėjui neišduoti leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą (Sprendimas), priimtą pagal pareiškėjo Prašymą, įpareigoti Administraciją išduoti tokį sprendimą, įpareigoti Administraciją išduoti duomenis, kuriais remiantis toks sprendimas buvo priimtas, panaikinti Komisijos skyriaus sprendimą.

33. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi (b. l. 18–19) priėmė pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Komisijos skyriaus sprendimą, kitus skundo reikalavimus (dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo jį išduoti) atsisakė priimti.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi (b. l. 39–44) pareiškėjo atskirąjį skundą patenkino iš dalies, panaikino pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimus, ir šią skundo dalį bei neišspręstą pareiškėjo skundo reikalavimo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas ginčą iš esmės kelia dėl leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą jam neišdavimo, ir nustatęs, kad Komisijos skyriuje pareiškėjo skundo reikalavimai nebuvo išnagrinėti iš esmės, padarė išvadą, kad iš pareiškėjo negali būti atimta galimybė dėl to paties ginčo kreiptis į teismą.

35. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi (b. l. 46–47) nutarė priimti tuos pareiškėjo skundo reikalavimus, kuriuos buvo atsisakęs priimti, ir priėmė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo pateikti duomenis, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas.

36. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priėmė 2021 m. birželio 3 d. sprendimą, kuriuo panaikino Komisijos skyriaus sprendimą ir atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Sprendimą, įpareigoti Administraciją pareiškėjui išduoti Sprendimą bei duomenis, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas. Šį teismo sprendimą priėmė ir pasirašė viena teisėja.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti Sprendimą, įpareigoti Administraciją pareiškėjui išduoti Sprendimą bei duomenis, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas, ir priimti naują sprendimą, bei palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas Komisijos skyriaus sprendimas.

38. Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme ginčą dėl neišduoto leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą išnagrinėjus iš esmės, teisiškai nepagrįsta nagrinėti ikiteismine administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

39. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, pirmiausia patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

40. Priėmus 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymą Nr. XII-2399 nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo ABTĮ 43 straipsnio 1 dalis, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniuose teismuose bylas, nurodytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Pažymėtina, kad šios nuostatos galiojančios (ABTĮ 4 str. 5 d.).

41. 2015 m. kovo 30 d. Įstatymų projektų Reg. Nr. XIIP-2877, XIIP-2878 aiškinamajame rašte Nr. XIIP-2877 nurodyta, kad atsižvelgus į tai, jog mokestinius ginčus ikiteismine tvarka nagrinėjanti Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaujantis Europos Sąjungos teise, yra laikytina teismine institucija (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą byloje Nidera Handescompagnie BV v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, C-385/09), Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 18 d. sprendime byloje Rikoma Ltd. prieš Lietuvą taip pat yra konstatavęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, Lietuvoje funkcionuojanti mokestinių ginčų nagrinėjimo sistema yra laikytina „trijų instancijų“ sistema, ir į tai, kad šiuo metu numatytas vienasmenis mokestinių ginčų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, laikytina, kad yra pagrindas ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų nagrinėtiems ginčams numatyti vienasmenį nagrinėjimą.

42. Sistemiškai bei teleologiškai aiškinant ABTĮ 43 straipsnio 1 dalį aptariamu aspektu dėl bylų dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų nagrinėjimo, darytina išvada, kad vienas teisėjas tokias bylas gali nagrinėti tokiu atveju, jeigu administracinių ginčų komisija ar kita kolegiali išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija sprendimą priėmė ginčą išnagrinėjusi iš esmės.

43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reglamentavimu ir jo aiškinimu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste (žr. šios nutarties 30–32 p.), ir nustačiusi, kad administracinė byla pagal pareiškėjo skundą nepatenka į sąrašą bylų, kurias nagrinėja vienas teisėjas (ABTĮ 43 str. 1 d.), sprendžia, kad administracinė byla pagal pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme turėjo būti nagrinėjama trijų teisėjų kolegijoje.

44. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog vienas iš sprendimo negaliojimo pagrindų pripažįstamas atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Tokiu atveju apskųstas teismo sprendimas naikinamas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Egidijus Šileikis

Dalia Višinskienė