ddb9dc6b-60e2-4d2f-8ee4-4f8da436fb6f · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Bronius Valius

Pranešėjas

Almantas Padvelskis                                                     Civilinė

byla Nr. 2A-301-538/2011

Teisėjas Valdas AlÅ¡ka                                                                   Â

Procesinio sprendimo

kategorija                                                                           Â

     Â

 (S)

                                                                                                    Â

75.6.1, 75.8

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. balandžio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Erikos Misiūnienės,

sekretoriaujant Renatai Girdvainytei,

dalyvaujant atsakovei

V. A., atsakovės atstovui advokatui Romanui Lupeikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo F. J. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo F. J. ieÅ¡kinį atsakovei V. A., trečiajam asmeniui Kretingos rajono 3-ajam notarų biurui dėl turto pripažinimo bendrÄ jÄ daline nuosavybe ir jo padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :Â

ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti bendrÄ jÄ daline nuosavybe įgytÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ : gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (Å¡ulinį, lauko tualetÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 07500 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1,0500 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir priteisti jam Å¡io turto po ½ dalį. KitÄ Â½ dalį priteisti A.B. J.. Nurodė, kad ieÅ¡kovo tėvas F. J. su A. J. faktiniuose santuokiniuose santykiuose gyveno nuo 1989 metų. Nuo 1994 metų jie gyveno Lietuvos Respublikoje. 2001-04-17 įregistravo santuokÄ , o (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė mirė. Po jos mirties kreipėsi į notarinę kontorÄ dėl palikimo priėmimo ir yra užvesta paveldėjimo byla. Be jo į mirusios palikimÄ pretenduoja ir atsakovė, kuriai testamentu visÄ turtÄ paliko sutuoktinė. IeÅ¡kovo tėvui gyvenant kartu su A. J. iki santuokos įregistravimo, tiek po santuokos, vedė bendrÄ Å«kį, kÅ«rė turtÄ bendrom iÅ¡ Å«kio gaunamomis pajamomis, bendru darbu. 1995-05-15 įsigijo gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais ir priklausiniais (duomenys neskelbtini). 1997-09-05 nusipirko namų valdos žemės sklypÄ ir 1999-11-11 nusipirko 1,05 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Å is

turtas buvo įregistruotas A. J. vardu. Ieškovo tėvo ir A. J. santykiai susiformavo 1989-2000 metais ir jiems turi

bÅ«ti taikomos CK normos, reglamentuojančios jungtinę veiklÄ . Tiek ieÅ¡kovo tėvas, tiek A. J. kartu siekė įsigyti pastatus, žemę, auginti gyvulius, tai yra savo darbu sukurti bendrÄ turtÄ , kuris bÅ«tų bendroji dalinė nuosavybė. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu jungtinę veiklÄ vykdantys asmenys veda bendrÄ Å«kį, tai dalyvavimas bendro Å«kinio tikslo siekime gali pasireikÅ¡ti darbu bendrame Å«kyje. Nuosavybės dalys bendrai sukurtoje nuosavybėje nustatomos pagal dalyvavimo darbu ar lėšomis turto kÅ«rime laipsnį. Å iuo atveju tiek ieÅ¡kovo tėvas, tiek A.

J. gyveno drauge ir vedė bendrÄ Å«kį, todėl jų dalys bendrojoje nuosavybėje turi bÅ«ti pripažintos lygiomis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas laikosi vieningos praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio vedimas kartu, bendro turto kÅ«rimas abiejų panaudotomis iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir apyvartinėmis lėšomis, bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Sutarties dalyvių įnaÅ¡ai laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnaÅ¡u, atsižvelgiant į bendro Å«kio vedimÄ , kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2010-08-24 sprendimu ieÅ¡kovo F. J. ieÅ¡kinį atsakovei V. A., trečiajam asmeniui Kretingos rajono 3-ajam notarų biurui dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir jo padalijimo, atmetė kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ . Nurodė, kad iÅ¡ byloje surinktų

rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo namas buvo nupirktas 1995-08-02, o A. B. J. savo namo dalį pardavė 1995-08-31. Iš šių

pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad A. B. J. už 7000 Lt pardavė ir už tiek pat nusipirko kitÄ gyvenamÄ jį namÄ . Tai patvirtina atsakovės teiginį, kad A.B. J. viena pati nusipirko tÄ namÄ , o ne su

F. J. (tėvu). Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad F. J. (tėvas) ir A. B. J. kartu gyveno Latvijos Respublikoje, tačiau nutraukė santykius ir skirtingu laiku grįžo į LietuvÄ , Lietuvoje apsigyveno skirtingose vietose. F.

J. (tėvas) namų ūkio nariu tapo 1998 metais, o ginčo namas ir žemės sklypas įsigyti 1995-1997 metais. Tai įrodo, kad tik įsigijusi nekilnojamuosius daiktus, A. B. J. pradėjo gyventi su F.

J. (tėvu).

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas F. J. praÅ¡o panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų parodymais, kadangi liudytojų parodymais įrodyta, kad F.

J. ir A. B. J. iki santuokos sudarymo kartu gyveno, vedė bendrÄ Å«kį, augino gyvulius, nupirko gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus, savo darbu ir pajamomis F. J. renovavo pastatus. Tokiu bÅ«du, byloje įrodyta, kad kartu gyvenę ir tvarkę bendrÄ Å«kį F.

J. ir A. B. J. bendrai veikė siekdami vienodo tikslo - įgyti, rekonstruoti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais bei žemės sklypus, o tai suponuoja, kad atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, pagrįstus gera valia ir pasitikėjimu, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 str. 6 d. 4 p.). Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad ginčo namas buvo nupirktas 1995 m. rugpjūčio 02 d., o A. B. J. savo namo dalį pardavė 1995 m. rugpjūčio 31 d. IÅ¡ pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad A. B.

J. už 7000 litų pardavė ir už tiek pat nusipirko kitÄ gyvenamÄ jį namÄ . NeaiÅ¡ku, kokiomis pirkimo-pardavimo sutartimis vadovavosi teismas, darydamas aukščiau nurodytas iÅ¡vadas. Byloje pateiktas 1995 m. gegužės 5 d. sutartis, kuria V. Ž. pardavė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Liudytojas S. Å . patvirtino, kad kai pirko namo dalį iÅ¡ A. B. J., iÅ¡ pradžių sumokėjo pusę sumos - 3000 litų, kitÄ pinigų dalį atidavė daug vėliau, kai buvo forminami dokumentai. Sutartis dėl namo dalies pardavimo, kuria A. B. J. pardavė, o pirkėja Z. Å . nupirko, buvo sudaryta 1995 m. rugpjūčio

31 d. Darytina iÅ¡vada, kad perkant pastatus iÅ¡ V. Ž., nebuvo sumokėta aptarta suma iÅ¡ karto. IeÅ¡kovas negalėjo užtikrinti kviečiamos liudytojos V. Ž. dalyvavimo teismo posėdyje dėl jos neįgalumo, nes negali vaikščioti. Tačiau teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ apklausti Å¡iÄ liudytojÄ jos namuose, tuo pažeisdamas CPK 192 str. 2 d. nuostatas. Mano, kad tokio pobÅ«džio bylose, kaip ir Å¡eimos bylose, teismas turėjo bÅ«ti aktyvus, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes bei byloje nustatyti tiesÄ .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė V. A. praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-08-24 sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi

iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad tuo metu, kai A. B. J. turtÄ pirko, apelianto tėvas F. J. su

A. B. J. gyveno visiÅ¡kai skirtingose gyvenamosiose vietose. Nuo 1994 metų iki 1997 metų tarp Å¡ių žmonių nebuvo jokio įsipareigojimo vienas kitam veikti kartu tam tikram tikslui pasiekti, o tai reiÅ¡kia, kad negalėjo bÅ«ti ir jokios jungtinės veiklos. A. B. J. sudarant 1995-05-15 ir 1997-09-05 sandorius dėl nekilnojamo turto buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta vien tik A. B. J. valia įsigyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, o ne jungtinės veiklos pagrindu.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.         Â

Bylos duomenimis nustatyta, kad F.

J. (tėvas) 2001-04-17 įregistravo santuokÄ su                 A. B. J. (t. 1, b. l. 10). A. B. J. mirė

2008-06-08 (t. 1, b. l. 9). A. B. J. nuosavybės teisėmis valdė gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, kiemo statiniais, esančius (duomenys

neskelbtini) (t. 1, b. l. 13–16). Šiuos nekilnojamuosius daiktus A. B. J. 1995-05-15 pirkimo pardavimo sutartimi pirko iš V. Ž. (t. 1, b. l. 46). Taip pat A.B. J. nuosavybės

teisėmis valdė 0.75 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį 1997-09-05 valstybinės žemės

pirkimo-pardavimo sutartimi pirko iÅ¡ valstybės (t. 1, b. l. 17-18; 47). A. B. J. nuosavybės teisėmis valdė 1.05 ha žemės sklypÄ ,

unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį 1999-11-02 pirkimo-pardavimo sutartimi pirko iš S. P. (t. 1, b. l. 19–20; 48). 1995-08-31 A. B. J. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė Z. Š. 25/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 49). 1999-12-02 A. B.

J. pardavė 1.95 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) B. R. (t. 1, b. l. 50). 1998-01-05 A. B. J.

testamentu visÄ savo turtÄ paliko atsakovei V. A. (t. 1, b. l. 51). F. J. (tėvas) mirė 2009-10-31 ir po jo mirties palikimÄ priėmė F. J. (sÅ«nus) (t. 1, b. l. 178; 183). A. B. J. laidojimo iÅ¡laidas sumokėjo V. A. (t. 1, b. l. 54–57).

IeÅ¡kovas F. J. kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ , kuriuo prašė pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe įgytÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , įsigytÄ jo tėvo kartu su A. B. J. ir savo reikalavimÄ grindė tuo, su velione A. B. J. nuo 1989 metų su tėvu gyveno faktiniuose santuokiniuose santykiuose, pradžioje Latvijoje, o nuo 1994 metų Lietuvoje, 2001-04-17 įregistravo santuokÄ . Tvirtino, kad gyvenant kartu tiek iki santuokos įregistravimo, tiek po jos vedė bendrÄ Å«kį, bendrai kÅ«rė turtÄ bendrom iÅ¡ Å«kio gaunamomis pajamomis, bendru darbu. Nurodė, jog 1995-05-15 pirkimo - pardavimo sutartimi kartu įgijo gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais už 7 000 Lt, 1997-09-05 0.7500 ha namų valdos, o 1999-11-11 įgijo 1.0500 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Turtas buvo registruotas  A. B. J. vardu iki santuokos įregistravimo. Kadangi gyvenant kartu turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės, todėl manė, jog yra pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (senojo CK 472, 474 straipsniai). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais.

Nuosavybės teisių objektai, dėl kurių teisinio statuso ir priklausomybės nuosavybės teisėmis yra kilęs ginčas, sukurti, įgyti iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl sprendžiant pareikštus reikalavimus vadovaujamasi 1964 m. CK nuostatomis. 1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu, arba dalyvaudami savo darbu; proporcingai įnašams turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė (1964 m. CK 414 straipsnio 1, 2 dalys).

Apeliantas teigia, kad teismas netaikė įrodymų leistinumo taisyklių iÅ¡imties, nors neva liudytojų parodymais įrodyta, jog F. J. ir A. B. J. iki santuokos sudarymo kartu gyveno, vedė bendrÄ Å«kį, augino gyvulius, nupirko gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus, savo darbu ir pajamomis F. J. renovavo pastatus. Tačiau byloje esantys įrodymai paneigia apelianto teiginius. Byloje nustatyta, kad kai A. B. J. turtÄ pirko, apelianto tėvas F. J. su  A. B. J. gyveno atskirai. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto „Namų Å«kio narių sÄ raÅ¡o“, kuriame yra fiksuoti duomenys nuo 1998-10-01, nurodyta namų Å«kio galva A. B. J. ir jos narys

F. J.. Byloje neįrodyta, kad nuo 1994 metų iki 1997 metų

tarp šių žmonių buvo jungtinė veikla. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad F. J. (tėvas) ir A. B. J. kartu gyveno

Latvijos Respublikoje, tačiau nutraukė santykius ir skirtingu laiku grįžo į LietuvÄ . Lietuvoje apsigyveno skirtingose vietose. Å ias aplinkybes pripažino ir

F. J. (tėvas), kuris pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad grįžęs iÅ¡ Latvijos, gyveno tai pas dukteris, tai pas pirmÄ jÄ sutuoktinę. Pažymėtina, kad F. J. (tėvas) teismo posėdžio metu nurodė, kad persikėlė gyventi pas A. B.

J. tada, kai ji nusipirko gyvenamÄ jį namÄ . Å i aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, kad iki ginčo gyvenamojo namo pirkimo F. J. (tėvas)

ir A. B. J. kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Nors F. J. (tėvas) tvirtina, kad pasiskolino 1000 Lt gyvenamojo

namo pirkimui ir liudytojas E. J. tvirtina Å¡iÄ pinigų sumÄ perdavęs F. J. (tėvui), tačiau byloje nėra įrodymų, kad Å¡i pinigų suma buvo perduota A. B. J. gyvenamojo namo pirkimui (CPK 178 str.). Byloje nustatyta, kad ginčo namas buvo nupirktas 1995-05-15 ir A. B. J. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ namo dalį 1995-08-31. IÅ¡ Å¡ių pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad A. B. J. už 7000 Lt pirko ir už tiek pat pardavė dalį nupirkto namo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. B. J. sudarant 1995-05-15 ir 1997-09-05 sandorius dėl nekilnojamo turto buvo iÅ¡reikÅ¡ta A. B. J. valia įsigyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, o ne jungtinės veiklos pagrindu. Å ie duomenys taip pat įrodo, kad

A. B. J. pirko ginčo namÄ be jokio susitarimo su F. J. (tėvu) dėl jungtinės veiklos sukurti bendrÄ jÄ dalinę

nuosavybę ir jiems kartu negyvenant. 1997-09-05 valstybine žemės pirkimo–pardavimo sutartimi A. B. J. nusipirko žemės sklypÄ , skirtÄ namų valdai. Kitas žemės sklypas buvo perkamas, pardavus A. B. J. asmeninės

nuosavybės teisėmis turėtÄ Å¾emės sklypÄ . Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu F. J. (tėvas) paaiÅ¡kino, kad žemės sklypų pirkimui A. B. J. pinigų nedavė. Esant tokiai įrodymų visumai, pirmosios

instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad visas ieÅ¡kovo nurodytas turtas buvo įgytas už asmenines A. B. J. lėšas ir buvo jos asmeninė nuosavybė (CPK 185 str.).

Apeliantas teigia, kad jo tėvas gyvenamajame name įrengė voniÄ , sutvarkė elektrÄ , sutvarkė kambarius, tačiau į bylÄ nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai neapklausė liudytojos V. Ž., nors ji dėl neįgalumo negali vaikščioti ir pažeidė procesines teisės normas nepaklausdamas Å¡ios liudytojos. Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje numatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, Å¡ių įrodymų visuma sudarė pagrindÄ , kad vienos liudytojos parodymai negalėtų paneigti visus kitus byloje surinktus įrodymus. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad neapklausęs negalėjusios atvykti į teismo posėdį apelianto liudytojos, teismas pažeidė procesinės teisės normas.

             Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d.

1 p.).

CPK 93 str.

1 d. nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo F. J. atsakovei V. A. priteistina 800 Lt jos turėtų advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324-331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovo F. J. atsakovei V. A. 800 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas                                                                             Â

Almantas Padvelskis

Kolegijos

teisėjai                                                                                Â

  Albina Pupeikienė

                                                                                                           Â

   Erika Misiūnienė