N-575-275-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-275/2012

Teisminio proceso Nr. 4-65-3-00293-2010-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.1; 42.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarties R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimu R. V. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51 straipsnio 1 dalį 400 Lt bauda, pagal ATPK 513 straipsnio 17 dalį – 800 Lt bauda, nuobaudas subendrinus galutinai nubausta 800 Lt bauda už tai, kad 2010 m. rugsėjo 1-3 d. atlikus patikrinimą, nustatyta, kad R. V., būdama UAB „AV investicija plius“ (toliau – ir bendrovė) direktore, patikrinimą atliekantiems Institucijos pareigūnams pateikė įsakymus, neatitinkančius Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų; bendrovė nesilaiko atliekų naudojimo ar šalinimo reglamento, kuris yra neatsiejama TIPK leidimo Nr. P2-1/114 dalis, reikalavimų; pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo žurnalas nėra patvirtintas už atliktų šalinimo operacijų atsakingo asmens ar įmonės vadovės parašais; nepateikė naujo ar pratęsto draudimo arba banko garantijos originalo; negrąžino Aplinkos apsaugos agentūrai pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. 000456 originalo; ne visos sandėliuojamos pavojingų medicininių atliekų pakuotės atitinka pavojingų atliekų ženklinimo reikalavimus. Tuo R. V. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, Atliekų tvarkymo taisyklių 20, 56, 57, 70, 74 punktų reikalavimus, Aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 468 „Dėl atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos patvirtinimo“ 16 punkto reikalavimus bei Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 28 punkto reikalavimus.

R. V. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliaciniu skundu R. V. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – R. V. skundą tenkinti visiškai. Nurodo, jog atsakinga už pirminės atliekų apskaitos žurnalo pildymo tvarką ankstesnės direktorės įsakymu buvo paskirta pati R. V., taigi remiantis Atliekų tvarkymo taisyklių 20 punktu, atsakingas asmuo buvo paskirtas. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl pareiškėja, tapusi direktore, turėjo paskirti kitą asmenį. Be to, apygardos administracinis teismas neteisingai aiškino Institucijos nutarime nurodytą pažeidimą – Institucijos nutarimu pareiškėja nubausta už tai, kad pateiktas ankstesnės direktorės įsakymas neatitiko Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų, o ne už tai, kad tapusi direktore, R. V. nepriėmė naujo įsakymo. Todėl šiuo aspektu pareiškėja nėra atsakomybės subjektas, kadangi ankstesnį įsakymą surašė ne ji.

Taip pat apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jos pateiktų paaiškinimų apie saugomų atliekų kiekius ir jų nevertino. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu pateikti bendrovės pirminės atliekų apskaitos žurnalo išrašai patvirtina, jog Institucijos patikrinimo metu nustatyti infekuotų atliekų kiekiai yra ne bendrovės tą dieną saugomų atliekų likučiai, bet iš viso per dieną bendrovėje buvusių atliekų kiekis. Tačiau tai nereiškia, jog tokį atliekų kiekį bendrovė saugojo tuo pačiu metu. Teigia, jog saugomų atliekų kiekis nė vieną Institucijos nurodomą dieną neviršijo leistino maksimalaus kiekio. Atliekų priėmimo ir jų tvarkymo procesai bendrovėje vyko tuo pačiu metu, t. y. dalis atliekų buvo priimama, dalis tvarkoma, sutvarkyta dalis perduodama kitiems subjektams ir t. t.

Apeliantės nuomone, jai inkriminuojamas pažeidimas dėl garantijos nepateikimo yra formalus. Bendrovės draudimas galiojo iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., o draudimo liudijimas Institucijai buvo pateiktas tik 2010 m. rugsėjo 6 d., t. y. iki nutarimo priėmimo. Pavėluotas pateikimas neigiamų pasekmių nesukėlė.

Dėl licencijos originalo negrąžinimo išdavusiai Institucijai, apeliantė paaiškino, jog ginčas dėl sprendimo panaikinti licencijos galiojimą yra nagrinėjamas teisme ir teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs. TIPK leidimas taip pat dar galioja. Todėl bendrovė neturėjo pareigos grąžinti Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos originalo ją išdavusiai institucijai. Taip pat atkreipia dėmesį, jog licencijos panaikinimas turi būti pagrįstas įstatymu ir negali būti grindžiamas poįstatyminiu teisės aktu. Tuo tarpu nagrinėjamuoju atveju pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas bendrovei buvo panaikintas remiantis Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 25.1 punkto nuostata.

Apeliantė nesutinka ir su kaltinimu dėl to, kad bendrovėje ne visos sandėliuojamos pavojingų medicininių atliekų pakuotės atitinka pavojingų atliekų ženklinimo reikalavimus. Nurodo, jog bendrovė vykdo ne tik pavojingų atliekų tvarkymo veiklą, todėl sandėliuojamos ir nepavojingos atliekos, kurioms specialūs ženklinimo reikalavimai nenustatyti. Tuo tarpu byloje nepateikta jokių įrodymų, jog būtent pavojingos atliekos nebuvo paženklintos. Atkreipia dėmesį, kad pavojingų atliekų pakuotes ženklina atliekų siuntėjai, pati bendrovė atliekų neženklina. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo bendrovės pareigą ženklinti pakuotes. Apeliantės nuomone, ji yra netinkamas atsakomybės subjektas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo atmesti R. V. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 51 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 513 straipsnio 17 dalyje nustatyta atsakomybė už atitinkami valstybinėse gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos programose, kompleksinėse schemose arba gamtos išteklių naudojimo leidimuose numatytų aplinkos apsaugos priemonių ar kitų aplinkosaugos reikalavimų neįgyvendinimą laiku, tyčia arba dėl aplaidumo, bei už pavojingų atliekų identifikavimo, deklaravimo, pakavimo ir ženklinimo bei lydraščio užpildymo ir perdavimo reikalavimų nevykdymą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiagą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apeliantės R. V. kaltės padarius ATPK 51 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 513 straipsnio 17 dalyje numatytus pažeidimus.

Nustatyta, kad UAB „AV investicija plius“ direktorės A. V. 2009 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 2 atsakingu asmeniu už pirminės atliekų apskaitos žurnalo pildymo tvarką bendrovėje paskirta tuo metu vadybininke dirbusi R. V.. Tačiau įmonės vadovės įsakymu nebuvo paskirtas asmuo, atsakingas už patį atliekų apskaitos žurnalo pildymą, taip pat nepatvirtinta pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo darbo žurnalo pildymo tvarka. Tokiu būdu pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 20 ir 70 punktų reikalavimai. Bendrovės patikrinimo 2010 m. rugsėjo 1 - 3 dienomis ir tuo pačiu pažeidimo nustatymo metu UAB „AV investicija plius“ direktorės pareigas ėjo R. V., todėl ji pagrįstai patraukta atsakomybėn už Atliekų tvarkymo taisyklių 20 ir 70 punktų reikalavimų nesilaikymą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bendrovėje nurodytais laikotarpiais buvo saugomas didesnis atliekų kiekis nei leistina Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente (b. l. 59-62), kuris yra neatsiejama TIPK leidimo Nr. P2-1/114 dalis, ir kuriame numatyta, kad didžiausias vienu metu leidžiamas bendrovėje saugoti nenukenksmintų atliekų iš medicinos įstaigų (švirkštai, adatos, vienkartinės sistemos plastmasiniai bei metaliniai įrankiai) kiekis yra 3 tonos (b. l. 38). Nors apeliantė teigia, kad nurodyti kiekiai rodo, kiek iš viso tomis dienomis bendrovėje buvo atliekų, o ne kiek jų buvo saugoma, pažymėtina, kad pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 5.10 punktą, saugojimas apibrėžiamas kaip atliekų kaupimas, laikymas nepriklausomai nuo trukmės specialiame tam skirtame įrenginyje ar teritorijoje, siekiant jas naudoti ar šalinti. Kadangi UAB „AV investicija plius“ 2010 m. liepos 28 d., 2010 m. rugpjūčio 16 d. ir 2010 m. rugpjūčio 27 d. laikytų infekuotų atliekų likutis viršijo leistiną kiekį, Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimas konstatuotas pagrįstai.

Dėl apeliantės argumento, kad bendrovės draudimas galiojo iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., o draudimo liudijimas Institucijai buvo pateiktas tik 2010 m. rugsėjo 6 d., t. y. dar iki Institucijos nutarimo skirti nuobaudą priėmimo, pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtintos Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos 16 punktas numatė, kad įmonė ne vėliau kaip prieš 6 savaites iki garantijos galiojimo pabaigos turi pateikti naują garantiją arba pratęstą garantiją. Šiuo atveju bendrovė draudimo liudijimą pateikė tik 2010 m. rugsėjo 6 d. (b. l. 55) ir tik gavusi Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. rugsėjo 2 d. pranešimą, kad atsižvelgus į tai, jog bendrovė iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. nepateikė naujo ar pratęsto draudimo liudijimo arba banko garantijos, po 30 dienų buvo panaikintas bendrovės TIPK leidimas pavojingų atliekų tvarkymui (b. l. 51). Todėl pažeidimas negali būti laikomas formaliu ar nežymiu, pagrindo už šį pažeidimą skirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali vadovaujantis ATPK 301 straipsnio nuostatomis nėra.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 30 d. nutartimi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi atmetė bendrovės prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Aplinkos apsaugos agentūros 2010 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. (2.3)-A4-2321 „Dėl licencijos panaikinimo“ galiojimą. Todėl laikytina, kad nurodytos bendrovės licencijos galiojimas buvo panaikintas ir bendrovė pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 28 punktą privalėjo grąžinti licencijos originalą per 5 darbo dienas licenciją išdavusiai institucijai, tačiau šio reikalavimo neįvykdė. Pastebėtina, kad minėto 2010 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. (2.3)-A4-2321 „Dėl licencijos panaikinimo“ teisėtumas nėra šios bylos dalykas, todėl apeliantės argumentai dėl šio sprendimo pagrįstumo šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenagrinėtini.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, jog byloje įrodyta, kad bendrovėje ne visos sandėliuojamos pavojingų medicininių atliekų pakuotės atitiko pavojingų atliekų ženklinimo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo argumentų nebekartos.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

R. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas