2022-06-22 Nr. AB-17112-3-62-3-03242-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-321-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03242-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. E. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuotieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „M invest“, R. V., L. M. ir D. B., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja E. E. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, pašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Druskininkų skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 50SD-1502-(14.50.92) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ (toliau – ir Raštas) ir NŽT 2020 m. spalio 16 d. raštą Nr. 1SS-1954-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT Raštas); 2) įpareigoti NŽT Druskininkų skyrių suderinti / patvirtinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), formavimo ir pertvarkymo projektą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad NŽT Druskininkų skyrius Raštu netenkino jos prašymo suderinti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT skundžiamu NŽT Raštu netenkino pareiškėjos skundo panaikinti Raštą. Pareiškėja nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir AAVA) 2001 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 39-14042 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. E. buvo atkurta nuosavybės teisė į 3,85 ha (skl. (duomenys neskelbtini) – 3,70 ha; (duomenys neskelbtini) – 0,15 ha), iš kurių 0,24 ha kitos paskirties žemės ir 3,61 ha miško, bendros nuosavybės teise su V. E. (7,73 ha), A. D. (9,57 ha), A. E. (0,77 ha), A. E. (3,70 ha). Visiems bendraturčiams nuosavybės teisė buvo atkurta iš viso į 8,17 ha žemės ir 17,45 ha miško. A. E. jam priklausančios miško dalies nuosavybės teises perleido tretiesiems asmenims, atskirdamas savo miško dalį (0,77 ha) iš bendrosios nuosavybės teise valdomo sklypo iki sklypo suformavimo. A. D. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu 2007 metais padalino sklypą, atskirdama savo dalį nuo bendraturčių ir suformuodama 2 sklypus – žemės ūkio paskirties sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 3,19 ha) ir miškų ūkio paskirties sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 6.1134 ha). Likę bendraturčiai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu suformavo ir įregistravo sklypą tik 2017 metais, suformuodami 2 sklypus – žemės ūkio paskirties sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 4,5913 ha ir miškų ūkio paskirties sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 10,5742 ha.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties, žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas. Rengiamu Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda, šis sklypas buvo suformuotas atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad miškų ūkio paskirties žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype. Šiuo atveju nuosavybės teisės šiame sklype buvo atkurtos penkiems asmenims (bendraturčiams), taigi miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties sklypas gali būti padalintas į penkias dalis. A. D. ir A. E. jau atsidalino jiems priklausančias dalis ir šiuo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties sklypas padalinamas į tris dalis, taigi iš viso į penkias dalis, neviršijant įstatyme nustatytų dalių skaičiaus.

Įstatymai nenumato ir neriboja miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties sklypų padalinimo procedūrų skaičiaus, tik riboja dalių skaičių. Penkiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės į 17,45 ha miško. Du bendraturčiai savo dalis atsiskyrė (A. D. 6,1134 ha ir A. E. 0,77 ha, kartu 6,8834 ha miško). Likusių bendraturčių sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas plotas yra 10,5742 ha miško. Skirtumas tarp visiems bendraturčiams atkurtos nuosavybės teisės miško ploto ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu dalinamo miško ploto – 17,45 ha – 10,5742 ha = 6,8758 ha.

Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu dalinamo miško ploto ir anksčiau atidalintų miško plotų suma – 6,8834 ha + 10,5742 ha = 17,4576 ha. Taigi, dviem bendraturčiams atsidalinus ir likusiems bendraturčiam padalinus likusį sklypą į tris dalis, miškas būtų padalintas iš viso į penkias dalis, kiek ir numatytas maksimalių dalių skaičius įstatymuose. Bendras miško plotas po padalinimų būtų 17,4576 ha, t. y. išliktų nesumažėjęs ir nebūtų nusižengta įstatymams.

4. Pareiškėja nurodė, kad NŽT savo sprendimą motyvuoja tuo, jog žemės sklypas buvo „...suformuotas padalijus daiktą, t. y. padalijus atkuriant nuosavybes teises suformuotą žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“, kad Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodyta išimtine galimybe buvo pasinaudota, padalinant žemės ūkio paskirties žemės sklypą, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį buvo atkurtos nuosavybes teisės, į 4 žemės sklypus, bei 24,65 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) taigi ir jame esanti 17,45 ha ploto miško žemė, galėjo būti padalinta į 5 dalis, t. y. kiekvienas sprendime dėl nuosavybes teisių atkūrimo nurodytas žemės sklypo bendraturtis galėjo atsidalinti jam priklausančią žemės (miško) dalį, net jeigu miško žemės plotas taptų mažesnis nei 5 ha. Įstatymuose nenurodyta, kad sklypo formavimas atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, ir padalinimas galimas tik vieną kartą, taip pat nenurodoma, kad sklypą galima padalinti tik į tiek dalių, kiek sprendime nurodytų bendraturčių skaičius, tačiau nurodytas maksimalus būtent miško paskirties žemės dalių skaičius. Sklypas buvo suformuotas padalinimo būdu – suformuoti du atskiri žemės ūkio paskirties sklypai, nes tai buvo privaloma laikantis galiojančių teisės aktų.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. NŽT nurodė, kad AAVA 2001 m. birželio 29 d. sprendimais Nr. 59-14040 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. D.“, Nr. 59-14041 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui V. E.“, Nr. 59-14042 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. E.“, Nr. 59-14043 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. E.“ ir Nr. 59-14044 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. E.“ atkurtos nuosavybės teisės penkiems bendraturčiams grąžinant natūra 24,6500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, projektinis skl.

Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Žemės sklypą sudarė 7,2000 ha žemės ūkio naudmenų ir 17,4500 ha miško. Šis 24,6500 ha žemės sklypas grąžintas natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams tokiomis dalimis: A. D. 9,2000 ha žemės dalis bendrame 24,6500 ha žemės sklype; V. E. 7,4500 ha žemės dalis bendrame 24,6500 ha žemės sklype; J. E. 3,7000 ha žemės dalis bendrame 24,6500 ha žemės sklype; A. E. 0,7400 ha žemės dalis bendrame 24,6500 ha žemės sklype;

A. E. 3,5600 ha žemės dalis bendrame 24,6500 ha žemės sklype. Alytaus apskrities viršininko 2007 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 15-Ž-1727 „Dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Hidroprojektas“ parengtas 24,6500 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) atidalijimo projektas, kuriuo žemės sklypas padalintas į keturis žemės sklypus: 1) 6,0100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 3,1900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 10,9000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 4,5500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).

NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 50VĮ-243-(14.50.2.) „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2007-07-17 įsakymo Nr. 15-Ž-1727 „Dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto tvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistas 24,6500 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) atidalijimo projektas (nustatyta žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas – 10,5742 ha, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas – 4,5913 ha). Žemės sklypo pertvarkymo projektu suformuoti žemės sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre: 1) Žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) Žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) Žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini)-suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis pareiškėja E. E. ir tretieji suinteresuotieji asmenys UAB „M invest“, R. V., L. M. ir D. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 10,5742 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 10,5742 ha miško. Pareiškėja E. E. 2019 m. gegužės 2 d. NŽT Druskininkų skyriui pateikė prašymą organizuoti 10,5742 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nurodė, jog projekto tikslai – „<...> padalyti sklypą į dalis <...>“.

NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 50FPĮ-22-(14.50.112.) „Dėl privačios žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nuspręsta pradėti rengti privačios miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus. NŽT Druskininkų skyrius Raštu nederino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (paslauga Nr. ZSFP-60698), kadangi rengiamas projektas prieštarauja Miškų įstatyme įtvirtintai teisės normai, jog privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha.

Dėl šio NŽT Druskininkų skyriaus atsisakymo derinti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pareiškėja E. E. pateikė skundą NŽT direktoriui. NŽT Raštu pareiškėjos E. E. skundas netenkintas. Pareiškėjos ir bendraturčių Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu (paslauga Nr. ZSFP-60698) miškų ūkio paskirties žemės sklypas dalinamas į tris sklypus: 3,6321 ha žemės sklypą projektinis Nr. 1; 3,4941 ha žemės sklypą projektinis Nr. 2 ir 3,4480 ha žemės sklypą projektinis Nr.

3. Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje reglamentuota, jog privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha, išskyrus atvejus, kai:

1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype.

7. Atsakovas teigė, kad vadovaujantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punktu, 24,6500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, projektinis skl. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir jame esanti 17,4500 ha miško žemė galėjo būti padalinta į 5 dalis, t. y. kiekvienas bendraturtis, kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, galėjo atsidalinti jam priklausančią miško dalį, net jeigu miško žemės plotas taptų mažesnis nei 5 ha. 24,6500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, projektinis skl. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į 4 sklypus: 1) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjai E. E. ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 10,5742 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas padalijus daiktą, t. y. padalijus atkuriant nuosavybės teises suformuotą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl rengiant šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą privalo būti vadovaujamasi Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos skundo tenkinti nėra pagrindo.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjos E. E. skundą patenkino, t. y. panaikino NŽT Druskininkų skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 50SD-1502-(14.50.92) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ ir NŽT 2020 m. spalio 16 d. raštą Nr. 1SS-1954-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“; įpareigojo NŽT Druskininkų skyrių derinti UAB „Geoplanai“ parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 10,5742 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis miškų ūkio, adresas (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą (paslaugos Nr. ZSFP-60698) bei priteisė pareiškėjai E. E. 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo NŽT.

9. Teismas nustatė, kad AAVA 2001 m. birželio 29 d. sprendimais Nr. 59-14040, Nr. 59-14041, Nr. 59-14042, Nr. 59-14043 ir Nr. 59-14044 buvo atkurtos nuosavybės teisės penkiems bendraturčiams: A. D., V. E., J. E., A. E. ir A. E., grąžinant natūra 24,6500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kurį sudarė 7,2000 ha žemės ūkio naudmenų ir 17,4500 ha miško. Alytaus apskrities viršininko 2007 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 15-Ž-1727 „Dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtintas UAB „Hidroprojektas“ parengtas 24,6500 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) atidalijimo projektas, kuriuo žemės sklypas padalintas į keturis žemės sklypus: 1) 6,0100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 3,1900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 10,9000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 4,5500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).

NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 50VĮ-243-(14.50.2.) „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2007-07-17 įsakymo Nr. 15-Ž-1727 „Dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto tvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistas 24,6500 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) atidalijimo projektas ir patikslinta, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas – 10,5742 ha, iš jo 10,5742 ha miško, o žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas – 4,5913 ha.

UAB „Hidroprojektas“ parengtu ir minėtais įsakymais patvirtintu 24,6500 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pertvarkymo projektu suformuoti minėti nauji keturi žemės sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nurodant tokius kadastro duomenis: 1) 6,1134 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 3,1900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 4,5913 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4) pareiškėjai E. E. bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „M invest“, R.

V., L. M. ir D. B. priklausantis 10,5742 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Geoplanai“ parengtu pareiškėjai E. E. bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „M invest“, R. V., L. M. ir D. B. priklausančio 10,5742 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) kurio pagrindinė naudojimo paskirtis miškų ūkio, formavimo ir pertvarkymo projektu (paslaugos Nr. ZSFP-60698) žemės sklypas dalinamas į tris sklypus: 3,6321 ha žemės sklypą projektinis Nr. 1; 3,4941 ha žemės sklypą projektinis Nr. 2 ir 3,4480 ha žemės sklypą projektinis Nr. 3, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis išlieka miškų ūkio, naudojimo būdas išlieka ūkinių miškų sklypai.

10. NŽT Druskininkų skyrius Raštu nederino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, nurodydamas, kad rengiamas projektas prieštarauja Miškų įstatyme įtvirtintai teisės normai, jog privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha. NŽT Raštu netenkino pareiškėjos E. E. skundo dėl NŽT Druskininkų skyriaus Rašto ir konstatavo, kad Druskininkų skyrius pagrįstai atsisakė derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodyta išimtine galimybe buvo pasinaudota padalinant žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į 4 žemės sklypus: 1) žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4) žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjai E. E. ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 10,5742 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas padalijus daiktą, t. y. padalijus atkuriant nuosavybės teises suformuotą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir rengiant šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą privalo būti vadovaujamasi Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha.

11. Teismas nurodė, kad iš skundžiamų sprendimų ir atsakovo atsiliepimo į skundą argumentų matyti, jog atsisakymo derinti pareiškėjos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą priežastis yra atsakovo įsitikinimas, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys vieną kartą jau yra pasinaudoję Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatyta išimtimi, nes norimas padalinti jiems priklausantis 10,5742 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas padalijus atkuriant nuosavybės teises suformuotą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo padalintas į keturis žemės sklypus, tarp jų ir 10,5742 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio tolesnio padalinimo siekia pareiškėja. Atsakovo poziciją dėl negalimumo padalinti ginčo žemės sklypą į tris naujus žemės sklypus lemia tai, kad norimas padalinti žemės sklypas yra suformuotas ne atkuriant nuosavybės teises, o padalijus žemės sklypą, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovo pasirinktas Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytos išimties aiškinimas ir taikymas yra neteisingas, todėl ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes prieštarauja minėtai įstatymo normai.

13. Teismas pažymėjo, kad Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatyta nuostata įtvirtina išimtį, kuri leidžia privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę padalinti į mažesnes kaip 5 ha dalis, ir numato vienintelį apribojimą tokiam padalijimui – naujų, po padalinimo suformuojamų, privačių miško valdų arba privačių ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančių miško žemės dalių skaičių, kuris negali būti didesnis negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype. Jokių kitų apribojimų, reguliuojančių kaip miško žemės padalinimas turi būti įgyvendinamas, ši įstatymo norma nenustato. Tokia įstatymo nuostata reiškia, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurie buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise, vėliau gali būti padalinta į tiek dalių, kiek sprendime atkurti nuosavybės teises nurodytas bendraturčių skaičius. Ši įstatymo norma skirta ne bet kurio žemės sklypo, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, padalinimo klausimams reguliuoti, o tik tokio, kuris arba yra miško valda, t. y. visas yra miškų ūkio paskirties, arba yra ne miškų ūkio paskirties, tačiau jame yra atitinkama dalis miško žemės. Tai reiškia, kad kai kuriais atvejais įstatymo reikalavimas, draudžiantis skaidyti mišką mažesnėmis nei 5 ha dalimis, taikomas ne žemės sklypui, bet tik miškui, kuris yra tame žemės sklype.

14. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju būtent tokia situacija ir yra susiklosčiusi, nes nuosavybės teisės buvo atkurtos penkiems bendraturčiams, grąžinant natūra 24,6500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame miško žemė sudarė 17,4500 ha. Todėl šiuo atveju apribojimas dalinti šį žemės sklypą į ne daugiau kaip penkias dalis taikomas ne visam 24,6500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o tik jame esančiai 17,4500 ha miško žemei.

Tai reiškia, kad visas 24,6500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti dalinamas ir į daugiau nei penkias dalis, jeigu kai kurie po padalijimo suformuojami žemės sklypai yra vien tik žemės ūkio paskirties, o žemės sklypų, kurie yra miškų ūkio paskirties arba yra kitos paskirties, bet juose yra miško žemės, suformuojama ne daugiau kaip penki. Pavyzdžiui, 24,6500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti padalintas ir taip, kad iš viso būtų suformuoti šeši ar daugiau žemės sklypų, svarbu tik tai, kad ne daugiau kaip penki iš jų būtų miškų ūkio paskirties arba kitos paskirties, jei juose yra ir miško žemės. Be to, Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punktas nėra skirtas tik bendraturčiams, kurie nurodyti sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype, nes ši įstatymo norma reguliuoja tik maksimalų dalinamos miško žemės dalių skaičių, kuris nustatomas pagal sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodytą bendraturčių skaičių, bet ne asmenų, kurie turi teisę pasinaudoti šia įstatymo nuostata ratą ir jų skaičių.

Kitaip tariant, Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punktas suteikia teisę miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba miško žemę, esančią kitos paskirties žemės sklype, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, padalinti į tiek dalių, kiek sprendime atkurti nuosavybės teises nurodyta bendraturčių, bet tai nereiškia, kad šia teise gali pasinaudoti tik šie bendraturčiai. Sutarčių laisvės principas šia teise leidžia pasinaudoti tiek patiems bendraturčiams, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės, tiek perleisti šią turtinę teisę kitiems asmenims, kuriems perleidžiama nuosavybė teisė į tą pačią miško žemę.

Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkto tikslas yra ne reguliuoti, kas turi teisę pasidalinti miško žemę į atitinkamą skaičių dalių ir kokiu būdu, per kiek kartų tokį padalinimą įvykdyti, o apibrėžti į kiek dalių, mažesnių kaip 5 ha ploto, miško žemė gali būti dalinama išimtiniais atvejais, kai nuosavybės teisės į miško žemę buvo atkurtos pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą.

15. Teismas konstatavo, kad Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punktas numato vienintelį draudimą, susijusį su miško žemės padalijimu į mažesnius nei 5 ha plotus, kuris padalijimo būdu draudžia suformuoti tokių žemės sklypų, kuriuose yra miško žemė, daugiau nei sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo į dalinamą miško žemę nurodytas bendraturčių skaičius. Jokių draudimų nei dėl to, kiek kartų nuosavybės teise bendraturčiams grąžiną miško žemę galima dalinti, kol neviršytas leidžiamas dalių skaičius, nei dėl to, kokie asmenys nori įgyvendinti šią teisę Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punktas nenumato. Atsakovas turi pareigą kontroliuoti tik tai, kad miško žemė, kuri buvo grąžinta atitinkamam bendraturčių skaičiui bendrosios nuosavybės teise, galutiniame rezultate nebūtų padalinta į daugiau dalių nei sprendime, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalinamą miško žemę, nurodytas bendraturčių skaičius.

16. Teismas sprendė, kad atsakovas ginčijamus sprendimus priėmė neatsižvelgdamas į Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkto tikslą ir šios normos esmę, o formaliai ir nepagrįstai sureikšmindamas žemės sklypo, kurį pareiškėja nori padalinti, suformavimo būdą. Nekyla abejonių, kad pareiškėjai E. E. ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 10,5742 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas padalijus atkuriant nuosavybės teises suformuotą 24,6500 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau sprendžiant galimybę 10,5742 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinti dar į tris dalis esminę reikšmę turi ne šio sklypo suformavimo būdas, o pačios miško žemės, kuri sudaro visą šį žemės sklypą, tapatumas tai, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės suformuojant 24,6500 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir aplinkybė į kiek dalių šiame 24,6500 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvusi 17,4500 ha miško žemė taps padalinta, jeigu pareiškėjos parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas bus patvirtintas.

17. Teismas nustatė, kad šiuo atveju penkiems bendraturčiams nuosavybės teisės buvo atkurtos grąžinant natūra 24,6500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio 17,4500 ha sudarė miško žemė. Vėliau šis 24,6500 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į keturis žemės sklypus, iš kurių: 1) 3,1900 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra žemės ūkio paskirties ir miško žemės jame nėra; 2) 4,5913 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra žemės ūkio paskirties, tačiau miško žemės plotas jame sudaro 1,0150 ha; 3) 6,1134 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra miškų ūkio paskirties; 4) 10,5742 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pareiškėjai su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, yra miškų ūkio paskirties. Taigi, šiuo metu 17,4500 ha miško žemė, kuri atkuriant nuosavybės teises buvo grąžinta penkiems bendraturčiams viename 24,6500 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), po padalinimo jau yra suskaidyta į tris dalis: 1) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra 1,0150 ha miško žemės; 2) žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra 6,1134 ha miško žemės ir 3) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra 10,5742 ha miško žemės. Iš viso miško žemė visuose trijuose po padalijimo suformuotuose žemės sklypuose sudaro 17,7026 ha (1,0150 ha + 6,1134 ha + 10,5742 ha). Nors tai yra 0,2526 ha daugiau nei Nekilnojamo turto registre buvęs nurodytas 17,4500 ha (17,7026 ha - 17,4500 ha) miško žemės plotas padalintame 24,6500 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šis skirtumas atsirado tik dėl kadastrinių matavimų tikslumo, nes iš Nekilnojamo turto registro duomenų matyti, kad po bendraturčiams grąžinto žemės sklypo padalijimo į keturis sklypus nauji žemės sklypai suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, o bendraturčiams grąžintas žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Leistina paklaida atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo padalijimo metu nebuvo viršyta, nes žemės sklypo padalijimas buvo įregistruotas Nekilnojamo turto registre.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėja siekia vieną iš nurodytų trijų žemės sklypų, kuriuose po padalinto 24,6500 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra visa miško žemė, padalinti į tris miškų ūkio paskirties žemės sklypus, todėl po tokio padalijimo 17,4500 ha miško žemės plotas, kuris buvo suformuotas penkiems bendraturčiams atkuriant nuosavybės teises, taptų padalintas į penkias dalis. Taip yra dalinama ta pati miško žemė, kuri buvo grąžinta atkuriant nuosavybės teises pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, todėl, miško žemės dalių skaičiui neviršijant bendraturčių, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės skaičiaus, Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalis nėra pažeidžiama, nes ši situacija atitinka šios teisės normos 1 punkte numatytą išimtį, leidžiančią miško žemės plotą padalinti į mažesnes kaip 5 ha dalis. Tai, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas suformuotas padalijus kitą žemės sklypą, kuris ir buvo grąžintas natūra atkuriant nuosavybės teises, nėra kliūtis padalinti žemės sklypą dar kartą, nes Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punktas nedraudžia tokią miško žemę padalinti kelis kartus, jeigu net ir po kelių padalijimų suformuojama ne daugiau miško žemės plotų nei sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tą pačią miško žemę. Kadangi atsakovas nepagrįstai atsisakė suderinti pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris atitinka Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytą išimtį, leidžiančią šį žemės sklypą padalinti į mažesnes kaip 5 ha dalis, skundžiami sprendimai naikintini kaip neteisėti, savo turiniu iš esmės, prieštaraujantys Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punktui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.) ir atsakovo teritorinis padalinys įpareigotinas iš naujo derinti projektą (ABTĮ 88 str. 2 p.).

19. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos skundas tenkinamas ir teismo sprendimas priimamas jos naudai, priteisė jos naudai 30 Eur žyminio mokesčio, tačiau netenkino prašymo priteisti 121,00 Eur sumą, sumokėtą UAB „Geoplanai“ už dokumentų suruošimą teismui, kadangi ši suma nepatenka į kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, nesusijusių su teisinių paslaugų teikimu kategoriją. UAB „Geoplanai“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nenurodyta už kokių konkrečiai dokumentų suruošimą teismui ji išrašyta, tačiau sprendžiant iš to, kad suma paskaičiuota už vieno dokumento parengimą, galima spręsti, kad UAB „Geoplanai“ galėjo parengti skundą teismui. Tokios išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovo, nes prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos tik išlaidos už pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus, kuriuos parengia advokatas ar advokato padėjėjas, o ne bet kuris trečiasis asmuo.

III. 20. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

21. NŽT nurodo, kad Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje reglamentuota, jog privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha. Šio straipsnio 9 dalies 1 punkte įtvirtinta išimtis, kuri numato, jog leidžiama atidalinti bendraturčių valdomą privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju, privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype. NŽT vertinimu, vadovaujantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punktu privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę padalinti į mažesnes kaip 5 ha žemės dalis leidžiama: 1) jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise; 2) privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė dalijama į ne daugiau dalių, negu sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodytas bendraturčių skaičius.

22. NŽT nesutinka su pirmosios instancijos teismo Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatų aiškinimu, jog norint padalinti privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę į dalis, esminę reikšmę turi ne žemės sklypo suformavimo būdas, o pačios miško žemės tapatumas tai žemei, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės. Priešingai, Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkte reglamentuota, jog miško žemės padalijimui yra reikšmingas būtent žemės sklypo, kuriame yra miško žemė, suformavimo būdas, t. y., tokie žemės sklypai turi būti suformuoti atkuriant nuosavybės teises.

23. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje pateikiamas baigtinis sąrašas nekilnojamųjų daiktų formavimo būdų: 1) suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą; 2) padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus; 3) atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; 4) sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą; 5) atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją.

24. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 10,5742 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas padalijus daiktą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 1 d. 2 p.), t. y. padalijus atkuriant nuosavybės teises suformuotą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl rengiant šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą privalo būti vadovaujamasi Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha.

25. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog kliūčių padalinti Sklypą dar kartą nėra. Pareiškėjai ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis Sklypas yra suformuotas padalijus daiktą, t. y. padalijus atkuriant nuosavybės teises suformuotą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl rengiant šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, NŽT vertinimu, privalo būti vadovaujamasi Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha.

26. NŽT vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad NŽT Druskininkų skyriaus Raštas bei NŽT Raštas yra neteisėti bei įpareigojo atsakovą atlikti veiksmus. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias privačios miško valdos arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės padalijimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

27. Pareiškėja E. E. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo. Įstatyme nenurodyta, kad išimtine galimybe galima pasinaudoti tik vieną kartą ir tik formuojant sklypą, neribojama į kiek dalių galima padalinti visą sklypą, nes išimtinė teisė taikytina būtent miško paskirties žemei. Sklypo formavimas atkuriant nuosavybės teises nėra sklypo formavimo būdas, o teisės į nuosavybę atsiradimo pagrindas. Tokio formavimo būdo taip pat nėra ir tarp Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme baigtiniame sąraše numatytų 5 nekilnojamųjų daiktų formavimo būdų. Žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, neatitiko kadastro reikalavimų, todėl sklypo savininkai privalėjo atlikti visumą žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą. Pagal tuo metu ir dabar galiojančius įstatymus savininkai privalėjo suformuoti atskirus žemės sklypus, kurių riba sutapatinta su Paežerės gatve, todėl sklypas negalėjo būti suformuotas kitokiu negu padalinimo būdu. Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje nėra nurodytų jokių apribojimų pasinaudoti išimtine teise, išskyrus miško dalių skaičių po padalinimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Byloje ginčas kilo dėl NŽT Druskininkų skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. rašto Nr. 50SD-1502-(14.50.92) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ ir NŽT 2020 m. spalio 16 d. rašto Nr. 1SS-1954-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT Druskininkų skyrių suderinti / patvirtinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino konstatavęs, kad atsakovas neteisėtai atsisakė suderinti ir patvirtinti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punktas nedraudžia miško žemę padalinti kelis kartus, jeigu net ir po kelių padalijimų suformuojama ne daugiau miško žemės plotų nei sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tą pačią miško žemę.

31. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies nuostatas. NŽT laikosi pozicijos, kad po žemės sklypo, grąžinto bendraturčiams atkuriant nuosavybės teise padalijimo privalo būti vadovaujamasi Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos.

33. Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalis nustato, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha. Šios normos išimtys nustatytos Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1-4 punktuose. Ginčui aktuali išimtis nustatyta Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkte ir išdėstyta taip: „išskyrus atvejus, kai yra atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype“.

34. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad penkiems bendraturčiams nuosavybės teisės buvo atkurtos grąžinant natūra 24,6500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio 17,4500 ha sudarė miško žemė. Vėliau šis 24,6500 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į keturis žemės sklypus, iš kurių: 1) 3,1900 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra žemės ūkio paskirties ir miško žemės jame nėra; 2) 4,5913 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra žemės ūkio paskirties, tačiau miško žemės plotas jame sudaro 1,0150 ha; 3) 6,1134 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra miškų ūkio paskirties; 4) 10,5742 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pareiškėjai su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, yra miškų ūkio paskirties. Tokiu būdu 17,4500 ha miško žemė, kuri atkuriant nuosavybės teises buvo grąžinta penkiems bendraturčiams viename 24,6500 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), po padalinimo yra suskaidyta į tris dalis: 1) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra 1,0150 ha miško žemės; 2) žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra 6,1134 ha miško žemės ir 3) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra 10,5742 ha miško žemės. Pareiškėja siekia vieną iš nurodytų trijų žemės sklypų, kuriuose po padalinto 24,6500 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra miško žemė, padalinti į tris miškų ūkio paskirties žemės sklypus, todėl po tokio padalijimo 17,4500 ha miško žemės plotas, kuris buvo suformuotas penkiems bendraturčiams atkuriant nuosavybės teises, taptų padalintas į penkias dalis.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, bylos faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies punkto aiškinimu ir taikymu bei išvadomis, kad Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punktas numato vienintelį draudimą, susijusį su miško žemės padalijimu į mažesnius nei 5 ha plotus, kuris padalijimo būdu draudžia suformuoti tokių žemės sklypų, kuriuose yra miško žemė, daugiau nei sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo į dalinamą miško žemę nurodytas bendraturčių skaičius. Jokių draudimų nei dėl to, kiek kartų nuosavybės teise bendraturčiams grąžiną miško žemę galima dalinti, kol neviršytas leidžiamas dalių skaičius, nei dėl to, kokie asmenys nori įgyvendinti šią teisę Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punktas nenumato. Atsakovas turi pareigą kontroliuoti tik tai, kad miško žemė, kuri buvo grąžinta atitinkamam bendraturčių skaičiui bendrosios nuosavybės teise, galiausiai nebūtų padalinta į daugiau dalių nei sprendime, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalinamą miško žemę, nurodytas bendraturčių skaičius.

36. Nagrinėjamu atveju, įgyvendinus Sklypo padalijimą pareiškėjos pageidaujamu būdu, aptartoms Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatoms nusižengta nebūtų, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ar padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadas, kad ginčijami atsakovo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos skundą, panaikino skundžiamus sprendimus bei įpareigojo atsakovą atlikti veiksmus.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė