ddb4bd76-3fc4-459f-bd0f-17357781bd76 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-607-516/2015Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00421-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 127.2.; 127.9. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Lietuvos ir Vengrijos uždarosios akcinės bendrovės „Vianrė“ direktoriaus A. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1145-368/2015 pagal Lietuvos ir Vengrijos uždarosios akcinės bendrovės „Vianrė“ direktoriaus A.

J. pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo atsakovei Lietuvos ir Vengrijos uždarajai akcinei bendrovei „Vianrė“ (tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Trailer Rental“, bankrutavusi akcinė bendrovė bankas Snoras), ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo iÅ¡kelti bendrovei restruktÅ«rizavimo bylÄ pagrįstumo ir teisėtumo.Lietuvos ir Vengrijos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vianrė“ direktorius A.

J. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ atsakovui Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“ ir restruktÅ«rizavimo administratoriumi paskirti A. P.. IeÅ¡kovas nurodė, kad bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų, vėluoja atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nėra nutraukusi Å«kinės komercinės veiklos, jai nėra iÅ¡kelta bankroto byla ir per visÄ savo veiklos laikÄ 1997 metais įsteigta bendrovė neturėjo restruktÅ«rizuojamos įmonės statuso. II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ atsakovui Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“.Teismas nustatė, kad įmonės direktorius dar 2014 m. kovo 6 d. buvo pateikęs teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau vėliau, pasikeitus bendrovės akcininkams, naujas įmonės vadovas atsisakė minėto pareiÅ¡kimo. Teismas pažymėjo, kad nuo pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovės finansiniai rodikliai labai pablogėjo.

Teismas nustatė, kad pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. balansÄ bendrovės turto vertė, palyginus su 2014 m. vasario 28 d. duomenimis, sumažėjo apie 14 procentų ir sudarė 1 256 212 Lt. Savo ruožtu pradelsti įsipareigojimai kreditoriams padidėjo 9 procentais ir pagal bendrovės vadovo pateiktus duomenis sudarė 566 555,24 Lt, t. y. kiek daugiau, nei 45 procentus įmonės turto vertės.Teismas pažymėjo, kad didžiausiÄ dalį įmonės ilgalaikio turto vertės (99,6 procentus) sudaro transporto priemonės (vilkikai), kurios yra įkeistos bankui, taigi iÅ¡ Å¡ių transporto priemonių, be banko leidimo, negalės bÅ«ti vykdomi įsipareigojimai kitiems kreditoriams, be to, Å¡io turto vertė nuolat mažėja.

Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo trumpalaikio turto didžiausiÄ dalį (apie 99,80 procentus) sudaro gautinos sumos ir nors įmonė nuolat ragina skolininkus atsiskaityti, tačiau skolos ar jų dalys nepadengtos. Teismo nuomone, atsakovo galimybės atgauti skolas yra ribotos, o įvertinant didelį R. B. skolos pradelsimÄ â€“ praktiÅ¡kai neįgyvendinamos. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo kelių paskutinių metų pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis, įmonė veikė nuostolingai ir nors Å¡iais finansiniais metais bendrovė deklaruoja gavusi pelnÄ , teismo nuomone, preliminariai įvertinus bendrovės vykdomos veiklos pobÅ«dį, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumÄ ir per Å¡ių finansinių metų ciklÄ mokėtinas kreditoriams sumas, įmonė realaus pelno negaus ir Å¡io pelno nepakaks įmonės veiklai normalizuoti, kadangi įmonės pardavimo pajamos taip pat labai sumažėjo.Teismas nustatė, kad bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – ir BAB) bankas Snoras nutraukė kredito sutartis su atsakovu, todėl vien bendrovės pradelsti įsipareigojimai bankui Å¡iuo metu sudaro 1 296 365,93 Lt, taigi daugiau nei du kartus virÅ¡ija pusę į atsakovo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Teismo vertinimu, Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“ yra faktiÅ¡kai nemoki.Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad restruktÅ«rizavimo plane įmonės laikino nemokumo pagrindine priežastimi nurodytas transporto paslaugų į RusijÄ sumažėjimas.

Teismas sprendė, kad, Å¡iuo metu iÅ¡kilus lietuvių vežėjų įvažiavimo į RusijÄ neterminuotai problemai ir bendrovei nekeičiant pagrindinės veiklos srities – krovinių vežimo į RusijÄ , restruktÅ«rizavimo procesas bÅ«tų neveiksmingas. Be to, bendrovėje liko tik penki darbuotojai, iÅ¡ kurių trys – administracijos darbuotojai. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad bendrovė neturi realių galimybių normalizuoti Å«kinę komercinę veiklÄ , ypač atsižvelgus ir į tai, jog nėra jokių duomenų apie investuotojus, bendrovės teikiamų paslaugų paklausos padidėjimÄ ir bendrovei realiai neturint turto, realizavus dalį kurio, bÅ«tų įmanoma optimizuoti įmonės veiklÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas Lietuvos ir Vengrijos UAB „Vianrė“ direktorius A. J. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – iÅ¡kelti atsakovui restruktÅ«rizavimo bylÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas nepagrįstai suabsoliutino faktÄ , kad 2014 m. kovo 6 d. atsakovo vadovas buvo pateikęs pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.

Atėjus naujam akcininkui ir pasikeitus direktoriui, siekiamas įmonės veiklos tęstinumas, o restruktūrizavimo bylos iškėlimas yra ta priemonė, kuri leistų išvengti kraštutinumo – bankroto bylos iškėlimo. Bankroto byla turi būti keliama tik tuomet, kai, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki. Atsakovo atveju finansiniai sunkumai galėtų būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu, ypač atsižvelgus į tai, kad bendrovė dirba pelningai.Skundžiamoje nutartyje padarytos prieštaraujančios viena kitai išvados, t. y. vienu atveju konstatuojama, kad įmonės įsipareigojimai neviršija pusės turto vertės, tačiau toje pat nutartyje teismas nusprendžia, jog įmonė nemoki.Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vadovavosi tik ieškinį paneigiančiais, bet ne jį pagrindžiančiais, įrodymais.

Pagal pateiktÄ 2014 m. rugsėjo 30 d. balansÄ pradelsti bendrovės įsipareigojimai nesudaro daugiau nei pusę įmonės turto vertės, taigi, prieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, atsakovas nėra nemokus. Teismas fragmentiÅ¡kai paminėjo tÄ aplinkybę, kad nuo 2011 metų įmonės nuostoliai mažėjo, o 2014 metais bendrovės pelnas sudarė 102 731 Lt, nors bÅ«tent tai patvirtina, jog atsakovas aktyviai vykdo Å«kinę komercinę veiklÄ . Teismas neįvertino restruktÅ«rizavimo metmenų, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovas restruktÅ«rizavimo proceso metu gali generuoti pakankamai pajamų, kad galėtų iÅ¡saugoti veiklÄ , likviduoti skolas ir iÅ¡vengti bankroto.

Teismas taip pat nenurodė, kodėl ir kaip nusprendė, kad UAB Nordtransa yra nepajėgi įvykdyti savo prievolę atsakovui. TokiÄ pat niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė ir dėl galimybės iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ R. B.. Å iuo metu atsakovo veikla yra stabili, įsiskolinimai nedidėja. Teismas negali už įmonę nuspręsti, kad pastaroji turi bankrutuoti, o ne restruktÅ«rizuotis, nes tokiu sprendimu bÅ«tų pažeistas Å«kinės laisvės principas.Teismas nepagrįstai suteikė prioritetÄ sutarties su banku nutraukimui prieÅ¡ kitus byloje pateiktus įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kinio reikalavimus.

Atsakovas nesutinka su banko sprendimu nutraukti sutartis ir ketina ginti savo teises, reikalaudamas pripažinti nutraukimÄ neteisėtu. Be to, bankas sutartis nutraukė jau ieÅ¡kovui pasikreipus į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, t. y. galbÅ«t jau žinant apie pradėtÄ procesÄ , todėl banko siekis nutraukti sutartis vertintinas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas teise, kurios teismas neturėtų ginti.Teismas neatsižvelgė į metmenų esmę, prasmę ir tikslÄ , į tai, kad tikslios finansinio pajėgumo atkÅ«rimo priemonės nustatomos jau restruktÅ«rizavimo plane, kurį tvirtina teismas.

Atsakovo metmenyse yra nurodyta visuma konkrečių ir realių ekonominių priemonių, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti restruktÅ«rizavimo tikslus.Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo (toliau – ir Ä®RÄ®) 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas. Bylos duomenys patvirtina, kad yra visos Ä®RÄ® 4 straipsnyje nustatytos sÄ lygos, remiantis kuriomis yra pagrindas pradėti restruktÅ«rizavimo procesÄ . Tam, kad bÅ«tų galima atsisakyti kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ pagal Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalies 3 punktÄ , iÅ¡ teismui pateiktų duomenų turi bÅ«ti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali bÅ«ti paÅ¡alinti restruktÅ«rizavimo proceso metu.

Teismas turėjo suteikti prioritetÄ Ä¯monės, kaip verslo vieneto, iÅ¡saugojimui. Trečiasis asmuo UAB „Baltic Trailer Rental“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Apeliantas dėsto tik filosofinius samprotavimus dėl atsakovo tariamo mokumo, pelningumo, tariamų galimybių susigrÄ Å¾inti skolas ir pan., tačiau byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kaip bus užtikrinami kreditorių interesai. Apeliantas taip pat nepateikė pagrįstų atsakovo mokumo įrodymų.

IÅ¡ registro duomenų matyti, kad UAB Nordtransa yra bankrutuojantis subjektas, o tai visiÅ¡kai paneigia atskirajame skunde dėstomus teiginius. Taip pat nepateikti įrodymai, kad kitas skolininkas (R. B.) turi kokio nors turto ir yra galimybė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo skolÄ . Kadangi atskirasis skundas buvo paduotas tik iÅ¡ trečio karto, trečiojo asmens nuomone, taip buvo elgtasi sÄ moningai, siekiant vilkinti laikÄ ir stabdyti įmonei kitoje byloje inicijuotÄ bankroto procedÅ«rÄ . Trečiasis asmuo BAB bankas Snoras atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Atsakovas su BAB banku Snoras yra sudaręs dvi kredito sutartis, kurios, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tinkamai nevykdė įsipareigojimų, buvo 2014 m. birželio 9 d. nutrauktos. 2014 m. spalio 28 d. vykdomieji įraÅ¡ai, leidžiantys priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti įkeitimu užtikrintas skolinių įsipareigojimų sumas su priklausančiomis palÅ«kanomis, 2014 m. lapkričio 4 d. pateikti vykdyti antstolės V. Å . kontorai. Taigi apelianto teiginys, kad bankas sutartis nutraukė tik apeliantui kreipusis į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo, klaidina teismÄ .

Atsakovo įsipareigojimai bankui atsiliepimo suraÅ¡ymo dienÄ (2015 m. vasario 2 d.) sudarė 380 255,32 Eur (1 312 945,57 Lt). Atsakovas metmenyse pripažino, kad yra nemokus, nes trumpalaikiai įsipareigojimai beveik du kartus virÅ¡ija trumpalaikį turtÄ , prasiskolinęs, nes visi įsipareigojimai 28 procentais virÅ¡ija visÄ atsakovo turtÄ . Vien tik pradelsti mokėti įsipareigojimai bankui virÅ¡ija pusę į atsakovo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.Metmenyse nurodžius, kad numatoma didinti darbuotojų skaičių ir plėsti teikiamų paslaugų sritis ir apimtis, pajamas padidinat iki 3 mln.

Lt 2015 metais, iki 4,1 mln. Lt 2016 metais ir pan., nepaaiÅ¡kinta, dėl kokių priežasčių ir kliūčių nebuvo padidinta bei dabar nedidinama pardavimų apimtis. Metmenyse taip pat nenurodyta, kaip bus sprendžiamos pagrindinės pajamų ir pelno mažėjimo problemos, kas pasikeis rinkos konjunktÅ«roje, pelno maržose ir veiklos sÄ naudose, kas nulemtų tokį milžiniÅ¡kÄ pardavimų augimÄ . Atsakovo restruktÅ«rizavimas tik padidins kreditorių ir ypač banko nuostolius, nes pagrindinis bei bankui įkeistas atsakovo turtas (vilkikai) bus naudojamas veikloje ir per 4 metus nusidėvės. Metmenyse esantys prieÅ¡taravimai rodo, kad naujasis akcininkas ir vadovybė yra neįsigilinę į atsakovo veiklos rezultatus, tikrÄ jÄ bÅ«klę, taigi ir verslo specifikÄ bei gebėjimÄ atkurti mokumÄ .Apeliantas, teigdamas, kad įmonės veikla yra stabili, įsiskolinimai nedidėja, 2014 metais gavo pelnÄ ir padengė 517 019 Lt įsipareigojimus kreditoriams, visiÅ¡kai neužsimina apie didžiausiÄ kreditorių (bankÄ ) ir tai, jog bankui įsipareigojimai nevykdomi nuo 2014 m. sausio mėnesio.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Ä®RÄ® 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės restruktÅ«rizavimo byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė atitinka Å¡io įstatymo 4 straipsnyje iÅ¡dėstytas sÄ lygas ir nebuvo pažeisti Å¡io įstatymo 5 straipsnio reikalavimai.

Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ , jeigu padaro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų, teismui turi bÅ«ti pateiktas pareiÅ¡kimas dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) nustatyta tvarka (Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonė laikoma nemokia, kai jos pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto 2014 m. rugsėjo 30 d. balanso (1 t., 39 b. l.) atsakovo turtas 2014 metais sudarė 1 256 212 Lt, iÅ¡ jų 930 670 Lt – materialus turtas, kurio 926 195 Lt sudarė transporto priemonės (1 t., 58, 90 b. l.), naudojamos įmonės veikloje ir kurių vertė (dėl nusidėvėjimo) nuolat mažėja.

LikusiÄ dalį turto (325 542 Lt) sudarė trumpalaikis turtas, kurio net 99,67 procentai, paties ieÅ¡kovo teigimu, yra pirkėjų įsiskolinimas (1 t., 58 b. l.). Savo ruožtu pagal to paties balanso ir ieÅ¡kovo pateiktus bendrovės kreditorių sÄ rašų (1 t., 41–45 b. l.) duomenis, pradelsti įsipareigojimai sudarė 565 087,91 Lt, iÅ¡ jų net 81 222,49 Lt yra su darbo santykiais susiję įsipareigojimai. 2014 m. lapkričio 13 d. sudaryto bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡o duomenimis (1 t., 113–117 b. l.), pradelsti įsipareigojimai dar padidėjo ir jau sudarė 566 555, 24 Lt.

Pažymėtina, kad tiek pirminiame teismui pateiktame kreditorių ir pradelstų įsipareigojimų sÄ raÅ¡e, tiek ir 2014 m. lapkričio 13 d. sÄ raÅ¡e, į pradelstus įsipareigojimus įtraukta tik 355 000 Lt skola BAB bankui Snoras, nors dar 2014 m. birželio 9 d. bankas nutraukė kredito sutartis su atsakovu ir 2014 m. spalio 28 d. gavo vykdomuosius įraÅ¡us (2 t., 69–70 b. l.), leidžiančius priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti 597 446,35 Lt ir 686 220,41 Lt sumas iÅ¡ atsakovo. Kitaip tariant, apelianto akcentuojamame, neva atsakovo mokumÄ pagrindžiančiame, 2014 m. rugsėjo 30 d. balanse nebuvo atspindėta pradelsta bankui sumokėti 1 283 666,76 Lt skola, kuri pati savaime, net be kitų balanse paminėtų atsakovo per vienerius metus mokėtinų sumų, akivaizdžiai virÅ¡ija ne tik pusę, bet visÄ atsakovo turimo turto vertę.

Kaip matyti iÅ¡ pirmiau paminėtų notaro vykdomųjų įrašų bei banko pateiktų naujų įrodymų – praneÅ¡imų atsakovui (3 t., 27–29 b. l.), kuriuos apeliacinis teismas priima, atsižvelgdamas į tai, kad jų pateikimo bÅ«tinybė atsirado vėliau (CPK 314, 338 straipsniai) (t. y. ieÅ¡kovui atskirajame skunde iÅ¡kėlus klausimÄ dėl tariamo banko piktnaudžiavimo teise), kredito sutartys, skirtingai nei teigia apeliantas, buvo nutrauktos anksčiau nei buvo pateiktas pareiÅ¡kimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos atsakovui iÅ¡kėlimo (pareiÅ¡kimas pirmosios instancijos teisme gautas 2014 m. lapkričio 5 d., sutartys nutrauktos dar 2014 m. birželio 9 d.) ir atsakovas, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, žinojo, jog tikroji pradelstų įsipareigojimų suma yra kur kas didesnė nei nurodyta 2014 m. rugpjūčio 30 d. balanse ir jį paaiÅ¡kinančiuose kreditorių sÄ raÅ¡uose.

Ä®vertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog faktiÅ¡kai bendrovė (atsakovas) yra nemoki. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo argumento, jog jis ir atsakovas nesutinka su kredito sutarčių nuraukimo teisėtumu, savaime nepakanka teismo padarytai iÅ¡vadai paneigti, ypač atsižvelgus į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenimis, bendrovė nėra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinio dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad restruktÅ«rizavimas grindžiamas idėja, jog tiek iÅ¡keliant restruktÅ«rizavimo bylÄ , tiek ir restruktÅ«rizavimo proceso metu bÅ«tų visų suinteresuotų asmenų – įmonės dalyvių ir kreditorių – sutarimas dėl įmonės veiklos perspektyvų, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų sudėtinga pasiekti restruktÅ«rizavimui keliamų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011).

Taigi faktas, kad kreditoriai ir / ar pagrindinis (didžiausiÄ reikalavimÄ turintis) kreditorius neketina suteikti įmonei pagalbos, leidžia teismui pagrįstai abejoti bendrovės realiomis perspektyvomis sėkmingai pasiekti restruktÅ«rizavimu siekiamus tikslus. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pagrindinis kreditorius (bankas), kuriam pradelsti įsipareigojimai (net neįtraukiant bankui mokėtinų palÅ«kanų bei kitų banko patirtų ir atsiliepime nurodytų iÅ¡laidų) sudaro net 86 procentus visų atsakovo pradelstų skolų sumos, nesutinka su restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimu ir nenori suteikti jokių nuolaidų atsakovui, nors atsakovo restruktÅ«rizavimo metmenyse numatyta siekti Å¡io kreditoriaus nuolaidų, t. y. paskolos grÄ Å¾inimo iÅ¡dėstymo iki restruktÅ«rizavimo proceso pabaigos.

Paminėtina ir tai, kad Liteko duomenimis, dalis kitų atsakovo kreditorių (t. y. ne tik Å¡ioje byloje dalyvaujantys UAB „Baltic Trailer Rental“ ir BAB bankas Snoras) taip pat padavė teismui pareiÅ¡kimus dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad pagal Ä®RÄ® restruktÅ«rizavimo plano projektui turi pritarti kreditorių susirinkimas, o kreditorių susirinkimas pritaria restruktÅ«rizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės iÅ¡raiÅ¡kos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-904/2011), darytina iÅ¡vada, jog nėra pagrindo tikėtis sklandaus atsakovo restruktÅ«rizavimo proceso ir prioritetÄ suteikti atsakovo, kaip veikiančio rinkos dalyvio, iÅ¡saugojimui.

Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo akivaizdų nemokumÄ ir kitus nagrinėjamos bylos faktinius bei teisinius aspektus, pagrįstai atsisakė iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ pagal Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalies 3 punktÄ .PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nesuabsoliutino to fakto, kad atsakovo vadovas 2014 metais buvo pateikęs pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo. Teismas tik atkreipė dėmesį į tai, kad nuo pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos padavimo (ir atsiėmimo) iki pareiÅ¡kimo dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo bendrovės finansiniai rodikliai tik pablogėjo, o tai sudaro papildomÄ prielaidÄ abejoti įmonės ateities perspektyvomis.

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nutarties turinio taip pat matyti, kad teismas faktinę bendrovės finansinę bÅ«klę nustatė įvertinęs tiek ieÅ¡kovo pateiktus finansinės atskaitomybės, tiek ir kitus byloje esančius dokumentus. PrieÅ¡ingai nei suprato apeliantas, nutartyje padarytos iÅ¡vados nėra prieÅ¡taringos, nes teigdamas, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro kiek daugiau, nei 45 procentus įmonės turto vertės, teismas parodė ieÅ¡kovo akcentuojamo 2014 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis, tačiau iÅ¡analizavęs balanso duomenis kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, teismas pagrįstai konstatavo, jog faktiÅ¡kai bendrovė yra nemoki, nes, kaip jau buvo minėta ir Å¡ioje nutartyje, į balansÄ neįtraukti pradelsti įsipareigojimai didžiausiam kreditoriui – BAB bankui Snoras.Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieÅ¡kovui (apeliantui) nepalankų sprendimÄ , savaime nereiÅ¡kia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar vadovavosi tik vienos Å¡alies pateiktais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net iÅ¡ pačios skundžiamos nutarties turinio aiÅ¡kiai matyti, jog teismas analizavo tiek ieÅ¡kovo akcentuojamÄ 2014 m. rugsėjo 30 d. balansÄ , tiek jo pateiktus atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡us bei restruktÅ«rizavimo metmenis, iÅ¡ kurių duomenų kaip tik ir yra nustatyta balanse nurodyto turto ir įsipareigojimų sudėtis. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrovės restruktÅ«rizavimo metmenyse nurodyta, jog 2014 m. rugsėjo 30 d. paskaičiuotas grynasis pelningumas turi bÅ«ti vertinamas atsargiai, nes yra tik preliminarus ir į savikainÄ nėra įtrauktos iÅ¡laidos daliai atliktų darbų.

Taigi pats apeliantas iÅ¡ esmės patvirtino, kad minėti skaičiai yra preliminarÅ«s ir tikroji 2014 metų situacija (įmonės finansinė bÅ«klė 2014 metais) paaiÅ¡kės tik praėjus Å¡iems metams. Nepaisant pirmiau nurodytų teiginių, apeliantas atskirajame skunde kelis kartus akcentuoja 2014 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytÄ gautinÄ pelnÄ , tačiau nepateikia jokių tokio pelno realų gavimÄ patvirtinančių duomenų.Be to, paminėtina ir tai, kad restruktÅ«rizavimo metmenyse ir preliminariame plane yra nemažai prieÅ¡taravimų bei neaiÅ¡kumų: vienur teigiama, kad norima plėsti bendrovės transporto parkÄ , tačiau vėliau pripažįstama, jog pajamoms uždirbti nepilnai iÅ¡naudojamos net turimos transporto priemonės; metmenyse pažymima, kad net pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. užsakymus darbuotojų skaičius (visų pirma vairuotojų) yra per mažas, tačiau vėliau 20 darbuotojų atleidimas įvardijamas kaip veiklos optimizavimas ir nurodoma, kad Å¡iuo metu darbuotojų skaičius yra optimalus.

Be to, kaip teisingai pastebėjo kreditoriai, metmenyse ir plane be bendro pobÅ«džio teiginių apie tai, kad intensyviai bus ieÅ¡koma klientų ir bus stengiamasi iÅ¡naudoti savo intelektualinį ir gamybinį potencialÄ , nepaaiÅ¡kinta, kaip bus plečiama teikiamų paslaugų sritis ir apimtis, kodėl pardavimų apimtį iki Å¡iol nepavyko padidinti (arba ji nebuvo didinama), o iÅ¡kėlus restruktÅ«rizavimo bylÄ ji bÅ«tinai padidės.Atsakant į apelianto argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl įmonės atitikimo Ä®RÄ® 4 straipsnio sÄ lygoms, visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai egzistuoja bent viena iÅ¡ Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sÄ lygų, kurioms esant turi bÅ«ti atsisakyta iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, jog įmonė neatitinka kiekvienos iÅ¡ Ä®RÄ® 4 straipsnyje nurodytų sÄ lygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2340/2013, 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2754/2013; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1986/2014; 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-386-178/2015).

Savo ruožtu konstatavus akivaizdų bendrovės nemokumÄ (kai pradelsti įsipareigojimai net kelis kartus virÅ¡ija pusę atsakovo turto vertės), detali metmenų analizė taip pat yra netikslinga. RestruktÅ«rizavimo metmenyse nurodytų priemonių realumo įvertinimas, t. y. ar priemonės gali padėti atstatyti įmonės normaliÄ veiklÄ ir tiek sumažinti įsiskolinimus, kad bÅ«tų iÅ¡saugomas konkurencingumas, yra svarbus bÅ«tent tuo atveju, kai iÅ¡ įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio nėra akivaizdu, jog įmonė yra nemoki ir galima daryti prielaidÄ , kad jos finansiniai sunkumai yra tik laikino pobÅ«džio.Teismas restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä¯monei gali iÅ¡kelti tik jeigu pastaroji atitinka visas Ä®RÄ® 4 straipsnio sÄ lygas ir nėra įstatymo nustatytų pagrindų (Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalis), dėl kurių turėtų bÅ«ti atsisakyta pradėti restruktÅ«rizavimÄ .

Taigi teismas, kuris atsisakė kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , vadovaudamasis Ä®RÄ® nuostatomis, negali bÅ«ti laikomas pažeidžiančiu Å«kinės laisvės principÄ , kaip kad mano apeliantas.Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl atsakovo ribotos galimybės atgauti skolas iÅ¡ UAB Nordtransa ir R. B.. Liteko duomenimis, UAB Nordtransa Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 29 d.

Jokių duomenų, kad skolÄ atsakovas suspėjo susigrÄ Å¾inti iki bankroto bylos UAB Nordtransa iÅ¡kėlimo, ieÅ¡kovas nepateikė. Savo ruožtu teismui pateikta skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo sutartis, sudaryta su skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmone, savaime nepagrindžia skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo perspektyvų iÅ¡ R. B., be to, ieÅ¡kovas, 2015 m. sausio 19 d. teikdamas atskirÄ jį skundÄ , nepateikė jokių duomenų apie skolos iÅ¡ R. B. iÅ¡ieÅ¡kojimo eigÄ , nors paties apelianto teigimu, paskutinis raginimas sumokėti skolÄ R.

B. buvo iÅ¡siųstas dar 2014 m. rugsėjo 12 d. (2 t., 126–138 b. l.). Å iame kontekste primintina, kad bÅ«tent restruktÅ«rizavimo siekianti įmonė turėtų pateikti įrodymus ar bent įtikinamus argumentus apie skolų atgavimo realumÄ (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1249/2014). Be to, net ir minėtų skolų atgavimas, atsižvelgiant į jų dydį, nepakeistų iÅ¡vados dėl atsakovo nemokumo teisingumo. Remdamasis iÅ¡dėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IeÅ¡kovo atskirasis skundas netenkinamas, todėl jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ prieÅ¡ingos ginčo Å¡alies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis), be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių turėtas iÅ¡laidas bei jų dydį. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                Rasa GudžiÅ«nienė            Â