ddb3a8ae-3f83-4e09-8301-b5c2507040d2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1074-560/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06457-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.2; 44.5.2.7.; 121.18 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 23 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UADB „Ergo Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybės, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, žalos atlyginimo, trečiasis asmuo VÄ® „Automagistralė, ir n u s t a t ė :I.

Ginčo esmėIeÅ¡kovas UADB „Ergo Lietuva“ pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės 3 043,51 Lt žalos, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jo apdraustas automobilis Toyota Avensis, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. M., 2009-04-27 kelyje Vilnius-Panevėžys, ties 68 km., susidÅ«rė su staiga į kelio važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡bėgusiu laukiniu gyvÅ«nu – stirna, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė.

IeÅ¡kovas iÅ¡mokėjo draudėjui 3 043,51 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ bei LR CK 6.1015 str. pagrindu įgijo draudėjo teises į žalos atlyginimÄ . Remdamasis LR CK 6.267 str. 2 d. nuostatomis, LAT 2009-03-24 nutartyje Nr. 3K-3-138/2009, 2009-11-23 nutartyje Nr. 3K-3-509/2009 suformuluotais aiÅ¡kinimais, ieÅ¡kovas teigė, kad Å¡iÄ Å¾alÄ turi atlyginti Lietuvos valstybė. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, su kuriuo nesutiko bei prašė jį atmesti.

Teigė, kad ieÅ¡kovas nenurodė nei vienos civilinei (deliktinei) atsakomybei kilti bÅ«tinosios sÄ lygos. Neįrodžius Å¡ių sÄ lygų, valstybei nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Teigė, kad asmuo, valdęs didesnio pavojaus Å¡altinį, nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir apdairus, nes turėjo ir privalėjo numatyti bei iÅ¡vengti susidÅ«rimo su stirna. Nors, pasak vairuotojo, jis važiavo leistinu greičiu (apie 120 km per valandÄ ), tačiau pagal teisės aktus leistinas greitis nereiÅ¡kia saugaus greičio, kurį privalo pasirinkti kiekvienas vairuotojas, įvertinęs savo patirtį, eismo sÄ lygas ir kitas svarbias aplinkybes.

Atsakovo teigimu, policija eismo įvykį galimai įformino formaliai, nes surašė dokumentus pagal vairuotojo paaiÅ¡kinimÄ , tačiau neatliko iÅ¡samaus tyrimo ir nevertino maÅ¡inos greičio, stabdymo, slydimo atstumo, manevravimo. Taip pat atsakovas nesutiko su praÅ¡ymu priteisti 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, nes, pasak atsakovo, tokios palÅ«kanos gali bÅ«ti priteistos esant tik sutartinių prievolių pažeidimui. Tretysis asmuo VÄ® „Automagistralė“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurį prašė atmesti.

Nurodė, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvÅ«nų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens veiksmų arba kitų CK 6.253 str. nurodytų veiksmų, ir iÅ¡ieÅ¡koma CPK nustatyta tvarka. Atsakovui negali atsirasti turtinė prievolė atlyginti nuostolius ieÅ¡kovui, kadangi nėra civilinės atsakomybės sÄ lygų, be kurių Å¡ios atsakomybės atsiradimas yra neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus m. 3 apylinkės teismas 2011-05-04 sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ieškovo UABD „Ergo Lietuva“ naudai 3 043,51 Lt nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010-10-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 91 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė atsakovo teiginius, jog eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo neatsargumo.

Nurodė, jog byloje nebuvo surinkta įrodymų, kad susidÅ«rimo vairuotojas realiai galėjo iÅ¡vengti. OficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai bei liudytojo parodymai patvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad staiga į važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡bėgo stirna, kad vairuotojo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, kad vairuotojas nevirÅ¡ijo greičio. Å ių duomenų atsakovas nepaneigė. Be to, įvykio vietoje nebuvo pastatytas įspėjamasis ženklas „Laukiniai žvėrys“, o aplinkybė, jog eismo įvykis įvyko netoli buvusio ženklo „Laukiniai žvėrys“ galiojimo zonos pabaigos, atsižvelgiant į buvusias sÄ lygas, neįpareigojo vairuotojo imtis specialių atsargumo priemonių.

Teismas, remdamasis LAT 2009-03-24 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2009 suformuota praktika, laikė, kad nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikoma 6.267 str. 1 d. analogija, pagal kuriÄ valstybė privalo atlyginti laukinio žvėries padarytÄ Å¾alÄ net ir nesant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Teismas laikė, kad laukinio gyvÅ«no staigus iÅ¡bėgimas į keliÄ nelaikytinas nenugalima jėga, nes valstybė, kaip apdairus ir rÅ«pestingas savininkas, gali bei privalo tai numatyti, taip pat ji turi galimybes ir priemones užkirsti keliÄ neigiamoms pasekmėms, naudodama įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytas saugaus eismo priemones.

Tai, kad susidÅ«rimas įvyko dėl nenugalimos jėgos taip pat neįrodė ir atsakovas. Pažymėjo, kad artimoje kelio atkarpoje nuo 66 km iki 69 km buvo penki transporto priemonių susidÅ«rimai su laikiniais gyvÅ«nais, kas rodo, kad laukinio gyvÅ«no iÅ¡bėgimas į keliÄ nebuvo vienintelis ir galėjo bÅ«ti atsakovės numatomas, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, bÅ«dama laukinės gyvÅ«nijos ir kelio savininke, nebuvo pakankamai rÅ«pestinga ir apdairi, nesiėmė visų galimų prevencinių priemonių, t.y. atitvarų įrengimo, aktyvių perspėjamųjų ženklų įrengimo, leistino greičio reguliavimo ir pan., kad bÅ«tų iÅ¡vengta susidÅ«rimų su laukiniais gyvÅ«nais Å¡iame kelyje.

Teismo teigimu, tai, kad kelias nėra saugus, papildomai patvirtina ir vėlesni atsakovo veiksmai: 2009-11-06 pripažinimo tinkamu naudotis aktas patvirtina, kad po eismo įvykio minėto kelio 65,5-76 km ruože abiejuose kelio pusėse buvo įrengta tinklo tvora nuo žvėrių, o 68,8 km buvo pastatyta požeminė perėja laukiniams gyvÅ«nams. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl minėto eismo įvykio atsirado nuostoliai dėl automobilio sugadinimo, kuriuos atlygino ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėdamas draudėjui draudiminę iÅ¡mokÄ , todėl, remiantis LR CK 6.1015 str. 1 d. nuostatomis, ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo, kaip atsakingo už žalÄ asmens, eismo įvykio sÄ lygotų nuostolių atlyginimo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos sumos ribose.

Dėl Å¡ių aplinkybių teismas, įvertinęs duomenis apie automobilio sugadinimÄ , konstatavo, kad yra pagrindas iÅ¡ atsakovo – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės - ieÅ¡kovo UABD „Ergo Lietuva“ naudai priteisti 3 043,51 Lt nuostolių. Taip pat, atmetęs atsakovo teiginius, jog iÅ¡ valstybės negali bÅ«ti priteisiamos palÅ«kanos pagal LR CK 6.37 str., 6.210 str. nuostatas, ieÅ¡kovui priteisė 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-04 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad teismas Å¡aliÅ¡kai įvertino bylos aplinkybes – vienoms suteikdamas esminę reikÅ¡mę, o kitų nevertindamas, kas neatitinka CPK nustatytų įrodymų vertinimo principų. Pasak apelianto, kelio 66-69 km susidÅ«rimų skaičius nepatvirtina kelio 67,93 km pavojingumÄ (avaringumÄ ). Taip pat kelio ruožo pavojingumo nepagrindžia ir faktas, kad 65,50 - 76 km atkarpoje abiejose kelio pusėse buvo įrengtos tinklo tvoros nuo žvėrių, nes tvoros įrengimas laikytinas pozityviais valstybės veiksmais, kuriems esant negali kilti jokia valstybės atsakomybė.

Apelianto teigimu, faktiniais duomenimis yra nepagrįsta teismo išvada, jog valstybė realiai galėjo numatyti, kontroliuoti ir pašalinti 67,93 km susidūrimo su gyvūnu grėsmę. Pažymėjo, kad kelyje Vilnius-Panevėžys yra daugybė įspėjamųjų kelio ženklų, t. y. iš viso net 22 (kiekvienoje kelio pusėje) įspėjamieji ženklai „Laukiniai žvėrys“, todėl laikytina, kad valstybė atliko pozityvius, visus reikiamus veiksmus. Pažymėjo, kad avaringumas vertinamas pagal eismo įvykių skaičių, o ne pagal prevencines priemones, kurių pastatymas vėliau - po eismo įvykio negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad valstybė netinkamai vykdė savo kaip laukinės gyvūnijos savininko pareigas eismo įvykio metu.

Duomenų, kad prevencinės priemonės įvykio vietoje turėjo bÅ«ti įrengtos anksčiau, byloje nėra ir tokio pobÅ«džio neveikimo ieÅ¡kovas neįrodinėjo. Pažymėjo, kad Å¡ioje byloje yra sprendžiamas konkrečios žalos, atsiradusios konkrečiam automobiliui susidÅ«rus su prieÅ¡ jį staiga į keliÄ konkrečioje vietoje iÅ¡bėgusiu laukiniu žvėrimi atlyginimo klausimas. Todėl sprendžiant konkretų žalos kilimo ir jos atlyginimo klausimÄ ir įvertinant konkrečios autoįvykio vietos avaringumÄ , turėtų bÅ«ti vertinama konkrečios autoįvykio vietos statistika, konkrečios atkarpos avaringumas.

Teismas, remdamasis subjektyvia statistika, visiÅ¡kai ignoravo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 3-390 patvirtintÄ â€žAvaringųjų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodikÄ â€œ, kurios tikslas yra apibrėžti padidinto avaringumo kelio ruožo sÄ vokÄ ir atsižvelgiant į tam tikrus transporto eismo parametrus, įvertinti tokių ruožų pavojingumo laipsnį. Aptariamo kelio ruožo avaringumo ir bÅ«tinumo jį ženklinti atitinkamais kelio ženklais ar įrenginėti kitas technines priemones aplinkybės nebuvo nustatinėjamos ir liko neįrodytomis, t. y. nebuvo įrodyta, kad valstybė Å¡ioje vietoje pagal teisės aktus anksčiau privalėjo įrengti atitvarus.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Å¡alia įvykio vietos buvo galiojantis įspėjamasis kelio ženklas Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju valstybė ir jos kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į laukinių gyvÅ«nų populiacijÄ , jų migracijos ypatumus konkrečioje vietoje, ėmėsi reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užkirsta galimybė žalai atsirasti dėl laukinių gyvÅ«nų iÅ¡bėgimo į keliÄ . Be to, byloje nėra duomenų ir ieÅ¡kovas neįrodė, kad valstybė ar jos institucijos bÅ«tų pažeidusios kelių ženklinimo tvarkÄ , netinkamai taikiusi Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodikÄ ar kitus teisės aktų reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad valstybė laikydamasi teisės aktų, numatančių kelio ženklinimÄ , reikalavimų, atliko pozityvius veiksmus, kurie paneigia valstybės neteisėtÄ neveikimÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovo patirti nuostoliai negali bÅ«ti vertinami kaip nulemti atsakovo veiksmų (veikimo ar neveikimo), t. y. Å¡iuo atveju nėra priežastinio ryÅ¡io tarp valstybės veiksmų ir atsakovo nuostolių atsiradimo, todėl ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti patenkintas.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismo išvada, jog valstybė realiai galėjo numatyti 67,93 km susidūrimo su laukiniu gyvūnu grėsmę, yra nepagrįsta jokiais įrodymais, o ieškovas neįrodė, kad 67,93 km būtų įvykę daug susidūrimų su laukiniais gyvūnais, t.y. ieškovas neįrodė, kad valstybei buvo žinoma ir ji protingai galėjo iš objektyvių (statistinių ar kitų) duomenų numatyti, kad 67,93 kelio kilometras yra pavojingas ir reikia imtis specialių priemonių.

Pasak apelianto, laisvėje gyvenančio laukinio gyvÅ«no neįmanoma visiÅ¡kai sukontroliuoti ir valdyti, kaip naminio ar nelaisvėje gyvenančio laukinio gyvÅ«no, todėl valstybės, kaip laukinio gyvÅ«no savininko - vien tuo pagrindu atsakomybę kildinant tik iÅ¡ nuosavybės teisės, nesant neteisėtų, prieÅ¡ingų teisei veiksmų, t. y. nesant ženklų statymo, medžioklės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, atsakomybė negalima (t. y. ji nekyla). Pažymėjo, kad stirnos ne tik nemigruoja, bet ir apskritai yra pakankamai sėslios, o atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktus byloje esančius duomenis kelio Vilnius-Panevėžys 67,93 kilometre nėra buvę daugiau tokių susidÅ«rimų, taip pat byloje nesant duomenų apie toje vietoje esančiÄ masinę stirnų populiacijÄ ar nusistovėjusius ir kertančius keliÄ stirnų migracijos takus, pavienės stirnos iÅ¡Å¡okimas į keliÄ Å¡iuo konkrečiu atveju konkrečiame kelio ruože yra atsitiktinumas, aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti ir Å¡i force majeure aplinkybė Å¡alina atsakovo atsakomybę.

Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog vairuotojo veiksmuose nebuvo didelio neatsargumo. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 5 dalyje nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. RÅ«pestingas ir atidus vairuotojas privalo pasirinkti tokį važiavimo greitį ir bÅ«dÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę prieÅ¡ kliÅ«tį ar jÄ apvažiuoti.

Vairuotojas, kaip protingas ir rÅ«pestingas asmuo, privalo įvertinti savo automobilio technines galimybes, esamas eismo sÄ lygas, matomumÄ , savo vairavimo įgÅ«džius ir pasirinkti tokį važiavimo greitį ir bÅ«dÄ , kad nekeltų pavojaus sau, tretiesiems asmenims ir aplinkai. LR CK 6.253 str. 5 d. nustatyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma, jeigu žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo veiksmų. Nors teismas nurodė, kad vairuotojas pasirinko leistinÄ greitį ir nėra jo tyčios ar didelio neatsargumo, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad jis vairavo automobilį imdamasis visų atsargumo priemonių, kaip tai numatyta Kelių eismo taisyklių 53 punkte, kad reikalui esant galėtų tinkamai suvaldyti automobilį.

Teismas nesiaiÅ¡kino, ar vairuotojas tinkamai elgėsi saugaus eismo reikalavimų požiÅ«riu konkrečiomis aplinkybėmis, ar nustatytomis aplinkybėmis vairuotojas turėjo techninę galimybę (galėjo) iÅ¡vengti eismo įvykio, kokiu maksimaliu greičiu galėjo saugiai važiuoti transporto priemonės vairuotojas, todėl teismas padarė niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad visa atsakomybė dėl autoįvykio tenka valstybei. Pasak apelianto, tam, kad įrodyti saugaus eismo užtikrinimo kelyje pareigos nevykdymÄ , bÅ«tina įrodyti konkrečių veiksmų neatlikimÄ .

Esant tokiam pagrindui valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveiktų taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėtų veikti (LR CK 6.271 str. 4 d.). Tokiu atveju valstybės atsakomybė turėtų bÅ«ti nustatyta pagal bendrÄ sias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles (CK 6.263 str.), kuriai atsirasti bÅ«tina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ); žalÄ ; priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei patirtos žalos ryšį; kaltę (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str. 1 d., 6.272 str.2 d.).

Nagrinėjant bylÄ nebuvo nustatyta, kad kuri nors valstybės institucija bÅ«tų pažeidusi teisės aktus, bÅ«tų netinkamai vykdžiusi jam įstatymais nustatytas pareigas. Neįrodžius valstybės, kaip laukinės gyvÅ«nijos savininko neteisėtų veiksmų (neveikimo), atsakomybė negali kilti, todėl apelianto vertinimu, teismas netinkamai pritaikė CK 6.267 str. 1 d. nuostatas. Taip pat apeliantas teigė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi LAT 2009-11-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2009, kadangi faktinės aplinkybės, kurios gali turėti esminės reikÅ¡mės tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, skiriasi- skiriasi keliai, kuriuose įvyko autoįvykiai, jų ilgiai, dislokacija, gretimybės, eismo įvykių skaičius, todėl negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinti nurodytų aplinkybių kaip tapačių.

Taip pat apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju, remiantis LR CK 6.210 str. nuostatomis, negalėjo bÅ«ti priteistos 5 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos, kadangi tokios palÅ«kanos gali bÅ«ti priteistos tik esant sutartiniams, o ne deliktiniams santykiams. Trečiasis asmuo VÄ® „Automagistralė“ prisidėjo prie atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinio skundo bei prašė jį tenkinti. Taip pat trečiasis asmuo VÄ® „Automagistralė“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , su kuriuo sutiko.

Nurodė, kad teismas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus įvertino neobjektyviai, padarydamas Å¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Pažymėjo, kad kelio 66-69 km įvykusių susidÅ«rimų skaičius nepatvirtina kelio 67,93 km pavojingumo (avaringumo). Pagal nustatytÄ tvarkÄ Å¡is kelio ruožas nelaikytinas avaringu. Pažymėjo, kad kelyje Vilnius-Panevėžys iÅ¡ viso yra 22 (kiekvienoje kelio pusėje) įspėjamieji ženklai „Laukiniai žvėrys“. Eismo įvykio vietoje kelio ženklo „Laukiniai žvėrys“ galiojimas buvo kÄ tik pasibaigęs. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad valstybė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų eismo saugumui kelyje užtikrinti.

Byloje surinkti duomenys nepatvirtinta, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo avaringas ir kad buvo bÅ«tinos kažkokios specialios apsaugos priemonės eismo saugumui kelyje užtikrinti, kad atsakovas bÅ«tų pažeidęs kelių ženklinimo tvarkÄ , netinkamai taikę Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodikÄ ar kitus teisės aktus. Tai pat vėliau eismo įvykio vietoje pastatyti tinklo atitvarai neįrodo, kad kelio ruožas yra avaringas (kad ten bÅ«tų įvykę daug susidÅ«rimų su laukiniais gyvÅ«nais).

Apsauginių tvorų pastatymas pats savaime nedaro kelio avaringu, nes avaringumas vertinamas pagal įskaitinių eismo įvykių skaičių, o ne pagal prevencines priemones, kurių pastatymas vėliau - po eismo įvykio negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad valstybė netinkamai vykdė savo kaip laukinės gyvÅ«nijos savininko pareigas eismo įvykio metu. Pasak trečiojo asmens, bylÄ nagrinėjęs teismas nevertino byloje esančių duomenų apie vairuoto elgesį Å¡ioje kelio situacijoje. Tai, kad vairuotojo atžvilgiu nebuvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, neįrodo, kad vairuotojas elgėsi kaip apdairus ir rÅ«pestingas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas civilinės teisės prasme.

Byloje esantis vairuotojo paaiÅ¡kinimas patvirtina, kad didelę vairavimo patirtį turintis asmuo, kuris ilgÄ laiko tarpÄ po kelis kartus per savaitę važiuoja tuo pačiu keliu ir iÅ¡ 22 jame esančių įspėjamųjų kelio ženklų mato tik 3-4, kuris pamatęs įspėjamÄ jį kelio ženklÄ nesiima jokių ypatingų saugumo priemonių, nesielgia kaip apdarus ir rÅ«pestingas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas. Tad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vairuotojo neatsargumas nebuvo įrodytas.

Tuo tarpu atsakovas pažymėjo, kad laikydamasis teisė aktų reikalavimų, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra ir negali bÅ«ti priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundÄ sutinkama su apelianto nuomone, jog nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti kaip precedentas taikoma LAT 2009-03-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2009. IeÅ¡kovas UADB „Ergo Lietuva“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį prašė atmesti.

Nurodė, kad, remiantis LR CK 6.267 str. nuostatomis, LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2009 pateiktais paaiÅ¡kinimais, už laukinio gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ turi atlyginti valstybė be kaltės. Teigė, kad apeliacinio skundo argumentai, jog valstybė ėmėsi visų priemonių, kad kelio atkarpa, kurioje įvyko eismo įvykis, bÅ«tų saugi, kad joje nepasikartotų nuolatiniai susidÅ«rimo su laukiniais gyvÅ«nais, neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad pagal turimus duomenis, 68 kelio kilometre, ar artimame jam kilometre, vien 2008 m. rugsėjo mėn. įvyko 3 susidÅ«rimai su laukiniais gyvÅ«nais, o per 2006-2009 m. 66-99 kelio km užfiksuoti 47 susidÅ«rimai su laukiniais gyvÅ«nais.

Byloje nebuvo ginčo, jog eismo įvykio vietoje apskritai nebuvo jokių prevencinių eismo organizavimo priemonių. Tik 2009 m. lapkričio mėn. abiejose Å¡io kelio pusėse buvo įrengtos tinklo tvoros apsaugoti nuo laukinių žvėrių iÅ¡bėgimo į Å¡iÄ intensyvaus eismo magistralę, o 68,8 km, t.y. visai artimai kelio atkarpai, kurioje įvyko Å¡is eismo įvykis, buvo įrengta požeminė laukinių žvėrių perėja. Pasak ieÅ¡kovo Å¡ie veiksmai buvo atlikti per vėlai, ir tai sÄ lygojo atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė neveikimu, atsiradimÄ .

Pasak ieÅ¡kovo, byloje esantys duomenys apie įvykusių eismo įvykių dėl susidÅ«rimo su laukiniais gyvÅ«nais kiekį liudija, kad Å¡is kelias yra ypatingai pavojingas tokių eismo įvykių prasme. IeÅ¡kovas teigė, kad pagal teismų suformuotÄ praktikÄ avaringų kelio ruožų metodikos buvimas bei tai, kad aktuali kelio atkarpa pagal metodikÄ nėra priskirtina prie pavojingų, savaime nesudaro pagrindo nekilti atsakovo civilinei atsakomybei, o valstybė kaip apdairi ir rÅ«pestinga savininkė, turėdama tokiÄ statistikÄ , privalėjo numatyti laukinių gyvÅ«nų iÅ¡bėgimÄ Ä¯ keliÄ ir turėjo pareigÄ imtis priemonių tai kontroliuoti: anksčiau statyti specialius atitvarus, kelio ženklus ir užkirsti keliÄ kilti tokioms neigiamoms pasekmėms.

Be to, Å¡ioje metodikoje iÅ¡ esmės atsižvelgiama į eismo įvykių tam tikrame kelio ruože skaičių, kuriame žuvo ar buvo sužaloti žmonės, tuo tarpu, Konstitucija kaip vienÄ iÅ¡ saugotinų ir ginamų vertybių, ne abejotinai, laiko ir asmens nuosavybę ir Å¡ios vertybės atžvilgiu laukiniai žvėrys, kaip valstybės turtas, negali bÅ«ti saugomi prioritetiÅ¡kai. IeÅ¡kovas nesutinka su apelianto teiginiais, kad staigus stirnos pasirodymas kelyje negalėjo bÅ«ti numatytas ir turi bÅ«ti vertinamas kaip nenugalimos jėgos aplinkybė.

Pagal duomenis tai yra nuolatinis reiÅ¡kinys, turintis tendencijÄ , todėl jo negalima pavadinti neprognozuojamu ar nekontroliuojamu, juo labiau, kad atsakovas jį ėmėsi suvaldyti, tačiau tai buvo atlikta per vėlai. Pažymėjo, kad pagal LR CK 6.267 str. 1 d. asmuo nuo civilinės atsakomybės gali bÅ«ti atleistas tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nukentėjusio asmens didelio neatsargumo. Civilinėje byloje esanti eismo įvykio medžiaga iÅ¡ esmės patvirtina, kad vairuotojas jokių kelių eismo taisyklių prieÅ¡ susidurdamas su staiga į keliÄ iÅ¡bėgusia stirna nepažeidė.

Jokių kitų duomenų, kad vairuotojo veiksmai galėjo turėti įtakos eismo įvykio kilimui, civilinėje byloje nėra, todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovo samprotavimus dėl vairuotojo didelio neatsargumo. Pasak ieškovo teismas nepažeisdamas CPK nuostatų, pagrįstai vadovavosi LAT civilinėse bylose Nr. 3K-3-2009 bei 3K-3-138/2009 priimtais precedentais. Taip pat teismas tinkamai taikė LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d. nuostatas ir teisėtai priteisė 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosApeliacinis skundas tenkintinas.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-04 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo atmesti. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2009-03-12 A.

M. ir UADB „Ergo Lietuva“ sudarė savanoriÅ¡kÄ transporto priemonės draudimo sutartį, kuria vienerių metų terminui nuo 2009-03-19 iki 2010-03-18 buvo apdraustas automobilis Toyota Avensis, v.n. (duomenys neskelbtini) 2009-04-27 05:20 kelyje Vilnius-Panevėžys (kairė pusė) 67,93 km įvyko eismo įvykis, kurio metu A. M. vairuojama transporto priemonė Toyota Avensis, v.n. (duomenys neskelbtini) susidÅ«rė su į keliÄ staiga iÅ¡bėgusiu laukiniu gyvÅ«nu – stirna. IeÅ¡kovas UADB „Ergo Lietuva“ minėtÄ eismo įvykį pripažino draudiminiu ir iÅ¡mokėjo draudėjui 3 043,51 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato poskyrio virÅ¡ininkas N. B. 2009-04-27 priėmė nutarimÄ atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ A. M. atžvilgiu, konstatavus, kad A. M. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. IeÅ¡kovas UADB „Ergo Lietuva“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį Lietuvos valstybei dėl 3 045,51 Lt žalos atlyginimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas skundžiamu 2011-05-04 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, iÅ¡ esmės konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikoma 6.267 str. 1 d. analogija, pagal kuriÄ valstybė privalo atlyginti laukinio žvėries padarytÄ Å¾alÄ net ir nesant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo; taip pat teismas atmetė atsakovo teiginius, jog eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo neatsargumo bei konstatavo, kad laukinio gyvÅ«no staigus iÅ¡bėgimas į keliÄ nelaikytinas nenugalima jėga, nes valstybė, kaip apdairus ir rÅ«pestingas savininkas, gali bei privalo tai numatyti, taip pat ji turi galimybes ir priemones užkirsti keliÄ neigiamoms pasekmėms, naudodama įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytas saugaus eismo priemones, o tos aplinkybės, jog kelio atkarpoje nuo 66 iki 69 km buvo penki transporto susidÅ«rimai su laukiniais gyvÅ«nai bei kad po eismo įvykio Å¡ioje vietoje buvo įrengta tinklo tvora nuo žvėrių bei pastatyta požeminė perėja laukiniams gyvÅ«nams, patvirtina, kad kelias nebuvo saugus ir kad laukinio gyvÅ«no iÅ¡bėgimas į keliÄ nebuvo vienintelis.

Pažymėtina, kad atsakomybės už gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ bendrasis reglamentavimas pateiktas CK 6.267 str. Å io straipsnio 2 d. nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2009-03-24 ir 2009-11-23 nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-138/2009 ir Nr. 3K-3-509/2009, kurias nurodė ieÅ¡kovas bei kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, konstatuota, kad, sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, pagal analogijÄ taikytina CK 6.267 str. 1 d.

Tačiau vėlesnėje jurisprudencijoje kasacinis teismas detalizavo įstatymo analogijos taikymo laukinių žvėrių žalos atlyginimo civiliniams teisiniams santykiams galimybę bei sÄ lygas, ir nurodė, kad CK 6.267 str. 1 d. įtvirtintas atsakomybės už naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ teisinis reglamentavimas (Å¡ios atsakomybės ypatybė yra ta, kad už nurodytų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ savininkas (valdytojas) atsako be kaltės), sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, netaikoma Å¡ios teisės normos specialioji nuostata dėl atsakomybės be kaltės. CK 6.267 str. 1 d. nustatyta atsakomybė už gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ taikytina nustatant visas CK 6.246–6.249 str.

įtvirtintas bÅ«tinÄ sias civilinei atsakomybei kilti sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-07-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011). Kasacinis teismas analogiÅ¡kÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo 2011-10-04 ir nurodė, kad kaip precedentu reikia vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-21 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011, ir konstatavo, kad valstybės civilinei atsakomybei už laukinio gyvÅ«no eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ taikyti nustatytinos visos CK 6.246–6.249 str.

įtvirtintos bÅ«tinosios civilinei atsakomybei kilti sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi vėliausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, pagal kuriÄ už laukinio gyvÅ«no (laukinio žvėries) eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ valstybė, bÅ«dama Å¡io laukinio gyvÅ«no savininke, privalėtų atsakyti, tačiau tik nustačius visas bÅ«tinas jos civilinei atsakomybei kilti sÄ lygas.

Pažymėtina, kad net griežtosios atsakomybės atveju žalÄ patyrusiam asmeniui nepakanka įrodyti tik žalÄ (nuostolius) tam, kad atsirastų skolininko pareiga atlyginti kitos Å¡alies nuostolius. Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , žalÄ , priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos bei atsakovo kaltę turi įrodyti ieÅ¡kovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas atsakovo deliktinės atsakomybės sÄ lygų neįrodė.IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė neveikimu, kadangi statistiniai duomenys, jog vien per 2008 m. rugsėjo mėnesį Å¡ioje atkarpoje įvyko 3 susidÅ«rimai su laukiniais gyvÅ«nais, o per 2006-2009 m. 66-99 kelio km. užfiksuoti 47 susidÅ«rimai su laukiniais gyvÅ«nais, rodė, kad kelias yra nesaugus ir atsakovas, kaip laukinės gyvÅ«nijos savininkas, privalėjo numatyti laukinių gyvÅ«nų iÅ¡bėgimÄ Ä¯ keliÄ ir turėjo pareigÄ imtis priemonių tai kontroliuoti (imtis prevencinių eismo organizavimo priemonių).

Å ių priemonių valstybė ėmėsi tik po nagrinėjamo įvykio, kas, pasak ieÅ¡kovo, ir rodo atsakovo neteisėtus veiksmus. Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio metu eismo įvykio vietoje nebuvo galiojančio kelio ženklo, įspėjančio apie pavojų susidurti su laukiniu gyvÅ«nu, nebuvo įrengta metalinė tvora nuo laukinių gyvÅ«nų, tačiau tai, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus bei priteisti ieÅ¡kovo reikalaujamÄ Å¾alos atlyginimÄ . Byloje surinkti duomenys, prieÅ¡ingai nei tÄ nurodė pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo avaringas ir kad buvo bÅ«tinos kažkokios specialios apsaugos priemonės eismo saugumui kelyje užtikrinti.

Taip pat, remiantis bylos įrodymais, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nesiėmė pakankamų priemonių stirnų populiacijai reguliuoti ar kad valstybė ar jos institucijos bÅ«tų pažeidusios kelių ženklinimo tvarkÄ , teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl laukinio gyvÅ«no – stirnos – savininko atsakomybės, konkrečiai – dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, iÅ¡vengti, pakankamumo, Å¡ioje byloje turi bÅ«ti atsižvelgiama į situacijÄ toje kelio vietoje, kuriame įvyko eismo įvykis, o ne visame kelyje Vilnius – Panevėžys ar jo didelėje atkarpoje, todėl ieÅ¡kovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikta bendro pobÅ«džio informacija apie transporto priemonių susidÅ«rimus su laukiniais gyvÅ«nais per gan ilgÄ laiko tarpÄ (nuo 2006-05-01 iki 2009-05-01) bei ganėtinai didelėje Vilnius – Panevėžys kelio dalyje (66-99 km.) nesudaro pagrindo teigti, kad eismo įvykio vieta buvo avaringa ar kad valstybė nereagavo į pasikartojančius eismo įvykius su laukiniais gyvÅ«nais ir nesiėmė priemonių užkirsti tam kelio.

PrieÅ¡ingai nei laikė pirmosios instancijos teismas, to nepatvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Nors iÅ¡ ieÅ¡kovo teismui pateiktos informacijos seka, kad kelio Vilnius – Panevėžys atkarpoje nuo 66 iki 69 km per 2007-2008 buvo užfiksuoti 5 transporto priemonių susidÅ«rimai su laukiniais gyvÅ«nais, tačiau iÅ¡ Å¡ios pažymos kartu seka, jog 67-68 kilometre (Å¡ioje byloje nagrinėjamas eismo įvykis įvyko 67,93 km) per 2007-2008 metus buvo užfiksuoti vos 2 eismo įvykiai, kas taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog eismo įvykio vieta buvo iÅ¡skirtinai nesaugi ir kad atsakovas dar iki nagrinėjamo eismo įvykio turėjo imtis kokių nors papildomų, bÅ«tinų priemonių, siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog kelio avaringumÄ (nesaugumÄ ) patvirtina ir tas faktas, kad neužilgus po eismo įvykio kelio abiejuose pusėse buvo įrengta tinklo tvora nuo žvėrių, o 68,8 km buvo pastatyta požeminė perėja laukiniams gyvÅ«nams. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog Å¡ie įrenginiai buvo pastatyti, siekiant paÅ¡alinti didelį kelio avaringumÄ , nesaugumÄ . Vien tas faktas, kad čia buvo nutiesta tinklo tvora, įrengtas praėjimas laukiniams gyvÅ«nams, neįrodo, jog kelio 67,93 km buvo pavojingas, ar kad ten buvo įvykę daug susidÅ«rimų su laukiniais gyvÅ«nais, ir kad valstybė Å¡ių priemonių turėjo imtis ganėtinai anksčiau, todėl tvoros įrengimas, teismo vertinimu, laikytinas pozityviais valstybės veiksmais, už kuriuos valstybei negali kilti atsakomybė.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, visiÅ¡kai nesirėmė Avaringųjų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodika. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Avaringųjų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodika nėra tinkamas įrodymas atsakovo neveikimui paneigti, nes ji nėra paskelbta valstybės žiniose, kaip to reikalauja įstatymai. Pažymėtina ir tai, kad pagal nurodytÄ metodikÄ eismo įvykis suprantamas kaip įvykis kelyje, kurio metu dalyvaujant judančiai transporto priemonei žuvo ir (ar) buvo sužeista žmonių (Metodikos 2.2. p.).

Kadangi nagrinėjamo įvykio atveju nežuvo ir nebuvo sužeista žmonių, jis nepatenka į Metodikos reguliavimo sferÄ , todėl Å¡ia metodika remtis negalima. Visgi tai nepaneigia atsakovo pagrįstų argumentų, jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp valstybės veiksmų (neveikimo) ir patirtos žalos, ir tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad valstybė dar iki nagrinėjamo eismo įvykio kilimo minėtoje kelio Vilnius – Panevėžys atkarpoje turėjo imtis kokių nors papildomų prevencinių, apsaugos nuo laukinių žvėrių iÅ¡bėgimo į keliÄ priemonių.

Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl valstybės, kaip laukinio žvėries savininko, atsakomybės, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, iÅ¡vengti pakankamumo, be kita ko turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į laukinių žvėrių, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifikÄ ir ribotas tokių žvėrių savininko galimybes juos valdyti, nes akivaizdu, kad laukinių žvėrių savininko galimybė valdyti Å¡iuos žvėris ir naminių gyvÅ«nų savininko arba asmens, kurio žinioje yra laukiniai gyvÅ«nai, galimybės valdyti bei kontroliuoti tokiu gyvÅ«nus, kad jie nesukeltų žalos, skiriasi.

Byloje nėra įrodymų, jog kelio ruoÅ¾Ä , kuriame įvyko eismo įvykis, kerta laukinių gyvÅ«nų migracijos takai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucija įpareigoja valstybę ne tik užtikrinti saugias eismo sÄ lygas, bet ir užtikrinti, rÅ«pintis natÅ«ralios gamtinės aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiÅ«rėti, kad su saiku bÅ«tų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos iÅ¡tekliai, teismo vertinimu, ieÅ¡kovo teiginius dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – neveikimo paneigia ir atsakovo įgaliotų asmenų priimti teisės aktai ir programos, skirtos laukinių gyvÅ«nų apsaugai ir saugiam eismui užtikrinti, t.y.

LR Laukinės gyvÅ«nijos įstatymas, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, LR Kelių įstatymas, Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155. Be to, atsakovas yra priėmęs 2000-06-27 LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, nustatančias medžiojamųjų gyvÅ«nų rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡Ä ir Å¡ių gyvÅ«nų medžioklės terminus, medžioklės bÅ«dus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvÅ«nų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sÄ raÅ¡Ä ir kt., kas rodo, kad valstybė ėmėsi pozityvių veiksmų, reglamentuojant laukinę gyvÅ«nijÄ bei nustatant reikalavimus eismo dalyviams.

Be to, visi eismo dalyviai turi bendro pobÅ«džio pareigÄ elgti atidžiai ir rÅ«pestingai, vairuoti maksimaliai prisiderinant prie konkrečių vairavimo sÄ lygų ir pasirenkant kiek įmanoma saugesnį greitį. Vairuotojas privalo važiuoti ne tik nevirÅ¡ydamas maksimaliai leistino greičio, bet, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti ir į važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (Kelių eismo taisyklių 19 p., 133 p., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko ankstų rytÄ , miÅ¡kingoje teritorijoje, netoli nuo buvusio įspėjamojo ženklo „Laukiniai žvėrys“ galiojimo zonos pabaigos, pagal vairuotojo paaiÅ¡kinimus, jis tuo metu važiavo 120 km/h greičiu, Å¡iuo keliu važiuoja jau ilgÄ laikÄ kelis kartus per savaitę, bet visame kelyje matė vos 3-4 įspėjamuosius ženklus „Laukiniais žvėrys“, kurių veikimo zonoje nesiima jokių ypatingų saugumo priemonių, nesumažina greičio.

Teismo nuomone Å¡ie faktiniai duomenys, atsižvelgiant į vairavimo sÄ lygas, į vairuotojo pasirinktÄ greitį, kuris, nors ir nevirÅ¡ijo leistinos ribos, tačiau nereiÅ¡kia, kad atitiko saugaus eismo reikalavimus, teikia pagrindÄ konstatuoti, kad Å¡iai bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingo eismo įvykio metu automobilio vairuotojas nebuvo toks rÅ«pestingas ir atidus, koks turėjo bÅ«ti.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryÅ¡io tarp veiksmų ir patirtos žalos, todėl nėra pagrindo konstatuoti valstybės deliktinės atsakomybės bei pareigos atlyginti ieÅ¡kovui jo patirtus nuostolius (žalÄ ).

PrieÅ¡ingi pirmosios instancijos teismo argumentai, kad valstybė, kaip rÅ«pestinga ir atidi savininkė, galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvÅ«nų iÅ¡bėgimÄ Ä¯ keliÄ , imtis pakankamų priemonių tai kontroliuoti, o jai Å¡ios pareigos neįvykdžius, ji, kaip laukinės gyvÅ«nijos savininkė, privalo atlyginti laukinio žvėries padarytÄ Å¾alÄ asmens turtui, nėra pagrįsti bylos įrodymais, jie padaryti netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, todėl, nenustačius atsakovo Lietuvos valstybės deliktinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovo UADB „Ergo Lietuva“ ieÅ¡kinys atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atmestinas.Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teisme Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos perskirstytinos.

Pagal LR CPK 93 str. 1 d. nuostatas, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antros Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, jo praÅ¡ymas priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atmestinas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo VÄ® „Automagistralė“ patyrė 750 Lt iÅ¡laidų už advokato teisines konsultacijas, atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ , kuriuos, atmetus ieÅ¡kinį prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo (b.l. 107-112).

Trečiojo asmens patirtos iÅ¡laidos pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, jos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodyto maksimalaus dydžio, todėl 750 Lt priteistini iÅ¡ ieÅ¡kovo. Be to, trečiasis asmuo VÄ® „Automagistralė“ pateikė praÅ¡ymÄ , patenkinus apeliacinį skundÄ ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bei atmetus pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, priteisti jo patirtas iÅ¡laidas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme – 1 050 Lt.

IÅ¡ pateikto atliktų darbų sÄ raÅ¡o seka, kad Å¡iÄ sumÄ sudaro 750 Lt atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas, 150 Lt prisidėjimo prie apeliacinio skundo parengimas bei 150 Lt atstovavimas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintus maksimalius priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) dydžius, į tai, kad apeliacinis skundas buvo iÅ¡nagrinėtas raÅ¡ytinio proceso tvarka, Å¡is trečiojo asmens VÄ® „Automagistralė“ praÅ¡ymas, tenkintinas iÅ¡ dalies, t.y. priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo 750 Lt iÅ¡laidų už atsiliepimo parengimÄ , o kitoje dalyje jo praÅ¡ymÄ atmetant, kadangi praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas už prisidėjimo prie apeliacinio skundo parengimÄ bei atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme yra nepagrįstas.

Viso iÅ¡ ieÅ¡kovo UADB „Ergo Lietuva“ trečiajam asmeniui VÄ® „Automagistralė“ priteistina 1 500 Lt patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 329-330 str., teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :             atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundÄ patenkinti.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo UADB „Ergo Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos atlyginimo atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UADB „Ergo Lietuva“ (į.k. 110012799) trečiojo asmens VÄ® „Automagistralė“ (į.k. 181270531) naudai 1 500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjas                                                                                             Dainius Rinkevičius