ddb33b29-3490-4dfc-9896-e436fe23c7f6 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-884-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42053-2015-1    Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2016 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo R. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1-599/2016 pagal pareiÅ¡kėjo R.

K. skundÄ dėl antstolės B. P. veiksmų, iÅ¡ieÅ¡kotojai – R. K. bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                                          I. Ginčo esmė pareiÅ¡kėjas R. K. skundu prašė panaikinti 2015 m. lapkričio 6 d. patvarkymÄ dėl specialisto kandidatÅ«ros. Nurodė, kad patvarkyme gausu trÅ«kumų ir netikslumų.

Antstolė patvarkyme pirma nurodydama pareiÅ¡kėjo pavardę, o tik vėliau vardÄ , pažeidė CK 3.282 straipsnio reikalvimus. Patvarkyme nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas privalo susilaikyti nuo bendravimo su sÅ«numi kitomis sÄ lygomis ir tvarka, nei nustatyta vykdomajame raÅ¡te, tačiau Å¡is antstolės teiginys nepagrįstas, nes tokia nuostata vykdomajame raÅ¡te nėra įraÅ¡yta. Priimtame patvarkyme antstolė vietoj sÄ vokos „tarpininkavimas“ vartoja sÄ vokÄ â€ždalyvavimas“, vietoje „bendravimas“ vartojama sÄ voka „matymasis“, taip iÅ¡kreipiant teismo sprendime įtvirtintas nuostatas.

Antstolės patvarkyme keliamas klausimas dėl Teisės psichologų kontoros paskirto psichologo dalyvavimo pareiÅ¡kėjo ir sÅ«naus matymosi metu, nepagrįstas, nes teismo sprendimu įtvirtinta, kad dėl specialisto susitaria tėvai, o tėvams nesutariant, specialistÄ paskiria Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Patvarkyme nurodyto specialisto dalyvavimas nėra įtvirtintas teismo sprendime. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nevykdo teismo sprendimo, nes nepaskiria specialisto, kuris tarpininkautų pareiÅ¡kėjo ir sÅ«naus bendravime.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba pasiÅ«lė kreiptis į Teisės psichologų kontorÄ , tačiau tarnyba turėtų paskirti specialistÄ , o ne pasiÅ«lyti, pasiÅ«lytas turėtų bÅ«ti specialistas, o ne kontora. Paskirta teisės psichologų kontora nenustato pareiÅ¡kėjo susitikimų su sÅ«numi laiko, vietos, sÄ lygų, o tik siÅ«lo tėvams individualiai, t. y. be vaiko, lankytis psichologų konsultacijose, siekiant sukurti tinkamÄ tėčio ir sÅ«naus bendravimui psichologinį klimatÄ . Antstolė B.

P. 2015 m. lapkričio 26 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Nurodė, kad vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0171/15/03454 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m rugsėjo 2 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. N2-6217-101/2012 dėl skolininko R. K. bendravimo su sÅ«numi A. K. tvarkos. Nutartimi nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu skolininkas su sÅ«numi bendrauja tarpininkaujant Å¡eimos psichologui / psichoterapeutui, pagal Å¡io specialisto sudarytÄ planÄ , paskirtÄ grafikÄ bei jo numatytoje vietoje.

IÅ¡ieÅ¡kotojai ir skolininkui nesusitarus dėl specialisto, skolininko bendravimas su sÅ«numi turi vykti su Vaikų teisių apsaugos skyriaus iÅ¡ieÅ¡kotojos ir skolininko nurodyto specialisto pagalba, Å¡is nurodymas skolininkui ir iÅ¡ieÅ¡kotojai yra privalomas. IÅ¡ieÅ¡kotoja įpareigojama užtikrinti sÅ«naus atvykimÄ specialisto nurodytu laiku ir vietoje, tokia bendravimo tvarka yra nustatoma iki abu tėvai sutars, jog psichologo dalyvavimas nėra bÅ«tinas. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis neprivalo susilaikyti nuo bendravimo tvarkos, kuri nustatyta vykdomajame dokumente, bei gali matytis su sÅ«numi be specialisto dalyvavimo, neatitinka teismo sprendimo esmės ir jo sÅ«naus interesų ir yra nepagrįsti.

IÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarties turinio, matyti, jog pagrįstai nustatyta, kad skolininko ir jo sÅ«naus bendravimas galimas tik dalyvaujant specialistui. Minėto vykdomojo dokumento pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 171/15/03455, kurioje 2015 m. rugsėjo 22 d. priimtas Patvarkymas Nr. 0171/15/03455/Ä®P Dėl įpareigojimo sudaryti sÄ lygas laikytis teismo nustatytos tvarkos ir Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo įpareigotas sudaryti visas sÄ lygas skolininkui ir jo sÅ«nui bendrauti vykdomajame dokumente nustatyta tvarka.

IÅ¡ Vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo gauta informacija raÅ¡tu apie tai, kad skolininkui ir iÅ¡ieÅ¡kotojai nesutarus dėl galinčio teikti paslaugas psichologo, Vaiko teisių apsaugos skyriuje vyko pokalbiai dėl abiems Å¡alims priimtino specialisto skyrimo bei joms buvo rekomenduota kreiptis į Teisės psichologų kontorÄ . Å alys buvo informuotos apie tai, jog Vaiko teisų apsaugos skyriaus veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumato prievartos priemonių, kurios įpareigotų vaiko tėvus tartis vaikų auklėjimo klausimais, o skyriaus veiksmai gali bÅ«ti tik pedagoginio ir konsultacinio pobÅ«džio.

Vaiko teisių apsaugos skyrius dėjo visas nuo jo priklausančias pastangas užtikrinti vykdomojo dokumento vykdymÄ , t. y. taip, kaip numatyta vykdomajame dokumente, nurodė specialistus, tačiau Å¡alims nepasiekus susitarimo dėl specialisto, jo siÅ«lomų bendravimo su vaiku sÄ lygų, rekomendavo kreiptis į Teisės psichologų kontorÄ , dėl kurios kandidatÅ«ros susitarimas tarp tėvų taip pat nėra pasiektas, taigi, jog vykdomasis dokumentas nėra vykdomas dėl to, kad Å¡alys nesusitarė dėl specialisto paskyrimo.

Å is vykdomasis dokumentas yra vykdomas siekiant užtikrinti vaiko interesus, skolininkui leidžiant bendrauti su juo tik dalyvaujant specialistui. Skolininkui ir iÅ¡ieÅ¡kotojai nesutarus dėl specialisto, yra užkertamas kelias pasiekti kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodytÄ tikslÄ , t. y. atkurti normalų skolininko ir jo sÅ«naus emocinį ryšį bei kartu apsaugoti vaiko interesus, skolininkui bendraujant su sÅ«numi, todėl antstolė pagrįstai priėmė skundžiamÄ patvarkymÄ . Psichologas yra tinkamas subjektas teismo sprendime nurodytiems tikslams pasiekti, todėl teisės psichologų kontoroje dirbančių psichologų kandidatÅ«ra galėtų netikti tik dėl prastos kvalifikacijos, Å¡aliÅ¡kumo ar pan., tačiau skolininkas skunde apie tai neužsimena, o tik savo naudai pateikia vykdomojo dokumento vykdymo aiÅ¡kinimÄ , kuris neatitinka teismo sprendimo tikslų.

Skolininko skundo tikslas akivaizdžiai neatitinka nei skolininko, nei jo sÅ«naus interesų, kadangi skolininkas turėtų bÅ«ti suinteresuotas kuo greičiau atkurti normalų emocinį ryšį su savo sÅ«numi, tačiau skolininkas ne tik nebendradarbiavo su antstole ir nepateikė jokios jam tinkančios specialisto kandidatÅ«ros, bet apskundė antstolės patvarkymÄ , skunde nurodyti argumentai yra ne esminiai teismo sprendimo tikslui pasiekti, todėl manytina, jog skolininkas sÄ moningai vengia bendradarbiauti su antstole.

Antstolė nurodė, jog skolininkui 2015 m. rugsėjo 28 d. buvo įteiktas 2015 m. rugsėjo 22 d. Patvarkymas Nr. 0171/15/03454/ĮP Dėl įpareigojimo laikytis teismo nustatytos tvarkos, kuriuo skolininkas buvo įpareigotas laikytis vykdomajame dokumente nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos, tačiau skolininkas nesilaikė teismo sprendime nustatytos tvarkos, t. y. 2015 m. spalio 14 d. susitiko su savo sūnumi mokymosi įstaigoje. Skolininkas nurodo, kad antstolė šališka jo atžvilgiu, tačiau nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių antstolio nušalinimo pagrindus.

PaaiÅ¡kino, jog antstolės kontoroje yra sudaryti skolininkų sÄ raÅ¡ai, kuriuose pirma raÅ¡oma pavardė, o tik paskui vardas, nes atliekant vykdymo veiksmus, skolininkas yra identifikuojamas pagal pavardę, o ne vardÄ , skolininko argumentai dėl jo vardo ir pavardės raÅ¡ymo yra ne tik neesminiai, bet ir neteisingi. IÅ¡ieÅ¡kotoja R. K. atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti samprotavimai dėl antstolės patvarkymo panaikinimo yra grindžiami vien asmeninėmis pareiÅ¡kėjo interpretacijomis, kurios nereikÅ¡mingos vertinant antstolės priimto Patvarkymo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ .

IÅ¡ skunde dėstomos pareiÅ¡kėjo pozicijos matyti, jog pareiÅ¡kėjas kabinėjasi prie žodžių, sÄ moningai ignoruodamas sprendimo esmę. Antstolė vykdo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , iÅ¡duotÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012m. lapkričio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-6217-101/2012 m. (pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi) pagrindu. Sprendimu buvo nustatyta pareiÅ¡kėjo ir jo sÅ«naus bendravimo tvarka, kurios laikytis privalo tiek pareiÅ¡kėjas, tiek iÅ¡ieÅ¡kotoja.

Sprendimu nustačius konkrečiÄ pareiÅ¡kėjo ir jo sÅ«naus bendravimo tvarkÄ , buvo nustatyta, jog tokia tvarka apima visus tėvo ir sÅ«naus bendravimo atvejus, susiklosčiusius ateityje, t. y. jokių iÅ¡imčių dėl sprendimu nustatytų imperatyvų negali bÅ«ti nei pareiÅ¡kėjui, nei iÅ¡ieÅ¡kotojai, todėl pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyta pozicija, kad jo manymu teismo nustatyta bendravimo tvarka neva tai neapima visų jo ir jo sÅ«naus bendravimo atvejų ir kad jis su sÅ«numi tam tikrais atvejais gali bendrauti kitokia tvarka yra visiÅ¡kai nepagrįsta.

Å iuo atveju konkreti pareiÅ¡kėjo ir sÅ«naus bendravimo tvarka buvo nustatyta vadovaujantis iÅ¡skirtinai vien tik vaiko interesais, tačiau pareiÅ¡kėjas ignoruoja vaiko interesus, aiÅ¡kindamas atskirus žodžius tik sau naudinga linkme, nors teismo sprendimas yra vientisas aktas, todėl rezoliucinę dalį interpretuojant atsietai nuo dėstomosios dalies iÅ¡kreipiama jo esmė bei prasmė. PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog vietoje žodžių „tarpininkaujant“ ir „bendraujant“ pavartoti žodžiai „dalyvaujant“ bei „matant“ niekaip nepagrindžia Patvarkymo neteisėtumo bei nepagrįstumo, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo ir jo sÅ«naus bendravimo tvarkos, vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, jog pareiÅ¡kėjo bendravimo tvarka su sÅ«numi yra nustatoma per psichologÄ iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra bÅ«tinas.

IÅ¡ieÅ¡kotoja taip pat nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. N2-1266-897/2015 dėl pareiÅ¡kėjo tėvo valdžios apribojimo, kadangi pareiÅ¡kėjo sÅ«nus neigiamai reaguoja į pareiÅ¡kėjÄ , nes Å¡is kelia jam baimę ir neigiamus iÅ¡gyvenimus, todėl vykdomajame raÅ¡te nurodyta sÄ voka „bendravimas“ reiÅ¡kia ne vien tik pasikalbėjimÄ , bet ir bet kokį buvimÄ vaiko akiratyje tokiu bÅ«du keliant Å¡iam baimę ir iÅ¡gÄ stį. Be to, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis besÄ lygiÅ¡kai vykdo sprendimÄ yra nepagrįstas, nes vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas matosi ir bendrauja su sÅ«numi nedalyvaujant ir net netarpininkaujant psichologui/psichiatrui.

PareiÅ¡kėjo bandymų pasimatyti bei bendrauti su sÅ«numi bÅ«ta ir daugiau, kas aiÅ¡kiai rodo pareiÅ¡kėjo piktybiÅ¡kÄ sprendimo ignoravimÄ bei visiÅ¡kÄ abejingumÄ vaiko patiriamoms emocijoms, skundas dėl patvarkymo tėra dar vienas bandymas vilkinti vykdymo procesÄ bei piktnaudžiauti turimomis teisėmis. PareiÅ¡kėjo skunde dėstomi nusiskundimai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nėra susiję su bÅ«tent pareiÅ¡kėjui adresuotu Patvarkymu ir nerodo skundžiamo Patvarkymo neteisėtumo.

Pats pareiÅ¡kėjas yra gavęs vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , kuriame skolininku nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo visas objektyvias galimybes kreiptis į antstolį ir siekti, jog bÅ«tų užtikrintas jo ir sÅ«naus bendravimas, todėl Å¡iuo atveju tik dėl paties pareiÅ¡kėjo veiksmų nėra paskirtas konkretus psichologas/psichoterapeutas, nes bÅ«tent pareiÅ¡kėjas atsisakė psichiatro L. S., kurį laikÄ stebėjusio jo ir sÅ«naus bendravimÄ , ir nesutiko sudaryti triÅ¡alės sutarties su Teisės psichologų kontora.

Visi pareiÅ¡kėjo dėstomi teiginiai, jog jis siekia atkuri ryšį su vaiku yra visiÅ¡kai nepagrįsti.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į skundÄ nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl antstolės veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad 2014 m. lapkričio 21 d. antstolė B. P. priėmė vykdyti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0171/15/03454 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. N2-6217-101/2012 dėl skolininko R.

K. bendravimo su sÅ«numi A. K. tvarkos, pagal kuriÄ buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu skolininkas su sÅ«numi bendrauja tarpininkaujant Å¡eimos psichologui/psichoterapeutui, pagal Å¡io specialisto sudarytÄ planÄ , paskirtÄ grafikÄ bei jo numatytoje vietoje. IÅ¡ieÅ¡kotojai ir skolininkui nesusitarus dėl specialisto, skolininko bendravimas su sÅ«numi turi vykti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus iÅ¡ieÅ¡kotojos ir skolininko nurodyto specialisto pagalba; iÅ¡ieÅ¡kotoja įpareigojama užtikrinti sÅ«naus atvykimÄ specialisto nurodytu laiku ir vietoje; tokia bendravimo tvarka yra nustatoma iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra bÅ«tinas.

Å is vykdomasis raÅ¡tas buvo iÅ¡duotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-6217-101/2012, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi, pagrindu. Minėto vykdomojo dokumento pagrindu buvo užvesta ir vykdomoji byla Nr. 171/15/03455, kurioje 2015 m. rugsėjo 22 d. Patvarkymu Nr. 0171/15/03455/PÄ® Dėl įpareigojimo sudaryti sÄ lygas laikytis teismo nustatytos tvarkos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015 m. rugsėjo 22 d.

Patvarkymu buvo įpareigotas sudaryti visas sÄ lygas pareiÅ¡kėjui ir jo sÅ«nui bendrauti vykdomajame dokumente nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjui Å¡is patvarkymas įteiktas 2015 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos 2015 m. spalio 14 d. raÅ¡te Nr. SD-84 Dėl informacijos pateikimo turinio nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas 2015 m. spalio 16 d. susitiko su sÅ«numi mokymosi įstaigoje. Skolininkui ir iÅ¡ieÅ¡kotojai nesusitarus dėl galinčio teikti paslaugas psichologo, Vaiko teisių apsaugos skyriuje vyko pokalbiai dėl abiems Å¡alims priimtino specialisto skyrimo bei Å¡alims buvo rekomenduota kreiptis į Teisės psichologų kontorÄ .

Antstolė 2015 m. spalio 6 d. Patvarkymu Dėl specialisto kandidatÅ«ros Nr. 0171/15/03454/Ä®P prašė Å¡alių pateikti pozicijÄ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomenduojamos Teisės psichologų kontoros galimo paskirti psichologo kandidatÅ«ros. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, nes vadovaudamasi CPK 18 straipsnio bei 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgdama į prioritetinius vaiko interesus, skolininko ir jo sÅ«naus tinkamo emocinio ryÅ¡io atkÅ«rimo bÅ«tinumÄ bei siekdama tėvų bendro sutarimo, antstolė visiÅ¡kai pagrįstai ir teisėtai skundžiamu Patvarkymu prašė pateikti pozicijÄ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomenduojamos Teisės psichologų kontoros galimo paskirti psichologo kandidatÅ«ros.

Teismas pažymėjo, jog minėtu patvarkymu nurodyta išieškotojai ir pareiškėjui pateikti motyvuotas ir išsamias priežastis, dėl kurių būtų nesutinkama dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomenduojamos Teisės psichologų kontoros galimo paskirti psichologo kandidatūros, tačiau pareiškėjas skunde nenurodė jokių teisinių bei motyvuotų argumentų dėl ko jam yra netinkama ši kontora, todėl pareiškėjo argumentus šioje dalyje teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas sprendė, kad vykdydama šiuos dokumentus antstolė ėmėsi visų leistinų ir privalomų priemonių, numatytų įstatymo nuostatų nepažeidė, nes vykdomasis dokumentas nėra vykdomas tik dėl to, jog šalys nesusitarė dėl specialisto paskyrimo. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi galutinai nustatyta pareiškėjo bendravimo tvarka su sūnumi, tik išieškotoja ir skolininkas gali susitarti dėl specialisto, kuris dalyvautu pareiškėjui bendraujant su sūnumi, šis teismo procesinis sprendimas yra vientisas aktas, todėl rezoliucinę dalį interpretuojant atsietai nuo dėstomosios dalies, yra iškreipiama jo esmė bei prasmė.

Psichologas pagal minėtÄ nutarties tikslÄ yra tinkamas subjektas užtikrinti pareiÅ¡kėjo sÅ«naus interesus jam bendraujant su pareiÅ¡kėju iki abu tėvai sutars, jog psichologo dalyvavimas nėra bÅ«tinas. Teismas konstatavo, jog kiti pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam Å¡io skundo iÅ¡nagrinėjimui, antstolė CPK nuostatų nepažeidė, todėl pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė, iÅ¡ieÅ¡kotojos naudai priteisė 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III.

Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėjas R. K. skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį ir antstolės B. P. 2015 m. lapkričio 6 d. patvarkymÄ , nepriteisti arba sumažinti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo R. K. priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad vykdomajame raÅ¡te nurodyta, jog jeigu per mėnesį iÅ¡ieÅ¡kotoja ir skolininkas nesusitaria, tėvo ir sÅ«naus bendravimas vyksta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Å¡alims nurodyto specialisto pagalba, o toks nurodymas Å¡alims yra privalomas.

Å iuo atveju vykdomajame dokumente nėra numatytas įpareigojimas pareiÅ¡kėjui teikti pozicijÄ dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomenduoto specialisto, nes antstolė negali ir neturi vykdomajame raÅ¡te numatytų teisių įpareigoti Å¡alis susitarti dėl specialisto kandidatÅ«ros paskyrimo, be to, terminas Å¡alims susitarti dėl specialisto kandidatÅ«ros seniai pasibaigęs, todėl galioja vykdomajame raÅ¡te nurodyta bendravimo tvarka, numatanti, kad bendravimas vyksta Vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodyto specialisto pagalba.

Antstolės veiksmai iÅ¡eina už vykdomojo raÅ¡to ribų, taigi, antstolė, priimdama skundžiamÄ patvarkymÄ , virÅ¡ijo savo įgaliojimus. Vaiko teisių apsaugos skyrius netinkamai vykdo 2014 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, nes skyrius turėtų ne siÅ«lyti kreiptis į kitas tarnybas, bet nustatyti konkretų specialistÄ . Vaiko teisių apsaugos skyriaus pozicija, kad jo veiksmai gali bÅ«ti tik pedagoginio, konsultacinio pobÅ«džio yra nepagrįsti, nes skyrius privalo vykdyti nutartį.

Nustatymas, kad pareiÅ¡kėjas turi pateikti pozicijÄ dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus pasiÅ«lymo, kad psichologÄ nustatys Teisės psichologų kontora, neatitinka vykdomojo raÅ¡to. Tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad Å¡alims nesutariant dėl Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialisto užkertamas kelias įvykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ bei jog tik Å¡alys bendru sutarimu gali susitarti dėl specialisto pasirinkimo, nes vykdomajame raÅ¡te nurodyta, kad Å¡alims nesutariant dėl specialisto pasirinkimo per vienÄ mėnesį nuo sprendimo priėmimo, tokį specialistÄ nustato Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Antstolė ir pirmosios instancijos teismas, spręsdami šį ginÄÄ , turėtų vadovautis tik iÅ¡duotu vykdomuoju raÅ¡tu, o ne sprendimų motyvuojamosiomis dalimis, ir negali kitaip, nei vykdomajame raÅ¡te aiÅ¡kinti sprendimo vykdymo tvarkos. Pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl to, kad skundžiamu patvarkymu yra iÅ¡ esmės apribojamos pareiÅ¡kėjo ir jo sÅ«naus teisės, nes juo praÅ¡oma pateikti pozicijÄ dėl matymosi, o ne dėl bendravimo tvarkos ir dėl specialisto dalyvavimo, o ne tarpininkavimo.

Nurodo, kad pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o jos gali būti atlyginamos, kai su suinteresuotumas byloje yra priešingas. Pirmos instancijos teismas nepagrindė kodėl iš pareiškėjo yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos išieškotojos naudai, kodėl jos suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas. Išieškotojos patirtų išlaidų suma yra didelė, todėl jeigu teismas vis dėlto spręstų priteisti jos patirtas išlaidas, jos turėtų būti mažinamos.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ieÅ¡kotoja R. K. praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties. Nurodo, kad teismo sprendimas negali bÅ«ti suvokiamas tik kaip formalus, į atskiras dalis suskaidytas dokumentas, jis turi bÅ«ti vykdomas atsižvelgiant į jo priėmimo priežastis, esmę bei tikslus, todėl tiek sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatyti įpareigojimai, tiek jo pagrindu iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas turi bÅ«ti aiÅ¡kinami bei vykdomi atsižvelgiant į sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstytÄ argumentacijÄ .

Antstolė patvarkymu praÅ¡ydama pateikti pareiÅ¡kėjo pozicijÄ dėl suinteresuoto asmens rekomenduoto specialisto, ne tik kad nevirÅ¡ijo savo įgaliojimų, tačiau prieÅ¡ingai – veikė vykdydama jai teisės aktais priskirtas pareigas ir ėmėsi visų veiksmų, kad sprendimas bÅ«tų operatyviai, neÅ¡aliÅ¡kai ir realiai įvykdytas, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad antstolė neva virÅ¡ijo įgaliojimus ar buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės. 2016 m sausio 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo esminius su patvarkymo teisėtumu bei pagrįstumu susijusius pareiÅ¡kėjo argumentus, jie yra tinkamai ir motyvuotai paneigti, o tai, kad nebuvo atsakyta į visus pareiÅ¡kėjo argumentus nesudaro pagrindo naikinti nutartį.

Su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad dėl suinteresuoto asmens Vaiko teisių apsaugos skyriaus neveikimo sprendimas nevykdomas, nėra pagrindo sutikti, nes bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų nėra paskirtas konkretus specialistas. PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su antstolės pasiÅ«lymu galėjo tiesiog nurodyti nesutikimo motyvus, tačiau pateikė skundÄ dėl antstolės veiksmų, o tai rodo, kad pareiÅ¡kėjas nenori atkurti ryÅ¡io su sÅ«numi. PareiÅ¡kėjas, teikdamas skundÄ bei teisindamasis tuo, kad nėra paskirtas specialistas, ignoruoja jo ir sÅ«naus bendravimo tvarkÄ ir savavaliÅ¡kai bendrauja su sÅ«numi.

Å ie pareiÅ¡kėjo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas teisėmis. IÅ¡ieÅ¡kotoja siekia vaiko interesų apsaugos, siekia užtikrinti, kad pareiÅ¡kėjas su vaiku bendrautų taip, kaip numatyta teismo sprendime, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas ignoruoja teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , todėl iÅ¡ieÅ¡kotojos ir pareiÅ¡kėjo interesai byloje yra skirtingi, o tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotojos naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ieÅ¡kotojos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija teisės aktais įtvirtintų maksimalių dydžių, yra gerokai už juos mažesnės, todėl nėra pagrindo jas mažinti.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ antstolė B. P. praÅ¡o atsisakyti tenkinti skolininko atskirÄ jį skundÄ , o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016m, sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjo bendravimas su sÅ«numi galimas tik dalyvaujant specialistui. Vykdomasis dokumentas vykdomas siekiant atkurti skolininko ir sÅ«naus ryÅ¡ius bei užtikrinti vaiko interesus, skolininkui leidžiant bendrauti su juo tik dalyvaujant specialistui. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad pagal vykdomÄ jį dokumentÄ , antstolė patvarkyme negalėjo naudoti sÄ vokos „matymosi su vaiku tvarka“ bei sÄ vokos „dalyvaujant psichologui“, taip sudarant prielaidÄ , kad skolininko bendravimas su sÅ«numi apribotas ir skolininkas su sÅ«numi gali matytis kada panorėjęs nedalyvaujant jokiam specialistui, yra nepagrįstas, pažeidžiantis vaiko interesus ir be pagrindo iÅ¡plečiantis skolininko teises.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, neturėdamas jokių priverstinių vykdymo priemonių taikymo įgaliojimų, įvykdyti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ gali tik nukreipdamas skolininkÄ pas tinkamÄ specialistÄ , o garantuoti ir užtikrinti, kad specialistas ir lankymosi pas jį sÄ lygos tiks abiems tėvams, pas jį bus lankomasi bei laikomasi jo nurodymų ir patarimų, negali. Taigi, Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos, vykdant vykdomÄ jį dokumentÄ , yra ne priverstinis specialisto paskyrimas, o nukreipimo pas tinkamÄ specialistÄ organizavimas, todėl nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai, kad skyrius turėjo paskirti specialistÄ , o ne jį rekomenduoti.

Teismo sprendimu nekonkretizuota kokį specialistÄ turi nurodyti skyrius, tačiau akivaizdu, kad jis turi užtikrinti vaiko interesus jam bendraujant su pareiÅ¡kėju Teisės psichologų kontoros specialistas yra tinkamas subjektas Å¡iam tikslui įgyvendinti. Vaiko teisių apsaugos skyriui, laikantis Å¡ios institucijos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, pagal kuriuos skyriaus veiksmai gali bÅ«ti pedagoginio, konsultacinio pobÅ«džio, negalint užtikrinti geranoriÅ¡ko susitarimo dėl psichologo ir klientų bendravimo, vykdomasis dokumentas nėra vykdomas dėl to, kad Å¡alys nesusitarė dėl specialisto paskyrimo, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad skyriaus veiksmai užkerta vykdomojo dokumento vykdymÄ yra nepagrįsti.

Skolininkui ir iÅ¡ieÅ¡kotojai nesusitarus dėl jokio specialisto, kuris dalyvautų skolininko ir jo sÅ«naus bendravime, užkertamas kelias pasiekti teismo sprendimo tikslÄ , įvykdant vykdomÄ jį dokumentÄ . Antstolė, siekdama vykdomojo dokumento įvykdymo turi imtis visų teisėtų priemonių jį įvykdyti realiai ir kiek įmanoma operatyviau. Antstolio pasirinktos vykdymo priemonės turi bÅ«ti teisėtos ir nukreiptos į vykdomojo dokumento įvykdymÄ , todėl jei pasirinktos priemonės atitinka Å¡iuos kriterijus, jos yra tinkamos, nepaisant to, kad nėra numatytos ar apibrėžtos vykdomajame dokumente ar norminiuose teisės aktuose.

Antstolė, siekdama realiai ir kiek įmanoma operatyviau įvykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ , atsižvelgdama į prioritetinius vaiko interesus, siekdama pareiÅ¡kėjo ir jo sÅ«naus emocinio ryÅ¡io atkÅ«rimo bei siekdama tėvų bendro sutarimo, pagrįstai prašė pateikti pozicijÄ dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus tėvams nurodytos Teisės psichologų kontoros galimo paskirti psichologo kandidatÅ«ros. Priimtu patvarkymu antstolė neperžengė vykdomojo dokumento ribų, nepažeidė pareiÅ¡kėjo interesų, siekdama užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui bei vykdymo procesui vilkinti, antstolė pagrįstai nurodė pateikti motyvus ir priežastis dėl kurių nesutinkama su siÅ«lomo specialisto kandidatÅ«ra.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad nesutinka psichologo pasiÅ«lymas pradžioje pas specialistÄ lankytis pareiÅ¡kėjui ir iÅ¡ieÅ¡kotojai be vaiko, tačiau pareiÅ¡kėjas neturi tinkamos kvalifikacijos kvestionuoti kompetentingo specialisto siÅ«lomų metodų. Siekiant įvykdyti teismo sprendimÄ , bÅ«tinas antstolės ir Å¡alių bendradarbiavimas, tačiau pareiÅ¡kėjas su antstole nebendradarbiauja, specialisto kandidatÅ«ros nepateikia, tik formaliais pagrindais skundžia antstolės priimtÄ patvarkymÄ . 2015 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu pareiÅ¡kėjas įpareigotas laikytis teismo nustatytos tvarkos, tačiau iÅ¡ į vykdomÄ jÄ bylÄ pateiktų įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. spalio 14 d. susitiko su sÅ«numi mokymosi įstaigoje, todėl skolininkas, teikdamas skundÄ , siekia ne apginti savo tariamai pažeistus interesus, o vilkinti vykdomojo dokumento vykdymÄ ir toliau savavaliÅ¡kai pažeidinėdamas vykdomÄ jį dokumentÄ , bendrauti su vaiku.

PareiÅ¡kėjo argumentai, kad Vaiko teisių apsaugos skyriui rekomendavus specialistÄ iÅ¡ieÅ¡kotoja ir specialistas negalės bÅ«ti įpareigojami laikytis vykdomojo dokumento nepagrįsti, nes iÅ¡ieÅ¡kotojai nevykdant įpareigojimo galimas priverstinis vykdymo procesas, o specialistui netinkamai vykdant pareigas ar jų nevykdant, antstolei suteikti įgaliojimai kreiptis dėl baudos specialistui skyrimo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Atskirasis skundas atmetamas.           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).            Byloje kilo ginčas dėl to, ar antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, priėmė teisėtÄ patvarkymÄ , kuriuo įpareigojo iÅ¡ieÅ¡kotojÄ bei skolininkÄ pateikti pozicijÄ dėl specialisto kandidatÅ«ros.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).Byloje nustatyta, kad antstolė B. P. vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0171/15/03454 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. N2-6217-101/2012 dėl pareiÅ¡kėjo R.

K. bendravimo su sÅ«numi A. K. tvarkos, kuriuo nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu pareiÅ¡kėjas bendrauja su sÅ«numi tarpininkaujant Å¡eimos psichologui / psichoterapeutui pagal Å¡io specialisto sudarytÄ planÄ , paskirtÄ grafikÄ bei jo nustatytoje vietoje. Dėl galinčio teikti paslaugas specialisto iÅ¡ieÅ¡kotoja ir skolininkas susitaria ne vėliau kaip per mėnesį, o nesutarus per teismo nustatytÄ terminÄ , bendravimas vyksta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Å¡alims nurodyto specialisto pagalba, toks nurodymas Å¡alims yra privalomas.

Å i bendravimo tvarka nustatyta iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra bÅ«tinas. 2015 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu antstolė įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ nekliudyti atlikti vykdymo veiksmus, 2015 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu pareiÅ¡kėjas įpareigotas laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, minėtas patvarkymas pareiÅ¡kėjui įteiktas 2015 m. rugsėjo 28 d. Antstolė taip pat vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0171/15/03455 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. N2-6217-101/2012 dėl pareiÅ¡kėjo R.

K. bendravimo su sÅ«numi A. K. tvarkos vykdymo, skolininkas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Antstolė 2015 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu įpareigojo Vaiko teisių apsaugos skyrių netrukdyti antstoliui vykdyti vykdomuosius veiksmus, o 2015 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu antstolė įpareigojo Vaiko teisių apsaugos skyrių sudaryti sÄ lygas pareiÅ¡kėjui bendrauti su sÅ«numi skyriaus nurodyto specialisto pagalba. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas buvo atvykęs pasimatyti su vaiku jo mokykloje. 2015 m. lapkričio 6 d. patvarkymu antstolė įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ ir iÅ¡ieÅ¡kotojÄ pateikti pozicijÄ raÅ¡tu dėl Teisės psichologų kontoros paskirto psichologo dalyvavimo pareiÅ¡kėjo ir jo sÅ«naus matymosi metu, o jei pareiÅ¡kiamas nesutikimas, jis turi bÅ«ti motyvuotas, iÅ¡samiai nurodant nesutikimo priežastis.

IÅ¡ieÅ¡kotoja nuomonę dėl specialisto paskyrimo pareiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog vykdomajame raÅ¡te įtvirtinta pareiga Vaiko teisių apsaugos skyriui paskirti specialistÄ , todėl antstolės patvarkymas iÅ¡eina už vykdomojo raÅ¡to ribų, jis priimtas antstolei virÅ¡ijus įgaliojimus. IÅ¡ byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡to matyti, jog skyrius buvo nurodęs naudotis psichologės J. S. paslaugomis, tačiau paslaugų teikimas buvo nutrauktas, skyrius pasiÅ«lė naudotis psichoterapeuto L.

S. paslaugomis, tačiau tėvams nesutarus, psichoterapeutas negalėjo tęsti konsultacijų, todėl Vaiko teisių apsaugos skyrius rekomendavo kreiptis į Teisės psichologų kontorÄ dėl specialisto paskyrimo bei susitikimų grafiko suderinimo. 2015 m. spalio 12 d. raÅ¡tu Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo antstolę, jog atliko teismo įpareigojimus dėl specialisto parinkimo, o kadangi skyriaus veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatytos prievartos priemonės, kurios įpareigotų iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ir skolininkÄ tartis vaiko auklėjimo klausimais, skyriaus veiksmai gali bÅ«ti tik pedagoginio, konsultacinio pobÅ«džio.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vykdomasis dokumentas nėra vykdomas dėl to, jog Å¡alys nesusitarė dėl specialisto paskyrimo, todėl yra užkertamas kelias vykdomojo dokumento įvykdymui. CPK 634 straipsnio 2 dalis numato, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. PareiÅ¡kėjui ir iÅ¡ieÅ¡kotojui nesusitariant dėl specialisto, antstolė, siekdama įvykdyti teismo sprendimÄ , pagrįstai ir teisėtai 2015 m. lapkričio 6 d. patvarkymu prašė pateikti pozicijÄ dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomenduojamos Teisės psichologų kontoros galimo paskirti psichologo kandidatÅ«ros.

Atkreiptinas dėmesys, jog antstolė nurodė pateikti motyvuotas ir iÅ¡samias priežastis, dėl kurių bÅ«tų nesutinkama su nurodyto psichologo kandidatÅ«ra, tačiau pareiÅ¡kėjas argumentų dėl tarnybos kandidatÅ«ros netinkamumo taip ir nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. CPK 270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimÄ sudaro įžanginė, apraÅ¡omoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys.

Priimtas teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo motyvuojamojoje dalyje pagal CPK reikalavimus yra surašomi visi motyvai, kurių pagrindu priimama sprendimo rezoliucinė dalis. Vykdomasis raštas išduodamas sprendimo pagrindu, jame pažodžiui nurodoma tik su išieškojimu susijusi sprendimo rezoliucinė dalis, tačiau sprendimo rezoliucinė dalis negali būti aiškinama atsietai nuo sprendimo įžanginės ir motyvuojamosios dalių, nes tokiu atveju sprendimas bei jame konstatuotos aplinkybės praras teisinę prasmę.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentas, kad sprendžiant ginÄÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi tik vykdomuoju raÅ¡tu, o ne sprendimų motyvuojamosiomis dalimis atmetamas kaip nepagrįstas. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ieÅ¡kotoja R. K. atsiliepimais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ bei atskirÄ jį skundÄ atmesti, todėl jos suinteresuotumas bylos baigtimi yra prieÅ¡ingas pareiÅ¡kėjo interesui. Atsižvelgdamas į CPK įtvirtintas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡ieÅ¡kotojos naudai. Be to, priteistos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugsėjo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl nėra pagrindo jas mažinti pareiÅ¡kėjo skunde nurodomais argumentais, taigi pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Kiti pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį.

Pagrindų, nustatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.IÅ¡ieÅ¡kotoja pateikė praÅ¡ymÄ priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus. IÅ¡ieÅ¡kotojos praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, iÅ¡ieÅ¡kotojos praÅ¡ymÄ tenkina, ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjo R.

K. priteisia 100 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų R. K. naudai, kurias Å¡i patyrė nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,            n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ .           Priteisti iÅ¡ R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų R.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.                                Teisėja                                                                                                     Vilija Mikuckienė