2024-03-19 Nr. CB-1859-2-68-3-13818-2023-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-1010

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13818-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2024 m. kovo 7 d. paduotu pareiškėjo M. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartis atmesti pareiškėjo M. K. skundus dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės patvarkymų atnaujinti vykdomąsias bylas.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. patvarkymais antstolė atnaujino vykdomąsias bylas po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi M. K. bankroto byla buvo nutraukta, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi priimtas sprendimas nebuvo pakeistas ir įsiteisėjo (nutarties 31 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad antstolė, pasibaigus pagrindui, dėl ko vykdomoji byla buvo sustabdyta ir/ar buvo pabaigta CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. nutraukus pareiškėjo bankroto bylą, turėjo teisę atnaujinti nurodytas vykdomąsias bylas ir jas tęsti (nutarties 33 punktas). Nepriklausomai nuo dalies reikalavimo į pareiškėją perleidimo kitam kreditoriui, pareiškėjo skola išlieka tokia pati, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. turto arešto aktu areštuota didesnė suma nei pareiškėjo skolinis įsipareigojimas (nutarties 37 punktas).

Kasaciniu skundu pareiškėjas M. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį, ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad iškėlus fiziniam asmeniui nemokumo bylą vienais atvejais antstoliai vykdomąsias bylas užbaigia ir vykdomuosius dokumentus perduoda nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui, o kitais atvejais antstoliai vykdomąsias bylas sustabdo (šios bylos ginčo dalykas). Teismams būtinas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas ir teisės taikymo taisyklės suformulavimas šiuo klausimu, nurodant, kaip privalo elgtis antstolis pradėjus fizinio asmens nemokumo bylą: ar užbaigti vykdomąsias bylas ir jas perduoti nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui, ar jas sustabdyti (skundo 17, 19 punktai). Teismai netinkamai taikė Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 5 dalį ir 20 straipsnio 1 dalį, nes skirtingai negu nurodė teismai, iškėlus nemokumo bylą vykdomoji byla turėtų būti užbaigiama ir vykdomieji dokumentai perduoti nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui (skundo 22.1-22.3 punktai). Teismai taip pat netinkamai taikė CPK 632 straipsnio 1 dalį, nes turėjo būti laikoma, kad persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, vykdomoji byla yra baigta (skundo 23.1-23.4 punktai).

2. Antstolė visus ginčo patvarkymus ir turto arešto aktą priėmė, fiziškai neturėdama savo žinioje nei vykdomųjų bylų, nei vykdomųjų dokumentų, nors pagal CPK 586 straipsnio 2 dalį, vykdomasis dokumentas yra būtinas vykdymo procesui atlikti. Tai buvo vienas iš esminių skundo argumentų, tačiau į šiuos argumentus neatsakė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismai (skundo 20, 23.5-23.7 punktai).

3. Pareiškėjo teisė į žodinį procesą ir teisė būti išklausytam buvo suvaržytos, nes abiejų instancijų teismuose vyko rašytinis procesas (skundo 24.1-24.11 punktai).

4. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų, visiškai neatsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus, neatskleista bylos esmė. Teismai nenurodė jokių motyvų ir argumentų, t. y. tiek dėl įstatyminių imperatyvų, kurie imperatyviai numato, kad vykdomosios bylos yra užbaigiamos, kuomet skolininkui iškeliama nemokumo byla, tiek dėl faktų, kad civilinė byla Nr. e2-1689- 619/2021, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (pagrindas pradėti šią vykdomąją bylą) jau yra (ir buvo ginčo patvarkymo priėmimo metu) užbaigta įsiteisėjusiu ir jau įvykdytu (visa apimtimi) sprendimu civilinėje byloje, tiek dėl faktų, kad antstolė vykdomąsias bylas atnaujino ir priėmė ginčijamus patvarkymus ir pradėjo aktyvius išieškojimo veiksmus neturėdama nei vieno vykdomojo dokumento ir vykdomųjų bylų (skundo 25.1, 25.6 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, kasaciniame skunde nenurodyti suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Vilmstata“ ir V. G., ir jų adresai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas