2022-04-27 Nr. AB-10058-3-61-3-00090-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2114-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00090-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis K. B. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 21S53530 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenęs (duomenys neskelbtini) kaime, esančiame (duomenys neskelbtini) miesto rajone. Pareiškėjas buvo užpultas islamo banditų grupuotės, pavadinimu (duomenys neskelbtini). Išpuolis vyko 2021 m. balandžio ar gegužės mėnesį. Minėta grupuotė paskerdė gyvulius, sunaikino pasėlius. Tokie išpuoliai vykdavo kiekvieną savaitę, paskutinio išpuolio metu nukentėjo ir jo šeima, t. y. ne tik buvo nusiaubtas jų ūkis, bet ir buvo nužudyta jo motina ir sesuo. Pareiškėjas savo šalį paliko dėl to, kad jam buvo nesaugu ten gyventi, jo kaimas buvo užpultas ginkluotos grupuotės.

2.2. Buvo nurodytos realios aplinkybės, todėl prašymas suteikti prieglobstį pagrindžia, kad pareiškėjas kilmės šalyje yra persekiojamas ir gali būti nužudytas kaip ir jo artimieji. Kaip ir daugelyje (duomenys neskelbtini) šalių, (duomenys neskelbtini) klesti korupcija, dažnai vyksta konfliktai tarp atskirų etninių grupių. Dėl kultūrinės šalies įvairovės galioja kelios teisinės sistemos. Dėl skirtingos istorijos atskiros tautos gana sunkiai sugyvena tarpusavyje. Kilmės valstybėje gyvenimo sąlygos ir medicininis aptarnavimas yra prastos kokybės. Vidutinė gyvenimo trukmė 47 metai.

2.3. Pareiškėjo kilmės šalyje naudojamas smurtas prieš civilius asmenis. Taigi, jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei jo kilmės šalyje gresia pavojus dėl to, kad jis ten yra persekiojamas islamo banditų grupuotės bei dėl bendros padėties šalyje. Dėl šių priežasčių jis buvo priverstas pabėgti iš savo kilmės šalies.

2.4. Prieglobsčio prašytojas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, visą laikotarpį buvo Lietuvos Respublikoje, nepadarė jokių teisės pažeidimų, nesislėpė, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, jog jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Tai reiškia, kad atsakovas be pagrindo nutarė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.

2.5. Nesutiktina ir su ta Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjo vertinimu, šie terminai yra neproporcingi.

2.6. Prieglobstis pareiškėjui nesuteiktas be pagrindo, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, tinkamai nepatikrino jo paaiškinimo tikrumo.

2.7. Sprendimas turi būti panaikintas kaip neišsamus ir nepagrįstas, nes jo motyvai prieštarauja tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms. Atsakovas tyrimo metu nurodytų aplinkybių tinkamai neįvertino, o ir su pareiškėju susijusią konkrečią situaciją šiais aspektais analizavo nepakankamai.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą su juo nesutiko, prašė atmesti.

4. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, jog jam kilmės valstybėje buvo nesaugu gyventi dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės puldinėjimų.

4.2. Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies nuostatų. Nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės nėra patvirtintas objektyviais įrodymais ar kilmės valstybės informacija. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

4.3. Departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Tyrimo metu Departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai.

4.4. Remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) valstijoje, kurioje gyveno pareiškėjas, vyksta beatodairiškas smurtas, tačiau beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, tad pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

4.5. Pareiškėjas teigia, kad jo kaimą 2021 m. balandžio ar gegužės mėnesį nusiaubė ir jo motiną bei sesę nužudė (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai. Remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) kaimą 2021 m. gegužės 23 d. naktį užpuolė (duomenys neskelbtini) ganytojai bei nužudė maždaug 76 gyventojus ir padegė didžiąją dalį kaimo namų. Likę kaimo gyventojai buvo perkelti šalies viduje ir apgyvendinti pabėgėlių stovykloje. Taigi, tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo istorija apie kaimo užpuolimą atitinka kilmės valstybės informaciją, tačiau pabrėžtina, jog valstybė suteikė pagalbą nukentėjusiems asmenims: juos perkėlė šalies viduje ir apgyvendino stovykloje.

4.6. Prieglobsčio procedūra pagal savo pobūdį yra perspektyvinis rizikos vertinimas, t. y. pagrindinis vertinimo objektas yra grėsmė asmeniui nukentėti ateityje, o ne praeityje patirtas persekiojimas. Nepriklausomai nuo pareiškėjo nurodytų aplinkybių tikrumo, jos nepagrindžia prielaidos, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai ar kiti nenustatyti asmenys turi motyvą ir tikslą pareiškėją persekioti dėl to, kad jis yra krikščionis ar dėl to, jog jis gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjo istorija apie kaimo užpuolimą savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Surinkta informacija bei nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia tikimybės, jog vienkartinis kaimo užpuolimas savo forma ir pobūdžiu pažeis jo žmogaus teises bei prilygs persekiojimui dėl „konvencinių“ priežasčių, todėl pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę nebuvo pripažinta visiškai pagrįsta.

4.7. Nagrinėjamu atveju Departamento atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Sprendime daromas išvadas.

4.8. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, atliko išsamų tyrimą ir aplinkybių vertinimą. Pareiškėjo deklaratyvūs skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su Departamento Sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

4.9. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, todėl pagrįstai pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į savo kilmės šalį.

4.10. Dėl draudimo atvykti, pažymėtina, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdamas pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, jį išdėstant taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“; pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą, jį išdėstant taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“ Kitą pareiškėjo skundą dalį teismas atmetė.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas K. B. pateikė atsakovui Departamentui prašymą suteikti prieglobstį, t. y. pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2021 m. gruodžio 31 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas su Sprendimu nesutiko, todėl apskundė jį teismui.

7. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės grindė tuo, kad kilmės valstybėje jam nesaugu gyventi dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) grupuotės puldinėjimų. Per paskutinį užpuolimą, kuris įvyko 2021 m. balandžio ar gegužės mėnesiais, (duomenys neskelbtini) grupuotė nužudė pareiškėjo motiną ir sesę, taip pat sudegino didžiąją dalį kaimo namų. Apklausos metu pareiškėjas patikslino, kad taip pat jam kyla pavojus dėl to, jog jis yra krikščionis; jam prieš keletą metų buvo pagrasinta.

8. Teismo vertinimu, iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas, priešingai nei teigia pareiškėjas, surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą.

9. Teismas pabrėžė, jog viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą yra tai, jog jam turi egzistuoti „visiškai pagrįsta baimė“, kad jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra nustatyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Tuo tarpu pareiškėjas savo prašymo iš esmės niekaip nesusieja su minėtomis būtinomis „konvencinėmis“ aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių prielaidų, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai ar kiti nenustatyti asmenys turi tikslą ar motyvą persekioti pareiškėją. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad prieglobsčio prašytojo istorija apie kaimo užpuolimą, kuri iš esmės nors ir atitinka kilmės valstybės informaciją, savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Antra vertus, pareiškėjo nurodomas galimas persekiotojas nėra valstybinis subjektas, todėl pirmiausia pareiškėjui apsaugą privalo suteikti jo kilmės šalis. Pareiškėjas galėtų tikėtis tarptautinės apsaugos tik tuo atveju, jeigu pati kilmės valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į savo kilmės valstybės atitinkamas institucijas dėl jam atitinkamos apsaugos taikymo. Be to, kaip matyti iš atsakovo surinktos pareiškėjo kilmės valstybės informacijos, po ganytojų grupuotės 2021 m. įvykdyto išpuolio prieš pareiškėjo kaimą valdžia pasirūpino nukentėjusiais, juos perkėlė šalies viduje ir įkurdino pabėgėlių stovykloje. Tai tik patvirtina, kad pareiškėjo kilmės šalis imasi veiksmingų priemonių, siekiant apsaugoti savo piliečius nuo atitinkamų neteisėtų veiksmų.

10. Teismo įsitikinimu, svarbu ir tai, kad prieglobsčio prašytojo prašymas vertinamas pagal tai, ar asmeniui yra tikimybė nukentėti ateityje, o ne jo praeityje patirtas galimas persekiojimas. Surinkta pareiškėjo kilmės valstybės informacija bei nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia tikimybės, kad prieglobsčio prašytojo baimė dėl persekiojimo grįžti į kilmės valstybę yra visiškai pagrįsta. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

11. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam kyla pavojus dėl to, jog jis yra krikščionis. Pareiškėjas paaiškino, kad prieš kelerius metus, kai ėjo su mama ir sese į krikščionišką bažnyčią, jiems pagrasino musulmonas iš kito kaimo, kad juos nužudys, tvirtino, kad jo kaimo apylinkėse gyvena nedaug krikščionių, todėl jie yra diskriminuojami dėl savo religijos. Teismas pabrėžė, jog, kaip matyti iš atsakovo surinktos pareiškėjo kilmės valstybės informacijos, (duomenys neskelbtini) valstijoje 75-83 % gyventojų yra krikščionys, tad pareiškėjo pateikta informacija iš esmės neatitinka ir prieštarauja turimai kilmės valstybės specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su pareiškėjo atveju. Be to, minėtas pareiškėjo bendro pobūdžio teiginys niekaip nepatvirtina jo visiškai pagrįstos baimės kilmės šalyje būti persekiojamam dėl religijos.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Departamentui iš esmės pateikė klaidingą informaciją apie savo amžių. Pareiškėjas nurodė, kad jam yra 17 metų, t. y. jog yra nepilnametis, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo biologinis amžius yra daugiau kaip 23 metai. Toks faktas savaime lemia tai, kad pareiškėjas siekė suklaidinti pareigūnus atliekančius tyrimą. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti, jam netaikoma abejonės privilegija ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami.

13. Teismas taip pat akcentavo, jog pareiškėjo pasakojimas yra gana abstraktus ir paviršutiniškas, nepatvirtintas jokiais įrodymais. Jame nemažai prieštaravimų ir neatitikimų, susijusių su savo kilmės šalies palikimu bei atvykimu į Lietuvos Respubliką.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Departamentas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą. Nors pareiškėjas yra už savo kilmės valstybės ribų, tačiau kitų pabėgėlio statuso nuostatų jis neatitinka, t. y. pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

15. Teismas sutiko su atsakovo nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Teismas papildomai pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, jog asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

16. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą ar keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl nustatytas 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas. Taigi, Departamento Sprendimo dalis, kuria uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keistina nustatant, jog pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

17. Kadangi keistina Departamento Sprendimo dalis ir iki 3 metų trumpintinas draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas pakeisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, ir pakeisti šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, pabrėždamas, jog atsakovo surinkti duomenys neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje sąlygų ir 87 straipsnio nustatytų kriterijų, ir išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai elgiamasi ar nebus žeminamas jos orumas, t. y. kad nėra tikimybės, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį nebus pažeistos jo teisės ir pagrindinės laisvės, todėl Departamento Sprendimas, neatlikus išsamaus aplinkybių tyrimo, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, ir dėl to turi būti panaikintas.

20. Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

21. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

24. Teisėjų kolegija, visų pirma, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Paminėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant pareiškėjui, todėl dar ir šiuo aspektu žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nebūtinas.

25. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

27. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

28. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

29. Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas grindžia tuo, jog jo kaimui kėlė pavojų islamo banditų gauja (duomenys neskelbtini). Vieną naktį ši gauja atvyko į jų kaimą ir jį padegė. Prieglobsčio prašytojas iš motinos namų pabėgo, bėgo slėptis į saugią vietą.

30. Nagrinėjamu atveju Departamentas Sprendime pagrįstai atsižvelgė į nustatytus pasakojimų neatitikimus, vertindamas pareiškėjo situaciją, t. y. apklausos metu nustatyti neatitikimai sudarė pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjo pasakojimo patikimumu, o vertindamas pareiškėjo pasakojimą, Departamentas atsižvelgė į situaciją pareiškėjo kilmės šalyje. Departamento Sprendime akcentuota, kad tyrimo metu nebuvo nustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) valstijoje – gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Remiantis patikima informacija apie kilmės valstybę, pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vyksta beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nesąlygoja grėsmės asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvai vien dėl jo buvimo. Taigi, Departamentas nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pateiktų argumentų kontekste paminėtina, kad aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

31. Teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjo pasakojimas dėl (duomenys neskelbtini) gaujos išpuolio iš esmės neprieštarauja kilmės valstybės informacijai, tačiau šiuo aspektu pabrėžtina, jog (duomenys neskelbtini) vyriausybė suteikė pagalbą nukentėjusiems asmenims. Pažymėtina, jog pirminę pareigą suteikti apsaugą asmeniui turi kilmės valstybė, tarptautinė bendruomenė įsitraukia tik tuomet, kai kilmės valstybė apsaugos suteikti negali arba atsisako tai padaryti.

32. Pažymėtina, jog pareiškėjas pareigūnams nurodė esąs nepilnametis, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto dr. Giedriaus Kisieliaus išvada Nr. MK-O 315/2021 (01) nustatyta, jog pareiškėjo amžius yra daugiau nei 23 metai. Iš to spręstina, jog prieglobsčio prašytojas sąmoningai teikė melagingą informaciją kompetentingų institucijų pareigūnams, todėl jo kiti pateikti duomenys, be kita ko, ir pasakojimas, kuriuo jis grindė prašymą suteikti prieglobstį, negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai.

33. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

34. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Departamento Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta Sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.

36. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijamas Departamento Sprendimas priimtas nepažeidus priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti.

37. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė