ddae5df2-199d-4e6e-b920-9dfa23fcdcc4 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1567-730/2019 Teisminio proceso Nr. 2-63-3-00105-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 11 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ ieÅ¡kinį atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Armedika“ ir Ko, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Batrima“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, KultÅ«ros paveldo departamentui prie kultÅ«ros ministerijos, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡ytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009 panaikinimo ir statybos padarinių paÅ¡alinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 19 d. raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009 ir įpareigoti atsakovę uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Armedika“ ir Ko paÅ¡alinti pagal 2016 m. sausio 19 d. raÅ¡ytinį pritarimÄ pastatytÄ nuotekų rezervuarÄ , esantį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovės vertinimu, minėtas raÅ¡ytinis pritarimas neatitinka uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo techninių sÄ lygų Nr. 280/15 su 2015 m. gruodžio 30 d. pakeitimu, pažeidžia Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį. Nurodo, kad neteisėtu skundžiamu raÅ¡ytiniu pritarimu bei nuotekų rezervuaru pažeidžiamos ieÅ¡kovės, kaip žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pastatytas nuotekų rezervuaras, nuomininko teisės ir teisėti interesai.

IeÅ¡kovės manymu, kadangi raÅ¡ytinis pritarimas yra neteisėtas, jo pagrindu atsiradę statybos padariniai – nuotekų rezervuaras – taip pat laikytini neteisėtais, todėl atsakovė turi bÅ«ti įpareigota paÅ¡alinti nuotekų rezervuarÄ . IeÅ¡kovė taip pat pažymėjo, jog trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Batrima“ sklype, adresu (duomenys neskelbtini), jau anksčiau buvo savavaliÅ¡kai ir neteisėtai įrengusi nuotekų surinkimo rezervuarÄ , dėl to Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi su ieÅ¡kiniu dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo į Palangos miesto apylinkės teismÄ , ir trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Batrima“ buvo priverstas paÅ¡alinti nuotekų rezervuarÄ .

Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovės sveikatingumo komplekse besilankantys asmenys, kuriems teikiamos gydymo paslaugos, jautė nuo ankstesnio pastatyto rezervuaro sklidusius nemalonius kvapus,tai blogino ieÅ¡kovės teikiamų paslaugų kokybę. IeÅ¡kovės teigimu, neabejotina, jog ir iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Batrima“ naujo prisijungimo sÄ lygų neatitinkančio nuotekų rezervuaro sklis nemalonus kvapas, plis tarÅ¡a. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, jog nuotekų rezervuaras stovi greta ieÅ¡kovės giluminio geriamojo vandens gręžinio ir pažeidžia teisės aktais nustatytÄ 50 metrų spinduliu nuo gręžinio esančiÄ griežtojo režimo sanitarinės apsaugos juostÄ .

IeÅ¡kovė taip pat teigia, kad pastatas-klubas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio aptarnavimui pastatytas nuotekų rezervuaras, nuo 2015 m. spalio 28 d. nuosavybės teise priklauso nebe uždarajai akcinei bendrovei „Batrima“, o uždarajai akcinei bendrovei „Armedika“ ir Ko, todėl kyla abejonių, kad uždaroji akcinė bendrovė „Batrima“ apskritai neturėjo teisės derinti leidimų iÅ¡davimo ir gauti pritarimÄ .

2. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija su ieÅ¡kiniu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti. Nurodo, jog iÅ¡duodant statybÄ leidžiantį dokumentÄ buvo padaryta teisinė klaida. Skunde iÅ¡samiai nurodyti argumentai, kurie yra pagrindas panaikinti neteisėtai iÅ¡duotÄ statybas leidžiantį dokumentÄ . Nurodė, kad statybos leidimo iÅ¡davimo metu ginčo pastatas nebepriklausė bendrovei „Batrima“, tuo statybos darbus buvo leista atlikti subjektui, kuris neturi nieko bendra su pastatu. Pakoreguotas statinio projektas į sistemÄ â€žInfostatyba“ buvo įkeltas 2015 m. gruodžio 21 d., kai jau buvo pasikeitę pastato savininkai.

Pažymėjo, kad pagal 2015 m. lapkričio 24 d. technines sÄ lygas Nr. 280/15 nuotekų iÅ¡leidimui buvo numatyti 2 variantai:?pirma, suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų tinklus, prijungiant prie patogiausių nuotekų tinklų, gavus savininko sutikimÄ ; antra, suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, kurios slėginę linijÄ jungti į esamus buitinių nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ginčo teritorijoje įrengti vietinę nuotekų surinkimo sistemÄ nebuvo numatyta.

3. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovė neturi subjektinės teisės ginčyti raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui, nes raÅ¡ytinis pritarimas nėra iÅ¡duotas ieÅ¡kovei, jam iÅ¡duoti nebuvo reikalinga gauti ieÅ¡kovės sutikimo, raÅ¡ytinis pritarimas iÅ¡duotas inžineriniams tinklams statyti ne ieÅ¡kovės nuosavybės ribose, nuotekų rezervuarÄ numatyta prijungti ir jis prijungtas ne prie ieÅ¡kovui priklausančių inžinerinių tinklų, todėl klausimai dėl prisijungimo sÄ lygų ir nuotekų Å¡alinimo rezervuaro statytojo niekaip nesusiję su ieÅ¡kovo teisėmis ar pareigomis.

Taip pat pažymi, jog atsakovės – Palangos miesto savivaldybės administracijos – sutikimas su ieÅ¡kiniu nėra pagrindas patenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, nes atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡reikÅ¡tas sutikimas su ieÅ¡kiniu pažeidžia atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Armedika“ ir Ko teises bei teisėtus interesus. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko nurodo, jog atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡ytiniame pritarime statinio projektui pritarta dviem klausimais, tai yra pagal 1 punktÄ naujų statinių statybai: pagal 1.1 punktÄ â€“ nuotekų Å¡alinimo ir surinkimo tinklų statybai; pagal 1.2 punktÄ â€“ įvadinių vandentiekio tinklų statybai.

Atsakovės manymu, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė siekia sÄ moningai pakenkti atsakovės verslui. Dėl statybos projekto atitikties prisijungimo sÄ lygoms atsakovė paaiÅ¡kino, kad uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“ iÅ¡davė prisijungimo sÄ lygas, parengė vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos projektÄ , kuriam buvo pritarta ginčijamu atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡ytiniu pritarimu. Prisijungimo sÄ lygose nuotekų iÅ¡leidimui buvo numatyta suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, kurios slėginė linija bÅ«tų prijungta prie esamų buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau rengiant projektÄ ir įvertinus realiai esamÄ situacijÄ , kad nuotekų pasijungimas pagal iÅ¡duotas technines sÄ lygas į (duomenys neskelbtini) esančius tinklus, esančius kitoje (duomenys neskelbtini) upės pusėje, yra techniÅ¡kai sudėtingas ir brangus, vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, Palangos miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtros specialiojo plano 2.5.1 punkto 7 dalimi, vietoje pasijungimo prie centralizuoto nuotekų tinklo pagal iÅ¡duotas prisijungimo sÄ lygas buvo nuspręsta įrengti vietinį nuotekų kaupimo rezervuarÄ .

Tam pritarė vieÅ¡asis vandens tiekėjas uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“, kuris kartu rengė vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos projektÄ , kuriame suprojektavo tokius nuotekų tinklų įrengimo sprendinius. Pažymėjo, kad naujam nuotekų rezervuaro įrengimui nebuvo reikalinga gauti iÅ¡ centralizuoto nuotekų tinklų savininko uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ prisijungimo sÄ lygas, nes vietinio nuotekų tinklo nebuvo numatyta prijungti prie centralizuoto nuotekų tinklo.

4. IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ , kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Armedika“ ir Ko atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytais argumentais. Teigia, jog uždarosios akcinės bendrovės „Armedika“ ir Ko atsiliepime pateikti argumentai niekaip nepaneigia, kad raÅ¡ytinis pritarimas ir statinio projektas neatitinka prisijungimo sÄ lygų. IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Armedika“ ir Ko argumentu, kad ieÅ¡kovė neturi subjektinės teisės ginčyti raÅ¡ytinį pritarimÄ , nes į bylÄ pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad raÅ¡ytinis pritarimas ir jo pagrindu pastatytas nuotekų rezervuaras turi įtakos ieÅ¡kovės teisėms ir teisėtiems interesams, kenkia ieÅ¡kovės veiklai.

5. Palangos miesto savivaldybės administracija tripliku sutinka su ieškovės dublike nurodytais argumentais ir motyvais.

6. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko pateikė triplikÄ . Nurodė, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos projektÄ rengė uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“. Tiek 2015 m. birželio 2 d. prisijungimo sÄ lygose, esančiose pridedamame statybos projekte, tiek 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo sÄ lygose, kurias abi iÅ¡davė centralizuotų geriamojo vandens tinklų savininkas uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“, numatyti techniniai reikalavimai dėl prisijungimo prie centralizuoto geriamojo vandens tiekimo tinklo, yra prisijungimo sÄ lygos Statybos įstatymo 20 straipsnio 8 dalies prasme, nes numatytas geriamojo vandens tinklų prijungimas prie uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ priklausančio centralizuoto geriamojo vandens tinklo. 2015 m. birželio 2 d. prisijungimo sÄ lygose nurodyti nuotekų iÅ¡leidimo sprendiniai – pakloti nuotekų tinklus, juos prijungiant prie kitam asmeniui priklausančių nuotekų tinklų, gavus jo sutikimÄ , arba įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemÄ ; taip pat 2015 m. lapkričio 24 d. prisijungimo sÄ lygose numatytas vienas iÅ¡ nuotekų iÅ¡leidimo sprendinių – pakloti nuotekų tinklus, juos prijungiant prie kitam asmeniui priklausančių nuotekų tinklų, gavus jo sutikimÄ , nėra prisijungimo sÄ lygos Statybos įstatymo 20 straipsnio 8 dalies prasme, nes Å¡ie nuotekų iÅ¡leidimo sprendiniai niekaip nesusiję su nuotekų tinklų prijungimu prie uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“ priklausančio centralizuoto nuotekų Å¡alinimo tinklo.

7. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos prašė bylÄ nagrinėti ir sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra, nurodė, kad pagal 2015 m. kovo 19 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 16SŽN-34-(14.16.55) (su vėlesniais susitarimais) sÄ lygas, žemės sklype galima statyti naujus statinius ar įrengti ir rekonstruoti esamus, jeigu tai neprieÅ¡tarauja teritorijų planavimo dokumentų nustatytam teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimui.

8. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad dėl ieškinyje pateiktų vertinimų, susijusių su statybos valstybinės priežiūros tvarka bei statomų statinių esminiais reikalavimais, statybos techniniu normavimu ir kitų susijusių klausimų, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir kiti teisės aktai, nepasisako, nes tai nėra departamento kompetencija. Departamentas 2015 m. rugsėjo 25 d. pritarė statinio projektui Nr. 15/05/27-TP-VN, kaip nepažeidžiančiam nustatytų paveldosaugos reikalavimų.

9. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Batrima“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“ atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 10. Plungės apylinkės teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Armedika“ ir Ko 8050 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai: 10.1. Pirmosios instancijos teismas dėl raÅ¡ytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalį, galiojusiÄ ginčo metu, rengiant statybos projektÄ , statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti.

Ä®statymas suteikia teisę, esant kitoms sÄ lygoms, statytojui pasirinkti, ar jis naudosis jau esamais komunaliniais inžineriniais tinklais, ar įsirengs individualius, vietinius. Nagrinėjamu atveju atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko pripažįsta, kad prisijungimo sÄ lygomis nesivadovavo, nes sprendė, kad prisijungimas prie bendrų tinklų yra techniÅ¡kai sudėtingas, todėl įsirengė vietinį nuotekų kaupimo rezervuarÄ . Teismo vertinimu, atsakovė neturėjo jokios kitos adekvačios galimybės, kaip tik įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemÄ , todėl 2016 m. sausio 19 d. raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui įsirengiant nuotekų sistemÄ nėra pagrindo panaikinti. 10.2.

Pirmosios instancijos teismas dėl techninio sudėtingumo prisijungti prie bendros nuotekų tinklų sistemos nurodė, kad atsakovė pagrįstai nusprendė, jog prisijungimas prie bendros sistemos yra sudėtingas. Teigia, kad pagal realiÄ esančiÄ situacijÄ matyti, kad prisijungimas yra kitoje upės pusėje, techniÅ¡kai sudėtingas ir brangus, todėl vietoje pasijungimo prie centralizuoto nuotekų tinklo buvo pagrįstai nuspręsta įrengti vietinį nuotekų kaupimo rezervuarÄ . Kad nuotekų tinklo prijungimas pagal iÅ¡duotas technines sÄ lygas į (duomenys neskelbtini) esančius tinklus yra brangus ir sudėtingas, patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas technines sÄ lygas iÅ¡davusios uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ direktorius ir kaip liudytoja apklausta projektÄ rengusi projektuotoja, kuri patvirtino, kad užsakovas pageidavo jungti į bendruosius nuotekų tinklus, tačiau, įvertinus tai, kad prijungimas į bendrus tinklus turėjo bÅ«ti vykdomas klojant vamzdynÄ per pajÅ«rio zonÄ ir per upę, įrengiant siurblinę, todėl yra techniÅ¡kai sudėtingas. 10.3.

Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atsakydama į Å¡alių byloje suformuotus klausimus, pateikė iÅ¡vadÄ , ir nurodė, kad uždarosios akcinės bendrovės „Armedika“ ir Ko pastatyti nauji buitinių nuotekų tinklai ir buitinių nuotekų Å¡ulinys pagal uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ 2015 metais parengtÄ ProjektÄ Ä¯ kitų inžinerinių tinklų savininkų ar naudotojų tinklus nebuvo numatyti prijungti, todėl gauti prisijungimo sÄ lygas Å¡ių tinklų statybai nereikėjo.

Pažymėjo, kad projektuotoja vertino prieÅ¡ rengdama projektÄ technines ir finansines sÄ lygas prisijungti prie kitoje (duomenys neskelbtini) upės pusėje esančių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 11. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieÅ¡kovė) uždaroji akcinė bendrovė sveikatos centras „Energetikas“ praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkini, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 11.1. Dėl faktinių aplinkybių vertinimo apeliantė nurodo, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“ raÅ¡tu Nr. (12.41) IS1344 sutikimÄ Ä¯sirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemÄ atÅ¡aukė ir liko galioti tik vienintelis nuotekų iÅ¡leidimo sprendinys –pakloti tinklus ir juos prijungti prie kitam asmeniui priklausančių nuotekų tinklų. Teigia, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , neatkreipė dėmesio į tai, kam pavesta Palangoje nustatyti gyventojams ir Å«kio subjektams, kokį nuotekų Å¡alinimo bÅ«dÄ parinkti ir taikyti.

IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad tas funkcijas vykdo ir derina uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“, o savavaliÅ¡kai kiekvienas statytojas nepasirenka. Nurodo, kad teismas nenustatė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“ davė leidimÄ statyti rezervuarÄ , todėl teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovei buvo suteikta teisė pasirinkti nuotekų Å¡alinimo bÅ«dÄ . 11.2. Dėl techninio sudėtingumo prisijungti prie bendros nuotekų tinklų sistemos sudėtingumo apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog prisijungimas į vietinius tinklus yra brangus.

Apeliantės teigimu, Å¡is teismo sprendimo argumentas yra nemotyvuotas, kadangi teismas nesprendė, kokie požymiai nagrinėtinu atveju įrodo, kad atsakovės prisijungimas prie nuotekų tinklų yra techniÅ¡kai sudėtingas ar brangus. 11.3. Dėl byloje nustatytų aplinkybių apeliantė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi iÅ¡aiÅ¡kino, kad kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog atsakovė, įrengdama vietinę nuotekų surinkimo sistemÄ , galėjo nesivadovauti prisijungimo sÄ lygomis pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalį ir Palangos miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infostruktÅ«ros plėtros specialiojo plano 2.5.1 punkto 7 dalį, leidžiančiÄ projektuoti individualius nuotekų valymo įrenginius arba nuotekų kaupimo rezervuarus, jei prisijungti prie esamų vandentvarkos tinklų techniÅ¡kai sudėtinga.

Specialiojo plano 2.5.1 punkto 7 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai naujai statomam ar esamam objektui prisijungti prie esamų vandens tinklų techniÅ¡kai sudėtinga, gali bÅ«ti projektuojamas individualus vandens tiekimas ir individualÅ«s nuotekų valymo įrenginiai arba nuotekų kaupimo rezervuarai, laikantis Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų, suderinus su vieÅ¡uoju vandens tiekėju. Apeliantė nurodo, kad tokio suderinimo byloje nėra, o suderinimas dėl vandens tiekimo sistemos prijungimo sÄ lygų negali bÅ«ti laikoma, kad buvo suderinta ir dėl nuotekų Å¡alinimo bÅ«do.

12. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir kKo pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantės atsakovei 1500 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 12.1. Dėl faktinių aplinkybių atsakovė nurodo, kad apeliantės argumentas, jog atsakovės nuotekų Å¡alinimo sistema turėjo bÅ«ti projektuojama ir įrenginėjama tik tokiu bÅ«du, koks numatytas uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ iÅ¡duotose 2015 m. lapkričio 24 d. techninėse (prisijungimo) sÄ lygose, yra klaidingas.

Teigia, kad pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį (dabartinės redakcijos 24 straipsnio 3 dalis) numato ne kad statybÄ leidžiantis dokumentas, kuriuo yra ginčijamas Palangos miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotas raÅ¡ytinis pritarimas, turi atitikti prisijungimo sÄ lygas, kaip teigia apeliantė, o kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis įstatyme numatytais dokumentais, tarp kurių yra ir prisijungimo sÄ lygos. Todėl statinio (inžinerinių tinklų) projektas turi atitikti prisijungimo sÄ lygas, tai yra turi bÅ«ti parengtas pagal jose nurodytus sprendinius, jei statomi inžineriniai tinklai jungiami prie prisijungimo sÄ lygas iÅ¡davusio savininko inžinerinių tinklų.

Nagrinėjamu atveju rezervuaras nebuvo jungiamas prie apeliantės tinklų. 12.2. Dėl techninio sudėtingumo prisijungti prie bendros nuotekų tinklų sistemos atsakovė nurodo, kad pakloti vamzdžius žemėje ir juos prijungti, kaip tÄ nurodo apeliantė, nepakanka, nes, kaip matyti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ 2015 m. lapkričio 24 d. iÅ¡duotų techninių (prisijungimo) sÄ lygų , be vamzdžių paklojimo, reikalinga pastatyti nuotekų siurblinę. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančios kadastro žemėlapio iÅ¡traukos (duomenys neskelbtini) yra už atsakovo naudojamo žemės sklypo ribos kitoje (duomenys neskelbtini) upės pusėje, atstumas nuo atsakovui priklausančio pastato, iÅ¡ kurio Å¡alinamos nuotekos, iki (duomenys neskelbtini) yra apie 195 metrai.

AnalogiÅ¡kas aplinkybes patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ pateikta iÅ¡trauka iÅ¡ tinklų žemėlapio. Todėl akivaizdu, kad vamzdžius reikalinga kloti ne tik įprastai žemėje, bet ir po upe, be to, vamzdynÄ prireiktų kloti per kitus žemės sklypus, kurie atsakovui nepriklauso ir kurių dalis yra pajÅ«rio juostoje. Visi Å¡ie įrodymai aiÅ¡kiai patvirtina, kad prijungti atsakovės nuotekų sistemÄ prie centralizuoto nuotekų tinklo (duomenys neskelbtini) gatvėje yra techniÅ¡kai sudėtinga. 12.3.

Dėl atsakovės atsakomybės nurodo, kad tuo atveju, jei bÅ«tų sprendžiama dėl raÅ¡ytinio pritarimo dalies, kuria leista įrengti vietinius nuotekų tinklus, neteisėtumo, turėtų bÅ«ti įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartyje nurodyti pastebėjimai, kad statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padariniai Å¡alinami kaltų asmenų lėšomis, Palangos miesto savivaldybės administracija pripažino savo klaidÄ iÅ¡duodant raÅ¡ytinį sutikimÄ rezervuarui įrengti, todėl svarbu nustatyti savivaldybės kaltę, taip pat uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ kaltės laipsnį.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju taip pat turėtų būti sprendžiama ir ginčo rezervuaro statybų įteisinimo galimybės dėl techninio sudėtingumo prisijungti prie nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), galimybės prisijungti prie apeliantės nuotekų tinklo nebuvimo nesant apeliantės sutikimo.

13. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 13.1. Dėl faktinių aplinkybių atsakovė nurodo, kad pagal 2015 m. lapkričio 24 d. iÅ¡duotas galiojančias nenuginčytas technines sÄ lygas Nr. 280/15 nuotekų iÅ¡leidimui buvo numatyti 2 variantai – Suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų tinklus, prijungiant prie patogiausių nuotekų tinklų, gavus savininko sutikimÄ , arba suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, kurios slėginę linijÄ jungti į esamus buitinių nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) gatvėje.?Minėto individualaus teisės akto administraciniame teisme uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko nenuginčijo, todėl Å¡iam individualiam teisės aktui – teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytoms 2015 m. lapkričio 24 d. techninėms sÄ lygoms Nr. 280/15 – yra taikoma teisėtumo ir teisingumo prezumpcija. 13.2.

Dėl rezervuaro įrengimo atsakovė nurodo, kad ginčo teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatyta galimybė įrengti vietinius nuotekų surinkimo rezervuarus. Su tokia teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtinta teisine padėtimi yra susipažinę ir kiti sklypo nuomininkai – uždaroji akcinė bendrovė sveikatos centras „Energetikas“. Atsižvelgiant į gamtos apsaugÄ , visuomenės teises turėti Å¡varų pajÅ«rį, siekiant teisių pusiausvyros, nėra pagrindo teigti, kad suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę bei slėginę linijÄ prijungti prie esamų buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) gatvėje yra techniÅ¡kai sudėtinga, nes teritorijoje panaÅ¡ių statinių yra deÅ¡imtys, todėl ir kiti asmenys tikėsis, kad pajÅ«rio juostoje valstybinėje žemėje galima įsirenginėti deÅ¡imtis nuotekų surinkimo rezervuarų.

14. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o klausimÄ dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentų spręsti teismo nuožiÅ«ra. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 14.1. Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad atsakovei leista žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja teritorijų planavimo dokumentu nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktÄ , teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų savivaldybių funkcijų. Pareiga užtikrinti, kad statinių statyba bÅ«tų vykdoma teisėtai, o administracinės paslaugos teritorijų planavimo ir statybos srityse bÅ«tų telkiamos skaidriai, yra priskirta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri pagal Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo suteiktÄ kompetencijÄ atlieka teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiÅ«rÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl prisijungimo sÄ lygų privalomumo statytojui įsirengiant vietinę nuotekų surinkimo sistemÄ .

16. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas prisijungimo sÄ lygas, neįvertino kam pavesta (duomenys neskelbtini) nustatyti gyventojams ir Å«kio subjektams, kokį nuotekų Å¡alinimo bÅ«dÄ parinkti. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija su nurodytu argumentu sutinka, teigia, kad uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ individualaus teisės akto – prisijungimo sÄ lygų – uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko nenuginčijo, todėl turėjo juo vadovautis.

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko su nurodytais argumentais nesutinka, nurodo, kad statant nuotekų rezervuarÄ nebuvo bÅ«tinos prisijungimo sÄ lygos, nes pagal statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalį statytojas turi teisę pasirinkti, ar jungsis prie centralizuotų tinklų, ar statys vietinę nuotekų Å¡alinimo sistemÄ . Nagrinėjamu atveju rezervuaras nebuvo jungiamas prie apeliantės tinklų, todėl nebuvo bÅ«tina vadovautis prisijungimo sÄ lygomis.

17. Atsižvelgiant į Å¡alių nurodytus argumentus (nutarties 16 punktas), darytina iÅ¡vada, kad byloje keliamas klausimas, ar atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Armedika“ ir Ko įrengiant vietinę nuotekų Å¡alinimo sistemÄ , buvo bÅ«tina vadovautis uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ prisijungimo sÄ lygomis bei ar prisijungimo sÄ lygos neprieÅ¡tarauja Statybos įstatyme numatytai galimybei, statytojui nuspręsti, kokį nuotekų Å¡alinimo bÅ«dÄ pasirinkti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla buvo nagrinėta kasacine tvarka, taip pat sprendžia ir dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/20018 nustatytų aplinkybių vertinimo, pakartotinai nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės.

18. Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 2 d. uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“ buvo iÅ¡davusi prisijungimo sÄ lygas, kuriose buvo nurodyti nuotekų iÅ¡leidimo sprendiniai: pirma, pakloti nuotekų tinklus, juos prijungiant prie kitam asmeniui priklausančių nuotekų tinklų, gavus jo sutikimÄ ; arba, antra, įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemÄ , tačiau Å¡ios prisijungimo sÄ lygos uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ 2015 m. rugsėjo 17 d. raÅ¡tu Nr. (12.41)IS 1344 buvo panaikintos, vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-22 „Dėl Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtinto plano 2.5.1 punkto 6 dalimi.

Uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“ 2015 m. lapkričio 24 d. iÅ¡davė naujas prisijungimo sÄ lygas Nr. 280/15, pagal kurias nuotekų iÅ¡leidimui buvo numatyti 2 variantai: pirma, suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų tinklus, prijungiant prie patogiausių nuotekų tinklų (Å¡iuo atveju artimiausi nuotekų tinklai bÅ«tų apeliantės), gavus savininko sutikimÄ ; arba antra, suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę, kurios slėginę linijÄ jungti į esamus buitinių nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Tačiau uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ 2015 m. gruodžio 30 d. raÅ¡tu Nr. (12.4)IS-1808 nurodė, kad panaikina 2015 m. birželio 2 d. iÅ¡duotas prisijungimo sÄ lygas Nr. 107/15 ir 2015 m. lapkričio 24 d. sÄ lygų 280/15 dalį „suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų tinklus, pajungiant į patogiausius nuotekų tinklus, gavus savininko sutikimÄ .“ 19. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2019 40 punkte nurodė, kad teismai nesiaiÅ¡kino, nors turėjo nustatyti, dėl kokių priežasčių buvo keičiamos prisijungimo sÄ lygos tokiu bÅ«du, kad neliko pradinių sÄ lygų įsirengti ginčo rezervuarÄ .

Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, Å¡ios aplinkybės teismo nebuvo vertintos. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡ios aplinkybės nebuvo vertintos, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į prisijungimo sÄ lygų iÅ¡davimo ir jų keitimo tvarkos faktines aplinkybes.

20. Prisijungimo sÄ lygos buvo iÅ¡duotos 2015 m. birželio 2 d. suteikiant galimybę nuotekų įrengimo klausimÄ iÅ¡spręsti dviem bÅ«dais, tai yra, pirma, pakloti nuotekų tinklus, juos prijungiant prie kitam asmeniui priklausančių nuotekų tinklų, gavus jo sutikimÄ ; arba, antra, įsirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemÄ . Kaip matyti, Å¡ios sÄ lygos buvo keičiamos uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ 2015 m. rugsėjo 17 d. raÅ¡tu Nr. (12.41)IS 1344, tai yra buvo panaikinta sÄ lyga, kuria leista įsirengti vietinius nuotekų tinklus.

IÅ¡ byloje esančių Å¡alių parodymų ir raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad sÄ lygos buvo keičiamos nustačius, kad jos prieÅ¡tarauja specialiajam teritorijų planavimo dokumentui, tai yra Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-22 „Dėl Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtros specialiojo plano tvirtinimo“ 2.5.1. punkto 6 daliai, kuri numato, kad gyventojai ar Å«kio subjektai, kurie iki Å¡iol nebuvo Å¡ių paslaugų naudotojai, yra skatinami prisijungti prie vieÅ¡ojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos.

Kaip matyti prisijungimo sÄ lygų davėja atÅ¡aukė savo sutikimÄ leisti įsirengti vietinį nuotekų rezervuarÄ nustačius, kad toks sutikimas prieÅ¡tarauja specialiajam teritorijų planavimo dokumentui, siekiant paskatinti uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Armedika“ ir Ko prisijungti prie centralizuotos tinklų sistemos arba gauti uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ sutikimÄ .

21. Pažymėtina, kad vertinant chronologinę įvykių sekÄ matyti, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. raÅ¡tu panaikinus sutikimÄ Ä¯sirengti vietinius nuotekų tinklus, uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko ginčijamÄ nuotekų rezervuarÄ Ä¯sirengė 2016 m. sausio 19 d. gavusi Palangos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡ytinį pritarimÄ . Å iuo aspektu svarbu pažymėti, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-22 „Dėl Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“ nusprendė, kad rezervuaro įrengimas yra galimas tik tuo atveju, jei yra vieÅ¡ojo vandens tiekėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ sutikimas. Nagrinėjamu atveju vieÅ¡ojo vandens tiekėjo sutikimo ginčytinose prisijungimo sÄ lygose, tvirtinant raÅ¡ytinį pritarimÄ , nebuvo.

22. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta nutarties 16–21 punktuose, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju vieÅ¡ojo vandens tiekėja uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“ statyti rezervuarÄ galimybės prisijungimo sÄ lygose nenumatė ir sutikimo statyti rezervuarÄ nedavė atÅ¡aukus sÄ lygÄ 2015 m. rugsėjo 17 d. Dėl rezervuaro įrengimo aplinkybių atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko iÅ¡ esmės nurodo, kad galėjo nesivadovauti prisijungimo sÄ lygomis ir jai nebuvo bÅ«tina gauti vieÅ¡ojo vandens tiekėjo sutikimo, kadangi įrengė vietinį nuotekų tinklÄ . Su Å¡iais argumentais nesutinkama.

23. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2019 38 punkte nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko nepagrįstai teigia, kad įrengdama vietinę nuotekų surinkimo sistemÄ galėjo nesivadovauti prisijungimo sÄ lygomis pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalį ir Palangos miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtros specialiojo plano 2.5.1. punkto 7 dalį, leidžiančiÄ projektuoti individualius valymo įrenginius arba nuotekų kaupimo rezervuarus, jei prisijungti prie esamų vandentakos tinklų yra techniÅ¡kai sudėtinga, tačiau suderinus su vieÅ¡ojo vandens tiekėju ir laikantis Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų.

24. Antra, atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko nurodo, kad ginčo laikotarpiu galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalis numatė, kad ne statybÄ leidžiantis dokumentas, kuriuo yra ginčijamas Palangos miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duotas raÅ¡ytinis pritarimas, turi atitikti prisijungimo sÄ lygoms, kaip tai teigia apeliantė, o kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis įstatyme numatytais dokumentais, tarp kurių yra ir prisijungimo sÄ lygos. Todėl statinio (inžinerinių tinklų) projektas turi atitikti prisijungimo sÄ lygas, tai yra turi bÅ«ti parengtas pagal jose nurodytus sprendinius, jei statomi inžineriniai tinklai jungiami prie prisijungimo sÄ lygas iÅ¡davusio savininko inžinerinių tinklų. Nagrinėjamu atveju, rezervuaras nebuvo jungiamas prie apeliantės tinklų.

25. Nors ginčo laikotarpiu galiojusio Statybų įstatymo 20 straipsnio 5 dalis numatė, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, tačiau būtina pažymėti, kad statytojo pasirinkimas galimas tik tuo atveju, jei toks pasirinkimas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus arba teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

26. Teismas remdamasis viešai skelbiamais duomenimis, tai yra Palangos miesto savivaldybės administracijos viešai skelbiamais sprendimais dėl specialiųjų planų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2012 m. sausio 26 d. sprendimu „Dėl Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastuktūros plėtros specialiojo plano tvirtinimo“ patvirtinto plano 2.5.1. punkto 6 dalyje nustatė, kad gyventojai ir ūkio subjektai, kurie iki šiol nebuvo šių paslaugų naudotojai, yra skatinami prisijungti prie viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos, o sprendžiant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo klausimus naujiems ar rekonstruojamiems objektams, pirmiausia svarstoma viešojo vandens tiekimo galimybė.

To paties punkto 7 dalis nustato, kad tais atvejais, kai naujai statomam ar esamam objektui prisijungti prie esamų vandentvarkos tinklų techniÅ¡kai sudėtinga, gali bÅ«ti projektuojamas individualus vandens tiekimas ir individualÅ«s nuotekų valymo įrenginiai arba nuotekų kaupimo rezervuarai, laikantis Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų, suderinus su vieÅ¡uoju vandens tiekėju. BÅ«tina pažymėti ir tai, kad ginčo teritorija ribojasi su griežtÄ ja apsaugos zona, patvirtinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T2-229 „Dėl Palangos I, II, III, (duomenys neskelbtini) miesto valymo įrenginių vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų specialiojo plano“.

27. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentai (iÅ¡skyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamÄ ja dalimi. Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimas „Dėl Palangos miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastuktÅ«ros plėtros specialiojo plano tvirtinimo“ yra Palangos miesto detaliojo plano dalis – specialusis planas.

Pagal specialųjį planÄ tuo atveju, kai naujai statomam ar rekonstruojamam objektui prie tinklų prisijungti yra techniÅ¡kai sudėtinga, gali bÅ«ti projektuojami vietiniai tinklai, tačiau remiantis Å¡iomis sÄ lygomis – laikantis Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų ir suderinus su vieÅ¡uoju vandens tiekėju.

28. IÅ¡ byloje susiklosčiusios faktinės situacijos matyti, kad vieÅ¡asis vandens tiekėjas, Å¡iuo atveju uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“, 2015 m. birželio 2 d. sutiko su vietinio rezervuaro įrengimu, tačiau šį sutikimÄ atÅ¡aukė 2015 m. rugsėjo 17 d. Pažymėtina, kad Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015 m. gruodžio 14 d. raÅ¡te nurodė, kad reikÅ¡ privalomÄ jį nurodymÄ panaikinti prisijungimo sÄ lygas dalyje, nurodančioje sÄ lygas projektuoti nuotekų tinklus.

Atsižvelgdama į tai uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“ 2015 m. gruodžio 30 d. raÅ¡tu panaikino 2015 m. lapkričio 24 d. iÅ¡duotuose prisijungimo sÄ lygose Nr. 280/15 sÄ lygÄ â€“ suprojektuoti ir pakloti reikiamo skersmens buitinių nuotekų tinklus, prijungiant į patogiausius nuotekų tinklus, gavus savininko sutikimÄ , todėl uždarajai akcinei bendrovei „Armedika“ ir Ko liko vienintelė galimybė – prisijungti prie centrinių tinklų. IÅ¡ chronologinės įvykių sekos matyti, kad 2015 m. lapkričio 24 d. vieÅ¡ojo vandens tiekėja, su kuria pagal specialųjį teritorijos planavimo dokumentÄ (nutarties 26 punktas) turėjo bÅ«ti suderinta vietinio nuotekų surinkimo rezervuaro statyba, Å¡i sÄ lyga nebuvo įgyvendinta.

29. Dėl savavaliÅ¡kos statybos aplinkybių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2019 39 punkte nurodė, kad bÅ«tina įvertinti byloje pateiktus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento patikrinimo aktus sprendžiant klausimÄ dėl rezervuaro statybos teisėtumo.

30. IÅ¡ byloje pateikto Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. spalio 16 d. raÅ¡to matyti, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Armedika“ ir Ko patalpose buvo įrengti nuotekų surinkimo vamzdynai, kurie nėra prijungti prie nuotekų tvarkymo sistemos, nuotekos nesusidaro ir nėra iÅ¡leidžiamos į nuotekų tvarkymo sistemÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė žinodama apie 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi panaikintÄ sÄ lygÄ Ä¯sirengti vietinę nuotekų surinkimo sistemÄ , 2015 m. spalio 16 d. duomenimis vietinės surinkimo sistemos dar nebuvo įsirengusi, tačiau iÅ¡ 2016 m. kovo 7 d. patikros akto matyti, kad lauko vandentiekio ir nuotekų inžineriniai tinklai jau buvo įrengti pagal parengtÄ projektÄ bei turint statybÄ leidžiantį dokumentÄ , departamento duomenimis nepažeidžiant aplinkos apsaugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

31. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta nutarties 23–30 punktuose, konstatuojama, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko žinodama 2015 m. lapkričio 24 d. galiojančias sÄ lygas, praėjus apie dviem mėnesiams nuo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ 2015 m. gruodžio 30 d. raÅ¡to, žinodama, kad nėra vieÅ¡ojo vandens tiekėjos sutikimo statyti rezervuarÄ , ignoruodama specialųjį teritorijų planavimo dokumentÄ â€“ Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimÄ Nr. T-22 su uždarÄ ja akcine bendrove „PajÅ«rio Å¡altinis“ 2016 m. vasario 10 d. sudarė rangos sutartį, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko užsakė pastatyti rezervuarÄ . 2016 m. vasario 25 d. ginčo rezervuaras buvo pastatytas prieÅ¡taraujant tiek specialiajam teritorijų planavimo dokumentui – tarybos sprendimui, tiek ginčo metų galiojusio Statybų įstatymo 20 straipsnio 5 daliai (nutarties 17 punktas), todėl sutinkama su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nevertino specialiojo teritorijų planavimo dokumente nurodytų reikalavimų dėl rezervuaro statybos aplinkybių.

Dėl ginčo rezervuaro statybos teisėtumo aplinkybių 32. Apeliantė dėl techninio sudėtingumo prisijungti prie bendros nuotekų tinklų sistemos nurodė, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Armedika“ ir Ko yra brangu prisijungti prie centralizuotų tinklų, yra nemotyvuotas. Teigia, kad teismas nesprendė, kokie požymiai nagrinėtinu atveju įrodo, kad atsakovės prisijungimas prie nuotekų tinklų yra techniškai sudėtingas ar brangus.

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko teigia, kad nuotekų įrengimas prisijungiant prie bendros nuotekų tinklų sistemos yra brangus, kadangi vamzdžius reikia tiesti apie 195 metrų ir dalį iÅ¡ jų po upe, be to – įrengti siurblinę. Palangos miesto savivaldybės administracija nurodo, kad atsižvelgiant į gamtos apsaugÄ , visuomenės teises turėti Å¡varų pajÅ«rį, nėra pagrindo teigti, kad suprojektuoti ir pastatyti buitinių nuotekų siurblinę bei slėginę linijÄ prijungti prie esamų buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) gatvėje yra techniÅ¡kai sudėtinga, nes teritorijoje panaÅ¡ių statinių yra deÅ¡imtys, todėl ir kiti asmenys tikėsis, kad pajÅ«rio juostoje valstybinėje žemėje galima įsirenginėti deÅ¡imtis nuotekų surinkimo rezervuarų.

33. Dėl rezervuaro statybos teisėtumo aplinkybių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2019 37 punkte nurodė, kad turi bÅ«ti įvertintas techninis sudėtingumas prisijungti prie esamų vandentvarkos tinklų, nes bÅ«tent nuo Å¡ios aplinkybės priklauso, ar nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikoma specialiojo plano 2.5.1.punkto 7 dalyje numatytas kriterijus, leidžiantis statytojui įsirengti vietinę nuotekų sistemÄ .

34. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko iÅ¡ esmės įrodinėja, kad pasirinko įsirengti vietinę nuotekų sistemÄ , nes prisijungimas prie centralizuotų nuotekų tinklų yra brangus ir sudėtingas. Ä®rodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniÅ¡kumu ir dispozityvumu. RungtyniÅ¡kumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai).

Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (Å¡is straipsnis nurodo, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Å¡io kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese Å¡is principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios Å¡alys renkasi savo įrodinėjimo taktikÄ ir strategijÄ , t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

35. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos Å¡alims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylÄ nagrinėjančio teismo įtikinimÄ , kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviÄ jÄ tiesÄ , tai yra teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalykÄ , egzistavimo ar neegzistavimo neturi bÅ«ti absoliutus.

Å is įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartÄ pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

36. Pirmiausia iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Armedika“ ir Ko siekiant prisijungti prie centralizuotų tinklų yra bÅ«tina nutiesti apie 200 metrų vamzdžio kertant (duomenys neskelbtini) upę ir pastatant nuotekų siurblinę. Dėl Å¡ios aplinkybės ginčo nėra. Pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko, turėdama įrodinėjimo pareigÄ , nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog vamzdžių nutiesimas prijungiant prie centralizuotos nuotekų sistemos yra techniÅ¡kai sudėtingas, reikalaujantis didelių finansinių iÅ¡teklių, todėl sutinkama su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju teismas projekto sudėtingumÄ nustatė iÅ¡ esmės remdamasis liudytojų paaiÅ¡kinimais ir byloje pateiktu Vandentiekio ir nuotekų tinklo techniniu projektu (CPK 178 straipsnis).

Vertinant byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus nustatyta, kad Vandentiekio ir nuotekų tinklų techniniame projekte projektuotoja nurodė, jog prisijungimas prie vietinių tinklų yra techniÅ¡kai sudėtingas ir brangus, tačiau teismas šį įrodymÄ vertina kritiÅ¡kai, nes, kaip matyti, pirmiausia projekto užsakovė buvo uždaroji akcinė bendrovė „Batrima“, be to, nurodytas argumentas dėl prisijungimo prie centralizuotų tinklų projekte yra iÅ¡ esmės visiÅ¡kai nemotyvuotas. Atsižvelgiant į tai sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais objektyviais duomenimis nustatė techninį projekto sudėtingumÄ .

37. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylÄ pakartotinai atsakovė, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2019, nurodytas aplinkybes, neteikė įrodymų, pagrindžiančių tokio projekto sudėtingumÄ , taip pat ir neteikė duomenų, ar toks projektas reikalauja didelių finansinių iÅ¡teklių (nutarties 32–36 punktai). Kolegijos vertinimu, įrodinėjimo procesas, siekiant civilinio proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo tikslų (CPK 7 straipsnis), negali bÅ«ti begalinis.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taip pat bÅ«tina įvertinti ir atsakovės finansines galimybes įsirengti centralizuotÄ nuotekų tinklÄ siekiant įgyvendinti specialiajame teritorijų planavime nustatytus tikslus – skatinti vartotojus prisijungti prie centralizuotų tinklų. Pirmosios instancijos teisme liudytojas uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ direktorius V. B. nurodė, kad Å¡iuo atveju tokio projekto įgyvendinimo kaina siekiant prisijungti prie centralizuotos nuotekų tinklų sistemos yra apie 10 tÅ«kst.

EUR – 20 tÅ«kst. EUR. Remiantis vieÅ¡ai skelbiamais duomenimis nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir KO komercinę veiklÄ vykdo 17 metų, jos pardavimo pajamos, 2018 metų duomenimis, sudarė 500 000 EUR – 1 000 000 EUR. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Armedika“ ir Ko turtinė padėtis yra pakankamai gera siekiant įsirengti centralizuotus nuotekų tinklus ir nesudaro pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju nuotekų rezervuaras pakrantės zonoje, visuomenės poreikiams svarbioje teritorijoje, tai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietėje, kuri yra saugomos kultÅ«rinės vertybės teritorijoje yra pateisinamas techninio sudėtingumo atžvilgiu, kurio atsakovė bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo iÅ¡ esmės neįrodinėjo jokiais objektyviais raÅ¡ytiniais įrodymais.

38. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko 2015 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į ieÅ¡kovę praÅ¡ydama leisti tiesti nuotekų vamzdynÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovė tuo metu siekdama gauti ieÅ¡kovės leidimÄ Ä¯vertino vamzdžio tiekimo techninį sudėtingumÄ (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta nutarties 30–37 punktuose, sutinkama su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas techninio sudėtingumo aplinkybes dėl nuotekų įrengimo sistemos byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus vertino netinkamai, iÅ¡vadÄ dėl techninio sudėtingumo padarė iÅ¡ esmės remdamasis tik liudytojų parodymais ir Vandentiekio nuotekų tinklų techniniu projektu.

Esant 16-38 punktuose nurodytoms aplinkybėms, sprendžiama, kad 2016 m. sausio 19 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡ytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009 dalis dėl leidimo statyti nuotekų Å¡alinimo, surinkimo tinklus naikintina. Dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo ir kaltės nustatymo 39. Nustačius, kad uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko įsirengė nuotekų rezervuarÄ neturėdama vieÅ¡ojo vandens tiekėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ sutikimo, kuris yra bÅ«tinas pagal specialųjį teritorijų planavimo dokumentÄ â€“ Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimÄ Nr. T-22, o 2016 m. sausio 19 d.

Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009 dalis dėl leidimo statyti nuotekų šalinimo panaikinta – darytina išvada, kad turi būti sprendžiama dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Byloje toks reikalavimas yra reiškiamas, atsakovė atsiliepime nurodo, jog turėtų būti sprendžiama dėl rezervuaro įteisinimo galimybės. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo.

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, nustatęs pagrindÄ taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose įtvirtintas statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo priemones, turėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti ir atitinkamai argumentuoti, kas yra atsakingas (atsakingi) už statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimÄ pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti iÅ¡laidas už statybos padarinių Å¡alinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

Valdžios institucijos klaidas, net ir padarytas dėl savo pačių nerÅ«pestingumo, turi taisyti neužkraudamos neproporcingos naÅ¡tos asmenims. Statytojo įpareigojimas dėl lėšų, panaudotų neteisėtoms statyboms nugriauti, iÅ¡siieÅ¡kojimo kreiptis į teismÄ ir pradėti kitÄ teismo procesÄ , patiriant dar daugiau laiko ir kitokių iÅ¡laidų, neatitinka proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, be to, valstybės institucijoms tenkanti dėl padarytos klaidos naÅ¡ta perkeliama bÅ«tent galbÅ«t nesusijusiems su neteisėtu statybos leidimo iÅ¡davimu asmenims.

Taikant teisinius padarinius dėl savavaliÅ¡kos statybos turi bÅ«ti nustatomi dėl neteisėto statybos iÅ¡davimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumÄ bei sudarė pagrindÄ nugriauti tokius statinius. Tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir nuspręsti dėl proporcingos statybos padarinių Å¡alinimo naÅ¡tos paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018; 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2018).

41. Taigi atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ (nutarties 40 punktas) matyti, kad spręsdamas iÅ¡laidų už neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimÄ paskirstymo klausimÄ teismas turi nustatyti kaltus asmenis, kurių sÄ skaita turės bÅ«ti Å¡alinami padariniai. Asmuo laikomas kaltu, kai jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek buvo bÅ«tina, atsižvelgiant į tam asmeniui tenkančias pareigas, nepriklausomai nuo to, ar tam tikrus veiksmus jis padarė tyčia, ar dėl neatsargumo.

42. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte expressis verbis įtvirtinta, kad statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padariniai taikant kraÅ¡tutinę priemonę Å¡alinami kaltų asmenų lėšomis. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, nustatęs pagrindÄ taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose įtvirtintas statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo priemones, turėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti ir atitinkamai argumentuoti, kas yra atsakingas (atsakingi) už statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimÄ pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti iÅ¡laidas už statybos padarinių Å¡alinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

Tuo atveju, jeigu būtų nustatyti kelių asmenų (statytojos, valstybės institucijų ir pan.) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018; 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2018). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo, nebent konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai, tokiu atveju privataus asmens kaltės įrodymu galėtų būti, pvz., aiškus teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turėjo būti) žinomas, privataus asmens veiksmai ginčijamo valdžios institucijų akto priėmimo metu, neteisėti susitarimai su valdžios atstovais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-469/2015; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019).

43. Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo aplinkybių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2019 41 punkte nurodė, kad teismai nesprendė dėl asmenų, kurie kalti dėl neteisėtų statybų vykdymo.

44. IÅ¡ byloje susiklosčiusios faktinės situacijos matyti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Armedika“ ir Ko ginčijamÄ nuotekų rezervuarÄ Ä¯sirengė 2016 m. sausio 19 d. gavusi Palangos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡ytinį pritarimÄ , kuris buvo iÅ¡duotas nesant vieÅ¡ojo vandens tiekėjo – uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ sutikimo, kita vertus atkreiptinas dėmesys ir tai, kad atsakovė ginčo rezervuarÄ Ä¯renginėjo disponuodama prieÅ¡taringais administraciniais aktais.

Å iuo aspektu bÅ«tina įvertinti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2019 41 punkte nurodytas aplinkybes, dėl Å¡alių kaltės tiek uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“ iÅ¡duodant prisijungimo sÄ lygas, tiek Palangos miesto savivaldybės administracijai iÅ¡duodant raÅ¡ytinį pritarimÄ , tiek pačios atsakovės veiksmus įrengiant ginčo rezervuarÄ , kadangi tik iÅ¡sprendus Å¡ias nurodytas aplinkybes, gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl tinkamo savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo galimybių ir rezervuaro įteisinimo galimybės.

45. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau iÅ¡dėstytÄ teismų praktikÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ naujo nagrinėsiantis ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo, turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kas Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo prasme yra atsakingas (atsakingi) už statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimÄ pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir kas turėtų dengti iÅ¡laidas už statybos padarinių Å¡alinimÄ .

Dėl procesinės bylos baigties 46. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

47. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir iÅ¡ dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 19 d. raÅ¡ytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009 dalį dėl leidimo statyti nuotekų Å¡alinimo, surinkimo tinklus ir klausimÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių klausimo grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) 48.

Plungės apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Armedika“ ir Ko perleisti kitiems asmenims nuosavybės teisę į pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 19 d. raÅ¡ytinį pritarimÄ pastatytÄ nuotekų rezervuarÄ (skirtÄ aptarnauti pastatÄ â€“ klubÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Teismui tenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, laikinosios apsaugos priemonės, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas 49. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kadangi, dalį sprendimo panaikinus ir bylos dalį grÄ Å¾inus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus iÅ¡spręstas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ dalyje - panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 19 d. raÅ¡ytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-33-160119-00009 dalį dėl leidimo statyti nuotekų Å¡alinimo, surinkimo tinklus ir bylos dalį dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Plungės apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi, paliekamos galioti iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Teisėjos Erinija Kazlauskienė Giedrė Seselskytė Danutė Žvinklytė