ddae10a3-8a77-4030-9291-783b3c7a6746 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-7702-451/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02345-2018-5                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.1.; 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS                                                S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 29 d.

Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Giedrė JakÅ¡tienė, raÅ¡ytiniame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , pagal pareiÅ¡kėjo A. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė Turto bankas. Teismas n u s t a t ė :             pareiÅ¡kėjas praÅ¡o palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po motinos J. P. mirties, 1992 m. spalio 31 d., priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti.

PareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo mama J. P.. Po mamos mirties liko 85/14 žemės sklypo dalis Nr. (duomenys neskelbtini). Mama testamento nebuvo suraÅ¡iusi, todėl jos turtas paveldimas įstatyminių įpėdinių. PareiÅ¡kėjas yra vienintelis sÅ«nus ir pirmos eilės įpėdinis paveldėti mirusios mamos turtÄ , nes J. P. dukra L. K. mirė (duomenys neskelbtini), o sutuoktinis J. P. mirė 2008 m., todėl kitų įpėdinių nėra. Po motinos J. P. mirties į notarų biurÄ pareiÅ¡kėjas nesikreipė.

PareiÅ¡kėjas po motinos mirties priėmė palikimÄ , toliau valdydamas motinai nuosavybės teise priklausančius daiktus, baldus, albumus, papuoÅ¡alus, paveikslus. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiÅ¡kėjas po savo motinos J. P. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieÅ¡tarautų Å¡io pareiÅ¡kimo patenkinimui.

Pareiškimas tenkintinas visiškai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimo (e. b. l. 5-6), žemės sklypo plano (e. b. l. 7), Šiaulių apskrities viršininko įsakymo (e. b. l. 8), kvito (e. b. l. 10), gimimo liudijimo (e. b. l. 11), VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo (e. b. l. 12-13, 26-29, 31), namų knygos (e. b. l. 14-25), mirties liudijimo (e. b. l. 30), Kauno regioninio archyvo pažymos (e. b. l. 31), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama J.

P. Po mamos mirties pareiÅ¡kėjas liko gyventi motinos dovanotame name, adresu (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas yra vienintelis sÅ«nus ir pirmos eilės įpėdinis paveldėti mirusios motinos turtÄ . Į notarų biurÄ pareiÅ¡kėjas nesikreipė. Nekilnojamojo turto registre, J. P. vardu yra įregistruota 85/14 žemės sklypo dalis Nr. (duomenys neskelbtini). Po J. P. mirties jos asmeninius ir namų apyvokos daiktus perėmė sÅ«nus ir jais disponavo.Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių praÅ¡o pareiÅ¡kėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis).

PareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ; pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti palikimo, atsiradusio 1992 m. spalio 31 d. mirus jo mamai, priėmimo faktÄ , taigi, sprendžiant dėl Å¡io reikalavimo, taikytinos 1964 m. redakcijos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (1964 m.

CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). Ä®statyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ , turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytÄ teisės normÄ Ä¯pėdinis savo valiÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem bÅ«dais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtÄ turtÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis, turi įregistruoti Å¡iÄ nuosavybės teisę vieÅ¡ajame registre (CK 1.75 straipsnis).

Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir tokiu bÅ«du priėmė palikimÄ .PalikimÄ po savo motinos J. P. mirties priėmė pareiÅ¡kėjas pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti – pareiÅ¡kėjas toliau naudojosi J. P. priklausančiais namų apyvokos daiktais, baldais, dokumentais ir kitais daiktais, buvusiais jų gyvenamojoje vietoje.

PareiÅ¡kėjas gyveno kartu su motina, o po jos mirties pareiÅ¡kėjas liko gyventi tame name, adresu (duomenys neskelbtini), kurį jam padovanojo motina. PareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi namo priežiÅ«ra, mokėjo namo ir žemės iÅ¡laikymo mokesčius. FaktiÅ¡kai valdydamas palikimÄ sudarantį turtÄ , A. P. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti J. P. palikimÄ . Todėl, įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir iÅ¡tirtus raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 str. 8 p., 448 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kai.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. P., (duomenys neskelbtini), priėmė J. P. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ .Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.                   Teisėja                                                                                                                  Giedrė JakÅ¡tienė Â