ddaa665a-b9fa-40fa-a9d5-2e6660e97840 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-582-823/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02791-2016-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Jungtinės Karalystės bendrovės „Fashion Television International Limited“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-339-881/2017 pagal ieÅ¡kovės „Fashion Television International Limited“ ieÅ¡kinį atsakovei Vokietijos bendrovei „FASHIONTV.COM GmbH“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Valstybiniam patentų biurui, dėl prekių ženklo „FASHION TV“ registracijos Nr. 61270 panaikinimo dėl nenaudojimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl prekių ženklų registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 47 straipsnio 2 dalies pagrindu.

2. IeÅ¡kovė „Fashion Television International Limited“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ , praÅ¡ydama PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies pagrindu panaikinti atsakovės „FASHIONTV.COM GmbH“ nacionalinio prekių ženklo „FASHION TV“ registracijÄ Nr. 61270 bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Ieškovė nurodė, kad ji yra Europos Bendrijos prekių ženklo „Fashion Ultra“, reg. Nr. 014221451, registruoto 25, 38 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms, savininkė. Atsakovė „FASHIONTV.COM GmbH“ yra nacionalinio prekių ženklo „FASHION TV“, reg. Nr. 61270, registruoto 25, 35, 38, 41 klasių prekėms ir paslaugoms, savininkė. Kadangi ieškovės ir atsakovės prekių ženklai yra sudaryti iš to paties dominuojančio elemento „Fashion“ ir yra registruoti tapačioms ir panašioms prekėms ir paslaugoms, egzistuoja visuomenės klaidinimo tikimybė.

Nors atsakovės prekių ženklas yra ankstesnis, tačiau jo atsakovė nenaudoja, todėl ieÅ¡kovė, siekdama sumažinti tikimybę, kad atsakovė ateityje, remdamasi jai priklausančiu ankstesniu ženklu, reikÅ¡ ieÅ¡kovei įvairias pretenzijas ir siekdama apginti savo teises ir teisėtus interesus į Europos Bendrijos prekių ženklÄ â€žFashion Ultra“, kreipiasi dėl atsakovės prekių ženklo registracijos panaikinimo.

4. IeÅ¡kovės teigimu, atlikus atsakovės ir jai priklausančio prekių ženklo „FASHION TV“ paieÅ¡kÄ www.google.lt puslapiuose, nebuvo rasta jokios informacijos apie prekių ženklo „FASHION TV“ naudojimÄ Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus iki ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ . Papildomai atlikus atsakovės ir jai priklausančio prekių ženklo „FASHION TV“ vaizdų paieÅ¡kÄ www.google.lt, jokių „FASHION TV“ vaizdų lietuviÅ¡kuose interneto puslapiuose taip pat nebuvo rasta. Papildomų duomenų, kad atsakovės prekių ženklas „FASHION TV“ (reg. Nr. 61270) per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje buvo naudojamas toms prekėms ir paslaugoms, kurioms jis registruotas, ieÅ¡kovė neturi.

5. Ieškovė pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog ginčijamas atsakovės prekių ženklas registruotas 25, 35, 38 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms, nagrinėjamu atveju turi būti vertinama, ar atsakovės prekių ženklas buvo naudojamas visoms prekėms ir paslaugoms, kurioms jis yra registruotas. Ženklo naudojimas tik dalies prekių ar paslaugų atžvilgiu nepateisina prekių ženklo registracijos galiojimo pilna apimtimi. Nors nėra reikalaujama, kad prekių ženklas tiesiogiai būtų pateiktas ant prekių, tačiau prekių ženklo naudojimas turi būti atliktas konkrečių prekių atskyrimo prasme. Taigi, prekių ženklo naudojimas reklamoje ar važtaraščiuose gali būti laikomas prekių ženklo naudojimu konkrečioms prekėms žymėti, jeigu tokiu būdu yra identifikuojamos ir / ar reklamuojamos konkrečios prekės, o ne teikiama reklamos paslauga kitais prekių ženklais pažymėtoms prekėms reklamuoti.

6. Atsakovė „FASHIONTV.COM GmbH“ prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Atsiliepime į ieškinį atsakovė pažymėjo, kad ji yra daugelio prekių ženklų – tarptautinio žodinio prekių ženklo „FASHION TV“, registracijos Nr. IRN 706838 (registruotas 03, 09, 25, 38, 41, 42 klasių prekėms ir paslaugoms); vaizdinio prekių ženklo (deimanto emblema), registracijos Nr. IRN 825688 (registruotas 09, 14, 25, 38, 41 klasių prekėms ir paslaugoms); vaizdinio prekių ženklo („f“ raidė ir deimanto emblema), registracijos Nr. IRN 811683 (registruotas 09, 14, 25, 38, 41 klasių prekėms ir paslaugoms), vaizdinio prekių ženklo („f“ raidė ir deimanto emblema), registracijos Nr. IRN 858300, vaizdinio prekių ženklo („f“ raidė ir sūkurio elementas), registracijos Nr. IRN 710826 (registruotas 20, 21, 29, 30, 32, 33, 35, 43 klasių prekėms ir paslaugoms) – bei kitų prekių ženklų savininkė.

Atsakovė taip pat yra ir nacionalinio prekių ženklo „FASHION TV“, registracijos Nr. 61270, registruoto 25, 35, 38 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms, savininkė. ParaiÅ¡ka įregistruoti minėtÄ prekių ženklÄ Lietuvoje paduota 2008 m. spalio 16 d.; ženklas registruotas 2009 m. lapkričio 20 d.; ženklo registracijos liudijimas iÅ¡duotas 2010 m. balandžio 8 d. Žodžiai „FASHION TV“ taip pat yra prekių ženklo savininkės pavadinimo dalis.

8. Atsakovė nurodė, kad PŽĮ 47 straipsnio 2 dalyje nurodytas penkerių metų terminas skaičiuojamas nuo reikalavimo panaikinti prekių ženklo registracijÄ pateikimo dienos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys pateiktas teismui 2016 m. gruodžio 22 d., turi bÅ«ti nustatyta, ar ginčo prekių ženklas buvo naudojamas laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d.

9. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad ji įgaliojo naudoti žodinį ženklÄ â€žFASHION TV“, tarptautinės registracijos Nr. IR 706 838, ir kai kuriuos kitus ieÅ¡kovei priklausančius prekių ženklus bendrovę FTV BVI Ltd. Bendrovė FTV BVI Ltd. 2007 m. vasario 12 d. iÅ¡imtine licencine sutartimi suteikė teisę naudoti Å¡iuos prekių ženklus bendrovei Fashion TV Russia Ltd., licencijos galiojimo teritorija – Rusijos Federacija, Baltarusija, Moldova, Ukraina, Armėnija, Gruzija, Azerbaidžianas, Turkmėnija, Tadžikija, Uzbekija, Kazachstanas, Kirgizija. 2007 m. balandžio 20 d. sutartimi dėl 2007 vasario 12 d.

FTV Russia licencinės sutarties sÄ lygų pakeitimo buvo iÅ¡plėsta licencinės sutarties teritorija, papildomai apimant EstijÄ , LatvijÄ ir LietuvÄ . IÅ¡plėtus licencinės sutarties teritorijÄ apimant EstijÄ , LatvijÄ ir LietuvÄ , Å¡iose valstybėse „FASHIONTV.COM GmbH“ pateikė paraiÅ¡kas prekių ženklui „FASHION TV“ registruoti. ParaiÅ¡ka įregistruoti minėtÄ prekių ženklÄ Lietuvoje, kaip jau buvo nurodyta, paduota 2008 m. spalio 16 d., ženklas registruotas 2009 m. lapkričio 20 d. 25, 35, 38 ir 41 klasių prekėms ir paslaugoms, registracijos Nr. 61270.

Taigi, bendrovės FTV BVI Ltd. ir Fashion TV Russia Ltd. su prekių ženklo „FASHION TV“, registracijos Nr. 61270, savininkės „FASHIONTV.COM GmbH“ sutikimu naudoja šį prekių ženklÄ Lietuvos Respublikoje. Kai ginčo prekių ženklas naudojamas turint prekių ženklo savininko sutikimÄ , laikoma, kad ženklas yra naudojamas jo savininko.

10. Atsakovė pažymėjo, kad 2010 – 2016 metais ginčo prekių ženklas buvo naudojamas Lietuvoje Lietuvos MMDS (MVDS), skaitmeninės ir kabelinės televizijos transliuotojams / retransliuotojams transliuojant / retransliuojant „FASHION TV“ programas (FASHION TV kanalÄ ). Ginčo prekių ženklu pažymėtas „FASHION TV“ kanalas buvo transliuojamas / retransliuojamas tokių Lietuvos transliuotojų kaip – 2010 metais: KRT (Kabeliniai ryÅ¡ių tinklai – UAB „Kabeliniai ryÅ¡ių tinklai“) – Vilniaus miesto Naujamiesčio, Naujininkų, Rasų, Senamiesčio ir Vilkpėdės seniÅ«nijų teritorijoje;

Mikrovisatos TV (UAB „Mikrovisatos TV“ – MMDA (MVDS) transliuotojas) – visos Lietuvos, iÅ¡skyrus Vilnių, KlaipėdÄ ir jų apylinkes, teritorijoje; Trigeris (UAB „Trigeris“, kabelinės televizijos transliuotojas) – Vilniaus miesto JustiniÅ¡kių, KaroliniÅ¡kių, Lazdynų, PaÅ¡ilaičių ir VirÅ¡uliÅ¡kių seniÅ«nijų teritorijoje; Viginta (UAB „Viginta“, MMDS (MVDS) transliuotojas) – Vilniaus ir jo apylinkių teritorijoje; Marsatas (UAB „Marsatas“ – Marijampolės miesto, Å akių savivaldybės teritorijoje);

Radijo elektroninės sistemos – (UAB „Radijo elektroninės sistemos“ – Anykščių savivaldybės teritorijoje); Ignalinos KTV (UAB „Ignalinos televizija“ – Ignalinos miesto teritorijoje); Parabolė (UAB „Parabolė“ – Kauno m. Šilainių 1, 2 ir 11 mikrorajono, Plungės ir Telšių miestų, Raseinių savivaldybės teritorijose); UAB „PENKI KONTINENTAI“ grupės įmonė, Balticum TV (UAB „Balticum TV“ – Klaipėdos m.). 2011 metais: Kabeliniai ryšių tinklai;

Mikrovisatos TV; TEO, LT AB; Radijo elektroninės sistemos Splius, UAB Cgates (UAB „Cgates“ – Vilniaus, Alytaus, Marijampolės, Šilutės, Vilkaviškio ir Lentvario teritorijoje), Marsatas, Parabolė, Ignalinos KTV (UAB „Ignalinos televizija“), Balticum TV (UAB „Balticum TV“), UAB „PENKI KONTINENTAI“ grupės įmonė. 2012 metais: TEO LT, UAB Cgates (2011 metais UAB „Mikrovisatos TV“ akcijos buvo perleistos UAB „Cgates“); taip pat transliuojama / retransliuojama tokių transliuotojų / retransliuotojų kaip Balticum TV (UAB „Balticum TV“ – Klaipėdos miesto, Kretingos savivaldybės teritorija), Ignalinos kabelinė televizija (UAB „Ignalinos televizija“ – Ignalinos miestas), Marsatas (UAB „Marsatas“ – Marijampolės miesto, Šakių savivaldybės teritorija), Parabolė (UAB „Parabolė“ – Kauno m.

Šilainių 1, 2 ir 11 mikrorajono, Plungės ir Telšių miestų, Raseinių savivaldybės teritorijos), Penkių kontinentų komunikacijų centras (UAB „PENKI KONTINENTAI“), Radijo elektroninės sistemos (UAB „Radijo elektroninės sistemos“ – Anykščių savivaldybės teritorija), Rygveda (UAB „Rygveda“ – Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijos, Šeškinės seniūnijos (vakarinės dalies), Kėdainių miesto, Jurbarko savivaldybės, Biržų savivaldybės teritorijos), Sočius (UAB „SociusTuus“ – Utenos miesto, Vilniaus miesto Pilaitės seniūnijos teritorijos), SPLIUS (UAB „Lignita“, „Telerena“ „Telelanas“ tapo UAB „SPLIUS“ ), Ukmnet (UAB „Ukmnet TV“ – Ukmergės miesto, Ukmergės r. teritorija). 2013 metais:

Cgates, Balticum TV, Ignalinos kabelinė televizija (UAB „Ignalinos televizija“), Marsatas, Parabolė, UAB „PENKI KONTINENTAI“ grupės įmonė, Radijo elektroninės sistemos, Rygveda, Sočius, Ukmnet. 2014 metais: Cgates, Parabolė, Radijo elektroninės sistemos, UAB „Ignalinos televizija“, Marsatas, Balticum TV, UAB „PENKI KONTINENTAI“ grupės įmonė. 2015 metais: Cgates, Radijo elektroninės sistemos, UAB „Ignalinos televizija“, Marsatas, Balticum TV, UAB „PENKI KONTINENTAI“ grupės įmonė. 2016 metais:

Cgates, UAB „Ignalinos televizija“, Marsatas, UAB „PENKI KONTINENTAI“ grupės įmonė. „FASHION TV“ kanalas yra transliuojamas 24 valandas per parÄ 7 dienas per savaitę. 2017 metais „FASHION TV“ programa yra transliuojama transliuotojos UAB „Cgates“ internetiniame tinklapyje, retransliuojama UAB „Ignalinos televizija“, UAB „Marsatas“, UAB „PENKI KONTINENTAI“ grupės įmonės. Atsižvelgiant į ginčo prekių ženklo naudojimo komercinėje veikloje realumÄ , jo naudojimo apimtį (naudojamas tokia apimtimi, kad buvo sukurta ir iÅ¡laikoma rinkos dalis prekių ženklu saugomoms prekėms ir paslaugoms) bei dažnumÄ , naudojimÄ atitinkamame ekonominiame sektoriuje, akivaizdu, kad Å¡is prekių ženklas visos Lietuvos teritorijoje nepertraukiamai buvo naudojamas 2011 – 2016 metais, ir yra naudojamas Å¡iuo metu.

11. Atsakovės teigimu, ginčijamas prekių ženklas yra naudojamas 38 klasės paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas – telekomunikacijoms: radijo ir televizijos transliacijai. Transliuojant / retransliuojant „FASHION TV“ programas šiose programose teikiamos ir reklamos paslaugos, informuojant vartotojus apie įvairias paslaugas ir prekes, ypač drabužius, avalynę, galvos apdangalus, diržus, brangiųjų metalų, jų lydinių ir gaminių iš brangiųjų metalų ar jais padengtus juvelyrinius dirbinius, laiko matavimo ir chronometrinius instrumentus, baldus, veidrodžius, parfumerijos, kosmetikos prekes, muilus, eterinius aliejus, plaukų losjonus, gaminius iš stiklo, porceliano, molio, mineralinį vandenį, nealkoholinius ir kitus gėrimus, kt.; taip pat demonstruojamos, rodomos minėtu ženklu pažymėtos aukščiau išvardintos prekės (25 klasės prekės, 35 klasės paslaugos), fotonuotraukos, pristatomi vaizduojamojo meno darbai, pramogos, pasilinksminimai, kultūros renginiai (41 klasės paslaugos).

Taip pat 2011 – 2016 metų laikotarpiu „FASHION TV“ buvo organizuojami renginiai, pramogos ir pasilinksminimai Lietuvoje.

12. Dublike ieškovė papildomai paaiškino, kad ieškovės pateikta 2007 m. vasario 12 d. licencinė sutartis buvo sudaryta dėl kitų, nei ginčijamas, prekių ženklų naudojimo, todėl neturi jokios teisinės reikšmės šioje byloje. Abejotina, ar atsakovės pateikti tvirtinimai, pasirašyti jau po ieškinio pateikimo teismui dienos, yra laikytini tinkamu prekių ženklo naudojimo su prekių ženklo savininko sutikimu įrodymu, kai yra akivaizdu, jog prekių ženklo savininkė teisę naudoti savo prekių ženklus įformina licencinėmis sutartimis.

13. Net jeigu būtų laikoma, kad sutikimas pateikta forma yra tinkamas, pateikti įrodymai, ieškovės vertinimu, nepatvirtina ginčijamo prekių ženklo naudojimo fakto Lietuvoje ginčo laikotarpiu. Atsakovė teigia, kad 2010 – 2016 metais prekių ženklas buvo naudojamas Lietuvos MMDS (MVDS), skaitmeninės ir kabelinės televizijos transliuotojams / retransliuotojams transliuojant / retransliuojant „FASHION TV programas, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, kad šios programos buvo paženklintos atsakovės prekių ženklu, o tuo labiau, kad jos buvo žiūrimos galutinių vartotojų – žiūrovų.

Vien tik hipotetinė galimybė matyti nurodyto kanalo programas nėra laikytina prekių ženklo naudojimu, jeigu Å¡ių programų žiÅ«rovų ratas yra ribotas. Nors atsakovė nurodė, kad turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į prekių ženklo naudojimÄ internete, tačiau jos pateikti įrodymai – kabelinės televizijos „Cgates“ programų sÄ raÅ¡as ir vienos dienos programa, yra su 2017 m. vasario 11 d. ir 2017 m. vasario 12 d. datomis, todėl neaktualÅ«s ginčo laikotarpiui. Be to, programos prieinamumas dar nereiÅ¡kia, kad programa realiai buvo žiÅ«rima ir kad jos žiÅ«rovų skaičius yra pakankamas.

Taigi, nėra pateikta jokių įrodymų, kad ginčo prekių ženklas buvo realiai naudojamas bent jau 38 klasės paslaugai „televizijos transliacija“ žymėti. Įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo prekių ženklas būtų naudotas 25, 35, kitų 38 bei visų 41 klasės prekėms ir paslaugoms žymėti, atsakovė apskritai nepateikė.

14. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai teigia, kad transliuojant / retransliuojant „FASHION TV“ programas Å¡iose programose teikiamos ir reklamos paslaugos, nes tokių įrodymų byloje nėra. Kita vertus, net jeigu atsakovė ir pateiktų tokius įrodymus, tai negalėtų pagrįsti ginčijamo prekių ženklo naudojimo 25 klasės prekėms žymėti, nes prekių reklama ir pačios prekės yra savarankiÅ¡ki, vienas su kitu nesusiję dalykai, tas pats taikytina ir kitoms 35 klasės paslaugoms – įvairių prekių sukaupimui (iÅ¡skyrus vežimÄ ) kitiems, teikiant pirkėjams galimybę patogiai apžiÅ«rėti ir įsigyti tų prekių, verslo vadybai, verslo tvarkybai, įstaigų veiklai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų net apie hipotetinę tikimybę jos prekių ženklo naudojimui 41 klasės paslaugoms.

15. Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad licencinės sutarties sudarymas dėl vienų prekių ženklų, neįpareigoja prekių ženklo savininko visada naudoti tik tokiÄ formÄ savo sutikimui dėl prekių ženklo naudojimo iÅ¡reikÅ¡ti, todėl licencinės sutarties nesudarymas dėl ginčijamo prekių ženklo nereiÅ¡kia, kad Å¡is prekių ženklas yra naudojamas Lietuvoje be prekių ženklo savininkės sutikimo. Aplinkybę, kad ginčo prekių ženklu pažymėtas „FASHION TV“ kanalas buvo transliuojamas / retransliuojamas Lietuvos transliuotojų / retransliuotojų iÅ¡ esmės visoje Lietuvos teritorijoje ir laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d., ir iki Å¡iol, patvirtina atsakovės pateikti Å¡ių transliuotojų / retransliuotojų raÅ¡tai.

Tai, kad minėti Lietuvos transliuotojai / retransliuotojai tokį ilgÄ laikotarpį transliuoja / retransliuoja minėtu ženklu pažymėtÄ kanalÄ , neabejotinai rodo jo populiarumÄ Å¾iÅ«rovų tarpe, nes, prieÅ¡ingu atveju, Lietuvos transliuotojams / retransliuotojams tai bÅ«tų komerciÅ¡kai nenaudinga.

16. Atsakovės teigimu, kabelinės televizijos Cgates interneto svetainėje programos yra skelbiamos arba tÄ pačiÄ dienÄ , arba keletui dienų į priekį, tad nėra galimybės pateikti dienos programų už bylos nagrinėjimui aktualų laikotarpį. Å ie duomenys buvo pateikti teismui siekiant pailiustruoti, kaip ginčijamas prekių ženklas buvo naudojamas internete ir laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d., nes UAB „Cgates“ „FASHION TV“ kanalÄ retransliuoja nuo 2010 m. ir Cgates interneto puslapyje kas dienÄ skelbiama minėto kanalo programa. Taigi, nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. kiekvienÄ dienÄ Cgates interneto puslapyje buvo skelbiama „FASHION TV“ prekių ženklu pažymėta programa. Pateikiamas UAB „Cgates“ raÅ¡tas įrodo, kad visu bylos nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu, prieÅ¡ingai nei teigiama dublike, prekės ženklas „FASHION TV“ buvo naudojamas ir internete.

17. Atsakovė taip pat paaiškino, kad 2011 – 2016 m. laikotarpiu „FASHION TV“ buvo organizuojami renginiai, pramogos ir pasilinksminimai Lietuvoje. Taigi, priešingai nei teigiama dublike, prekių ženklas buvo naudojamas 41 klasės paslaugoms. 2013 m. balandžio 26 d. Kaune, „Mojo Lounge“ kokteilių bare, vyko „FASHION TV“ organizuotas renginys – pasilinksminimas, renginio video internete publikuotas 2013 m. gegužės 29 d. (http://www.facebook.com/moiolounge). Analogiškas renginys vyko ir Klaipėdoje. 2012 m. kovo mėnesio 22 – 24 d.

Vilniuje, Å iuolaikinio meno centre vykusiame 13-ajame festivalyje „Mados infekcija – 2012“ Fashion TV pristatė rudens – žiemos „FASHION TV“ prekių ženklu pažymėtÄ kolekcijÄ â€žI love fashion“. Festivalis buvo plačiai apraÅ¡ytas periodinėje spaudoje, internete. Festivalio metu „FASHION TV“ demonstruotÄ minėtu prekių ženklu pažymėtÄ kolekcijÄ (drabužiai, avalynė, diržai) buvo galima peržiÅ«rėti internete – DELFI TV 2012 m. kovo 25 d. (www.delfi.lt/video/stilius/mados-infekcija-2012-fashion-tv-kolekcija.d?id=62794477), taip pat minėtame bloge, internetiniu adresu https://collections-fashion.blogspot.lt/2012/03/ bei kt.

Tokiu būdu ginčijamas prekių ženklas aktualiu laikotarpiu buvo naudojamas 25 klasės prekėms žymėti.

18. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras prašė ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 19. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

20. Teismas nustatė, kad atsakovė „FASHIONTV.COM GmbH“ yra nacionalinio prekių ženklo „FASHION TV“, reg. Nr. 61270, savininkė. Valstybinių patentų biuro Prekių ženklų registre atsakovės prekių ženklas buvo įregistruotas 2009 m. lapkričio 20 d., paraiška pateikta 2008 m. spalio 16 d. Prekių ženklų registre šiam prekių ženklui nėra registruotų licencinių sutarčių. Atsakovės prekių ženklas yra registruotas 25, 35 38 ir 41 klasės prekėms ir paslaugoms žymėti.

21. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl ginčo prekių ženklo registracijos panaikinimo pateikė 2016 m. gruodžio 22 d., teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti nustatyta, ar ginčo prekių ženklas buvo naudojamas Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d.

22. Teismas nurodė, kad atsakovės prekės ženklas ,,FASHION TV“ yra žodinis – sudarytas iÅ¡ standartiniu Å¡ifru užraÅ¡yto dviejų žodžių ,,FASHION“ ir ,,TV“ junginio. Nors ieÅ¡kovė tvirtina, kad atsakovės faktiÅ¡kai naudojamas prekių ženklas televizijos programų transliavimui skiriasi nuo ginčijamo prekių ženklo (atsakovė naudoja žymenį ,,fashiontv“, be to, naudojamas žymuo yra su iÅ¡raiÅ¡kinga grafika), teismo vertinimu, tokio naudojimo pakanka pripažinti, kad atsakovė naudoja ginčo prekių ženklÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad pagal PŽĮ 43 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ Å¾enklo naudojimu laikomas ir naudojimas tokia forma, kuri skiriasi nuo įregistruoto ženklo savo elementais, jei tai nepakeičia skiriamųjų ženklo požymių, įraÅ¡ytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre.

23. Teismas pažymėjo, kad pagal Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ neįmanoma abstrakčiai nustatyti, kokiÄ kiekybinę ribÄ reikėtų pasirinkti siekiant nustatyti, ar naudojimas yra naudojimas iÅ¡ tikrųjų, ar ne, ir atitinkamai negali bÅ«ti objektyvios de minimis taisyklės, kuria bÅ«tų iÅ¡ anksto nustatytas naudojimo lygis, reikalingas naudojimui iÅ¡ tikrųjų pripažinti. Pagal bendrÄ taisyklę, jeigu naudojimas turi tikrÄ komercinį tikslÄ , net ir minimalaus prekių ženklo naudojimo gali pakakti naudojimui iÅ¡ tikrųjų įrodyti, atsižvelgiant į prekes ir paslaugas bei atitinkamÄ rinkÄ .

24. Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju byloje nustatyto ginčo prekių ženklo naudojimo pakanka, kad palikti ginčijamÄ prekių ženklÄ galioti visoms prekėms ir paslaugoms, kurioms Å¡is ženklas registruotas. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas darė atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , pagal kuriÄ iÅ¡ prekių ženklo savininko negalima atimti bet kokios prekių, kurios, nors ir nėra absoliučiai tapačios prekėms, kurių naudojimas iÅ¡ tikrųjų buvo įrodytas, nėra iÅ¡ esmės ir skirtingos, bei priklauso tai pačiai grupei, kuri gali bÅ«ti suskirstyta tik savavaliÅ¡kai, apsaugos.

Kadangi praktikoje prekių ženklo savininkui neįmanoma įrodyti prekių ženklo naudojimo žymint visas įsivaizduojamas su įregistravimu susijusių prekių rÅ«Å¡is, „prekių ar paslaugų dalies“ sÄ voka negali apimti visų parduodamų panaÅ¡ių prekių ar paslaugų atmainų, o tik tas, kurios yra pakankamai skirtingos, kad sudarytų logiÅ¡kas kategorijas arba pakategores.

25. Teismas pažymėjo, kad PŽĮ 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog ženklas laikomas naudojamu jo savininko, jeigu jį naudoja kitas asmuo, turintis ženklo savininko sutikimÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktai nenumato, kokia forma turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas prekių ženklo savininko sutikimas dėl prekių ženklo naudojimo, ieÅ¡kovės teismui pateikti susitarimai nėra nuginčyti, todėl galiojantys, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad FTV BVI Ltd. ir Fashion TV Russia Ltd. prekių ženklÄ â€žFASHION TV“, registracijos Nr. 61270, Lietuvos Respublikoje naudoja Å¡io ženklo savininkės, t. y. atsakovės, sutikimu, todėl pagal paminėtas PŽĮ nuostatas ženklas laikomas naudojamu pačios atsakovės. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 26. IeÅ¡kovė „Fashion Television International Limited“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 26.1. Prekių ženklo savininkė – atsakovė – ginčijamo prekių ženklo pati Lietuvoje nenaudojo. Atsakovė ginčijamo ženklo naudojimÄ grindė 2007 m. vasario 12 d. licencine sutartimi bei vėlesniu 2007 m. balandžio 20 d. susitarimu dėl teritorijos iÅ¡plėtimo, tačiau Å¡ia licencine sutartimi nebuvo suteikta teisė naudoti Å¡ioje byloje ginčijamÄ prekių ženklÄ .

Nors teisės aktai nenumato, kokia forma turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas prekių ženklo savininko sutikimas dėl prekių ženklo naudojimo, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė teisę naudoti savo prekių ženklus įformina licencinėmis sutartimis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teisė naudoti ginčijamÄ prekių ženklÄ nebuvo suteikta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad susitarimai nėra nuginčyti, todėl yra galiojantys, nes susitarimo dėl ginčijamo ženklo naudojimo nebuvo, vadinasi, jo ir nuginčyti nėra įmanoma.

Byloje esantys atsakovės 2017 m. kovo 9 d. ir 2017 m. kovo 13 d. patvirtinimai taip pat neįrodo ginčijamo prekių ženklo naudojimo su prekių ženklo savininko sutikimu, nes jie yra pasiraÅ¡yti po ieÅ¡kinio pateikimo dienos, taigi nepatenka į vertintinÄ Å¾enklo naudojimo laikotarpį, be to, prieÅ¡tarauja atsakovės taikomam prekių ženklo naudojimo įforminimo bÅ«dui – pasiraÅ¡ant licencinę sutartį. 26.2. Atsakovės naudojamas neregistruotas žymuo iÅ¡ esmės skiriasi nuo įregistruoto prekių ženklo, Å¡ie skirtumai keičia įregistruoto ženklo skiriamuosius požymius, nes netgi žodinė jo iÅ¡raiÅ¡ka yra kitokia – „f.ashiontv“, t. y.

žodžiai „FASHION“ ir „TV“ yra užraÅ¡yti ne didžiosiomis, o mažosiomis raidėmis, kartu, t. y. be tarpo, tarp raidės „f“ ir tolesnės žodinės dalies „ashion“ yra taÅ¡kas, laikytinas savarankiÅ¡ku simboliu. Be to, atsakovės naudojamas žymuo yra vaizdinis – su iÅ¡raiÅ¡kingais vaizdiniais elementais (deimanto figÅ«ra), kurie užima didžiÄ jÄ viso ženklo dalį. Akivaizdu, kad ženklai skiriasi gana reikÅ¡mingais elementais, kurie yra iÅ¡ esmės nelygiaverčiai.

Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovės naudojamas žymuo „fashiontv“ transliuojant / retransliuojant televizijos programas nežymiai skiriasi nuo Lietuvoje registruoto ir Å¡ioje byloje ginčijamo prekių ženklo „FASHION TV“, yra nepagrįsta. Teismas iÅ¡ tiesų ir nevertino, ar nurodyti ir akivaizdÅ«s skirtumai yra esminiai, ar ne, kita vertus, atsakovė to taip pat neįrodinėjo. 26.3. Kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovės pateikti įrodymai – Cgates 2017 m. vasario 12 d. programų sÄ raÅ¡as ir tos pačios dienos „Fashion TV“ programa, taip pat neįrodo ginčijamo prekių ženklo naudojimo tokia forma, kokia jis įregistruotas, nes, visų pirma, jie tiesiog pateikia tekstinę informacijÄ apie televizijos kanalus, nenurodant realiai naudojamų prekių ženklų.

Tuo tarpu visi TV kanalai yra transliuojami nurodant ne žodinį ženklÄ , o konkretų logotipÄ . Kita vertus, Å¡ie įrodymai neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės, nes, kaip teisingai nustatė teismas, ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. 26.4. Atsakovė tik nurodė, kad prekių ženklas buvo naudojamas, tačiau nepateikė tokį naudojimÄ pagrindžiančių tiesioginių ir pakankamų įrodymų. Teismas taip pat neteisingai reziumavo ginčo apimtį nurodydamas, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar Å¡io prekių ženklo naudojimo pakanka, nes naudojimas iÅ¡ viso nebuvo įrodytas.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčijamas prekių ženklas apskritai bÅ«tų naudotas 25 klasės prekių, pažymėtų tokiu prekių ženklu, reklamoje, ar kad tokiu prekių ženklu pažymėtos prekės bÅ«tų gabentos į LietuvÄ ir čia parduodamos ir tai atsispindėtų prekių gabenimo važtaraščiuose ir / ar PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose. Atsakovė jokių prekių, pažymėtų ginčijamu prekių ženklu, niekada negamino ir negamina. Atsakovė Å¡iuo aspektu pateikė vienintelį įrodymÄ â€“ informacijÄ apie kolekcijos pristatymÄ 2012 m. vykusioje „Mados infekcijoje“.

Net jeigu tokios kolekcijos pristatymÄ ir bÅ«tų galima sieti su ženklo naudojimu 25 klasės prekėms žymėti, pastebėtina, kad tai yra vienkartinis atvejis, todėl, net jei ginčijamas ženklas Å¡ios kolekcijos pristatymo metu ir bÅ«tų buvęs naudotu, toks naudojimas neatitiktų ženklo naudojimo pakankamumo reikalavimo. Be to, kolekcijos prekių ženklas buvo „I love fashion“, o ne „FASHION TV“. Atsakovės pateiktoje informacijoje žymuo „FASHION TV“ yra naudojamas ne prekių, o kolekcijÄ pristačiusio subjekto identifikavimo prasme, taigi Å¡is žymuo buvo panaudotas ne kaip prekių ženklas.

Aplinkybė, kad „FASHION TV“ kanalas yra „atvira prieiga prie informacijos, susijusios su mados ir grožio industrija“, yra niekaip nesusijusi su ginčo prekių ženklo naudojimu 25 klasės prekėms žymėti, nes informacija apie kokiu nors kitu prekių ženklu pažymėtas prekes nėra prekių ženklo naudojimas 25 klasės prekėms žymėti. Ženklo naudojimas informacijai apie prekes teikti yra klasifikuotina kaip 35 klasės paslauga, tačiau tokiai paslaugai ginčo prekių ženklas iš viso nėra įregistruotas. 26.5.

Atsakovė nepagrįstai procesiniuose dokumentuose teigė, kad transliuojant / retransliuojant „FASHION TV“ programas Å¡iose programose teikiamos ir 35 klasės „reklamos paslaugos“, nes tokių įrodymų byloje nėra. Tas pats taikytina ir kitoms 35 klasės paslaugoms – įvairių prekių sukaupimui (iÅ¡skyrus vežimÄ ) kitiems, teikiant pirkėjams galimybę patogiai apžiÅ«rėti ir įsigyti tų prekių, verslo vadybai, verslo tvarkybai, įstaigų veiklai, nes atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo prekių ženklas bÅ«tų naudotas prekybai bent kokiomis prekėmis žymėti, o tuo labiau verslo vadybai ir kitoms verslo vystymo ar konsultavimo paslaugoms.

Teismas šios aplinkybės nenagrinėjo. 26.6. Teismas klaidingai konstatavo, kad ginčijamas prekių ženklas yra naudojamas 38 klasės paslaugoms – telekomunikacijoms, radijo ir televizijos transliacijai. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad retransliuojamos programos buvo paženklintos ginčijamu atsakovės prekių ženklu, nes buvo naudojamas kitas, skiriamaisiais požymiais besiskiriantis žymuo. Byloje nebuvo įrodytas esminis faktas, kad retransliuojamos programos buvo žiūrimos galutinių vartotojų, t. y.

žiÅ«rovų, todėl tai yra tik hipotetinė galimybė, bet jokiu bÅ«du ne faktinis naudojimas. Net jeigu į bylÄ pateiktus kabelinių televizijų raÅ¡tus galima bÅ«tų vertinti kaip naudojimo įrodymus, tokių vartotojų bÅ«tų apie 20, kas objektyviai neatitinka prekių ženklo naudojimo pakankamumo reikalavimo atsižvelgiant į 38 klasės paslaugų pobÅ«dį. Kita vertus, jeigu ir manyti, kad atsakovės prekių ženklas buvo naudojamas televizijos transliacijai, tai nesudaro pagrindo teigti, kad Å¡is ženklas taip pat buvo naudojamas radijo transliacijai. 26.7.

Teismo iÅ¡vada, kad 2011 – 2016 metų laikotarpiu „FASHION TV“ buvo organizuojami renginiai, pramogos ir pasilinksminimai Lietuvoje, yra paremta viso labo 2 renginiais per 5 metus, jie vyko pakankamai mažu mastu – viename klube, be to, buvo naudojamas ne ginčijamas, o kitas atsakovės prekių ženklas. Tuo tarpu 41 klasės paslaugų sÄ raÅ¡as apima ne tik pasilinksminimus, bet ir mokymÄ , Å¡vietimÄ bei kitas paslaugas, nurodytas abėcėliniame Å¡ios klasės sÄ raÅ¡e pagal Nicos klasifikacijÄ , kurioms atsakovė savo ženklo naudojimo netgi neįrodinėjo. 26.8.

Byloje nėra jokio pagrindo apskritai spręsti apie kiekybinę naudojimo ribÄ 25, 35, 41 ir dalies 38 klasių prekių ir paslaugų atžvilgiu, nes atsakovė neįrodė net minimalaus naudojimo tokioms prekėms ir paslaugoms. 26.9. Teismas klaidingai Å¡ioje byloje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010, nes bylų ratio decidendi yra visiÅ¡kai skirtinga, t. y. tik tuo atveju, jeigu atsakovė bÅ«tų įrodžiusi, kad ji ginčijama ženklÄ naudojo bent jau dalies 25, 35 ir / ar 41 klasių paslaugoms žymėti, bÅ«tų buvę pagrista vertinti, ar įrodyta naudojimo apimtis apima visas atitinkamoje klasėje nurodytas prekes ar paslaugas, ar tik jų dalį, o taip pat, ar ta dalis yra plati, apimanti daug analogiÅ¡kų prekių / paslaugÄ pakategorių, ar pakankamai konkreti.

Teismas tiesiog nesuprato cituojamos teismų praktikos ir padarė teismų praktikos taikymo klaidÄ . Å ios klaidos nepateisina teismo toliau cituojama nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010, iÅ¡ esmės nurodanti, kad negali bÅ«ti reikalaujama, kad prekių ženklo savininkas įrodytų visų jo prekių ženklu žymimų prekių ir / ar paslaugų atmainų, bet bÅ«tų pakankama, kad yra įrodytas ženklo naudojimas konkrečiai apibrėžtai atitinkamų prekių ir / ar paslaugų grupei.

Atsakovei neįrodžius ginčijamo prekių ženklo ar kito byloje nurodyto prekių ženklo naudojimo bent kokioms nors 25, 35 ir / ar 41 klasių prekėms ar paslaugoms žymėti, nėra jokio teisinio pagrindo toliau vertinti, ar nustatytos prekių / paslaugų grupės yra pakankamai tikslios, ar jas bÅ«tų galima dar labiau konkretizuoti, iÅ¡skiriant atitinkamas pakategores. 26.10. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad ženklo naudojimas tik dalies prekių ar paslaugų atžvilgiu jokiu bÅ«du nepateisina prekių ženklo registracijos galiojimo pilna apimtimi.

Jeigu ir būtų vertinama, kad atsakovės prekių ženklas buvo aktualiu bylai laikotarpiu naudojamas tam tikroms 38 klasės paslaugoms, teismas turėjo konstatuoti, kad prekių ženklo registracija paliktina galioti būtent toms paslaugoms, kurių naudojimas buvo įrodytas, o dėl likusių prekių ir paslaugų registracija turėjo būti panaikinta.

27. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė „FASHIONTV.COM GmbH“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeista bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 27.1. Apeliantė, savo skundÄ motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas neva pažeidė materialinės ir proceso teisės normas, visiÅ¡kai nenurodo, kokias konkrečias materialinės ir proceso teisės normas teismas pažeidė bei kokiu bÅ«du, taip pat nenurodo, kokių reikÅ¡mingų byloje surinktų įrodymų teismas nevertino, kaip ir kuriuos bÅ«tent įrodymus vertino neteisingai.

Apeliacinis skundas grindžiamas nekonkretizuotais, bendro pobÅ«džio argumentais, todėl iÅ¡ esmės neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnyje numatytų reikalavimų, keliamų apeliacinio skundo turiniui. 27.2. Bylos duomenys, kuriais Vilniaus apygardos teismas pagrįstai ir teisingai grindė savo iÅ¡vadas, patvirtina, kad ginčijamas prekių ženklas yra naudojamas PŽĮ 47 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. Tai, kad bendrovės FTV BVI Ltd. ir Fashion TV Russia Ltd. prekių ženklo „FASHION TV“, registracijos Nr. 61270, savininkės „FASHIONTV.COM GmbH“ sutikimu naudoja šį prekių ženklÄ Lietuvos Respublikoje patvirtina ne tik licencinė sutartis, sutartis dėl licencinės sutarties sÄ lygų pakeitimo, paraiÅ¡ka registruoti ginčijamÄ prekių ženklÄ , Å¡io ženklo registracijos liudijimas, bet ir kiti į bylÄ pateikti objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai dokumentai – atsakovės buhalterinės ataskaitos, iÅ¡ kurių matyti gautų iÅ¡ Lietuvos Respublikos transliuotojų / retransliuotojų mokėjimų sumos, taip pat 2017 m. kovo 9 d.

įgaliojimas ir 2017 m. kovo 13 d. raÅ¡tas. 27.3. Licencinės sutarties sudarymas dėl vienų prekių ženklų neįpareigoja prekių ženklo savininko visada naudoti tik tokiÄ formÄ savo sutikimui dėl prekių ženklo naudojimo iÅ¡reikÅ¡ti. Prekių ženklo savininkas turi diskrecijos teisę savo sutikimÄ iÅ¡reikÅ¡ti bet kokia forma. Todėl licencinės sutarties nesudarymas dėl ginčijamo prekių ženklo nereiÅ¡kia, kad Å¡is prekių ženklas yra naudojamas Lietuvoje be prekių ženklo savininko sutikimo.

Jei ginčijamas prekių ženklas vertintinu ženklo naudojimo laikotarpiu bÅ«tų naudojamas be ženklo savininko sutikimo, prekių ženklo savininkė „FASHIONTV.COM GmbH“, akivaizdu, nebÅ«tų pirmosios instancijos teismui pateikusi 2017 m. kovo 9 d. įgaliojimo ir 2017 m. kovo 13 d. raÅ¡to dėl prekių ženklo „FASHION TV“, registracijos Nr. 61270, naudojimo, esant jos, kaip savininkės, sutikimui. 27.4. Tiek registruotÄ Å¾enklÄ â€žFASHION TV“, tiek ir ženklÄ â€žfashiontv“ sudaro žodinių žymenų derinys, užraÅ¡ytas tos pačios lotyniÅ¡kosios abėcėlės, neiÅ¡siskiriančiomis raidėmis.

Naudojant žodinius ženklus yra įprasta keisti raidžiu dydį arba didžiÄ sias raides keisti į maÅ¾Ä sias ir atvirkščiai. Todėl toks naudojimas laikomas įregistruoto ženklo naudojimu (Europos SÄ jungos ženklų nagrinėjimo Europos SÄ jungos intelektinės nuosavybės tarnyboje gairių C dalies „Protestas“ 6 skirsnio „Naudojimo įrodymas“ 2.7.3.3. punktas). Žymenyje „fashiontv“ esantis taÅ¡kas ir apibrėžta paprasta geometrinė figÅ«ra nėra įsimintini elementai, jie nekeičia žodinio elemento FASHIONTV prasmės, nesuteikia naudojamam ženklui kokių nors netikėtų požymių ir yra tik dekoratyviniai elementai, patys savaime negalintys bÅ«ti ženklu ir nekeičiantys žodinio elemento FASHIONTV skiriamojo požymio, kuris „fashiontv“ ženklo formoje iÅ¡lieka nepakitęs. Taigi, žymuo „fashiontv“ atkartoja registruoto prekių ženklo skiriamuosius požymius, jų nekeisdamas, ir sukuria tokį pat bendrÄ jį suvokimo įspÅ«dį.

Todėl, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, palyginęs abu prekių ženklus, pagristai ir teisingai konstatavo, kad ženklai skiriasi nežymiai, skiriasi tik nereikÅ¡mingi ženklų elementai, todėl, vadovaudamasis PŽĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nusprendė, kad tokio naudojimo pakanka pripažinti, jog atsakovė naudoja ginčo prekių ženklÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje. 27.5. Kabelinės televizijos Cgates interneto svetainėje programos yra skelbiamos arba tÄ pačiÄ dienÄ , arba keletui dienų į priekį, tad atsakovė negalėjo pateikti dienos programų už praeitÄ ir bylos nagrinėjimui aktualų laikotarpį.

Å ie duomenys buvo pateikti teismui tam, kad pailiustruoti, kaip ginčijamas prekių ženklas buvo naudojamas internete ir laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d., nes UAB „Cgates“ „FASHION TV“ kanalÄ retransliuoja nuo 2010 m. Apeliantė nesÄ Å¾iningai nutyli, kad atsakovė kartu su tripliku pateikė UAB „Cgates“ 2017 m. kovo 17 d. raÅ¡tÄ , patvirtinantį, kad, retransliuojant „FASHION TV“ kanalÄ nuo 2010 m., Cgates interneto puslapyje kas dienÄ , taigi ir visu bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu, yra skelbiama „FASHION TV“ prekių ženklu pažymėta „FASHION TV“ kanalo programa.

Ne visi TV kanalai, kaip tvirtina apeliantė, yra transliuojami / retransliuojami nurodant konkretų logotipÄ , o ne žodinį ženklÄ . Be to, iÅ¡ atsakovės su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikto Cgates programų sÄ raÅ¡o akivaizdu, kad yra naudojamas ir ginčijamas prekių ženklas. Ginčijamo prekių ženklo naudojimÄ bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu ir tokia forma, kokia jis yra įregistruotas, patvirtina ir visa eilė kitų atsakovės teismui pateiktų įrodymų: Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2011 m. veiklos ataskaita už laikotarpį iki 2011 m. gruodžio 31 d., iÅ¡trauka iÅ¡ interneto – kabelinės televizijos Sugardas 2013 m. lapkričio 11 d. informacija internete apie naujÄ aukÅ¡tos raiÅ¡kos programÄ â€žFASHION TV HD“, retransliuojamÄ â€žBaziniame HD“ pakete, iÅ¡traukos iÅ¡ interneto tvprograma.lt ir TV BETA LT, 2013 m. sausio 22 d. iÅ¡trauka iÅ¡ www.alfa.lt tinklapio bei kt. 27.6.

Teismas sprendime pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl prekių ženklo „FASHION TV“, registracijos Nr. 61270, panaikinimo dėl nenaudojimo, ir tik padaręs iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas prekių ženklas buvo naudojamas, sprendė kilusį ginÄÄ dėl to, ar Å¡io prekių ženklo naudojimo pakanka, kad pripažinti, jog ginčijamas prekių ženklas „FASHION TV“, kuris yra vienintelis Lietuvos Respublikoje galiojantis prekių ženklas su tokiu žodiniu elementu, taip pat buvo naudojamas Lietuvos teritorijoje.

Pati ieÅ¡kovė tvirtina, kad ženklo naudojimas tik dalies prekių ar paslaugų atžvilgiu nepateisina prekių ženklo registracijos galiojimo visa apimtimi, tad akivaizdu, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje kėlė ir prekių ženklo naudojimo pakankamumo klausimÄ , kurį teismas sprendė. 27.7. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, renginio „Mados infekcija“ metu „I love fashion“ buvo kolekcijos pavadinimas, o ne prekių ženklas, Å¡is festivalis ir demonstruota kolekcija pavadinimu „I love fashion“ buvo plačiai apraÅ¡yti periodinėje spaudoje, internete.

Be to, festivalio metu „FASHION TV“ demonstruotÄ minėtu prekių ženklu pažymėtÄ kolekcijÄ (drabužiai, avalynė, diržai), kuri vieÅ¡oje erdvėje buvo pristatyta kaip „FASHION TV“ kolekcija, buvo galima peržiÅ«rėti internete. Tokiu bÅ«du ginčijamas prekių ženklas aktualiu laikotarpiu buvo naudojamas 25 klasės prekėms žymėti. Žymuo „FASHION TV“ buvo naudojamas bÅ«tent kaip prekių ženklas, o ne kolekcijÄ pristačiusiam subjektui identifikuoti, nes jei reikėtų nurodyti kolekcijÄ pristačiusi subjektÄ , tai Å¡is subjektas, o ne prekių ženklas, ir bÅ«tų tiesiogiai nurodytas.

Kita vertus, jei pagal žymenį „FASHION TV“ buvo galima identifikuoti kolekcijÄ pristačiusį subjektÄ , Å¡is apeliantės argumentas rodo, kad bÅ«tent dėl prekių ženklo „FASHION TV“ naudojimo suinteresuotieji asmenys prekes ar paslaugas, ženklinamas Å¡iuo prekių ženklu, iÅ¡ tikrųjų suvokia, atpažįsta kaip atitinkamos įmonės prekes ar paslaugas. 27.8. Kiekviename, tame tarpe ir „FASHION TV“, kanale yra teikiamos reklamos paslaugos. Atsakovės į bylÄ pateikti įrodymai apie J.

S. mados Å¡ou 2013 m., transliuotÄ per „FASHION TV“ kanalÄ , neabejotinai patvirtina ir reklamos paslaugų, priskirtų 35 klasei, teikimÄ bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu. Tuo tarpu įvairių prekių sukaupimo (iÅ¡skyrus vežimÄ ) kitiems, teikiant pirkėjams galimybę patogiai apžiÅ«rėti ir įsigyti tų prekių, paslaugos pagal Nicos klasifikacijÄ gali bÅ«ti teikiamos ir buvo teikiamos elektroninėmis priemonėmis. 27.9. Atsakovės į bylÄ pateikti kabelinių televizijų raÅ¡tai neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad prekių ženklu pažymėtas „FASHION TV“ kanalas buvo transliuojamas / retransliuojamas visos eilės Lietuvos transliuotojų / retransliuotojų iÅ¡ esmės visoje Lietuvos teritorijoje ir laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d., ir iki Å¡iol.

Tai, kad Lietuvos transliuotojai / retransliuotojai (jų tarpe didžiausi Lietuvoje televizijos ir interneto paslaugų teikėjai) tokį ilgÄ laikotarpį transliuoja / retransliuoja minėtu prekių ženklu pažymėtÄ kanalÄ , neabejotinai rodo jo populiarumÄ Å¾iÅ«rovų tarpe, nes, prieÅ¡ingu atveju, Lietuvos transliuotojams / retransliuotojams tai bÅ«tų visiÅ¡kai komerciÅ¡kai nenaudinga. Juolab, kad už minėto kanalo transliavimÄ / retransliavimÄ Å¡ie Å«kio subjektai moka atitinkamus mokesčius, kÄ patvirtina į bylÄ pateiktos ataskaitos apie sumokėtus mokesčius už 2011 – 2013 m.

„FASHION TV“ prekės ženklu pažymėtas kanalas Cgates transliuojamas 24 valandas per parÄ 7 dienas per savaitę, t. y. transliuojamas nepertraukiamai, kas patikimai paneigia apeliantės argumentus ir rodo, kad retransliuojamos programos buvo žiÅ«rimos galutinių vartotojų – žiÅ«rovų, bei kad Å¡ių žiÅ«rovų ratas visiÅ¡kai nėra ribotas. Atsakovės 2017 kovo 13 d. raÅ¡te yra pažymėta, kad „FASHION TV“ programa yra transliuojama 200 valstybių (jų tarpe ir Lietuvoje) ir turi daugiau kaip 500 milijonų žiÅ«rovų visame pasaulyje. 27.10.

Ginčijamas prekių ženklas yra registruotas visai 41 klasės antraštei. 41 klasės paslaugoms priskirtina informacija apie poilsio ir pramogų renginius, taigi, pristatomi renginiai, apie juos teikiama informacija, televizijos programų, laidų rengimas, pramoginių renginių (šou) rodymas ir kitos paslaugos. Iš byloje esančių įrodymų, priešingai nei nepagrįstai ir neteisingai teigia apeliantė, matyti, kad buvo organizuojami ir patys renginiai kaip paslaugos, ne tik renginių pristatymai ar informacija apie juos.

Be to, kiekvienas renginys yra organizuojamas ir vyksta atitinkamoje erdvėje – klube, salėje ir pan., o atsakovės organizuoti renginiai buvo dar ir transliuojami televizijos kanalais, buvo publikuoti internete, kas, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, leidžia teigti ne apie lokalinį, bet apie didelį renginių mastÄ . 27.11. Apeliantės pozicija dėl ginčijamo prekių ženklo naudojimo atitinkamoms prekėms ir paslaugoms nėra vieninga. Antai, apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog ginčo prekių ženklas buvo realiai naudojamas bent jau 38 klasės paslaugai „televizijos transliacija“ žymėti, ir prieÅ¡tarauja Å¡iam teiginiui, nurodydamas, kad „šioje byloje nėra jokio pagrindo iÅ¡ viso spręsti apie kiekybinę ribÄ 25, 35, 41 ir dalies 38 klasės prekių ir paslaugų atžvilgiu“.

Taigi, iÅ¡ Å¡ių apeliantės teiginių darytina iÅ¡vada, kad galima bÅ«tų spręsti dėl dalies 38 klasės prekių ir paslaugų, t. y. dėl paslaugų „televizijos transliacija“. 27.12. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010, iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendime padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, nors ieÅ¡kovė tvirtina, kad ginčo prekių ženklo naudojimas tik dalies prekių ar paslaugų atžvilgiu nepateisina prekių ženklo registracijos galiojimo visa apimtimi, tačiau, teismo vertinimu, tokio naudojimo pakanka, kad palikti ginčijamÄ prekių ženklÄ galioti.

Apeliantė sprendimo iÅ¡vadų neteisingumÄ ir nepagrįstumÄ grindžia iÅ¡ esmės vieninteliu argumentu, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovės prekių ženklas, ar bent jau naudojamu nurodytas kitas ženklas, bÅ«tų naudotas 25, 35, dalies 38 bei visoms 41 klasių prekėms ir paslaugoms, kai tuo tarpu šį apeliantės argumentÄ neabejotinai paneigia atsakovės į bylÄ pateikti įrodymai, kurių apeliantė nemini ir kuriuos paprasčiausiai ignoruoja. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 2.

Apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl ženklo naudojimo tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, bet nepakeičia skiriamųjų ženklo požymių (PŽĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas), ženklo naudojimo asmens, turinčio prekių ženklo savininko sutikimÄ (PŽĮ 47 straipsnio 4 dalis), ženklo naudojimo „iÅ¡ tikrųjų“ ir visoms prekėms bei paslaugoms, kurioms jis yra registruotas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl Å¡ių apeliantės argumentų, laikydamasi apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis). Pagrindo peržengti skundo ribas ir absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė. Dėl prekių ženklo naudojimo kita forma, nei jis registruotas 3. Pagal PŽĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ Å¾enklo naudojimu taip pat laikomas naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, bet nepakeičia skiriamųjų ženklo požymių, įraÅ¡ytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre.

Šia nuostata nacionalinėje teisėje įgyvendintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti, 10 straipsnio 1 dalies a punkto (naudojimu taip pat laikoma prekių ženklo naudojimas tokia forma, kuris skiriasi savo elementais, jeigu išlieka nepakitę įregistruoto ženklo skiriamieji požymiai) nuostatos. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 15 straipsnio 1 dalies a punkte.

4. Prekių ženklo skiriamasis požymis reiÅ¡kia, kad Å¡is prekių ženklas leidžia nustatyti, kad prekė, kuriai praÅ¡oma tokį prekių ženklÄ Ä¯registruoti, priklauso konkrečiai įmonei, ir taip atskirti Å¡iÄ prekę nuo kitų įmonių prekių (pvz., Teisingumo Teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimas byloje Nr. C‑311/11, WIR MACHEN DAS BESONDERE EINFACH).

5. Nuostata, kuri nenumato griežto naudojamo prekių ženklo ir įregistruoto prekių ženklo formų atitikimo, siekiama leisti ženklo savininkui atlikti žymens pakeitimus, kurie, nepakeičiant jo skiriamojo požymio, leistų jį geriau pritaikyti atitinkamų prekių ar paslaugų rinkodaros ir pardavimų skatinimo reikalavimams. Taigi, griežta naudojamo žymens ir įregistruoto žymens atitiktis nebūtina, tačiau turi skirtis tik nereikšmingi elementai, o naudojami ir įregistruoti žymenys turi būti iš esmės lygiaverčiai (Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimas byloje Nr. T-194/03, Bainbridge).

6. Vertinant registruoto prekių ženklo pakeisto vaizdo naudojimÄ , visų pirma, turi bÅ«ti nustatomi pagrindiniai ir dominuojantys registruoto prekių ženklo elementai, tuomet patikrinama, ar jie pasikartoja naudojamame ženkle (Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Nr. T-135/04, Online Bus). Norint nustatyti, ar ženklo atmainos naudojimu buvo pakeistas jo skiriamasis požymis, be kita ko, reikia atsižvelgti į atitinkamos verslo ar prekybos Å¡akos praktikÄ ir atitinkamÄ visuomenę (Europos SÄ jungos intelektinės nuosavybės tarnybos nagrinėjimo gairės (prekių ženklai ir dizainas) C dalis. Protestas. 6 skirsnis. Naudojimo įrodymas).

7. Nesutikdama su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kovė, be kita ko, nurodo, kad atsakovės naudojamas neregistruotas žymuo iÅ¡ esmės skiriasi nuo įregistruoto prekių ženklo, todėl nagrinėjamu atveju PŽĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto sÄ lygos nėra tenkinamos. Kolegija nesutinka su Å¡iais apeliantės argumentais.

8. Atsakovės prekių ženklas, kurio registracijÄ praÅ¡oma panaikinti dėl nenaudojimo, yra žodinis prekių ženklas, sudarytas iÅ¡ standartiniu Å¡riftu užraÅ¡yto dviejų žodžių „FASHION“ ir „TV“ junginio. Byloje nustatyta, kad atsakovės komercinėje veikloje naudojamas žymuo be žodinio elemento „fashiontv“, užraÅ¡yto standartiniu Å¡riftu, taip pat apima vaizdinius elementus, iÅ¡ esmės atitinkančius atsakovės tarptautinį prekių ženklÄ IRN 811683 (f raidė ir deimanto emblema):

Registruotas atsakovės prekių ženklas Atsakovės naudojamas žymuo FASHION TV 9. Atsakovės naudojamame žymenyje esantis žodinis elementas fashiontv“ iÅ¡ esmės atkartoja registruotÄ Å¾odinį atsakovės prekių ženklÄ . Naudojant žodinius ženklus įprasta keisti raidžių dydį arba didžiÄ sias raides keisti į maÅ¾Ä sias ir atvirkščiai. Todėl toks naudojimas laikomas įregistruoto ženklo naudojimu (Europos SÄ jungos intelektinės nuosavybės tarnybos nagrinėjimo gairės (prekių ženklai ir dizainas) C dalis.

Protestas. 6 skirsnis. Naudojimo įrodymas). Taigi, apeliantės nurodoma aplinkybė, kad atsakovės naudojamame žymenyje žodinis elementas „fashiontv“ užraÅ¡ytas mažosiomis raidėmis, nagrinėjamu atveju neturi reikÅ¡mės. Nors paprastai vartotojas ženklÄ suvokia kaip visumÄ , neanalizuodamas atskirų jo detalių, tam tikrais atvejais žodinį ženklÄ vartotojas gali bÅ«ti linkęs suskaidyti į elementus, kurie atspindi jam žinomÄ Å¾odį ar sukelia tam tikrÄ prasmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, dėl aiÅ¡kiai suvokiamos žodinio elemento „fashiontv“ sudedamųjų dalių „FASHION“ ir „TV“ semantinės prasmės vartotojas bus linkęs šį elementÄ suprasti kaip du atskirus žodžius - „FASHION“ ir „TV“, todėl ta aplinkybė, kad atsakovės naudojamame žymenyje tarp elementų „FASHION“ ir „TV“ nėra tarpo, taip pat nelaikytina skirtumu, keičiančiu registruoto prekių ženklo skiriamÄ jį požymį.

10. Sprendžiant, ar atsakovės registruoto prekių ženklo skiriamasis požymis keičiamas dėl papildomų vaizdinių elementų įtraukimo, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad įregistruoto prekių ženklo naudojimo iÅ¡ tikrųjų sÄ lyga gali bÅ«ti įvykdyta ir tuomet, jeigu jis naudojamas kaip kito sudėtinio ženklo dalis, ir tuomet, jeigu jis naudojamas kartu su kitu ženklu, nors pats ženklų derinys yra įregistruotas kaip prekių ženklas. Tačiau registruotas prekių ženklas, kuris yra naudojamas tik kaip sudėtinio prekių ženklo sudedamoji dalis ar kartu su kitu prekių ženklu, ir toliau turi bÅ«ti suvokiamas kaip nagrinėjamos prekės kilmės nuoroda tam, kad Å¡is naudojimas atitiktų „naudojimo iÅ¡ tikrųjų“ sÄ vokÄ (Teisingumo Teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimas byloje Nr. C‑12/12, Levi Strauss).

„Naudojimo iÅ¡ tikrųjų“ sÄ lyga gali bÅ«ti tenkinama ir tuo atveju, kai vaizdinis prekių ženklas naudojamas tik kartu su ant jo uždėtu žodiniu prekių ženklu, be to, pats dviejų prekių ženklų derinys įregistruotas kaip prekių ženklas su sÄ lyga, kad prekių ženklo naudojimo formos ir formos, kuria prekių ženklas buvo įregistruotas, skirtumai nepakeičia tokio prekių ženklo skiriamųjų požymių, atsižvelgiant į tai, kaip jis įregistruotas (Teisingumo Teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Nr. C‑252/12, Specsavers).

Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, vien registruoto žodinio prekių ženklo papildymas vaizdiniais elementais pats savaime neleidžia teigti, jog tokiu būdu yra keičiamas registruoto žodinio prekių ženklo skiriamasis požymis.

11. Nors apeliantė pagrįstai pažymi, kad vaizdiniai elementai atsakovės naudojamame ženkle nėra nereikÅ¡mingi dėl naudojamo ryÅ¡kaus Å¡rifto ir vaizdinio elemento užimamos padėties ženklo kompozicijoje, tačiau, kaip jau minėta, jie iÅ¡ esmės atitinka atsakovės registruotÄ figÅ«rinį prekių ženklÄ , naudojamÄ kaip atitinkamo TV kanalo („Fashion TV“) logotipas. Tai, kad logotipo naudojimas televizijos transliacijose yra įprasta praktika, apeliaciniame skunde pripažįsta ir pati ieÅ¡kovė.

Taigi, atsakovės realiai naudojamo žymens vaizdinis elementas vartotojui kels tÄ pačiÄ semantinę asociacijÄ , kaip ir žodinis žymuo „Fashion TV“, arba (tuo atveju, jei konkretus vartotojas nėra anksčiau susidÅ«ręs su „Fashion TV“ kanalo logotipu) nekels jokių semantinių asociacijų, keičiančių žodinio elemento „Fashion TV“, kuris atsakovės naudojamame žymenyje yra aiÅ¡kiai pastebimas, prasmę ir vartotojo bus suvoktas tik kaip dekoratyvinis elementas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad papildomų vaizdinių elementų įtraukimas Å¡iuo atveju nekeičia atsakovės registruoto prekių ženklo skiriamojo požymio, kadangi tiek registruotas atsakovės prekių ženklas, tiek atsakovės realiai naudojamas žymuo sukuria vartotojui tokį pat bendrÄ suvokimo įspÅ«dį ir leidžia atskirti atsakovės teikiamas paslaugas nuo kitų įmonių paslaugų.

Dėl atsakovės sutikimo prekių ženklo naudojimui 12. Pagal PŽĮ 47 straipsnio 4 dalį, jeigu prekių ženklas naudojamas savininkui sutikus, laikoma, kad jį naudoja savininkas. Tais atvejais, kai ieÅ¡kovas ginčija prekių ženklo savininko sutikimÄ , prekių ženklo savininkui tenka procesinė pareiga pateikti įrodymus, kad, prieÅ¡ pradedant naudoti ženklÄ , jis davė savo sutikimÄ tokiam naudojimui. Jeigu ženklÄ naudoja įmonės, kurios yra ekonomiÅ¡kai susijusios su prekių ženklo savininku, pvz., tos pačios įmonių grupės įmonės (filialai, dukterinės įmonės ir pan.), tai laikoma leistinu naudojimu (Europos SÄ jungos intelektinės nuosavybės tarnybos nagrinėjimo gairės (prekių ženklai ir dizainas) C dalis.

Protestas. 6 skirsnis. Naudojimo įrodymas).

13. Atsakovė savo sutikimÄ naudoti ginčo prekių ženklÄ , be kita ko, grindė 2007 m. vasario 12 d. licencine sutartimi, sudaryta tarp FTV BVI Ltd. ir Fashion TV Russia Ltd., bei vėlesniu 2007 m. balandžio 20 d. susitarimu dėl teritorijos iÅ¡plėtimo. IÅ¡ į bylÄ pateiktos 2007 m. vasario 12 d. licencinės sutarties priedo matyti, kad bendrovė FTV BVI Ltd. buvo įgaliota licencijuoti atsakovei priklausančius prekių ženklus. Atitinkama FTV BVI Ltd. teisė apeliaciniu skundu neginčijama. Nesutikdama su atitinkamomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis apeliantė teigia, kad 2007 m. vasario 12 d. licencinė sutartis buvo sudaryta dėl kitų, nei ginčijamas, prekių ženklų, todėl negali patvirtinti atsakovės sutikimo ginčo prekių ženklo naudojimui, o atsakovės į bylÄ pateikti 2017 m. kovo 9 d. ir 2017 m. kovo 13 d. patvirtinimai nepagrindžia, kad sutikimas buvo duotas ginčo laikotarpiu, kadangi jie suraÅ¡yti po ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos.

14. Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad atsakovės 2017 m. kovo 9 d. ir 2017 m. kovo 13 d. patvirtinimai patys savaime nėra pakankami įrodymai, pagrindžiantys prekių ženklo savininko sutikimÄ Å¾enklo naudojimui PŽĮ 47 straipsnio 4 dalies prasme, kadangi pagal Å¡iÄ nuostatÄ , kaip jau minėta, prekių ženklo savininkas turi bÅ«ti davęs sutikimÄ prieÅ¡ trečiajam asmeniui pradedant naudoti ženklÄ , o vėlesnio ženklo naudojimo patvirtinimo nepakanka. Kita vertus, byloje esančių įrodymų visetas, kolegijos vertinimu, leidžia spręsti buvus atsakovės iÅ¡ankstinį sutikimÄ tokiam naudojimui.

15. IÅ¡ į bylÄ pateiktos 2007 m. vasario 12 d. licencinės sutarties turinio matyti, kad Å¡ia sutartimi bendrovei Fashion TV Russia Ltd. suteikta iÅ¡imtinė teisė atstovauti, prekiauti, plėtotis ir transliuoti kanalÄ â€žFashion TV“ sutarties galiojimo teritorijoje, įskaitant teisę naudoti ir eksploatuoti visas Fashion TV nuosavybės teises ir prekių ženklus, prekiauti, plėtoti, gaminti ir pardavinėti Fashion TV paslaugas ir produktus (Sutarties 2 dalis). Pagal sutarties 4.2. punktÄ bendrovei Fashion TV Russia Ltd. suteikta iÅ¡imtinė licencija visų prekių ženklų naudojimui vykdant sutartinę komercinę veiklÄ sutarties galiojimo teritorijoje, visi sutarties sudarymo metu galioję prekių ženklai iÅ¡vardyti sutarties priede Nr.

3. Pagal sutarties 9.8 punktÄ FTV BVI Ltd. įsipareigojo užregistruoti ir apsaugoti papildomÄ intelektinę nuosavybę sutarties galiojimo teritorijoje Fashion TV Russia Ltd. praÅ¡ymu, jei to reikia siekiant vykdyti ir apsaugoti verslÄ . Taigi, iÅ¡ Å¡ios sutarties turinio matyti, kad bendrovei Fashion TV Russia Ltd. buvo suteiktos visos su kanalo „Fashion TV“ transliavimu ir Fashion TV paslaugų ir produktų platinimu susijusios teisės atitinkamoje teritorijoje, įskaitant teisę naudoti visus su tuo susijusius galiojančius Fashion TV prekių ženklus. 16. 2007 m. balandžio 20 d. susitarimu dėl teritorijos iÅ¡plėtimo licencinės sutarties galiojimo teritorija iÅ¡plėsta, papildomai apimant EstijÄ , LatvijÄ ir LietuvÄ .

Ginčo prekių ženklo paraiÅ¡ka atsakovės paduota 2008 m. spalio 16 d., ženklas registruotas tuo metu, kai bendrovei Fashion TV Russia Ltd. licencine sutartimi buvo suteiktos visos su kanalo „Fashion TV“ transliavimu ir Fashion TV paslaugų ir produktų platinimu susijusios teisės Lietuvoje, įskaitant su tuo susijusių Fashion TV prekių ženklų naudojimÄ . Esant tokioms aplinkybėms labiau tikėtina, kad bendrovė Fashion TV Russia Ltd. šį ženklÄ Lietuvos teritorijoje naudojo turėdama atsakovės sutikimÄ , o vien tai, jog po licencinės sutarties sudarymo registruotas ginčo prekių ženklas nebuvo papildomai įtrauktas į licencinės sutarties priedÄ , Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia.

Dėl prekių ženklo naudojimo iÅ¡ tikrųjų ir prekių ženklo naudojimo iÅ¡ dalies 17. Ginčijamas atsakovės prekių ženklas registruotas 25 klasės prekėms ir 35, 38 bei 41 klasių paslaugoms pagal Nicos klasifikacijÄ . Apeliantė pagrįstai pažymi, kad ginčo prekių ženklui esant registruotam daugiau nei vienos klasės prekėms ir paslaugoms, ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo, teismo turėjo bÅ«ti vertinama, ar ginčijamas prekių ženklas buvo naudojamas iÅ¡ tikrųjų kiekvienai prekių ar paslaugų klasei, kuriai jis registruotas, o nustačius, kad daliai prekių ar paslaugų prekių ženklas nebuvo naudojamas, turi bÅ«ti sprendžiama dėl ginčo prekių ženklo registracijos atitinkamai prekių ar paslaugų klasei (ar atskirų kategorijų prekėms ir paslaugoms) panaikinimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį visa apimtimi, vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ , jeigu prekių ženklas buvo įregistruotas prekėms ar paslaugoms, apibrėžtoms taip tiksliai ir iÅ¡samiai, kad neįmanoma atitinkamos kategorijos suskirstyti į akivaizdžias pakategores, prekių ženklo naudojimo iÅ¡ tikrųjų žymint minėtas prekes arba paslaugas įrodymas apima visÄ Å¡iÄ kategorijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010).

Tačiau, kaip pagrįstai pažymi apeliantė, atskiros Nicos klasifikacijos klasės apima skirtingų kategorijų prekes ir paslaugas, todėl prekių ženklo naudojimas vienos klasės prekėms ar paslaugoms savaime nereiÅ¡kia Å¡io ženklo naudojimo kitos klasės prekėms ar paslaugoms. Paminėta kasacinio teismo praktika, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, taikytina tiems atvejams, kai byloje yra įrodytas prekių ženklo naudojimas daliai tos pačios klasės pagal Nicos klasifikacijÄ prekių ar paslaugų, tačiau ja negali bÅ«ti vadovaujamasi pateisinant prekių ženklo naudojimÄ skirtingų klasių prekėmis ir paslaugoms pagal Nicos klasifikacijÄ .

19. KiekvienÄ Nicos klasifikacijos klasę apibrėžia viena ar kelios bendrosios nuorodos, kartu vadinamos „klasės antraÅ¡te“, kuria bendrai nurodomos sritys, kurioms iÅ¡ esmės priskiriamos Å¡ios klasės prekės ar paslaugos. Jeigu ženklas yra įregistruotas pagal visas bendrÄ sias į konkrečios klasės antraÅ¡tes įtrauktas nuorodas ar jų dalį ir jeigu jis naudojamas kelioms prekėms ar paslaugoms, kurios tinkamai priskiriamos tai pačiai klasei pagal vienÄ iÅ¡ Å¡ių bendrųjų nuorodų, ženklas bus laikomas naudojamu bÅ«tent Å¡iai bendrajai nuorodai (Europos SÄ jungos intelektinės nuosavybės tarnybos nagrinėjimo gairės (prekių ženklai ir dizainas) C dalis.

Protestas. 6 skirsnis. Naudojimo įrodymas). Taigi, pagal bendrÄ jÄ taisyklę, jei prekių ženklas registruotas daugiau nei vienai tos pačios klasės prekių ar paslaugų bendrajai nuorodai, prekių ženklo savininkui tenka procesinė pareiga pagrįsti prekių ženklo naudojimÄ kiekvienai iÅ¡ bendrųjų nuorodų, kuriai ginčo prekių ženklas registruotas.

20. Atitinkama prekių ar paslaugų kategorija (bendroji nuoroda) turi bÅ«ti suskirstyta į smulkesnes pakategores, patvirtinančias naudojimo įrodymo turinį, tuo atveju, kai pirminis ankstesnio prekių ženklo apibÅ«dinimas gali apimti pakankamai skirtingas savo paskirtimi prekes ar paslaugas, jei jas gali naudoti pakankamai skirtingi galutiniai vartotojai ir jei jos gali bÅ«ti platinamos pakankamai skirtingais platinimo kanalais (Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo 2005 m. liepos 14 d. sprendimas byloje Nr. T‑126/03, ALADIN).

Taigi, siekiant apibrėžti tinkamas bendrųjų nuorodų pakategores, esminę reikÅ¡mę turi prekės ar paslaugos paskirties ar numatyto naudojimo kriterijus. Kiti taikytini kriterijai atitinkamoms pakategorėms apibrėžti galėtų bÅ«ti produkto ar paslaugos savybės, pvz., produkto ar paslaugos pobÅ«dis arba produkto ar paslaugos tikslinis vartotojas (Europos SÄ jungos intelektinės nuosavybės tarnybos nagrinėjimo gairės (prekių ženklai ir dizainas) C dalis. Protestas. 6 skirsnis. Naudojimo įrodymas).

Kadangi Nicos klasifikacijos bendrųjų nuorodų skirstymo į smulkesnes pakategores galimybė priklauso nuo paminėtų faktinio pobÅ«džio veiksnių, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bÅ«tent apeliantė turėjo procesinę pareigÄ motyvuotai pagrįsti, kad konkreti bendroji nuoroda, kuriai registruotas ginčijamas prekių ženklas, turėtų bÅ«ti skirstoma į smulkesnes pakategores, ir pagal kokius kriterijus (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 320 straipsnis).

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, nustatant, ar prekių ženklas yra naudojamas iÅ¡ tikrųjų, reikia atsižvelgti į visus faktus ir aplinkybes, tinkamus nustatyti jo komercinio naudojimo versle realumÄ , ypač jo naudojimo tam tikrame ekonomikos sektoriuje, siekiant iÅ¡laikyti ar įgyti prekių ženklu saugomų prekių ar paslaugų rinkos dalį, pagrįstumÄ , prekių ar paslaugų pobÅ«dį, rinkos ypatybes, prekių ženklo naudojimo apimtį ir dažnumÄ . Atsakymas į klausimÄ , ar naudojimas yra kiekybiÅ¡kai pakankamas, kad iÅ¡saugotų arba sukurtų rinkos dalį prekių ženklu saugomoms prekėms ar paslaugoms, priklauso nuo daugelio veiksnių ir vertinimo kiekvienu konkrečiu atveju.

Iš to išplaukia, kad neįmanoma abstrakčiai a priori nustatyti, kokia kiekybinė riba turi būti pasirinkta nustatant, ar prekių ženklas naudojamas iš tikrųjų. Todėl de minimis taisyklė /…/ negali būti nustatyta. Taigi, kai juo siekiama realaus komercinio tikslo, net ir minimalus naudojimas gali būti pakankamas, kad būtų nustatytas naudojimo iš tikrųjų egzistavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010).

22. Ä®vertinusi byloje surinktus įrodymus apie kanalo „Fashion TV“ transliavimo Lietuvoje ginčo laikotarpiu apimtis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo prekių naudojimas iÅ¡ tikrųjų 38 klasės paslaugoms yra visiÅ¡kai įrodytas. Apeliantės argumentas, kad Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti įrodyta, koks kiekis galutinių vartotojų realiai žiÅ«rėjo „Fashion TV“ kanalÄ ginčo laikotarpiu, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, viena vertus, tokios aplinkybės iÅ¡ esmės nėra galimybės įrodyti, kita vertus, atsakovės pateikti įrodymai apie „Fashion TV“ kanalo transliavimo apimtis ir už „Fashion TV“ kanalo transliavimÄ surinktus mokesčius ginčo laikotarpiu pakankamai patvirtina realaus komercinio tikslo siekimÄ naudojant ginčo prekių ženklÄ .

23. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundÄ pažymi atsakovė, 38 klasės antraÅ¡tė turi tik vienÄ bendrÄ jÄ nuorodÄ â€žtelekomunikacijos“, kuriai priskiriamos tiek radijo, tiek televizijos transliacijos. Apeliantei apeliaciniame skunde nepateikus jokių pagrįstų argumentų, leidžiančių radijo ir televizijos transliacijas iÅ¡skirti kaip visiÅ¡kai savarankiÅ¡kas 38 klasės paslaugų pakategores (Å¡io sprendimo 46 punktas), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje įrodytas ginčo prekių ženklo naudojimas visoms 38 klasės paslaugoms, todėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl ginčo prekių ženklo registracijos panaikinimo 38 klasės paslaugoms, yra teisėta ir pagrįsta.

24. Ginčo prekių ženklas taip pat registruotas 35 klasės paslaugoms: prekių sukaupimas (iÅ¡skyrus vežimÄ ) kitiems, teikiantis pirkėjams galimybę patogiai apžiÅ«rėti ir įsigyti tų prekių; reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla. IÅ¡ paslaugų klasifikacijos duomenų bazės matyti, kad 35 klasės paslaugos apima, be kita ko, televizijos reklamÄ , madų Å¡ou rengimÄ pardavimo skatinimo reikmėms, modelių paslaugas (reklamos reikmėms ar pardavimui skatinti), prekių pardavimo skatinimÄ [kitiems], prekių rodymÄ ir kt.

25. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo prekių ženklo naudojimas 35 klasės paslaugoms – reklamai, byloje yra įrodytas. TokiÄ iÅ¡vadÄ , visų pirma, lemia paties Å¡iuo prekių ženklu pažymėto televizijos kanalo pobÅ«dis: kanalas pirmiausia skirtas įvairių mados namų kolekcijų pristatymui, t. y. Å¡ių kolekcijų reklamavimui televizijos eteryje. Kita vertus, visos paminėtos paslaugos, susijusios su ginčo prekių ženklu pažymėto televizijos kanalo pobÅ«džiu, kolegijos vertinimu, patenka į 35 klasės paslaugų bendrÄ jÄ nuorodÄ â€žreklama“.

Kaip pagrįstai pažymi apeliantė, atsakovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, susijusių su ginčo prekių ženklo naudojimu kitoms 35 klasės paslaugų bendrosioms nuorodoms, pagal savo pobÅ«dį besiskiriančioms nuo reklamos paslaugų, t. y. verslo vadybai; verslo tvarkybai ir įstaigų veiklai. Tas pats pasakytina apie prekių ženklo registracijos liudijime iÅ¡vardytų prekių sukaupimÄ (iÅ¡skyrus vežimÄ ) kitiems, teikiantį pirkėjams galimybę patogiai apžiÅ«rėti ir įsigyti tų prekių.

Nors atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ pagrįstai pažymi, kad tokio pobÅ«džio paslaugos gali bÅ«ti teikiamos ir elektroninėmis priemonėmis, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės teiginį, kad prekių sukaupimo paslaugos elektroninėmis priemonėms iÅ¡ tiesų buvo teikiamos Lietuvoje ginčo laikotarpiu. Kadangi procesinė pareiga įrodyti prekių ženklo naudojimÄ tenka bÅ«tent atsakovei, atsakovei įrodžius ginčo prekių ženklo naudojimÄ tik 35 klasės paslaugoms – reklamai, ginčijamo prekių ženklo registracija kitoms Å¡ios klasės paslaugoms pirmosios instancijos teismo turėjo bÅ«ti panaikinta.

26. Ginčo prekių ženklas taip pat registruotas visai 41 klasės paslaugų antraÅ¡tei, kuri apima tokias bendrÄ sias nuorodas kaip Å¡vietimas; mokymas; pramogos; sportinė ir kultÅ«rinė veikla. IÅ¡ paslaugų klasifikacijos duomenų bazės matyti, kad 41 klasės paslaugos apima, be kita ko, informacijÄ apie poilsio ir pramogų renginius, madų Å¡ou rengimÄ (pramogų reikmėms), pramoginių rodinių (Å¡ou) kÅ«rimÄ ir rengimÄ , pramogų informacijÄ , radijo ir televizijos programų rengimÄ . 41 klasės antraÅ¡tėje naudojamos bendrosios nuorodos „pramogos“ ir „sportinė ir kultÅ«rinė veikla“ apima iÅ¡ dalies persidengiančias paslaugas (pavyzdžiui, madų Å¡ou organizavimas, kolegijos vertinimu, patektų tiek į pramogos, tiek į kultÅ«rinės veiklos kategorijÄ ).

Tuo tarpu švietimo ir mokymo paslaugos, šiuo atveju taip pat patenkančios į ginčo prekių ženklo registracijos apimtį, yra savo pobūdžiu nuo kitų šios kategorijos paslaugų iš esmės besiskiriančios paslaugos, todėl ginčo prekių ženklo naudojimas šioms paslaugoms atsakovės turėjo būti įrodytas savarankiškai (žr., mutatis mutandis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-304-407/2018).

27. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo prekių ženklo naudojimas daliai 41 klasės paslaugų (pramogoms, sportinei ir kultÅ«rinei veiklai) byloje įrodytas. Viena vertus, atsakovei įrodžius, kad ginčo prekių ženklas buvo naudojamas iÅ¡ tikrųjų transliuojant pramoginį televizijos kanalÄ , skirtÄ mados kolekcijų pristatymams, akivaizdu, kad ginčo prekių ženklas buvo naudojamas pramogų informacijai ir kitoms paminėtoms paslaugoms. Kita vertus, atsakovė į bylÄ yra pateikusi įrodymus, kad ginčo laikotarpiu Lietuvoje organizavo ir pasilinksminimo renginius (pramogas).

Apeliantės argumentas, kad atsakovė pateikė įrodymus viso labo apie 2 renginius per 5 metus, vykusius pakankamai mažu mastu – viename klube, kolegijos vertinimu, nepaneigia iÅ¡vados, kad ginčo prekių ženklas buvo naudojamas iÅ¡ tikrųjų 41 klasės paslaugoms, kadangi, kaip jau minėta, jokia de minimis taisyklė naudojant prekių ženklÄ negali bÅ«ti nustatyta. Å iuo atveju turi bÅ«ti vertinama ginčo prekių ženklo naudojimo visuma, atsižvelgiant į tai, kad pramoginiai renginiai sudarė atsakovės bendros komercinės veiklos dalį, susijusiÄ ir su kitomis (38, 35 klasių) paslaugomis, kurioms registruotas prekių ženklas (t. y. paslaugos, kurioms prekių ženklas buvo naudojamas, yra susijusios tarpusavyje ir viena kitÄ papildančios), todėl nėra pagrindo spręsti, jog prekių ženklo naudojimu 41 klasės paslaugoms nebuvo siekiama realaus komercinio tikslo, o tik siekiama iÅ¡saugoti prekių ženklo registracijos suteikiamas teises.

Tačiau pritartina apeliantės argumentams, kad į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, jog ginčo prekių ženklas ginčo laikotarpiu bÅ«tų buvęs naudojamas Å¡vietimo ar mokymo paslaugoms, todėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovės prekių ženklo registracija 41 klasės paslaugoms „švietimas“ ir „mokymas“ palikta galioti, negali bÅ«ti pripažinta pagrįsta.

28. Kolegija taip pat sutinka su apeliantės argumentu, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nepagrįstai palikta galioti ginčijamo atsakovės prekių ženklo registracija 25 klasės prekėms. Ginčo prekių ženklo naudojimui 25 klasės prekėms žymėti pagrįsti atsakovė pateikė vienintelį įrodymÄ â€“ informacijÄ apie Fashion TV kolekcijos pristatymÄ 2012 m. vykusioje „Mados infekcijoje“, tačiau, kaip pagrįstai pažymi apeliantė, Å¡is atsakovės pateiktas įrodymas nepatvirtina, jog ant atsakovės pristatytos rÅ«bų kolekcijos bÅ«tų naudotas ginčijamas prekių ženklas (pateiktose fotonuotraukose esantys rÅ«bai nepažymėti jokiu prekių ženklu arba pažymėti deimanto emblema be žodinio žymens „Fashion TV“).

Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad tokiu prekių ženklu pažymėtos prekės bÅ«tų gabentos į LietuvÄ ir čia parduodamos, ir tai atsispindėtų prekių gabenimo važtaraščiuose ir / ar PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose. Kadangi prekių ženklo registracija 25 klasės prekėms reikalauja, jog prekių ženklas bÅ«tų naudojamas bÅ«tent prekėms žymėti, informacijos apie kitų gamintojų prekių ženklais pažymėtas 25 klasės prekes teikimas, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, nelaikytinas ginčo prekių ženklo naudojimu 25 klasės prekėms; tuo tarpu jokių įrodymų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Fashion TV kanalu bÅ«tų buvusi teikiama informacija apie ginčo prekių ženklu pažymėtas prekes, bÅ«tų buvę demonstruojamos bÅ«tent Å¡iuo prekių ženklu pažymėtos prekės, byloje nėra.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 29. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija panaikina ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl atsakovės „FASHIONTV.COM GmbH“ nacionalinio prekių ženklo „FASHION TV“, reg. Nr. 61270, registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo 25 klasės prekėms, 35 klasės paslaugoms (prekių sukaupimas (iÅ¡skyrus vežimÄ ) kitiems, teikiantis pirkėjams galimybę patogiai apžiÅ«rėti ir įsigyti tų prekių; verslo vadyba; verslo tvarkyba;

įstaigų veikla) bei 41 klasės paslaugoms (Å¡vietimas; mokymas) ir Å¡ioje dalyje priima naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkina. Ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria palikta galioti atsakovės nacionalinio prekių ženklo „FASHION TV“, reg. Nr. 61270, registracija 38 klasės paslaugoms (televizijos ir radijo transliacijos), 35 klasės paslaugoms (reklama) ir 41 klasės paslaugoms (pramogos; sportinė ir kultÅ«rinė veikla) paliktina nepakeista.

30. Apeliacinės instancijos teisme panaikinus ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas – proporcingai ieÅ¡kovės tenkintų reikalavimų daliai sumažinant atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, t. y. nuo 3 812,20 Eur iki 1 906,10 Eur, taip pat proporcingai tenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės: 15,50 Eur už ieÅ¡kinio pateikimÄ sumokėto žyminio mokesčio bei kitas ieÅ¡kovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurių dydį pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti į bylÄ , sudarančias 1 692,50 Eur, iÅ¡ viso – 1 708 Eur.

31. IÅ¡ dalies tenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei, proporcingai jos tenkintų reikalavimų daliai, priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos: 15,50 Eur už apeliacinio skundo pateikimÄ sumokėto žyminio mokesčio, bei advokato pagalbos iÅ¡laidos už apeliacinio skundo parengimÄ , nevirÅ¡ijančios 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų atitinkamų maksimalių priteistinų dydžių, – 712,90 Eur, iÅ¡ viso – 728,40 Eur.

Atsakovei bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos – advokato pagalbos iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , nepriteisiamos, kadangi atsakovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos neatitinka tokių iÅ¡laidų realumo kriterijaus – atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių pateiktos 2018 m. sausio 5 d. sÄ skaitos už suteiktas advokato pagalbos paslaugas apmokėjimÄ . Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 98 straipsniu, 93 straipsnio 5 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį ir dėl dalies ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų priimti naujÄ sprendimÄ : panaikinti prekių ženklo „FASHION TV“ registracijÄ (numeris 61270) 25 klasės prekėms pagal Nicos klasifikacijÄ â€ždrabužiai, avalynė, galvos apdangalai, diržai“, 41 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikacijÄ â€žÅ¡vietimas, mokymas“; 35 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikacijÄ â€žprekių sukaupimas (iÅ¡skyrus vežimÄ ) kitiems, teikiantis pirkėjams galimybę patogiai apžiÅ«rėti ir įsigyti tų prekių; verslo vadyba; verslo tvarkyba;

įstaigų veikla“. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį, kuria palikta galioti prekių ženklo „FASHION TV“ registracija (numeris 61270) 38 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikacijÄ â€žtelekomunikacijos; radijo ir televizijos transliacija“, 35 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikacijÄ â€žreklama“ ir 41 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikacijÄ â€žpramogos; sportinė ir kultÅ«rinė veikla“ palikti nepakeistÄ . Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, iÅ¡dėstant jÄ taip: priteisti atsakovei FASHIONTV.COM GmbH iÅ¡ ieÅ¡kovės Fashion Television International Limited 1 906,10 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡is eurus 10 cnt) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų, o ieÅ¡kovei Fashion Television International Limited iÅ¡ atsakovės FASHIONTV.COM GmbH – 1 708 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus aÅ¡tuonis eurus) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų.

Priteisti ieškovei Fashion Television International Limited iš atsakovės FASHIONTV.COM GmbH 728,40 Eur (septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 40 cnt) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė Danguolė Martinavičienė Aldona Tilindienė