dda90f8f-55de-4ca2-baca-47c026a2a8c4 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-687-601/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20537-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 106.1; 106.8.1; 121.18; 122.4 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB ,,Nevėžio vingis“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB ,,Nevėžio vingis“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB ,,TETE-A-TETE“ dėl pripažinimo, kad atsakovė neturi teisės reikalauti netesybų pagal nuomos sutartį.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :             Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Nevėžio vingis“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,TETE-A-TETE“ neturi teisės reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės 51 000 Lt dydžio sutartinių netesybų sumokėjimo, remdamasis 2009 m. vasario 12 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. 2009/02/12-01 5.6 ir 5.7 punktais (b. l. 2-5).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės UAB ,,Nevėžio vingis“ ieÅ¡kinį ir su priedais grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui (b. l. 7-8). Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje praÅ¡o pripažinti tam tikrÄ faktinę aplinkybę, tačiau teismo tvarka faktai yra nustatinėjami, jeigu jie turi juridinę reikÅ¡mę (paprastai ypatingosios teisenos tvarka), suinteresuotais asmenimis byloje yra patraukiami asmenys, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo sprendimas, teismo sprendime turi bÅ«ti nurodoma, kokiu tikslu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas.

Teismas nurodė, kad asmenų ginčui spręsti reikalingi faktai civilinėje byloje yra faktinės bylos aplinkybės ir jos betarpiÅ¡kai nustatinėjamos civilinio proceso tvarka renkant, tiriant ir vertinant įrodymus toje byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. PraÅ¡ymas nustatyti tokį faktÄ ar jų visumÄ konkrečioje byloje reiÅ¡kia, kad Å¡alis praÅ¡o pripažinti egzistuojant ieÅ¡kinio reikalavimÄ pagrindžiančiÄ faktinę aplinkybę – ieÅ¡kinio pagrindÄ . Civilinėje byloje pagal ginÄÄ dėl pažeistos teisės gynimo pareikÅ¡tas reikalavimas, kurio esmę sudaro praÅ¡ymas pripažinti ieÅ¡kinio reikalavimo pagrindÄ , negali bÅ«ti traktuojamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, nors jis ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas atskiru praÅ¡ymu.

IeÅ¡kovė teigia, jog atsakovė neteisėtai raÅ¡tu reikalauja sumokėti netesybas pagal subnuomos sutartį. Tai rodo, kad praÅ¡ymas pripažinti faktÄ yra praÅ¡ymas nustatyti ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) pagrindÄ sudarančias aplinkybes, o ieÅ¡kovės pažeista ar ginčijama teisė bÅ«tų apginta pripažinus atitinkamus subnuomos sutarties punktus negaliojančiais arba nagrinėjant bylÄ dėl netesybų priteisimo, ieÅ¡kovei atsikertant ir įrodinėjant Å¡iame ieÅ¡kinyje nurodytus faktus ir argumentus.

Teismas pažymėjo, kad su analogiÅ¡ku ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė jau buvo kreipusis į teismÄ , tokius ieÅ¡kovės veiksmus laikė piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis, teismo, žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių ir valstybės lėšų Å¡vaistymu. Atskirojo skundo argumentai Apeliantė (atsakovė) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį ir pavesti pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti spręsti iÅ¡ naujo (b. l. 11-12).

Motyvuose nurodė, kad nėra visiÅ¡kai tikra, ar ieÅ¡kinio reikalavimas yra suformuluotas tobulai, jos nuomone į šį klausimÄ gali atsakyti tik teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ . Tačiau teismas netinkamai sprendė Å¡iÄ problemÄ , galėjo ir privalėjo pasinaudoti trÅ«kumų Å¡alinimo institutu bei įpareigoti apeliantÄ tinkamai suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimus. Teismas tokia procesine galimybe nepasinaudojo, o tiesiog atsisakė ieÅ¡kinį priimti, net nesuteikdamas ieÅ¡kovei galimybės pasitaisyti, kas prieÅ¡tarauja ir teismų praktikai.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ginčo esmė – ar teisėtai ir pagrįstai atsisakyta priimti ieÅ¡kovės UAB ,,Nevėžio vingis“ ieÅ¡kinį, prieÅ¡ tai netaikius ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ reglamentuojančių nuostatų. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė su UAB ,,Swedbank lizingas“ sudarė 2008-07-11 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-02-12 UAB „Nevėžio vingis“ ir atsakovė sudarė negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 2009/02/12-01 dėl patalpų nuomos, numatant sutarties nutraukimo dėl UAB ,,Nevėžio vingis” įsipareigojimų nevykdymo pagal lizingo sutartį, ko pasekoje atsakovė turės grÄ Å¾inti lizingo bendrovei patalpas, teisines pasekmes, t. y.

UAB ,,Nevėžio vingis” privalės atlyginti UAB ,,TELE-A-TELE” kazino tiesioginius nuostolius bei sumokėti 6 mėnesių dydžio netesybas. IeÅ¡kovė UAB „Nevėžio vingis“ yra kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Swedbank lizingas“, praÅ¡ydama teismo pripažinti apsimestine 2008-07-11 lizingo sutartį Nr. LT076635, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės UAB „Nevėžio vingis“ ir atsakovės UAB „Swedbank lizingas“, pripažįstant Å¡iÄ sutartį paskolos sutartimi.

Atsakovė 2013-11-14 raÅ¡tu informavo UAB ,,Nevėžio vingis“ apie sutartinių subnuomos santykių pabaigÄ dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų pagal gyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį vykdymo (sutarties 5.6 bei 5.7 p.), reiÅ¡kė reikalavimÄ iÅ¡ viso sumokėti 51 000 Lt netesybas. IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti, kad atsakovė neturi teisės reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės 51 000 Lt dydžio sutartinių netesybų sumokėjimo, remdamasis 2009-02-12 negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. 2009/02/12-01 5.6 ir 5.7 punktais.Teisė kreiptis į teismÄ teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai).

Å iÄ teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tačiau teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ dėl to, kad bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, nurodant asmens pageidaujamÄ ir teismo praÅ¡omÄ pritaikyti pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ (CK 1.138 straipsnis). Ä®statymu ieÅ¡kovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismÄ suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (reikalavimas) ir ieÅ¡kinio pagrindÄ (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas), tačiau tai negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo jau kreipimosi į teismÄ momentu bÅ«tų pareikalauta įrodyti pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ .

Nenurodžius ieÅ¡kinio pagrindo ir (arba) ieÅ¡kinio dalyko arba juos nurodžius neaiÅ¡kiai, teismas galėtų taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ arba, jeigu bÅ«tina tikslinti ieÅ¡kinio elementus jau iÅ¡kėlus civilinę bylÄ , pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo esmę ir visiÅ¡kai suformuluoti Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, iÅ¡kviesti Å¡alis ir jas apklausti. IeÅ¡kinio dalykas yra atsakovui pareikÅ¡tas materialinis teisinis reikalavimas, konkrečiai nukreiptas į asmenį, kuris galbÅ«t pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiÅ¡kiai įsiformuluotas reikalavimas.

IeÅ¡kinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ ieÅ¡kovas turi iÅ¡dėstyti aiÅ¡kų ir konkretų praÅ¡ymÄ , kaip turėtų bÅ«ti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiÅ«riu jo pažeistos teisės. IeÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiÅ«riu, pareikÅ¡tu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vienÄ ar kelis pažeistos teisės gynimo bÅ«dus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje.

Civilinių teisių gynimo bÅ«dai – tai materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimai, reiÅ¡kiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui iÅ¡vengti. Asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

Toks teisės į teisinę gynybÄ Ä¯gyvendinimas atitinka dispozityviÅ¡kumo, proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principus. Teismas negali keisti ieÅ¡kinyje nurodytų teisių gynimo bÅ«dų, nes privalo užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ (CPK 17 straipsnis), iÅ¡skyrus atvejus, kai reikia apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (CPK 49, 320, 353 straipsniai). Ä®vertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir sprendžia, kad ieÅ¡kovės formuluojamas ieÅ¡kinio reikalavimas yra ne materialinis teisinis reikalavimas, o praÅ¡ymas nustatyti egzistuojant ieÅ¡kinio reikalavimÄ pagrindžiančiÄ faktinę aplinkybę (ieÅ¡kinio pagrindÄ ).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės reikalavimas (prašymas) pripažinti, kad atsakovė neturi tam tikros teisės, yra prašymas dėl faktinės aplinkybės konstatavimo, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių (šiuo atveju vien tik teisės neturėjimo pripažinimas, neprašant panaikinti teisines pasekmės sukeliančio akto, nepašalina galimos ieškovės teisės pažeidimo priežasties).

CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo bÅ«das – pripažinimas civilinių teisių ir ieÅ¡kovės reikalavimas – pripažinti, kad atsakovė neturi netesybų reikalavimo teisės yra skirtingi dalykai (ne tas pats), nes civilinių teisių pripažinimas, kaip civilinių teisinių gynimo bÅ«das, sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatÄ , o ieÅ¡kovės keliamas reikalavimas iÅ¡ esmės yra praÅ¡ymas dėl fakto – pripažinti egzistuojant ieÅ¡kinio reikalavimÄ pagrindžiančiÄ faktinę aplinkybę, savarankiÅ¡kai negalintis ieÅ¡kovui sukelianti jokių teisinių padarinių.

Be to, teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieÅ¡kovė savo teises galėtų ginti praÅ¡ydama pripažinti tam tikrus, jai teisines pasekmes sukeliančias, subnuomos sutarties punktus negaliojančiais arba nagrinėjant bylÄ dėl netesybų priteisimo, ieÅ¡kovei atsikertant ir įrodinėjant Å¡iame ieÅ¡kinyje nurodytus faktus ir argumentus. Kaip matyti, ieÅ¡kovė atskirajame skunde nurodo, kad teismas, nustatęs reikalavimo netikslumus, turėjo ne atsisakyti ieÅ¡kinį priimti, o nustatyti terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas nuomone nurodyti atskirojo skundo motyvai nepagrįsti.

Pažymėtina, kad nenurodžius ieÅ¡kinio pagrindo ir (arba) ieÅ¡kinio dalyko arba juos nurodžius neaiÅ¡kiai, teismas gali taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ arba, jeigu bÅ«tina tikslinti ieÅ¡kinio elementus jau iÅ¡kėlus civilinę bylÄ , pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo esmę ir visiÅ¡kai suformuluoti Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, iÅ¡kviesti Å¡alis ir jas apklausti. Tačiau ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymas neatitiktų Å¡io instituto paskirties ir tikslų, jeigu bÅ«tų taikomas ir tuo atveju, kada pateiktas ieÅ¡kinys yra aiÅ¡kus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų Å¡iais klausimais ieÅ¡kinyje esančių neaiÅ¡kumų paÅ¡alinimas iÅ¡ esmės nieko nekeistų.

Taigi, ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas tiek dėl ieÅ¡kinio pagrindo, tiek dėl ieÅ¡kinio dalyko gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai iÅ¡ ieÅ¡kinio neaiÅ¡ku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismÄ ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme arba kokios teisminės gynybos praÅ¡oma teismo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors teismas bylos iÅ¡kėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieÅ¡kinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius.

Jeigu ieÅ¡kovė pareiÅ¡kia reikalavimÄ , kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo ieÅ¡kinio pobÅ«džio, atsisako priimti pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 str.1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieÅ¡kinio turinį ir ieÅ¡kinio reikalavimÄ (praÅ¡ymÄ ) daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje konkrečiai ir aiÅ¡kiai yra suformulavusi ieÅ¡kinio elementus (Å¡iuo atveju aktualus ieÅ¡kinio dalykas, iÅ¡ kurio aiÅ¡ku, ko ieÅ¡kovė siekia ieÅ¡kiniu).

Atsižvelgiant į nurodytÄ aplinkybę, į tai, kad ieÅ¡kovės reikalavimas neatitinka                    CK 1.138 straipsnyje reglamentuotų civilinės gynybos kriterijų (nėra materialinis reikalavimas, o praÅ¡ymas pripažinti ieÅ¡kinio reikalavimo pagrindÄ ) ir negali sukurti ieÅ¡kovei jokių objektyvių teisinių padarinių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo nuostatų, nes tai prieÅ¡tarautų trÅ«kumų Å¡alinimo instituto paskirčiai ir tikslams.

Pagal Å¡ioje nutartyje pateiktus argumentus ieÅ¡kovės (apeliantės) atskirasis skundas atmetamas, nes jame iÅ¡dėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagÄ , atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                                                     Evaldas Burzdikas