dda8fcc2-d67c-4ffe-bf61-03585a04e8cb · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1562/2014Teisminio proceso Nr.2-55-3-02029-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1; 41; 126.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sartonic bÅ«sto statyba“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarties, kuria tenkintas ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sisneta“ ieÅ¡kinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sartonic bÅ«sto statyba“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir kreditorinio reikalavimo tvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Sisneta“ bankroto byloje, tretieji asmenys – akcinė bendrovė Å iaulių bankas, notarė R.

J., uždaroji akcinė bendrovė „RB Baltic“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi UAB „Sisneta“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Vantolina“. BUAB „Sisneta“ bankroto byloje administratorius ginčijo atsakovo 323 427,61 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ ir dėl to ieÅ¡kiniu prašė actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento tarp Å¡alių sudarytus sandorius: 2012 m. sausio 31 d. susitarimÄ dėl skolų atidėjimo ir skolinių įsipareigojimų perleidimo; 2012 m. liepos 27 d. susitarimÄ dėl skolinių įsipareigojimų; 2012 m. rugpjūčio 3 d. sudarytÄ tarpusavio skolų užskaitymo aktÄ ; 2012 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. R8-1587; 2012 m. rugpjūčio 9 d. sudarytÄ tarpusavio skolų užskaitymo aktÄ ; 2012 m. rugpjūčio 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria perleista automobilio FIAT Scudo, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė; 2012 m. rugpjūčio 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria perleista automobilio VW Caddy kombi, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė; 2012 m. rugsėjo 13 d. sudarytÄ tarpusavio skolų užskaitymo aktÄ ; 2012 m. spalio 2 d. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį, įformintÄ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra serija S Nr. 0134.

Taip pat prašė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisti 271 513,71 Lt, kurie atsakovui buvo pervesti 2012 m. rugpjūčio 23 d. bei 2012 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo pavedimais. Panaikinus ginčijamus sandorius prašė taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui ginčijamais sandoriais perleistÄ turtÄ ; tuo atveju, jei paaiÅ¡kėtų, kad restitucijos natÅ«ra taikymas yra negalimas, panaikinus ginčijamus sandorius taikyti restitucijÄ , sumokant piniginį ekvivalentÄ - iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisiant 736 185,52 Lt.

Byloje ginčijamais sandoriais perleistÄ praÅ¡oma grÄ Å¾inti natÅ«ra turtÄ ir piniginį ekvivalentÄ detalizavo 2014 m. gegužės 2 d. teismui pateiktame pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo.Nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo faktiÅ¡kai nemokus ir Å¡iÄ aplinkybę žinojo tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo valdymo organai, kadangi atsakovas yra didžiausias ieÅ¡kovo akcininkas, turintis 60,97 proc. ieÅ¡kovo akcijų. BÅ«damas nemokus, sudarydama ginčijamus sandorius ieÅ¡kovas suteikė pirmenybę vienam kreditoriui - atsakovui.

Abi bendrovės, sudarydamos ginčijamus sandorius, veikė suderintai ir akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai kitų kreditorių atžvilgiu. Atsakovas visÄ laikotarpį nuo 2005 m. gegužės mėnesio iki ginčijamų sandorių sudarymo buvo skolingas ieÅ¡kovui. Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių sudaryto 2011 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymo užskaitos akto, Å¡io akto sudarymo dienÄ atsakovas ieÅ¡kovui buvo skolingas 918 678,87 Lt. IeÅ¡kovas 2007 m. balandžio 20 d. sudarė kreditavimo sutartį su AB „Šiaulių banku“, kuria ieÅ¡kovo naudai buvo suteiktas 450 000 EUR (apie 1 553 760 Lt) kreditas iki 2010 m. balandžio 19 d.

AB „Šiaulių bankas“ ir atsakovas 2007 m. balandžio 20 d. sudarė laidavimo sutartį, kuria atsakovas savo turtu laidavo AB „Šiaulių bankas“ naudai, kad ieÅ¡kovas kreditavimo sutarties pagrindu gautÄ kreditÄ ir sutartyje numatytas palÅ«kanas grÄ Å¾ins laiku ir sutartyje numatytomis sÄ lygomis. Vėlesniais kredito sutarties pakeitimais Å¡alys nustatė, kad ieÅ¡kovui suteikta kredito suma yra 1 800 000 Lt, kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2014 m. rugsėjo 15 d. Atsakovas ir AB „Šiaulių bankas“ 2011 m. rugsėjo 15 d. sudarė juridinio asmens laidavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo visu savo esamu ir bÅ«simu turtu atsakyti AB „Šiaulių bankui“ už ieÅ¡kovo prievoles pagal kreditavimo sutartį.

IeÅ¡kovas ir atsakovas 2012 m. sausio 31 d. sudarė susitarimÄ dėl skolų atidėjimo ir skolinių įsipareigojimų perleidimo. Å io susitarimo sudarymo momentu ieÅ¡kovas jau buvo faktiÅ¡kai nemokus, o Å¡i aplinkybė tiek ieÅ¡kovo vadovams, tiek ir didžiausiam ieÅ¡kovo akcininkui - atsakovui buvo žinoma. IÅ¡ ieÅ¡kovo finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovo bendrovė 2012 m. pradžioje buvo nemoki ir/ar ant nemokumo ribos. IeÅ¡kovas 2011 metais patyrė 1 037 007 Lt nuostolį.

Taigi, atsakovas, sudarydamas susitarimÄ , sÄ moningai siekė perimti kiek įmanoma daugiau ieÅ¡kovo bendrovės turimo turto iki bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo. Atsakovas ir AB „Šiaulių bankas“ 2012 m. liepos 26 d. sudarė sutartį dėl 2008 m. balandžio 20 d. kreditavimo sutarties (sudarytos tarp AB „Šiaulių bankas“ ir ieÅ¡kovo) pakeitimo ir papildymo, kuria atsakovas perėmė ieÅ¡kovo įsipareigojimus AB „Šiaulių bankui“ pagal sudarytÄ kreditavimo sutartį bei vėlesnius jos pakeitimus.

IeÅ¡kovas ir atsakovas 2012 m. liepos 27 d. sudarė susitarimÄ dėl skolinių įsipareigojimų. IeÅ¡kovas 2012 m. rugpjūčio 3 d. tarpusavio skolų užskaitymo akte nurodė, kad perleidžia atsakovo naudai patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), už 394 000 Lt. Po tarpusavio skolos užskaitymo ieÅ¡kovo skolos atsakovui dydis yra 655 613,13 Lt. Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2012 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto 8-ajame notarų biure buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovui buvo perleistos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), už 394 000 Lt.

Vėlesniais Å¡alių sudarytais sandoriais buvo perleidžiamas kitas ieÅ¡kovui priklausęs turtas, tokiu bÅ«du mažinant ankstesniais sandoriais sukurtÄ ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ atsakovui. Atsakovas, veikdamas akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai, suprasdamas, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis yra bloga, suprasdamas, kad ieÅ¡kovui artimiausiu metu bus iÅ¡keta bankroto byla, sudarė ginčijamus sandorius su ieÅ¡kovu, tokiu bÅ«du prieÅ¡ pat bendrovės bankroto procedÅ«rų pradžiÄ perėmė ieÅ¡kovo turėtÄ turtÄ .

Tokie sandoriai akivaizdžiai pažeidžia kitų ieÅ¡kovo kreditorių interesus, kadangi nesudarius sandorių ieÅ¡kovo bendrovėje bÅ«tų 736 185 52 Lt daugiau turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti tenkinami kreditorių reikalavimai. Taigi, Å¡iuo atveju egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymui ir ginčijamų sandorių pripažinimui negaliojančiais sÄ lygos. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 7 d. nutartimi ieÅ¡kinį patenkino. Panaikino ieÅ¡kiniu praÅ¡omus pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento Å¡alių sudarytus ginčijamus sandorius ir taikė restitucijÄ .

Teismas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sudarytu tarpusavio skolų užskaitymo aktu perleistÄ turtÄ ; pagal 2012 m. rugpjūčio 9 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija S Nr. 0108 perleistÄ automobilį; pagal 2012 m. rugpjūčio 9 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija S Nr. 0109 perleistÄ televizorių; 2012 m. rugsėjo 13 d. sudarytu tarpusavio skolų užskaitymo aktu perleistÄ turtÄ ; pagal 2012 m. rugsėjo 12 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija S Nr. 0116 perleistas prekes; pagal 2012 m. rugpjūčio 17 d.

PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija V Nr. 39409 perleistas prekes; pagal 2012 m. rugpjūčio 17 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija V Nr. 39410 perleistas prekes. Kitoje ieÅ¡kinio dalyje ieÅ¡kovas, panaikinus ginčijamus sandorius ir nesant galimybės jais perleistÄ turtÄ grÄ Å¾inti natÅ«ra ieÅ¡kovui, taikant restitucijÄ , priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 709 476,87 Lt. Patvirtino atsakovo 1 059 613,13 Lt kreditorinį reikalavimÄ ieÅ¡kovo bankroto byloje. Teismas, iÅ¡analizavęs finansinės atskaitomybės dokumentus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo bendrovė 2012 m. pradžioje jau buvo nemoki ir/ar ant nemokumo ribos.

Nurodė, kad UAB „Sisneta“ finansinė padėtis pastebimai blogėjo jau nuo 2009 m., t.y. mažėjo priklausančio kapitalo dydis ir bendrovės turto vertė - nuo 2009 m. iki 2011 m. sumažėjo nuo 10 640 098 Lt iki 4 900 325 Lt (iš jų planuojamos gauti sumos – 1 870 335 Lt), bendrovė 2011 m. patyrė 1 037 007 Lt nuostolį, bendrovės įsipareigojimai siekė 4 002 700 Lt, kas sudaro daugiau nei 80 procentų bendrovės turto. Atsakovas nuo 2005 m. gegužės mėnesio iki ginčijamų sandorių sudarymo 2012 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais pastoviai buvo skolingas ieškovui.

Pažymėjo, kad, jeigu tuo laikotarpiu ieÅ¡kovui bÅ«tų buvusi grÄ Å¾inta jau daugiau nei 6 metus egzistavusi atsakovo beveik milijono litų dydžio skola, bendrovės turtinė padėtis bÅ«tų ženkliai pagerėjusi, kas, tikėtina, apskritai bÅ«tų leidę iÅ¡vengti ieÅ¡kovo bendrovės bankroto 2012 m. pabaigoje. Konstatavo, kad ginčijami sandoriai, sudaryti tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, akivaizdžiai pažeidžia ieÅ¡kovo kreditorių teises, kadangi Å¡ie sandoriai buvo sudaryti ieÅ¡kovo bendrovei jau esant faktiÅ¡kai nemokiai, prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ buvo perimta didžioji dalis ieÅ¡kovo bendrovės turto, kas akivaizdžiai apsunkino galimybes bankroto proceso metu pilnai patenkinti ieÅ¡kovo kreditorių reikalavimus.

Tarpusavyje artimai susijusių asmenų (atsakovo bendrovės vadovė A. L. yra buvusio ieškovo bendrovės vadovo V. L. sutuoktinė) sudarytais sandoriais atsakovui buvo akivaizdžiai suteikta pirmenybė patenkinti savo reikalavimus kitų ieškovo kreditorių atžvilgiu. Be to, ginčijamais sandoriais akivaizdžiai pažeisti ieškovo kreditorių turtiniai interesai, nes šiuo metu ieškovo bendrovėje yra 504 545 Lt turto (2012 m. gruodžio 28 d. balanso duomenys), kreditorinių reikalavimų pagal Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusių nutarčių duomenis pareikšta 972 787,10 Lt sumai (iš jų - pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai - 267 728,92 Lt, antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai – 347 239,01 Lt, trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai – 357 619,17 Lt).

Tuo tarpu, jei ginčijami sandoriai nebÅ«tų buvę sudaryti arba juos pripažinus negaliojančiais, ieÅ¡kovo bendrovės turtas padidėtų papildoma 736 185,52 Lt suma ir iÅ¡ jo galėtų bÅ«ti tenkinami kreditorių reikalavimai. Pažymėjo, kad atsakovas ieÅ¡kovo įsipareigojimus bankui perėmė, nes neturėjo kito pasirinkimo (jis laidavo bankui už tinkamÄ ieÅ¡kovo įsipareigojimų įvykdymÄ ), tačiau tai nesudarė pagrindo ginčijamais sandoriais perimti didžiosios dalies ieÅ¡kovo bendrovės turto, tokiu bÅ«du pažeidžiant kitų bendrovės kreditorių interesus.

Nėra ir nebuvo imperatyvų, kurie lemtų bÅ«tinybę Å¡alims sudaryti ginčijamus sandorius. IeÅ¡kovo ir atsakovo sudaryti ginčijami sandoriai yra laikytini nesÄ Å¾iningais sandoriais (CK 6.67 str. 2 p.), nes byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovo vadovas V. L. ir ieÅ¡kovo vadovė A. L. yra sutuoktiniai, o atsakovo bendrovė valdo didžiÄ jÄ ieÅ¡kovo bendrovės akcijų dalį (kontrolinį paketÄ ), kurį atsakovo bendrovė įsigijo iÅ¡ V. L. ir A. L.. Teismas sprendė, kad ginčijamų sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ papildomai pagrindžia ir tokios aplinkybės kaip faktas, jog atsakovas ieÅ¡kovui buvo skolingas itin didelę sumÄ , siekiančiÄ beveik milijonÄ litų ir Å¡is įsiskolinimas tęsėsi septynerius metus nuo 2005 m. iki pat ginčijamų sandorių sudarymo 2012 m. viduryje.

Pažymėjo, kad ginčijami sandoriai sudaryti likus maždaug vienam mėnesiui iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui pateikimo teismui, o paskutinieji - netgi po to, kai Å¡is pareiÅ¡kimas buvo pateiktas ir ieÅ¡kovas savo atsiliepimu patvirtino įmonės nemokumo faktÄ . Dėl to teismas pripažino ginčytinus sandorius negaliojančiais ir panaikino actio Pauliana pagrindu, byloje taikė restitucijÄ pagal atsakovo pateiktus duomenis, koks ginčijamais sandoriais perleistas ieÅ¡kovo turtas yra iÅ¡likęs pas atsakovÄ ir gali bÅ«ti grÄ Å¾intas, koks – jau yra perleistas arba neiÅ¡likęs. IÅ¡likęs turtas priteistas natÅ«ra, kitoje dalyje nesant galimybės sandoriais perleistÄ turtÄ grÄ Å¾inti natÅ«ra ieÅ¡kovui, taikant restitucijÄ , priteista iÅ¡ atsakovo piniginis ekvivalentas-437 963,16 Lt.

Pagal banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenis 271 513,71 Lt suma buvo pervesta Å¡alių susitarimu, o tas susitarimas yra susijęs su pripažintinu neteisėtu ir negaliojančiu Å¡alių 2012 m. rugsėjo 13 d. sudarytu tarpusavio skolų užskaitymo aktu, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo. IÅ¡ viso taikant restitucija priteista 709 476,87 Lt. Pagal 2012 m. liepos 27 d. susitarimÄ , kur buvo konstatuota, jog ieÅ¡kovas yra skolingas atsakovui 1 059 613,13 Lt, vėlesniais sandoriais perleidus visÄ ieÅ¡kovo turėtÄ turtÄ , jis atsakovui liko skolingas 323 427,61 Lt.

Atsižvelgiant į tai, jog visi Å¡alių sandoriai, tenkinant BUAB „Sisneta“ ieÅ¡kinį nagrinėjamoje byloje yra nuginčyti ir restitucijos pagrindu iÅ¡ atsakovo priteisiamas ieÅ¡kovo perleistas turtas arba jo ekvivalentas pinigais, teismas sprendė, jog BUAB „Sisneta“ bankroto byloje UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ kreditorinio reikalavimo suma yra 1 059 613,13 Lt. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai Atsakovas UAB „Sartonic bÅ«sto statyba“ (toliau ir – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartį ir priimti naujÄ , t.y. ieÅ¡kinį atmesti, patvirtinti 323 427,61 Lt dydžio apelianto kreditorinį reikalavimÄ ieÅ¡kovo bankroto byloje bei priteisti apeliantui iÅ¡ ieÅ¡kovo visas pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nukreipiant jų patenkinimÄ Ä¯ bankroto administravimo iÅ¡laidas.

Taip pat praÅ¡o priteisti apeliantui iÅ¡ ieÅ¡kovo visas apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nukreipiant jų patenkinimÄ Ä¯ bankroto administravimo iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo finansinę bÅ«klę 2011 m., padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti ieÅ¡kovui esant nemokiam ar ant nemokumo ribos. Nutartyje nesiaiÅ¡kinta, ar ieÅ¡kovas turėjo (ir kokio dydžio) pradelstų įsipareigojimų. Gautinos sumos yra įmonės turtas, neaiÅ¡ku kuo remiantis padaryta iÅ¡vada, kad 2011 m. gruodžio 31 d. balanse nurodomos daugiau kaip 1,8 mln. dydžio per vienerius metus gautinos sumos yra nerealios.

Teismas akcentavo ilgalaikio turto mažėjimÄ , tačiau neatsižvelgė, kad mažėjo ir įsipareigojimai (nuo 8 mln. iki 4 mln.). be to, ilgalaikio turto mažėjimas buvo iÅ¡imtinai susijęs su amortizaciniais atsiskaitymais ir nusidėvėjimu. Neatsižvelgta į 2012 m. balandžio 30 d. įvykusio ieÅ¡kovo visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad nuostoliai 2011 m. buvo patirti dėl to, kad planuoti dideli projektai, iÅ¡ kurių gautina 1,1 mln. Lt pelno, nusikėlė į 2012 m.

Be to, trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ 2012 m. sausio 31 d. suteikė ieÅ¡kovui papildomÄ 0,5 mln. kreditÄ . IeÅ¡kovas 2012 m. sausio - rugpjūčio mėnesiais nuolat vykdė veiklÄ , gavo pajamų bei sumokėjo savo kreditoriams daugiau nei 9 mln. Lt.

2. Teismas visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl apelianto argumentų ir įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo finansinę bÅ«klę ginčijamų sandorių sudarymo metu. Teismas turėjo vertinti ieÅ¡kovo mokumÄ bÅ«tent kiekvieno iÅ¡ ginčijamų sandorių sudarymo metu, nes pats nutartyje rėmėsi tokiu kreditorių teisių pažeidimo kriterijumi - sandorių sudarymu (pirmenybės suteikimu apeliantui) ieÅ¡kovui esant nemokiam (CK 6.66 str. 1 d.).

3. IeÅ¡kovas, vykdydamas ginčijamus sandorius ir mokėjimus, neiÅ¡skyrė apelianto iÅ¡ kitų kreditorių. Tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo sudaryti ginčijami sandoriai, teismo teigimu leidę apeliantui patenkinti 736 tÅ«kst. Lt dydžio savo reikalavimus, ieÅ¡kovo atsiskaitymų suma su kitais kreditoriais siekė daugiau kaip 9 mln. Lt. Å ie atsiskaitymai vyko iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, mokant kiekvienÄ mėnesį nuo 80 tÅ«kst. Lt iki 600 tÅ«kst. Lt.

4. Sandoriais apeliantu nebuvo suteikta pirmenybė, nes nė vienas kreditorius nepareiÅ¡kė noro perimti ginčijamais sandoriais perleisto turto. Be to, byloje neįrodinėta ir nenustatyta, kad turtas perleistas apeliantui mažesne nei tikroji vertė. Teismas nepagrįstai neigiamai įvertino faktÄ , kad apeliantas 2012 m. liepos 26 d. perėmė ieÅ¡kovo įsipareigojimus bankui ir juos patenkino. Teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovo skolÄ apeliantas perėmė itin nepalankiomis sÄ lygomis.

5. Ginčijamas 2012 m. sausio 31 d. susitarimas objektyviai negalėjo pažeisti ieškovo kreditorių teisių. Šiame susitarime aptarta situacija, kai ieškovas turėtų vykdyti apelianto regresinius reikalavimus. Tokia ieškovo pareiga faktiškai atsirado ne susitarimo, o 2012 m. liepos 26 d. banko ir apelianto atlikto ieškovo skolos perkėlimo ir padengimo bei įstatymo (CK 6.112 str. 1 p.) pagrindu.

6. Teismas visiškai netyrė, kokių kreditorių teisės buvo pažeistos kiekvieno iš ginčijamo sandorio sudarymo ir vykdymo metu, t.y. nenustatė, kurie kreditoriai ir kokio dydžio turėjo reikalavimo teises tokiu metu, nors tai privalėjo atlikti (CK 6.66 str. 1 d.).

7. Teismas nepagrįstai pripažino apeliantÄ buvus nesÄ Å¾iningu. Pareiga mokėti akcijų kainÄ buvo pakeista paskolos sutartimi, numatant pareigÄ apeliantui mokėti palÅ«kanas. Mokėjimai buvo vykdomi. Motyvas, kad visiÅ¡kas atsiskaitymas bÅ«tų leidęs iÅ¡vengti bankroto, pagrįstas tik prielaida, nepateikiant jokių realių paskaičiavimų, neįvertinant verslo sÄ lygų. Be to, visi ginčijami sandoriai sudaryti tuo metu, kai analogiÅ¡ki atsiskaitymai ir sandoriai buvo vykdomi bei sudaromi ir su kitais ieÅ¡kovo kreditoriais.

8. Teismas nepagrįstai kai kuriuos ginčijamus ieÅ¡kovo atliktus veiksmus traktavo sandoriais, taip pat be teisinio pagrindo taikė restitucijÄ tam tikro turto atžvilgiu. Ginčijami 2012 m. rugpjūčio 9 d. ir 2012 m. rugpjūčio 30 d. ieÅ¡kovo atlikti mokėjimai apeliantui, kurių bendra suma 271 513,71 Lt yra Å¡alių prievolės, kilusios skolos perėmimo ir padengimo pagrindu, vykdymas, o ne savarankiÅ¡ki sandoriai (CK 1.63 str. 1 d., 1.136 str. 2 d.). Pagal CK 6.66 straipsnį gali bÅ«ti ginčijami tik sandoriai, todėl nurodyti mokėjimai negalėjo bÅ«ti panaikinti. Tuo tarpu 2012 m. liepos 26 d. skolos perėmimas, kurio pagrindu ir buvo vykdomi mokėjimai, ginčijamas nebuvo. IeÅ¡kovui atlikus mokėjimus, apelianto reikalavimo teisė savaime sumažėjo, todėl 2012 m. rugsėjo 13 d. skolų užskaitymo akto panaikinimas neturi jokios teisinės reikÅ¡mės mokėjimų teisėtumui. Dėl to teismas negalėjo priteisti iÅ¡ apelianto 271 513,71 Lt.

9. Ginčijamų 2012 m. rugpjūčio 9 d. ir 2012 m. rugsėjo 13 d. skolų užskaitymo aktų panaikinimas nesudarė pagrindo taikyti restitucijÄ tam tikro Å¡iuose aktuose nurodyto turto atžvilgiu. Perdavus sÄ skaitose nurodytÄ turtÄ , apeliantas įgijo nuosavybės teisę (CK 4.49 str. 1 d.). Tuo tarpu skolų užskaitymo aktais buvo įvykdyta apelianto pareiga sumokėti įgyto turto kainÄ . Todėl, pripažinus Å¡iuos aktus negaliojančiais, apeliantas nuosavybės teisės į aptartÄ turtÄ neprarado. Pačios pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo ginčijamos ir nėra panaikintos.

10. Apelianto skunde iÅ¡dėstyti argumentai buvo nurodyti ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas iÅ¡ esmės nei dėl vieno iÅ¡ jų nepasisakė, nevertino juos pagrindžiančių įrodymų. Todėl skundžiamas procesinis sprendimas iÅ¡ esmės yra be motyvų, o tai sudaro absoliutų negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Kadangi prie Å¡ios bylos buvo prijungtas savarankiÅ¡kas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl sandorių nuginčijimo, todėl turėjo bÅ«ti taikomos bendros apeliacinio skundo padavimÄ ir sprendimÄ reglamentuojančios procesinės normos (CPK 301 str. 1 d. 334 str. 1 d.).

Atsiliepimu trečiasis asmuo AB Å iaulių bankas, pritardamas apeliacinio skundo argumentams, praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo sutartis niekaip negalėjo pažeisti kitų ieÅ¡kovo kreditorių interesų, nes Å¡ios patalpos buvo įkeistos AB Å iaulių bankui, užtikrinant įsipareigojimus pagal kredito sutartį.

Nesutiko su teismo iÅ¡vada, kad apeliantas buvo priverstas perimti ieÅ¡kovo įsipareigojimus, kylančius iÅ¡ kredito sutarčių. Atsiliepimu ieÅ¡kovas UAB „Sisneta“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos atsikirtimus:1. CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostato nenumato, jog sandorį sudariusios Å¡alies nemokumas sandorio sudarymo momentu yra imperatyvi actio Pauliana instituto taikymo sÄ lyga. Å ioje normoje numatyta sÄ lyga, kad ginčijamo sandorio skolininkas gali tapti nemokus ir ateityje.

Bylos duomenys patvirtina itin sudėtingÄ ieÅ¡kovo finansinę situacijÄ nuo pat 2011 m. antros pusės. Mokumas/nemokumas nėra vienadienė stadija, galinti pasikeisti per trumpÄ laikÄ . Apelianto argumentai, kad likus dviem mėnesiams iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei, ji dar buvo moki, nelogiÅ¡ki. Pati bendrovė atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pripažino savo nemokumÄ .

2. Ginčijamais sandoriais apeliantui akivaizdžiai suteikta pirmenybė patenkinti savo reikalavimus kitų ieškovo bendrovės kreditorių atžvilgiu. Nutartyje pateikti preliminarūs paskaičiavimai, kad nuginčijus sandorius bus patenkinta didesnės dalis kreditorių reikalavimų.

3. Apelianto argumentai apie geranoriÅ¡kai perimtus įsipareigojimus bankui yra deklaratyvi gynybinė pozicija. Apeliantas Å¡iuos įsipareigojimus bet kuriu atveju bÅ«tų turėjęs vykdyti, todėl juos perėmė net ir nepalankiomis sÄ lygomis. NesÄ Å¾iningai siekdamas kiek įmanoma labiau sumažinti nuostolius, apeliantas nuginčytais sandoriais prieÅ¡ pat bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimÄ perėmė didžiÄ jÄ dalį bendrovei priklausiusio turto.

4. Apelianto nesÄ Å¾iningumas grindžiamas CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija. Tarp ieÅ¡kovo ir apelianto vadovų esantys giminystės ir įmonių akcijų valdymo ryÅ¡iai nepaneigti. NesÄ Å¾iningumÄ pagrindžia ir tai, kad apelianto skola ieÅ¡kovui tęsėsi nuo 2005 m. iki 2012 m. ginčijamų sandorių sudarymo momento, po apelianto geranoriÅ¡kumo ieÅ¡kovo bendrovė faktiÅ¡kai tapo nemoki, ginčo sandoriai sudaryti iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikimo teismui, o paskutiniai net ir esant pateiktam pareiÅ¡kimui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. NesÄ Å¾iningumo prezumpcija nebuvo paneigta.

5. Visi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Ieškovas byloje pareiškė pagrįstus reikalavimus dėl visų tarp šalių sudarytų sandorių ir restitucijos taikymo.

6. Apelianto argumentai dėl procesinės teisės normų pažeidimo atmestini, apeliantas turėjo visas galimybės ginti savo pozicijÄ byloje. Skundžiamas teismo procesinis sprendimas atitinka visus CPK keliamus reikalavimus. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).Byloje nustatyta, kad apeliantas yra ieškovo akcininkas. Ieškovo vadovas V. L. ir apelianto vadovė A.

L. yra sutuoktiniai, iÅ¡ kurių apeliantas ir įsigijo didžiÄ jÄ dalį (60,97 proc.) ieÅ¡kovo bendrovės akcijų. Apeliantas 2010 m. balandžio 19 d., 2011 m. rugsėjo 15 d. laidavimo sutartimis įsipareigojo visu savo esamu ir bÅ«simu turtu atsakyti už kredito gavėjo (ieÅ¡kovo) prievoles (kredito suma 1 800 000 Lt). Pagal 2011 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymo užskaitos aktÄ apelianto skola ieÅ¡kovui sudarė 918 678,87 Lt. Å i skola 2012 m. sausio 31 d. Å¡alių susitarimu apeliantui buvo atidėta iki 2014 m. gruodžio 25 d., t.y. iki apelianto laidavimo už ieÅ¡kovo prievoles bankui sutarčių pabaigos. 2012 m. liepos 26 d. sutartimi su banku apeliantas perėmė ieÅ¡kovo įsipareigojimus bankui pagal sudarytÄ kreditavimo sutartį bei vėlesnius jos pakeitimus. 2012 m. liepos 27 d. ieÅ¡kovas ir apeliantas sudarė susitarimÄ dėl skolinių įsipareigojimų, kuriuo nustatė, kad ieÅ¡kovas apeliantui yra skolingas iÅ¡ viso 1 978 292 Lt; apeliantas ieÅ¡kovui skolingas 918 678,87 Lt; po tarpusavio skolų užskaitymo ieÅ¡kovas apeliantui yra skolingas 1 059 613,13 Lt. 2012 m. rugpjūčio 3 d. tarpusavio skolų užskaitymo akte ieÅ¡kovas nurodė, kad perleidžia apeliantui patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), už 394 000 Lt.

Po tarpusavio skolos užskaitymo ieÅ¡kovo skolos apeliantui dydis yra 655 613,13 Lt. 2012 m. rugpjūčio 8 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria apeliantui už 394 000 Lt buvo perleistos minėtos patalpos. SekančiÄ - 2012 m. rugpjūčio 9 d. - dienÄ sudarytu tarpusavio skolų užskaitymo aktu apeliantui buvo perleistos transporto priemonės FIAT Scudo už 20 000,09 Lt ir VW Caddy Kombi už 15 000,07 Lt bei televizorius SONY KLD- 52X2000BA LCD už 4 922,03 Lt. PareiÅ¡kimas teisme dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo gautas 2012 m. rugsėjo 3 d.

IeÅ¡kovas 2012 m. rugsėjo 14 d. pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį, pasiraÅ¡ytu bendrovės direktoriaus V. L., pripažino nemokumo faktÄ . 2012 m. rugsėjo 13 d. tarp ieÅ¡kovo ir apelianto buvo sudarytas tarpusavio skolų užskaitymo aktas, kuriuo apeliantui buvo perleistos prekės pagal akte nurodytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, bendra perleistų prekių vertė – 28 309,03 Lt. Taip pat akte nurodyta, kad ieÅ¡kovas apelianto naudai 2012 m. rugpjūčio 22 d. ir 2012 m. rugpjūčio 30 d. atliko bankinius mokėjimo pavedimus - viso 271 513,71 Lt ir tokia suma buvo sumažintas ieÅ¡kovo įsiskolinimas apeliantui.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla. 2012 m. spalio 2 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra serija S Nr. 0134 apeliantui buvo perleista kompiuterinė technika, kurios vertė – 2 440,59 Lt. IÅ¡ viso laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 27 d. iki 2012 m. spalio 2 d. sudarytais sandoriais ieÅ¡kovas apelianto naudai perleido bendrovės turto bei piniginių lėšų, kurių bendra vertė – 736 185,52 Lt. Å ie sandoriai pakeitė Å¡alių įsipareigojimų santykį - 2012 m. liepos 27 d. susitarimu konstatuota, jog ieÅ¡kovas yra skolingas apeliantui 1 059 613,13 Lt, o apeliantas po sandorių atlikimo ieÅ¡kovo bankroto byloje kreipėsi dėl 323 427,61 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

Administratorius su tuo nesutiko, prašė pripažinti laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2012 m. spalio 2 d. Å¡alių sudarytus sandorius ir atliktus mokėjimus negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana) ir taikyti restitucijÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, patvirtino apelianto 1 059 613,13 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ ieÅ¡kovo bankroto byloje. Apelianto manymu, byloje nebuvo nustatytos visos bÅ«tinos actio Pauliana taikymo sÄ lygos, teismas iÅ¡imtinai vadovavosi tik ieÅ¡kovo pozicija, nesÄ Å¾iningai iÅ¡skyrė apeliantÄ iÅ¡ kitų ieÅ¡kovo kreditorių.

Apeliacinis skundas netenkintinas. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininkÄ , neleisti Å¡iam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymÄ . CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas tokio ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Ä®vertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu bei nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t.y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje AB DNB Nord v.

A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Dėl apelianto kvestionuojamų actio Pauliana sÄ lygųApeliantas savo apeliaciniu skundu kvestionuoja Å¡ias actio Pauliana pagrindu pareikÅ¡to ieÅ¡kinio tenkinimui bÅ«tinas sÄ lygas: kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ ginčijamais sandoriais; kreditorių neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises; apelianto nesÄ Å¾iningumÄ . Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl Å¡ių apelianto kvestionuojamų actio Pauliana sÄ lygų. Dėl kreditorių teisų pažeidimo.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Apelianto manymu, bylos duomenys nesudarė pagrindo teismui spręsti, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo nemokus ar ties nemokumo riba, teismas turėjo vertinti ieÅ¡kovo (ne)mokumÄ kiekvieno iÅ¡ ginčijamų sandorių laikotarpiu atskirai. Teisėjų kolegija faktinių bylos aplinkybių kontekste nesutinka su apelianto argumentais.Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle.

IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010;2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

Be to, sprendžiant dėl konkrečiam ginčui svarbių aplinkybių ir reikÅ¡mingų faktų, bÅ«tina įvertinti ir atsižvelgti į to ginčo specifikÄ . Nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga tai, kad ginčijami sandoriai sudaryti tarp tarpusavyje itin glaudžiai susijusių asmenų (t.y. apeliantas buvo ieÅ¡kovo akcininkas, o ieÅ¡kovo ir apelianto vadovai sutuoktiniai). Tokiu atveju vertinant įrodymus bÅ«tina turėti omenyje, kad bÅ«tent apeliantui kaip ieÅ¡kovo akcininkui įmonės finansinė padėtis buvo žinoma geriau nei bet kuriam kitam kreditoriui.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo faktinį ieÅ¡kovo nemokumÄ jau 2012 m. pradžioje (apie tai - žemiau nutartyje). Pastebėtina, kad apeliantas buvo įsiskolinęs ieÅ¡kovui net nuo 2005 m., Å¡i skola 2011 m., kaip minėta, siekė 918 678,87 Lt. Beveik visa Å¡i apelianto skola (t.y. 850 000 Lt) 2012 m. ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta (t. 1, b. l. 54). 2012 m. sausio 31 d. susitarimu dėl skolų atidėjimo ir skolinių įsipareigojimų perleidimo buvo ne tik atidėtas apelianto skolos ieÅ¡kovui mokėjimas, tačiau taip pat įtvirtintas Å¡alių susitarimas, kad tuo atveju, jei ieÅ¡kovas netinkamai vykdytų įsipareigojimus bankui ar taptų bankrutuojantis, restruktÅ«rizuojamas ar likviduojamas, o laidavimo sutartys galiotų, apeliantas įsipareigoja perimti ieÅ¡kovo įsipareigojimus bankui pagal kreditavimo sutartis, o ieÅ¡kovas be atskiro susitarimo taptų skolingas apeliantui 881 321,13 Lt.

Tokiu atveju susidaręs įsiskolinimas turėtų bÅ«ti nedelsiant pradėtas grÄ Å¾inti perleidžiant ieÅ¡kovo turėtas patalpas (duomenys neskelbtini) bei piniginėmis lėšomis. Å io susitarimo turinys, be kita ko, leidžia spręsti, kad jau 2012 m. pradžioje buvo žinoma arba bent jau pagrįstai prognozuojama sunki ieÅ¡kovo finansinė padėtis. Juolab, 2012 m. sausio 31 d. susitarimas ne tik atidėjo apelianto skolos ieÅ¡kovui grÄ Å¾inimo terminÄ , tačiau ir atskleidė tolimesnę Å¡alių valiÄ (ketinimus) dėl tarpusavio įsipareigojimų perskirstymo ieÅ¡kovo turimo turto sÄ skaita. 2012 m. sausio 31 d. susitarimÄ Ä¯gyvendinantys vėlesni ginčo sandoriai buvo sudaryti laikotarpiu, kai jau ieÅ¡kovui buvo inicijuojama bankroto byla ir jÄ iÅ¡kėlus.

PareiÅ¡kimas teismui dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo pateiktas teismui 2012 m. rugsėjo 3 d. IÅ¡ ieÅ¡kinio dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo matyti, kad įspėjimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui buvo įteiktas 2012 m. liepos 31 d. (t. 1, b.l. 109-110). 2012 m. rugsėjo 14 d. atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovo vadovas V. L. pripažino, kad įmonė yra nemoki ir negali toliau vykdyti prisiimtų įsipareigojimų (t. 1., b. l. 113). Taigi, ginčijami sandoriai (nuo 2012 m. liepos 27 d. iki 2012 m. spalio 2 d.) sudaryti likus maždaug vienam mėnesiui iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui pateikimo teismui, o paskutinieji - jau esant minėtam pareiÅ¡kimui teisme, kai ieÅ¡kovas pats jau buvo patvirtinęs įmonės nemokumo faktÄ , bei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ .

Tuomet iÅ¡ esmės buvo įgyvendintas ir 2012 m. sausio 31 d. susitarimas perleidžiant nekilnojamÄ jį turtÄ . Minėtų aplinkybių kontekste, nors, apelianto manymu, kreditorių teisės Å¡iuo susitarimu negalėjo bÅ«ti pažeistos, teisėjų kolegija sprendžia, kad tikrieji Å¡alių ketinimai ir sandorių teisėtumas nustatytini įvertinus ne kiekvienÄ sandorį atskirai, o visÄ sandorių eigÄ inter alia 2012 m. sausio 31 d. susitarimÄ , kuriuo jau buvo susitarta dėl galimo skolos apeliantui dengimo ieÅ¡kovo turėtomis patalpomis (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovo finansinė padėtis pastebimai blogėjo jau nuo 2009 m., o pagal 2011 m. finansinės atskaitomybės duomenis padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo bendrovė 2012 m. pradžioje jau buvo nemoki ir/ar ties nemokumo riba. Tokia teismo iÅ¡vada grindžiama 2011 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose numatyto ieÅ¡kovo turimo turto (t.y. 4 900 325 Lt) ir įsipareigojimų (t.y. 4 002 700 Lt) santykiu bei bendrovės įsipareigojimais su realiai turimo turto verte (sudaro 132 procentus bendrovės realiai turimo, o ne planuojamo gauti turto).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Apelianto argumentai, kad neišsiaiškinta, ar ieškovas turėjo (ir kokio dydžio) pradelstų įsipareigojimų, nepaneigia pirmiau minėtų teismo nustatytų aplinkybių, susijusiu su įmonės nemokumu. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję, egzistuoja dar iki tol, kol įmonei iškeliama bankroto byla remiantis ĮBĮ nuostatomis, t. y. kol konstatuojamas teisinis (kvalifikuotas) įmonės nemokumas, apibūdinamas ne tik nesugebėjimu vykdyti įsipareigojimų, bet ir tam tikru pradelstų įsipareigojimų ir įmonės balanse apskaityto turto vertės santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ , nebÅ«tina, kad įmonei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodytÄ turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai bÅ«tų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Taigi, faktinis įmonės nemokumas (kai jai dar nebuvo iÅ¡kelta bankroto byla) nustatomas pagal byloje esančių įrodymų visumÄ , tiriant faktines aplinkybes, įrodinėjamas konkrečioje byloje. Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovo finansinė padėtis 2011 m. sparčiai blogėjo. IÅ¡ 2011 m. rugsėjo 30 d. ir tų pačių metų gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad vos per kelis mėnesius įmonės turtas sumažėjo nuo 6 174 295 Lt iki 4 900 325 Lt, o nuostoliai 2011 m. sudarė 1 037 007 Lt, kai 2010 m. veikla buvo pelninga (t. 1, b. l. 75-78).

Pažymėtina, kad net 40 procentų (1 870 335 Lt) viso ieÅ¡kovo apskaitomo turto sudarė planuojamos gauti sumos. Tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė daugiau nei 80 procentų (t.y. 4 002 700 Lt) viso bendrovės turimo turto. Å ie duomenys rodo aiÅ¡kų ieÅ¡kovo turto nepakankamumÄ kreditorių įsipareigojimams padengti. Nors apeliantas tvirtina, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad per vienerius metus gautinos sumos nerealios, visgi užfiksuota gautina suma realiai tik patvirtina bendrovės įgytÄ teisę gauti pinigus ar kitÄ finansinį turtÄ , tačiau neparodo įmonės faktiÅ¡kai valdomo turto tai dienai.

Finansinis turtas priskiriamas per vienerius metus gautinoms sumoms, jei įmonė tikisi gauti pinigus arba kitaip užskaityti kitų įmonių skolas per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos (18-ojo VAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ metodinių rekomendacijų 5.2.3 p.). Šiame kontekste reikšminga aplinkybė yra tai, kad paties apelianto įsiskolinimas ieškovui sudarė beveik pusę 2011 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose numatytos gautinos sumos, t.y. 850 000 Lt (t. 1, b. l. 54).

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog grÄ Å¾inus Å¡iÄ kelerius metus egzistuojančiÄ beveik milijono litų dydžio apelianto skolÄ , bendrovės padėtis bÅ«tų ženkliai pagerėjusi, netgi neatmestina, jog bÅ«tų iÅ¡vengta bankroto 2012 m. pabaigoje. Tuo tarpu įvyko prieÅ¡ingai - minėta apelianto skola ieÅ¡kovui buvo likviduota 2012 m. sausio 31 d. susitarimu nukėlus jos mokėjimo terminÄ bei atlikus tarpusavio užskaitymus jau likus vos porai mėnesių iki pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui pateikimo.

Å ios aplinkybės iÅ¡ dalies pagrindžia ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ apie abejotinÄ gautinų sumų realumÄ . Tuo tarpu neatsiskaitymas su kreditoriais kaip iÅ¡orinis nemokumo pasireiÅ¡kimo požymis iÅ¡ryÅ¡kėjo sekančių metų eigoje. Apelianto nurodomas faktas, kad bankas 2012 m. pradžioje suteikė ieÅ¡kovui kreditÄ , nagrinėjamų aplinkybių kontekste nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kovo finansinės padėties, juolab, kad ieÅ¡kovo finansinės padėties banko vertinimas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neigiamai įvertino faktÄ , kad apeliantas 2012 m. liepos 26 d. perėmė ieÅ¡kovo įsipareigojimus bankui ir juos patenkino.

IÅ¡ tikrųjų, įsipareigojimų bankui perėmimÄ , vertinant jį atsietai nuo kitų aplinkybių, vertinti neigiamai nebÅ«tų pakankamo pagrindo. Beje, minėtų įsipareigojimų perėmimas net ir nepalankiomis apeliantui sÄ lygomis patvirtina, kad ieÅ¡kovo finansinė padėtis buvo sunki. Tačiau Å¡iuo atveju reikÅ¡minga yra tai, kad apeliantas buvo laidavęs už ieÅ¡kovo prievoles bankui, todėl apeliantas kaip laiduotojas ieÅ¡kovo įsipareigojimus bankui kaip solidarus bendraskolis privalėtų vykdyti bet kokiu atveju (CK 6.81 str.).

Tuo tarpu veiksmų, perimant apeliantui ieÅ¡kovo turėtÄ turtÄ natÅ«ra kryptingumas, teikia pagrindÄ sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jau 2012 m. pradžioje Å¡alys, žinodamos apie ieÅ¡kovo sunkiÄ finansinę padėtį, ėmėsi priemonių galimų bÅ«tent apelianto nuostolių, kurie jam grėsė kaip ieÅ¡kovo laiduotojui ir skolininkui, sumažinimui. Å iame kontekste teisėjų kolegija atmeta argumentus, kad patalpos (duomenys neskelbtini) buvo ir iÅ¡liko įkeistos bankui, todėl kitų kreditorių teisės Å¡io turto perleidimu negalėjo bÅ«ti pažeistos – laidavimo sutartyje numatyta solidarioji laiduotojo ir kredito gavėjo atsakomybė (laidavimo sutarties 5 p., t. 1, b.l. 69-72), todėl kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo atveju bankas turėjo teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ inter alia atskirai laiduotojui (CK 6.80 str. 2 d., 6.81 str.), o Å¡iam savo turtu įvykdžius prievolę patalpos bÅ«tų iÅ¡likę ieÅ¡kovo nuosavybėje.

Apeliantas tvirtina, kad liko neįvertintas įsipareigojimų mažėjimas kreditoriams, nes ieÅ¡kovas 2012 m. sausio - rugpjūčio mėnesiais vykdė veiklÄ , gavo pajamų bei vykdė atsiskaitymus su daugeliu kreditorių. Dėl to, apelianto manymu, ieÅ¡kovas, vykdydamas sandorius ir mokėjimus, apeliantui prioriteto nesuteikė, o bankroto administratorius, reikÅ¡damas reikalavimus tik apeliantui, dirbtinai jį iÅ¡skiria iÅ¡ kitų. Å iuo atveju reikÅ¡minga aplinkybė yra tai, kad iki 2012 m. liepos 27 d. apeliantas buvo skolingas ieÅ¡kovui ir, kaip minėta, Å¡i suma sudarė didžiÄ jÄ dalį 2011 m. balanse numatytų gautinų sumų.

Tuo tarpu 2012 m. sausio 31 d. susitarimu apelianto įsiskolinimas ieškovui atidėtas, o 2012 m. liepos 27 d. tarpusavio užskaitymu likviduotas. Pastebėtina ir tai, kad ieškovo įsiskolinimas apeliantui atsirado tik 2012 m. liepos 26 d. perėmus ieškovo bankui kreditorinius įsipareigojimus, už kuriuos apeliantas buvo laidavęs. Šiuos įsipareigojimus apeliantas perėmė, kaip minėta, esant faktiniam įmonės nemokumui, siekdamas išvengti gresiančių jam kaip solidariam bendraskoliui neigiamų pasekmių savo atžvilgiu.

Nors apeliantas tvirtina, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės vykdė regresinius reikalavimus, kuriems jokio atskiro susitarimo nereikėjo, Å¡ie reikalavimai iÅ¡ esmės buvo sukurti jau esant faktiÅ¡kai ieÅ¡kovui nemokiam. Sprendžiant, ar buvo suteiktas prioritetas apeliantui, svarbu, kad toks turto perleidimas ir reikalavimų įskaitymas nepažeistų kitų analogiÅ¡koje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie bÅ«tų suinteresuoti įsigyti tÄ patį turtÄ ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sÄ lygomis.

Nors apeliantas tvirtina, kad tokių suinteresuotų kreditorių nebuvo, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad kiti kreditoriai apskritai bÅ«tų informuoti dėl to paties turto įsigijimo ir įskaitymo savo reikalavimų tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sÄ lygomis. Pagal kasacinio teismo praktikÄ kreditorių teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriams patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).

Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, 2012 m. rugsėjo 13 d. balanso duomenimis įmonės turtas per devynis mėnesius sumažėjo net 3 856 625 Lt (nuo 4 900 325 Lt iki 1 403 700 Lt), patirti nuostoliai siekė 1 209 789 Lt (t. 1, b. l. 22). Laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2012 m. spalio 2 d. sudaryti ginčo sandoriai negali bÅ«ti siejami nei su siekiu gerinti įmonės finansinę padėtį, nei su įprasta verslo rizika, jie tarpusavyje susijusių asmenų susitarimais ne tik likvidavo apelianto skolÄ ieÅ¡kovui bet ir, esant faktiniam ieÅ¡kovo nemokumui, pakeitė ginčo Å¡alių tarpusavio įpareigojimų santykį, tenkino naujai kilusius apelianto finansinius reikalavimus ieÅ¡kovui, taip pat ženkliai pakeitė ieÅ¡kovo realiai turėto turto struktÅ«rÄ bei jo kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas actio Pauliana instituto sÄ lygÄ â€“ kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , be kita ko, yra nurodęs ir tai, kad nustatinėjant Å¡iÄ sÄ lygÄ bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012; kt.).Remdamasi minėtais motyvais, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus aptariamu aspektu.Dėl kreditorių neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.Apeliantas tvirtina, kad teismas neiÅ¡tyrė, kokių kreditorių teisės buvo pažeistos kiekvieno iÅ¡ ginčijamų sandorių sudarymo ir vykdymo metu.

Nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga yra tai, kad ieÅ¡kinį CK 6.66 straipsnio pagrindu reiÅ¡kia bankroto administratorius, ginčydamas bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ bankrutuojančios įmonės administratorius prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 14 punktÄ administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-130/2013; kt.).

Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu pareiÅ¡kia įmonės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, administratorius, tai ieÅ¡kiniu siekiama apginti ne tik jos kreditorių, bet ir bankrutuojančios įmonės teises, kuri yra ginčijamo sandorio Å¡alis. Dėl to atkuriant skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inant skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į kreditorių, bet ir į sandorio Å¡alies – skolininko interesus, kas sudaro pagrindÄ atkurti pažeistÄ skolininko mokumÄ visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014).

Tokiu atveju aplinkybė, kurių konkrečių kreditorių teisės ginčo sudarymo metu buvo pažeistos, nėra esmingai reikÅ¡minga nei actio Pauliana instituto taikymui, nei restitucijos apimčiai. Pastebėtina ir tai, kad nors bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo nutartyje, kuria patvirtinti BUAB „Sisneta“ kreditorių finansiniai reikalavimai, nėra nurodytas kreditorių reikalavimų atsiradimo momentas, iÅ¡ bylos duomenų neabejotinai matyti, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas turėjo kreditorių, su kurių dalimi ir buvo (iÅ¡ dalies) atsiskaitoma (t. 2, b.l. 67-70, 147).

Dėl (ne)sÄ Å¾iningumo.Asmuo pripažįstamas nesÄ Å¾iningu, jeigu konstatuojama, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Å ias aplinkybes privalo įrodyti kreditorius, ginčijantis skolininko sudarytÄ sandorį (CPK 178 str.), iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatyme nustatyta trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkelianti prieÅ¡ingai Å¡aliai. Pastaruoju atveju trečiasis asmuo, siekdamas paneigti preziumuojamÄ savo nesÄ Å¾iningumÄ , turi pateikti įrodymus, kad jis buvo sÄ Å¾iningas įgijėjas.

Nors apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai jį pripažino nesÄ Å¾iningu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje CK 6.67 straipsnio 2 punkte nustatyta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija nebuvo paneigta Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotų ginčo sandoriams taikytinų actio Pauliana sÄ lygų. Dėl ginčijamų sandorių traktavimo Apelianto manymu, ginčijami 2012 m. rugpjūčio 22 d. ir 2012 m. rugpjūčio 30 d. ieÅ¡kovo atlikti mokėjimai apeliantui, kurių bendra suma 271 513,17 Lt, negalėjo bÅ«ti panaikinti remiantis CK 6.66 straipsniu, nes jie nėra savarankiÅ¡ki sandoriai.

Minėta suma priteista taikant restitucijÄ , pripažinus neteisėtu ir negaliojančiu 2012 m. rugsėjo 13 d. sudarytÄ tarpusavio skolų užskaitymo aktÄ kuriame ir nurodyta, jog ieÅ¡kovas atsakovo naudai 2012 m. rugpjūčio 22 d. ir 2012 m. rugpjūčio 30 d. atliko bankinius mokėjimo pavedimus 271 513,17 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡iais mokėjimais buvo siekiama sumažinti prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sukurtÄ ieÅ¡kovo skolÄ apeliantui, todėl nėra pagrindo vertinti, kad atlikti mokėjimai nelaikytini sandoriais (CK 1.63 str. 1 d.).

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra įtikinantys apelianto argumentai, kad 2012 m. ieÅ¡kovas stambiomis sumomis yra atsiskaitinėjęs ir su kitais kreditoriais, dėl ko minėti mokėjimai nesantys iÅ¡skirtiniai. Nepaneigiant atsiskaitymo su kitais kreditoriais fakto iÅ¡ esmės, pažymėtina, kad 2012 m. rugpjūčio mėn., kaip matyti iÅ¡ apelianto pateiktos atsiskaitymų suvestinės (t. 2, b.l. 147), su dalimi vėliau kreditorių sÄ raÅ¡e atsidÅ«rusių kreditorių buvo atsiskaitoma iÅ¡ dalies (UAB „DS Solution“, Sodra, VMI), su dalimi – visiÅ¡kai neatsiskaitoma (pavyzdžiui, UAB „TD Baltic“, UAB „Telenoja).

Tuo tarpu vien apeliantui 2012 m. rugpjūčio mėn., t.y. jau gavus įspėjimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sumokėta didelė suma (271 513,17 Lt) virÅ¡ijo visiems kitiems kreditoriams sumokėtÄ sumÄ . Todėl turint galvoje Å¡iÄ aplinkybę ir, juo labiau, jÄ vertinant nepaneigtos Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos kontekste, apelianto argumentai, kad Å¡iuo atveju jis ieÅ¡kovo nebuvo iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų kreditorių, teisėjų kolegijos vertinimu, neatrodo įtikinami. Apeliantas taip pat tvirtina, kad ginčijamų 2012 m. rugpjūčio 9 d. ir 2012 m. rugsėjo 13 d. skolų užskaitymo aktų panaikinimas nesudarė pagrindo taikyti restitucijÄ tam tikro Å¡iuose aktuose nurodyto turto atžvilgiu, kuris apeliantui buvo parduotas (pardavimas įformintas atitinkamomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis).

Jo nuomone, pripažinus minėtus aktus negaliojančiais, apeliantas nuosavybės teisių į juos neprarado. Sutarties formai yra taikomos CK kodekso 1.71-1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formÄ (CK 6.192 str. 1 d.). CK 1.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raÅ¡tu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iÅ¡ asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 str. 2 d.).

Pirkimo-pardavimo sutartis visuomet yra konsensualinė (t.y. laikoma sudaryta nuo to momento, kai Å¡alys susitaria dėl visų jos sÄ lygų). Ä®statymu ar sutartimi numatytais atvejais tas susitarimas iÅ¡reiÅ¡kiamas įstatymo reikalaujama forma. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ skunde nurodomų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų turinio matyti, kad jose numatytam kilnojamam turtui (seifas, kompiuteris, įriÅ¡imo aparatas ir pan.) įstatymas tokio reikalavimo nenumato (t. 1, b. l. 115-124). Tuo tarpu nuosavybės teisė į daiktus (turtÄ ) įgyjama nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.49 str. 1 d.).

CK VI knygos nuostatos nenumato jokių išimčių minėtam kilnojamųjų daiktų pirkimui-pardavimui. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių susitarimus dėl ginčo daiktų nuosavybės teisių perėjimo kitu nei CK 4.49 straipsnio 1 dalyje nustatytu momentu. Todėl laikytina, kad apeliantui nuosavybės teisės į ginčo daiktus perėjo nuo jų perdavimo (perleidimo) jam momento, kuris yra užfiksuotas būtent 2012 m. rugpjūčio 9 d. ir 2012 m. rugsėjo 13 d. minėtuose skolų užskaitymo aktuose.

Minėti skolų užskaitymo aktai yra pripažinti negaliojančiais, todėl pagrindai taikyti restitucijÄ Å¡iuo atveju buvo (CK 6.145 str. 1 d.). Dėl procesinės teisės normų pažeidimoApeliantas tvirtina, kad skunde iÅ¡dėstyti argumentai buvo nurodyti bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas iÅ¡ esmės nė dėl vieno iÅ¡ jų nepasisakė, nevertino juos pagrindžiančių įrodymų, sprendime perteiktas ieÅ¡kinio turinys, todėl skundžiamas sprendimas iÅ¡ esmės yra be motyvų, o tai sudaro absoliutų negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi bÅ«ti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi, CPK nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimÄ . Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, yra pažymėjęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai.

Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobÅ«džio ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2014). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamoje nutartyje iÅ¡samiai iÅ¡analizuotos visos actio Pauliana sÄ lygos, atsakyta į pagrindinius Å¡alių bylos nagrinėjimo metu iÅ¡dėstytus argumentus, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais dėl nepakankamai iÅ¡samaus sprendimo argumentavimo, juo labiau, tokio, kuris galėtų sudaryti absoliutų negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesines teisės normas, atskleidė visas ginčo sandoriams taikytinas actio Pauliana sÄ lygas ir padarė tinkamas iÅ¡vadas.

Todėl apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2 dalimi,                n u t a r ė:              Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                     Virginija Čekanauskaitė                                                                              Danguolė Martinavičienė                                                                              Alvydas PoÅ¡kus