Legislator Case Law & Legislation
dda67e79-b18e-456c-b108-951eee491695 AI generated

Court allows partial subrogation claim for water damage, rejecting minor procedural cost claims below statutory minimum.

Case Number dda67e79-b18e-456c-b108-951eee491695
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court partially allowed ERGO Insurance SE's subrogation claim against N. B. for water damage, awarding 90% of the requested damages and interest. While the court found the defendant liable for the leak, it rejected the claim for state reimbursement of minor court fees because the amount was below the statutory minimum. Consequently, the plaintiff received the majority of the damages but lost the specific request for the state to cover the small administrative costs.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis: When a subrogated insurer recovers damages, the state is not entitled to reimbursement of court fees if the calculated amount falls below the statutory minimum threshold.

Keywords

AI generated
subrogation rights water damage liability statutory minimum fees partial claim allowance state fee reimbursement

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnis
Civilinio proceso kodekso 259 straipsnis
Civilinio proceso kodekso 260 straipsnis
Civilinio proceso kodekso 263 - 265 straipsniai
Civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniai
Civilinio proceso kodekso 279 straipsnis
Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis
Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis
Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis
Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis
Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-5806-1051/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02407-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos : (S) 2.6.10.2.1.;2.6.10.2.4.;2.6.10.2.4.1.;2.6.10.5.2.;2.6.10.5.2.8;3.2.3.1.;3.2.6.1. Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 1 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Irma ValiuÅ¡kienė, sekretoriaujant Kornelijai Jakubauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , atstovui M.

K., tretiesiems asmenims atsakovės pusėje J. S., R. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovei N. B., tretiesiems asmenims J. S., R. T. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, procesinių palÅ«kanų, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai 1.

IeÅ¡kovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės N. B. subrogacijos tvarka 823,19 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovas su draudėja G. J. sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria remiantis buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis (duomenys neskelbtini) , Å iauliai. IeÅ¡kovas draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 823,19 Eur dydžio žalÄ , kuriÄ draudėja patyrė 2018 m. balandžio 13 d. įvykusio vandens pratekėjimo iÅ¡ atsakovei N. B. nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, dėl ko buvo apgadintas draudėjos butas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu įvyko lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų.

Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės bÅ«klės nepalaikymas tokiu bÅ«du, kad nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos bÅ«klės turto ar daikto naudojimas tokiu bÅ«du, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens iÅ¡pylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. IeÅ¡kovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalÄ darantis vanduo iÅ¡tekėjo iÅ¡ virÅ¡uje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

3. Atsakovė N. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kinio suma yra neadekvati padarytai žalai. Atsakovė nebuvo pakviesta, konstatuojant padarytÄ Å¾alÄ ir suraÅ¡ant defektinį aktÄ . Tokiu bÅ«du iÅ¡ jos buvo atimta galimybė nesutikti su priskaičiuotos kvadratÅ«ros kiekiu. Nurodė, kad jos praÅ¡ymas leisti susipažinti su žalos administravimo medžiaga taip pat buvo ignoruotas, taip jai antrÄ kartÄ buvo atimta galimybė prieÅ¡tarauti numatomai iÅ¡mokėti sumai draudėjai.

4. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje J. S. pateikė teismui praÅ¡ymÄ jÄ Ä¯traukti į bylÄ trečiuoju asmeniu ir leisti pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nes ji faktiÅ¡kai gyvena atsakovės N. B. bute, yra sudaryta nuomos sutartis. Pažymėjo, kad draudėjos turtas buvo apgadintas tuo laikotarpiu, kai trečiasis asmuo nuomojosi atsakovei priklausantį butÄ . Trečiasis asmuo J. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sprendimas dėl žalos iÅ¡mokėjimo dydžio priimtas vienaÅ¡aliÅ¡kai.

Ä®vykus draudiminiam įvykiui ir atvykus draudėjos turto žalos ekspertui, tretieji asmenys nebuvo informuoti ir nebuvo pakviesti apžiÅ«rėti padarytos žalos ir susipažinti su sudarytu defektiniu aktu. IeÅ¡kinio suma yra užaukÅ¡tinta, vertinant padarytos žalos mastÄ ir žinant, kad priskaičiuotos kvadratÅ«ros neatitinka VÄ® Registrų centro patvirtinto buto plano, ir priskaičiuoti apdailos darbai, kurie yra priskiriami pirminei apdailai. RuoÅ¡iant praneÅ¡imÄ dėl padarytos žalos ieÅ¡kovas privalėjo atidžiai ir rÅ«pestingai nustatyti draudiminio įvykio buvimo faktÄ ir objektyviai bei visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti visas įvykio aplinkybes, tačiau ieÅ¡kovas tokių veiksmų neatliko bei neįsitikino draudžiamojo įvykio buvimu, tuo pažeisdamas Draudimo įstatymo 98 straipsnio nuostatas.

PraneÅ¡ime dėl padarytos žalos buvo daug neatitikimų : klaidingai nurodyta draudiminio įvykio data, klaidingai nurodytas miestas, pateiktas klaidingas žalos numeris. Tik po kelių laiÅ¡kų pavyko gauti dokumentus, kuriuose informacija atitiko įvykį ir vietÄ . Dėl atmestinai parengtų patirtos žalos dokumentų, turi pagrindo manyti, kad nurodyti defektai jau buvo bute iki ieÅ¡kovo paslaugų teikimo pradžios, taip pat kyla abejonės dėl asmenų, parengusių defektinį aktÄ ir nuostolių apskaičiavimo aktÄ , kompetencijos.

5. Trečiasis asmuo R. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6. IeÅ¡kovo atstovas M. K. teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus jame nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad defektiniame akte yra nurodyta, koks lubų ir sienų plotas buvo aplietas, taip pat nurodyta, kokį plotÄ lubų ir sienų reikia remontuoti. Apliejimo ir remonto plotai nesutampa todėl, kad, nors ir buvo aplieta dalis lubų ir sienų, tačiau remontuoti, perdažyti reikia atitinkamai visÄ aplieto kambario ir koridoriaus lubas ir sienas, nes dažant tik aplietÄ dalį lubų ar sienos, toks remontas yra netinkamas ir nekokybiÅ¡kas, nes tuomet skiriasi kÄ tik remontuotos dalies ir paliekamos neremontuoti dalies atspalviai, toks remontas nekokybiÅ¡kas ir niekas taip nedaro, niekas vieno kvadrato neuždažo, tai pažeidžia statybos technologijas.

Atliekant žalos paskaičiavimÄ yra naudojama Aplinkos ministro patvirtintose taisyklėse nurodyta statybiniams apskaičiavimams skirta „Sistela“ programa. Skaičiuotė atlikta remiantis defekto aktu, suraÅ¡ytu apžiÅ«ros dienÄ 2018 m. gegužės 16 d., remiantis valstybės nustatytais įkainiais. Nurodė, kad apžiÅ«rint įvykio vietÄ ir suraÅ¡ant defektinį aktÄ , buto, iÅ¡ kurio buvo aplietas draudėjos butas, savininkės ar nuomininkių dalyvavimas nėra bÅ«tinas. Pripažino, kad atsakovei siunčiant 2018 m. rugpjūčio 7 d. raginimÄ atlyginti žalÄ , buvo padaryta raÅ¡ybos klaidų, netinkamai nurodytas atsakovės buto adresas ir įvykusios vandentiekio avarijos data, tačiau tai jokios reikÅ¡mės bylos esmei ir padarytos žalos dydžiui neturi.

Nurodė, kad 7,5 kv. m toks plotas, kuriam buvo padarytas tiesioginis vandens poveikis, todėl tokį plotÄ ir rekomenduojama, kad reikia tinkuoti.

7. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje J. S. teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad ji dirba statybų srityje ir paskaičiuoti nuostoliai neatitinka tikrovės. Pati nesikreipė į specialistus ir nėra pateikusi teismui paskaičiavimų, atliktų tokius paskaičiavimus turinčius teisę atlikti asmens. Nurodė, kad visi prieštaravimai dėl ieškovo paskaičiuotos padarytos žalos dydžio ieškovui buvo siunčiami iš jos elektroninio pašto, derinant laiškų turinį su buto savininke – atsakove.

Žalos suma yra užaukÅ¡tinta, vertinant padarytos žalos mastÄ ir žinant, kad priskaičiuotos kvadratÅ«ros neatitinka VÄ® Registrų centro patvirtinto buto plano, ir priskaičiuoti apdailos darbai, kurie yra priskiriami pirminei apdailai. Jai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti, kai draudimo bendrovė atliko aplieto buto apžiÅ«rÄ ir surašė defektinė aktÄ . Patvirtino, kad 2018 m. gegužės 13 d. kaimynas iÅ¡ apačioje esančio buto paskambino į jos ir R. T. nuomojamo buto duris ir pranešė, kad per lubas į jo butÄ sunkiasi vanduo.

Savo bute ji jokio vandens nematė, tačiau atidarius spintelę, po kriaukle virtuvėje pamatė, kad ten kaupiasi drėgmė, kad įvyko vandens pratekėjimas po kriaukle. Nors parengiamojo teismo posėdžio metu buvo nurodžiusi argumentus, kad vandens pratekėjimas gali atsirasti dėl netinkamai atliktų vandens skaitiklio keitimo darbų, tačiau teismui išreikalavus duomenis ir UAB „Šiaulių vandenys“ ir AB „Šiaulių energija“, bylos nagrinėjimo teisme metu trečiasis asmuo J.

S. šių argumentų nebenurodė.

8. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje R. T. teismo posėdžiu metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad žalos paskaičiavimas yra netikslus, mano, kad butas galėjo bÅ«ti apgadintas dar iki butÄ apdraudžiant, nes nėra pateikta įrodymų, koks butas buvo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant draudimo sutartį. Žala paskaičiuota pagal netinkamas kvadratÅ«ras, namas monolitinis, jokie tinkavimo darbai po apliejimo tikrai nebÅ«na atliekami. Jis tai žino, nes dirba statybų srityje.

9. Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, yra registruotas jo motinos G. J. vardu, tačiau ji tame bute negyvena, o bute faktiÅ¡kai gyvena jis, jis ir buvo apdraudęs butÄ . Apie 2018 m. gegužės 13 d., tiksliai nepamena, lyg buvo savaitgalis, pirmos dienos pusė, jis pastabėjo per sienÄ virtuvėje bėgant vandens srovelei, po to pasimatė vandens dėmė lubose, nuėjo į gretimÄ kambarį, pamatė pilnas vandens pÅ«sles ant sienos, svetainėje lygiai tas pats, buvo pajuodavusios lubos.

Jis nuėjo pas kaimynus į virÅ¡ jo buto esantį butÄ , kaimynai buvo namie. IÅ¡ pradžių jie nepastebėjo, kad pas juos bėga vanduo, po to pažiÅ«rėjo, kad vanduo bėga po kriaukle. Nežino, kas ten buvo, ar buvo trÅ«kęs vamzdis, bet vanduo bėgo. Kaimynai patys pas jį buvo atėję pasižiÅ«rėti, matė, kad bėga vanduo. Užpilta buvo kÄ tik, o ne seniau, nes pÅ«slės buvo pilnos vandens, todėl jos iÅ¡silaikyti ilgai negalėjo. Kaimynai sakė, kad atlygins žalÄ , bet liudytojas nurodė, kad butas yra draustas.

Jis nematė, kad pas kaimynus ant grindų bÅ«tų buvę vandens. Nurodė, kad ERGO atstovai buvo atvykę apžiÅ«rėti į vietÄ , nufotografavo, iÅ¡matavo. Buto iÅ¡planavimas yra pasikeitęs, yra viena didelė patalpa viduje, o paskui atskirai yra tambÅ«ras viena didelė patalpa jis kartu su kambariu bendrai, paskui atskirai yra miegamasis. Buto nesu susiremontavęs. Viena siena yra tiesiog atÅ¡okusi, atsilupusi, reikia glaistyti, Å¡pakliuoti.

10. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Faktinės bylos aplinkybės 11. Byloje nustatyta, kad Gyventojų turto ir ACA draudimo sutartimi, sudaryta su draudiku ERGO Insurance SE Lietuvos filialu, buvo apdraustas draudėjai G. J. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini) , Å iauliai, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis nuo 2017-11-21 iki 2018-11-21 (b. l. 4). Draudikui 2018 m. gegužės 14 d. buvo praneÅ¡ta apie tai, kad 2018 m. gegužės 13 d. iÅ¡ buto, adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, įvyko vandens pratekėjimas, kad apdraustam draudėjai G.

J. priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, padaryta žala dėl vandentiekio, kanalizacijos Å¡ilumos tinklų vandens, suraÅ¡ytas paraneÅ¡imas apie žalÄ , pranešėjas A. J. (b. l. 5). Byloje liudytoju apklausus A. J. nustatyta, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, jis, o ne jo motina, G. J., faktiÅ¡kai gyvena, ir butÄ draudė jis. Byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 16 d. suraÅ¡ytas defektinis aktas (b. l. 6), kuriame nurodyta, kÄ teismo posėdžio metu ir pagarsino ieÅ¡kovo atstovas, kad buvo sugadinta/pažeista : 2,5 kv. m lubos (lubos gipso/kartono, dažytos - suskilę dažai, perdažyti 8,04 kv. m.); koridoriaus 25-8 lubos 0,5 kv. m (lubos dažytos – tamsios rudos dėmės, perdažyti 9,45 kv. m.); koridoriaus 25-8 bendra su patalpa 25-1 siena 1 kv. m (sienos dažytos – rudos dėmės, perdažyti 53 kv. m); koridoriaus 25-8 bendro su patalpa 25-1 lubos, 0,5 kv. m (bendras lubas perdažyti 3,78 kv. m); kambario 25-5 lubos 1,5 kv. m (lubos dažytos – atÅ¡okę dažai, rudos dėmės, perdažyti 12,8 kv. m); kambario 25-5 siena 1,5 kv. m (sienos dažytos – atÅ¡okę dažai, rudos dėmės, perdažyti 10,32 kv. m).

Pagal suraÅ¡ytÄ defektinį aktÄ ieÅ¡kovas paskaičiavo nuostolius, naudodamas „Sistela“ programÄ , iÅ¡ paskaičiavimo matyti, kad nuostolių sumÄ , darbus atliekant Å«kio bÅ«du – 823,19 Eur, o darbus atliekant rangos bÅ«du – 1175,98 Eur (b. l. 8-9). Draudėjai 2018 m. gegužės 22 d. praneÅ¡imu praneÅ¡ta apie 823,19 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 7). Byloje liudytoju apklaustas A. J. patvirtino, kad į praneÅ¡ime apie žalÄ jo nuodytÄ sÄ skaitÄ banke ieÅ¡kovas 823,19 Eur yra pervedęs. IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , kreipėsi į teismÄ dėl nuostolių atlyginimo iÅ¡ atsakovės, kaip buto, iÅ¡ kurio įvyko vandens pratekėjimas ir atsirado žala, savininkės. Atsakovė kaltės neneigia, tik nesutinka su žalos dydžiu, taip pat nurodo, kad jai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti buto apžiÅ«roje, suraÅ¡ant defektinį aktÄ , nebuvo leista susipažinti su žalos administravimo medžiaga.

Tretieji asmenys atsakovės pusėje patvirtino, kad jie yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, nuomininkai, nuomos sutartis, sudaryta (duomenys neskelbtini), vieÅ¡uosiuose registruose neregistruota. Dėl bylos esmės 12. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibÅ«dinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Å iÄ reikalavimo teisę, perimtÄ iÅ¡ draudėjo, draudikas įgyvendina iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos apimtimi.

Taigi, bÅ«tent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui iÅ¡liktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ribas ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-474-219/2017).

13. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-474-219/2017). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.

14. Civilinėje teisėje galioja visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, kuris taikomas ir tuomet, kai žalÄ patyręs asmuo įgyvendina reikalavimo teisę į atsakingÄ už padarytÄ Å¾alÄ asmenį ir, jei žalos atsiradimo faktas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, taip pat į draudikÄ pagal jo prisiimtÄ draudimo rizikÄ . VisiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas reiÅ¡kia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali bÅ«ti atlyginama daugiau, nei iÅ¡ tikrųjų patirta nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

15. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys atsakovei dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), t. y. reikalavimas kyla iÅ¡ deliktinės civilinės atsakomybės. Aplinkybė, kad tokį reikalavimÄ pareiÅ¡kė draudikas, iÅ¡mokėjęs turto draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iÅ¡ kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimÄ tiek specialiosios (CK 6.1015 straipsnis), tiek ir bendrosios (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas) normų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-474-219/2017).

16. AiÅ¡kindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę.

Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; kt.).

17. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

18. Nagrinėjamu atveju atsakovė N. B. – buto, esančio virÅ¡uje užpilto buto, savininkė, neginčijo tos aplinkybės, kad draudėjos butas buvo užpiltas iÅ¡ jos buto. Atsakovė taip pat neginčijo tos aplinkybės, kad už padarytÄ Å¾alÄ turi atsakyti ji, kaip buto, esančio virÅ¡uje užpilto buto, savininkė (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), o ne jos buto nuomininkai, kurie įtraukti į bylos procesÄ trečiaisiais asmenimis atsakovės pusėje. Be to, byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis vieÅ¡uosiuose registruose registruota nebuvo, todėl prieÅ¡ trečiuosius asmenis ji negalioja, o butas, adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai vieÅ¡ame registre įregistruotas atsakovės vardu (b. l. 10).

19. Byloje teismo posėdžio metu apklausti tretieji asmenys atsakovės pusėje J. S. ir R. T. neneigė, kad vandens pratekėjimas į žemiau esantį butÄ Ä¯vyko iÅ¡ jų nuomojamo buto. Nurodė, kad atidarius spintelę, po kriaukle virtuvėje pamatė, kad ten kaupiasi drėgmė, kad įvyko vandens pratekėjimas po kriaukle, ir tai pastebėjo tik po to, kai pas juos (duomenys neskelbtini) atėjo žemiau esančio buto gyventojas, byloje liudytoju apklaustas A. J.. Tretieji asmenys tik iÅ¡reiÅ¡kė abejonę dėl žalos dydžio dėl tokio drėgmės pratekėjimo, tačiau paties drėgmės pratekėjimo fakto iÅ¡ jų nuomos pagrindu naudojamo buto neneigė.

Byloje nustatyta, kad apliejimas vandeniu įvyko (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), Å¡ios aplinkybės nei atsakovė, nei tretieji asmenys nepaneigė, jokių įrodymų Å¡iuo aspektu į bylÄ nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismui iÅ¡reikalavus iÅ¡ UAB „Šiaulių vandenys“ bei AB „Šiaulių energija“ duomenis apie vandens skaitiklių keitimÄ bute, adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, per laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gegužės 15 d., gauta informacija, kad minėtu adresu vandens skaitikliai paskutinį kartÄ buvo keisti 2017 m. rugpjūčio 8 d., pakeitus skaitiklius jokių trÅ«kumų nebuvo pastebėta, po skaitiklių keitimo du kartus 2018 m. gegužės 2 d. ir 2019 m. kovo 12 d. buvo atlikta karÅ¡to vandens skaitiklių patikra, kurios metu jokių trÅ«kumų ar defektų nenustatyta (b. l. 72, 136, 140).

20. Byloje liudytoju apklaustas liudytojas A. J. nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) nuėjo pas kaimynus į virÅ¡ jo buto esantį butÄ , kaimynai buvo namie, iÅ¡ pradžių jie nepastebėjo, kad pas juos bėga vanduo, po to pažiÅ«rėjo, kad vanduo bėga po kriaukle. Nežino, kas ten buvo, ar buvo trÅ«kęs vamzdis, bet vanduo bėgo. Kaimynai patys pas jį buvo atėję pasižiÅ«rėti, matė, kad bėga vanduo. Užpilta buvo kÄ tik, o ne seniau, nes pÅ«slės buvo pilnos vandens, todėl jos iÅ¡silaikyti ilgai negalėjo. Kaimynai sakė, kad atlygins žalÄ , bet liudytojas jiems nurodė, kad butas yra draustas (Sprendimo 9 punktas).

21. Dėl išdėstyto teismas spendžia, kad draudėjai G. J. priklausančio buto užliejimo šaltinis buvo atsakovei N. B. priklausantis butas ir, kad dėl šio užliejimo atsiradę nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės, kaip buto savininkės, neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad atsakovė nesugebėjo naudotis jai priklausančiu turtu taip, kad nebūtų padaroma žalos tretiesiems asmenims.

22. Byloje ginčo dėl to, kad įvykis yra draudžiamasis, nėra. Todėl teismas plačiau Å¡iuo aspektu nepasisako. Tačiau byloje tiek atsakovė, tiek tretieji asmenys atsakovės pusėje nesutinka su ieÅ¡kovo paskaičiuota ir draudėjai iÅ¡mokėta 823,19 Eur draudimo iÅ¡mokos suma, kuriÄ ieÅ¡kovas ir siekia Å¡ioje byloje prisiteisti iÅ¡ atsakovės, kaip buto, iÅ¡ kurio buvo aplietos žemiau esančio buto patalpos, savininkės.

23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien draudimo iÅ¡mokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta, kad įvyko ne tik draudžiamasis įvykis, bet ir kad draudimo iÅ¡mokos dydis atitinka padarytus nuostolius. PrieÅ¡ingu atveju draudikas prisiima rizikÄ dėl galimybės iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡mokas iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens. Dėl to siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turi elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯sitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sÄ Å¾iningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-474-219/2017).

Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimÄ , nepasikeičia santykių, iÅ¡ kurių Å¡ios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalÄ padariusio asmens gynybos nuo reiÅ¡kiamų reikalavimų atlyginti žalÄ pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis.

24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du; svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-166/2009).

25. Liudytoju apklaustas A. J. patvirtino ir neneigė, kad po apliejimo buto neremontavo, kol kas realių iÅ¡laidų neturėjo, patvirtino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo draudimo iÅ¡mokÄ gavo. IeÅ¡kovas reikalaujamos atlyginti jo iÅ¡mokėtos draudėjui 823,19 Eur žalos dydį grindė 2018 m. gegužės 16 d. defektiniu aktu (b. l. 6), kuriame nurodyta, kÄ teismo posėdžio metu ir pagarsino ieÅ¡kovo atstovas, kad buvo sugadinta/pažeista : 2,5 kv. m lubos (lubos gipso/kartono, dažytos - suskilę dažai, perdažyti 8,04 kv. m.); koridoriaus 25-8 lubos 0,5 kv. m (lubos dažytos – tamsios rudos dėmės, perdažyti 9,45 kv. m.); koridoriaus 25-8 bendra su patalpa 25-1 siena 1 kv. m (sienos dažytos – rudos dėmės, perdažyti 53 kv. m); koridoriaus 25-8 bendro su patalpa 25-1 lubos, 0,5 kv. m (bendras lubas perdažyti 3,78 kv. m); kambario 25-5 lubos 1,5 kv. m (lubos dažytos – atÅ¡okę dažai, rudos dėmės, perdažyti 12,8 kv. m); kambario 25-5 siena 1,5 kv. m (sienos dažytos – atÅ¡okę dažai, rudos dėmės, perdažyti 10,32 kv. m).

Šiuo atveju pažymėtina, kad defektiniame akte nurodytus reikalingus perdažyti lubų ir sienų plotus susumavus, gaunasi, kad reikalinga perdažyti draudėjos buto 63,32 kv. m sienų ir 34,07 kv. m. lubų.

26. IÅ¡ ieÅ¡kovo nuostolių paskaičiavimo pažymos matyti, kad skaičiuodamas žalos dydį, ieÅ¡kovas yra nurodęs, kad perdažomų lubų plotas yra 30,29 kv. m, darbų kaina – 290,32 Eur, o perdažomų sienų plotas yra 47,10 kv. m, darbų kaina 377,06 Eur (b. l. 8). Å ios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad skaičiuodamas nuostolių dydį, ieÅ¡kovas pardažomų lubų plotÄ sumažino 3,78 kv. m (34,07 kv. m - 30,29 kv. m), o perdažomų sienų plotÄ sumažino net 16,22 kv. m (63,32 kv. m - 47,10 kv. m), todėl Å¡ioje dalyje teigti, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai nurodė per didelius perdažomų lubų ir sienų plotus, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

Juolab, kad nei atsakovė, nei tretieji asmenys, nesutikdami su ieÅ¡kovo paskaičiuotų nuostolių dydžiu, nepateikė jokių skaičiavimų, patvirtintų tokiÄ teisę turinčio asmens (CPK 178 straipsnis). IÅ¡ atsakovės į bylÄ pateiktų susiraÅ¡inėjimų su ieÅ¡kovu matyti, kad atsakovė tik dėsto savo subjektyviÄ nuomonę, jog ieÅ¡kovas siekia pasipelnyti, kad, neva, buto ploto kvadratÅ«ra neatitinka realios padarytos žalos ir pan. (b. l. 88 – 127).

27. Atsakovė, tretieji asmenys taip pat nurodo, kad jiems nebuvo suteikta galimybė dalyvauti, kai draudimo bendrovė atliko aplieto buto apžiÅ«rÄ ir surašė defektinė aktÄ , taip pat, kad, gavus pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo, joje buvo nurodytas netikslus buto adresas, netiksli įvykio data ir žalos numeris. Å ių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad tiek atsakovė, tiek tretieji asmenys nepaaiÅ¡kino, kaip Å¡ie padaryti raÅ¡ymo apsirikimai ir atsakovės dalyvavimas buto apžiÅ«roje, įtakoja žalos dydį (CPK 178 straipsnis).

IeÅ¡kovas į bylÄ yra pateikęs fotonuotraukas (b. l. 41-56), kuriuose matyti tiek aplietos buto lubos, tiek sienos. Atsakovė, tretieji asmenys atsakovės pusėje neginčijo, kad tai ne butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) , Å iauliai. Be to, liudytojas A. J. nurodė, kad iÅ¡ karto po apliejimo jis nuėjo į virÅ¡uje esantį butÄ ir pasakė, kad bėga vanduo, ko pasėkoje tretieji asmenys buvo nuėję pažiÅ«rėti, kas yra įvykę, siÅ«lė atlyginti nuostolius. Å ių aplinkybių tretieji asmenys teismo posėdžio metu neneigė, o jų argumentai, kad bÅ«tų užtekę perdažyti tik tÄ dalį lubų ir sienų, kurios buvo aplietos, o ne visas aplieto kambario ir koridoriaus lubas ir sienas, nieko nepagrįsti.

Å iuo atveju sutiktina su ieÅ¡kovo argumentais, kad dažant tik aplietÄ dalį lubų ar sienos, toks remontas yra netinkamas ir nekokybiÅ¡kas, nes tuomet skiriasi kÄ tik remontuotos dalies ir paliekamos neremontuoti dalies atspalviai, toks remontas nekokybiÅ¡kas, tai pažeidžia statybos technologijas. Todėl teismas sprendžia, kad dėl Å¡ių atsakovės ir trečiųjų asmenų argumentų priteisti iÅ¡ atsakovės mažesnę nuostolių sumÄ nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeistas nukentėjusiojo asmens atstatymo į iki žalos padarymo buvusiÄ padėtį principas.

28. Tačiau teismas laiko pagrįstais trečiųjų asmenų argumentus, jog Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja priteisti 84,75 Eur sumÄ už, neva, reikalingus atlikti tinkavimo darbus. Tinkas, tai kalkių ar cemento ir smėlio atskiestas miÅ¡inys; sienų ir lubų sluoksnis iÅ¡ to miÅ¡inio. Atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo pateiktÄ defektinį aktÄ , fotonuotraukas, teismas sutinka su trečiųjų asmenų atsakovės pusėje argumentais, kad 7,5 kv. m tinkavimo darbai, kurių kaina 84,75 Eur, į nuostolių sumÄ Ä¯traukti nepagrįstai (CPK 185 straipsnis).

Nors ieÅ¡kovo atstovas ir nurodė, kad reikalinga atlikti tinkavimo darbus 7,5 kv. m plote, nes tai toks plotas, kuriam buvo padarytas tiesioginis vandens poveikis, todėl tokį plotÄ ir rekomenduojama, kad reikia tinkuoti, tačiau liudytoju apklaustas A. J. dėl tinkavimo darbų į teismo klausimÄ nurodė, kad viena siena yra tiesiog atÅ¡okusi, atsilupusi, reikia glaistyti, Å¡pakliuoti. Todėl Å¡iuo atveju pagrįsti argumentai, kad dėl apliejimo vandeniu tinkavimo darbai yra pertekliniai, juolab, kad ir pats namas, kuriame yra aplietas butas, kaip nurodė trečiasis asmuo R.

T., yra monolitinis. Å ios aplinkybės ieÅ¡kovas nepaneigė, kÄ patvirtina ir ieÅ¡kovo pateikta fotonuotrauka (b. l. 41). Todėl Å¡ioje dalyje teismas atmeta ieÅ¡kinio reikalavimus.

29. Iš atsakovės pateiktų susirašinėjimų matyti, kad jai neaišku, kodėl buvo apskaičiuotas plėvelės kiekis, reikalingas užengti grindis, baldus ir t. t., taip pat įvardintas išvežti statybinių šiukšlių kiekis, jeigu remontas bute nebuvo vykdomas. Teismas jau šio sprendimo 24 punkte yra konstatavęs, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu.

Todėl nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog darant remontÄ ir perdažant sienas bei lubas, reikalinga grindis, baldus uždengti apsaugine plėvele, taip pat reikalinga iÅ¡vežti ir statybines Å¡iukÅ¡les, o po remonto iÅ¡valyti patalpas. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos nuostolių paskaičiavimo pažymos matyti, kad grindų, baldų ir pan. uždengimui ieÅ¡kovas nurodė, jog reikalinga apsauginės plėvelės 13 kv. m. Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad toks apsauginės plėvelės kiekis yra realus, juolab, kad jokių įrodymų, kad bÅ«tų prieÅ¡ingai, nei atsakovė, nei tretieji asmenys atsakovės pusėje nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Todėl teismas sprendžia, kad 5,85 Eur nuostolių suma už grindų, baldų uždengimÄ apsaugine plėvele yra pagrįsta, mažinti jos nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

30. Tais pačiais motyvais, nurodytais Å¡io teismo sprendimo 24 ir 29 punktuose, teismas pripažįsta nepagrįstais atsakovės argumentus, kad nepagrįstai į nuostolių sumÄ yra įtraukta 3,20 Eur suma už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ ir 62,00 Eur suma už patalpų valymÄ po remonto darbų. Juolab, kad atsakovė ir tretieji asmenys Å¡ioje dalyje pačios nuostolių sumos dydžio ir paskaičiavimo neginčijo, tik atsakovė teigė, kad tokie darbai aplamai nereikalingi, nes butas nebuvo remontuotas.

31. Dėl išdėstyto teismas sprendžia, jog ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistina ieškovui 738,44 Eur nuostolių atlygimo suma (823,19 Eur – 84,75 Eur).

32. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, terminÄ Ä¯vykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, todėl iÅ¡ atsakovės priteistina ieÅ¡kovui 5 (penkių) procentų dydžio metinės palÅ«kanas už priteistÄ 738,44 Eur sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 11 d., iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 33. Jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Å ioje byloje yra patenkinta 90 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų. Byloje ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 19,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur mokestis už Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡Ä , 0,86 Eur užmokestis už Nekilnojamojo turto registro centrinio banko iÅ¡raÅ¡Ä (b. l. 10, 11, 12-14, 17).

Todėl ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovės priteistina ieškovui 18,63 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė, tretieji asmenys nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš ieškovo nepriteistinos.

34. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 20,11 Eur, todėl, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės priteistina valstybei 18,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

35. Ieškovui tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis, atlygintina valstybei, yra 2,11 Eur, t. y. lieka mažesnė, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 279 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės N. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovui ERGO Insurance SE (j. a. k. 10017013), Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ (j. a. k. 302912288) 738,44 Eur (septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 44 centus) nuostolių atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 738,44 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 11 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 18,63 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų 63 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės N. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 18,00 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660). Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose.

Teisėja Irma Valiuškienė