2015-12-02 Nr. AB-23304-3-61-3-04921-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1338-575/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04921-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. spalio 7 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 18) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti pareiškėjui papildomai priskaičiuotus 19 680,96 Lt pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), 9 807 Lt PVM delspinigius ir 1 968 Lt PVM baudą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 15 d. nutartimi (b. l. 19–20) pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą ir skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 44.1-59-53 nurodymu sumokėti papildomas PVM, šio mokesčio delspinigių ir baudos sumas. Minėtas nurodymas buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2014 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 68-42 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2014 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. S-115(7-53/2014). Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 159 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba MGK sprendimo įteikimo dienos.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas atkreipė dėmesį, kad MGK sprendimas, kuriuo patvirtintas pareiškėjo mokėtinas PVM ir su juo susijusios sumos, priimtas 2014 m. birželio 16 d., o pareiškėjas į teismą kreipėsi 2015 m. spalio 7 d., t. y. daugiau nei po 1 metų, nors minėtam sprendimui apskųsti, kaip minėta, nustatytas 20 dienų terminas. Taigi pareiškėjas į teismą kreipėsi akivaizdžiai praleidęs teisės aktų nustatytą terminą. Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 2 dalį, prašyme atnaujinti terminą pareiškėjas turi nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Tačiau teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės jokių aplinkybių, pagrindžiančių tokį ilgą delsimą kreiptis į teismą, nenurodė. Nors pareiškėjas skunde pažymėjo, kad manė, jog papildomai priskaičiuotas PVM bus panaikintas atliekant pakartotinį patikrinimą, teismas minėtos priežasties nelaikė svarbia ir objektyvia, sudarančia pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas akcentavo, kad MGK 2014 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. S-115(7-53/2014) centriniam mokesčių administratoriui iš naujo nagrinėti buvo perduota tik ta pareiškėjo skundo dalis, kuri susijusi su pareiškėjo J. S. suteikta paskola ir B. G. pareiškėjui suteikta paskola, tuo tarpu VMI sprendimo dalis, kuria patvirtintas pareiškėjui papildomai apskaičiuotas mokėtinas PVM, susijęs su automobilio „BMW X6“ įsigijimu, buvo patvirtinta.

Taigi, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies prasme, teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomas tikėjimas, jog papildomai mokėtinas PVM bus anuliuotas, vertintinas kaip subjektyvus veiksnys, priklausantis tik nuo jo paties valios, o pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai ilgai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su ginčijamų sprendimų apskundimu, ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, todėl jo prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkintinas. Atitinkamai, neatnaujinus termino skundui paduoti, pareiškėjo skundas negali būti priimtas (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėjas A. G., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 22–26), prašydamas minėtą nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba klausimą išspręsti iš esmės ir atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėjas nurodo, kad mokesčių administratorių patikrinimų metu buvo padaryta labai daug klaidų, kurias jam teko ilgai įrodinėti, todėl mano, jog šiuo atveju susidarė išimtinis atvejis ir, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, egzistuoja pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Atitinkamai MAĮ 159 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės siekia apskųsti MGK 2014 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. S-115(7-53/2014) 1 dalį, kuria buvo patvirtinta VMI 2014 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 68-42 dalis, kuria pareiškėjui apskaičiuotas 19 681 Lt PVM, 9 807 Lt PVM delspinigiai ir 1 968 Lt PVM bauda. Tačiau skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėjas paštu išsiuntė tik 2015 m. spalio 7 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 18), t. y. praėjus daugiau nei 1 metams nuo minėto sprendimo priėmimo dienos. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju akivaizdu, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs teisės aktų nustatytą skundo padavimo terminą. Pabrėžtina, jog šių aplinkybių pareiškėjas iš esmės neginčija ir ginčo byloje dėl to nėra.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. ABTĮ 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Atitinkamai pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių tokį ilgą delsimą kreiptis į teismą, tik paaiškino, kad manė, jog papildomai priskaičiuotas PVM ir su juo susijusios sumos bus panaikinti atliekant pakartotinį patikrinimą.

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Tuo tarpu, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. kaip minėta, teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jo valios, todėl vertintinos kaip subjektyvios bei nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pabrėžtina, kad šiuo atveju pareiškėjas terminą skundui dėl MGK 2014 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. S-115(7-53/2014) paduoti praleido būtent dėl savo neveiklumo, t. y. nesiimdamas jokių aktyvių veiksmų ir delsdamas jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nerūpestingumas bei nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Tuo tarpu pareiškėjo teiginys, kad jis manė, jog jam papildomai apskaičiuotas mokėtinas PVM ir su juo susijusios sumos bus panaikinti atlikus pakartotinį patikrinimą, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi MGK 2014 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. S-115(7-53/2014) centriniam mokesčių administratoriui iš naujo nagrinėti buvo perduota tik ta pareiškėjo skundo dalis, kuri susijusi su pareiškėjo J. S. suteikta paskola ir B. G. pareiškėjui suteikta paskola, tuo tarpu VMI sprendimo dalis, kuria patvirtintas pareiškėjui papildomai apskaičiuotas mokėtinas PVM ir su juo susijusios sumos, buvo patvirtinta (b. l. 4–10).

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjo praleisto termino kreiptis į teismą, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta bei paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius