dda3f278-0d8a-4d6b-9023-08fced41b022 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-594-221/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15864-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.11.1; 2.5.17; 3.3.1.21.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Vytauto Didžiojo universiteto apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15812-375/2015 pagal ieÅ¡kovo Vytauto Didžiojo universiteto ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems asmenims R.

A. B., P. V. M. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2014 m. birželio 18 d. įsakymo panaikinimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2014 m. birželio 18 d. įsakymÄ Nr. 8VÄ®-(14.8.2.)-565 „Dėl valstybinės žemės panaudos teisės nutraukimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“.Nurodė, kad Vytauto Didžiojo universiteto Statuto 171 straipsnyje nustatyta, kad universitetas naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise.

Keisti universiteto teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, gavusi ne mažiau kaip 7 universiteto tarybos narių balsų daugumos pritarimÄ . Jeigu universiteto taryba nepritaria, teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali keisti Seimas. AnalogiÅ¡ka nuostata yra įtvirtinta ir Mokslo ir studijų įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje. Seimui 2010 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. XI-859 patvirtinus Vytauto Didžiojo universiteto statutÄ ir Vytauto Didžiojo universiteto valdomų pastatų ir žemės sklypų sÄ raÅ¡us, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), liko įtrauktas į Vytauto Didžiojo universiteto valdomų žemės sklypų sÄ raÅ¡Ä .

Dėl to Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėja neturėjo teisės nutraukti Vytauto Didžiojo universitetui suteikto žemės sklypo panaudos teisės. Ginčo žemės sklypas ieškovui buvo perduotas naudoti neterminuotai. Vytauto Didžiojo universitetas buvo ir tebėra valstybinė aukštoji mokykla, kurioje vykdomos universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai ir plėtojama taikomoji mokslo ir meno veikla. Ieškovas vykdė tas pačias valstybės funkcijas minėto žemės sklypo suteikimo metu, kurias tebevykdo iki šiol, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nebeatlieka funkcijų, kurioms vykdyti buvo perduotas neatlygintinai naudotis ginčo žemės sklypas.

Atsakovė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su ieÅ¡kovu nėra sudariusi valstybinės žemės panaudos sutarties, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas, kaip panaudos gavėjas, nevykdo valstybinės žemės panaudos sutarties sÄ lygų ar nenaudoja žemės sklypo pagal numatytÄ naudojimo paskirtį. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui suteiktas Kauno miesto valdybos potvarkiu. Vienas iÅ¡ svarbiausių ieÅ¡kovo strateginių tikslų yra užtikrinti palankias sÄ lygas pedagoginei, mokslinei ir meninei veikloms, kuriant Å¡iuolaikiÅ¡kÄ ir patraukliÄ infrastruktÅ«rÄ , nuolat atnaujinant studijų aplinkÄ , plėtojant estetiÅ¡kas ir jaukias darbo, studijų, kultÅ«ros, rekreacijos, sveikatingumo ir apgyvendinimo erdves.

InfrastruktÅ«ros atnaujinimas ir plėtra yra prioritetinės universiteto veiklos, iÅ¡skirtos Vytauto Didžiojo universiteto 2012–2020 m. strategijoje ir strateginiame plane bei universiteto infrastruktÅ«ros plėtros gairėse 2011–2015 m. IeÅ¡kovas numato plėtoti infrastruktÅ«rÄ (be kitų krypčių), pastatant studentų bendrabutį (duomenys neskelbtini), kad bÅ«tų pagerintos studentų socialinės sÄ lygos. Vadovaujantis iÅ¡ Nacionalinio archyvo gautais dokumentais, sklypas, kurio dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. nacionalizacijos priklausė ieÅ¡kovui nuosavybes teise, nes 1926 m. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) dvaro savininkai J. ir J.

V. šį sklypÄ padovanojo ieÅ¡kovui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinį, priteisė tretiesiems asmenims R. A. B. ir P. V. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo kiekvienam po 621,64 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Nurodė, kad ieÅ¡kovo argumentas dėl žemės sklypo dovanojimo buvo įvardijamas ir Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4607-151/2014, kurioje pretendentės į J. V. valdytÄ Å¾emės sklypÄ B.

J. M. ir R. A. B. nuginčijo Kauno apskrities virÅ¡ininko 2009 m. birželio 19 d. įsakymÄ â€žDėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008-10-01 įsakymo Nr. 02-01-10955 pripažinimo netekusiu galios“. Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas vienareikÅ¡miÅ¡kai pasisakė, jog ginčo sklypas ieÅ¡kovui nebuvo dovanotas, todėl Å¡ioje byloje teismas nevertino nurodyto ieÅ¡kovo argumento. Padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, vykdydama įstatymų leidėjo jai deleguotas funkcijas, privalėjo kontroliuoti, ar ieÅ¡kovui perduotas žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį.

Konstatavo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui buvo suteiktas Kauno m. valdybos 1993 m. liepos 12 d. potvarkiu Nr. 874-v 400 vietų studentų bendrabučio statybai, 2007 m. gruodžio 29 d., 2013 m. gruodžio 3 d. ir 2014 m. kovo 14 d. buvo atlikti žemės sklypo naudojimo patikrinimai vietoje ir nustatyta, jog ginčo sklypas yra nenaudojamas, apleistas, jame nevykdoma jokia veikla, nėra statomi numatyti statiniai – bendrabučio kompleksas, taip pažeidžiant valstybinės žemės suteikimo panaudai prigimtį ir principus.

Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog nuo 1993 m. liepos 12 d., kai ieškovui buvo suteiktas žemės sklypas, būtų atlikti realūs veiksmai (o ne tik strateginių planų ir plėtros gairių kūrimas), rodantys, kad ginčo žemės sklypas bus panaudotas pagal paskirtį. Sprendė, kad ginčijamu įsakymu nebuvo pažeista ieškovo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teisė, įtvirtinta ieškovo Statuto 171 straipsnyje, Mokslo ir studijų įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje, nes universiteto atžvilgiu valstybė gali taikyti įvairius įstatymuose nustatytus kontrolės būdus ir formas.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, bÅ«dama valstybinės žemės patikėtine ir nustačiusi, jog ieÅ¡kovas, kaip panaudos gavėjas, nenaudoja žemės sklypo pagal paskirtį, turėjo teisę priimti ginčijamÄ Ä¯sakymÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo akcentuojama aplinkybė, jog 2010 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. XI-859 „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ Seimas į 2 priedėlį, kuriame iÅ¡dėstytas ieÅ¡kovo valdomų pastatų ir žemės sklypų sÄ raÅ¡as, įtraukė ir ginčo sklypÄ , nereiÅ¡kia, kad pagal teisės aktų hierarchijÄ Å¡iuo metu galiojantis Seimo nutarimas yra aukÅ¡tesnės teisinės galios, todėl ne atsakovė, o tik Seimas ir galėjo spręsti sklypo klausimÄ , nes Å¡iuo Seimo nutarimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo suteikimo (priskyrimo) ieÅ¡kovui.

Kaip nustatyta Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4607-151/2014, ieÅ¡kovas atliko neteisėtus veiksmus, nes, galiojant atsakovės priimtam 2008 m. spalio 1 d. potvarkiui, ieÅ¡kovas, nebÅ«damas ginčo sklypo savininku, valdytoju ar naudotoju, pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯traukti ginčo sklypÄ Ä¯ 2 priedėlį, tačiau ginčo sklypo įtraukimas į 2 priedėlį nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovui buvo suteiktas ar priskirtas Å¡is žemės sklypas. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014 m. sausio 29 d. raÅ¡te nurodė, kad Seimo 2010 m. gegužės 28 nutarimu Nr. XI-859 „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypų suteikimo (priskyrimo) ieÅ¡kovui, o kartu su valstybinių universitetų statutais tvirtinamas Å¡ių aukÅ¡tųjų mokyklų valdomų nuosavybės teise priklausančių pastatų ir žemės sklypų sÄ raÅ¡as yra informacinio pobÅ«džio ir atspindi faktinį minėtojo turto statusÄ statutų patvirtinimo momentu.

IeÅ¡kinį atmetė ir tuo pagrindu, kad nebuvo nustatyta, jog ginčijamas įsakymas pažeidė ieÅ¡kovo teises ar teisėtus interesus. Pažymėjo, kad ginčijamas 2014 m. birželio 18 d. įsakymas ieÅ¡kovui nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nepažeidė jo teisių ar teisėtų interesų, nes įsakymo priėmimo metu ieÅ¡kovas jau nebeturėjo teisių į ginčo žemės sklypÄ . IeÅ¡kovo panaudos teisė, atsiradusi Kauno miesto valdybos 1993 m. liepos 12 d. potvarkiu Nr. 874-v, buvo nutraukta Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. spalio 1 d.

įsakymu, Kauno apskrities virÅ¡ininko 2009 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 02-01-6619 „Dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008-10-01 įsakymo pripažinimo netekusiu galios (Kauno m.)“ buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4607-151/2014. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti ieÅ¡kinį.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Kauno apygardos teismas, 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1116-657/2015 panaikindamas Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimÄ ir bylÄ perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nurodė, kad, siekiant įvertinti ginčijamo įsakymo teisėtumÄ , visų pirma, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ir įvertinti panaudos teisės nutraukimo faktines aplinkybes, jas įvertinti atitinkamų teisės aktų normų kontekste, tačiau pirmosios instancijos teismas to neiÅ¡siaiÅ¡kino.

Nenurodyta, koks konkretus teisės aktas suteikė atsakovei teisę keisti valstybinės aukÅ¡tosios mokyklos teritorijos ribas, kaip tokia tariama atsakovės teisė yra suderinama su Mokslo ir studijų įstatymo 79 straipsnio 2 dalies nuostata. IeÅ¡kovo atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu ne kartÄ pabrėžė, jog ieÅ¡kovas neginčija atsakovės pareigos kontroliuoti, ar ieÅ¡kovui perduotas žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, tačiau joks teisės aktas nesuteikia atsakovei teisės priimti sprendimo dėl panaudos teisės, suteiktos valstybinei aukÅ¡tajai mokyklai į valstybinės žemės sklypÄ , nutraukimo, t. y. valstybinės aukÅ¡tosios mokyklos ribų pakeitimo.

PrieÅ¡ingai, minėta Mokslo ir studijų įstatymo nuostata imperatyviai nurodo, kad tokį sprendimÄ gali priimti tik Vyriausybė su valstybinės aukÅ¡tosios mokyklos tarybos pritarimu arba Seimas, jei valstybinio universiteto taryba nesutinka.2. Netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, nepagrįstai spręsta, kad ginčo žemės sklypo įtraukimas Seimo nutarimu į 2 priedėlį nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovui buvo suteiktas ar priskirtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kauno miesto valdybos 1993 m. liepos 12 d. potvarkiu Nr. 874-v „Dėl žemės sklypo iÅ¡nuomojimo Vytauto Didžiojo universitetui“ ieÅ¡kovui neatlygintinai ir neterminuotai buvo suteiktas valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Kauno apskrities virÅ¡ininkas 2008 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 02-0-10955 nutraukė ieÅ¡kovo valstybinės žemės panaudos teisę. Seimas 2009 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. XI-278 pakeitė Seimo 2000 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. VIII-2077 „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ patvirtintÄ 2 priedėlį – Vytauto Didžiojo universitetui perduotų naudotis pastatų bei žemės sklypų sÄ raÅ¡Ä , į jį 28 punktu įtraukdamas 1,2523 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2009 m. birželio 19 d.

Kauno apskrities virÅ¡ininkas priėmė įsakymÄ Nr. 02-01-6619 „Dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008-10-01 įsakymo Nr. 02-01-10955 pripažinimo netekusiu galios (Kauno m.)“, kuris buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimu, tačiau žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Seimo patvirtintame ieÅ¡kovo valdomų žemės sklypų sÄ raÅ¡e yra nuo 2009 m. birželio 2 d. iki Å¡iol. Nevertintas byloje esantis Seimo Å vietimo, mokslo ir kultÅ«ros komiteto 2014 m. liepos 11 d. raÅ¡tas Nr. S-2014-5717, kuriame iÅ¡reikÅ¡tas nepritarimas naikinti Seimo nutarimu patvirtintÄ Vytauto Didžiojo universiteto statuto 2 priedėlį, kuris patvirtina ieÅ¡kovo pozicijÄ , kad ginčo sklypas nėra įtrauktas į grÄ Å¾intinų sklypų sÄ raÅ¡Ä , jis yra iÅ¡perkamas žemės sklypas, valdomas ieÅ¡kovo, sudarantis neliečiamÄ Å¡ios aukÅ¡tosios mokyklos teritorijÄ .3.

Nevertinti ieÅ¡kovo argumentai, kad atsakovė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, dėl ginčo žemės sklypo su ieÅ¡kovu nėra sudariusi valstybinės žemės panaudos sutarties, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas, kaip panaudos gavėjas, nevykdo valstybinės žemės panaudos sutarties sÄ lygų ar nenaudoja žemės sklypo pagal numatytÄ naudojimo paskirtį, priimant skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , sprendimo priėmimo pagrindu nurodytos netinkamų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios daikto neatlygintinio naudojimo sutarties nutraukimÄ prieÅ¡ terminÄ , nors ginčo žemės sklypas suteiktas neterminuotai, arba reglamentuojančių panaudos sutarties nutraukimÄ panaudos gavėjui nebeatliekant funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, nors ieÅ¡kovas vykdo tas pačias valstybės funkcijas, kaip ir ginčo žemės sklypo suteikimo metu.

4. Nepagrįstai spręsta, kad neegzistuoja ieÅ¡kovo panaudos teisė į ginčo sklypÄ , kuri galėtų bÅ«ti ginama teismine tvarka. Jei ieÅ¡kovo panaudos teisė į ginčo sklypÄ tariamai neegzistuoja nuo 2008 m. spalio 1 d., kodėl teismas, motyvuodamas sprendimÄ nenaikinti atsakovės 2014 m. birželio 18 d. įsakymo, remiasi faktinėmis aplinkybėmis, tariamai patvirtinančiomis, kad ieÅ¡kovas nenaudojo ginčo žemės sklypo pagal paskirtį po 2008 m. spalio 1 d. ir teigia, jog dėl to atsakovė turėjo teisę priimti ginčijamÄ sprendimÄ , vertina ieÅ¡kovo 2012–2020 m. veiklos strategijÄ ir strateginį planÄ , 2011–2015 m. infrastruktÅ«ros plėtros gaires, kuriose numatyta ginčo sklype statyti studentų bendrabutį, teigia, jog tai yra nepakankamai realÅ«s veiksmai, galintys parodyti, kad ginčo žemės sklypas bus panaudotas pagal paskirtį.

Be to, skundžiamu sprendimu teismas nustatė, kad ginčijamas atsakovės įsakymas nesukėlė teisinių pasekmių, todėl jis savo turiniu net negali būti laikomas įsakymu (individualiu teisės aktu), taigi privalo būti panaikintas. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsniu, Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 02-0110955 teisinė galia savaime nebuvo atkurta Kauno apylinkės teismui 2014 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4607-151/2014, paliktu nepakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2318-324/2014, pripažinus negaliojančia nuo jos priėmimo dienos Kauno apskrities viršininko 2009 m. birželio 19 d.

įsakymo Nr. 02-01-6619 „Dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008-10-01 įsakymo Nr. 02-01-10955 pripažinimo netekusiu galios (Kauno m.)“ dalį, kuria buvo pripažinta netekusia galios Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 02-0110955 dalis dėl 1,2523 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas de facto panaudos teise valdė valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuo 1993 m. liepos 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d., kuomet buvo atkurtos ir Nekilnojamojo turto registre tretiesiems asmenims įregistruotos nuosavybės teisės į 12223/12523 Å¡io žemės sklypo dalis.

Ginčijamas įsakymas iš esmės pažeidė ieškovo teises, nes neteisėtai pakeitė (sumažino) šios valstybinės aukštosios mokyklos ribas, jį panaikinus, neliečiama universiteto teritorija turėtų būti atstatyta.

5. Priteisiant bylinėjimosi iÅ¡laidas tretiesiems asmenims, nepasisakyta dėl Å¡ių iÅ¡laidų apskaičiavimo ir pagrindimo, nevertintas jų pagrįstumas, atitikimas teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijams, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintoms rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistos ne atsakovei, o tretiesiems asmenims, nereiÅ¡kusiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, kurių interesai nesiskyrė ir jiems atstovavo tas pats advokatas, į sprendžiamų klausimų sudėtingumÄ , nagrinėjamos bylos apimtį ir trukmę, paruoÅ¡tų procesinių dokumentų skaičių ir atliktus kitus bÅ«tinus atstovavimo veiksmus, iÅ¡ ieÅ¡kovo tretiesiems asmenims priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra nepagrįstai didelės. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ tretieji asmenys praÅ¡o jį atmesti.

Nurodo, kad prejudicinis faktas, jog 2008 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 02-01-10955 pagrindu ieškovo panaudos teisė yra pasibaigusi, nustatytas Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4607-151/2014. Pastarojoje byloje panaikinus 2009 m. birželio 19 d. įsakymo dalį, kuria buvo panaikinta 2008 m. spalio 1 d. įsakymo dalis dėl atsakovės ir ieškovo žemės sklypo panaudos teisinių santykių nutraukimo, buvo atkurta 2008 m. spalio 1 d. įsakymo teisinė galia. Net ir panaikinus 2014 m. birželio 18 d.

įsakymÄ , liks galioti atsakovės 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. 8S-(14.8.3.)-364 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei R. A. B.“ ir 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. 8S-(14.8.3.)-365 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei B. J. M.“, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko J. V. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę. Civilinėje byloje Nr. 2A-2318-324/2014 apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovo argumentÄ , kad 2008 m. spalio 1 d.

įsakymu buvo pažeista ieÅ¡kovo teritorijos neliečiamumo teisė. 2014 m. birželio 18 d. įsakymu ginčo žemės sklypo panauda buvo nutraukta dėl to, kad ieÅ¡kovas 1993 m. liepos 12 d. potvarkiu suteikto žemės sklypo nenaudojo potvarkyje nustatytai paskirčiai (bendrabučių statybai). CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi Å¡alies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ) ir procesines pareigas, iÅ¡skyrus teisę pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , padidinti arba sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus.

Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nenurodyti skirtingi maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai priklausomai nuo atstovaujamojo procesinės padėties. Civilinė byla buvo nagrinėjama nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d., trečiųjų asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ijo rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė visas trečiųjų asmenų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnis). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje nustatyta, kad 1993 m. liepos 12 d.

Kauno m. valdybos potvarkiu žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡nuomotas Vytauto Didžiojo Universitetui. Kauno apskrities virÅ¡ininkas 2008 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 02-0110955 nutraukė ieÅ¡kovo valstybinės žemės panaudos teisę. Seimas 2009 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. XI-278 pakeitė Seimo 2000 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. VIII-2077 „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ patvirtintÄ 2 priedėlį – Vytauto Didžiojo universitetui perduotų naudotis pastatų bei žemės sklypų sÄ raÅ¡Ä , į jį 28 punktu įtraukdamas 1,2523 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2009 m. birželio 19 d.

Kauno apskrities virÅ¡ininkas priėmė įsakymÄ Nr. 02-01-6619 „Dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008-10-01 įsakymo Nr. 02-01-10955 pripažinimo netekusiu galios (Kauno m.)“. 2013 m. gruodžio 3 d. ir 2014 m. kovo 14 d. buvo atlikti žemės sklypo naudojimo patikrinimai vietoje ir nustatyta, jog ginčo sklypas yra nenaudojamas, apleistas, jame nevykdoma jokia veikla, nėra statomi numatyti statiniai – bendrabučio kompleksas, taip pažeidžiant valstybinės žemės suteikimo panaudai prigimtį ir principus.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėja 2014 m. birželio 18 d. priėmė įsakymÄ Nr. 8VÄ®-(14.8.2.)-565 „Dėl valstybinės žemės panaudos teisės nutraukimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“, kurį ieÅ¡kovas ir prašė panaikinti. Kauno apylinkės teismas ieÅ¡kinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieÅ¡kovas. Apelianto teigimu, joks teisės aktas nesuteikia atsakovei teisės priimti sprendimÄ dėl panaudos teisės, suteiktos aukÅ¡tajai mokyklai į valstybinės žemės sklypÄ , nutraukimo, t. y. valstybinės aukÅ¡tosios mokyklos ribų pakeitimo. AukÅ¡tosios mokyklos gali naudoti tiek joms nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę, tiek, vadovaujantis LR Žemės įstatymu, LR Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 patvirtintomis valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklėmis, suteiktÄ valstybei priklausančiÄ Å¾emę.

Vadovaujantis LR Mokslo ir studijų įstatymo 79 straipsnio 1 ir 3 dalimis, LR Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 6 dalimi, ieÅ¡kovas privalėjo valstybei priklausiusį žemės sklypÄ valdyti, naudoti, disponuoti, siekiant didžiausios naudos visuomenei (efektyvumo principas) bei jį tausojant ir protingai, tikslingai, tinkamai tvarkant (racionalumo principas); valdyti, naudoti, disponuoti pagal nurodytas sÄ lygas, tikslinę paskirtį, nes, prieÅ¡ingu atveju, atsakovei, vykdančiai valstybinės žemės naudojimo kontrolę, kiltų pareiga nutraukti panaudos teisinius santykius prieÅ¡ terminÄ .

Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. birželio 18 d. įsakymu ieškovui 1993 m. liepos 12 d. Kauno m. valdybos potvarkiu suteikta žemės sklypu naudojimosi teisė buvo nutraukta būtent dėl to, kad ieškovas nevykdė minėtų įstatymuose įtvirtintų pareigų, t. y. ginčo žemės sklypo nenaudojo potvarkyje nustatytai paskirčiai (bendrabučių statybai).Teisėjų kolegija pastebi, kad Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas priimtas 2014 m. birželio 18 d., t. y. iki sprendimo priėmimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4607-151/2014 pagal R.

A. B. ir B. J. M. ieÅ¡kinį Nacionalinei žemės tarnybai dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2009 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 02-01-6619 dalies, kuria buvo pripažintas netekusiu galios Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymas Nr. 02-01-10955 nutraukti Vytauto Didžiojo universitetui suteiktÄ ginčo žemės sklypo panaudos teisę. Byloje ieÅ¡kovas dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kų reikalavimų. Sprendimas byloje priimtas 2014 m. birželio 23 d., įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 3 d.

Kauno apygardos teismui nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2318-324/2014 palikus jį nepakeistÄ . Sprendimas ir jame nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009; kt.). Minėtoje nutartyje Kauno apygardos teismas atmetė Vytauto Didžiojo Universiteto apeliacinio skundo motyvus dėl atsakovės panaikintu įsakymu pažeistos Vytauto Didžiojo Universiteto teritorijos neliečiamumo teisės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nepagrįstais ieÅ¡kovo argumentus dėl universiteto teritorijos neliečiamumo, rėmėsi Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais.

Konstuticinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad aukÅ¡tosios mokyklos laisvė priimti sprendimus, grindžiamus institucine autonomija, nereiÅ¡kia, kad Å¡ie sprendimai gali įtvirtinti institucinių interesų pirmumÄ atskirų asmenų teisių atžvilgiu, jeigu tuo sÄ lygotų Å¡ių asmenų diskriminacijÄ . Universitetui, kaip ir kiekvienai aukÅ¡tajai mokyklai, galioja įstatymai, reguliuojantys bendruosius visuomeninius santykius (1994 m. birželio 27 d. nutarimas Nr.2/94). Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek 2008 m. spalio 1 d.

įsakymu, tiek 2014 m. birželio 18 d. įsakymu žemės sklypo panauda buvo nutraukta dėl to, kad Vytauto Didžiojo Universitetas nevykdė Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 6 dalimi, Mokslo ir studijų įstatymo 79 straipsnio 1 ir 3 dalimis nustatytos pareigos panaudai perduotÄ Å¾emės sklypÄ valdyti, naudoti, disponuoti, siekiant didžiausios naudos visuomenei, protingai, tikslingai, tinkamai tvarkant pagal panaudos sutartyje nurodytas sÄ lygas, tikslinę paskirtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas iki Å¡iol nenaudojo žemės sklypo 1993 m. liepos 12 d. potvarkyje nurodytai paskirčiai, t. y. bendrabučių statybai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo Å«kinės veiklos autonomija, įskaitant teritorijos neliečiamumÄ , negali bÅ«ti priežastimi netaikyti Žemės statymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatytų teisinių padarinių dėl netinkamo žemės naudojimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki 2008 m. spalio 1 d. įsakymo priėmimo galiojusiame Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 17 d. nutarimu Nr.VIII-2077 patvirtintame ieÅ¡kovo Statuto 2 priedėlyje – SÄ raÅ¡e – ginčo žemės sklypas nebuvo įraÅ¡ytas, nors de facto, vadovaujantis 1993 m. liepos 12 d. potvarkiu, valstybę ir ieÅ¡kovÄ siejo žemės sklypo panaudos teisiniai santykiai.

Be to, 2014 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento raÅ¡te Nr. S-2014-861 nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. XI-859 „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypų suteikimo (priskyrimo) Vytauto Didžiojo Universitetui. Pažymėtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Seimo patvirtintame ieÅ¡kovo valdomų žemės sklypų sÄ raÅ¡e yra nuo 2009 m. birželio 2 d., t. y. po 2008 m. spalio 1 d.

įsakymo dėl panaudos santykių nutraukimo priėmimo, iki Å¡iol. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 1993 m. liepos 12 d. Kauno m. valdybos potvarkio pagrindu atsiradę žemės panaudos santykiai, panaikinus 2009 m. birželio 19 d. įsakymÄ â€žDėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008-10-01 įsakymo pripažinimo netekusiu galios (Kauno m.)“, pasibaigė priėmus 2008 m. spalio 1 d. įsakymÄ , todėl atmestini apelianto argumentai apie teisėtÄ Å¾emės valdymÄ ir su tuo susijusius Vytauto Didžiojo Universiteto veiksmus, nes vieÅ¡ojo administravimo subjekto atlikti vieÅ¡ojo administravimo veiksmai, virÅ¡ijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir individualių administracinių aktų priėmimas, virÅ¡ijant suteiktÄ kompetencijÄ , yra neteisėti.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra svarbus apelianto nurodomas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2014 m. liepos 11 d. raštas Nr. S—2014-5717, kuriame išreikštas siūlymas Kaimo reikalų komitetui nepritarti naikinti Vytauto Didžiojo Universiteto statuto 2 priedėlį.            Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ginčijamas įsakymas nepažeidė ieškovo teisių ir interesų, nes, pasak apelianto, 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nustatė, kad ieškinio tikslas ne tik panaikinti 2014 m. birželio 18 d.

įsakymÄ , bet ir atkurti panaudos santykius.             Kaip matyti iÅ¡ minėtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas įpareigojo atsakovę nesiimti jokių veiksmų ir (ar) procedÅ«rų, susijusių tik su valstybei priklausančia žemės sklypo 300/12523 dalimi, keitimu bei neatkurti nuosavybės teisių į Å¡iÄ sklypo dalį pretendentams, o jeigu tokie veiksmai ir (ar) procedÅ«ros pradėtos – įpareigojo atsakovę jas sustabdyti iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, priimdamas Å¡iÄ nutartį, pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4607-151/2014 teismo nustatytomis aplinkybėmis, kadangi teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, kÄ pažymėjo ir Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartyje narinėjant atsakovės atskirÄ jį skundÄ dėl 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties. Tačiau teismas minėtoje nutartyje pažymėjo ir tai, kad Kauno apygardos teismui palikus Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimÄ nepakeistu, suinteresuotas asmuo galėtų kelti klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir jų panaikinimo (CPK 148, 149 straipsniai).

Taigi iš to spręstina, jog Kauno apygardos teismas pripažino, kad sprendimo įsiteisėjimas reikštų, jog žemės sklypo panaudos teisiniai santykiai buvo nutraukti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas valstybei priklausančios žemės sklypo dalies atžvilgiu prarastų prasmę.          Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2008 m. spalio 1 d. įsakymas yra nenuginčytas ir galiojantis, iš esmės prieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnio nuostatai, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4607-151/2014 panaikinus 2009 m. birželio 19 d. įsakymo dalį, kuria buvo panaikinta 2008 m. spalio 1 d. įsakymo dalis dėl atsakovės ir ieÅ¡kovo žemės sklypo panaudos teisinių santykių nutraukimo, atkÅ«rė 2008 m. spalio 1 d. įsakymo teisinę galiÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia aplinkybė konstatuota tiek 2014 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-4607-151/2014, tiek 2014 m. gruodžio 3 d.

Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2318-324/2014, kuria sprendimas paliktas nepakeistas (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).           Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, įvertinus ir tai, kad net ir panaikinus 2014 m. birželio 18 d. įsakymÄ liktų galioti atsakovės 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. 8S-(14.8.3.)-364 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei R. A. B.” ir 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr.8S-(14.8.3.)-365 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei B.

J. M.”, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko J. V. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatvo, kad ginčo įsakymas ieÅ¡kovui teisinių pasekmių nesukėlė. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė ne tik dėl to, kad pripažino, jog panaudos santykiai nutraukti priėmus 2008 m. spalio 1 d. įsakymÄ , bet ir kitu pagrindu – bÅ«tent dėl to, kad ieÅ¡kovas neįrodė minėto 2014 m. birželio 18 d. ginčo įsakymo neteisėtumo.

Dėl to atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, neaiÅ¡ku dėl ko vertino įrodymus ir aiÅ¡kinosi aplinkybes, susijusias su ginčo sklypo naudojimu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino ieÅ¡kovo argumentų, jog atsakovė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, su ieÅ¡kovu nėra sudariusi valstybinės žemės panaudos sutarties. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas dėl Å¡io argumento nepasisakė, tačiau apraÅ¡omojoje dalyje nurodė atsakovės pozicijÄ Å¡iuo klausimu, su kuria nesutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo.

O bÅ«tent, kad valstybinės žemės patikėtinio funkcija Nacionalinei žemės tarnybai perėjo iÅ¡ likviduotų apskričių virÅ¡ininkų administracijų, kuri pastarosioms perėjo iÅ¡ savivaldybių, todėl Nacionalinė žemės tarnyba turėjo teisinį pagrindÄ priimti įsakymÄ dėl panaudos santykių nutraukimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. 248). Atkreiptinas dėmesys, kad tokia iÅ¡vada padaryta ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2014 m. spalio 24 d. nutarime atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones.

Apelianto teigimu, tretiesiems asmenims priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos, nepasisakyta dėl šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo trečiųjų asmenų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas – kiekvienam po 621,64 Eur. Teisėjų kolegija laiko nepagrįsta apelianto teiginį, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, turėjo atsižvelgti į jų procesinę padėtį.

Pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, į bylÄ Ä¯traukiami dėl to, kad bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi Å¡alies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ) ir procesines pareigas, iÅ¡skyrus teisę pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , padidinti arba sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus, atsisakyti ieÅ¡kinio, pripažinti ieÅ¡kinį arba sudaryti taikos sutartį.

Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. lR-85 (toliau Rekomendacijos), nurodoma, į kokius kriterijus turi atsižvelgti teismas, priteisdamas iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ . Atstovaujamojo procesinė padėtis, kaip kriterijus, į kurį turi atsižvelgti teismas, nėra nurodyta. R. A. B. ir P. W.

M., atstovaujami advokato Sauliaus Brazausko, teikė praÅ¡ymÄ dėl jų įtraukimo į bylÄ trečiaisiais asmenimis, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ymÄ dėl raÅ¡ytinio įrodymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų prijungimo, advokatas dalyvavo teismo posėdyje, kuris užtruko 1 val. 28 min., t. y. 1 val. (Rekomendacijų 9 punktas). Pagal tuo metu galiojusiÄ Rekomendacijų redakcijÄ pateiktos iÅ¡laidos po 755,16 Lt (218,71 Eur) nevirÅ¡ijo Rekomendacijų 8.2, 8.15, 8.18 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio.

Galiojant naujai Rekomendacijų redakcijai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), teikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį ieÅ¡kovo skundÄ (pagal Rekomendacijų 8.11 punktÄ maksimalus dydis 1,3, sumokėjo 402,93 Eur), pareiÅ¡kimÄ dėl reikalavimo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas patikslinimo, dalyvavo teismo posėdyje, kuris užtruko 1 val. 9 min., t. y. 1 val. (Rekomendacijų 9 punktas, 8.19 punktas – 0,1). Pažymėtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2015 metų I ketvirtį buvo 699,80 Eur, II ketvirtį – 713,90 Eur. Taigi, trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (net ir kartu sudėjus patirtas bylinėjimosi išlaidas).            Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., 1994-04-19 sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutatis mutandis, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Marini v.

Albania). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesines teisės normas, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundÄ , tenkintinas trečiųjų asmenų praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliaciniame procese.

Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ tretieji asmenys sumokėjo po 416,09 Eur. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos (1,3 x 735,10 = 955,63 Eur).

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apelianto Vytauto Didžiojo universiteto, į. k.111950396, po 416,09 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme tretiesiems asmenims R. A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir P. W. M., a. k. (duomenys neskelbtini). Teisėjai                                                                                               Evaldas Burzdikas                                                                                                           Nijolia Indreikienė                                                                                                            Virginija Lozoraitytė