dda25e79-70b7-4d07-a4b4-cdceca7a1486 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1372-104/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-22623-2009-2Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 60;121.21 (S)                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                            2013 m. rugsėjo 10 d.                                                                           Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir JÅ«ratės Varanauskaitės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-710-866/2012 pagal pareiÅ¡kėjo M.

B. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės (įgijimo) fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys - I. N., Lietuvos dailininkų sÄ junga, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Apsaugos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė), ir n u s t a t ė: patikslintu pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėjas prašė nustatyti faktÄ , kad M. B., įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teises į negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ garaÅ¾Ä (boksÄ ), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 19, 20 kv.m., arba nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad I.

N., statybos bÅ«du įsigijo ir nuosavybės teise valdė negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ garaÅ¾Ä (boksÄ ), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 19, 20 kv.m., kurį 1982 m. rugsėjo 30 d. namine sutartimi įgijo M. B.. Nurodė, kad yra sÄ Å¾iningai įgijęs negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ garaÅ¾Ä (boksÄ ), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 19, 20 kv.m., ir sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdo nuo 1982 m. rugsėjo 30 d. Garažo kadastro duomenys nustatyti 1992 m. gegužės 22 d., tačiau dalyje „nuosavybė“ jokių įrašų nėra.

Garažų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininko 2012 m. sausio 28 d. pažyma patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas valdo ir naudojasi garažu. PareiÅ¡kėjas garaÅ¾Ä , atlygintinai už 3800 rublių, įsigijo ir jo faktinį valdymÄ perėmė iÅ¡ I. N., pagal 1982 m. rugsėjo 30 d. naminę sutartį. PareiÅ¡kėjo nuomone, pagal sutarties sudarymo metu galiojusias teisės normas, atsižvelgiant į tai, kad buvo įgyjamos negyvenamosios patalpos, notariÅ¡kai sutarties tvirtinti nereikėjo.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad sutartis buvo sudaryta po to, kai buvo gautas LTSR Dailės fondo sutikimas, įformintas 1982 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. 1-18-1236. Kartu su sutartimi pareiÅ¡kėjui buvo perduotas garažo techninis pasas, kuris buvo parengtas 1974 m., garažo techniniame pase savininke nurodyta I. N.. Be to, pareiÅ¡kėjas pažymi, kad garažo techninis pasas parengtas LTSR KŪM Vilniaus tarpmiestinio inventorizacinio biuro, kas patvirtina garažo statybos teisėtumÄ . Po 1974 m. garažo techninės inventorizacijos I.

N. 1975 m. sausio 20 d. pateikė paraiÅ¡kÄ dėl elektros apÅ¡vietimui įvedimo sÄ lygų garaže iÅ¡davimo, kurioje buvo įvardinta kaip garažo savininkė. Aplinkybė, kad I. N. buvo garažo savininkė iki jį perleido pareiÅ¡kėjui, patvirtina ir LTSR Lenino rajono DŽDT vykdomojo komiteto finansų skyriaus 1967 m. kovo 7 d. raÅ¡tas, kuriuo ji atleidžiama nuo trobesių mokesčio.Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ prašė jo netenkinti.

Nurodė, jog kelia abejonių naminė nekilnojamojo daikto pardavimo sutartis, ji buvo įforminta netinkamai, nes reikėjo, kad tokį susitarimÄ patvirtintų notaras. Todėl, pareiÅ¡kėjas pardavimo fakto, ir aplinkybių, kad I. N. buvo statytoja, neįrodė. Pats pareiÅ¡kėjas nebuvo pakankamai rÅ«pestingas, kad tinkamai įformintų įsigytÄ nekilnojamojo turto nuosavybę. Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, nedalyvaujant jų atstovui.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Dailininkų sÄ jungos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ nepateikė, atsiliepime į pirminį pareiÅ¡kimÄ nurodyta, jog su pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu sutinka, praÅ¡o bylÄ nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui. Suinteresuotas asmuo I. N. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.      Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 19 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino ir nustatė, kad M.

B. įgijo nuosavybės teises pagal įgyjamÄ jÄ senatį, į negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ garaÅ¾Ä (boksÄ ), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 19, 20 kv.m. Ä®vertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad garažo techninė inventorizacija buvo atlikta po 1970 metų, suformuota inventorinė byla, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad garažo statyba yra neteisėta. Atliekant pasatų techninę inventorizacijÄ buvo atitinkamai identifikuojami pastatai, patikrinamas jų statybos teisėtumas, bei identifikuojami jų savininkai.

Todėl teismo sprendė, kad suinteresuoto asmens I. N. kaip savininko nurodymas techninės inventorizacijos byloje, reiÅ¡kia, kad garaÅ¾Ä ji valdė asmeninės nuosavybės teise. Pažymėjo, kad naminės sutarties sudarymo metu galiojusi 1964 m. CK 255 straipsnio redakcija nereikalavo, kad negyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartis bÅ«tų patvirtinta notariÅ¡kai, tačiau pareiÅ¡kėjui neįregistravus jos turto registro įstaigoje, nuosavybės teisė jam neperėjo. Tačiau atsižvelgiant į sudarytÄ naminę sutartį, kitas byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas neabejotinai yra garažo savininkas.

Taip pat nurodė, kad nėra jokio pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas garaÅ¾Ä pradėjo valdyti nesÄ Å¾iningai.Teismas nurodė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du;2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sÄ lygos:

a) daikto valdymas yra prasidėjęs sÄ Å¾iningai;

b) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu;

c) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai;

d) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ ;

e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ .Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas nuosavybės teisės į garaÅ¾Ä neįgijo, tačiau atsižvelgiant į sudarytÄ naminę sutartį, kitas byloje nustatytas aplinkybes, jis neabejotinai yra garažo savininkas. Atitinkamai, atsižvelgiant į byloje konstatuotas aplinkybes, nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas garaÅ¾Ä pradėjo valdyti nesÄ Å¾iningai. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad garažas nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens vardu.

Be to, bylos raÅ¡ytiniai įrodymai, o bÅ«tent Antakalnio seniÅ«nijos raÅ¡tas, Garažų bendrijos pažymos (t. I, b. l. 57, t. II, b. l. 3, 57) liudija, kad pareiÅ¡kėjas visÄ laikotarpį daiktÄ valdė teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas buvo valdomas kaip savas ir pareiÅ¡kėjui nebuvo jokių prielaidų manyti, jog kiti asmenys turi daugiau teisių į garaÅ¾Ä nei jis. Byloje taip pat nustatyta, kad garažas nepertraukiamai buvo valdomas beveik 30 metų. CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, jog nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo vieÅ¡ame registre momento, netaikomas tais atvejais, kai nustatoma, jog asmuo iki 2003 m. liepos 1 d. jau buvo valdęs jo pageidaujamus įgyti nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi statinius daugiau kaip deÅ¡imt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo AB ,,Pakruojo arka“ pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-535/2008.).

Kadangi pareiÅ¡kėjas garaÅ¾Ä pradėjo valdyti nuo 1982 m. rugsėjo 30 d. naminės sutarties pagrindu, tai 10 metų įgyjamosios senaties terminas suėjo 1992 m. rugsėjo 30 d.Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-710-866/2012 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas grindžiamas įrodinėjimu tų aplinkybių, kurios reikÅ¡mingos nustatant nuosavybės teisės įgijimo faktÄ (kitokiu nei įgijamosios senaties bÅ«du).

PaaiÅ¡kina, kad Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti įrodinėjamos CK 4.58-4.71 str. numatytos aplinkybės, patvirtinančios valdymo teisėtumÄ , sÄ Å¾iningumÄ , atvirumÄ ir nepertraukiamumÄ . Anot apelianto, pareiÅ¡kėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kad bÅ«tų galima konstatuoti Å¡ias aplinkybes bei nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ . Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas valdė garaÅ¾Ä kaip nuosavÄ , nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas.

Taip pat apeliantas kritiÅ¡kai vertina pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad I. N. garaÅ¾Ä valdė asmeninės nuosavybės teise, nes ji kaip savininkė buvo nurodyta techninės inventorizacijos byloje. Pažymi, kad inventorizacijos paskirtis – nekilnojamojo daikto dydžio, vertės, fizinės bÅ«klės, pakitimų bei kitų rodiklių fiksavimas, todėl negali bÅ«ti laikomas dokumentu, įrodančiu nuosavybės teisę. Taip pat negalima patvirtinti fakto, jog I. N. buvo garažų statytoja, kadangi nėra jokių įrodymų, grindžiančių jos prisidėjimÄ prie statybų.

Pagal 1955 m. lapkričio 23 d. Sutartį, projektavimo darbų užsakovas buvo TSRS Meno fondo Vilniaus skyrius. Nėra žinoma apie jokius susitarimus su Dailininkų sajunga dėl garažų statybos. Taip pat pažymi, kad byloje nesant duomenų, jog garažas buvo registruotas ūkinėse knygose, negalima daryti išbados, kad jis pastatytas teisėtai. Pateiktas aiškinamasis raštas projektinei užduočiai, kuriame numatyta, jog yra planuojama pastatyti 10 garažų boksų, iš kurių 6 skirti lengviesiems automobiliams, 4 sunkvežimiams, tačiau nėra jokių duomenų apie likusius garažus, į kuriuos savo turtines teises yra pareiškęs pareiškėjas.

PareiÅ¡kėjas M. B. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas įrodė, kad užvaldė ginčo garaÅ¾Ä teisėtai, sÄ Å¾iningai, valdė jÅ¡ nuo 1982-09-30 ir iki Å¡iol jį valdo atvirai bei nepertraukiamai. Pažymėjo, kad garaÅ¾Ä atlygintinai už 3 800 rublių įsigijo ir jo faktinį valdymÄ perėmė iÅ¡ I. N. ir tai buvo įforminta 1982-09-30 namine sutartimi, kuri yra galiojanti ir teisėta.

Kito garažo savininko ar valdytojo nei I. N., o po jos M. B., nėra, o apeliantas to nepaneigė. 1982-09-30 naminė sutartis yra paprastos rašytinės formos ir sudaryta ne dėl gyvenamojo namo ar jo dalies, todėl notarinio tvirtinimo šiai sutarčiai nereikia. Toks reikalavimas buvo numatytas sutarties sudarymo metu galiojusios 1964 m. CK 44 ir 255 straipsniai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad minėta sutartis buvo sudaryta po to, kai buvo gautas LTSR Dailės fondo sutikimas, įformintas 1982-09-20 pažyma Nr. 1-18-1236, kuriuo LTSR Dailės fondas sutiko, kad dailininkė I.

N. parduotų garaÅ¾Ä M. B., esantį LTSR Dailės fondo teritorijoje. Ginčo garažas kartu su kitais garažais, nors ir neiÅ¡liko statybos dokumentų, pastatytas 1958 m. Tais pačiais metai I. N. įgijo šį garaÅ¾Ä ir valdė iki kol nperdavė pareiÅ¡kėjui. Anot pareiÅ¡kėjo, joks kitas asmuo iki Å¡iol nėra pareiÅ¡kęs pretenzijų į ginčo garaÅ¾Ä . FaktÄ , kad susitarimas dėl garažo statybos buvo ir jis buvo įvykdytas patviritna aplinkybės, kad ginčo garažas buvo pastatytas ir perduotas I.

N. asmeninėn nuosavybėn, pavyzdžiui, jos kaip garažo savininkės vardu 1974 m. Buvo sudarytas ir perduotas garažo techninis pasas. Kad Å¡iuo metu garažo naudotojas yra pareiÅ¡kėjas, o iki jo garažu kaip savininkė naudojosi I. N.. Tai taip pat patvirtina minėtų asmenų mokėjimai už garaÅ¾Ä , pažymos apie garažo faktinį naudojimÄ . Tokio aplinkybės, anot pareiÅ¡kėjo, patvirtina jį įgijus garaÅ¾Ä Ä¯gijamosios senaties pagrindu.Apeliacinis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nėra. Bylos medžiagos pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl to, kad ginčo garaÅ¾Ä I. N. valdė asmeninės nuosavybės teise ir kad pareiÅ¡kėjas garaÅ¾Ä pradėjo valdyti nuo 1982 m. rugsėjo 30 d. naminės sutarties pagrindu, visÄ laikotarpį beveik 30 metų garažas nepertraukiamai buvo valdomas teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai, daiktas buvo valdomas kaip savas ir pareiÅ¡kėjui nebuvo jokių prielaidų manyti, jog kiti asmenys turi daugiau teisių į garaÅ¾Ä nei jis ir kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktui konstatuoti yra įstatymo nustatytų sÄ lygų visuma, atitinka bylos faktines aplinkybes.

Kadangi pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadÄ tinkamai motyvavo bei savo iÅ¡vadai pagrįsti iÅ¡vardijo byloje esančius įrodymus, tai teisėjų kolegija neturi pagrindo teismo motyvų kartoti. Apeliantės teiginiai, yra deklaratyvaus pobudžio ir nepanaikino argumentuotų teismo iÅ¡vadų. Atmetamas apeliantės teiginiai, kad negalima daryti iÅ¡vados, kad ginčo garažas pastatytas teisėtai ir kad byloje nėra duomenų, jog I. N. garaÅ¾Ä valdė asmeninės nuosavybės teise, nes byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visuma (1954 m. liepos 21 d.

Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 245/2, kuriuo buvo iÅ¡skirtas žemės sklypas TSRS Dailininkų sÄ jungos Lietuvos skyriui gyvenamojo namo statybai (1t., b. l. 10-13), TSRS dailės fondo Lietuvos skyriaus 1954 m. liepos 24 d. raÅ¡tas Nr. 1341 (1t., b. l. 24), Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1954 m. lapkričio 20 d. potvarkis Nr. 2147-p (1t., b. l. 25), 1955 m. lapkričio 24 d. sutarties Nr. 2246 (1t., b. l. 26-27), LTSR Dailininkų sÄ jungos valdomo sklypo architektÅ«rinės-planinės užduotis (1t., b. l. 28-29), rodo, kad kartu su gyvenamuoju namu nuspręsta statyti garažus Å¡alia statomo namo (duomenys neskelbtini)gatvėje.

LTSR tarybinių dailininkų sÄ jungos valdybos 1957 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu dailininkams paskirstyti butai ir dirbtuvės, nurodant, kad dirbtuvės Nr. IX skiriamos dailininkei I. N. (t. I, b. l. 30-32). IÅ¡ Dailės fondo 1958 m. gruodžio 10 d. raÅ¡to (1t., b. l.33) darytina iÅ¡vada, kad 1958 m. garažai jau buvo pastatyti, kadangi buvo kalbama apie prie pastatytų garažų jungimÄ prie kitų statomų garažų. 1958 m. garažo statybos metai nurodyti ir techniniame pase. Vilniaus miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1966 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 626 Dėl piliečių, turinčių asmeninės nuosavybės teise garažus, atleidimo nuo statinių mokesčio (1t., b. l. 37-38), nuspręsta nuo 1967 m. sausio 1 d. atleisti nuo statinių mokesčio piliečius, turinčius asmeninės nuosavybės teise garažus komunalinių ir žinybinių valdų teritorijose, kuriuose nebuvo iÅ¡skirti žemės sklypai statybai.

Apie šį sprendimÄ I. N. praneÅ¡ta Vilniaus m. Lenino rajono vykdomojo komiteto finansų skyriaus 1967 m. kovo 4 d. raÅ¡tu (1t., b. l. 39), kuriame nurodoma, kad I. N. priklausomas garažas nuo sausio 1d. neturi bÅ«ti apmokestintas trobesių mokesčiu. Byloje yra duomenys apie tai, kad I. N. valdydama jai priklausantį turtÄ mokėjo turto privalomojo draudimo mokesčius, prisijungė prie elektros tinklo (1t., b. l. 40-46), garažo techniniame pase (1t., b. l. 63-67), ji įvardijama kaip savininkė. Tiek LTSR tarybinių dalininkų sÄ jungos valdybos 1957 m. sausio 14 d. posėdžio protokolas, tiek pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateikta vieÅ¡ai prieinama informacija (t. 2, b. l. 29-30), tiek Å¡ioje byloje suinteresuoto asmens Lietuvos dailininkų sÄ jungos atsiliepime iÅ¡dėstyta pozicija, leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad I.

N. buvo Dailininkų sÄ jungos narė. Aplinkybę, kad I. N. garaÅ¾Ä valdė nuosavybės teise patvirtina daugiabučio gyvenamojo namo, prie kurio ir buvo pastatyti aukščiau nurodyti garažai, techninės inventorizacijos byla (t. 2, b. l. 70-78). Atliekant inventorinį patikrinimÄ 1974 m. (t. 2, b. l. 75), vieno iÅ¡ garažų savininke nurodyta I. N., Namų valdos pasatų ir įrengimų apraÅ¡yme (t. 2, b. l. 77), ji taip pat nurodoma, kaip garažo savininkė. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai (t. 2, b. l. 92-102) patvirtina, kad I.

N. asmeninės nuosavybės teise valdė ir kitas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Taigi aukščiau nurodytų įrodymų visuma, leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad I. N. garaÅ¾Ä esantį (duomenys neskelbtini), valdė asmeninės nuosavybės teise.          Taip pat atmetamas apeliantės teiginiai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kad bÅ«tų galima konstatuoti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ ir kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas valdė garaÅ¾Ä kaip nuosavÄ , nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas, yra deklaratyvaus pobudžio ir nepanaikino argumentuotų teismo iÅ¡vadų.

Byloje esanti 1982 m. rugsėjo 30 d. naminė sutartis (t. I, b. l. 62), patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas garaÅ¾Ä , atlygintinai už 3800 rublių, įsigijo iÅ¡ I. N.. Lietuvos TSR Dailės fondas 1982 m. rugsėjo 20 d. pažymoje nurodyta, jog neprieÅ¡tarauja, kad dailininkė I. N. parduotų garaÅ¾Ä , esantį LTSR Dailės fondo teritorijoje (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjui B. M., Mykolo, gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l.61). Suinteresuotas asmuo I. N. 2010 m. rugsėjo 27 d. raÅ¡tu papildomai patvirtino, kad pardavė garaÅ¾Ä pareiÅ¡kėjui (t. 1, b. l. 132).

        Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas garaÅ¾Ä pradėjo valdyti sÄ Å¾iningai, neabejotinai yra garažo savininkas. Antakalnio seniÅ«nijos raÅ¡tas, Garažų bendrijos pažymos (t. I, b. l. 57, t. II, b. l. 3, 57) liudija, kad pareiÅ¡kėjas visÄ laikotarpį daiktÄ valdė teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas buvo valdomas kaip savas ir pareiÅ¡kėjui nebuvo jokių prielaidų manyti, jog kiti asmenys turi daugiau teisių į garaÅ¾Ä nei jis. kad garažas nepertraukiamai buvo valdomas beveik 30 metų.Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad garažas nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens vardu.

CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, jog nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo vieÅ¡ame registre momento, netaikomas tais atvejais, kai nustatoma, jog asmuo iki 2003 m. liepos 1 d. jau buvo valdęs jo pageidaujamus įgyti nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi statinius daugiau kaip deÅ¡imt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo AB ,,Pakruojo arka“ pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-535/2008.).

Kadangi pareiÅ¡kėjas garaÅ¾Ä pradėjo valdyti nuo 1982 m. rugsėjo 30 d. naminės sutarties pagrindu, tai 10 metų įgyjamosios senaties terminas suėjo dar 1992 m. rugsėjo 30 d.        Dėl iÅ¡dėstyto, apeliantės teiginys, kad teismas sprendimÄ rėmė prielaidomis, o ne nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikomas visiÅ¡kai nepagrįstu.        Apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis priimta byloje, kurios faktines aplinkybės skiriasi, todėl  negali bÅ«ti taikoma Å¡ioje byloje.

       Taigi, apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.)       Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija                                                            n u t a r i a:

       Vilniaus miesto 1apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                     Kolegijos teisėjai                                                               Natalja Cikoto                                                                                                                                                                                 Antanas Rudzinskas                                                                                                                                                                                 JÅ«ratė Varanauskaitė            Â