dd9f1e97-c8b6-4df0-8771-e48ed10f7e3c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-304-918/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21228-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1, 3.2.3.8 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui V. P., atsakovei R. M., atsakovės atstovui advokato padėjėjui Beniui Brazaičiui, trečiojo asmens MB „ES domus“ atstovui G. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos bÅ«du (naudojant ZOOM platformÄ ) iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei R. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys MB „ES domus“, GIGABLD OU. Teismas n u s t a t ė:

1. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės R. M. 1 130,00 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

2. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose (ieÅ¡kinyje, patikslintame ieÅ¡kinyje, dublike) nurodė, kad 2016 m. liepos 13 d. vandeniu buvo aplietos patalpos (duomenys neskelbtini). Patalpos buvo aplietos iÅ¡ aukščiau esančio buto (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas Verslo civilinės atsakomybės draudimu pas ieÅ¡kovę, draudėjas 1Home Group AS. IeÅ¡kovė, kompensuodama dėl 2016 m. liepos 13 d. apliejimo nukentėjusiems padarytus nuostolius, Verso civilinės atsakomybės draudimo pagrindu iÅ¡mokėjo 1 130,00 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kuri buvo apskaičiuota pagal ieÅ¡kovės sudarytÄ lokalinę sÄ matÄ pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintÄ â€žSistela“ programa sÄ matoms sudaryti.

Taikant regresinį reikalavimÄ nusidėvėjimas medžiagoms nebuvo skaičiuotas, kadangi remontas bute buvo atliktas 2016 m. birželio mėnesį, t. y. mėnesį iki įvykio. Pagal turimÄ bylos administravimo medžiagÄ , bute (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo atliekami remonto darbai. Patalpų savininkas 1Home Group AS remonto darbams atlikti nusamdė rangovÄ GIGABLD OU (buvęs pavadinimas Loov Ehitus OU), kuris perleido remonto darbus atlikti subrangovei R. M., kurios darbuotojai faktiÅ¡kai atlikto remonto darbus (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 13 d. buto (duomenys neskelbtini), savininko atstovas, atvykęs į remontuojamas patalpas pastebėjo, jog butas yra apgadintas tyčiniais veiksmais.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-63667-16 nustatyta, jog įvykio metu bute (duomenys neskelbtini), remonto darbus atliko atsakovės R. M. pasamdyti darbuotojai, kurie piktybiÅ¡kai suniokojo naujai suremontuotÄ butÄ . IeÅ¡kovė pažymi, jog dėl minėto įvykusio buto sugadinimo buvo aplietos žemiau esančios patalpos. Rangovas GIGABLD OU (buvęs pavadinimas Loov Ehitus OU) pats darbų neatliko, o 2016 m. kovo 7 d. sudarė buto (duomenys neskelbtini), remonto darbų sutartį su atsakove R.

M., minėto buto raktai buvo perduoti atsakovei, kuri rangos darbų atlikimo metu, įskaitant 2016 m. liepos mėnesį, kai buvo padaryta žala, faktiÅ¡kai valdė šį butÄ (vykdė rangos darbus, buvo atsakinga už jai patikėtÄ turtÄ ). Iki žalos padarymo atsakovė nebuvo pridavusi darbų, ir nebuvo pasiraÅ¡ytas darbų priėmimo aktas, buto savininkui nebuvo grÄ Å¾inti buto raktai, t. y. Å¡is objektas buvo rangovės R. M. ir jos kontrahentų žinioje. Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-63667-16 pateikti duomenys, jog remonto darbus atliko N. J., P. Ž.s, A.

M., su kuriasi buvo sudaryta žodinė darbų atlikimo sutartis, kitus remonto darbus atliko atsakovės įmonės darbuotojai; rangos darbus vykdę asmenys buto raktus palikdavo po durų kilimėliu; atsakovės darbų vykdytojas R. M. nemokėjo atlyginimo darbus atlikusiems asmenims, bei dėl to buvo grasinama sugadinti patalpas; bute (duomenys neskelbtini) dažnai buvo girtaujama ir triukÅ¡maujama. Rangovas neperdavė raktų konkrečiam asmeniui, o raktai buvo paliekami po durų kilimėliu, tokiu bÅ«du buvo sudarytos sÄ lygos nekontroliuojamai patekti į patalpas ir nėra galimybės nustatyti, kuris asmuo buvo patalpose žalos padarymo metu, nes nėra įrodymų, kas paskutinis iki žalos padarymo turėjo raktus.

Atsakovės ir GIGABLD OU (buvęs pavadinimas Loov Ehitus OU) 2016 m. kovo 7 d. sudarytoje remonto darbų atlikimo sutartyje numatyta, kad R. M. atsakinga už jos subrangovų veiksmus, t. y. ji turėjo teisę pavesti atlikti darbus tretiesiems asmenims, bet už Å¡ių asmenų kontrolę, jų veiksmų, darbų kokybę liko atsakinga R. M., Å¡ios rizikos ji negali perkelti darbų užsakovui ar pirmajam rangovui. R. M. pasirinkusi nemokų ir nepatikimÄ darbų vykdytojÄ prisiėmė su tuo susijusiÄ rizikÄ .

Jei ieškovė arba 1Home Group AS turėtų reikalavimo teisę tik į GIGABLD OU, rangovė R. M. ir kiti subrangovai išvengtų atsakomybės, nes GIGABLD OU šiuo metu veiklos nevykdo, į siunčiamus laiškus neatsako. Ieškovė apie sugadintas ir vandeniu aplietas patalpas sužinojo 2016 m. liepos 13 d., ieškinys teismui pateiktas 2019 m. liepos 15 d. (pirmadienį), ieškinio senatis nėra suėjusi. Ieškinys teikiamas ne dėl draudėjo turto sugadinimo, o dėl trečiajam asmeniui – buto (duomenys neskelbtini) – savininkui sumokėtos žalos atlyginimo išreikalavimo iš atsakingo asmens.

IeÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ 1Home Group AS civilinės atsakomybės sutarties pagrindu, ieÅ¡kovė perėmė draudėjo prievolę atlyginti nuostolius. Dėl draudėjo turto sugadinimo 3 metų senaties terminas prasidėjo 2016 m. liepos 13 d., o dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos draudėjas ir ieÅ¡kovė 2016 m. liepos 13 d. neturėjo reikalavimo teisės. Po to, kai trečiajam asmeniui buvo atlyginta žala, žalÄ atlyginęs asmuo įgijo teisę regreso tvarka iÅ¡reikalauti iÅ¡mokėtas sumas iÅ¡ atsakingo asmens bei senaties terminas prasidėjo tada, kai buvo įvykdyta pagrindinė prievolė, t. y. 2016 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini), buto savininkei V.

R. nuostolius turėjo atlyginti (duomenys neskelbtini), buto savininkas, kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudusi ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovės pateikta paslaugų teikimo sutartis, pasiraÅ¡yta su MB „ES domus“, yra apsimestinis sandoris. Tik inicijavus teisminę bylÄ , atsakovė nurodė apie subrangos sutartį su MB „ES Domus“, tačiau iki bylos iÅ¡kėlimo atsakovė tvirtino, kad ji kaip subrangovė atliko remonto darbus. Be to, ieÅ¡kovei kelia abejonių subrangos sutartyje nurodyta data ir tai, kad atsakovė 2016 m. nusprendė subrangos darbus pavesti atlikti MB „ES Domus“, kurioje nedirbo nei vienas darbuotojas ir kuri VÄ® Registrų centre kelis metus neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų.

MB „ES Domus“ vardu subrangos sutartį pasirašė G. M. Atsakovės ir GIGABLD OU 2016 m. kovo 7 d. subrangos sutartyje atsakovės atstovu nurodytas G. M., o atsakovės kontaktinis adresas (duomenys neskelbtini). Tokį patį kontaktinį adresÄ nurodo ir MB „ES Domus“, o tai, pasak ieÅ¡kovės, reiÅ¡kia, kad du skirtingi subjektai faktiÅ¡kai veikia bendrai, turi tuos pačius kontaktinius duomenis, ir atsakovei adresuotus laiÅ¡kus gauna MB „ES Domus“, ir atvirkščiai, MB „ES Domus“ adresuotus laiÅ¡kus gauna atsakovė.

Abejonių kelia ir tai, kad subrangovas su fiziniais asmenimis sudarė ne raÅ¡ytines, o žodines rangos sutartis, bet atsakovė ir G. M. pasirašė raÅ¡ytinę sutartį. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovės pateikta subrangos sutartis su MB „ES Domus“ sudaryta tuo tikslu, kad atsakovė iÅ¡vengtų prievolių kreditoriams. MB „ES Domus“ yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė, kuri neteikia deklaracijų apie gaunamas pajamas, ir, tikėtina, kad neturi jokio turto. Sprendžiant dėl priežastinio ryÅ¡io su padaryta žala klausimus, svarbios aplinkybės, jog darbus atlikęs asmuo davė parodymus, kad (duomenys neskelbtini), buto raktus palikdavo po durų kilimėliu, t. y. tokiu bÅ«du buvo sudarytos sÄ lygos nekontroliuojamai patekti į patalpas, bei, kadangi subrangovas neperdavė buto raktų konkrečiam asmeniui, policija negalėjo nustatyti, kuris asmuo buvo patalpose žalos padarymo metu.

3. Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas V. P. ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, paaiÅ¡kino procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai pažymėjo, kad teisinį santykį kvalifikuoti ir parinkti taikytinÄ teisės normÄ turi teismas, netinkamas teisės normos nurodymas procesiniuose negali bÅ«ti pagrindu ieÅ¡kinį atmesti.

4. Atsakovė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieÅ¡kinį, atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį, triplike) su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad nors ieÅ¡kinys nėra datuotas, tačiau iÅ¡ ant ieÅ¡kinio esančio įraÅ¡o galima matyti, kad ieÅ¡kinys ieÅ¡kovės atstovo buvo pasiraÅ¡ytas ir teismui pateiktas 2019 m. liepos 15 d., t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams po patalpos (duomenys neskelbtini), užliejimo, t. y., praėjus ir daugiau nei trejiems metams nuo žalos padarymo momento. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovė žalÄ patyrė 2016 m. liepos 13 d.

įvykusio patalpų (duomenys neskelbtini), užpylimo, tačiau ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2019 m. liepos 15 d. IeÅ¡kovė praleido trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos priteisimo, todėl atsakovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Patalpų (duomenys neskelbtini), savininkas yra 1Home Group AS, todėl vadovaujantis CK 6.266 str. 1 d., jeigu bÅ«tų nustatytas, kad patalpų (duomenys neskelbtini), užliejimas įvyko tikrai iÅ¡ patalpų (duomenys neskelbtini), bÅ«tent patalpų savininkas 1Home Group AS galėtų bÅ«ti atsakovu Å¡ioje byloje ir tik jis galėtų bÅ«ti traukiamas civilinėn atsakomybėn. Atsakovė nėra patalpų (duomenys neskelbtini) savininkė ar valdytoja, todėl už Å¡ių patalpų padarytÄ Å¾alÄ svetimam turtui negali bÅ«ti atsakinga.

Be to, atsakovė faktiškai rangos darbų patalpose (duomenys neskelbtini), nevykdė, kadangi po to, kai sudarė rangos sutartį su patalpų savininko 1Home Group AS pasamdytu rangovu GIGABLD OU (buvęs pavadinimas Loov Ehitus OU), atsakovė dėl rangos darbų vykdymo patalpose (duomenys neskelbtini), sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 16/03-24 su MB „ES Domus“, kurios darbuotojai faktiškai ir vykdė rangos darbus patalpose (duomenys neskelbtini). Atsakovės manymu, ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovė turėjo reikšti ne atsakovei, o MB „ES Domus“.

IeÅ¡kinyje konkrečiai neįvardinta, kokius neteisėtus veiksmus atsakovė atliko ir koks priežastinis ryÅ¡ys egzistuoja tarp jos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovės manymu, ieÅ¡kinys yra deklaratyvaus pobÅ«džio, civilinės atsakomybės sÄ lygos neįrodytos. IeÅ¡kovės į bylÄ pateikta sÄ mata nepagrindžia, kad patalpos (duomenys neskelbtini), buvo aplietos iÅ¡ patalpų (duomenys neskelbtini), dėl kokių priežasčių užliejimas įvyko ir kas buvo užliejimo Å¡altinis bei priežastis, koks asmuo atsakingas už užliejimÄ .

Atsakovės manymu, ieÅ¡kovės teiginiai dėl atsakovės ir MB „ES Domus“ sudarytos sutarties, t. y. neva sutarti yra sudaryta tik dėl akių, neįrodyti. Tai, kad sutartis buvo sudaryta bÅ«tent 2016 m. kovo 24 d., patvirtina ir pačios ieÅ¡kovės į bylÄ pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje matyti, kad G. M., veikiantis MB „ES Domus“ vardu, kaip atsakovės subrangovas vykdė rangos darbus 1Home Group AS priklausančiame bute. IeÅ¡kovės keliamos abejonės dėl atsakovės ir MB „ES Domus“ sudarytos subrangos sutarties vykdymo Å¡ioje byloje yra nepagrįstos ir nesudarančios jokio pagrindo spręsti, kad tarp atsakovės ir MB „ES Domus“ sudaryta subrangos sutartis realiai nebuvo vykdoma.

Ä® bylÄ pateikta atsakovės ir MB „ES Domus“ sudaryta subrangos sutartis nėra ginčijama ir teismo sprendimu nėra pripažinta negaliojančia, todėl ji laikytina pagrįstu ir patikimu raÅ¡ytiniu įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovė rangos darbus subrangos sutarties pagrindu buvo pavedusi atlikti MB „ES Domus“. Atsakovė pažymi, kad jokių pareigų nepažeidė, nes atsakovės ir 1Home Group AS jokie sutartiniai santykiai nesiejo, todėl ieÅ¡kovė negalėjo įgyti ir neįgijo jokios teisės į atsakovę dėl žalos atlyginimo, kadangi teisės reikÅ¡ti pretenzijų atsakovei neturėjo 1Home Group AS.

Be to, 1Home Group AS rangos sutartį buvo sudaręs su GIGABLD OU (buvęs pavadinimas Loov Ehitus OU), todėl ieÅ¡kovei manant, kad žalÄ patyrė dėl rangovo neteisėtų veiksmų, pažeidžiant rangos sutarties ar civilinio kodekso ir Statybos įstatymo nuostatas, dėl tokių galimų pažeidimų pretenzijos iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės gali bÅ«ti reiÅ¡kiamos tik GIGABLD OU (buvęs pavadinimas Loov Ehitus OU). Atsakovė nėra atsakinga už žalÄ , nes atsakovė buto raktus buvo perdavusi MB „ES Domus“.

Atsakovės manymu, ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktos nuotraukos nepatvirtina ir neįrodo aplinkybių, kad atsakovė bÅ«tų užliejusi žemiau esantį butÄ , apskritai, iÅ¡ pateiktų nuotraukų negalima suprasti, koks kiekis vandens ir dėl kokių priežasčių atsirado 1Home Group AS priklausančiame bute. IÅ¡ byloje esančių nuotraukų, o taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad žala 1Home Group AS priklausančiam butui, o galimai ir žemiau esančiam butui, buvo padaryta dėl nenustatytų asmenų nusikalstamų veiksmų už kurių padarymÄ atsakovė nėra atsakinga.

Ieškovė šiuo metu reikšti netiesioginio ieškinio atsakovei GIGABLD OU (buvęs pavadinimas Loov Ehitus OU) vardu neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į GIGABLD OU (buvęs pavadinimas Loov Ehitus OU).

5. Teismo posėdyje atsakovė R. M. ir jos atstovas advokato padėjėjas Benius Brazaitis su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti ir atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ argumentacijÄ , paaiÅ¡kino nurodytas aplinkybes. Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdyje akcentavo, kad remonto darbus bute organizavo ne atsakovė, o MB „ES domus“ ir jos vadovas G. M. G. M. yra atsakovės sutuoktinis. Ä®prasta praktika, kad atsakovė darbams atlikti pasitelkia MB „ES domus“. Pagal 2016 m. kovo 24 d. paslaugų teikimo sutartį atsiskaitymas neįvyko, nes remonto darbai nebuvo baigti, taip pat generalinis rangovas nemokėjo ir atsakovei.

6. Trečiasis asmuo MB „ES Domus“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

7. Teismo posėdžio metu MB „ES Domus“ atstovas G. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2016 metų MB „ES Domus“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma , už tai atsakinga buhalterė. IÅ¡ įmonės sÄ skaitos buvo vykdomi atsiskaitymai už medžiagas, komandiruotes. MB „ES Domus“ už bute (duomenys neskelbtini), darytus darbus nėra iÅ¡raÅ¡iusi nei vienos sÄ skaitos faktÅ«ros, buvo mokami grynieji pinigai pagal pinigų pajamų orderį, nebuvo poreikio per bankÄ mokėti atlyginimus, nes buhalteriÅ¡kai tai yra leidžiama.

Su darbuotojais buvo sudaryta raÅ¡ytinė paslaugų sutartis. 2016 metais iÅ¡ MB „ES Domus“ atsiskaitomosios sÄ skaitos jokie atsiskaitymai nebuvo vykdomi. Nurodė, kad darbus bute (duomenys neskelbtini), atliko MB „ES Domus“ pasitelkti asmenys. G. M. pažymėjo, kad estų įmonės darbuotojai turėjo buto raktus, galėjo bet kada įeiti į butÄ . Vanduo galėjo iÅ¡silieti dėl santechnikų klaidos, MB „ES domus“ santechnikos darbų neatliko, juos atliko Estijos įmonės pasitelkti asmenys.

MB „ES domus“ vadovui neaišku, kaip buvo apskaičiuotas žalos dydis.

8. Trečiasis asmuo GIGABLD OU (buvęs pavadinimas Loov Ehitus OU) per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, trečiojo asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko. Teismas k o n s t a t u o j a : 9. 2015 m. spalio 6 d. tarp ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ir 1Home Group AS buvo sudaryta Verslo civilinės atsakomybės draudimas (el. b. 1 t. 16 l.).

10. Iš 2019 m. rugpjūčio 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso 1Home Group AS (el. b. 1 t. 58-59 l.).Iš 2006 m. lapkričio 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso V. R. (el. b. 1 t. 103 l.). 11. 2016 m. vasario 15 d. tarp 1Home Group AS ir GIGABLD OU (buvęs pavadinimas Loov Ehitus OU) sudaryta Buto projekto sutartis, iš kurios matyti, kad 1Home Group AS įsipareigojo atlikti renovacijos darbus bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. 34-35 l.). 2016 m. kovo 7 d. tarp GIGABLD OU (buvęs pavadinimas Loov Ehitus OU) ir R.

M., veikiančios pagal individualios veiklos pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis Nr. 110316-2, pagal kuriÄ GIGABLD OU užsakė, o R. M. įsipareigojo vykdyti, vadovaudamasi sutarties sÄ lygomis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kosmetinį remontÄ pagal lokalinę sÄ matÄ Nr. 1 (el. b. 1 t. 42-47 l.). Sutarties 5.1.8 punktu R. M. įsipareigojo už pasitelktų darbams atlikti subrangovų veiksmus atsakyti kaip už savo pačios. Pagal 2016 m. kovo 8 sÄ matÄ Nr. 1, atsakovė įsipareigojo atlikti tokius remonto darbus: lubų paruoÅ¡imas ir dažymas, santechnikos darbai, santechnikos prietaisų montavimas, gipso kartono pertvarų montavimas su paruoÅ¡imu, durų montavimas, laminato, pertvarų klojimas, gipso kartono plokščių demontavimas, tinkavimas, plytelių klojimas su paruoÅ¡imu, dažytų sienų paruoÅ¡imas, tinkavimas, glaistymas dažymas, elektros darbai (1 t. 143 e. b. l.). 12. 2016 m. sausio 24 d. atsakovė R.

M. ir trečiasis asmuo MB „ES Domus“ sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 16/03-24, pagal kuriÄ MB „ES Domus“ įsipareigojo atlikti paslaugas (duomenys neskelbtini), buto sienų ir lubų dažymo darbus, elektros instaliacijos bei durų montavimo darbus pagal iÅ¡ anksto su R. M. suderintÄ grafikÄ (el. b. 1 t. 56-57 l.). 13. 2016 m. liepos 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio L. S. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2016 m. liepos 13 d. buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), dviejų savaičių bėgyje apgadintos minėto buto durys.

Nuvykus minėtu adresu pareigÅ«nus pasitiko A. K., kuri paaiÅ¡kino, kad atėjusi į 1Home Group OU priklausantį butÄ pastebėjo, kad buvo iÅ¡laužtos buto kambarių durys, grindys supiltos dažais, butas vietomis yra užpiltas vandeniu (el. b. 1 t. 139 l.). IÅ¡ 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-63667-16 matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), suniokojimo, kadangi nebuvo gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, todėl baudžiamasis procesas negalimas (el. b. 1 t. 6-8 l.). 14. 2016 m. rugpjūčio 3 d. sudaryta Lokalinė sÄ mata, iÅ¡ kurios matyti, kad buto remonto darbai ir pagalbiniai darbai sudaro 1 888,81 Eur sumÄ (el. b. 1 t. 20 l.). 2016 m. spalio 25 d. ieÅ¡kovė priėmė sprendimÄ nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėti 1 130 Eur draudimo iÅ¡mokai žalai atlyginti (el. b. 1 t. 21 l.). 15. 2017 m. sausio 13 d.

AB „Lietuvos draudimas“ raÅ¡tu Nr. R0001790728 kreipėsi į atsakovę R. M. reikalaudamas atlyginti 1 130 Eur žalÄ (el. b. 1 t. 5 l.).

16. IÅ¡ 2019 m. gruodžio 11 d. Nuostolių priežasties nekilnojamajam turtui įvertinimo Nr. 1742941 matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ užsakė objekto (duomenys neskelbtini), vertinimÄ Ä¯vykio priežasčiai nustatyti. Ä®vertinimo iÅ¡vadose konstatuota, kad techniniu požiÅ«riu butas (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iÅ¡ aukščiau esančio buto (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 1 t. 182-189 l.).

17. IÅ¡ 2016 m. kovo 24 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 16/03-24, sudarytos tarp R. M. ir MB „ES Domus“, 1.1 punkto matyti, kad MB „ES Domus“ įsipareigojo atlikti paslaugas (duomenys neskelbtini), buto sienų ir lubų dažymo darbai, elektros instaliacijos bei durų montavimo darbus pagal iÅ¡ anksto su R. M. suderintÄ grafikÄ (el. b. 2 t. 8.1-8.2 l.).

18. Atsakovės vertinimu, Å¡ioje byloje yra suėjęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį atsakovė praÅ¡o taikyti. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikia skirti ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento nustatymÄ , kai reiÅ¡kiamas subrogacinis reikalavimas, ir draudiko subrogacijos teisės atsiradimo momentÄ : ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal tai, kada žalÄ patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis); tuo tarpu draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo faktas reiÅ¡kia subrogacijos teisės atsiradimÄ â€“ draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ pagal jų sudarytÄ draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Tokia ieÅ¡kinio senaties subrogacijos atveju skaičiavimo tvarka pateisinama ir CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostata. Å ioje normoje įtvirtinta taisyklė, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius, reiÅ¡kia ir tai, jog draudikas, reiÅ¡kiantis subrogacinį reikalavimÄ , negali turėti daugiau teisių, negu bÅ«tų turėjęs žalÄ patyręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

19. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . CK 1.27 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

20. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjęs asmuo apie buto (duomenys neskelbtini) apliejimÄ sužinojo 2016 m. liepos 13 d. IeÅ¡kovė nukentėjusiam asmeniui padarytai žalai atlyginti draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo 2016 m. spalio 25 d., o ieÅ¡kinį teismui per Elektroninių paslaugų portalÄ pateikė 2019 m. liepos 15 d. IeÅ¡kovės pateiktam reikalavimui taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas ne nuo to momento, kai paaiÅ¡kėjo aplinkybės apie padarytÄ Å¾alÄ , bet nuo momento, kai ieÅ¡kovė, atlygindama padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡mokėjo nukentėjusiam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ . Apibendrinant, ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį 2019 m. liepos 15 d., trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido, kadangi senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2016 m. spalio 26 d., t. y. dienos, kai ieÅ¡kovė nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ padarytai žalai atlyginti..

21. IeÅ¡kovė nors ir nereiÅ¡kė savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl sandorio nuginčijimo, tačiau tvirtino, jog 2016 m. kovo 7 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens MB „ES domus“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis yra niekinė, kadangi, ieÅ¡kovės vertinimu, sudaryta tik atsakovei siekiant iÅ¡vengti prievolės atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ .

22. CK 1.86 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Å io straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios nurodo, kad kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Kasacinio teismo jurisprudencijoje sandorio pripažinimÄ tariamuoju reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas grindžiamas sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, aiÅ¡kinimu; veiksmai, neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti Å¡alims tam tikras teises ir pareigas, nepripažįstami sandoriais.

Tariamojo sandorio institutas skirtas reguliuoti situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymÄ â€“ atlieka formaliai sandorio formÄ atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nesiekiama sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014). Kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – Å¡alių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdÄ , kad Å¡alių sudaryta sutartis, kurios iÅ¡ tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų.

Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.

Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 44 punktas).Paprastai tariamieji, prieÅ¡ingai negu, pvz., prieÅ¡taraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių Å¡alys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrÄ jÄ savo valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 26 punktas).

Aplinkybių, ar sandoris tariamasis ir ar jis buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-916/2019, 22 punktas).

23. CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumÄ tenka ieÅ¡kovui, t. y. Å¡aliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo pozicijÄ byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymÄ â€“ atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).

IÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo ir susiformavusios teismų praktikos akivaizdu, kad byloje nesant pareikÅ¡to reikalavimo dėl sandorio nuginčijimo CK 1.86 straipsnio pagrindu ir nesant akivaizdžių duomenų apie sandorio tariamumÄ , teismui savo iniciatyva nėra galimybės įvertinti, ar sudarytas sandoris yra tariamas, t. y. sudarytas tik dėl akių, ir atitinkamai taikyti CK 1.86 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes.

24. Byloje dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kurias teisines aplinkybes kuri Å¡alis turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovas turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtÄ Å¾alÄ , todėl, sprendžiant klausimÄ , ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rÅ«pestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalÄ padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios, įstatyme įtvirtintos, rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

25. CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalÄ , padarytÄ dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratÄ , kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytÄ Å¾alÄ nepaisant jo kaltės. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų.

Kitais atvejais, t. y. už žalÄ , padarytÄ ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryÅ¡iui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; kt.).

26. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų), yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad yra bÅ«tina nustatyti tris civilinės atsakomybės sÄ lygas: žalÄ , neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko/valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims.

Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovė neprivalo įrodinėti. Ji privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu CPK 185 straipsnyje. Pagal šį principÄ jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis; teismas, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjęs proceso metu įrodinėjamas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visetÄ . Jeigu įvyko buto lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų. IeÅ¡kovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalÄ darantis vanduo iÅ¡tekėjo iÅ¡ virÅ¡uje esančių atsakovo patalpų.

28. Byloje nėra gauta duomenų, jog užliejimo laikotarpiu bÅ«tų įvykusios bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų avarijos (el. b. 1 t. 179 l.). Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų (Turto sunaikinimo, sugadinimo akto (el. b. 1 t. 18-20 l.), nuotraukų, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato surinktos aplinkybes patikslinančios medžiagos (tarnybiniai praneÅ¡imai, patikslinimai ((el. b. 1 t. 139-151 l.), 2019 m. gruodžio 11 d. UAB „Smart Claims“ atlikto nuostolių priežasties nekilnojamajam turtui įvertinimo Nr. 1742941 (el. b. 1 t. 182-189 l.)) pakanka padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad butas (duomenys neskelbtini), buvo užlietas vandeniu iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini).

Teismui taip pat nekyla abejonių, jog dėl įvykusio užliejimo buvo apgadintas (duomenys neskelbtini) butas (patalpose 14-1, 14-3, 14-7, 14-8 aplietos sienos, lubos, grindų danga, elektros instaliacija). Buto (duomenys neskelbtini), savininko civilinę atsakomybę apdraudė ieÅ¡kovė, taigi ieÅ¡kovė pagrįstai nukentėjusiam asmeniui (buto (duomenys neskelbtini), savininkui) iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ Å¾alai atlyginti. Aplinkybė, kad dėl padarytos žalos nukentėjusio buto savininkui turi atsakyti buto (duomenys neskelbtini) savininkas, nepaneigia draudiko teisės reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ kaltų dėl žalos padarymo asmenų.

29. Byloje nėra ginčo, kad žalos padarymo – t. y. buto (duomenys neskelbtini), apliejimo metu, bute (duomenys neskelbtini) buvo vykdomi remonto darbai. Ä® bylÄ nėra pateikta duomenų, kad generalinis rangovas Gigabld OU sutarties su R. M. vykdymo metu bÅ«tų pats atlikęs ar pasitelkęs kitus asmenis kitiems darbams atlikti. IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė subrangos sutarties pagrindu pagal 2016 m. kovo 8 sÄ matÄ , įsipareigojo atlikti tokius remonto darbus: lubų paruoÅ¡imas ir dažymas, santechnikos darbai, santechnikos prietaisų montavimas, gipso kartono pertvarų montavimas su paruoÅ¡imu, durų montavimas, laminato, pertvarų klojimas, gipso kartono plokščių demontavimas, tinkavimas, plytelių klojimas su paruoÅ¡imu, dažytų sienų paruoÅ¡imas, tinkavimas, glaistymas dažymas, elektros darbai (1 t. 143 e. b. l.).

Nors atsakovė įrodinėjo, jog subsubrangos santykių pagrindu darbus buvo perdavusi atlikti MB „ES domus“, tačiau į bylÄ nėra pateikta įrodymų, jog MB „ES domus“ buvo pavesta atlikti visus remonto darbus. Atvirkščiai, teismo posėdžio metu, MB „ES domus“ vadovas G. M., iÅ¡kėlęs versijÄ , jog butas galėjo bÅ«ti aplietas dėl nekokybiÅ¡kai atliktų santechnikos darbų, tvirtino, kad jo įmonė (ar jo faktiÅ¡kai darbams atlikti surasti asmenys) bute santechnikos darbų neatliko.

30. IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų galima daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog apliejimas dėl butÄ (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai valdžiusių (Å¡iam butui dariusių ar galėjusių daryti fizinį poveikį asmenų) faktinių veiksmų. CK 6.657 straipsnyje numatyta, kad rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už Å¡io turto praradimÄ ar sužalojimÄ . CK 6.651 straipsnio 1 dalyje numatyta kelių rangos darbus vykdančių asmenų solidari atsakomybė.

31. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė aplinkybės, kad nukentėjusio asmens butas buvo užlietas ne iš buto, kuriame atsakovė subrangos sutarties pagrindu turėjo atlikti remonto darbus (ar samdytis subrangovus šiems darbams atlikti). Atsakovės veiksmų neteisėtumas yra nustatytas: atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai ir užtikrinti, kad iš buto, kuris jai buvo patikėtas remonto darbams atlikti, nebūtų padaryta žalos, nevykdymas (neužtikrinimas, kad buto remonto metu bute esanti įranga ar bute esantys asmenys nekeltų žalos kitiems asmenims) (CPK 187 str.).

Pažymėtina, kad analogiÅ¡kas pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, žalos padarymo metu turėjo ne tik atsakovė, bet ir generalinis rangovas Gigabld OU, taip pat ir R. M. pasitelkti subsubrangovai ar subsubrangovų pasitelkti asmenys, visų Å¡ių asmenų (iÅ¡skyrus darbo teisiniais santykiais susijusius asmenis, kai darbdavys atsako už darbuotojo sukeltÄ Å¾alÄ ) atsakomybė už žalos padarymÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu yra solidari. Pažymėtina, kad kreditorius turi teisę pasirinkti, ar reikalavimÄ reikÅ¡ti visiems solidariems bendraskoliams, ar vienam jų (CK 6.6 str. 4 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovės atstovas teismo posėdyje nesugebėjo teisiškai paaiškinti, kodėl reikalavimai reiškiami tik būtent atsakovei, tačiau, kaip jau minėta, solidariosios atsakomybės atveju asmenį, kuriam reiškiami reikalavimai, renkasi kreditorius.

32. ŽalÄ patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali bÅ«ti iÅ¡laidos, jeigu remontas jau atliktas, arba bÅ«simo remonto kaÅ¡tai (sÄ naudos), jeigu remontas dar neatliktas. Å ioje byloje atsakovė iÅ¡ esmės nekvestionavo žalos dydžio, neteikė jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad ieÅ¡kovės pateiktoje lokalinėje sÄ matoje nurodyti darbai ar medžiagos nesusiję su turto sugadinimų paÅ¡alinimu. Trečiojo asmens MB „ES domus“ vadovo G. M. teismo posėdyje nurodytos subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybės, kad jam nesuprantamas žalos apskaičiavimo principas naudojat „SISTELA“ duomenų bazę, nereiÅ¡kia, kad žalos dydis yra apskaičiuotas nepagrįstai.

33. Atsižvelgiant į visuotinai žinomÄ aplinkybę dėl vandens gadinančio poveikio turtui (CPK182 str. 1 p.), įvertinus į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nuotraukas, teismas laiko esant nustatyta, kad bute (duomenys neskelbtini), dėl užpylimo buvo apgadintos lubos, sienos, grindų danga, elektros instaliacija. Byloje yra pakankamų įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog visa ieÅ¡kovės patirta žala iÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokÄ yra priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais (bendro pobÅ«džio pareigos apdairiai ir rÅ«pestingai elgtis su patikėtu turtu nevykdymas).

Pagal įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus), nagrinėjamoje situacijoje daroma iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė įrodė, jog visa nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėta 1130 Eur draudimo iÅ¡moka buvo tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės iÅ¡ viso priteistina 1130 Eur žalos, atlyginimo (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad žalos priteisimas tik iÅ¡ vienos solidarios bendraskolės nepaneigia atsakovės teisės, atlyginus žalÄ , nukreipti reikalavimÄ Ä¯ kitus solidarius bendraskolius.

34. Tenkinus ieškinio reikalavimus, CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d. pagrindu iš atsakovės R. M. priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1130 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

35. Kiti Å¡alių argumentai teisinės reikÅ¡mės neturi, todėl teismas iÅ¡samiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis). Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nuro2ęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

36. IeÅ¡kovė pateikė duomenis apie 25 Eur žyminis mokestis, 100 Eur procesinių dokumentų įteikimo per antstolį iÅ¡laidų, 185,05 Eur dokumentų vertimo iÅ¡laidų. Nors prie bylinėjimosi iÅ¡laidų priskiria 145,20 Eur iÅ¡laidų, sumokėtų UAB „Smart claims“ „už žalos informacijos surinkimÄ ir pateikimÄ â€œ. CPK 88 straipsnyje yra nurodytas įvairių Å¡alių patirtų iÅ¡laidų rÅ«Å¡ių, kurios gali bÅ«ti priskiriamos bylinėjimosi iÅ¡laidoms sÄ raÅ¡as.

Nei iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų procesinių dokumentų, įskaitant 2021 m. liepos 7 d. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, nei iÅ¡ ieÅ¡kovės atstovo duotų paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje, neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu Å¡ias neabejotinai ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas ieÅ¡kovė priskiria bylinėjimosi iÅ¡laidoms. Teismo vertinimu, Å¡ios ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos savaime negali bÅ«ti vertinamos kaip bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos (CPK 88 str. 1 d. 10 p.), nes ieÅ¡kovė nei Å¡ių iÅ¡laidų bÅ«tinumo, nei pagrįstumo neįrodinėjo.

Apibendrinant, ieškovė patyrė iš viso 310,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios, tenkinus ieškinį, priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d., 88 str. 1 d. 1 ir 3 p.).

37. Tenkinus ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

38. Teismas Å¡ioje byloje patyrė 34,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Tenkinus ieÅ¡kinį, Å¡io iÅ¡laidos į valstybės biudžetÄ priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 92 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 264, 265, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 1 130,00 Eur (tÅ«kstantis Å¡imtas trisdeÅ¡imt eurų) žalos atlyginimo, 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 1130 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo 2019 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 310,05 Eur (trys Å¡imtai deÅ¡imt eurų penki centai) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 34,28 Eur (trisdeÅ¡imt keturi eurai dvideÅ¡imt aÅ¡tuoni centai) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad nurodytos iÅ¡laidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660). Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Aistė Petrevičienė