Legislator Case Law & Legislation
dd9f0bd8-0eca-40f5-9359-a7cdd21b2bcc AI generated

Appeal dismissed: creditor's request for asset seizure in bankruptcy rejected due to lack of proven rights violation.

Case Number dd9f0bd8-0eca-40f5-9359-a7cdd21b2bcc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the creditor's appeal against the first-instance court's refusal to grant interim protective measures in a bankruptcy proceeding. The creditor argued that the administrator failed to provide necessary documents for asset sales, potentially harming creditors' interests, but offered no concrete evidence of specific rights violations. The court ruled that without substantiated proof of illegal administrator actions, such protective measures cannot be applied under the Civil Procedure Code.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 18, 144; Bankruptcy Law Art. 22, 24: Interim protective measures in bankruptcy proceedings require proven violation of rights by the administrator; mere allegations without evidence do not justify asset seizure or sale restrictions.

Keywords

AI generated
bankruptcy proceedings interim protective measures asset seizure administrator liability creditor rights burden of proof procedural dismissal

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 18
Civil Procedure Code Art. 144
Bankruptcy Law Art. 22
Bankruptcy Law Art. 24
Civil Procedure Code Art. 178
Civil Procedure Code Art. 337
Civil Procedure Code Art. 329
Civil Procedure Code Art. 338

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-911/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02322-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 122.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo kontinentai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria netenkintas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, uždarosios akcinės bendrovės „Stairalita“ bankroto byloje Nr. B2-893-431/2012.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. nutartimi UAB „Stairalita“ iÅ¡kelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Bankrovinga“. Teismo 2010 m. vasario 4 d., 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimis patvirtinti įmonės kreditorių 2 339 325,73 Lt finansiniai reikalavimai, įskaitant kreditoriaus UAB „Verslo kontinentai“ 20 000 Lt reikalavimÄ , o 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Kreditorius UAB „Verslo kontinentai“ 2012-11-30 pateikė teismui praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti BUAB „Stairalita“ parduodamÄ turtÄ , uždrausti bankroto administratoriui jį parduoti, kol bus iÅ¡taisyti visi pažeidimai ir sudarytos vienodos sÄ lygos visiems pirkėjams įsigyti turtÄ ; įpareigoti bankroto administratorių pateikti pirkėjams teisingÄ faktiÅ¡kai parduodamo turto sÄ raÅ¡Ä ir visÄ jo techninę dokumentacijÄ .Pažymėjo, kad bankroto administratorius vykdo bankrutavusios bendrovės turto pardavimÄ , tačiau negalėjo kreditoriui nurodyti, koks turtas yra parduodamas, bei teigė, kad jam nebuvo perduoti jį identifikuojantys dokumentai.

Teigė, jog dėl to turto pardavimo procedÅ«ra akivaizdžiai pažeidžia pirkėjų ir kreditorių interesus. Tvirtino, kad nepritaikius praÅ¡omų apsaugos priemonių bankrutavusios bendrovės turtas gali nepagrįstai sumažėti, dėl ko liks nepatenkinti kreditorių reikalavimai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi netenkino kreditoriaus UAB „Verslo kontinentai“ praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Vadovaudamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad teisme nėra pareikÅ¡to skundo dėl BUAB „Stairalita“ administratoriaus neteisėtų veiksmų, vykdant bankrutavusios įmonės turto pardavimÄ .

Remdamasis tuo bei atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslÄ ir paskirtį – užtikrinti bÅ«simÄ ieÅ¡kovui (pareiÅ¡kėjui, kreditoriui) palankų teismo sprendimÄ , teismas konstatavo, jog neginčijant pažeistos teisės apsaugos priemonės negali bÅ«ti taikomos (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Verslo kontinentai“ praÅ¡o panaikinti teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Teismas, atsisakydamas taikyti apsaugos priemones, nesuteikė tinkamos reikÅ¡mės vieÅ¡ajam interesui ir nepagrįstai jų taikymÄ susiejo tik su skundo dėl bankroto administratoriaus veiksmų padavimu. Tuo tarpu jo reikalavimas užtikrins ne tik jo, bet ir visų bankrutavusios bendrovės kreditorių interesus.

2. Teismas tinkamai neįvertino jo nurodytų aplinkybių, kad administratorius negalėjo jam nurodyti, koks turtas yra parduodamas, teigė, kad jam nebuvo perduoti jokie parduodamÄ turtÄ identifikuojantys dokumentai, t. y. administratorius iki Å¡ios neperėmė viso bankrutavusios bendrovės turto ir jo techninės dokumentacijos, nors tÄ padaryti privalėjo iki 2009-11-05. Taigi bankroto administratorius parduoda turtÄ nenurodydamas pirkėjams nei identifikacinių, nei techninių turto duomenų, Å¡is turtas neužfiksuotas bendrovės buhalteriniuose dokumentuose. Dėl nesÄ Å¾iningų bankroto administratoriaus veiksmų neužtikrinus vienodų sÄ lygų visiems pirkėjams įsigyti turtÄ , kyla grėsmė, jog jis gali bÅ«ti parduotas už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ ir tuo kreditoriams bus padaryta žala.

3. Bankroto administratoriaus veiksmai kelia abejonių jo Å¡aliÅ¡kumu. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ BUAB „Stairalita“ administratorius praÅ¡o teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad:1. Apelianto argumentai yra nepagrįsti ir neobjektyvÅ«s. Teismas apgynė vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes pritaikius praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones bankroto proceso procedÅ«ros bÅ«tų sustabdytos ir prasitęstų neribotam laikui.2. Bankrutuojančios bendrovės turtas pagal kreditorių susirinkimo nutarimus buvo parduodamas iÅ¡ viešųjų varžytynių, o neparduotas turtas pagal kreditorių komiteto nutarimus parduodamas laisvai, apie tai paskelbus spaudoje ir renkant pasiÅ«lymus.

Dėl to visi pirkėjai turi vienodas sÄ lygas apžiÅ«rėti turtÄ ir susipažinti su jo technine bÅ«kle.3. Aplinkybė, kad bankroto administratorius neturi atskirų parduodamų daiktų techninės dokumentacijos, negali bÅ«ti pagrindas stabdyti jų pardavimÄ .3. Teismas teisingai nurodė, kad kreditorius nėra pateikęs skundo dėl bankroto administratoriaus veiksmų ar apskundęs kreditorių susirinkimo nutarimus dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjama, ar teisėta ir pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo nutartis, priimta BUAB „Stairalita“ bankroto byloje, kuria atsisakyta kreditoriaus praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti parduodamÄ turtÄ ir uždrausti bankroto administratoriui jį parduoti, kol bus iÅ¡taisyti visi pažeidimai ir sudarytos vienodos sÄ lygos visiems pirkėjams įsigyti turtÄ bei įpareigoti administratorių pateikti pirkėjams teisingÄ faktiÅ¡kai parduodamo turto sÄ raÅ¡Ä ir visÄ turto techninę dokumentacijÄ .Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantas teisingai nurodo, jog dėl tokios kategorijos bylose esančio vieÅ¡ojo intereso, teismas privalo bÅ«ti aktyvus.

Taigi teismas, remdamasis Å¡ia nuostata, nagrinėdamas šį skundÄ neapsiriboja vien tik jame nurodytais argumentais.Kaip yra žinoma, bylos, kylančios iÅ¡ bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrÄ sias proceso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti įstatymai (CPK 1 str. 1 d., Ä®BÄ® 1 str.). IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad įsiteisėjusia teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi BUAB “Stairalita” pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Tokia teismo nutartis sukelia svarbias teisines pasekmes: likviduojamos įmonės statusas reiÅ¡kia, jog yra atliekamas pasirengimas užbaigti Å¡ios įmonės egzistavimÄ ir artimiausiu metu Å¡i įmonė nustos egzistuoti kaip teisės subjektas, nebegalima sudaryti taikos sutarties, o bankroto administratoriaus įgaliojimai tampa įmonės likvidatoriaus įgaliojimais (Ä®BÄ® 28 str. 3 d., 31 str.).

Vienas iÅ¡ svarbiausių veiksmų, atliekamų Å¡ioje stadijoje, yra turto realizavimas, kurį bankroto procese organizuoja ir vykdo administratorius (Ä®BÄ® 31 str. 2 p.). Pažymėtina, kad turto pardavimo tvarkÄ reglamentuoja Ä®BÄ® 33 straipsnis, kuriame nustatyta, kokia tvarka parduodamas įmonės turtas. Teismas, sutikdamas su minėta iÅ¡vada, taip pat remiasi ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog turto areÅ¡tas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, savo paskirtimi bankrutuojančios įmonės atžvilgiu gali bÅ«ti taikoma tik iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo teisme.

Tuo tarpu po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojanti įmonė nebegali laisvai disponuoti turtu, nes tokios administratoriaus teisės yra griežtai suvaržytos, turtas realizuojamas pagal ĮBĮ bei kreditorių susirinkimo nustatytas taisykles, o gautos lėšos panaudojamos kreditorių reikalavimams tenkinti bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-552/2004).Teismų praktikoje taip pat yra susiklosčiusi nuostata, jog ginčai, kylantys dėl bankrutuojančios įmonės turto kainos nustatymo būdo (turto vertintojo išvada, turto registro duomenys ir kt.), dėl tokios kainos pagrįstumo, turto pardavimo būdo (viso turto ar jo dalių pardavimas), dėl pardavimo tvarkos ir kitais klausimais, kurie priskiriami kreditorių susirinkimo dispozicijai, teismo yra nagrinėjami pagal skundus dėl atitinkamų kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo (ĮBĮ 24 str.).

Å iuo klausimu pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ BUAB „Stairalita“ administratorius teisingai nurodo, jog nei nagrinėjamoje byloje, nei teismų informacinėje sistemoje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas UAB „Verslo kontinentai“ ar kitas kuris atsakovo BUAB „Stairalita“ kreditorius teismui bÅ«tų skundęs atitinkamus kreditorių susirinkimo/komiteto sprendimus.Tiek Å¡ioje byloje nagrinėjamame praÅ¡yme, tiek atskirajame skunde pareiÅ¡kėjas kelia klausimÄ dėl UAB „Verslo kontinentai“ bankroto administratorius veiksmų įvertinimo.

Kaip žinoma, dėl Å¡io, teismo paskirto asmens veiksmų, kuriais vykdant kreditorių susirinkimo nutarimus ir organizuojant turto pardavimÄ yra pažeidžiamos Å¡ių nutarimų nuostatos ar įstatymas, gali bÅ«ti teikiamas skundas kreditorių susirinkimui (Ä®BÄ® 23 str. 1 d. 3 p.). Tiesa, pagal Ä®BÄ® 22 straipsnio 3 dalį reikalauti suÅ¡aukti kreditorių susirinkimÄ turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro ne mažiau kaip 10 procentų Å¡io įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo patvirtinto finansinio reikalavimo dydis nesuteikia jam teisės tokio klausimo nagrinėjimÄ inicijuoti savarankiÅ¡kai. Vis dėlto, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡ioje bankroto byloje yra patvirtinta virÅ¡ Å¡imto kreditorių reikalavimų, kurių bendra suma virÅ¡ija 2 mln. litų, vien valstybės biudžetų patvirtinti reikalavimai virÅ¡ija 0,5 mln. litų, o pirmÄ ja eile tenkintini darbuotojų reikalavimai – beveik 100 000 Lt. Taigi pagal Ä®BÄ® 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, pareiÅ¡kėjas kartu su kitais kreditoriais, kurių bendra patvirtintų reikalavimų suma sudarytų 10 procentų visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos, turi teisę inicijuoti Å¡io klausimo svarstymÄ kreditorių susirinkime ir skųsti teismui susirinkimo sprendimÄ , jeigu jis kreditorių nepatenkintų (Ä®BÄ® 24 str. 5 d.).Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas UAB „Verslo kontinentai“ teisus teigdamas, kad pagal teismų praktikÄ apie neteisėtus administratoriaus veiksmus gali bÅ«ti informuojamas bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas.

Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai nėra argumentuoti: nurodoma, kad administratorius nėra perėmęs bankrutuojančios įmonės turto, tuo tarpu iÅ¡ skelbimų spaudoje apie parduodamÄ Å¡ios įmonės turtÄ už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ matyti, jog dėl Å¡io turto sÄ raÅ¡o suinteresuotiems asmenims siÅ«loma kreiptis į administratorių (b. l. 12). Teismui taip pat nepateikta jokių duomenų, pagrindžiančių teiginius, jog Å¡is turtas neužfiksuotas bendrovės buhalteriniuose dokumentuose, nors apeliantas nustatyta tvarka turi teisę gauti informacijÄ apie įmonės bankroto bylos eigÄ (Ä®BÄ® 21 str. 2 d. 2 p.) (CPK 178 str.).Kiti atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentai, nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 185 str.).Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė taikyti kreditoriaus praÅ¡omas apsaugos priemones bankroto procese, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 263 str. 1 d., 329 str., 338 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                         Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                     Â