dd9cae29-5c91-45ec-a59e-015e8a0ba072 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-3382-631/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00829-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3; 21.3.3; 21.3.7; 22.1; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Gitana Butrimaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei S. J., atsakovės atstovams advokatui A. A., advokato padėjėjai M. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ pareigų, praneÅ¡imo dėl pareigybės panaikinimo, darbo užmokesčio, delspinigių ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas A. A. (toliau - pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (sujungti reikalavimai į vienÄ administracinę bylÄ ), praÅ¡ydamas:

1) panaikinti atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2022 m. sausio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) „PraneÅ¡imÄ dėl pareigybės panaikinimo“ ir 2022 m. sausio 19 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. A. atleidimo iÅ¡ karjeros valstybės tarnautojo pareigų“;

2) pripažinti atleidimÄ neteisėtu ir grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ eitas pareigas arba lygiavertes pareigas;

3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos;

4) priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos;

5) pripažinti neteisėtu atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2022-01-19 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡dėstytÄ atsisakymÄ iÅ¡mokėti darbo užmokestį ir priteisti iÅ¡ atsakovės nesumokėtÄ pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2022 m. sausio 19 d.;

6) priteisti iš atsakovės delspinigius dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio, už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki skundo padavimo dienos;

7) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad pas atsakovę, kuri iki pertvarkymo, įvykusio 2020 m. rugsėjo 1 d., vadinosi Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, iki laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų ėjo Valstybinės reikÅ¡mės kelių ir tiltų planavimo skyriaus vedėjo pareigas. Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - baudžiamoji byla), kuri nagrinėjama Å iaulių apygardos teisme, pareiÅ¡kėjas buvo laikinai nuÅ¡alintas nuo pareigų nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2022 m. sausio 19 d. 2022 m. sausio 19 d. pareiÅ¡kėjas elektroniniu paÅ¡tu gavo atsakovės direktoriaus praneÅ¡imÄ â€žDėl pareigybės panaikinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - PraneÅ¡imas), kuriuo pareiÅ¡kėjas informuotas, jog keičiantis įstaigos statusui pareiÅ¡kėjo pareigybė yra panaikinta.

PareiÅ¡kėjas informuotas, kad atleidimo diena 2020 m. rugpjūčio 31 d. perkeliama iki 2022 m. kovo 18 d., t.y. po įspėjimo apie atleidimÄ 2 mėnesių termino. 2022 m. sausio 19 d. pareiÅ¡kėjui elektroniniu paÅ¡tu buvo atsiųstas įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl A. A. atleidimo iÅ¡ karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ (toliau - Ä®sakymas). Ä®sakyme nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas 2022 m. kovo 18 d. yra atleidžiamas iÅ¡ pareigų, pasikeitus organizacijos teisiniam statusui ir panaikinus karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTÄ®) 51 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ .

PareiÅ¡kėjo manymu, PraneÅ¡imas ir Ä®sakymas bei jo pagrindu atleidimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo užimtų pareigų yra neteisėti, nes prieÅ¡tarauja VTÄ®. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, jam apie pareigybės panaikinimÄ turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta raÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Todėl, atsižvelgiant į VTÄ® 43 straipsnio 1 dalyje numatytas garantijas, pareiÅ¡kėjas laiko, jog nebuvo tinkamai įspėtas apie pareigybės panaikinimÄ , kadangi pareiÅ¡kėjo pareigybė, kaip nurodyta PraneÅ¡ime, buvo panaikinta 2020 m. rugsėjo 1 d., jis buvo įspėtas praėjus žymiai daugiau laiko nei vieneri metai.

Atsakovė itin grubiai pažeidusi VTÄ® 49 straipsnio 1 dalies normÄ , dar sudubliuoja Ä®sakyme suteikdama pareiÅ¡kėjui įspėjimo laikotarpiu ir atostogų laikÄ . Be to, atsakovė neįgyvendino savo pareigos siÅ«lyti pareiÅ¡kėjui kitas galimas užimti pareigas arba darbÄ , pagal darbo sutartį po įstaigos statuso pakeitimo. PareiÅ¡kėjas teigia, kad vien tai, kad atsakovė nesilaikė VTÄ® 43 straipsnio 1 dalies imperatyvios nuostatos praneÅ¡ti raÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo, sudaro pakankamÄ pagrindÄ pareiÅ¡kėjo atleidimÄ iÅ¡ pareigų pripažinti neteisėtu bei panaikinti PraneÅ¡imÄ ir Ä®sakymÄ .

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ pareigų. Nurodo, kad pas atsakovę pareiÅ¡kėjas dirbo ilgiau nei 20 metų (nuo 1995 m. spalio mėn.), per visÄ darbo laikotarpį buvo vertinamas tik gerai ir labai gerai. Todėl, atsižvelgiant į ilgametę tarnybÄ , neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo turi įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė ir patiria didelį stresÄ , pažeminimÄ , emocinius iÅ¡gyvenimus, dalykinės reputacijos pablogėjimÄ , sveikatos sutrikimus.

Apibendrindamas, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismÄ panaikinti atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2022 m. sausio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) „PraneÅ¡imÄ dėl pareigybės panaikinimo“ ir 2022 m. sausio 19 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. A. atleidimo iÅ¡ karjeros valstybės tarnautojo valstybės tarnautojo pareigų“ ir pripažinti atleidimÄ neteisėtu, grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ eitas arba lygiavertes pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o teismÄ pripažinti neteisėtu atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2022-01-19 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl jÅ«sų praÅ¡ymo“ iÅ¡dėstytÄ atsisakymÄ iÅ¡mokėti darbo užmokestį ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjui nesumokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2022 m. sausio 19 d., bei priteisti iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjui delspinigius dėl laiku neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki skundo padavimo dienos.

Prašydamas priteisti už nušalinimo laikotarpį priklausiusį darbo užmokestį ir delspinigius, pareiškėjas remiasi tuo, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme, pareiškėjas laikinai buvo nušalintas nuo pareigų nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2022 m. sausio 19 d. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjui Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo paskirta procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų.

Vėlesnėmis Å¡io teismo ir Å iaulių apygardos teismo nutartimis laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas iki 2022 m. sausio 19 d., t. y. daugiau nei penkerius su puse metų. Å iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo mokamas darbo užmokestis bei jis nebuvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, todėl iÅ¡ savo lėšų mokėjo privalomÄ jį sveikatos draudimÄ . PareiÅ¡kėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. KT 201-A-N15/2021, kuriuo buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas (2018 m. birželio 29 d. redakcija) dėl valstybės tarnautojo privalomo nuÅ¡alinimo nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos ir Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies norma dalyje, kad už nuÅ¡alinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas.

Todėl pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis, pasibaigus laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų terminui, kuris pripažintas neteisėtu, nepažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino (per 10 darbo dienų), 2022 m. sausio 13 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ dėl nesumokėto per laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų laikotarpį, darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo. Tačiau atsakovas 2022 m. sausio 19 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad pareiÅ¡kėjas buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų pas atsakovę Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, o ne pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, teismo nutartimis, o ne atsakovės vadovo sprendimu.

Dėl ko atsakovė nurodė neatlikusi jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sÄ lygoti žalos atsiradimÄ ir pasiÅ«lė kreiptis į sprendimus dėl laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų priėmusius subjektus atstovaujančias institucijas. Tokį atsakovės atsisakymÄ pareiÅ¡kėjas laiko neteisėtu ir nepagrįstu, prieÅ¡taraujančiu Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 daliai, o atsakovės nurodytas motyvas, kad ne jos veiksmais pareiÅ¡kėjas laikinai buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų ir dėl to atsisako sumokėti darbo užmokestį ir delspinigius už neteisėto nuÅ¡alinimo nuo pareigų laikotarpį yra neteisėtas ir nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas kartu pažymi, kad nors atsakovė nepriėmė sprendimų dėl pareiÅ¡kėjo laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų, tai nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį. Atsakovė, nepriimdama sprendimų dėl pareiÅ¡kėjo laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ ir 3 dalį, nes ji privalėjo priimti sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų, nepriklausomai, kad toks nuÅ¡alinimas buvo sprendžiamas teismų procesiniais sprendimais.

Dėl visų iÅ¡dėstytų aplinkybių pareiÅ¡kėjas įsitikinęs, kad jam turi bÅ«ti priteistinas darbo užmokestis už laikino nuÅ¡alinimo laikotarpį - nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2022 m. sausio 19 d., ir delspinigiai už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki skundo padavimo dienos, kaip nurodyta Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje.? Atsakovė valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Direkcija) atsiliepimu į skundÄ su skundo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, pažymėdama, jog nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos buvo pertvarkyta į valstybės įmonę Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ . Dėl to pasikeitė Direkcijos darbuotojų pareigybės bei jų turinys – neliko pareigybių, turinčių valstybės tarnautojo statusÄ . Todėl Valstybinės reikÅ¡mės kelių ir tiltų planavimo skyriaus vedėjo (valstybės tarnautojo) pareigybė, kuriÄ iki nuÅ¡alinimo užėmė pareiÅ¡kėjas, taip pat buvo panaikinta. Direkcija nurodo ne kartÄ bandžiusi informuoti pareiÅ¡kėjÄ apie pareigybės panaikinimÄ ir siÅ«liusi jam alternatyvas, ne kartÄ siuntė A.

A. praneÅ¡imus, kuriais nurodė, kad Direkcijos statusas keičiasi, kad valstybės tarnautojų ir pareiÅ¡kėjo pareigybė yra naikinama, taip pat pareiÅ¡kėjui siÅ«lyta užimti kitas pareigas. Tačiau pats pareiÅ¡kėjas, galimai, vengė dokumentų priėmimo. Direkcija teigia griežtai laikiusis VTÄ® reguliavimo, o prieÅ¡ingi pareiÅ¡kėjo teiginiai neatitinka faktinės situacijos. Atsiliepime Direkcija nurodo, kad bandė pareiÅ¡kėjÄ informuoti 2019-03-25 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su pridėtu 2019-03-21 praneÅ¡imu Nr. (duomenys neskelbtini), jog Direkcija vykdo struktÅ«rinius pertvarkymus ir pareiÅ¡kėjo pareigybė bus naikinama nuo 2019 m. liepos 1 d. ir kad esant laisvoms pareiÅ¡kėjo kvalifikacijÄ atitinkančioms pareigybėms, jam bus siÅ«loma, pareiÅ¡kėjo sutikimu, užimti kitas pareigas, o jei nebus galimybės paskirti pareiÅ¡kėjo į kitas pareigas arba pareiÅ¡kėjas nesutiks užimti kitų pareigų, vadovaujantis VTÄ® 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu A.

A. bus atleidžiamas. PraneÅ¡imas siųstas registruotu paÅ¡tu, tačiau įteikti nepavyko, nes laiÅ¡ko pareiÅ¡kėjas neatsiėmė. Nurodo, kad ir 2019-05-17 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjui registruotu paÅ¡tu buvo siųstas 2019-05-17 praneÅ¡imas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame dar kartÄ pakartota, jog pareiÅ¡kėjo pareigybė naikinama ir pareiÅ¡kėjui nuo 2019-07-01 siÅ«loma eiti darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas, konkrečiai, Transporto infrastruktÅ«ros planavimo ir inovacijų departamento Transporto planavimo skyriaus A1 lygio projekto vadovo pareigas.

Å is praneÅ¡imas taip pat siųstas registruotu paÅ¡tu, tačiau įteikti nepavyko, nes pareiÅ¡kėjas paÅ¡to siuntos neatsiėmė. Direkcija akcentuoja, kad tai nebuvo vieninteliai Direkcijos bandymai dokumentus įteikti pareiÅ¡kėjui, patikslina, kad dar 2020 m. liepos mėnesį siuntė praneÅ¡imÄ dėl pareigybės panaikinimo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad dėl Direkcijos pertvarkymo nuo 2020-08-31 nebelieka pareiÅ¡kėjo, kaip valstybės tarnautojo, pareigybės. Å is dokumentas vėl neįteiktas.

Tie patys dokumentai siųsti ir 2020 m. rugpjūčio mėnesį. 2020-10-09 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) Direkcija kreipėsi į antstolį G. P. su praÅ¡ymu įteikti pareiÅ¡kėjui dokumentus dėl pareigybės panaikinimo. Antstolis gavimo pažymoje nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) adresato nepavyko rasti, sutikta moteris nurodžiusi, kad pareiÅ¡kėjas ligoninėje komos bÅ«senoje. Atsakovė pažymi, kad tokių duomenų pareiÅ¡kėjas į bylÄ neteikia. Direkcija nurodo, kad siuntimai vyko deklaruotos pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos adresu. 2021 m. gegužės 7 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) Direkcija kreipėsi į antstolį A.

L., kad jis įteiktų dokumentus pareiÅ¡kėjui dėl pareigybės panaikinimo Å iaulių apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis pažymoje nurodė, kad baudžiamojoje byloje, kurioje turėjo dalyvauti pareiÅ¡kėjas, teismo posėdžiuose jis dalyvauja nuotoliniu bÅ«du per „Zoom“ programÄ . Teismo sekretorė nurodė, kad teismo žiniomis, A. A. gyvena (duomenys neskelbtini). Taigi, Direkcija tvirtina itin aktyviai ir net keliais bÅ«dais bandžiusi įteikti pareiÅ¡kėjui praneÅ¡imus apie pareigybės panaikinimÄ ir siÅ«liusi užimti kitas pareigas.

Tačiau pats pareiÅ¡kėjas, galimai, vengė dokumentų įteikimo. Direkcija laikosi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas grÄ Å¾inti jį į eitas arba lygiavertes pareigas objektyviai nėra įmanomas, kadangi Direkcijoje nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. nėra tarnautojų statusÄ turinčių asmenų. PareiÅ¡kėjo reikalavimas neatitinka VTÄ® nuostatų. Valstybės tarnautojo interesai negali bÅ«ti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje. Å iuo atveju Direkcijos pertvarkymas buvo reglamentuotas teisės aktais ir yra paremtas valstybės politika.

Ä® valstybės tarnybÄ pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti grÄ Å¾intas. Direkcija teigia, jog pareiÅ¡kėjas nepagrįstai referuoja į VTÄ® 43 straipsnį, kurio nauja redakcija iÅ¡dėstyta VTÄ® 49 straipsnyje, nes iki 2019 m. galiojusi VTÄ® 43 straipsnio redakcija numatė apie pareigybės panaikinimÄ praneÅ¡ti likus dviems mėnesiams iki pareigybės panaikinimo. Kaip numato 2018 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas, valstybės tarnautojui, kurio pareigybė yra panaikinama iki 2019 m. sausio 1 d., apie pareigybės panaikinimÄ praneÅ¡ama iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo galiojusioje Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais (t. y. du mėnesiai iki pareigybės panaikinimo).

Ginčo santykiams aktualiu laikotarpiu, t. y. 2019 m., kai Direkcija siuntė praneÅ¡imus apie pareigybės naikinimÄ ir siÅ«lymus užimti kitas pareigas, galiojo naujoji VTÄ® redakcija, kurios 49 straipsnio 1 dalis numatė, kad valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ta raÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki pareigybės panaikinimo. Å is terminas turėjo bÅ«ti didinamas tik socialiai pažeidžiamiems asmenims (asmenims, kuriems iki pensijos liko mažiau nei 5 metai Å¡is terminas dvigubinamas; neįgaliajam, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikÄ (įvaikį) iki 14 metų, moteriai ir (ar vyrui), auginantiems neįgalų vaikÄ (įvaikį) iki 18 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ liko mažiau kaip 2 metai, - trigubinamas; nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama) apie pareigybės panaikinimÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ta raÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo).

Atsakovės įsitikinimu, ginčo santykių metu, t. y. 2019 m., kai Direkcija siuntė aptariamus praneÅ¡imus ir siÅ«lymus, pareiÅ¡kėjas nepateko į socialiai pažeidžiamų asmenų grupę, nes jam buvo 59 metai, tuo tarpu pagal VTÄ® 51 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ , pensinis amžius buvo 65 metai. Direkcija pažymi, kad pirmasis praneÅ¡imas (2019-03-25) pareiÅ¡kėjui buvo siunčiamas netgi dar anksčiau nei pareiÅ¡kėjo nurodomas 2 mėnesių terminas. Direkcija nurodo nepažeidusi jokių teisės aktų reikalavimų atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ darbo, todėl nesutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo, teigia, kad pareiÅ¡kėjas, skundu praÅ¡ydamas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, niekaip neįrodo patirtos žalos ir kad jÄ patyrė dėl atsakovės veiksmų.

Be to, pareiÅ¡kėjo reikalaujama suma yra neproporcinga ir neatitinka formuojamos praktikos. Direkcija pabrėžia, kad neatliko jokių pažeidimų, o pareiÅ¡kėjo atleidimas yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų reikalaujant priteisti už nuÅ¡alinimo laikotarpį darbo užmokestį ir delspinigius, atsakovė su tokiais reikalavimais nesutinka, pažymėdama atsiliepime, kad pasibaigus pareiÅ¡kėjo nuÅ¡alinimo laikui ji gavo jo praÅ¡ymÄ sumokėti per laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų laikotarpį nemokėtÄ darbo užmokestį ir delspinigius.

Direkcija nurodo į jį atsakiusi 2022 m. sausio 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir paaiškinusi, kad laikotarpiu nuo 2016-09-05 iki 2022-01-19 A. A. buvo nušalintas nuo pareigų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) tvarka, o ne pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, ne įstaigos vadovo sprendimu. Todėl Direkcija neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo pateiktu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. KT201-A-N15/2021 aiškinimu ginčo kontekste, pažymėdama, kad skunde teisiškai ydingai aiškinamos VTĮ nuostatos ir Konstitucinio Teismo nutarimas.

Nurodo, kad Direkcija niekada nepriėmė savarankiÅ¡kų sprendimų dėl pareiÅ¡kėjo nuÅ¡alinimo nuo pareigų ir nėra tarp Å¡alių ginčo, kad pareiÅ¡kėjas buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų ir nuÅ¡alinimas buvo tęsiamas teismų procesiniais sprendimais pagal prokuroro praÅ¡ymÄ . Direkcija, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsniu ir konkrečiais teismų sprendimais tik vykdė teismų sprendimus, priimdama įsakymus, kuriais laikė, jog pareiÅ¡kėjas yra nuÅ¡alintas nuo pareigų.

Tačiau pati Å¡io nuÅ¡alinimo neinicijavo. Atsakovė akcentuoja, kad už pareiÅ¡kėjo nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų nuo 2016-09-05 iki 2022-01-19 Direkcija nėra atsakinga ir VTÄ® garantijos, numatytos nuÅ¡alintiems nuo pareigų asmenims, tuo laikotarpiu nėra taikomos. O jei bÅ«tų baudžiamajame procese sprendžiama, kad pareiÅ¡kėjas buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų neteisėtai, darbo užmokesčio už nuÅ¡alinimo laikotarpį, kaip žalos, jis turėtų reikalauti remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismÄ Ä¯rodinėdamas teisėjo/teismo civilinės atsakomybes sÄ lygas.

Ir vien tik dėl to, kad pareiÅ¡kėjas netinkamai siekia įgyvendinti savo teises, nepagrįstai laiko atsakingÄ DirekcijÄ už nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų, tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ skundÄ ir visus jo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovė visiÅ¡kai nesutinka su pareiÅ¡kėjo interpretavimu, kad, neva, jo nuÅ¡alinimas buvęs neteisėtas. Pabrėžia, kad to byloje nėra nustatyta, Lietuvos apeliacinis teismas iÅ¡ esmės pats patvirtino, kad laikotarpis nuo 2016-09-05 iki 2022-01-19, už kurį pareiÅ¡kėjas praÅ¡o darbo užmokesčio ir delspinigių, yra pagrįstas ir teisėtas, nes Å¡is teismas ne panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuris nuÅ¡alinimo terminÄ pratęsė 3 mėnesiams, o jį sutrumpino iki 1 mėnesio 15 dienų.

Be to, kaip teigia atsakovė, pagal VTÄ® 41 straipsnio 2 dalį, darbo užmokestis ir delspinigiai negali bÅ«ti mokami ir todėl, kad pati baudžiamoji byla, kurioje pareiÅ¡kėjas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nėra pasibaigusi. Tai papildomai sudaro pagrindÄ atmesti pareiÅ¡kėjo reikalavimus. Ir net jei baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡teisintas, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuÅ¡alinimas nuo pareigų buvo neteisėtas. Å iuo atveju atsakovė remiasi ir teismine praktika tokio pobÅ«džio bylose.

Atsakovės įsitikinimu, pareiÅ¡kėjo skundas faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai nepagrįstas ir ydingas, klaidinantis teismÄ . Direkcija šį skundÄ vertina kaip piktnaudžiavimÄ teise, nes pareiÅ¡kėjas teikė eilę analogiÅ¡kų skundų, taip pat kreipėsi ir į Darbo ginčų komisijÄ , kuri 2022-03-21 sprendimu paliko pareiÅ¡kėjo skundÄ nenagrinėtÄ Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė palaikė skundo argumentus, praÅ¡ydama visa apimtimi tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimus.

Nurodė, kad VTÄ® numato įsakmiÄ pareigÄ praneÅ¡ti apie naikinamÄ pareigybę, pareiÅ¡kėjas buvo pasiekiamas, darbdavys nedėjo pastangų įteikti praneÅ¡imus. Atsikertant į atsakovės argumentus dėl negalėjimo pareiÅ¡kėjo informuoti apie naikinamÄ pareigybę, atstovė nurodė, kad niekas neįpareigoja pareiÅ¡kėjo bÅ«ti tik deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, jis ten gyvena, tačiau buvo laikotarpiai, kai buvo iÅ¡vykęs gydytis, gyveno ir kitoje vietoje, tačiau Direkcija galėjo pareiÅ¡kėjÄ surasti ir per baudžiamÄ jį bylÄ nagrinėjantį tesimÄ ar kitais bÅ«dais.

Atstovė prašė taikyti alternatyvų teisių gynimo bÅ«dÄ ir negrÄ Å¾inant į pareigas priteisti kompensacijÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ . Atstovė taip pat pažymėjo, kad palaiko reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, daugiau neteikdama įrodymų, paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas serga sunkia liga, patyrė daug streso ir iÅ¡gyvenimų dėl nuÅ¡alinimo nuo pareigų ir atleidimo ir praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ bei palaiko visus kitus reikalavimus, susijusius su atleidimo iÅ¡ darbo pasekmių taikymu ir neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimu už nuÅ¡alinimo nuo pareigų laikotarpį.

Atsakovės atstovai palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , praÅ¡ydami skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Direkcija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o nuÅ¡alinimas buvo teismo baudžiamajame procese. Direkcija tik vykdė teismo nutarčių nurodymus. Be to, negalima praÅ¡yti pripažinti neteisėtu nuÅ¡alinimo atgaline data, kol teisės aktas nebuvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, tol jis buvo teisėtas ir juo turėjo bÅ«ti vadovaujamasi. Teismas k o n s t a t u o j a:

Skundas atmestinas. Byloje kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjo A. A. atleidimo iÅ¡ pareigų valstybės įmonėje „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ teisėtumo ir pagrįstumo, darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo už nuÅ¡alinimo nuo pareigų laikotarpį, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Remiantis bylose surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad A. A. ėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (nuo 2020-09-01 VÄ® „Lietuvos automobilių kelių direkcija“) Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjo pareigas, o nuo (duomenys neskelbtini) Valstybinės reikÅ¡mės kelių ir tiltų planavimo skyriaus vedėjo pareigas.

Pareiškėjas buvo karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybės lygis A, kategorija 16 (Direkcijos direktoriaus 2015-10-28 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-11-18 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje A. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 225 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kėjui Å iaulių apylinkės teismo 2016-09-05 nutartimi buvo paskirta procesinė prievartos priemonė - laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų. Laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų terminas pagal prokuroro atskirus praÅ¡ymus buvo tęsiamas vėlesnėmis Å iaulių apylinkės teismo ir Å iaulių apygardos teismo nutartimis. Pagal ikiteisminį tyrimÄ organizuojančių institucijų informacinius raÅ¡tus apie nutartis, kuriomis pareiÅ¡kėjui buvo pratęstas nuÅ¡alinimo nuo pareigų terminas, Direkcija priimdavo įsakymus laikyti pareiÅ¡kėjÄ nuÅ¡alintu nuo užimamų pareigų (tokių įsakymų, tęsiant pareiÅ¡kėjo nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų, pagal teismų nutartis pratęsiant nuÅ¡alinimo terminus, kasmet priimta po keturis).

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjui nušalinimas buvo pratęstas dar trims mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeista Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis, ir kaltinamajam A. A. laikino nušalinimo nuo Direkcijos Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyriaus vedėjo pareigų terminas sutrumpintas iki vieno mėnesio penkiolikos dienų. Tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjo A.

A. nušalinimas nuo pareigų baigėsi 2022 m. sausio 19 d. Dėl nušalinimo ir darbo užmokesčio bei delspinigių už nušalinimo laikotarpį priteisimo Pagal ginčo laikotarpiui aktualios VTĮ 41 straipsnio redakcijos 2 dalį, už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažinta, kad:

1) Valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija, TAR, 2018 m. liepos 16 d., Nr. 12037) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jį asmenys, priimantys sprendimÄ dėl valstybės tarnautojo nuÅ¡alinimo nuo pareigų, gavę informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimÄ arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ valstybės tarnybai ar vieÅ¡iesiems interesams, visais atvejais privalo nuÅ¡alinti tokį valstybės tarnautojÄ nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalo nuÅ¡alinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybÄ â€œ, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui:

2) Valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija, TAR, 2018 m. liepos 16 d., Nr. 12037) 41 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal jÄ sudarytos prielaidos neapibrėžtÄ , taigi ir ilgÄ , laikÄ nemokėti darbo užmokesčio pagal Å¡io įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ nuo pareigų nuÅ¡alintam valstybės tarnautojui, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Tarp Å¡alių iÅ¡ esmės nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų ir pats nuÅ¡alinimas buvo tęsiamas teismų procesiniais sprendimais (nutartimis) pagal prokuroro praÅ¡ymÄ . Direkcija, vadovaudamasi BPK 157 straipsniu ir konkrečiais teismų sprendimais, kuriuos persiųsdavo ikiteisminio tyrimo įstaiga, tik vykdė teismų sprendimus, priimdama atitinkamus įsakymus, kuriais laikė, jog pareiÅ¡kėjas yra nuÅ¡alintas nuo pareigų. Tačiau pati Direkcija nuÅ¡alinimo neinicijavo ir savarankiÅ¡kų sprendimų dėl nuÅ¡alinimo nepriėmė.

Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 str.). Atsižvelgiant į minėtas VTĮ ir BPK nuostatas, valstybės tarnautojo nušalinimo teisinės pasekmės, numatytos VTĮ 41 straipsnyje (įskaitant dėl darbo užmokesčio už laikotarpį, kurį asmuo buvo nušalintas nuo tarnybos ir delspinigių, mokėjimo), taikomos tais atvejais, kai valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalinamas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu.

Kaip minėta, pareiškėjas buvo nušalintas teismų procesiniais sprendimais, kurie buvo perduoti vykdymui Direkcijai. Paminėtina, kad 2022 m. sausio 4 d. nutartyje dėl pareiškėjui taikytino nušalinimo nuo pareigų termino sutrumpinimo Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad iš esmės darbdavys neturėjo galimybės spręsti darbuotojo nušalinimo nuo pareigų klausimo, nes asmuo nuo tarnybos buvo nušalintas būtent Baudžiamojo proceso kodekso pagrindais, o ne VTĮ nustatyta tvarka.

Kaip nurodė teismas, siekiant užtikrinti galimybę įvertinti teismo sprendime nurodytas aplinkybes, be kita ko, ir įgyvendinant darbdaviui suteiktÄ teisę spręsti dėl darbuotojo nuÅ¡alinimo nuo pareigų klausimÄ , pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ sumažindamas nuÅ¡alinimo nuo pareigų terminÄ . Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas inter alia remdamasis Konstitucinio teismo 2021-12-22 nutarimu iÅ¡ esmės patvirtino, jog už pareiÅ¡kėjo nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų nuo 2016-09-05 iki 2022-01-19 Direkcija nėra atsakinga ir VTÄ® garantijos, numatytos nuÅ¡alintiems valstybės tarnautojams Å¡iuo konkrečiu atveju netaikomos.

Taigi, nagrinėjamu atveju, kai laikino nuÅ¡alinimo trukmė ir nuÅ¡alinimo pasekmės valstybės tarnautojo tarnybos santykiams nepriklausė nuo darbdavio valios, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neturi pareigos už nuÅ¡alinimo laikotarpį mokėti darbo užmokesčio. Kaip yra formuojama teisminėje praktikoje, toks darbo užmokestis (kaip žala) galėtų bÅ«ti priteisiamas tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyti neteisėti teisėjo ir teismo veiksmai bei priežastinis ryÅ¡ys, lėmęs tokios žalos atsiradimÄ civilinio proceso tvarka (pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1886-480/2017).

Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla, kurioje pareiÅ¡kėjui kaip kaltinamajam taikyta procesinė prievartos priemonė - nuÅ¡alinimas nuo pareigų, Å¡iuo metu tebenagrinėjama Å iaulių apygardos teisme. Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirti Å¡eÅ¡i teisiamieji posėdžiai iki 2022 m. lapkričio 29 d. Vertinti, ar nuÅ¡alinimas nuo pareigų kaip procesinė prievartos priemonė baudžiamojoje byloje buvo taikytas pagrįstai, ar ne, administracinę bylÄ nagrinėjantis Vilniaus apygardos administracinis teismas nėra kompetentingas.

Å is klausimas nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas. Dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ pareigų teisėtumo Byloje esantis raÅ¡ytinis įrodymas patvirtina, kad atsakovė 2022 m. sausio 19 d. gavo A. A. 2022-01-18 praÅ¡ymÄ dėl apmokamų atostogų suteikimo ir susitikimo aptarti tolimesnius darbo santykius. Å iame praÅ¡yme pareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad jam žinoma, kad nebėra tokios įstaigos kaip Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir nebėra jo pareigybės. Byloje pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymu (2020-06-23 Nr. XIII-3087) nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos buvo pertvarkyta į valstybės įmonę Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ . Atsižvelgiant į Direkcijos statuso pasikeitimÄ , pasikeitė ir Direkcijoje dirbusių darbuotojų pareigybės bei jų turinys: pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatų reglamentavimÄ , valstybės įmonėje Lietuvos automobilių kelių direkcijoje nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. neliko pareigybių, turinčių valstybės tarnautojo statusÄ . 2020 m. rugsėjo 1 d.

Direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. V-126 patvirtintas Direkcijos darbuotojų pareigybių sÄ raÅ¡as. Kaip nustatyta, keičiantis Direkcijos statusui, 2020 m. rugpjūčio 31 d. Valstybinės reikÅ¡mės kelių ir tiltų planavimo skyriaus vedėjo (valstybės tarnautojo) pareigybė, kuriÄ iki nuÅ¡alinimo užėmė pareiÅ¡kėjas, taip pat buvo panaikinta. Dar iki 2020-09-01, dėl vykusių struktÅ«rinių pertvarkymų, pareiÅ¡kėjo pareigybė buvo panaikinta jau 2019 m. liepos 1 d., todėl nagrinėjamo ginčo atveju taikytina Valstybės tarnybos įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.

Pasikeitus Direkcijos statusui ir panaikinus karjeros valstybės tarnautojo pareigybę pagal VTÄ® 51 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ (valstybės tarnautojas atleidžiamas iÅ¡ pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama), pareiÅ¡kėjas 2022 m. kovo 18 d. atleistas iÅ¡ pareigų. VTÄ® 49 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas ar įstaigos vadovas, iÅ¡skyrus įstaigos vadovÄ , priimamÄ Ä¯ pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, kurio pareigybė naikinama, su jo raÅ¡ytiniu sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas raÅ¡tu sutinka, - į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Jeigu iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas ar įstaigos vadovas, iÅ¡skyrus įstaigos vadovÄ , priimamÄ Ä¯ pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iÅ¡ pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ta raÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki pareigybės panaikinimo. Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ liko mažiau kaip 5 metai, Å¡is įspėjimo terminas dvigubinamas, o neįgaliajam, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikÄ (įvaikį) iki 14 metų, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems neįgalų vaikÄ (įvaikį) iki 18 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ liko mažiau kaip 2 metai, - trigubinamas.

Teismų praktikoje nurodyta, kad valstybės tarnybos santykių nutraukimo teisėtumÄ lemia ne tik Valstybės tarnybos įstatymo numatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai atlikta (įstatyme nustatyta) valstybės tarnautojo atleidimo iÅ¡ užimamų pareigų procedÅ«ra (iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012). Viena iÅ¡ tokių garantijų įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d.

įstatymo redakcija), kurioje numatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iÅ¡ pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnyba - valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinė veikla, kuria atliekamos vieÅ¡ojo administravimo funkcijos arba užtikrinamas diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimas, arba padedama valstybės ar vietos valdžiÄ Ä¯gyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, iÅ¡skyrus Å«kinio ir (ar) techninio pobÅ«džio funkcijas (VTÄ® 2 str. 11 d.).

Byloje nustatyta, kad Direkcija kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (VTD), praÅ¡ydama iÅ¡aiÅ¡kinti teisinį reglamentavimÄ dėl įstaigos vadovo ir kitų darbuotojų darbo santykių tęstinumo, keičiantis įstaigos statusui. VTD 2020 m. gegužės 15 d. pateikė atsakymÄ Direkcijai, kuriame pažymėjo, kad „tarnybos santykiai gali bÅ«ti tęsiami tik tuo atveju, jei iÅ¡laikomas ir tų tarnybos santykių teisinis statusas, t. y. valstybės tarnautojai: statutiniai, įstaigos vadovai, karjeros valstybės tarnautojai ir pakaitiniai valstybės tarnautojai galėtų tęsti tarnybos santykius tik iÅ¡laikant jų atitinkamÄ teisinį statusÄ .

Valstybės tarnautojų darbo/tarnybos santykių tęsimas kitame statuse turėtų bÅ«ti įtvirtintas įstatyminiu lygmeniu. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas nustatė, kad naikinant Å¡io įstatymo 1 straipsnyje iÅ¡dėstytame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme apibrėžtos valstybės tarnautojo sÄ vokos neatitinkančiÄ valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu Å¡ias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo pareigybė, kuriai priskiriamos analogiÅ¡kos kaip naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos“;

„konkrečiu atveju, valstybės įstaiga Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pertvarkoma į valstybės įmonę, kurioje, pagal VTÄ® reglamentavimÄ negalėtų bÅ«ti darbuotojų, turinčių valstybės tarnautojų statusÄ â€œ. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad vertinant struktÅ«ros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali bÅ«ti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje.

Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų bÅ«ti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklÄ , bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybÄ ir konkretaus valstybės tarnautojo teises. Å iuo atveju Direkcijos pertvarkymas buvo reglamentuotas teisės aktais ir yra paremtas valstybės politika. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas grÄ Å¾inti į eitas arba lygiavertes pareigas objektyviai nėra įmanomas, kadangi Direkcijoje nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. nebeliko tarnautojų statusÄ turinčių asmenų.

PareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti grÄ Å¾intas į valstybės tarnybÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui atsakovė Direkcija ne tik siuntė praneÅ¡imus dėl jo pareigybės panaikinimo, bet kartu ir siÅ«lė kitas analogiÅ¡kas pareigas pagal darbo sutartį, kol Direkcija turėjo biudžetinės įstaigos statusÄ . IÅ¡ byloje surinktų įrodymų, siųstų praneÅ¡imų matyti, kad Direkcija informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jos statusas keičiasi, kad valstybės tarnautojų, taip pat ir pareiÅ¡kėjo pareigybė yra naikinama, pareiÅ¡kėjui siÅ«loma užimti kitas pareigas. 2019 m. vasario 28 d.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-103 buvo patvirtinta nauja Direkcijos administracijos struktÅ«ra ir schema. Kaip matyti, tokio skyriaus (Valstybinės reikÅ¡mės kelių ir tiltų planavimo skyrius) ir tokios pareigybės (Valstybinės reikÅ¡mės kelių ir tiltų planavimo skyriaus vedėjas), kokias užėmė pareiÅ¡kėjas, neliko dar nuo 2019 m. liepos 1 d. Atitinkamai, laikantis VTÄ® 49 straipsnio ir anksčiau nei įstatyme numatytas praneÅ¡imo terminas, Direkcija 2019-03-25 raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo pridedamame 2019-03-21 praneÅ¡ime Nr. (duomenys neskelbtini), skirtame pareiÅ¡kėjui, nurodė, kad vykdomi struktÅ«riniai pertvarkymai ir pareiÅ¡kėjo pareigybė bus naikinama nuo 2019-07-01; esant laisvoms kvalifikacijÄ atitinkančioms pareigybėms pareiÅ¡kėjui bus siÅ«loma, jo sutikimu, užimti kitas pareigas; tuo atveju, jeigu nebus galimybės paskirti pareiÅ¡kėjo į kitas pareigas arba pareiÅ¡kėjas nesutiks užimti kitų pareigų, vadovaujantis VTÄ® 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, A.

A. bus atleidžiamas. Kaip matyti, praneÅ¡imas siųstas registruotu paÅ¡tu, tačiau neįteiktas, nes laiÅ¡ko pareiÅ¡kėjas neatsiėmė. 2019-05-17 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjui registruotu paÅ¡tu buvo siųstas 2019-05-17 praneÅ¡imas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame dar kartÄ pakartota, jog pareiÅ¡kėjo pareigybė naikinama ir pareiÅ¡kėjui nuo 2019-07-01 siÅ«loma eiti darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį pareigas, konkrečiai, Transporto infrastruktÅ«ros planavimo ir inovacijų departamento Transporto planavimo skyriaus A1 lygio projekto vadovo pareigas.

Šis pranešimas taip pat siųstas registruotu paštu, tačiau neįteiktas, pareiškėjui siuntos neatsiėmus. Dokumentus Direkcija taip pat bandė įteikti pareiškėjui ir 2020 m. liepos mėnesį – siųstas pranešimas dėl pareigybės panaikinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad dėl Direkcijos pertvarkymo nuo 2020-08-31 nebelieka pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, pareigybės. Šis dokumentas vėl neįteiktas. Tie patys dokumentai siųsti ir 2020 m. rugpjūčio mėnesį. 2020 m. spalio mėnesį ir 2021 m. gegužės mėnesį Direkcija dokumentus su pranešimais pareiškėjui dar bandė įteikti per antstolius, tačiau, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, taip pat nesėkmingai.

PareiÅ¡kėjo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), jo nebuvo rasta. Atmestini pareiÅ¡kėjo atstovės teiginiai, kad Direkcija nedėjo pastangų įteikti pareiÅ¡kėjui praneÅ¡imus per baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantį teismÄ . Ä®rodymai byloje patvirtina, kad antstolis dokumentus bandė įteikti ir per baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantį teismÄ , tačiau buvo gauta informacija, kad pareiÅ¡kėjas tiesiogiai teismo posėdžiuose nedalyvauja, o dalyvauja nuotoliniu bÅ«du per „Zoom“ programÄ bei, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini).

Darytina iÅ¡vada, kad Direkcija laikėsi VTÄ® reguliavimo, bandydama informuoti pareiÅ¡kėjÄ apie pareigybės panaikinimÄ , siÅ«lymus užimti atitinkamas pareigas. VTÄ® 49 straipsnio 1 dalis numatė, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, su jo sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnes pareigas. Jeigu iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iÅ¡ pareigų atleidžiamas.

Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ta raÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki pareigybės panaikinimo. Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ liko mažiau kaip 5 metai, Å¡is įspėjimo terminas dvigubinamas, o neįgaliajam, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikÄ (įvaikį) iki 14 metų, moteriai ir (ar vyrui), auginantiems neįgalų vaikÄ (įvaikį) iki 18 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ liko mažiau kaip 2 metai, – trigubinamas.

Nėra ginčo, kad ginčo santykių metu, t. y. 2019 m., kai Direkcija siuntė minimus byloje praneÅ¡imus ir siÅ«lymus, pareiÅ¡kėjui buvo 59 metai. Tuo tarpu pagal VTÄ® 51 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ , numatytas pensinis amžius buvo 65 metai. PareiÅ¡kėjas nepateko į socialiai pažeidžiamesnių asmenų grupę, todėl jam neturėjo bÅ«ti taikomi ilgesni terminai praneÅ¡imams apie pareigybės panaikinimÄ . Teismo vertinimu, Direkcija įrodė tinkamai įgyvendinusi pareigÄ praneÅ¡ti, įteikti pareiÅ¡kėjui dokumentus dėl pareigybės panaikinimo.

Be to, pastebėtina, kad iÅ¡ paties pareiÅ¡kėjo 2022-01-19 kreipimosi į DirekcijÄ dėl atostogų suteikimo, matyti, jog pareiÅ¡kėjui buvo žinoma, kad jo Direkcija buvo pertvarkyta ir kad jo pareigybės nebeliko. Be to, pareiÅ¡kėjui savo 2022-01-18 raÅ¡te nurodžius el. paÅ¡to adresÄ (duomenys neskelbtini), jam visi atsakovės turimi dokumentai, svarbÅ«s atleidimo procedÅ«rose, taip pat ir pakartotinis praneÅ¡imas apie naikinamÄ pareiÅ¡kėjo pareigybę, buvo iÅ¡siųsti Å¡iuo elektroninio paÅ¡to adresu, kÄ patvirtina byloje atsakovės pateikti įrodymai.

Pareiškėjui buvo siunčiamas pasiūlymas eiti darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį pareigas - Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento Transporto infrastruktūros planavimo skyriaus A1 lygio projekto vadovo pareigas. Pareiškėjui buvo siūloma užimti vieno aukščiausių lygio pareigas - A1 pareigybė, kuriai būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu. Tai viena iš vadovaujančių pareigybių.

IÅ¡ byloje pateikto Kelių planavimo ir plėtros vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo (pareiÅ¡kėjas Å¡ias pareigas užėmė iki (duomenys neskelbtini)) ir Valstybinių kelių ir tiltų planavimo skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo (pareiÅ¡kėjas Å¡ias pareigas užėmė nuo (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019-03-13 įsakymu patvirtintam Transporto infrastruktÅ«ros planavimo ir inovacijų departamento Transporto infrastuktÅ«ros planavimo skyriaus projekto vadovo pareigybės apraÅ¡ymui, specialÅ«s reikalavimai iÅ¡ esmės nesiskiria, todėl pripažintina, kad Direkcija įvykdė pareigÄ pareiÅ¡kėjui siÅ«lyti jo kompetencijÄ ir kvalifikacijÄ atitinkančias pareigas.

Vien tai, kad pareiÅ¡kėjas nesirÅ«pino korespondencijos atsiėmimu, negali bÅ«ti laikoma, kad Direkcija neįvykdė pareigos praneÅ¡ti apie pareigybės panaikinimÄ ir siÅ«lyti pareiÅ¡kėjui kitas lygiavertes pareigas. PareiÅ¡kėjui nebendradarbiavus su darbdaviu ir nereagavus į praneÅ¡imus apie pareigybės panaikinimÄ , neiÅ¡reiÅ¡kus savo nuomonės dėl sutikimo užimti kitas pareigas, laikytina, kad Direkcija įvykdė visus įstatyminius reikalavimus tinkamai siÅ«lyti alternatyvas panaikinus pareiÅ¡kėjo pareigybę dėl struktÅ«rinių pertvarkymų, o nebuvus galimybės pareiÅ¡kėjo (jam neiÅ¡reiÅ¡kus nuomonės dėl galimybės eiti kitas siÅ«lomas pareigas) perkelti į kitas pareigas, jį pagrįstai atleido iÅ¡ darbo.

Direkcijos 2022 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. A. atleidimo iÅ¡ karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ pripažintinas teisėtu ir pagrįstu. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, be kita ko, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratÄ , atskleistÄ CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika.

Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus, ji paprastai pasireiÅ¡kia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sÄ monės lygmens reiÅ¡kiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, Å¡iuo atveju didesnę reikÅ¡mę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiÅ¡kinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai.

BÅ«tina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tiek neturtinės žalos faktÄ , tiek jos dydį motyvuoja tuo, kad pareiÅ¡kėjas Direkcijoje dirbo daugiau nei 20 metų, per visÄ darbo laikotarpį jis buvo vertinamas tik gerai ir labai gerai, neva, neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo sukėlė pareiÅ¡kėjui sveikatos problemų, pareiÅ¡kėjas patyrė ir patiria didelį stresÄ , pažeminimÄ , emocinius iÅ¡gyvenimus, dalykinės reputacijos pablogėjimÄ ir pan.

PareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiÅ¡kėjas serga sunkia liga, besitęsiančia ilgÄ laikÄ . Tokiems teiginiams apie sveikatos pablogėjimÄ , emocinius iÅ¡gyvenimus ir pan. patvirtinti pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų į bylÄ . Vien deklaratyvÅ«s teiginiai apie sveikatos bÅ«klę negali bÅ«ti pagrindu priteisti praÅ¡omo dydžio žalos atlyginimÄ . Kaip nustatyta byloje, Direkcija nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ darbo, ar vykdant teismo nutartis dėl jo nuÅ¡alinimo nuo pareigų.

Kaip nurodyta ankščiau, Direkcija laikėsi teisės aktų įtvirtintų terminų ir bandė informuoti pareiÅ¡kėjÄ apie Direkcijos struktÅ«rinius pertvarkymus, pareiÅ¡kėjo pareigybės panaikinimÄ ir bandė siÅ«lyti pareiÅ¡kėjui kitas pareigas. Nenustatyta jokio pagrindo iÅ¡ Direkcijos pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas, reikalaudamas neturtinės žalos, remiasi tik deklaracijomis, o tai, remiantis teismine praktika, yra vertinama kaip nepakankamu neturtinės žalos pagrindimu.

PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad patyrė neturtinę žalÄ ir kad ji susijusi su tariamai neteisėtu atleidimu iÅ¡ pareigų. Apibendrinant, darytina iÅ¡vada, kad Direkcija, atleisdama pareiÅ¡kėjÄ Ä—mėsi visų priemonių tinkamai informuoti jį apie pareigybės panaikinimÄ , siÅ«lė užimti kitas pareigas, tačiau dėl paties pareiÅ¡kėjo neveikimo ir nebendradarbiavimo dokumentų įteikti objektyviai nebuvo įmanoma. Todėl darytina iÅ¡vada, kad Direkcija neatliko jokių pažeidimų, pareiÅ¡kėjo atleidimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės priimti sprendimai dėl pareiÅ¡kėjo pareigybės panaikinimo, atleidimo iÅ¡ pareigų, yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti remiantis pareiÅ¡kėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. PareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netenkinus pagrindinių skundo reikalavimų, atmetami ir iÅ¡vestiniai reikalavimai dėl darbo užmokesčio ir delspinigių už nuÅ¡alinimo laikÄ priteisimo, grÄ Å¾inimo į pareigas, kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Atsakovė praÅ¡o atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas atmestas, sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl atsakovė turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovė praÅ¡o priteisti jos naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 4 809,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų dėl advokato ir advokato padėjėjo teisinės pagalbos, ir 193,79 Eur kitų, su administracinės bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų, prideda iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2, 8.17 ir 8.19 punktus, įvertinus 2021 m.

III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį Å¡alies Å«kyje, sudariusį 1 598,1 Eur, ir pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tus skundus atskirose bylose, atsakovo teiktus du atsiliepimus bylose (vėliau bylos sujungtos), paaiÅ¡kinimus, kitus teiktus procesinius dokumentus ir atstovų dalyvavimÄ teismo posėdyje, vertintina, kad atsakovės praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra pagrįsta, susijusi su nagrinėjama byla ir nevirÅ¡ijanti maksimalaus atlygintino iÅ¡laidų dydžio. Todėl atsakovės praÅ¡ymas tenkinamas ir jai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisiama 5 003,54 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Priteisti iÅ¡ A. A. valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos naudai 5 003,54 Eur (penkis tÅ«kstančius tris eurus 54 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Gitana Butrimaitė