2022-07-05 Nr. AB-18101-4-68-3-00436-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3266-881/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00436-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Vilijos Mikuckienės (pranešėja),

sekretoriaujant S. M.,

vertėjaujant H. I.,

dalyvaujant pareiškėjai O. A. A. A. ir jos atstovui advokatui Aivarui Alimui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. A. A. A., F. Q. Q. Q., A. Q. Q. Q., A. Q. Q. Q. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. A. A. A., F. Q. Q. Q., A. Q. Q. Q., A. Q. Q. Q. skundus atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų dalies pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja O. A. A. A. ir jos nepilnamečiai vaikai F. Q. Q. Q., A. Q. Q. Q., A. Q. Q. Q. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 25 d. ir 2022 m. kovo 1 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimai) dalis dėl laikino apgyvendinimo ir įpareigoti Migracijos departamentą išspręsti pareiškėjų apgyvendinimo klausimą iš naujo.

2. Nurodė, kad O. A. A. A. yra nepilnamečių vaikų F. Q. Q. Q., A. Q. Q. Q., A. Q. Q. Q. motina. Nepilnamečiai vaikai turi pažeidžiamo asmens statusą prieglobsčio prašymo nagrinėjimo teisiniame režime. O. A. A. A. rūpinasi vaikais, juos prižiūri, jai turi būti sudaromos labiausiai jos ir jos nepilnamečių vaikų interesus užtikrinančios laikinojo apgyvendinimo sąlygos, kurios atitiktų asmenų poreikius, nedarytų žalos vaikų psichinei raidai ir sveikatai. Pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jų tapatybė nustatyta, O. A. A. A. bendradarbiauja su pareigūnais, pareiškėjai savo teisėmis naudojasi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė juos sulaikyti, nėra padarę, nėra sudarę prielaidų spręsti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebandė išvykti nei pasislėpti, trukdyti tyrimui ar kitaip išvengti proceso.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų skundų teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti, prieštaraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Pareiškėjų atžvilgiu nėra priimti sprendimai dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimti sprendimai įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atžvilgiu nėra pagrindo taikyti alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjai nėra sulaikyti. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 6 dalį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – ir VSAT) kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjų atžvilgiu priimti sprendimai dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis.

5. Taip pat nurodė, kad pareiškėjai prašymo suteikti prieglobstį metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirtę valstybės sieną. Jų kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika. Pareiškėjai F. Q. Q. Q., A. Q. Q. Q. ir A. Q. Q. Q. neturėtų būti atskirti nuo tėvų dėl savo amžiaus.

II. 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjai, prisistatę (duomenys neskelbtini)piliečiais, O. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), F. Q. Q. Q., gim. (duomenys neskelbtini), A. Q. Q. Q., gim. (duomenys neskelbtini), A. Q. Q. Q., gim. (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną asmenų grupėje, neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė, tik kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė nesuteikti O. A. A. A., F. Q. Q. Q., A. Q. Q. Q., A. Q. Q. Q. prieglobsčio pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Nutarta išsiųsti O. A. A. A., F. Q. Q. Q., A. Q. Q. Q., A. Q. Q. Q. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) bei uždrausti O. A. A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo O. A. A. A. atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Neuždrausti nepilnamečiams F. Q. Q. Q., A. Q. Q. Q., A. Q. Q. Q. atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 25 d. ir 2022 m. kovo 1 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė įleisti pareiškėjus į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties ir apgyvendinti juos Įstatymo1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

8. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjai neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, užsieniečiai visa apimtimi nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, dėl pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nėra priimtas, konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad užsieniečiai gali pasislėpti. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas užsieniečius apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Teismas nenustatė, kad Migracijos departamento užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teisės. Užsieniečiai neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, jog užsieniečiams pritaikius švelnesnę priemonę, jie gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Skunduose nurodyti teiginiai, kad pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jų tapatybė nustatyta, jie bendradarbiauja su pareigūnais, o savo teisėmis naudojasi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė juos sulaikyti, nėra padarę, nebandė išvykti ar pasislėpti, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

III. 10. P. O. A. A. A., F. Q. Q. Q., A. Q. Q. Q., A. Q. Q. Q. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti – įpareigoti apeliantus elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui apie savo buvimo vietą, o šio prašymo netenkinus – apgyvendinti pareiškėjus Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu niekaip nemotyvavo poreikio pareiškėjų atžvilgiu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatant judėjimo laisvės apribojimą, ypatingumo ir specialiųjų sąlygų, kurios būtų tiek reikšmingos ir išimtinės, jog egzistuotų būtinumas apriboti pareiškėjų judėjimo laisvę.

12. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo.

13. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju net neegzistuoja asmenų iš (duomenys neskelbtini)išsiuntimo (deportavimo) tvarka, taigi, nėra ir vykdomas joks pasiruošimas pareiškėjų išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos. Todėl yra pagrindas daryti priešingą išvadą, nes dabartinis pareiškėjų sulaikymas yra betikslis, nepagrįstai ir neteisėtai varžantis jų teises ir teisėtus interesus, dėl ko jie patiria ne tik emocinius išgyvenimus, tačiau ir fizinius bei kitus nepatogumus, yra daroma negrįžtama žala pareiškėjos nepilnamečiams vaikams, jų raidai ir vystymuisi.

14. Viešai prieinamuose visuomenės informavimo priemonių šaltiniuose skelbiama, kad VRM priėmė sprendimą, kuriuo numatė, jog: „<...> judėjimo ribojimo neteisėtiems migrantams, pernai atvykusiems per Baltarusiją į Lietuvą, bus siūloma nebetęsti“.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovo nuomone, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas ginčijamų sprendimų priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjų situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 25 d. ir 2022 m. kovo 1 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)dalių, kuriomis pareiškėjai 6 mėnesiams apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjų skundą, konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad pareiškėjai gali pasislėpti. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjai neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, taip pat, kad jie nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

19. Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo pakeisti Migracijos departamento sprendimų dalis, pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą ir skundą tenkinti – įpareigoti pareiškėjus elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui apie savo buvimo vietą arba apgyvendinti pareiškėjus Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

20. Teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 ir 2 dalis), nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis: bylos duomenimis, pareiškėjai (iš kurių trys yra mažamečiai vaikai), į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną, paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas ginčijamais sprendimai pareiškėjus, kurie iki tol buvo laikinai apgyvendintas VSAT, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais, nusprendė įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti juos Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

21. Galutinis sprendimas pareiškėjų prieglobsčio byloje yra priimtas ir įsiteisėjęs, t. y. Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjams (išskyrus vaikus) atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Šį sprendimą pareiškėjai apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą, pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminus, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjai apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. birželio 1 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą. Taigi, šiuo metu Migracijos departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje yra įsiteisėjęs, todėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pareiškėjų teisinis statusas yra pasikeitęs, t. y. pareiškėjai nebėra prieglobsčio prašytojai.

22. Susiklosčius šiai situacijai, teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis), t. y. ar ginčijamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu (atsižvelgus į tuo metu egzistavusią situaciją) buvo pagrįstai netenkinti pareiškėjų skundai ir nepanaikinta ginčijamų Migracijos departamento 2022 m. vasario 25 d. ir 2022 m. kovo 1 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 22S5137, Nr. (duomenys neskelbtini) dalis.

23. Nagrinėjamo ginčo kontekste paminėtina, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir iki šiol nėra atšaukta, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 straipsnio 10 dalis): taikomos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančio šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.

24. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

25. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

26. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, jog būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

27. Taigi, nagrinėjamo ginčo kontekste, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir aptarto teisinio reguliavimo nuostatas, yra reikšminga, ar Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, turėjo pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, ir pareiškėjus apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

28. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytas ar kitas reikšmingas aplinkybes: nors pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad jie šiuo klausimu, t. y. siekiant nustatyti jų asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, nebendradarbiavo, taip pat kad kyla abejonių dėl jų tapatybės ir (ar) pilietybės; tokios aplinkybės nėra konstatuotos ir Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 30 d. sprendime Nr. 21M47616; duomenų, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjai nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, nėra; byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjai kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

30. Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, yra vertinama tai, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.). Taigi, šios normos turinys įtvirtina pavyzdinį sąrašą aplinkybių, kurios laikytinos užsieniečio nebendradarbiavimu. Nagrinėjamu atveju nė viena iš minėtų, nei kitokių aplinkybių nėra nustatyta.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ne tik dėl pareiškėjos O. A. A. A. laisvės ribojimo, tačiau ir dėl trijų jos mažamečių vaikų. Nagrinėjamu atveju tolimesnis užsieniečių judėjimo laisvės ribojimas (realiai taikomas nuo 2021 m. rugpjūčio mėn.) nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dėl asmens galimybės judėti teritorijoje, kurioje asmens laisvė judėti yra labai ribota, yra nurodęs, jog tai prilygsta de facto (liet. faktiškai) sulaikymui (2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje C-808/18 Europos Komisija prieš Vengriją). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia griežta ir tokį ilgą laiko tarpą trunkanti priemonė, ribojanti užsieniečių judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laisvę, neatitinka pareiškėjos O. A. A. A. ir jos mažamečių vaikų geriausių interesų.

32. Apibendrindama aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamų Migracijos departamento sprendimų dalis dėl judėjimo laisvės ribojimo nėra pagrįsta ir teisėta (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl apeliacinis skundo dalis tenkinama, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas tenkinamas iš dalies ir ginčijamos Migracijos departamento 2022 m. vasario 25 d. ir 2022 m. kovo 1 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dalys yra panaikinamos.

33. Pareiškėjų prašymas taikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti pareiškėjus elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui apie savo buvimo vietą, ir prašymas įpareigoti Migracijos departamentą išspręsti pareiškėjų apgyvendinimo klausimą iš naujo, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas: nesant pagrindo prieglobsčio prašytojus apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jų apgyvendinimo klausimą išsprendžia Migracijos departamentas. Pažymėtina, kad Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalis nustato, jog jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjų O. A. A. A., F. Q. Q. Q., A. Q. Q. Q. ir A. Q. Q. Q. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 25 d. ir 2022 m. kovo 1 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuriomis O. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), F. Q. Q. Q., gim. (duomenys neskelbtini), A. Q. Q. Q., gim. (duomenys neskelbtini), A. Q. Q. Q., gim. (duomenys neskelbtini), nuspręsta apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Kitoje dalyje Migracijos departamento sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienės

Vilija Mikuckienė