dd9ab30e-a20c-41cd-aec6-8f37c35e330e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr            Civilinė byla Nr. 2A-1490-431/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14770-2014-5                                           Procesinio sprendimo kategorija: 30.12.; 45.1.; 94.2.1.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, JÅ«ratės Varanauskaitės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „AV Magnus“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „AV Magnus“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Ardeina“ dėl prievolės pagal sutartį vykdymo.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : Ginčo esmė   IeÅ¡kovas prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į keturias transporto priemones, įpareigoti atsakovÄ per vienÄ dienÄ nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos perduoti ieÅ¡kovui perduotus atsakovui transporto priemonių raktus, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2013 m. balandžio 3 d. su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, pagal kurias atsakovas įgijo nuosavybės teises į automobilius.

Atsakovas už parduotus automobilius turėjo ieÅ¡kovui per 6 mėnesius sumokėti 510.000,00 Lt. Atsakovas savo prievolę įvykdė tik iÅ¡ dalies, sumokėdamas ieÅ¡kovui 37.500,00 Lt. Likusios 472.500,00 Lt sumos nesumokėjo iki Å¡iol. Todėl atsakovas turėjo pareigÄ grÄ Å¾inti nuosavybės teises į automobilius, juos perduodamas pagal priėmimo-perdavimo aktÄ bei sumokėdamas už trijų automobilių grÄ Å¾inimÄ po 5.000,00 Lt baudÄ . Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi areÅ¡tavo ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ , tarp jų ir transporto priemones.

Atsakovas pateikė ieÅ¡kovui reikalavimÄ grÄ Å¾inti sumokėtÄ 37.500 Lt sumÄ , nurodydamas, jog dėl turto areÅ¡to atsakovas negalėjo įvykdyti įsipareigojimų ir sumokėti visos automobilių kainos. Tačiau atsakovas nesiėmė veiksmų dėl jo iki Å¡iol turimos nuosavybės teisės į automobilius. Atsakovas neįvykdė pirkimo-pardavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, kadangi nesumokėjo pinigų už automobilius, negrÄ Å¾ino nuosavybės teisės į automobilius, neperdavė automobilių raktų ir dokumentų, nesumokėjo už automobilių saugojimÄ muitinės sandėlyje.

 Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog automobilių nuosavybės teisė niekada nebuvo perleista atsakovui, kadangi automobilių nuosavybės perleidimo sandoriams yra privaloma teisinė registracija. Ieškovas pats neįvykdė prievolės pagal sutartis, tai yra neperleido nuosavybės teisės į ginčo automobilius atsakovui, todėl neturi teisės reikalauti įvykdyti sutartį natūra tuo pagrindu, kad atsakovas neįvykdė savo piniginės prievolės. Atsakovui buvo perduoti automobilių rakteliai ir tam tikri automobilių dokumentai, tačiau didžioji daiktų dalis liko pas turto saugotoja UAB „Autoverslas“, kur iki šiol yra laikomi areštuoti ginčo automobiliai.                       II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė     Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 3 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 3.500,00 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai 4.900,00 Lt žyminio mokesčio ir 13,14 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog sutarčių prieduose pavadinimu „Sutarties kaina ir atsiskaitymo tvarka“, kurie yra nenuginčyti, galiojantys ir patikslinantys sutarties sÄ lygas, numatytas atsakovui prievolės įvykdymo terminas, per kurį atsakovui nesumokėjus likusios transporto priemonių kainos, transporto priemonės grÄ Å¾inamos ieÅ¡kovui.

Taigi minėta sutarčių priedų sÄ lyga vertintina kaip iÅ¡lyga sutarčių 4.1 punktams, ir transporto priemonių nuosavybės teisė pereina atsakovui, atsiskaičius su ieÅ¡kovu. Atsakovas ieÅ¡kovui sumokėjo 37.500,00 Lt už ketinamas pirkti transporto priemones, todėl vertintina, jog atsakovas neįgijo nuosavybės teisės į sutartyse numatytas transporto priemones. Be to, tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas procesiniuose dokumentuose nuosavybės perėjimo atsakovui momentÄ sieja su atsakovo atsiskaitymu už transporto priemones, atsakovas aplinkybės, jog ieÅ¡kovui nepriklauso transporto priemonės nuosavybės teise, neginčija, todėl vertintina, jog sutarčių Å¡alių valiÄ sutarčių sudarymo ir vykdymo metu atitinka nuosavybės teisės į automobilius perėjimas atsakovui, jam atsiskaičius su ieÅ¡kovu.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , siekdamas pripažinti jo nuosavybės teises į transporto priemones, tačiau nepateikė įrodymų, jog jo nuosavybės teisės į transporto priemones buvo pažeistos ar iki Å¡iol yra pažeidžiamos (CPK 178, 183 straipsniai). Atsakovas neginčija ieÅ¡kovo nuosavybės teisės į transporto priemones, prieÅ¡ingai atsakovas laikosi vieningos pozicijos, jog ieÅ¡kovo nuosavybės teisės į automobilius niekada neneigė ir neribojo. Taigi nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovo automobilių nuosavybės teisė buvo pažeista, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti ieÅ¡kovo nuosavybės teises į transporto priemones atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5504-823/2013 sutartyse nurodyti automobiliai areÅ¡tuoti, jie apraÅ¡yti antstolės P. K. turto apraÅ¡u. Atsakovas, vykdydamas antstolio D. K. patvarkymÄ 2014 m. rugpjūčio 29 d. lydraščiu perdavė turimus transporto priemonių dokumentus. IeÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, jog transporto priemonių rakteliai ar dokumentai nepateikti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdančiam antstoliui (CPK 178, 183 straipsniai), todėl ieÅ¡kovo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo ieÅ¡kinio argumentais tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo ir pripažinti ieÅ¡kovo nuosavybės teisės į transporto priemones bei įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti automobilių raktelius ir dokumentus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „AV Magnus“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

          IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:         1) Å alys sutartimis susitarė, kad nuosavybės teisė į automobilius pereina pirkėjui nuo priėmimo-perdavimo akto pasiraÅ¡ymo (sutarčių Nr. 1-3 4.1 punktas) ir nuo sutarties sudarymo momento (sutartis Nr. 4). Teismui buvo pateikti Å¡alių pasiraÅ¡yti automobilių priėmimo-perdavimo aktai. Taigi akivaizdu, jog pasiraÅ¡yti automobilių perdavimo-priėmimo aktai, kurie byloje nėra nuginčyti, vertintini, kaip dokumentai, pagal kuriuos atsakovui atsirado nuosavybės teisė į ginčo automobilius.

Teismo sprendime nenurodytas nei vienas argumentas, kurio pagrindu teismas atmeta priėmimo-perdavimo aktus, kaip raÅ¡ytinius įrodymus apie nuosavybės teisių į transporto priemones atsakovui perdavimÄ . Teismo iÅ¡vada, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas nuosavybės teisės atsiradimÄ sieja su atsiskaitymu, yra nepagrįsta, nes nei viename dokumente ieÅ¡kovas nėra nurodęs, kad pasiraÅ¡ydamas automobilių priėmimo-perdavimo aktus bei sutartį Nr. 4, nuosavybės teisių į automobilius neperleido. Teismas visiÅ¡kai netinkamai aiÅ¡kino ir vertino Å¡alių sudarytų sutarčių priedÄ â€žSutarties kaina ir atsiskaitymo tvarka“, darydamas iÅ¡vadÄ , kad Å¡io priedo sÄ lygos, numatančios atsakovui prievolę grÄ Å¾inti automobilius, jeigu nebus sumokėta sutarties kaina per 6 mėnesius, reiÅ¡kia, kad iki visiÅ¡ko atsiskaitymo už automobilius, nuosavybės teisė atsakovui į automobilius neatsirado.

Daikto, kuris perduotas atsakovui valdyti nuosavybės teise, suraÅ¡ant nuosavybės perdavimo dokumentÄ , tai yra priėmimo-perdavimo aktÄ , grÄ Å¾inimas negali bÅ«ti suprantamas kitaip, negu grÄ Å¾inimas nuosavybės teisų į automobilį analogiÅ¡ku bÅ«du. Akivaizdu, jog Å¡alys susitarė, kad nuosavybės teisė pirkėjui bus perduodama priėmimo-perdavimo akto pasiraÅ¡ymo momentu, todėl grÄ Å¾inimas yra nuosavybės perdavimas atgal pagal analogiÅ¡ko dokumento pasiraÅ¡ymÄ . Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo nuosavybės teisė nėra pažeista ir negali bÅ«ti ginama, patvirtina, kad teismas tiesiog neatskleidė ginčo esmės. IeÅ¡kovas perleido nuosavybės teises į automobilius, bet sudarytų sutarčių pagrindu turi teisę jas sugrÄ Å¾inti atgal.

Todėl, kol nėra dokumento, patvirtinančio, jog ieÅ¡kovui yra grÄ Å¾inamos nuosavybės teisės į automobilius, o yra tik nenuginčyti perdavimo-priėmimo aktai, kurie patvirtina, jog bÅ«tent atsakovas valdo automobilius, nėra pagrindo teigti, jog net atsakovui neprieÅ¡taraujant, nurodyti automobiliai nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovui nuosavybės teisė turi bÅ«ti pripažinta pagal sudarytų sutarčių sÄ lygas, kadangi atsakovas neatsiskaitė už prekes per 6 mėnesių terminÄ ir Å¡alys susitarė dėl turto grÄ Å¾inimo.

            2) IeÅ¡kovas patvirtino, kad automobiliai parduoti atsakovui. Tai reiÅ¡kia, kad pardavėjo turtas sumažėjo, ir Å¡is faktas, kaip Å«kinė operacija pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnį, yra fiksuojamas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Todėl teigti, kad nuosavybės teisė į autotransporto priemones atsakovui neatsirado, bÅ«tų galima, jeigu teismas nustatytų, jog pardavęs automobilius, pardavėjas neiÅ¡rašė sÄ skaitų-faktÅ«rų, o pirkėjas Å¡ių sÄ skaitų-faktÅ«rų neįtraukė į apskaitÄ .

Teismas, aiÅ¡kindamas dėl ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip juridinių asmenų, kuriems buhalterinės apskaitos tvarkymas yra bÅ«tinas, turto perleidimo ir nuosavybės atsiradimo momento, visiÅ¡kai nenagrinėjo buhalterinės apskaitos dokumentų. Tiek nuosavybės perleidimas atsakovui, tiek grÄ Å¾inimas turto pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 ir 12 straipsnių reikalavimus forminamas analogiÅ¡kai, o atsakovas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kurie patvirtintų, jog turto grÄ Å¾inimas yra apskaitytas atsakovo buhalterinėje apskaitoje.

Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas ir teisėtas. Kilus abejonėms dėl nuosavybės teisų perleidimo fakto, teismas privalėjo Å¡alims pasiÅ«lyti pateikti papildomus įrodymus, susijusius su turto buhalterinės apskaitos dokumentais. Todėl apeliacinėje stadijoje yra kilusi bÅ«tinybė pateikti naujus įrodymus, tai yra ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų-faktÅ«rų kopijas, kurios papildomai patvirtina, kad nuosavybės teisės į ginčo automobilius buvo atsakovui perduotos pagal priėmimo-perdavimo aktus, bei Å¡ios Å«kinės juridinio asmens operacijos įtrauktos į buhalterinę apskaitÄ .             3) Teismas, vertindamas byloje įrodymus, visiÅ¡kai netinkamai priskyrė ieÅ¡kovui pareigÄ Ä¯rodyti, kad automobilių įsigijimo dokumentai ir raktų komplektai nėra perduoti turto areÅ¡tÄ vykdančiam antstoliui.

Byloje esantys priėmimo-perdavimo aktai patvirtina, jog tiek dokumentai, tiek raktai 2013 m. gegužės 15 d. buvo perduoti atsakovui. Tai reiÅ¡kia, kad ne ieÅ¡kovas, o atsakovas turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad dokumentus ir raktus grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui arba perdavė kam nors kitam, galimai antstoliui. Taigi, teismas atmetė reikalavimÄ perduoti automobilių raktus, netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo prievoles byloje, nes neįvertino ieÅ¡kovo raÅ¡ytiniais įrodymais patvirtinto fakto, kad automobilių raktus perdavė ne kam nors kitam, o atsakovui.

           Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Ardeina“ praÅ¡o ieÅ¡kovo skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad atsakovas niekuomet neneigė, jog nuosavybės teisė į automobilius, dėl kurių Å¡alys buvo sudariusios pirkimo-pardavimo sutartis, priklauso ieÅ¡kovui. Vertinant ieÅ¡kinio dalykÄ ir jo pagrindÄ , yra sunku suprasti, ko tiksliai reikalauja ieÅ¡kovas, tai yra ar, kad atsakovas grÄ Å¾intų ­automobilius, kartu perduodant ir nuosavybės teisę, ar grÄ Å¾intų tik nuosavybės teisę be paties objekto, ar paÅ¡alintų daikto valdymo pažeidimus ar tik pripažinti ieÅ¡kovės nuosavybės teisę į automobilius.

Pačių automobilių grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kiniu neprašė. Bet kokiu atveju automobiliai yra areÅ¡tuoti 2013 m. spalio 1 d. antstolio patvarkymu, taip pat jie yra priteisti iÅ¡ paties ieÅ¡kovo kitoje civilinėje byloje BUAB „AKKU LITA“ naudai ir jais atsakovas niekada nedisponavo. Atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ bÅ«tina įvertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai yra, kad dar iki atsiskaitymo už automobilius, jie buvo areÅ¡tuoti, todėl dar prievolės įvykdymo laikotarpiu pagal automobilių pirkimo-pardavimo sutartis atsakovas automobiliais negalėjo naudotis kaip su savo daiktais.

Pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovui nuosavybės teisė priklausė 2013 m. gegužės 15 d. – 2013 m. spalio 3 d. laikotarpiu, o tai yra laikotarpis, per kurį atsakovas turėjo atsiskaityti už automobilius. Tai patvirtina, kad atsakovui nesumokėjus visos kainos už automobilius, jų nuosavybės teisė liko ieÅ¡kovui. 2014 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-417-823/2014 priėmė sprendimÄ , kuriuo tenkino BUAB „AKKU LITA“ ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo visus ginčo automobilius.

Minėtoje byloje ieÅ¡kovas nenurodė, kad automobilių nuosavybės teisė yra perleista atsakovui. PrieÅ¡ingu atveju teismas savo sprendimu bÅ«tų priteisęs tik automobilių vertę pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, taip pat į bylÄ trečiuoju asmeniu bÅ«tų įtrauktas atsakovas. Šį teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ ir Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi. Darytina iÅ¡vada, kad sutartyse yra nustatytas nuosavybės teisės ribojimas, tai yra atsakovui per 6 mėnesius nesumokėjus pardavėjui sutartyje nustatytos kainos, transporto priemonė (automobilis) turi bÅ«ti grÄ Å¾inama ieÅ¡kovui (sutarčių priedų 4 punktas).

Kadangi automobilių kaina nebuvo sumokėta per sutartyse nustatytÄ terminÄ , atsakovui negalint grÄ Å¾inti automobilių kaip daikto, laikytina, kad nuosavybės teisė į automobilius neperėjo atsakovui ir liko ieÅ¡kovui, nepaisant to, kad ieÅ¡kovas buvo pateikęs PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 straipsnis). Byloje kilo ginčas dėl automobilių, kurie buvo perduoti pirkėjui pagal pirkimo-pardavimo sutartis, nuosavybės teisės bei pirkėjo pareigos grÄ Å¾inti pardavėjui Å¡ių automobilių raktus. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas su atsakovu 2013 m. balandžio 3 d. sudarė keturias pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1, 2, 3, 4, pagal kurias ieÅ¡kovas įsipareigojo perduoti atsakovui keturis automobilius, o atsakovas įsipareigojo transporto priemones priimti ir sumokėti sutarčių priede Nr. 1 nurodytÄ kainÄ , iÅ¡ viso 510.000,00 Lt (b.l. 11-26).

Pagal sutarčių Nr. 1-3 2.4 punktÄ pirkimo-pardavimo sutartys įsigalioja nuo tada, kai pardavėjas atliks muitinės procedÅ«ras ir pastatys transporto priemonę į muitinės sandėlį, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo Å¡ios Å¡ių sutarčių pasiraÅ¡ymo dienos. Pagal Å¡ių sutarčių 4.1 punktÄ transporto priemonė perduodama ir nuosavybės teisė į transporto priemonę pereina pirkėjui nuo priėmimo-perdavimo akto pasiraÅ¡ymo. Priėmimo-perdavimo aktas gali bÅ«ti pasiraÅ¡ytas tik po to, kai pardavėjas įvykdys sutarties 2.4 punktÄ .

Pagal pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4 4.1 punktÄ transporto priemonė perduodama ir nuosavybės teisė į transporto priemonę pereina pirkėjui nuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo momento. Å alys susitaria, kad Å¡i sutartis kartu yra transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktas. Visų keturių sutarčių prieduose Nr. 1 „Sutarties kaina ir atsiskaitymo tvarka“ buvo nurodyta, jog pirkėjas už transporto priemonę pardavėjui sumokės per 6 mėnesius nuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienos.

Pagal sutarčių Nr. 1-3 Priedo Nr. 1 4 punktÄ pirkėjui per 6 mėnesius nesumokėjus pardavėjui nustatytos transporto priemonės kainos, transporto priemonė turi bÅ«ti grÄ Å¾inama pardavėjui ir sumokama 5.000,00 Lt bauda ir pardavėjas neturės kompensuoti pirkėjui jo muito mokesčių. Pagal sutarties Nr. 4 Priedo Nr. 1 4 punktÄ pirkėjui per 6 mėnesius nesumokėjus pardavėjui nustatytos transporto priemonės kainos, transporto priemonė turi bÅ«ti grÄ Å¾inama pardavėjui. IeÅ¡kovas pagal 2013 m. gegužės 15 d. priėmimo-perdavimo aktus perdavė atsakovui pagal nurodytas pirkimo-pardavimo sutartis keturis automobilius su jų rakteliais ir įsigijimo iÅ¡ užsienio valstybės dokumentais (b.l. 14; 18; 22; 26).

Atsakovas 2013 m. gegužės 29 d. sumokėjo ieÅ¡kovui 37.500,00 Lt dalį kainos už automobilius (b.l. 27).Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-417-823/2014 pagal ieÅ¡kovo BUAB „AKKU LITA“ ieÅ¡kinyje atsakovui UAB „AV Magnus“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo areÅ¡tavo atsakovui UAB „AV Magnus“ priklausančius automobilius, tarp jų ir keturis automobilius, kurie buvo perduoti pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovui UAB „Ardeina“ nagrinėjamoje byloje.

Atsakovas UAB „Ardeina“ 2013 m. gruodžio 20 d. praneÅ¡imu-reikalavimu ieÅ¡kovui nurodė, kad antstolė P. K. 2013 m. rugsėjo 30 d., vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, areÅ¡tavo ieÅ¡kovui priklausančias transporto priemones, todėl prašė ieÅ¡kovo grÄ Å¾inti sumokėtÄ 37.500,00 Lt sumÄ (b.l. 28-29). Antstolė P. K. 2013 m. rugsėjo 30 d. ir 2013 m. spalio 4 d. turto apraÅ¡e nurodė, jog keturių areÅ¡tuojamų automobilių savininkas yra UAB „AV Magnus“ (b.l. 32-34; 76-78).

Pagal antstolio D. K. 2014 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymÄ atsakovas 2014 m. rugpjūčio 29 d. perdavė antstoliui automobilių dokumentų originalus su vertimais į Lietuvių kalbÄ (b.l. 71-72). Atsakovo nuosavybės teisės į ginčo automobilius VÄ® „Regitra“ neįregistruotos (b.l. 94). Bylos Å¡alių sudarytos keturios pirkimo-pardavimo sutartys turi tam tikrų daiktų pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarties požymių, kadangi mokėjimo už automobilius terminas buvo atidėtas gana ilgam, Å¡eÅ¡ių mėnesių terminui nuo sutarčių sudarymo.

Taigi, Å¡alių teisiniams santykiams yra taikytinos CK XXIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios pirkimÄ -pardavimÄ . Minėtame skyriuje yra nustatytos pažeistų sutartinių teisinių santykių gynimo priemonės, kuriomis gali naudotis pardavėjas ir pirkėjas, kai viena ar kita Å¡alis pažeidžia pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygas. Pagal CK 6.314 straipsnio 5 dalį, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iÅ¡ pirkėjo sumokėti kainÄ bei įstatymų ar sutarties nustatytas palÅ«kanas.

Pagal CK 6.345 straipsnio 1 dalį, jeigu kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkėjui, o jis kainos nesumokėjo, pardavėjas turi teisę atsisakyti sutarties raÅ¡tu apie tai praneÅ¡damas pirkėjui ir iÅ¡reikalauti daiktus iÅ¡ pirkėjo. IÅ¡reikalavimo teisę pardavėjas turi iki tol, kol daiktai dar yra jų perdavimo vietos valstybėje arba kol jie nėra atlygintinai perleisti trečiajam asmeniui, nėra įkeisti ar jiems nenustatyta uzufrukto teisė. Pagal CK 6.349 straipsnio 1 dalį, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis numato, kad nuosavybės teisė į perduotus daiktus iÅ¡lieka pardavėjui iki tol, kol už juos bus visiÅ¡kai sumokėta arba įvykdytos kitokios sÄ lygos, tai pirkėjas iki nuosavybės teisės į daiktus perėjimo jam neturi teisės tuos daiktus parduoti ar kitaip jais disponuoti, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutarties ar daiktų paskirtis ir savybės lemia kÄ kitÄ .

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, kai nevykdomos pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygos, su kuriomis sutartis sieja nuosavybės teisės į daiktus perėjimÄ pirkėjui, pardavėjas turi teisę iÅ¡reikalauti daiktus iÅ¡ pirkėjo, jeigu sutartis nenumato ko kita.   IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jam nuosavybės teises į keturis atsakovui perduotus automobilius ir įpareigoti atsakovÄ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieÅ¡kovui transporto priemonių raktus (b.l. 3-4).

Taigi ieškovas iš esmės nesinaudoja nei viena aukščiau išvardinta savo galimai pažeistų teisių gynimo priemone, tai yra nereikalauja iš atsakovo sumokėti visos kainos už perduotus automobilius, neatsisako sutarties, neprašo išreikalauti automobilių iš pirkėjo. Šiuo atveju ieškovas prašo tik pripažinti jam nuosavybės teisę į automobilius bei automobilių raktelių perdavimo.   Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad automobiliai buvo perduoti atsakovui 2013 m. gegužės 15 d. pagal keturis priėmimo-perdavimo aktus.

Sutarčių Nr.1-3 4.1 punktuose buvo nustatyta, kad transporto priemonė perduodama ir nuosavybės teisė į transporto priemonę pereina pirkėjui nuo priėmimo-perdavimo akto pasiraÅ¡ymo. Tuo tarpu sutarties Nr. 4 4.1 punkte numatyta, kad transporto priemonė perduodama ir nuosavybės teisė į transporto priemonę pereina pirkėjui nuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo momento. Å alys susitaria, kad Å¡i sutartis kartu yra transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktas (b.l. 23). Tačiau nepaisant Å¡ios sutartinės sÄ lygos, Å¡alys 2013 m. gegužės 15 d. vis tiek pasirašė priėmimo-perdavimo aktÄ , kuriuo buvo atsakovui perduotas ketvirtas automobilis su rakteliais ir transporto priemonės įsigijimo dokumentais (b.l. 26).

Visos keturios sutartys taip pat turėjo priedÄ Nr. 1, pagal kurio 4 dalį pirkėjui per 6 mėnesius nesumokėjus pardavėjui nustatytos automobilio kainos, transporto priemonė turi bÅ«ti grÄ Å¾inama pardavėjui (b.l. 13; 17; 21; 25). Visų sutarčių priedų Nr. 1 sÄ lygose nenumatyta, kokiu bÅ«du turi bÅ«ti grÄ Å¾inama transporto priemonė, taip pat nenustatyta, kad ji turi bÅ«ti grÄ Å¾inama pagal Å¡alims privalomÄ transporto priemonės grÄ Å¾inimo ar priėmimo-perdavimo aktÄ . Taigi pagrindinis ginčas tarp Å¡alių yra kilęs dėl Å¡ių sutarčių sÄ lygų aiÅ¡kinimo, tai yra, ar pirkėjui buvo perduoti automobiliai nuosavybės teise, neatsižvelgiant į tai, kad jis nesumokėjo už juos nustatytos kainos, bei kokiu bÅ«du turi bÅ«ti patvirtinamas Å¡ių automobilių grÄ Å¾inimas pardavėjui.Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir paÅ¡alintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliÅ«tys.

Nors visi keturi automobiliai buvo perduoti atsakovui pagal 2013 m. gegužės 15 d. transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktus, tačiau galutinis pirkimo-pardavimo sutarties įsigaliojimo, tai yra jos esminės sÄ lygos – kainos sumokėjimo – terminas buvo atidėtas Å¡eÅ¡iems mėnesiams, iki 2013 m. spalio 3 d. Tuo tarpu jau 2013 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovui perduoti automobiliai buvo areÅ¡tuoti, o 2013 m. rugsėjo 30 d. antstolė P. K. pagal Å¡iÄ nutartį sudarė turto apraÅ¡Ä , kuriame nurodė, jog areÅ¡tuotus automobilius, tarp kurių ir nagrinėjamos bylos pirkimo-pardavimo sutartimis perduotus atsakovui, priėmė saugoti ir turto areÅ¡to aktÄ gavo UAB „AV Magnus“ (b.l. 32-34).

Taigi pagal šį turto apraÅ¡Ä pats ieÅ¡kovas, tai yra pardavėjas, tapo areÅ¡tuoto turto saugotoju (administratoriumi). Pripažintina, kad iki kainos sumokėjimo pagal analizuojamas sutartis termino pabaigos atsirado pirkėjo valdymo teisės kliÅ«tys, automobiliai pagal minėtÄ turto apraÅ¡Ä buvo perduoti saugoti pardavėjui, tai yra jo pareiga perduoti daiktÄ pirkėjui valdyti nuosavybės teise nebuvo įvykdyta. Todėl pirkėjas pagrįstai atsisakė mokėti už automobilius ir pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo grÄ Å¾inti sumokėtÄ 37.500,00 Lt avansÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-417-823/2014 tenkino ieÅ¡kovo BUAB „AKKU LITA“ ieÅ¡kinį ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo UAB „AV Magnus“ automobilius, tarp kurių ir keturis, nagrinėjamoje byloje perduotus atsakovui. Minėtame sprendime teismas nurodė, kad vykdant sprendimÄ paaiÅ¡kėjus, kad priteistų transporto priemonių atsakovas neturi, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisti atitinkamų transporto priemonių vertę. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad keturi pagal pirkimo-pardavimo sutartis UAB „Ardeina“ perduoti automobiliai, pagal antstolio turto apraÅ¡Ä buvo perduoti saugoti jų buvusiam savininkui UAB „AV Magnus“, vėliau UAB „Autoverslas“.

Taigi pagal minėtÄ teismo sprendimÄ jie yra priteisti BUAB „AKKU LITA“. Todėl atsakovas, fiziÅ¡kai nebeturėdamas ginčo automobilių, tai yra nebebÅ«damas jų valdytojų, negali jų vėl perduoti pardavėjui pagal priėmimo-perdavimo aktÄ . Pažymėtina, kad civilinės bylos Nr. 2-417-823/2014 proceso metu trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas UAB „Ardeina“, taip pat iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo matyti, kad atsakovas UAB „AV Magnus“ nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, nei teismo posėdyje nenurodė aplinkybės, jog keturi iÅ¡ reikalaujamų priteisti automobiliai yra parduoti ar perduoti nuosavybės teise UAB „Ardeina“.

Apeliaciniame skunde atsakovas UAB „AV Magnus“ taip pat nesirėmė ta aplinkybe, jog keturi iÅ¡ ginčo automobilių jau yra parduoti ar perduoti nuosavybės teise kitam asmeniui, kuris turėtų bÅ«ti įtrauktas į bylÄ trečiuoju asmeniu. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuosavybės teisės į automobilius pagal pirkimo-pardavimo sutartis atsakovui nebuvo perduotos.  Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieÅ¡kovo pateiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros (b.l. 110-113) nepatvirtina nei aplinkybės, kad ieÅ¡kovo turtas sumažėjo, nei, kad automobiliai buvo perduoti atsakovui valdyti nuosavybės teise.

PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros tik patvirtina atsakovo pareigÄ sumokėti už pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytus automobilius, tačiau nepatvirtina, kad Å¡i suma buvo sumokėta bei nuosavybės teisė perėjo atsakovui. Be to, visi byloje esantys duomenys turi bÅ«ti vertinami kartu, todėl kiekvieno dokumento įrodomÄ jÄ galiÄ gali patvirtinti ar paneigti kiti byloje esantys dokumentai ar duomenys. Aukščiau aptartų aplinkybių kontekste ieÅ¡kovo naujai pateiktos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros nepripažintinos dokumentais, galinčiais patvirtinti ar paneigti pirmos instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei padarytas iÅ¡vadas.           Pagal CPK 678 straipsnį antstolis yra atsakingas už tinkamÄ ir tikslų turto apraÅ¡o sudarymÄ , kuriame turi bÅ«ti nurodyti areÅ¡tuojamo daikto skiriamieji požymiai, jo vertė.

Todėl aplinkybės, jog gali bÅ«ti kliūčių realizuojant areÅ¡tuojamÄ turtÄ , kadangi jis turi trÅ«kumų, pvz., nėra automobilio raktelių, turi bÅ«ti nurodoma antstolio. Pažymėtina, kad nei antstolis, nei iÅ¡ieÅ¡kotojas, kuris yra suinteresuotas jam priteistų automobiliu tinkamu realizavimu ir naudojimu, nenurodė, kad trÅ«ktų automobilių raktelių ir nereikalavo iÅ¡ atsakovo jų perduoti. Byloje yra tik antstolio D. K. 2014 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymas, jog iÅ¡ atsakovo reikalaujama perduoti tik automobilių dokumentus (b.l. 71).

Atsakovas šį antstolio reikalavimÄ Ä¯vykdė (b.l. 72). Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl raktelių perdavimo, nes jis neįrodė, kad automobilių rakteliai Å¡iuo metu yra pas atsakovÄ , ar kad jų neturėtų dabartinis turto saugotojas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pirmos instancijos teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi atidėjo ieÅ¡kovui 5000,00 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimÄ iki apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo. Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestas, 5000,00 Lt (1448,10 €) žyminio mokesčio suma priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ . Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „AV Magnus“, j.a.k. 302583063, 1448,10 € žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ , įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjai                                                                                                        Laima Gerasičkinienė                                                                                                                                                                                                                              Dainius Rinkevičius                                                                                                                                                                                                                                             Jūratė Varanauskaitė