dd995870-e87f-45d2-bb0a-2222ba1848a8 · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-314-468/2020 Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00865-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.12; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. rugsėjo 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-10 nutarimo, kuriuo tenkintas M.

G. skundas ir panaikintas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Alos Å imulevičienės 2020-02-12 nutarimas, kuriuo M. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ skirta administracinė nuobauda – 50 Eur dydžio bauda, ir administracinio nusižengimo teisena M. G. atžvilgiu nutraukta, n u s t a t ė :

1. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A.Å imulevičienės 2020-02-12 nutarimu M. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2019-09-10 apie 18.11 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas elektrinį paspirtukÄ , kirsdamas važiuojamÄ jÄ dalį, kur eismas nereguliuojamas, nepraleido važiuojamÄ ja dalimi važiuojančios transporto priemonės „SAAB“ ir su ja susidÅ«rė, o eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Nutarimu M. G. paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur dydžio bauda. Nesutikdamas su priimtu nutarimu M. G. pateikė skundÄ apylinkės teismui.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-10 nutarimu M. G. skundas tenkintas, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A.Å imulevičienės 2020-02-12 nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena M. G. atžvilgiu nutraukta. Teismas konstatavo, kad pirma eismo juosta važiavęs V. M. vairuojamas automobilis „Škoda“ prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo, todėl M. G. teisėtai įvažiavo į važiuojamÄ jÄ dalį, atsižvelgiant į tai, tuo tarpu antra eismo juosta važiavusi J. V., vadovaudamasi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 ir 31 punktais, privalėjo stabdyti vairuojamÄ automobilį ir praleisti M. G. ir to nepadarydama sukėlė eismo įvykį. Nesutikdama su priimtu nutarimu Institucija pateikė skundÄ apygardos teismui.

3. Skunde Institucijos atstovas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-10 nutarimÄ panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A.Å imulevičienės 2020-02-12 nutarimÄ . 3.1. Nurodo, jog M. G., vairavusiam elektrinį paspirtukÄ , galiojo KET nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams. Pagal KET 60 punktÄ , dviračio vairuotojas norėdamas kirsti važiuojamÄ jÄ dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamÄ ja dalimi važiuojančias transporto priemones, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai kerta iÅ¡važiavimus iÅ¡ Å¡alia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikÅ¡telės, kai kerta važiuojamÄ jÄ dalį, į kuriÄ kiti vairuotojai suka, o KET 59 punktas numato, kad dviračio vairuotojas artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamÄ jÄ dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimÄ tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams, KET 64.9 punktas draudžia dviračio vairuotojui kirsti važiuojamÄ jÄ dalį važiuojant pėsčiųjų perėja.

Nurodo, kad eismo įvykio tyrimo metu buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) yra įrengta nereguliuojama pėsčiųjų perėja, Å¡ia pėsčiųjų perėjos ženklinimu pažymėtas dviračių takas. Atstovo vertinimu, teismas klaidingai nurodė, kad automobilio SAAB vairuotojai galiojo KET 30 ir 31 punktų reikalavimai, pažymi, kad minėti reikalavimai numato vairuotojų pareigas pėstiesiems, o M. G. vairuodamas elektrinį paspirtukÄ buvo prilyginamas dviračio vairuotojui. 3.2. Pažymi, jog liudytojas V.

M. nurodė, kad sustojo pirmoje eismo juostoje, nes kelio važiuojamojoje dalyje pamatė skersai kelio važiuojantį paspirtukÄ , t. y. vairuotojas priverstinai stabdė vairuojamÄ transporto priemonę M. G. pažeidus KET 59 ir 60 punkto reikalavimus, o ne tam, kad duoti keliÄ paspirtuko vairuotojui, priverstinį stabdymÄ patvirtino ir SAAB vairuotoja J. V. duodama parodymus teisme. Atstovo vertinimu, M. G. veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis, o laikantis KET 59, 60 punktų reikalavimų eismo įvykis nebÅ«tų kilęs. Nurodo, kad transporto priemonės susidÅ«rė Å¡viesiu metu, matomumas eismo įvykio vietoje buvo geras, todėl M.

G. turėjo visas galimybes įvykdyti KET 59 ir 60 punktų reikalavimus ir saugiai kirsti važiuojamÄ jÄ dalį.

4. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundÄ M. G. praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-10 nutarimÄ . 4.1. M. G. vertinimu, skunde neteisingai nurodytos pažeidimo faktinės aplinkybės, ignoruojant dalį reikÅ¡mingų aplinkybių, kurias patvirtina bylos medžiaga. Pažymi, kad vairavo elektrinį paspirtukÄ laikydamasis KET, važiavo dviračių taku, važiuojamÄ jÄ kelio dalį kirto dviračių-pėsčiųjų perėjos zonoje, tÄ patvirtina eismo įvykio schema, liudytojų E. D., M.

K. parodymai, jo paties paaiÅ¡kinimai. Liudytoja E. D. nurodė, kad važiavo pirma eismo juosta, prieÅ¡ais jÄ važiavo juodas automobilis, kuris sustojo prieÅ¡ pėsčiųjų-dviračių takÄ , praleido jame buvusius eismo dalyvius, o antrÄ ja eismo juosta važiavęs automobilis „SAAB“ priartėjo, tačiau nepristabdė prieÅ¡ perėjÄ ir partrenkė per perėjÄ važiavusio paspirtuko vairuotojÄ . Liudytojas M. K. nurodė, kad automobilis, važiavęs pirma eismo juosta, sustojo praleisti paspirtuko vairuotojÄ , važiavusį dviračių taku, o antra eismo juosta ta pačia kryptimi važiavęs juodas „SAAB“ automobilis nepristabdė per perėjÄ .

M. G. pažymi, kad duodamas paaiÅ¡kinimus nurodė, jog priartėjus prie važiuojamosios dalies jis įsitikino, kad jÄ kirsti yra saugu, pirmÄ ja eismo juosta važiavusi transporto priemonė sustojo jį praleisti, tad neabejodamas, kad turi teisę važiuoti per važiuojamÄ jÄ dalį, važiavo ir ties viduriu kelio jį iÅ¡ kairės pusės partrenkė antrÄ ja eismo juosta važiavusi transporto priemonė. 4.2. Pažymi, kad nors, „SAAB“ vairuotojos J. V. teigimu, pirmoje eismo juostoje buvęs automobilis stabdė staiga, Å¡iuos parodymus paneigia automobilio, buvusio pirmoje eismo juostoje, vairuotojo V.

M. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad įsukęs į keliÄ matė dviračių taku važiuojantį paspirtukÄ , todėl sustojo jį praleisti, o jį važiuojantį partrenkė automobilis, važiavęs antrÄ ja eismo juosta. M. G. vertinimu, automobilis, važiavęs antra eismo juosta, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, matydamas, kad pirmoje eismo juostoje automobilis yra sustojęs, turėdamas pareigÄ sustoti, to nepadarė. Pažymi, kad pirmoje eismo juostoje buvusio automobilio vairuotojas nurodė, kad jis į važiuojamÄ jÄ dalį įsukinėjo, tad buvo susiklosčiusi situacija, kuri lėmė pareigÄ vairuotojui sustoti ir praleisti perėjos zonoje esančius eismo dalyvius, tÄ jis ir padarė.

M. G. manymu, KET 60 punkto pažeidimÄ paneigia aplinkybė, kad susidÅ«rimas su automobiliu įvyko ties gatvės viduriu, kai jis jau buvo pradėjęs kelio kirtimo manevrÄ po to, kai buvo įsitikinęs, kad tÄ daryti saugu, kadangi pirmoje eismo juostoje važiavęs automobilis sustojo ir laukė, kada jis pravažiuos. Tai leido M. G. kirsti važiuojamÄ jÄ kelio dalį tikintis, kad automobilių vairuotojai antroje tos pačios krypties eismo juostoje laikysis pareigos sustoti prieÅ¡ perėjÄ , kuriÄ kerta kiti eismo dalyviai.

Pažymi, kad pradėjęs manevrÄ negalėjo jo nutraukti, nuo kelio vidurio grįžti atgal ar sustoti praleisti antrÄ ja eismo juosta važiavusiÄ transporto priemonę, nes tai visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka ir neatitiktų kelių eismo principinių nuostatų. 4.3. M. G. remiasi KET 30, 31 punktų nuostatomis, pagal kurias SAAB vairuotoja turėjo imtis atsargumo priemonių, tačiau to nedarė ir todėl kilo eismo įvykis. Nurodo, kad bÅ«tent automobilio vairuotojos veiksmai ir pažeidimas – nesustojimas artėjant prieÅ¡ pėsčiųjų perėjos matant, kad pirmoje eismo juostoje automobilis sustojęs praleisti eismo dalyvius, kertančius važiuojamÄ jÄ dalį, buvo pagrindinė priežastis, sÄ lygojusi eismo įvykį, o M.

G. veiksmai prieÅ¡ kertant pėsčiųjų-dviračių perėjÄ nesudarė KET pažeidimo, kadangi jam negalėjo kilti pareiga praleisti antrÄ ja eismo juosta važiavusiÄ transporto priemonę. Pažymi, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A.Å imulevičienės 2020-02-12 nutarime neteisingai nurodomas nusižengimo kvalifikavimas pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį, kadangi iÅ¡ administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodytų pažeidimo aplinkybių nėra aiÅ¡ku, už kokius veiksmus M.

G. pagal šį straipsnį buvo pritaikyta atsakomybė, nes jis nevažiavo kelio dalimi, kur jam buvo draudžiama, kirto važiuojamÄ jÄ kelio dalį dviračių taku, jo veiksmuose nenustatyta nepaklusimo eismo reguliavimo signalams, tai nebuvo reikalavimų nesilaikymas automagistralėje ar taisyklių, nustatytų tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui nesilaikymas. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ ir teismui pateiktÄ administracinio nusižengimo bylÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į bylos faktines aplinkybes, o padarytos iÅ¡vados neatitinka administracinio nusižengimo bylos medžiagos. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. G. nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 3 dalyje ir jo atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo teisenÄ , todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-10 nutarimas yra naikintinas.

6. Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. G. 2019-09-10 apie 18.11 val. . (duomenys neskelbtini), vairuodamas elektrinį paspirtukÄ , kirto kelio važiuojamÄ jÄ dalį ir susidÅ«rė su transporto priemone „SAAB“, vairuojama J. V.. Institucijos 2020-02-12 nutarimu M. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį konstatavus, kad jis pagal KET 60 punktÄ turėdamas pareigÄ praleisti važiuojamÄ ja kelio dalimi važiuojančias transporto priemones to nepadarė, dėl ko kilo eismo įvykis. Tuo tarpu, Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė prieÅ¡ingas iÅ¡vadas – teismo vertinimu, M. G. veiksmai kertant važiuojamÄ jÄ kelio dalį buvo teisėti, kadangi j pirma eismo juosta važiavęs automobilis sustojo praleisti paspirtuko vairuotojÄ , o eismo įvykis kilo dėl „SAAB“ vairuotojos J. V. veiksmų nesilaikant KET 30, 31 punktų reikalavimų ir nesiimant atsargumo priemonių bei nesumažinant greičio artėjant prie pėsčiųjų perėjos.

7. Siekiant konstatuoti, ar M. G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 3 dalyje, sudėtis, būtina nustatyti, ar jo veiksmai yra neatsiejamai susiję su eismo įvykio kilimu, t. y. nustatyti priežastinį ryšį tarp asmens padaryto KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus:

1) bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymÄ ;

2) priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklė įpareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡ys yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis. Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET, nebÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti eismo įvykio, laikoma, kad KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su padariniais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-1-693/2018).

Pabrėžtina, jog darant iÅ¡vadas apie administracinio nusižengimo sudėties elementÄ â€“Â priežastinį ryšį, svarbu nustatyti ir įvertinti kiekvieno eismo įvykio dalyvio veiksmus kelyje, eismo sÄ lygas bei kitas faktines įvykio aplinkybes, veiksnius, galėjusius turėti įtakos padariniams atsirasti, atsižvelgti į KET reikalavimus, kurių privalėjo laikytis eismo dalyviai konkrečioje eismo situacijoje.

8. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje numatyta, kad motorinis dviratis, tai transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Kaip pagrįstai nurodė Institucija ir apylinkės teismas, elektriniu paspirtuku važiavęs M. G. yra laikomas motorinio dviračio vairuotoju ir, pagal KET 66 punktÄ , jam taikytini reikalavimai, keliami dviračių vairuotojams.

9. KET 60 punkte numatyta, kad dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamÄ jÄ dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamÄ ja dalimi važiuojančias transporto priemones, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai kerta iÅ¡važiavimus iÅ¡ Å¡alia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikÅ¡telės, kai kerta važiuojamÄ jÄ dalį, į kuriÄ kiti vairuotojai suka. Remiantis KET 59 punktu, dviračio vairuotojas artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamÄ jÄ dalį visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimÄ tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams.

IÅ¡ administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įraÅ¡o (b. l. 14), eismo įvykio schemos (b. l. 12), liudytojų parodymų bei paties M. G. paaiÅ¡kinimų matyti, kad elektrinį paspirtukÄ vairavęs M. G. kelio važiuojamÄ jÄ dalį kirto leistinoje vietoje – važiuodamas dviračių pervaža. Vis dėlto, prieÅ¡ingai nei konstatavo apylinkės teismas, apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys nesuteikia pagrindo teigti, kad elektrinį paspirtukÄ vairavusio M. G. veiksmai kertant keliÄ atitiko KET 59, 60 straipsnių reikalavimus.

10. Apylinkės teismas, konstatuodamas, kad M. G. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 3 dalyje, sudėties, pažymėjo, kad tiek atsakomybėn traukiamas M. G., tiek liudytojai J. V., E. D., V. M. ir M. K., nurodė, kad pirma eismo juosta važiavęs V. M. vairuojamas automobilis „Škoda“ prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo praleisti M. G., tai, apylinkės teismo vertinimu, parodo, kad paspirtuku važiavusio asmens veiksmai kertant kelio važiuojamÄ jÄ dalį buvo teisėti.

Su tokiomis teismo iÅ¡vadomis nėra pagrindo sutikti, nes jas paneigia objektyvÅ«s bylos duomenys. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo nutarimo, apylinkės teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino pirmÄ ja eismo juosta važiavusio ir sustojusio liudytojo V. M. paaiÅ¡kinimus ir teisme duotus parodymus bei netinkamai juos interpretavo, tuo tarpu detali Å¡io asmens atliktų veiksmų analizė, apygardos teismo vertinimu, yra itin svarbi nustatant, kuris eismo dalyvis – M. G. ar J. V., yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykiu.

11. IÅ¡ apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad liudytojas V. M. tiek po eismo įvykio, tiek apklausiamas teisme nuosekliai teigė, kad savo vairuojamÄ transporto priemonę stabdė staiga, pamatęs M. G. tik važiuojamojoje kelio dalyje. Duodamas paaiÅ¡kinimus po įvykio 2019-10-21 V. M. nurodė, kad pasukęs į (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ais savo automobilį, kelio važiuojamojoje dalyje pamatė skersai kelio važiuojantį paspirtukÄ , kaip jis įvažiavo į keliÄ , nematė, pamatęs M.

G. prieÅ¡ais save, sustojo (b. l. 15), teismo posėdžio metu V. M. taip pat nurodė, kad paspirtukas pro jį pravažiavo, nebuvo taip, kad sustotų ir lauktų, kol jis pravažiuos, nematė, kaip paspirtukas įvažiavo į keliÄ , pamatė tik, kai įsuko, jis pravažiavo jam „prieÅ¡ nosį“. Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamu teismo nutarimu, liudytojo V. M. parodymai leidžia teigti, kad Å¡io liudytojo veiksmai stabdant vairuojamÄ automobilį buvo sÄ lygoti ne siekio leisti M. G. kirsti važiuojamÄ jÄ dalį, o siekiant iÅ¡vengti galimo eismo įvykio, t. y. stabdymas buvo priverstinis.

Tai, kad V. M. vairuota transporto priemonė stabdė labai staigiai, patvirtina ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai. Liudytoja I. M. duodama paaiškinimus po įvykio nurodė, kad pirmoje juostoje važiavęs automobilis pradėjo staigiai stabdyti ir staiga dideliu greičiu išlėkė paspirtukininkas (b. l. 16), J. V. duodama paaiškinimus nurodė, kad staiga pastebėjo, jog šalia esanti mašina pirmoje juostoje stabdo (b.l. 20), šiuos paaiškinimus liudytoja patvirtino ir duodama parodymus teismo posėdžio metu.

Tai, kad pirmÄ ja eismo juosta važiavusiam V. M. M. G. veiksmai įvažiuojant į keliÄ buvo netikėti, parodo liudytojo parodymai teismo posėdžio metu, kai jis pažymėjo, jog pravažiavus paspirtukui jis sustojo ir norėjo atsidaryti langÄ ir Å¡Å«ktelti, kad (M. G.) „žiÅ«rėtų“, bet nespėjo, nes paspirtukininkas atsitrenkė į kitÄ (J. V. vairuojamÄ ) automobilį. Apie liudytojo V. M. iÅ¡reikÅ¡tÄ nepasitenkinimÄ M. G. veiksmais kertant keliÄ duodama parodymus teisme pažymėjo ir liudytoja J.

V., nurodydama, kad pirma juosta važiavęs vairuotojas pradėjo keiktis, sakė „kÄ jis (M. G.) čiÄ daro“, nurodė, kad V. M. vos spėjo sustabdyti savo automobilį. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo iÅ¡vados, jog M. G. tinkamai pradėjo kelio kirtimo manevrÄ , kadangi jam važiuoti leido pirmÄ ja juosta važiavęs V. M., yra nepagrįstos.

12. Tai, kad M. G. netinkamai kirto kelio važiuojamÄ jÄ kelio dalį, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Nors paspirtukÄ vairavęs asmuo teikdamas paaiÅ¡kinimus po eismo įvykio nurodė, kad privažiavęs sankryÅ¾Ä ruošėsi važiuoti per pėsčiųjų perėjÄ , prie perėjos pristabdė, pirmoje juostoje sustojo automobilis, apsidairęs nematė daugiau automobilių, todėl važiavo (b. l. 21), o apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, jog privažiavo sankryÅ¾Ä , pristabdė, apsidairė, jį praleido automobilis, jam atrodė, kad yra saugu važiuoti ir važiavo, iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o (b. l.

14) matyti, kad kirsdamas keliÄ M. G. net nebandė įsitikinti eismo saugumu, privažiavęs prie dviračių pervažos nesustojo, tik pristabdė, ir nedelsiant pradėjo judėti į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, tinkamai neįsitikinęs, kad tÄ daryti saugu.

13. Nors atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundÄ M. G. pažymi, kad eismo įvykis įvyko antroje eismo juostoje ir jis niekaip negalėjo nutraukti atliekamo manevro, tai, apygardos teismo vertinimu, niekaip nepagrindžia asmens veiksmų teisėtumo, kadangi eismo įvykis pirmoje eismo juostoje galimai nekilo tik todėl, kad V. M. spėjo laiku sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Vien todėl, kad vieno iÅ¡ eismo dalyvių sukeltoje ekstremalioje situacijoje dėl kitų eismo dalyvių veiksmų yra iÅ¡vengiama eismo įvykio, asmens administracinės atsakomybės neÅ¡alina ir neÅ¡velnina.

Kaip ir minėta anksčiau, KET 60 punkte nurodyta, kad dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamÄ jÄ dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamÄ ja dalimi važiuojančias transporto priemones, t. y. įvertinti ne tik tai, kad pirmoje eismo juostoje Å¡iuo metu nėra transporto priemonių arba, kad jos praleidžia dviračiu (Å¡iuo atveju, paspirtuku) važiuojantį asmenį, bet analogiÅ¡kai įvertinti situacijÄ ir kitose eismo juostose, visame kelyje. Atsižvelgiant į tai, M.

G. iÅ¡vados, kad V. M. sustojus jis turėjo pagrindo tikėtis, kad taip pat elgsis ir antrÄ ja eismo juosta važiavusi J. V., nepagrįstos.

14. Skundžiamu teismo nutarimu iÅ¡samiai pasisakoma dėl transporto priemonių vairuotojų pareigų pagal KET 30, 31 punktus – artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“ ir praleisti į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieÅ¡ pat eismo juostÄ (važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ ) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiÄ jį, įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, pastebėjus, jog prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo ta pačia kryptimi važiuojanti transporto priemonė, taip pat sustoti.

Vis dėlto, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad M. G. veiksmai kertant važiuojamÄ jÄ kelio dalį neįsitikinus, kad tÄ daryti saugu, laikytini eismo įvykio priežastimi ir susidÅ«rimo bÅ«tų iÅ¡vengta, jeigu paspirtuko vairuotojas bÅ«tų kirtęs važiuojamÄ jÄ dalį tik įsitikinęs, kad visos transporto priemonės jį praleidžia.

15. Atsižvelgdamas į ankščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog M. G. veiksmai atitinka ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinio nusižengimo sudėtį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-10 nutarimas, kuria panaikintas Institucijos nutarimas, yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos apeliacinį skundÄ tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-10 nutarimÄ ir priimti naujÄ nutartį: Palikti galioti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Alos Å imulevičienės 2020-02-12 nutarimÄ , kuriuo M. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 3 dalyje. Nutartis neskundžiama. Teisėja Daiva Kazlauskienė