2018-10-25 Nr. AB-19347-3-62-3-01643-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-731-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01643-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos H. Č. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. Č. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. D., R. Č. dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo gautas pareiškėjos H. Č. (toliau – ir pareiškėja) pateiktas skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 8S-646-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. Č.“; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti V. Č., mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į 0,97 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai naujus žemės sklypus.

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 8S-646-(14.8.3.) paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėja prašymą motyvavo tuo, kad 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas V. Č. buvo įteiktas 2015 m. gruodžio 17 d., tačiau tuo metu ji dar nebuvo jo teisių perėmėja. Be to, jos sutuoktinis V. Č. iki mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) sunkiai sirgo ir neturėjo galimybės laiku apginti savo pažeistų teisių.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnį sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Šios normos prasme piliečiai yra asmenys, kurių atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjos ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. 8S-646-(14.8.3.) priimtas ne pareiškėjos atžvilgiu.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 8S-646-(14.8.3.) pareiškėjos sutuoktiniui V. Č. (mirė (duomenys neskelbtini)) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,97 ha žemės sklypo dalį, kurį valdė V. M. Č. 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 8S-646-(14.8.3.) V. Č. nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos atlyginant pinigais (3 884 Eur). Pareiškėja su šiuo atsakovo sprendimu nesutinka ir siekia atkurti nuosavybės teises į 0,97 ha žemės sklypą lygiaverčiu sklypu.

Teismas iš skundo turinio, prie jo pridedamų dokumentų bei NŽT Kauno miesto skyriaus teismui pateiktų dokumentų nustatė, kad pareiškėjos H. Č. įgaliotas asmuo M. D. (pagal Kauno miesto 24-jo notarių biuro 2017 m. vasario 14 d. M. D. išduotą įgaliojimą atstovauti H. Č. visais klausimais, susijusiais su nuosavybės teisių atkūrimu) 2017 m. vasario 17 d. prašymu kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyriaus vedėją prašydama pakeisti arba panaikinti V. Č. vardu priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisų atkūrimo pinigais, suteikiant lygiavertį žemės sklypą kitame rajone. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad pareiškėjos H. Č. įgaliotam asmeniui M. D. vėliausiai 2017 m. vasario 17 d. tapo žinoma apie NŽT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą atkurti nuosavybės teises V. Č. pinigais. Teismas pažymėjo, kad įgaliotas atstovas yra tiesiogiai su pareiškėju susijęs asmuo, o atstovo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Todėl teismas sprendė, kad įgaliotam asmeniui M. D. teikiant 2017 m. vasario 17 d. prašymą NŽT dėl 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo pakeitimo/ panaikinimo, pareiškėjai H. Č. taip pat buvo žinoma apie šį sprendimą. Kadangi pareiškėja skundu į teismą elektroninėmis ryšių priemonėmis kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 6 d., konstatuota, kad pagal minėtą reglamentavimą pareiškėja kreipėsi į teismą 1 metus 4 mėnesius ir 19 dienų praleidusi skundo padavimo teismui terminą. Pareiškėja neginčija aplinkybės, kad praleido terminą skundui paduoti ir prašo šį terminą atnaujinti.

Teismas nurodė, kad pareiškėja pateikia patvirtinančius įrodymus, kad jos sutuoktinis sunkiai sirgo iki mirties, tačiau nenurodo, kodėl ji pati kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei metams po sužinojimo apie ginčijamą sprendimą. Teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi išaiškino pareiškėjai, kad teismas spręsdamas dėl skundo padavimo teismui termino atnaujinimo vertina viso laikotarpio, t. y. nuo ginčijamo akto gavimo iki skundo padavimo teismui, priežastis ir pasiūlė pareiškėjai nurodyti viso praleisto laikotarpio priežastis bei pateikti jas patvirtinančius įrodymus. Pareiškėja tikslindama skundą tokių duomenų teismui nepateikė. Nustatytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga, nepateisinamai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių. Teismas konstatavo, jog pareiškėjos veiksmai yra pareiškėjos valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, ši aplinkybė objektyviai netrukdė jai laiku kreiptis į teismą. Pareiškėja skundą uždelsė paduoti dėl jos pačios elgesio (delsimo), tai yra subjektyvios priežasties. Netenkinęs prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, pareiškėjos skundą dėl reikalavimo panaikinti NŽT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 8S-646-(14.8.3.) atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Atsisakęs priimti pareiškėjos skundo dalį dėl sprendimo panaikinimo, teismas atsisakė priimti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministeriją atkurti V. Č. nuosavybės teises į 0,97 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai naujus žemės sklypus.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 8S-646-(14.8.3.) paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėja nurodo, kad ginčo situacijoje teismas, nustatinėdamas termino paduoti skundą teismui eigos pradžią, vertino, kada apie ginčijamą sprendimą buvo žinoma ne pretendentui, o pareiškėjai. Tokiu būdu teismas laikė, kad skundo dėl sprendimo panaikinimo padavimo pradžia skaičiuotina nuo 2017 m. vasario 17 d. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja turėjo paduoti skundą iki 2017 m. kovo 17 d. Pareiškėjos skunde buvo nurodytos svarbios priežastys, kodėl terminą skundui dėl NŽT sprendimo paduoti praleido pretendentas, o ne pati pareiškėja. 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi teismui nustačius terminą skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas T. R. nurodė, jog kitais teismo nurodytais dokumentais pareiškėja nedisponuoja, todėl prašė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išreikalauti nuosavybės teisių atkūrimo bylą į V. M. Č. iki nacionalizacijos valdytą 1,17 ha ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos atstovas nurodė, jog minėtoje byloje yra visi su nuosavybės atkūrimu susiję dokumentai, kuriais pareiškėja ketina remtis, įrodinėdama savo poziciją. Be to, dalis pareiškėjos turimų dokumentų buvo pateikti kartu su skundu. Iš jų matyti, kad pareiškėja gynė savo pažeistas teises, nes tiek jos įgaliotinė, tiek tretieji suinteresuoti asmenys teikė raštus, nurodydami, jog nesutinka su Tarnybos parinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu (tai patvirtina ne tik 2017 m. kovo 15 d. NŽT Kauno miesto skyriaus raštas, bet ir 2018 m. balandžio 4 d. NŽT sprendimas dėl trečiųjų asmenų skundo). Taigi ginčo situacijoje svarbios kreipimosi į teismą praleidimo priežastys laikytinos aplinkybės, kad pareiškėjos įgaliotinė ne kartą kreipėsi į NŽT, kur jai buvo žadama, kad NŽT sprendimas bus panaikintas, todėl pareiškėja turėjo pagrindą tikėtis, kad NŽT taikiai išspręs susidariusią situaciją, susijusią su pretendento teisių pažeidimu, kuris yra akivaizdus, todėl pareiškėja nemanė, jog privalo skubiai kreiptis dėl teisinės pagalbos ir pradėti daug kainuojantį ginčą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė pareiškėjai neatnaujinti skundo padavimo termino, o ši teismo nutartis naikintina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą netenkintas ir pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja prašo atnaujinti terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 8S-646-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. Č.“ panaikinimo paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Tuo atveju, kai administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniškai įteiktas asmeniui arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS39-421/2008; 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017).

Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžia, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016).

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjos įgaliotam asmeniui M. D., o tuo pačiu ir pareiškėjai, vėliausiai 2017 m. vasario 17 d. tapo žinoma apie NŽT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą atkurti nuosavybės teises. Įvertinus šias aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, pateikdama skundą dėl NŽT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo panaikinimo 2018 m. rugpjūčio 6 d., praleido terminą tokiam skundui paduoti.

Pareiškėja šiuo atveju sutinka, jog praleido skundo padavimo terminą, tačiau mano, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių – pareiškėjos įgaliotinė ne kartą kreipėsi į NŽT, kur jai buvo žadama, kad NŽT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas bus panaikintas, todėl pareiškėja turėjo pagrindą tikėtis, jog NŽT taikiai išspręs susidariusią situaciją, susijusią su pretendento teisių pažeidimu, kuris yra akivaizdus, todėl pareiškėja nemanė, jog privalo skubiai kreiptis dėl teisinės pagalbos ir pradėti daug kainuojantį ginčą.

Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje AS552-642/2013).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, su kuriomis ji sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių. Dėl pareiškėjos teiginių, kad savo teises ji gynė aktyviai, pareiškėjos įgaliotinė ne kartą kreipėsi į atsakovą tikėdamasi, jog NŽT taikiai išspręs susidariusią situaciją, pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pareiškėjo iniciatyva vykdomas susirašinėjimas su atsakovu po ginčijamo individualaus administracinio akto priėmimo nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą išvadai, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių (žr., pvz., 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-270/2013, 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-312/2014; 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-502/2018 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariama situacija nėra išskirtinai teisiškai paini ir sudėtinga, kad galėtų pateisinti termino skundui paduoti praleidimą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja praleido terminą skundo pirmajam reikalavimui pateikti, ir šio termino neatnaujinęs, pagrįstai atsisakė priimti išvestinį reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti V. Č., mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į 0,97 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai naujus žemės sklypus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos H. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė