2019-11-27 Nr. AB-22260-3-64-3-01276-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2810-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01276-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas E. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2016 m. kovo 20 d. nebuvo tinkamai aprūpintas higienos priemonėmis – dantų pasta, šepetėliu ir skutimosi peiliukais, dėl šių priemonių nesuteikimo negalėjo tinkamai rūpintis asmens higiena, buvo žeminamas jo, kaip žmogaus, orumas, dėl dantų nepriežiūros pradėjo gesti dantys.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2016 m. vasario 10 d. Suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas iki 2017 m. sausio 1 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (toliau – ir Aprūpinimo higienos priemonėmis normos). Detalesnė aprūpinimo higienos priemonėmis tvarka nustatyta Šiaulių TI direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1/01-154 patvirtintu Šiaulių TI daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos aprašu. Šios tvarkos 9 punkte nustatyta, kad suimtasis (nuteistasis), pageidaujantis gauti aprangą bei asmens higienos priemones, rašo prašymą įstaigos direktoriui ir įteikia jį Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 4 punkte numatyta, jog pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas, vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant Aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms, t. y. nemokiems asmenims. Pareiškėjas 2015 m. birželio 30 d., 2015 m. liepos 30 d., 2015 m. gruodžio 28 d. ir 2016 m. sausio 29 d. raštu kreipėsi į Šiaulių TI direktorių su prašymais išduoti dantų pastą, dantų šepetuką, muilą, tualetinį popierių, skutimosi peiliuką, jų išdavimą patvirtina pareiškėjo ranka įrašyti įrašai „gavau“ bei jo parašai, taip pat asmeninės sąskaitos įrašai.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas bei įvertinęs Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 44 straipsnyje, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 1 ir 8 dalyse, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015 m. spalio 31 d.) (toliau – ir higienos norma HN 76:2010) 63 punkte, 4.20 papunktyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, akcentavo, kad Aprūpinimo higienos priemonėmis normos, kurios galiojo iki 2017 m. sausio 1 d., nustato, jog suimtieji ir nuteistieji turi būti aprūpinami tualetiniu popieriumi (1 rulonas 1 mėn.), dantų šepetėliu (1 vnt. mėnesiui), dantų pasta (50 ml mėnesiui), vienkartiniais skustuvais (iki 4 vnt. mėnesiui). Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) asmenų aprūpinimo higienos priemonėmis nereglamentuoja.

7. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo beveik ištisai laikomas nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2016 m. vasario 19 d., t. y. septynis mėnesius. Jam 2015 m. lapkričio 11 d. buvo užvesta Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninė sąskaita Nr. 2464, kurioje buvo daromi įrašai apie jo aprūpinimą patalyne, indais ir asmens higienos priemonėmis nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. vasario 19 d. Pareiškėjui asmens higienos priemonės – dantų šepetėlis, dantų pasta ir skutimosi peiliukai (po 1 vnt.) buvo išduoti tik du kartus – 2016 m. sausio 4 d. ir 2016 m. vasario 4 d. Pareiškėjas 2015 m. birželio 30 d. prašė skirti jam dantų pastą ir dantų šepetuką, 2015 m. liepos 30 d. – tualetinį muilą, tualetinį popierių, dantų pastą, dantų šepetuką ir skutimosi peiliuką, 2015 m. gruodžio 28 d. – skutimosi peiliuką, tualetinį popierių, dantų šepetuką ir dantų pastą, o 2016 m. sausio 29 d. – dantų šepetuką, skutimosi peiliuką, tualetinį popierių bei dantų pastą. Pareiškėjo prašomos higienos priemonės jam buvo išduotos, ką patvirtina žyma „gavau“ , gavimo data ir pareiškėjo parašas bei duomenys Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninėje sąskaitoje. Tačiau pagal Aprūpinimo higienos priemonėmis normas asmenims dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml) ir vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.) turi būti išduodami kas mėnesį, tuo tarpu pareiškėjas šiomis higienos priemonėmis per visą jo laikymo Šiaulių TI laikotarpį (septynis mėnesius) buvo aprūpintas tik keturis kartus ir tik pagal jo paties rašytus prašymus.

8. Teismas pažymėjo, kad nei SVĮ, nei BVK, nei Aprūpinimo higienos priemonėmis normos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d. nenumatė, kad higienos priemonės turi būti išduotos tik esant asmens prašymui, tokia tvarka buvo nustatyta, kaip nurodo atsakovas, tik Šiaulių TI daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos apraše, kuriame buvo numatyta, kad pageidaujantis gauti higienos priemones suimtasis (nuteistasis) rašo prašymą įstaigos direktoriui. Kadangi nurodytos Aprūpinimo higienos priemonėmis normos įsakmiai numatė, kad asmenims dantų šepetėlis, dantų pasta ir vienkartiniai skustuvai išduodami kas mėnesį, asmens prašymo nebuvimas negalėjo būti kliūtis joms išduoti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad Šiaulių TI veikė pažeisdamas nurodytą teisinį reguliavimą, nes pareiškėjui nebuvo išduotas toks higienos priemonių kiekis, koks priklausė pagal nustatytas normas. Todėl egzistuoja pagrindas pripažinti atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą CK 6.271 straipsnio prasme.

9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti laikomam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista. Teismas atkreipė dėmesį, kad nustatytas pažeidimas nėra didelis ir dėl neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio nesukėlė žalos pareiškėjo fizinei būklei. Nėra duomenų, kad teisės aktais nustatyto higienos priemonių kiekio neišdavimas pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus. Iš įrašų pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje teismas nustatė, kad stomatologo apžiūra pareiškėjui buvo atlikta 2013 metais, o dantys gydyti tik 2018 m. birželio 22 d., jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę pareiškėjas nepateikė. Teismas taip pat nenustatė, jog Šiaulių TI pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, dėl netinkamo aprūpinimo higienos priemonėmis Šiaulių TI direktoriui pareiškėjas nesiskundė.

10. Teismas, atsižvelgęs į nustatytą pažeidimo mastą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas, nors ir nežymiai, tačiau viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, į kitus teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos vertinimo ir nustatymo kriterijus, į tai, kad nustatytas pažeidimas neturėjo įtakos pareiškėjo sveikatos būklei, pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 50 Eur suma.

III. 12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

13. Atsakovo atstovas, iš esmės atkartodamas pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą nurodytus motyvus, pažymi, kad teismas netinkamai įvertino nagrinėjamam atvejui aktualų teisinį reglamentavimą. Teismas, nurodydamas, kad tik Šiaulių TI daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos apraše nustatyta, jog norint gauti higienos priemones, reikalingas rašytinis prašymas, neįvertino, kad Aprūpinimo higienos priemonėmis normų 5 punktas reglamentuoja, jog drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Konkrečiu atveju atsakovo atstovas vadovavosi ne tik vidiniais teisės aktais, bet ir kitais teisės aktais, kurie vienas kitam neprieštarauja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo patirtos laikymo Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2016 m. vasario 19 d., netinkamai jį aprūpinant higienos priemonėmis – dantų pasta, dantų šepetėliu, skutimosi peiliukais, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu higienos priemonėmis buvo aprūpintas tik keturis kartus pagal jo teikiamus prašymus, o ne kas mėnesį, kaip nustato Aprūpinimo higienos priemonėmis normos, nusprendė, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 50 Eur suma.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai taikė bylai aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. neatsižvelgė į tai, kad pagal Šiaulių TI direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1/01-154 patvirtinto Šiaulių TI daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos aprašo, detalizuojančio Aprūpinimo higienos priemonėmis normas, 9 punktą, suimtasis (nuteistasis), pageidaujantis gauti aprangą bei asmens higienos priemones, rašo prašymą įstaigos direktoriui ir įteikia jį Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui. Pagal Aprūpinimo higienos priemonėmis normų, galiojančių nuo 2017 m. sausio 1 d., 5 punktą, higienos priemonės išduodamos esant rašytiniam prašymui.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

19. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl tam tikros valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar tam tikros pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

20. Bylos duomenimis laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2016 m. vasario 19 d. pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI. Šiuo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.). Šių normų 7 punktas nustatė, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad įvardintos higienos priemonės privalo būti išduodamos kas mėnesį, nereikalaujant iš suimtojo pateikti rašytinį prašymą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Šiaulių TI direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1/01-154 patvirtintas Šiaulių TI daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos aprašas į bylą nėra pateiktas, byloje nėra jokių duomenų nei apie šio įsakymo paskelbimą teisės aktų nustatyta tvarka, nei apie pareiškėjo supažindinimą su juo, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, juo bei nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Aprūpinimo higienos priemonėmis normomis pagrįstai nesivadovavo.

21. Kadangi atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl pareiškėjui ginčui reikšmingu laikotarpiu išduotų higienos priemonių kiekio, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad atsakovo atstovas neveikė pagal nustatytus Aprūpinimo higienos priemonėmis normos (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) reikalavimus ir pagrįstai konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje nurodyta, jog sulaikyto asmens higienos priemonių (tarp jų ir muilo, dantų šepetuko, dantų pastos) trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. Melnitis byloje EŽTT yra nusprendęs, kad tai, jog pareiškėjas negalėjo pasirūpinti savo higiena ilgesnį laikotarpį ir nuolat jautėsi nešvarus ir pažemintas, akivaizdžiai sukėlė jam kančią, kurios sunkumo laipsnis viršija sulaikymui būdingą kentėjimą.

22. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan