2024-03-13 Nr. AB-4222-3-62-3-02093-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-64-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02093-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. O. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas), 3 000 Eur neturtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. atlikinėjo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Jam išduodant vaistinius preparatus buvo pažeidinėjamas jo privatumas bei konfidencialumas, kadangi pataisos pareigūnai bei kiti nuteistieji, stovintys šalia kabineto durų, kuriame išduodami vaistai, žinojo kokie jam vaistai išduodami. Pareigūnams atvedus jį išgerti vaistų, kabineto durys būna atidarytos, todėl kiti nuteistieji, stovintys šalia kabineto, žino, kad pareiškėjas yra gydomas nuo (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių kiti nuteistieji jį užgaulioja ir tyčiojasi, o pataisos pareigūnai jį diskriminuoja. Taip pat nurodė, jog pataisos pareigūnai tikrina pareiškėjo kišenes, žiūri į burną ir skaičiuoja gurkšnius bei išgėrus vaistus kalbina, kol pareiškėjas pradės kalbėti ir tik tada leidžia išeiti iš kabineto. Dėl šių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nuolatos patirdavo emocinių, psichologinių ir dvasinių išgyvenimų, psichologinį sukrėtimą, jautėsi kankinamas, buvo žeminamas jo orumas.

3. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas yra pasirašęs sutikimą gydytis (duomenys neskelbtini) vaistais ir taip patvirtino, kad laikysis gydytojų ar kitų gydymo procese dalyvaujančių darbuotojų nurodymų, susijusių su jo sveikatos ištyrimu ar gydymu; įsipareigojo nepažeisti gydytojų skirto pakaitinio gydymo plane nustatyto gydymo režimo; išgerti (duomenys neskelbtini) vaistus medicinos personalo ir pareigūnų akivaizdoje; sąžiningai naudotis savo, kaip paciento, teisėmis ir kaip įmanydamas stengtis prisidėti prie sveikatos būklės gerinimo. Pareigūnai turi teisę ir pareigą stebėti, ar pareiškėjas išgeria jam paskirtus vaistinius preparatus, taip užtikrinant jo elgesio kontrolę ir priežiūrą, bei patvirtinti, kad vaistiniai preparatai nėra išsinešami į gyvenamąsias patalpas. Nuteistąjį atvedus į kabinetą, kuriame yra išduodami vaistiniai preparatai, kabineto durys yra uždaromos ir taip užtikrinamas kiekvieno nuteistojo privatumas bei konfidencialumas. Pareiškėjo keliami argumentai, jog durys būdavo atidarytos, yra neatitinkantys tikrovės.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

5. Teismas akcentavo valstybės atsakomybės sąlygas bei nurodė, kad Pakaitinio gydymo skyrimo taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti laisvės atėmimo įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-175 (toliau – ir Aprašas), 10 punktu yra nustatyta pareiga gydomajam asmeniui vaistinį preparatą išgerti stebint sveikatos priežiūros specialistui ir pareigūnui. Pareiškėjas skunde nenurodo, jog jam ši aplinkybė nebuvo žinoma. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo argumentas, jog pareiškėjas yra pasirašęs sutikimą gydytis (duomenys neskelbtini) vaistais, jis patvirtino, kad laikysis gydytojų ar kitų gydymo procese dalyvaujančių darbuotojų nurodymų, susijusių su jo sveikatos ištyrimu ar gydymu; įsipareigojo nepažeisti gydytojų skirto pakaitinio gydymo plane nustatyto gydymo režimo; išgerti (duomenys neskelbtini) vaistus medicinos personalo ir pareigūnų akivaizdoje; sąžiningai naudotis savo, kaip paciento, teisėmis ir kaip įmanydamas stengtis prisidėti prie sveikatos būklės gerinimo. Aktualu tai, jog ir pareigūnas, kuris stebi, kaip gydomasis asmuo išgeria vaistinį preparatą, vadovaudamasis Aprašo 10 punkto nuostatomis, privalo užtikrinti, kad vaistinis preparatas būtų išgertas Sveikatos priežiūros tarnybos patalpoje.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjui yra skiriama sustiprinta priežiūra, kadangi jis nuo 2021 m. liepos 19 d. yra įtrauktas į „Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitos žurnalą“. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos kalėjimų tarnybos 1-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 24 d. pažyma Nr. RV-22-8132, kurioje nurodyta, kad dėl išsakytų suicidinių minčių ir savęs žalojimo pareiškėjas įtrauktas į apskaitą. Taip pat nurodyta, jog kaip savęs žalojimo priežastį nurodė tai, kad negavo įstaigos televizoriaus. Iš byloje esančios Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. rugpjūčio 21 d. pažymos matyti, jog nuteistasis M. O. yra linkęs nepaklusti kalinimo įstaigoje nustatytai tvarkai, daugiausiai dėl įstaigos administracijos teisėtų reikalavimų nevykdymo. Taip pat iš esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per trijų metų laikotarpį pareiškėjo atžvilgiu buvo surašyti du nutarimai administracinio nusižengimo bylose už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, tokiais savo veiksmais padarant administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 71 straipsnio 2 dalyje. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas linkęs ne tik nepaklusti kalinimo įstaigoje nustatytai tvarkai, bet ir nesilaikyti (duomenys neskelbtini) pakaitinio gydymo plano, bei tvarkos, su kuria pareiškėjas yra susipažinęs ir įsipareigojęs nepažeisti gydytojų skirto pakaitinio gydymo plane nustatyto gydymo režimo.

7. Teismas akcentavo, kad įstaigos pareigūnai savo pareigas tarnyboje vykdo laikydamiesi duotos priesaikos ir vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 patvirtinto Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6 punkto nuostatomis. Pareigūnai, atlikdami savo tarnybines pareigas, neturi išankstinio ar asmeninio nusistatymo prieš nuteistuosius. Pataisos pareigūnai nėra susipažinę ir neturi informacijos apie pareiškėjui paskirtą gydymą, ligos istoriją ar vartojamų vaistų specifiką, tačiau turi teisę ir pareigą stebėti, ar pareiškėjas išgeria jam paskirtus vaistinius preparatus, taip užtikrinant pareiškėjo elgesio kontrolę ir priežiūrą bei patvirtinti, kad vaistiniai preparatai nėra išsinešami į gyvenamąsias patalpas, o pareiškėjo gydymas vykdomas tinkamai.

8. Teismas nurodė, kad Aprašo 15 punkte nurodoma, kad asmeniui pažeidus nustatytą gydymo planą, svarstomas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) pakaitinio gydymo laisvės atėmimo įstaigose nutraukimo. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Pravieniškių 1-ajame kalėjime pasitaiko atvejų, kai nuteistieji, dalyvaujantys (duomenys neskelbtini) pakaitinio gydymo programoje, pažeisdami nustatytą tvarką, neišgeria jiems skirto vaistinio preparato (duomenys neskelbtini) ir įvairiais būdais bando jį išsinešti iš pirminės asmens sveikatos priežiūros tarnybos patalpų, todėl Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai turi skirti padidintą dėmesį, kad būtų užtikrinamas sklandus (duomenys neskelbtini) pakaitinio gydymo programos vykdymas. Nuteistąjį atvedus į kabinetą, kuriame jam yra išduodami vaistiniai preparatai, kabineto durys yra uždaromos ir taip užtikrinamas kiekvieno nuteistojo privatumas bei konfidencialumas. Pareiškėjo argumentai, jog durys būdavo atidarytos, dėl ko jį galėdavo stebėti kiti nuteistieji bei pareigūnai, yra niekuo neįrodyti, subjektyvus, todėl teismas laikė juos nepagrįstais.

9. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Aprašo nuostatomis, pareigūnui, kilus įtarimų, jog pareiškėjas Sveikatos priežiūros skyriaus patalpoje nenurijo jam išduoto vaistinio preparato, turi teisę prieš pareiškėją panaudoti prievartą. Nagrinėjamu atveju pareigūnų veiksmai nevertintini kaip neadekvatūs susiklosčiusioms aplinkybėms – pareigūnai turi teisę žodžiu įkalbinėti pareiškėją išsižioti, kad įsitikintų, jog jis nurijo vaistinį preparatą bei neleisti išeiti iš Sveikatos priežiūros patalpos. Ta aplinkybė, jog pareigūnai susiklosčiusioje situacijoje žiūrėjo į pareiškėjo burną, skaičiavo jo gurkšnius bei išgėrus vaistus kalbino, kol pareiškėjas pradės kalbėti ir tik tada leido išeiti iš kabineto, nesudaro pagrindo teigti, kad pareigūnai smurtavo prieš pareiškėją ar kitokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą, žemino jo garbę ir orumą. Atsižvelgus į tai, pareigūnų neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

10. Teismas dėl skundo argumentų, kad pareiškėją dėl jo privatumo ir konfidencialumo neužtikrinimo išduodant vaistinius preparatus kankino nemiga, nerimas, nurodė, kad atsakovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje yra pažymėta, kad pareiškėjas patiria nemigą, nervinę įtampą, dirglumą, stresą, labilias emocijas dėl (duomenys neskelbtini) bei dėl (duomenys neskelbtini) vartojimo (vartojimas apie 16 metų). Todėl pareiškėjo argumentai, jog minėtas emocijas ir sveikatos pablogėjimą patyrė dėl jo privatumo bei konfidencialumo neužtikrinimo išduodant vaistinius preparatus, yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Teismas sutiko su atsakovo pozicija bei neabejojo atsakovo pateikta informacija, todėl atmetė nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl sveikatos negalavimų.

11. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo nurodytos patirtos neturtinės žalos, pažymėjo, kad pareiškėjas duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė. Apie tai, kad dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų pareiškėjui buvo padaryti kokie nors sužalojimai, byloje duomenų taip pat nėra, šios aplinkybės nenurodo ir pats pareiškėjas. Ta aplinkybė, jog pareiškėjas teikė skundus pataisos įstaigai dėl galimo pareigūnų panaudoto smurto, savaime neįrodo pareigūnų neteisėtų veiksmų, juolab, kad, kaip nurodyta byloje esančioje pažymoje, pareiškėjas patiria nemigą, nervinę įtampą, dirglumą, stresą ir labilias emocijas dėl (duomenys neskelbtini) bei dėl (duomenys neskelbtini) vartojimo. Įvertinęs ginčo situaciją, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui galimai kilęs neigiamas poveikis nebuvo tokio masto ir intensyvumo, jog galėtų būti vertinamas kaip neturtinė žala. Be to, iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad įvykį nagrinėjamu atveju lėmė paties pareiškėjo netinkamas elgesys, kadangi jis nevykdė pareigūnų, kurie vadovaudamiesi Aprašo 10 punktu siekė užtikrinti, kad vaistinis preparatas būtų išgertas Sveikatos priežiūros tarnybos patalpoje, nurodymų.

12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir skundo reikalavimus tenkinti.

14. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas ir neobjektyvus. Akcentuoja, kad teismo prašė išreikalauti iš atsakovo jo rašytų prašymų psichologui ir skundų dėl pareigūnų elgesio ir privatumo pažeidimo kopijas. Teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo individualios situacijos, vadovavosi ginčui neaktualia teismų praktika, atsakovo klaidinančiais argumentais.

15. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų nepasisakęs dėl kurių nors skunde keliamų klausimų ar argumentų, būtų pažeidęs proceso ar materialinės teisės normas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Atsakovo vertinimu, teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2022 m. liepos 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d., atlyginimo priteisimo.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, jog teismas tinkamai neišnagrinėjo jo individualaus atvejo.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde keliamo įrodymų pakankamumo, reikšmingo teisingam sprendimui priimti, klausimo pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Aktualu tai, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

22. Iš pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria priimtas pareiškėjo skundas su priedais, matyti, kad atsakovo atstovas buvo įpareigotas pateikti su ginču susijusią medžiagą. Atsakovo atstovas, vykdydamas šią nutartį, pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentus, susijusius su keliamu ginču. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

23. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

24. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš Pravieniškių 1-ajame kalėjimo pareigūnų veiksmų išduodant vaistus (pareigūnai tikrina pareiškėjo kišenes, žiūri į burną ir skaičiuoja gurkšnius bei išgėrus vaistus kalbina, kol pareiškėjas pradės kalbėti ir tik tada leidžia išeiti iš kabineto) bei privatumo pažeidimo (pareigūnams atvedus jį išgerti vaistų, kabineto durys būna atidarytos, todėl kiti nuteistieji, stovintys šalia kabineto, žino, kad pareiškėjas yra gydomas nuo (duomenys neskelbtini)).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo skirtas (duomenys neskelbtini) pakaitinis gydymas ir pareiškėjas buvo susipažinęs ir įsipareigojęs nepažeisti gydytojų skirto pakaitinio gydymo plane nustatyto gydymo režimo.

26. Pakaitinio gydymo skyrimo taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti laisvės atėmimo įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-175, 10 punktas nustato, kad asmuo, dalyvaujantis opioidinės priklausomybės pakaitinio gydymo programoje, gydytojo nustatytu periodiškumu įstaigos apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno palydimas į Ligoninės padalinį, kur, stebint asmens sveikatos priežiūros specialistui ir pareigūnui, išgeria vaistinį preparatą. Asmens sveikatos priežiūros specialistas, asmeniui išgėrus paskirtą vaistinio preparato dozę, pažymi tai medicininiuose dokumentuose.

27. Pareigūnai savo pareigas vykdo vadovaudamiesi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal aptartą Apraše nustatytą reglamentavimą pareigūnai turi skirti padidintą dėmesį, kad būtų užtikrinamas sklandus (duomenys neskelbtini) pakaitinio gydymo programos vykdymas. Pareigūnas, kuris stebi, kaip gydomasis asmuo išgeria vaistinį preparatą, privalo užtikrinti, kad vaistinis preparatas būtų išgertas Sveikatos priežiūros tarnybos patalpoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti pareigūnų veiksmai nevertintini kaip neadekvatūs ir neteisėti. Pareigūnai turi teisę žodžiu įkalbinėti pareiškėją išsižioti, kad įsitikintų, jog jis nurijo vaistinį preparatą. Pareiškėjo argumentai, jog durys būdavo atidarytos, dėl ko jį galėdavo stebėti kiti nuteistieji, yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis. Aplinkybė, kad pareiškėjas dėl pareigūnų veiksmų teikė skundus ir kreipėsi į psichologą, savaime nepatvirtina jo pretenzijų dėl patirtos žalos pagrįstumo, įvertinus ir tai, kad bylos duomenimis pareiškėjo psichologinei būklei turėjo įtakos ilgalaikis (duomenys neskelbtini) vartojimas.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai ir pareiškėjui padaryta žala. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo), taip pat ir neturtinės žalos padarymo fakto, nėra būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.). Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas.

30. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. O. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis