Court dismissed appeal against customs fine for late transit cargo delivery, upholding first-instance finding of liability.
Legislator summary
AI generatedThe Panevėžys District Court dismissed the appellant's appeal against a customs fine imposed for failing to deliver transit cargo within the required timeframe. The appellant argued that the carrier's prior violations and the removal of seals objectively prevented compliance, but the court found these subjective claims insufficient given the available documentation. Consequently, the court upheld the lower court's decision, ruling that the appellant remained liable for the administrative offense under the Customs Code.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Europos Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalis: Teismas gali palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, jei jo motyvai yra išsamūs, pagrįsti ir objektyvūs, o apeliacinis skundas neturi pagrindo jį panaikinti.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-26-768/2019 Proceso Nr. 4-08-3-00696-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S) PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 20 d. PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas Donatas Jatužis, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjÄs Z. K. (toliau â PažeidÄja) atstovo advokato Eligijaus Vinckaus (toliau â atstovas) apeliacinį skundÄ dÄl PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, nustatÄ:
1. Kauno teritorinÄs muitinÄs direktoriaus pavaduotojo K. R. 2018 m. lapkriÄio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) PažeidÄja nubausta už nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau â ANK) 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte 900 Eur bauda už tai, kad ji bÅ«dama UAB (duomenys neskelbtini) įgaliota atstove, bÅ«dama atsakinga už prekių gavimÄ bendrovÄje (įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini)), priimdama prekes iÅ¡ vežÄjo bei bÅ«dama atsakinga už įvežamų prekių iÅ¡ treÄiųjų Å¡alių pateikimÄ paskirties muitinÄs įstaigai per nustatytÄ terminÄ , neužtikrino prekių gabentų pagal tranzito lydintį dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. spalio 9 d.) savalaikio pristatymo į muitinÄs įstaigÄ , ir Å¡iais savo veiksmais pažeidÄ 2013 m. spalio 9 d.
Europos Parlamento tarybos ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto SÄ jungos muitinÄs kodekso (toliau â SÄ jungos muitinÄs kodeksas) 233 straipsnio 3 dalį.
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu dÄl PažeidÄjai inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte, PažeidÄjos atstovas jį apskundÄ PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mams, taÄiau apylinkÄs teismas, patikrinÄs Institucijos nutarimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ , skundžiama nutartimi PažeidÄjos atstovo skundo netenkino ir Institucijos nutarimÄ paliko galioti.
3. Apeliaciniu skundu PažeidÄjos atstovas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti, kadangi teismas klaidingai konstatavo, jog PažeidÄjos veikoje yra visi jai inkriminuoto nusižengimo sudÄties elementai. 3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino SÄ jungos muitinÄs kodekso 139, 233 straipsnių nuostatas, ir tokiu bÅ«du formuoja ydingÄ praktikÄ , nes tranzito procedÅ«ros vykdytojai ir vežÄjai, prisidengdami âneva suteikta galimybe nusikratyti tenkanÄios atsakomybÄsâ gali piktnaudžiauti ir tiesiog nevykdyti jiems deleguotų pareigų, t. y. nepristatyti prekių į paskirties įstaigÄ , o jas naudodami apgaule, perduoti prekių gavÄjui - ânusikratyti atsakomybÄsâ.
Remiamasi Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 3 d. byla Nr. C-230/06, t. y. procedÅ«ros vykdytojas, kaip Bendrijos iÅ¡orinio tranzito procedÅ«rÄ vykdantis asmuo, yra atsakingas už tinkamÄ tranzito procedÅ«ros įvykdymÄ ; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys administracinÄse bylose Nr.: A442-477/2013; A261-453/2013, A444- 2223/2011), kuomet už tinkamÄ procedÅ«ros įvykdymÄ (įskaitant ir prekių pristatymÄ per nustatytÄ procedÅ«ros vykdymo terminÄ ) visada atsako procedÅ«ros vykdytojas, juolab, kad jam arba vežÄjui yra žinomas nustatytas procedÅ«ros vykdymo terminas, kas nagrinÄjamu atveju PažeidÄjai nebuvo žinoma. 3.2.
Tvirtinama, jog iÅ¡ SÄ jungos muitinÄs kodekso 233 straipsnio konstrukcijos aiÅ¡kiai matyti, kad įstatymų leidÄjas pirmiausiai pareigÄ visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir bÅ«tinos informacijos pateikimÄ paskirties muitinÄs įstaigai per nustatytÄ terminÄ ir nepažeidus muitinÄs taikomu prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių nustatÄ procedÅ«ros vykdytojui ir vežÄjui, todÄl nustaÄius, kad tranzitu gabentos prekÄs per nustatytÄ terminÄ nebuvo pateiktos paskirties muitinÄs įstaigai, atsakomybÄn turÄtų bÅ«ti traukiamas procedÅ«ros vykdytojas arba vežÄjas, juo labiau, kad ir SÄ jungos muitinÄs kodekso 233 straipsnio 3 dalyje nÄra giežtai nustatyta, kad atsakomybÄn privalomai turi bÅ«ti traukiamas prekių gavÄjas.
MinÄtame straipsnyje sukonstruota teisÄs norma leidžia pasirinkti kuris subjektas <...prekių vežÄjas arba gavÄjas.. > yra atsakingas už prekių pateikimÄ muitinÄs įstaigai. 3.3. Manoma, kad vežÄjo (duomenys neskelbtini) atstovas A. R., nubaustas pagal ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , 216 straipsnį, taip pat turÄjo bÅ«ti pripažintas kaltu ir pagal 211 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , kadangi atsižvelgiant į Sajungos muitinÄs kodekso 233 straipsnio 3 dalies formuluotÄ, Å¡ioje normoje nurodyti reikalavimai dÄl muitinÄs taikomų prekių indentifikavimo priemonių iÅ¡saugojimo yra neatsiejami nuo reikalavimo per nustatytÄ terminÄ pristatyti visas prekes paskirties įstaigai, t. y. nei vienas iÅ¡ Å¡ių reikalavimų negali bÅ«ti taikomas atskirai nuo kito, todÄl A.
R., nuplÄÅ¡Äs muitinÄs uždÄtas plombas ir savavaliÅ¡kai iÅ¡gabenÄs prekes gavÄjui, turÄjo bÅ«ti traukiamas ir administracinÄn atsakomybÄn už įvežtų prekių nepateikimÄ paskirties muitinÄs įstaigai per nustatytÄ terminÄ . Juo labiau, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis prekių gavÄjo atstovei (PažeidÄjai) melagingai nurodÄ, kad tranzitu gabentos prekÄs buvo pristatytos į paskirties muitinÄs įstaigÄ ir tranzito procedÅ«ra tinkamai užbaigta. BÅ«tent apeliantÄ surado vežÄjÄ ir pristatÄ prekes paskirties muitinÄs įstaigai. 3.4.
Nesutinkama, jog pagal SÄ jungos muitinÄs kodekso 139 straipsnio 1 dalies c punktÄ PažeidÄja prisiÄmÄ atsakomybÄ už prekių vežimÄ po to, kai jos buvo įvežtos į SÄ jungos muitų teritorijÄ . Å iame kontekste atkreipiamas dÄmesys, jog minÄtas punktas taikomas tuomet, kai į SÄ jungos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes pirmoje įvežimo muitinÄs įstaigoje perima kitas vežÄjas, kuris ir prisiima atsakomybÄ už tolimesnį prekių vežimÄ iki paskirties muitinÄs įstaigos jau SÄ jungos muitinÄs teritorijoje.
NagrinÄjamu atveju už į SÄ jungos muitų teritorijÄ Ä¯vežtų prekių tolimesnį vežimÄ iki paskirties muitinÄs įstaigos vykdÄ tas pats vežÄjas (duomenys neskelbtini), todÄl PažeidÄja nebuvo ir negalÄjo bÅ«ti atsakinga už įvežamų prekių iÅ¡ treÄiųjų Å¡alių pateikimÄ paskirties muitinÄs įstaigai per nustatytÄ terminÄ , nes minÄtas SÄ jungos muitinÄs kodekso straipsnis aiÅ¡kiai reglamentuoja, kad į SÄ jungos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes muitinei nedelsdamas pateikia į SÄ jungos muitų teritorijÄ prekes įvežÄs asmuo. 3.5.
Akcentuojama, kad PažeidÄja ÄmÄsi visų priemonių, jog tranzitu gabentos prekÄs bÅ«tų pateiktos paskirties muitinÄs įstaigai ir tranzito procedÅ«ra bÅ«tų tinkamai užbaigta. Prekių pristatymo metu ji negalÄjo žinoti, kad tranzito procedÅ«ra neužbaigta tinkamai, nes tai fiksuojama tik NacionalinÄje tranzito kontroles sistemoje (NTKS), kuriÄ naudodami procedÅ«ros vykdytojai, įskaitant įgaliotuosius siuntÄjus, pateikia SÄ jungos tranzito deklaracijÄ . Prekių gavÄjas, nebÅ«damas tranzito procedÅ«ros vykdytoju, neturÄjo informacijos apie NTKS užfiksuotus elektroninius praneÅ¡imus, dÄl ko PažeidÄja nežinojo ir negalÄjo žinoti, kad prekÄs pristatytos gavÄjui prieÅ¡ tai nepateikus jų paskirties muitinÄs įstaigai.
PažeidÄjos veiksmuose nÄra nei subjektyviųjų, nei objektyviųjų jai inkriminuoto nusižengimo požymių.
4. Atsiliepimu į PažeidÄjos atstovo apeliacinį skundÄ Institucijos direktoriaus pavaduotojas K. R. praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ , kadangi ji yra teisÄta, pagrįsta iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu. 4.1. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ , remiantis SÄ jungos muitinÄs kodekso 233 straipsnio 3 dalimi, EB ir ELPA bendrojo tranzito jungtinio komiteto 1991 m. rugsÄjo 19 d. sprendimu, iÅ¡ dalies keiÄianÄio 1987 m. gegužÄs 20 d. Konvencijos dÄl bendrosios tranzito procedÅ«ros 1 priedelį, 11 straipsnio 2 dalis bei EB ir ELPA bendrojo tranzito jungtinio komiteto 2008 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 1/2008, iÅ¡ dalies keiÄianÄio 1987 m. gegužÄs 20 d.
KonvencijÄ dÄl bendrosios tranzito procedÅ«ros, 3 skyriaus 8 straipsnio 2 dalis, pažymima, kad pareiga pateikti prekes gali kilti ne tik procedÅ«ros vykdytojui ar vežÄjui, bet ir prekių gavÄjui, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant SÄ jungos tranzito procedÅ«rÄ . Nurodoma, kad skunde minima Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau â ESTT) byla bei Lietuvos vyriausiojo teismo praktika Å¡iuo atveju nÄra aktuali, todÄl ja negali bÅ«ti vadovaujamasi, nes nurodyta teismų praktika nÄra tapati esamai situacijai ar iÅ¡ esmÄs panaÅ¡i. 4.2.
Sutinkama, jog SÄ jungos muitinÄs kodekso 233 straipsnio 1 dalyje yra numatytos SÄ jungos procedÅ«ros vykdytojo pareigos, tarp kurių ir vykdytojo pareiga atsakyti už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir bÅ«tinos informacijos pateikimÄ paskirties muitinÄs įstaigai per nustatytÄ terminÄ ir nepažeidus muitinÄs taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių laikymÄ si, taÄiau teigiama, jog Å¡i nurodoma aplinkybÄ nepanaikina PažeidÄjos kaltÄs, kaip gavÄjos, pareigos taip pat laikytis ir jai skirtų įpareigojimų, kurie reglamentuoti aptariamo straipsnio 3 dalyje.
PrekÄs buvo gabentos su tranzito deklaracija bei prie jos pridÄtais papildomais deklaracijÄ lydinÄiais dokumentais, tokiais kaip tarptautinių krovinių transportavimo važtaraÅ¡tis (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos prekes galima lengvai identifikuoti ir taip jas pristatyti nepažeidus jų identifikavimo. 4.3. Pažymima, jog tranzitas yra viena iÅ¡ specialiosios muitinÄs procedÅ«rų rūšių ir Å¡iÄ procedÅ«rÄ reglamentuoja specialios teisÄs normos iÅ¡dÄstytos SÄ jungos muitinÄs kodekso 7-osios antraÅ¡tinÄs dalies 2 skyriuje.
Speciali 233 straipsnio 3 dalies teisÄs norma numato, jog prekių vežÄjas arba gavÄjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant SÄ jungos tranzito procedÅ«rÄ , taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimÄ paskirties muitinÄs įstaigai per nustatytÄ terminÄ ir nepažeidus muitinÄs taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Pritartina teismo iÅ¡vadai, jog vežÄjo atsakomybÄ grindžiama faktine prekių kontrole (233 straipsnio 3 dalis).
Remiantis Tarptautine krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR), vežÄjas laikomas atsakingu už krovinį iki jo perdavimo momento (CMR 17 straipsnis). Atsižvelgiant į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, pažymima, kad krovinio perdavimo momentas, nuo kurio pasibaigia vežÄjo atsakomybÄ už krovinį, laikytina procesu, kai vežÄjas perduoda gavÄjui rÅ«pinimÄ si pagal sutartį vežamu kroviniu ir suteikia pastarajam galimybÄ faktiÅ¡kai kontroliuoti krovinį (nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-173-686/2017).
Å iuo atveju prekÄs buvo iÅ¡krautos UAB (duomenys neskelbtini) įmonÄje iki 2018 m. spalio 11 d. â dar nepasibaigus tranzito procedÅ«ros terminui, kuomet jam buvo suteikta galimybÄ faktiÅ¡kai kontroliuoti krovinį, todÄl pareiga tinkamai užbaigti tranzito procedÅ«rÄ teko prekių gavÄjui â PažeidÄjai. 4.4. Atkreipiamas dÄmesys, jog SÄ jungos muitinÄs kodekso 233 straipsnio 3 dalyje atsakomybÄ nustatyta prekių gavÄjui, kuris priimdamas prekes žinojo, kad jos gabenamos taikant SÄ jungos tranzito procedÅ«rÄ .
Å iuo atveju svarbus priimanÄio asmens žinojimas, jog prekÄs gabenamos taikant SÄ jungos tranzito procedÅ«rÄ , o ne procedÅ«ros baigimo momentas. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog įmonÄ nuolatos importuoja krovinius, todÄl visos su tranzito procedÅ«ra susijusios pareigos PažeidÄjai turÄjo bÅ«ti žinomos, todÄl PažeidÄja turÄjo matyti, jog krovinys tranzitinis. Be to, kilus klausimams dÄl tranzito procedÅ«ros tvarkos ar neaiÅ¡kumų, ji galÄjo kreiptis į InstitucijÄ , taÄiau ji nesiÄmÄ jokių veiksmų, kurie leistų įsitikinti, jog tranzito procedÅ«ra užbaigta tinkamai.
5. Apeliacinis skundas atmestinas. 5.1. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinÄdamas bylÄ dÄl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ . ANK 5 straipsnio 1 dalyje apibrÄžta, jog administraciniu nusižengimu Å¡iame kodekse yra laikoma uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), kuri atitinka administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinÄ nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudÄtis.
Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padarÄs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžianÄių jo kaltÄ. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinÄn atsakomybÄn traukiamo asmens kaltÄ, atsakomybÄ lengvinanÄias ir sunkinanÄias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡nagrinÄti.
Remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinÄjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybÄs bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.
Å iame kontekste paminÄtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priÄmimÄ lemia ne įrodinÄjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. 5.2. ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato atsakomybÄ už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimÄ , kai neatvykstama per nustatytÄ muitinÄs procedÅ«ros vykdymo terminÄ Ä¯ muitinÄs įstaigÄ ar kitÄ muitinÄs nustatytÄ vietÄ , kad bÅ«tų atliktas muitinis tikrinimas. Apeliaciniu skundu neneigiamas pats nusižengimo faktas ir sutinkama, jog krovinys į muitinÄs įstaigÄ tranzito procedÅ«roms užbaigti pristatytas ne savalaikiai, taÄiau manoma, jog administracinÄn atsakomybÄn turÄjo bÅ«ti patrauktas vykdytojas arba vežÄjo atstovas, o ne krovinio gavÄjas - UAB (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovÄ.
NagrinÄjamu atveju iÅ¡analizavÄs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , apeliacinÄs instancijos teismas vis tik sutinka ne su apeliacinio skundo argumentais, taÄiau su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad PažeidÄjos kaltÄ padarius ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ nusižengimÄ Ä¯rodyta, veika kvalifikuota tinkamai. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir tinkamai iÅ¡tyrÄ bylos aplinkybes, patikrino bei įvertino byloje esanÄius įrodymus ir padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog PažeidÄja neatsargia kaltÄs forma padarÄ muitinio tikrinimo dÄl tranzitinių prekių pateikimo tvarkos pažeidimÄ . 5.3.
PažymÄtina, kad ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto nusižengimo sudÄtis nenumato specialaus Å¡io nusižengimo subjekto, taÄiau Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatanÄio SÄ jungos muitinÄs kodeksÄ , 233 straipsnyje numatyta, kad už prievolių, susijusių su tranzito procedÅ«ra, įvykdymÄ atsako, kaip jau ne kartÄ minÄta ir skundžiamoje nutartyje, ne tik procedÅ«ros vykdytojas ar prekių vežÄjas, taÄiau ir gavÄjas. TreÄioje Å¡io straipsnio dalyje numatyta, kad be procedÅ«ros vykdytojo prievolių, prekių vežÄjas arba gavÄjas, priÄmÄs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant SÄ jungos tranzito procedÅ«rÄ , taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimÄ paskirties muitinÄs įstaigai per nustatytÄ terminÄ ir nepažeidus muitinÄs taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, t. y.
įgaliotojo gavÄjo statusÄ turintis, kuriam įgijusiam leidimo turÄtojui leidžiama gauti prekes, gabenamas taikant SÄ jungos tranzito procedÅ«rÄ , leidime nurodytoje vietoje, užbaigiant procedÅ«rÄ pagal 233 straipsnio 2 dalį (to paties straipsnio b punktas). 5.4. NagrinÄjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad visų pirma, PažeidÄja krovinį, kuriam taikyta tranzito procedÅ«ra, gavo muitinÄs tranzito procedÅ«ros terminui nepasibaigus, t. y. 2018 m. spalio 10 d., todÄl, atsižvelgus į jos užimamas pareigas, veiklos sritį bei darbinÄ patirtį bendradarbiaujant su vežÄju, skundÄ nagrinÄjantis teismas visiÅ¡kai sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, jog PažeidÄja, turÄdama įgaliojimÄ gauti prekes iÅ¡ treÄiųjų Å¡alių, sutikrindama krovinį pagal gautus dokumentus, turÄjo ir galÄjo suvokti, jog kroviniui yra taikoma SÄ jungos tranzito procedÅ«ra, dÄl ko turÄjo ir galÄjo laiku jį pristatyti į muitinÄ ir užbaigti tranzito procedÅ«rÄ , taÄiau, kaip matyti, iÅ¡ karto nesiÄmÄ jokių veiksmų, nesikonsultavo su Institucijos atstovais.
Visų antra, aplinkybÄ, jog tranzito procedÅ«ra nebuvo užbaigta ir apie tai PažeidÄjai buvo arba turÄjo bÅ«ti žinoma pagrindžia faktas, jog tokia veikla buvo vykdoma ne pirmÄ kartÄ , juolab, kad bylos duomenys patvirtina, kad iÅ¡ tos paÄios užsienio įmonÄs paskutiniuosius metus kroviniai buvo vežami nuolat. Be to, kartu su tranzito lydinÄiuoju dokumentu - Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat tarptautinių krovinių transportavimo važtaraÅ¡Äiu CMR Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo perduota prekių importo deklaracija (patvirtinanti, kad tranzito procedÅ«ra užbaigta ir prekÄs yra iÅ¡leistos į laisvÄ apyvartÄ ).
Taigi, savaime suprantama, kad nesant tranzito procedÅ«ros pabaigai bÅ«dingos muitinÄs sankcionuotų veiksmų tÄ sos, t. y. neįforminus naujų procedÅ«rų, tranzito procedÅ«ra nÄra užbaigta. Tai PažeidÄja turÄjo aiÅ¡kiai matyti, be to, galÄjo įsitikinti ir tvarkant įmonÄs komercinÄs apskaitos dokumentus. Visų treÄia, nors apeliaciniame skunde tvirtinama, jog PažeidÄja negalÄjo žinoti apie neužbaigtÄ tranzito procedÅ«rÄ , kadangi tokia informacija fiksuojama tik NacionalinÄje tranzito kontrolÄs sistemoje ir ja disponuoti gali tik procedÅ«ros vykdytojai, taÄiau Å¡i aplinkybÄ PažeidÄjos kaltÄs taip pat neÅ¡alina.
Kita vertus, PažeidÄja, turinti įgaliojimÄ priimti krovinius iÅ¡ treÄiųjų Å¡alių bei, kuriai yra keliami didesnio rÅ«pestingumo ir apdairumo reikalavimai, kadangi dirba su tarptautiniais kroviniais, ne tik turi iÅ¡manyti krovinių gabenimo specifikÄ , tranzito procedÅ«ras, taÄiau, kilus klausimams, kartu galÄjo nedelsiant netrukdomai susisiekti ne tik su procedÅ«ros vykdytoju, bet ir muitinÄs atstovais tam, kad galutinai įsitikinti dÄl tranzito procedÅ«ros baigtinumo. TodÄl skundo argumentai, jog PažeidÄja nežinojo ar negalÄjo žinoti apie procedÅ«ros baigtumÄ , jos kaltÄs dÄl jai inkriminuoto nusižengimo neÅ¡alina, pareigos laikytis jai, kaip gavÄjai, skirtų įpareigojimų, nepanaikina. 5.5.
Aptariamu atveju, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, jog administracinÄ atsakomybÄ pagal ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ krovinio gavÄjai UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotai atstovei buvo pritaikyta teisÄtai, nes remiantis SÄ jungos muitinÄs kodekso 233 straipsnio 3 dalį, prekių gavÄjas, priÄmÄs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant SÄ jungos tranzito procedÅ«rÄ , juolab, įgijusiam leidimÄ gauti prekes, gabenamas taikant SÄ jungos tranzito procedÅ«rÄ , leidime nurodytoje vietoje, kuomet jos buvo iÅ¡krautos dar iki pasibaigiant tranzito procedÅ«ros terminui, tokiu bÅ«du suteikiant galimybÄ faktiÅ¡kai kontroliuoti krovinį, atsako už krovinio pristatymÄ per nustatytÄ terminÄ Ä¯ paskirties muitinÄs įstaigÄ . 5.6.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dÄl kitų asmenų (vykdytojo arba vežÄjo) patraukimo atsakomybÄn dÄl muitinÄs procedÅ«rų nevykdymo, taÄiau Å¡is skundo argumentas Å¡iuo aspektu nÄra susijÄs su nagrinÄjama administracinio nusižengimo byla, be to, jau buvo aptartas ir skundžiamoje nutartyje. Kita vertus, bylos medžiaga patvirtina, jog krovinio vežÄjas administracinÄn atsakomybÄn buvo patrauktas už kitus nusižengimus, t. y. už tai, kad iÅ¡gabeno krovinį į gavÄjo sandÄlį, leido nuimti muitinÄs plombÄ ir iÅ¡krovÄ prekes be muitinÄs pareigÅ«no leidimo muitinÄs nenustatytoje vietoje.
Kaip minÄta, skundžiamoje nutartyje pasisakyta ir dÄl krovinio vykdytojo pozicijos, tad Å¡iuo aspektu skundo argumentai plaÄiau neaptariami. Vis tik atsakant į kitÄ apeliacinio skundo argumentÄ , jog krovinio gavÄja objektyviai negalÄjo įvykdyti savo pareigos, kadangi plomba buvo nuimta, pažymÄtina, jog nepaisant minÄtos aplinkybÄs, PažeidÄja turÄjo viskas galimybes įvykdyti savo įsipareigojimus, nes kaip jau buvo akcentuota, krovinys buvo gabentas su tranzito deklaracija bei prie jos pridÄtais papildomais deklaracijÄ lydinÄiais dokumentais, pagal kuriuos krovinio prekes buvo nesudÄtinga identifikuoti ir taip jas pristatyti nepažeidus jų identifikavimo, todÄl apeliaciniame skunde pateikiami subjektyvÅ«s teiginiai bei minÄtų faktinių aplinkybių vertinimas PažeidÄjos kaltÄs nekeiÄia.
Galiausiai, sutinkamai su Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ pozicija, jog apeliaciniame skunde minima ESTT byla Nr. C-230/06 bei Lietuvos vyriausiojo teismo praktika Å¡iuo atveju nÄra aktuali, todÄl ja negali bÅ«ti vadovaujamasi, nes nurodyta teismų praktika nÄra tapati esamai situacijai ar iÅ¡ esmÄs panaÅ¡i, kadangi jose yra aiÅ¡kinama procedÅ«ros vykdytojo atsakomybÄ sumokÄti mokestinÄ skolÄ , atsiradusiÄ dÄl muitinÄs procedÅ«ros nuostatų nesilaikymo bei nagrinÄjama ar tokia pareiga neprieÅ¡tarauja proporcingumo principui. 5.7.
PažymÄtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (kasacinÄs nutartys Nr. 3K-7-38/2008; 3K-3-252/2010; 3K-3-107/2010.). 5.8. Ä®vertinÄs tai, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esanÄius įrodymus ir priÄmÄ teisingÄ procesinį sprendimÄ .
ApeliacinÄs instancijos teismui nekyla abejonių dÄl administracinÄn atsakomybÄn patraukto asmens kaltÄs padarius ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ nusižengimÄ , todÄl skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti PažeidÄjos atstovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nÄra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Z. K. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinio skundo netenkinti ir palikti PanevÄžio apylinkÄs teismo PanevÄžio rÅ«mų 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį nepakeistÄ .
Nutartis neskundžiama. TeisÄjas Donatas Jatužis