Legislator Case Law & Legislation
dd905fca-8803-480a-8f68-de7cfa2faa5c AI generated

Court dismissed appeal against customs fine for late transit cargo delivery, upholding first-instance finding of liability.

Case Number dd905fca-8803-480a-8f68-de7cfa2faa5c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Panevėžys District Court dismissed the appellant's appeal against a customs fine imposed for failing to deliver transit cargo within the required timeframe. The appellant argued that the carrier's prior violations and the removal of seals objectively prevented compliance, but the court found these subjective claims insufficient given the available documentation. Consequently, the court upheld the lower court's decision, ruling that the appellant remained liable for the administrative offense under the Customs Code.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Europos Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalis: Teismas gali palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, jei jo motyvai yra išsamūs, pagrįsti ir objektyvūs, o apeliacinis skundas neturi pagrindo jį panaikinti.

Keywords

AI generated
administrative offense customs fine transit cargo late delivery appeal dismissal likeness of cases burden of proof

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byla Nr. C-230/06

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 3K-7-38/2008
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 3K-3-252/2010
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 3K-3-107/2010

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-26-768/2019 Proceso Nr. 4-08-3-00696-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Z. K. (toliau – Pažeidėja) atstovo advokato Eligijaus Vinckaus (toliau – atstovas) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, nustatė:

1. Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo K. R. 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Pažeidėja nubausta už nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte 900 Eur bauda už tai, kad ji bÅ«dama UAB (duomenys neskelbtini) įgaliota atstove, bÅ«dama atsakinga už prekių gavimÄ bendrovėje (įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini)), priimdama prekes iÅ¡ vežėjo bei bÅ«dama atsakinga už įvežamų prekių iÅ¡ trečiųjų Å¡alių pateikimÄ paskirties muitinės įstaigai per nustatytÄ terminÄ , neužtikrino prekių gabentų pagal tranzito lydintį dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (2018 m. spalio 9 d.) savalaikio pristatymo į muitinės įstaigÄ , ir Å¡iais savo veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d.

Europos Parlamento tarybos ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto SÄ jungos muitinės kodekso (toliau – SÄ jungos muitinės kodeksas) 233 straipsnio 3 dalį.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu dėl Pažeidėjai inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Pažeidėjos atstovas jį apskundė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mams, tačiau apylinkės teismas, patikrinęs Institucijos nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , skundžiama nutartimi Pažeidėjos atstovo skundo netenkino ir Institucijos nutarimÄ paliko galioti.

3. Apeliaciniu skundu Pažeidėjos atstovas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti, kadangi teismas klaidingai konstatavo, jog Pažeidėjos veikoje yra visi jai inkriminuoto nusižengimo sudėties elementai. 3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino SÄ jungos muitinės kodekso 139, 233 straipsnių nuostatas, ir tokiu bÅ«du formuoja ydingÄ praktikÄ , nes tranzito procedÅ«ros vykdytojai ir vežėjai, prisidengdami „neva suteikta galimybe nusikratyti tenkančios atsakomybės“ gali piktnaudžiauti ir tiesiog nevykdyti jiems deleguotų pareigų, t. y. nepristatyti prekių į paskirties įstaigÄ , o jas naudodami apgaule, perduoti prekių gavėjui - „nusikratyti atsakomybės“.

Remiamasi Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 3 d. byla Nr. C-230/06, t. y. procedÅ«ros vykdytojas, kaip Bendrijos iÅ¡orinio tranzito procedÅ«rÄ vykdantis asmuo, yra atsakingas už tinkamÄ tranzito procedÅ«ros įvykdymÄ ; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys administracinėse bylose Nr.: A442-477/2013; A261-453/2013, A444- 2223/2011), kuomet už tinkamÄ procedÅ«ros įvykdymÄ (įskaitant ir prekių pristatymÄ per nustatytÄ procedÅ«ros vykdymo terminÄ ) visada atsako procedÅ«ros vykdytojas, juolab, kad jam arba vežėjui yra žinomas nustatytas procedÅ«ros vykdymo terminas, kas nagrinėjamu atveju Pažeidėjai nebuvo žinoma. 3.2.

Tvirtinama, jog iÅ¡ SÄ jungos muitinės kodekso 233 straipsnio konstrukcijos aiÅ¡kiai matyti, kad įstatymų leidėjas pirmiausiai pareigÄ visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir bÅ«tinos informacijos pateikimÄ paskirties muitinės įstaigai per nustatytÄ terminÄ ir nepažeidus muitinės taikomu prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių nustatė procedÅ«ros vykdytojui ir vežėjui, todėl nustačius, kad tranzitu gabentos prekės per nustatytÄ terminÄ nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, atsakomybėn turėtų bÅ«ti traukiamas procedÅ«ros vykdytojas arba vežėjas, juo labiau, kad ir SÄ jungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalyje nėra giežtai nustatyta, kad atsakomybėn privalomai turi bÅ«ti traukiamas prekių gavėjas.

Minėtame straipsnyje sukonstruota teisės norma leidžia pasirinkti kuris subjektas <...prekių vežėjas arba gavėjas.. > yra atsakingas už prekių pateikimÄ muitinės įstaigai. 3.3. Manoma, kad vežėjo (duomenys neskelbtini) atstovas A. R., nubaustas pagal ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , 216 straipsnį, taip pat turėjo bÅ«ti pripažintas kaltu ir pagal 211 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , kadangi atsižvelgiant į Sajungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalies formuluotę, Å¡ioje normoje nurodyti reikalavimai dėl muitinės taikomų prekių indentifikavimo priemonių iÅ¡saugojimo yra neatsiejami nuo reikalavimo per nustatytÄ terminÄ pristatyti visas prekes paskirties įstaigai, t. y. nei vienas iÅ¡ Å¡ių reikalavimų negali bÅ«ti taikomas atskirai nuo kito, todėl A.

R., nuplėšęs muitinės uždėtas plombas ir savavaliÅ¡kai iÅ¡gabenęs prekes gavėjui, turėjo bÅ«ti traukiamas ir administracinėn atsakomybėn už įvežtų prekių nepateikimÄ paskirties muitinės įstaigai per nustatytÄ terminÄ . Juo labiau, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis prekių gavėjo atstovei (Pažeidėjai) melagingai nurodė, kad tranzitu gabentos prekės buvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigÄ ir tranzito procedÅ«ra tinkamai užbaigta. BÅ«tent apeliantė surado vežėjÄ ir pristatė prekes paskirties muitinės įstaigai. 3.4.

Nesutinkama, jog pagal SÄ jungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies c punktÄ Pažeidėja prisiėmė atsakomybę už prekių vežimÄ po to, kai jos buvo įvežtos į SÄ jungos muitų teritorijÄ . Å iame kontekste atkreipiamas dėmesys, jog minėtas punktas taikomas tuomet, kai į SÄ jungos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes pirmoje įvežimo muitinės įstaigoje perima kitas vežėjas, kuris ir prisiima atsakomybę už tolimesnį prekių vežimÄ iki paskirties muitinės įstaigos jau SÄ jungos muitinės teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju už į SÄ jungos muitų teritorijÄ Ä¯vežtų prekių tolimesnį vežimÄ iki paskirties muitinės įstaigos vykdė tas pats vežėjas (duomenys neskelbtini), todėl Pažeidėja nebuvo ir negalėjo bÅ«ti atsakinga už įvežamų prekių iÅ¡ trečiųjų Å¡alių pateikimÄ paskirties muitinės įstaigai per nustatytÄ terminÄ , nes minėtas SÄ jungos muitinės kodekso straipsnis aiÅ¡kiai reglamentuoja, kad į SÄ jungos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes muitinei nedelsdamas pateikia į SÄ jungos muitų teritorijÄ prekes įvežęs asmuo. 3.5.

Akcentuojama, kad Pažeidėja ėmėsi visų priemonių, jog tranzitu gabentos prekės bÅ«tų pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir tranzito procedÅ«ra bÅ«tų tinkamai užbaigta. Prekių pristatymo metu ji negalėjo žinoti, kad tranzito procedÅ«ra neužbaigta tinkamai, nes tai fiksuojama tik Nacionalinėje tranzito kontroles sistemoje (NTKS), kuriÄ naudodami procedÅ«ros vykdytojai, įskaitant įgaliotuosius siuntėjus, pateikia SÄ jungos tranzito deklaracijÄ . Prekių gavėjas, nebÅ«damas tranzito procedÅ«ros vykdytoju, neturėjo informacijos apie NTKS užfiksuotus elektroninius praneÅ¡imus, dėl ko Pažeidėja nežinojo ir negalėjo žinoti, kad prekės pristatytos gavėjui prieÅ¡ tai nepateikus jų paskirties muitinės įstaigai.

Pažeidėjos veiksmuose nėra nei subjektyviųjų, nei objektyviųjų jai inkriminuoto nusižengimo požymių.

4. Atsiliepimu į Pažeidėjos atstovo apeliacinį skundÄ Institucijos direktoriaus pavaduotojas K. R. praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ , kadangi ji yra teisėta, pagrįsta iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. 4.1. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ , remiantis SÄ jungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalimi, EB ir ELPA bendrojo tranzito jungtinio komiteto 1991 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, iÅ¡ dalies keičiančio 1987 m. gegužės 20 d. Konvencijos dėl bendrosios tranzito procedÅ«ros 1 priedelį, 11 straipsnio 2 dalis bei EB ir ELPA bendrojo tranzito jungtinio komiteto 2008 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 1/2008, iÅ¡ dalies keičiančio 1987 m. gegužės 20 d.

KonvencijÄ dėl bendrosios tranzito procedÅ«ros, 3 skyriaus 8 straipsnio 2 dalis, pažymima, kad pareiga pateikti prekes gali kilti ne tik procedÅ«ros vykdytojui ar vežėjui, bet ir prekių gavėjui, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant SÄ jungos tranzito procedÅ«rÄ . Nurodoma, kad skunde minima Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) byla bei Lietuvos vyriausiojo teismo praktika Å¡iuo atveju nėra aktuali, todėl ja negali bÅ«ti vadovaujamasi, nes nurodyta teismų praktika nėra tapati esamai situacijai ar iÅ¡ esmės panaÅ¡i. 4.2.

Sutinkama, jog SÄ jungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalyje yra numatytos SÄ jungos procedÅ«ros vykdytojo pareigos, tarp kurių ir vykdytojo pareiga atsakyti už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir bÅ«tinos informacijos pateikimÄ paskirties muitinės įstaigai per nustatytÄ terminÄ ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių laikymÄ si, tačiau teigiama, jog Å¡i nurodoma aplinkybė nepanaikina Pažeidėjos kaltės, kaip gavėjos, pareigos taip pat laikytis ir jai skirtų įpareigojimų, kurie reglamentuoti aptariamo straipsnio 3 dalyje.

Prekės buvo gabentos su tranzito deklaracija bei prie jos pridėtais papildomais deklaracijÄ lydinčiais dokumentais, tokiais kaip tarptautinių krovinių transportavimo važtaraÅ¡tis (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos prekes galima lengvai identifikuoti ir taip jas pristatyti nepažeidus jų identifikavimo. 4.3. Pažymima, jog tranzitas yra viena iÅ¡ specialiosios muitinės procedÅ«rų rūšių ir Å¡iÄ procedÅ«rÄ reglamentuoja specialios teisės normos iÅ¡dėstytos SÄ jungos muitinės kodekso 7-osios antraÅ¡tinės dalies 2 skyriuje.

Speciali 233 straipsnio 3 dalies teisės norma numato, jog prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant SÄ jungos tranzito procedÅ«rÄ , taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimÄ paskirties muitinės įstaigai per nustatytÄ terminÄ ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Pritartina teismo iÅ¡vadai, jog vežėjo atsakomybė grindžiama faktine prekių kontrole (233 straipsnio 3 dalis).

Remiantis Tarptautine krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR), vežėjas laikomas atsakingu už krovinį iki jo perdavimo momento (CMR 17 straipsnis). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, pažymima, kad krovinio perdavimo momentas, nuo kurio pasibaigia vežėjo atsakomybė už krovinį, laikytina procesu, kai vežėjas perduoda gavėjui rÅ«pinimÄ si pagal sutartį vežamu kroviniu ir suteikia pastarajam galimybę faktiÅ¡kai kontroliuoti krovinį (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-686/2017).

Å iuo atveju prekės buvo iÅ¡krautos UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje iki 2018 m. spalio 11 d. – dar nepasibaigus tranzito procedÅ«ros terminui, kuomet jam buvo suteikta galimybė faktiÅ¡kai kontroliuoti krovinį, todėl pareiga tinkamai užbaigti tranzito procedÅ«rÄ teko prekių gavėjui – Pažeidėjai. 4.4. Atkreipiamas dėmesys, jog SÄ jungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalyje atsakomybė nustatyta prekių gavėjui, kuris priimdamas prekes žinojo, kad jos gabenamos taikant SÄ jungos tranzito procedÅ«rÄ .

Å iuo atveju svarbus priimančio asmens žinojimas, jog prekės gabenamos taikant SÄ jungos tranzito procedÅ«rÄ , o ne procedÅ«ros baigimo momentas. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog įmonė nuolatos importuoja krovinius, todėl visos su tranzito procedÅ«ra susijusios pareigos Pažeidėjai turėjo bÅ«ti žinomos, todėl Pažeidėja turėjo matyti, jog krovinys tranzitinis. Be to, kilus klausimams dėl tranzito procedÅ«ros tvarkos ar neaiÅ¡kumų, ji galėjo kreiptis į InstitucijÄ , tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų, kurie leistų įsitikinti, jog tranzito procedÅ«ra užbaigta tinkamai.

5. Apeliacinis skundas atmestinas. 5.1. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . ANK 5 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, jog administraciniu nusižengimu Å¡iame kodekse yra laikoma uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), kuri atitinka administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. 5.2. ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato atsakomybę už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimÄ , kai neatvykstama per nustatytÄ muitinės procedÅ«ros vykdymo terminÄ Ä¯ muitinės įstaigÄ ar kitÄ muitinės nustatytÄ vietÄ , kad bÅ«tų atliktas muitinis tikrinimas. Apeliaciniu skundu neneigiamas pats nusižengimo faktas ir sutinkama, jog krovinys į muitinės įstaigÄ tranzito procedÅ«roms užbaigti pristatytas ne savalaikiai, tačiau manoma, jog administracinėn atsakomybėn turėjo bÅ«ti patrauktas vykdytojas arba vežėjo atstovas, o ne krovinio gavėjas - UAB (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡analizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas vis tik sutinka ne su apeliacinio skundo argumentais, tačiau su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Pažeidėjos kaltė padarius ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ nusižengimÄ Ä¯rodyta, veika kvalifikuota tinkamai. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir tinkamai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, patikrino bei įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Pažeidėja neatsargia kaltės forma padarė muitinio tikrinimo dėl tranzitinių prekių pateikimo tvarkos pažeidimÄ . 5.3.

Pažymėtina, kad ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto nusižengimo sudėtis nenumato specialaus Å¡io nusižengimo subjekto, tačiau Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio SÄ jungos muitinės kodeksÄ , 233 straipsnyje numatyta, kad už prievolių, susijusių su tranzito procedÅ«ra, įvykdymÄ atsako, kaip jau ne kartÄ minėta ir skundžiamoje nutartyje, ne tik procedÅ«ros vykdytojas ar prekių vežėjas, tačiau ir gavėjas. Trečioje Å¡io straipsnio dalyje numatyta, kad be procedÅ«ros vykdytojo prievolių, prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant SÄ jungos tranzito procedÅ«rÄ , taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimÄ paskirties muitinės įstaigai per nustatytÄ terminÄ ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, t. y.

įgaliotojo gavėjo statusÄ turintis, kuriam įgijusiam leidimo turėtojui leidžiama gauti prekes, gabenamas taikant SÄ jungos tranzito procedÅ«rÄ , leidime nurodytoje vietoje, užbaigiant procedÅ«rÄ pagal 233 straipsnio 2 dalį (to paties straipsnio b punktas). 5.4. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad visų pirma, Pažeidėja krovinį, kuriam taikyta tranzito procedÅ«ra, gavo muitinės tranzito procedÅ«ros terminui nepasibaigus, t. y. 2018 m. spalio 10 d., todėl, atsižvelgus į jos užimamas pareigas, veiklos sritį bei darbinę patirtį bendradarbiaujant su vežėju, skundÄ nagrinėjantis teismas visiÅ¡kai sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, jog Pažeidėja, turėdama įgaliojimÄ gauti prekes iÅ¡ trečiųjų Å¡alių, sutikrindama krovinį pagal gautus dokumentus, turėjo ir galėjo suvokti, jog kroviniui yra taikoma SÄ jungos tranzito procedÅ«ra, dėl ko turėjo ir galėjo laiku jį pristatyti į muitinę ir užbaigti tranzito procedÅ«rÄ , tačiau, kaip matyti, iÅ¡ karto nesiėmė jokių veiksmų, nesikonsultavo su Institucijos atstovais.

Visų antra, aplinkybę, jog tranzito procedÅ«ra nebuvo užbaigta ir apie tai Pažeidėjai buvo arba turėjo bÅ«ti žinoma pagrindžia faktas, jog tokia veikla buvo vykdoma ne pirmÄ kartÄ , juolab, kad bylos duomenys patvirtina, kad iÅ¡ tos pačios užsienio įmonės paskutiniuosius metus kroviniai buvo vežami nuolat. Be to, kartu su tranzito lydinčiuoju dokumentu - Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiu CMR Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo perduota prekių importo deklaracija (patvirtinanti, kad tranzito procedÅ«ra užbaigta ir prekės yra iÅ¡leistos į laisvÄ apyvartÄ ).

Taigi, savaime suprantama, kad nesant tranzito procedÅ«ros pabaigai bÅ«dingos muitinės sankcionuotų veiksmų tÄ sos, t. y. neįforminus naujų procedÅ«rų, tranzito procedÅ«ra nėra užbaigta. Tai Pažeidėja turėjo aiÅ¡kiai matyti, be to, galėjo įsitikinti ir tvarkant įmonės komercinės apskaitos dokumentus. Visų trečia, nors apeliaciniame skunde tvirtinama, jog Pažeidėja negalėjo žinoti apie neužbaigtÄ tranzito procedÅ«rÄ , kadangi tokia informacija fiksuojama tik Nacionalinėje tranzito kontrolės sistemoje ir ja disponuoti gali tik procedÅ«ros vykdytojai, tačiau Å¡i aplinkybė Pažeidėjos kaltės taip pat neÅ¡alina.

Kita vertus, Pažeidėja, turinti įgaliojimÄ priimti krovinius iÅ¡ trečiųjų Å¡alių bei, kuriai yra keliami didesnio rÅ«pestingumo ir apdairumo reikalavimai, kadangi dirba su tarptautiniais kroviniais, ne tik turi iÅ¡manyti krovinių gabenimo specifikÄ , tranzito procedÅ«ras, tačiau, kilus klausimams, kartu galėjo nedelsiant netrukdomai susisiekti ne tik su procedÅ«ros vykdytoju, bet ir muitinės atstovais tam, kad galutinai įsitikinti dėl tranzito procedÅ«ros baigtinumo. Todėl skundo argumentai, jog Pažeidėja nežinojo ar negalėjo žinoti apie procedÅ«ros baigtumÄ , jos kaltės dėl jai inkriminuoto nusižengimo neÅ¡alina, pareigos laikytis jai, kaip gavėjai, skirtų įpareigojimų, nepanaikina. 5.5.

Aptariamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog administracinė atsakomybė pagal ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ krovinio gavėjai UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotai atstovei buvo pritaikyta teisėtai, nes remiantis SÄ jungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalį, prekių gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant SÄ jungos tranzito procedÅ«rÄ , juolab, įgijusiam leidimÄ gauti prekes, gabenamas taikant SÄ jungos tranzito procedÅ«rÄ , leidime nurodytoje vietoje, kuomet jos buvo iÅ¡krautos dar iki pasibaigiant tranzito procedÅ«ros terminui, tokiu bÅ«du suteikiant galimybę faktiÅ¡kai kontroliuoti krovinį, atsako už krovinio pristatymÄ per nustatytÄ terminÄ Ä¯ paskirties muitinės įstaigÄ . 5.6.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl kitų asmenų (vykdytojo arba vežėjo) patraukimo atsakomybėn dėl muitinės procedÅ«rų nevykdymo, tačiau Å¡is skundo argumentas Å¡iuo aspektu nėra susijęs su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, be to, jau buvo aptartas ir skundžiamoje nutartyje. Kita vertus, bylos medžiaga patvirtina, jog krovinio vežėjas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už kitus nusižengimus, t. y. už tai, kad iÅ¡gabeno krovinį į gavėjo sandėlį, leido nuimti muitinės plombÄ ir iÅ¡krovė prekes be muitinės pareigÅ«no leidimo muitinės nenustatytoje vietoje.

Kaip minėta, skundžiamoje nutartyje pasisakyta ir dėl krovinio vykdytojo pozicijos, tad Å¡iuo aspektu skundo argumentai plačiau neaptariami. Vis tik atsakant į kitÄ apeliacinio skundo argumentÄ , jog krovinio gavėja objektyviai negalėjo įvykdyti savo pareigos, kadangi plomba buvo nuimta, pažymėtina, jog nepaisant minėtos aplinkybės, Pažeidėja turėjo viskas galimybes įvykdyti savo įsipareigojimus, nes kaip jau buvo akcentuota, krovinys buvo gabentas su tranzito deklaracija bei prie jos pridėtais papildomais deklaracijÄ lydinčiais dokumentais, pagal kuriuos krovinio prekes buvo nesudėtinga identifikuoti ir taip jas pristatyti nepažeidus jų identifikavimo, todėl apeliaciniame skunde pateikiami subjektyvÅ«s teiginiai bei minėtų faktinių aplinkybių vertinimas Pažeidėjos kaltės nekeičia.

Galiausiai, sutinkamai su Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ pozicija, jog apeliaciniame skunde minima ESTT byla Nr. C-230/06 bei Lietuvos vyriausiojo teismo praktika Å¡iuo atveju nėra aktuali, todėl ja negali bÅ«ti vadovaujamasi, nes nurodyta teismų praktika nėra tapati esamai situacijai ar iÅ¡ esmės panaÅ¡i, kadangi jose yra aiÅ¡kinama procedÅ«ros vykdytojo atsakomybė sumokėti mokestinę skolÄ , atsiradusiÄ dėl muitinės procedÅ«ros nuostatų nesilaikymo bei nagrinėjama ar tokia pareiga neprieÅ¡tarauja proporcingumo principui. 5.7.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-38/2008; 3K-3-252/2010; 3K-3-107/2010.). 5.8. Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ nusižengimÄ , todėl skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti Pažeidėjos atstovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Z. K. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama. Teisėjas Donatas Jatužis