Legislator Case Law & Legislation
dd9032ae-cb65-4e53-b235-1a60f57b22e3 AI generated

Court partially allowed appeal, striking down mandatory participation in anti-violence programs due to victim not being a family member.

Case Number dd9032ae-cb65-4e53-b235-1a60f57b22e3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appellate court partially overturned the first-instance judgment regarding the defendant's criminal liability measures. The defendant, found guilty of assault under Criminal Procedure Code Article 284, was originally ordered to participate in anti-violence programs but appealed this specific measure. The court ruled that such mandatory participation is legally restricted to cases where the victim is a close relative or family member, a condition not met in this instance involving a hospital staff member. Consequently, the court invalidated the participation order while reinstating a fine payable to the victims' fund.

Legislator headnote

AI generated

Criminal Procedure Code Article 67, Section 2, Item 9; Criminal Procedure Code Article 722: Mandatory participation in anti-violence programs is applicable only when the victim is a close relative or family member of the offender.

Keywords

AI generated
anti-violence programs close relative requirement family member restriction victim status criteria partial appeal success Criminal Procedure Code procedural error correction

Cited Legislation

AI generated
Criminal Procedure Code Article 67, Section 2, Item 9
Criminal Procedure Code Article 722
Criminal Procedure Code Article 328, Item 1
Criminal Procedure Code Article 326, Section 2, Item 2
Criminal Procedure Code Article 71

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrPranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Edita Lapinskienė Baudž. byla Nr. 1A-769-174/2013 Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00769-2011-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.;1.2.26.2.1.; 2.1.7.4.; 1.1.9.1.; 2.4.6.3.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u O S P R E N D i sLietuvos respublikos vardu 2013 m. spalio 10 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J.

O. (J. O.),gynėjai advokatei Audronei Matiukienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. O. (J. O.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. O. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, pripažintas ribotai pakaltinamu ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas; vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, jam vieneriems metams paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

J. O. pripažintas ribotai pakaltinamu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas dėl to, kad pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , bÅ«tent: J. O. 2011 m. birželio 10 d., apie 16.25 val., Klaipėdos m., Liepojos g. 41, Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. vienÄ kartÄ kumščiu sudavė nukentėjusiajam gydytojui R.

V. į veidÄ bei pagriebė jį už gerklės, po to, nukentėjusiajam gydytojui R. V. nuo savęs J. O. atstÅ«mus ir išėjus į koridorių, J. O. vienÄ kartÄ spyrė nukentėjusiajam į pilvÄ , taip nukentėjusiajam R. V. sukeldamas fizinį skausmÄ .Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu J. O. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, pripažino ribotai pakaltinamu ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, J.

O. vieneriems metams paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.Apeliaciniu skundu J. O. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti, nesant jo veiksmuose BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, bei panaikinti nuosprendžiu jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę –dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas paskirti jam, J.

O., vieneriems metams baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, yra neteisingas, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės normomis, tokio pobÅ«džio baudžiamojo poveikio priemonė gali bÅ«ti taikoma tik tiems asmenims, kurie smurtavo prieÅ¡ savo artimuosius giminaičius, tėvus, tuo tarpu jis, J. O., ir nukentėjusysis gydytojas R. V. yra visiÅ¡kai nepažįstami žmonės, jie nėra artimi žmonės, nėra giminaičiai, todėl apylinkės teismo sprendimas skirti minėtÄ baudžiamÄ jÄ priemonę ir neteisėtas, ir turi bÅ«ti panaikintas.Apelianto teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytas argumentas, kad jis, J.

O., pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , yra nepagrįstas, kadangi konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo gydytojo R. V. įvyko Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, kuriame visi pacientai yra be sÄ monės. Be to, J. O. pažymi, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo gydytojo R. V. įvyko apie 16.00 val., kai į Reanimacijos skyrių neįleidžiami lankytojai, pacientų giminaičiai ir kiti asmenys. Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje pacientų lankytojus įleidžia tik nuo 17.00 val., todėl minėtÄ konfliktÄ galėjo matyti tik Reanimacijos skyriaus medicinos personalas, t. y. keletas žmonių.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog Reanimacijos skyriaus darbuotojai, kurie teisme buvo apklausti kaip liudytojai, patvirtino, kad konflikto metu į Reanimacijos skyrių nebuvo įleidžiami lankytojai, kadangi minėtame skyriuje lankyti pacientus galima nuo 17.00 val. Be to, J. O. teigimu, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , nes dėl jo konflikto su gydytoju R. V. nebuvo sustabdytas Reanimacijos skyriaus darbas ir Å¡iame skyriuje gulinčių be sÄ monės pacientų poilsis.

Apelianto J. O. teigimu, Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius nėra vieÅ¡a vieta, todėl konfliktas tarp jo ir gydytojo R. V. negali bÅ«ti kvalifikuojamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas).Be to, apelianto J. O. teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis vienÄ kartÄ kumščiu sudavė nukentėjusiajam gydytojui R. V. į veidÄ , pagriebė jį už gerklės bei spyrė koja į pilvÄ . Apeliantas pabrėžia, kad jis įvykio metu buvo stipriai apsinuodijęs trankviliantais, raminamaisiais vaistais RELANUM, jų iÅ¡gėrė 40 vienetų užgerdamas alkoholiu, taigi buvo faktiÅ¡kai bejėgiÅ¡kos bÅ«senos, mieguistas, labai silpnas, jo fizinė bÅ«klė, savijauta buvo labai bloga, todėl jis fiziÅ¡kai negalėjo atlikti minėtų smurtinių veiksmų prieÅ¡ jaunÄ 32 metų amžiaus sveikÄ vyrÄ , t. y. prieÅ¡ nukentėjusįjį R.

V., kuris yra aukÅ¡to Å«gio ir sportiÅ¡ko kÅ«no sudėjimo. Apeliantas pažymi, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo gydytojo R. V. sužalojimo faktÄ , t. y. nėra specialisto iÅ¡vados, kurioje bÅ«tų konstatuoti R. V. padaryti kÅ«no sužalojimai bei nurodytas sužalojimų mastas. Kadangi gydytojas R. V. nesikreipė į Valstybinės teismo medicinos tarnybÄ , tai, apelianto teigimu, įrodo, jog R. V. nebuvo padaryti jokie sužalojimai. Tuo tarpu jis, J.

O. kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybÄ tam, kad bÅ«tų užfiksuoti jam padaryti kÅ«no sužalojimai, kuriuos jis patyrė konflikto su gydytoju R. V. metu, kai pastarasis pavartojo smurtÄ prieÅ¡ jį. Byloje pateiktoje Valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 838/11 (03) konstatuoti Å¡ie jam padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejose rankose ir deÅ¡inėje kojoje, odos nubrozdinimas deÅ¡inėje rankoje, deÅ¡inio žasto apatinio trečdalio sausgyslių patempimas.

Tyrimo metu J. O. teismo medicinos ekspertui nurodė, kad 2011-06-10, apie 15.00 val., jį sumušė R. V., suduodamas kumščiais į įvairias kÅ«no vietas, užlaužė deÅ¡inę rankÄ už nugaros, parbloÅ¡kė ant grindų veidu į žemę ir toliau, lauždamas (kilnodamas) rankÄ už nugaros, atsisėdo ant jo nugaros, dėl to, apelianto teigimu, ekspertas konstatavo, kad R. V. padarė jam, J. O., nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliantas pažymi, jog kaip liudytoja apklausta V. S., kuri įvykio metu dirbo ligoninės Priėmimo skyriuje, teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad atvežtas su GMP automobiliu į Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo skyrių jis, J.

O., buvo vangus, mieguistas, mažai kontaktavo, negalėjo savarankiÅ¡kai paeiti, nenurodė, kÄ vartojo, todėl jo mama L. O. (L. O.) nurodė, kad jis, J. O., suicido tikslu suvartojo daug medikamentų. Tuo tarpu kaip liudytojos teisme apklaustos Reanimacijos skyriaus medicinos darbuotojos G. K., S. K., R. L. ir S. S., apelianto teigimu, yra suinteresuoti asmenys, kurie gina savo kolegÄ nukentėjusįjį gydytojÄ R. V. bei Klaipėdos universitetinės ligoninės prestiÅ¾Ä ir dėl to tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė melagingus parodymus, norėdamos padėti savo kolegai gydytojui R.

V., ir kartu apÅ¡meižė jį – J. O..Be to, apeliantas pažymi, kad į advokato Osvaldo Martinkaus užklausimÄ , Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiuntė atsakymÄ , kad 2011 m. birželio 10 d. įvykusio konflikto metu neva neveikė vaizdo kamera, nors iÅ¡ tikrųjų Reanimacijos skyriaus koridoriuje yra įmontuota vaizdo kamera, todėl nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo, J. O., kaltę. Apelianto teigimu, jis yra nepagrįstai apkaltintas vartojęs smurtÄ prieÅ¡ Reanimacijos skyriaus gydytojÄ R.

V., nes tai patvirtinančių objektyvių įrodymų, J. O. teigimu, byloje nėra. Be to, apelianto nuomone, jei, teismo nuomone, konflikto metu ir buvo pažeista viešoji tvarka, tokiu atveju jo veika turi būti kvalifikuojama ne pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje (nedidelis chuliganizmas).Be to, apeliantas pažymi, kad skundžiamame Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 gegužės 28 d. nuosprendyje nenurodyta jokios informacijos apie tai, kad 2011 m. birželio 10 d.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus medikai leido policijos pareigÅ«nams iÅ¡vežti stipriai apsinuodijusį pacientÄ , t. y. jį – J. O. – į Klaipėdos apskrities VPK 1-Ä jį PK, iÅ¡ kur jis skubos tvarka ir palydint tėvų automobiliu buvo nugabentas į Klaipėdos priklausomybės ligų centrÄ , adresu Taikos pr. 46, Klaipėda, kur jam skubos tvarka buvo suteikta medicininė pagalba ir mokamai, t. y. už 187 litus, jis buvo paguldytas į Klaipėdos priklausomybės ligų centrÄ , kur jam buvo suteikta pagalba – pastatyta daug laÅ¡inių, iÅ¡plautas organizmas ir iÅ¡valytas kraujas nuo suvartotų kartu su alkoholiu trankviliantų, raminamųjų tablečių RELANUM.Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliantas teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti panaikintas.Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J.

O. ir jo gynėja praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. O. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad J. O. savo veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ (BK 284 straipsnio 1 dalis) bei teisingai konstatavo, kad Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo ribotai pakaltinamas, todėl atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Vien tai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J.

O. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundÄ . Apeliantas deklaratyviai teigia, kad jo kaltės pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, nes iÅ¡vadÄ apie tai patikimai patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas, kurį sudaro nukentėjusiojo R. V., liudytojų R. L., S. S., G. K., S. K., tiesiogiai mačiusių įvykio aplinkybes, taip pat kaip liudytojų apklaustų policijos pareigÅ«no N. G. parodymai bei kiti byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus J.

O. veiksmus.J. O. praÅ¡ymas iÅ¡teisinti jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes, apelianto teigimu, jis prieÅ¡ nukentėjusįjį R. V. smurto nevartojo, nes dėl apsinuodijimo trankviliantais, raminamaisiais vaistais bei alkoholiu jis buvo labai silpnas, jo savijauta ir fizinė bÅ«klė buvo labai bloga, todėl bÅ«damas faktiÅ¡kai bejėgiÅ¡kos bÅ«klės jis negalėjo atlikti ir neatliko smurtinių veiksmų prieÅ¡ jaunesnį ir fiziÅ¡kai stipresnį nukentėjusįjį R. V. ir vieÅ¡osios tvarkos nepažeidė, todėl teismo iÅ¡vada, kad jis sudavė vienÄ kartÄ kumščiu nukentėjusiajam R.

V. į veidÄ , pagriebęs jį už gerklės bei koja įspyrė į pilvÄ ir tokiais savo veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , apelianto teigimu, yra nepagrįsta, tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad konflikto su nukentėjusiuoju R. V. metu pastarajam buvo padaryti kažkokie sužalojimai. Toks apelianto J. O. praÅ¡ymas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad J. O., suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam R.

V., pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiojo R. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios duotais nuosekliais parodymais, jog 2011 m. birželio 10 d., apie 16.25 val., Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos, intensyvios terapijos skyriuje stacionarizuotas J. O. iÅ¡vadino jį necenzÅ«riniais žodžiais, po to sudavė kumščiu jam į veidÄ bei koja spyrė į pilvÄ . Tokias aplinkybes nukentėjusysis nurodė tiek savo pareiÅ¡kime policijai, tiek duodamas parodymus teisme.

Netikėti nukentėjusiojo gydytojo R. V. pareiÅ¡kime policijai, kuriame, be jo paties, pasirašė ir tiesiogiai konfliktÄ mačiusios jo kolegės R. L., S. S., G. K. ir S. K., nurodytomis aplinkybėmis bei pastarojo parodymais teisme nėra pagrindo, nes juos patikimai patvirtina liudytojų R. L., S. S., G. K. ir S. K., kurios tiesiogiai matė įvykį, parodymai. Å ios liudytojos teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad konflikto metu J. O. buvo agresyviai nusiteikęs, keikėsi bei pavartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį R.

V., dėl to gydytoja G. K. iÅ¡kvietė policijÄ . Netikėti liudytojų R. L., S. S., G. K. ir S. K. parodymais vien todėl, kad jos dirba kartu su nukentėjusiuoju R. V., nėra pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad Å¡ios liudytojos anksčiau pažinojo J. O. ir bÅ«tų suinteresuotos jį apkalbėti ar neteisingai apkaltinti. Nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s, tarpusavyje sutampa, todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi.Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas N. G. parodė, jog įvykio dienÄ gavo praneÅ¡imÄ , kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, esančioje Liepojos g. 41, Klaipėdoje, tarp paciento ir personalo kilo konfliktas.

Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko gydytojas R. V., kuris paaiÅ¡kino, kad pas juos palatoje yra pacientas, kuris elgiasi agresyviai, trukdo jiems dirbti ir ilsėtis pacientams. Įėjęs į palatÄ , pamatė pacientÄ J. O., kuris neapsirengęs gulėjo lovoje, nusisukęs į langÄ , šūkavo necenzÅ«riniais žodžiais, triukÅ¡mavo, buvo agresyviai nusiteikęs prieÅ¡ ligoninės darbuotojus. J. O. drabužius, kuriuos jam atnešė ligoninės darbuotoja, jis nusviedė nuo savęs. Tuo metu policijos pareigÅ«nų J.

O. nematė. N. G. nurodė, kad iÅ¡ gydytojo R. V. paėmė pareiÅ¡kimÄ . Pristatytas į policijos komisariatÄ J. O. apie įvykį kalbėjo kažkiek iÅ¡siblaÅ¡kęs, ant jo jokių sumuÅ¡imo žymių jis nepastebėjo, jei bÅ«tų matęs, apie tai bÅ«tų pažymėjęs tarnybiniame praneÅ¡ime.J. O., neigdamas smurto vartojimo prieÅ¡ nukentėjusįjį gydytojÄ R. V. faktÄ , nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jų tarpusavio konflikto metu R. V. bÅ«tų buvęs jo sumuÅ¡tas, t. y. byloje nėra specialisto iÅ¡vados ir kito įrodymo, patvirtinančio kad konflikto metu R.

V. buvo padaryti kokie nors sužalojimai. Tačiau vien ta aplinkybė, kad byloje nėra specialisto iÅ¡vados, kurioje bÅ«tų konstatuoti R. V. padaryti sužalojimai, nepaneigia nukentėjusiojo bei anksčiau minėtų liudytojų parodymų apie tai, kad J. O. konflikto metu vartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį R. V.. Pastarasis dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl J. O. jam suduotų smÅ«gių į gydytojus nesikreipė, kadangi nebuvo tam pagrindo, nes jautė tik fizinį skausmÄ , dėl to gėrė vaistus nuo skausmo.Kaip liudytojos apklaustos įvykio metu Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo skyriuje dirbusios gydytojos V.

S. parodymai apie tai, kad su greitÄ ja atvežtas į Priėmimo skyrių J. O. buvo vangus, mieguistas, mažai kontaktavo, prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, nepaneigia nukentėjusiojo R. V. ir anksčiau minėtų liudytojų parodymų apie tai, kad jis, paguldytas į ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, elgėsi agresyviai, konfliktavo su gydytoju R. V. bei jį sumušė. Tai, kad J. O. įvykio dienÄ buvo iÅ¡gėręs didelį kiekį raminamųjų vaistų bei alkoholio, nereiÅ¡kia, kad jis buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės ir fiziÅ¡kai negalėjo vartoti smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, nes kaip liudytojai teisme apklausti T.

J. ir G. J., kurie su greitÄ ja vežė J. O. į ligoninę, parodė, kad apžiÅ«rint J. O. vyravo vangumas, mieguistumas bei kiti apsinuodijimo požymiai, tačiau jis nebuvo kritinės bÅ«klės, sÄ monė nebuvo tiek sutrikusi, kad nesiorientuotų, jis pats nulipo iÅ¡ antro aukÅ¡to į greitosios maÅ¡inÄ , kur buvo paguldytas ant neÅ¡tuvų ir pristatytas į Universitetinės ligoninės Priėmimo skyrių. Nė vienas iÅ¡ ligoninės darbuotojų nepatvirtino, kad J. O. įvykio metu buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, dėl to nebÅ«tų galėjęs vartoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį.

Pažymėtina ir tai, jog kaip liudytojas teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo vyr. gydytojo pavaduotojas A. N. parodė, kad įvykio dienÄ J. O. buvo apsinuodijęs trankviliantais. Jo mama telefonu skambino jam ir klausė, kÄ daryti, nes jos sÅ«nus iÅ¡gėrė 40 tablečių benzodiazepino ar relaniumo, ar kito preparato, tiksliai nepamena, ir alkoholio. Jis patarė kviesti medikus. Nurodė, kad apsinuodijus trankviliantais, relaniumu, pradžioje, palengva, valandų laikotarpiu atsiranda mieguistumas, slopinimas, kvėpavimo centro slopinimas, komplikacijos, bÅ«na paradoksinės situacijos, sujaudinimas, agresija, haliucinacijos, psichozės reiÅ¡kiniai, neadekvatus elgesys.

Galimas ir paradoksinis poveikis, vietoje to, kad panaikintų nerimÄ , baimę, įtampÄ , vegetacinius sutrikimus, bÅ«na, kad žmogus susijaudina, tampa agresyvus, poveikis atvirkÅ¡tinis. Alkoholis tokių vaistų poveikį sunkina, alkoholio poveikis akumuliuojasi su trankviliantais. Remiantis Å¡io liudytojo parodymais, akivaizdu, kad nemažas kiekis suvartotų raminamųjų vaistų bei alkoholio J. O. galėjo turėti ne tik slopinamÄ jį, bet ir atvirkÅ¡tinį, Å¡iuo atveju – agresyvų poveikį.

Be to, pats apeliantas neneigia įvykio metu konfliktavęs su gydytoju R. V., todėl bÅ«tų nelogiÅ¡ka, kad jis, bÅ«damas bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, bÅ«tų galėjęs konfliktuoti su ligoninės personalu. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad bÅ«tent J. O. buvo konflikto iniciatorius – be jokios priežasties elgėsi įžūliai, agresyviai, nepaisė ligoninės personalo nurodymų, grasino sudaužysiÄ s aparatÅ«rÄ , keikėsi, o papraÅ¡ytas nusiraminti ir eiti į palatÄ , sumušė gydytojÄ R.

V..Byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta vieÅ¡oje vietoje. J. O. veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį gydytojÄ R. V. – vieÅ¡oje vietoje – Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos, intensyvios terapijos skyriuje pavartotas fizinis smurtas vertintini kaip įžūlÅ«s, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje pavartojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti.

Byloje nustatyta, jog įvykį matė ligoninės darbuotojos. Kaip liudytojos apklaustos ligoninės darbuotojos R. L., S. S., G. K. ir S. K. parodė mačiusios konfliktÄ bei smurtÄ prieÅ¡ kolegÄ gydytojÄ R. V., t. y. nurodė, jog J. O. elgėsi agresyviai, vartojo necenzÅ«rinius žodžius tiek nukentėjusiojo, tiek ligoninės personalo darbuotojų adresu bei smurtavo prieÅ¡ gydytojÄ R. V. – sudavė jam kumščiu į veidÄ , sugriebė už gerklės, vėliau įspyrė koja į pilvÄ .J. O. apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad konflikto metu Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos, intensyvios terapijos skyriuje visi pacientai yra be sÄ monės, o paÅ¡aliniai asmenys konflikto metu į skyrių negalėjo patekti, todėl jo konfliktas su gydytoju R.

V. negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti. Pats apeliantas neneigia, kad jo ir gydytojo konfliktas kilo Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos, intensyvios terapijos skyriuje, taigi – vieÅ¡oje vietoje, ir kad konfliktÄ matė kiti ligoninės darbuotojai, kurie buvo apklausti kaip liudytojai Å¡ioje byloje ir nurodė, kad dėl J. O. agresyvaus elgesio ir jo smurtinių veiksmų prieÅ¡ gydytojÄ R. V., jie buvo Å¡okiruoti, buvo sutrikdytas medicinos personalo darbas, teko kviesti policijÄ .

Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. O. kaltė padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ yra įrodyta. PrieÅ¡ingai apelianto J. O. tvirtinimui, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl J. O. kaltės pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Ä®vertinęs teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-230/2011 konstatuotas iÅ¡vadas, kad J. O. psichinė bÅ«klė nusikalstamos veikos padarymo metu atitiko histrioninį asmenybės sutrikimÄ , priklausomybės nuo alkoholio sutrikimÄ bei žalingÄ raminamųjų medžiagų vartojimÄ , taip pat atsižvelgęs į ekspertizės aktÄ pateikusio eksperto D.

T. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus paaiÅ¡kinimus, jog esant intoksikacijai, kuri bÅ«tent ir buvo konstatuota J. O., asmuo nesugeba iki galo įvertinti aplinkos ir savo veikos, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad J. O. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio bei valdyti savo veiksmų, todėl pripažino jį nusikalstamos veikos padarymo metu buvus riboto pakaltinamumo bÅ«senos ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl to apeliantas nesiskundžia, todėl kolegija plačiau apie tai nepasisako.Tačiau J.

O. yra teisus, tvirtindamas, kad teismo sprendimas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose – yra neteisingas.Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

3) teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ;

7) turto konfiskavimas;

8) draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas.Pagal BK 722 straipsnį teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.Nukentėjusysis R. V. nėra J. O. artimasis giminaitis ar Å¡eimos narys, todėl, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta prieÅ¡ asmenį, kuris nėra kaltininko Å¡eimos narys ar artimasis giminaitis, teismo sprendimas paskirti J. O. minimÄ baudžiamojo poveikio priemonę yra neteisingas.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), ir J. O., vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nurodant jÄ sumokėti iki 2014 m. sausio 10.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

J. O. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 gegužės 28 d. nuosprendį pakeisti:panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, J. O. vieneriems metams paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, J. O. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti 5 MGL (650 Lt) dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ iki 2014-01-10.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                     Violeta Miliuvienė Kolegijos teisėjai                                                                                                                     Regina Bertašienė Savinijus Katauskas