dd8f93f3-84f5-4641-a0dd-e03384a7f17c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                            Civilinė byla Nr. 2S-440-640/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15855-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 113.6.2.4.; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. kovo 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,n u s t a t ė: ieÅ¡kovas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atliktus įskaitymus ir priteisti žalos atlyginimÄ regreso tvarka. Taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovai prašė sustabdyti civilinę bylÄ , kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas civilinėje byloje Nr. 2-4569-294/2013 pagal ieÅ¡kovo ASS Gjensidige Baltic Lietuvos filialo ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui A.

J., bankrutuojančiai IÄ® A. J. dėl žalos atlyginimo, kreipėsi į Vokietijos Federacinės Respublikos teisingumo ministerijÄ , praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ Vokietijos Federacinės Respublikos teisę, taikytina nagrinėjant bylÄ . Civilinė byla Nr. 2-4569-294/2013 yra sustabdyta kol bus gautas atsakymas į Vilniaus miesto apylinkės teismo kreipimÄ si dėl informacijos apie Vokietijos federacinės Respublikos teisę, taikytinÄ , nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-13 nutartimi (b.l. 30-31, 3 tomas) sustabdė civilinę bylÄ Nr. 2-22567-433/2013 iki kol Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 2-4569-294/2013 bus gautas atsakymas į kreipimÄ si dėl Vokietijos Federacinės Respublikos teisės aiÅ¡kinimo, jos taikymo praktikos ir doktrinos.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2013-10-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo kreipimesi yra klausimų, susijusių su Å¡ioje byloje pateikto Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-27 sprendimo Nr. IV ZR 279/08 taikymo aspektais. Tad kreipimasis į Vokietijos Federacinės Respublikos teisingumo ministerijÄ padės iÅ¡aiÅ¡kinti tikruosius užsienio teisės, taikytinos nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , turinį ir doktrinÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovo nuomonė, kad Vokietijos Federacinės Respublikos teisingumo ministerijos teisės aiÅ¡kinimas nebÅ«tų pagrindas atitinkamai iÅ¡spręsti bylÄ , yra pernelyg ankstyva.

Vokietijos Federacinės Respublikos teisingumo ministerija yra tik kreipimÄ si priimanti agentÅ«ra, o atsakymÄ Ä¯ kreipimÄ si rengia Europos konvencijos dėl informacijos apie užsienio teisę 6 str. nurodytos institucijos. IeÅ¡kovas UAB DK „PZU Lietuva“ atskiruoju skundu (b.l. 34-38, 3 tomas) praÅ¡o panaikinti 2013-11-13 nutartį ir perduoti civilinę bylÄ toliau nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad jeigu laikysime, jog tarptautiniu elementu civilinėje byloje tarp apelianto ir atsakovo yra Vokietijoje įvykę eismo įvykiai kaip juridiniai faktai, kurių pagrindu atsirado ginčo Å¡alis siejantys teisiniai santykiai, akcentuotina, kad kilus eismo įvykiams Vokietijoje tarp Å¡ios bylos Å¡alių deliktinių teisinių santykių neatsirado.

Nurodo, jog nagrinėjamo ginčo Å¡alys yra ne eismo įvykio metu nukentėję asmenys ir eismo įvykio kaltininkai, bet dvi eismo įvykių kaltininkų draudimo bendrovės, apdraudusios eismo įvykio kaltininkų vilkikus ir puspriekabes. CK 1.43 str. 1 d. minimas žalos atlyginimo reikalavimo teisę turintis subjektas - tai nukentėjęs asmuo. Jeigu eismo įvykių metu Vokietijoje nukentėję asmenys dėl padarytos žalos bÅ«tų pareiÅ¡kę reikalavimus tiesiogiai žalÄ padariusiems asmenims, tokiu atveju neabejotinai bÅ«tų taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

Tačiau, kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalÄ kreipiasi į draudikÄ , tai tarp jo susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Nurodo, kad draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokas) ir pareikÅ¡dama reikalavimÄ kitam draudikui Å¡ias iÅ¡mokas grÄ Å¾inti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir jai turi bÅ«ti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas.

Nurodo, kad deliktinė atsakomybė pagal žalos atsiradimo vietos valstybės teisę galėtų kilti tik tiesiogiai žalÄ sukėlusiam asmeniui, jeigu į jį kreiptųsi nukentėjęs asmuo, o ne eismo įvykio kaltininko draudikui. Nurodo, kad net jei ginčo Å¡alys bÅ«tų ne draudimo kompanijos, o nukentėjęs asmuo ir eismo įvykio kaltininkas, tokiu atveju vis tiek CK 1.43 str. 1 d. nuostata nebÅ«tų taikytina, nes taikytinÄ teisę dėl eismo įvykių metu padarytos žalos atlyginimo reglamentuoja CK 1.44 str.

Pastarasis straipsnis yra specialioji kolizinė norma CK 1.43 str. atžvilgiu, taikytina tik kai žala padaryta per eismo įvykį. CK 1.44 str. norma numato, kad reikalavimams atlyginti žalÄ , padarytÄ eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencijÄ dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Hagos konvencijos 3 str. įtvirtinta, jog nustatant civilinę deliktinę atsakomybę už eismo įvykius taikytina valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė.

Nurodo, kad Hagos konvencijos 2 str. 4 d., 5 d. įtvirtinta, kad konvencija netaikoma atgręžtiniams reikalavimams tarp privalančių atsakyti asmenų, taip pat atgręžtiniams reikalavimams ir subrogacijai, kiek tai susiję su draudimo bendrovėmis. Å iuo atveju ginčas tarp Å¡alių kilo ne dėl žalos atlyginimo, o bÅ«tent dėl teisės į atgręžtinį reikalavimÄ . Nurodo, kad bylos stabdymas pažeidžia jo teisę į operatyvų ginčo iÅ¡sprendimÄ , nes bylos stabdyti nėra jokio teisinio pagrindo.

Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje užsienio teisės turinys visiÅ¡kai nėra svarbus, nes Å¡iuo atveju sprendžiant ginÄÄ tarp Å¡alių turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis, kuriomis ir buvo grindžiamas ieÅ¡kinys. Nurodo, kad pavienis Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-27 sprendimas civilinėje byloje IV ZR 279/08 nėra laikytinas precedentine taisykle ir nesukuria teisių ir pareigų trečiosioms Å¡alims, tai tėra antrinis teisės Å¡altinis. Vokietijos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas draudikų tarpusavio prievoles, rėmėsi ne žalos atlyginimÄ reglamentuojančiais, bet draudimo teisinių santykių turinį ir draudikų tarpusavio santykius apibrėžiančiais Vokietijos teisės aktais, kurie netaikytini Lietuvos Respublikos rezidentams, veikiantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje.Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu (b.l. 40-41, 3 tomas) praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad atskiruoju skundu dėl bylos sustabdymo apeliantas iÅ¡ esmės praÅ¡o aukÅ¡tesnės instancijos teismo iÅ¡nagrinėti ginÄÄ iÅ¡ esmės - tai yra pasisakyti, kaip (kokiomis teisės normomis - Lietuvos ar Vokietijos - vadovaujantis) turi bÅ«ti iÅ¡spręsta Å¡i civilinė byla. IeÅ¡kovas nurodo motyvus, kodėl byloje turėtų bÅ«ti taikoma Lietuvos, o ne Vokietijos teisė - tačiau tai ir yra Å¡io ginčo esminis dalykas, kur turės iÅ¡spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo pozicijÄ byloje grindžia Vokietijos teise, bylÄ nagrinėjančiam teisėjui gali kilti įvairių klausimų bylos Å¡alims - nežinant gi užsienio teisės turinio, dėl kurio ir vyks ginčas Å¡ioje byloje, ji nebus iÅ¡nagrinėta visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai. Taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas keturiose (įskaitant Å¡iÄ ) skirtingose civilinėse bylose yra priėmęs analogiÅ¡kus sprendimus dėl bylų stabdymo tuo pačiu pagrindu, t.y. tol, kol bus iÅ¡siaiÅ¡kintas Vokietijos teisės turinys ginčijamu klausimu (žr.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-09 nutartį c.b. Nr. 2-4569-294/2013, 2013-11-13 nutartį c.b. Nr. 2-22567-432/2013, 2013-11-18 nutartį c.b. 2-17501-910/2013). Atskirasis skundas atmestinas.Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimas (CPK 2 straipsnis). Å is tikslas atspindi tiek privatų (proceso Å¡alių), tiek vieÅ¡Ä jį (visos visuomenės) interesÄ , kad civilinė byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ . Norint pasiekti aptariamÄ civilinio proceso tikslÄ , įstatymas teismui ir proceso Å¡alims nustato bendrÄ jÄ pareigÄ siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta operatyviai.

Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostate, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismÄ užkirsti keliÄ proceso vilkinimui, siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta vieno teismo posėdžio metu, o Å¡alis – sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu. Žinoma, kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimas turi bÅ«ti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo iÅ¡sprendimu.Civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiÅ¡kia ilgesnį teismo procesÄ , todėl Å¡io procesinio instituto taikymui įstatymas nustato griežtas sÄ lygas (CPK 163-167 straipsniai).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-404/2009; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v.

Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Universaliosios valdymo sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“, bylos Nr. 3K-3-221/2008 ir kt.). Visuotinai pripažįstama, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas yra vienas iÅ¡ procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamÄ asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybÄ , kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimÄ bei proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

Nagrinėjama byla buvo sustabdyta CPK 164 straipsnio 4 p. pagrindu. Jame įtvirtinta norma nustato sustabdymo atvejį, kai teismas pripažįsta, kad bylÄ sustabdyti yra bÅ«tina. Bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindÄ sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, net formaliai esant įstatyme nurodytam bylos sustabdymo pagrindui, turi bÅ«ti atsižvelgiama į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, nes, sustabdžius bylÄ be pakankamo pagrindo, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali bÅ«ti pažeidžiami byloje dalyvaujančių asmenų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis, c.b.

Nr. 3K-3-94/2005, 2008 m. balandžio 8 d. nutartis c.b. Nr.3K-3-221/2008).Å iuo atveju pagrindiniu kriterijumi, kuriuo remiantis byla sustabdoma aptariamu pagrindu, yra teismo įsitikinimas, kad bylos nagrinėti nėra galimybės, nesant byloje tam tikrų duomenų, nagrinėjamu atveju Vokietijos Federacinės Respublikos teisės oficialaus iÅ¡aiÅ¡kinimo, jos taikymo praktikos ir doktrinos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad Å¡ioje byloje teks spręsti Vokietijos teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimÄ , kai tokiÄ Å¾alÄ padaro transporto priemonių junginiai, apdrausti skirtingų draudikų, turiniu pagal tos teisės oficialų aiÅ¡kinimÄ , jos taikymo praktikÄ ir doktrinÄ .

Nurodė, kad toliau nagrinėti Å¡ios bylos, nežinant Vokietijos Federacinės Respublikos teisės oficialaus aiÅ¡kinimo, jos taikymo praktikos ir doktrinos, nėra galimybės. Taigi, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog byloje taikytina užsienio teisė. Kadangi pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje taikytina užsienio valstybės teisė, tai atitinkamai pagal CK 1.12 str. teismas turi aiÅ¡kinti ir nustatyti taikytinos teisės turinį. Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, nusprendęs byloje taikyti užsienio valstybės teisę ir neturėdamas duomenų apie jos turinį bei aiÅ¡kinimÄ , turėjo teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ .

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas ėmėsi reikalingų veiksmų, užtikrinančių tinkamÄ ginčo tarp Å¡alių iÅ¡sprendimÄ , asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybÄ , kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimÄ bei proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikytinos teisės klausimas nėra apeliacijos dalykas nagrinėjamojoje byloje. Pagal CPK 165 str. atskiruoju skundu yra skundžiamas procesinis veiksmas – bylos nagrinėjimo sustabdymas.

Tuo tarpu dėl ginčo santykiams byloje taikytinos teisės teismas sprendžia iÅ¡spręsdamas ginÄÄ iÅ¡ esmės. Å alies argumentai dėl taikytinos teisės byloje gali bÅ«ti nurodomi apeliaciniame skunde.Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, jog nusprendęs iÅ¡siaiÅ¡kinti taikytinos užsienio teisės turinį ir aiÅ¡kinimÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ CPK 164 str. 4 p. pagrindu. Kiti atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi sprendžiant bylos sustabdymo pagrįstumo klausimÄ , todėl dėl jų nepasisakoma.Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymo institutÄ , atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri iÅ¡ esmės yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas                           n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                         RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė