dd8df798-ae0f-4f80-8f74-bfebea01bd7a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinės bylos numeris 2S-1520-585/2015                             Teisminio proceso numeris 2-68-3-17365-2015-9             Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 122.4.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. liepos 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“ atskirÄ jį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“ pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, n u s t a t ė:

             kreditorė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo. PareiÅ¡kime nurodyta, jog skolininkės gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste.              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės pareiÅ¡kimÄ tuo argumentu, jog pareiÅ¡kimas yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Gyventojų registro tarnybos duomenimis, nustatė, kad skolininkės deklaruota gyvenamoji vieta yra Varėnos rajono savivaldybėje.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 2.17 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į tÄ aplinkybę, jog kreditorė nepateikė duomenų, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti skolininkės gyvenamÄ jÄ vietÄ , laikė, kad jos gyvenamoji vieta yra Varėnos rajono savivaldybėje, ir konstatavo, jog kreditorės pareiÅ¡kimas yra teismingas Varėnos rajono apylinkės teismui.             Kreditorė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi, pareiÅ¡kė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kreditorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų teismingumÄ . Kreditorės teigimu, paskutinė jai žinoma skolininkės gyvenamoji vieta yra pareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nurodytu adresu. Pasak kreditorės, skolininkė neinformavo jos apie gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , todėl, kreditorės vertinimu, laikytina, kad ji nepažeidė Civilinio proceso kodekso 29 straipsnio nuostatų ir jos pareiÅ¡kimas yra teismingas bÅ«tent Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Kreditorė papildomai akcentuoja, jog ji neprivalo pridėti įrodymų prie pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo (Civilinio proceso kodekso 433 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas kreditorės atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutÅ«s nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Bendrais procesiniais atvejais ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ arba buveinę (Civilinio proceso kodekso 29 straipsnis). Å i bendrojo teismingumo taisyklė taikytina ir sumarinio (supaprastinto) proceso atvejais, kai kreditorius pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo siekia teisminio jo materialinio subjektinio reikalavimo ar jų daugeto patvirtinimo.

Civilinio kodekso 2.16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai gyvena. Apeliantė pagrįstai teigia, kad vieÅ¡ojo registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nėra vienintelis kriterijus, kuriuo nustatytina fizinio asmens gyvenamoji vieta. Civilinio kodekso 2.17 straipsnio 1 dalyje numatyti keli kriterijai, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama, nustatant fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ . Bet visais atvejais, nepriklausomai nuo to, procesas inicijuojamas pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles ar sumarinio proceso taisykles, reiÅ¡kiant reikalavimÄ kitu negu vieÅ¡ajame registre užfiksuotu skolininko gyvenamosios vietos adresu, turi bÅ«ti pateikti duomenys, patvirtinantys, kad skolininko gyvenamosios vietos adresas yra bÅ«tent tas, kuris yra nurodomas bylÄ inicijuojančiame procesiniame dokumente.

Apeliantė pagrįstai nurodo, jog pagal Civilinio proceso kodekso 433 straipsnio 3 dalį prie pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo jokie įrodymai nepridedami. Bet ji netinkamai aiÅ¡kina Å¡iÄ procesinę normÄ . Aptariamos nuostatos esmė yra ta, jog kreditorius turi pasirinkimo teisę pridėti arba ne įrodymus, pagrindžiančius jo reiÅ¡kiamÄ materialinį subjektinį reikalavimÄ . Å i nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, jog kreditorius turi teisę nepridėti jokių pareiÅ¡kimo priedų, patvirtinančių, jog jis įgyvendino procesines kreipimosi į teismÄ sÄ lygas.

Tokie priedai (pavyzdžiui, dokumentai, patvirtinantys žyminio mokesčio sumokėjimÄ , juridinio asmens darbuotojo teisę vesti bylÄ juridinio asmens vardu, ir panaÅ¡iai) turi bÅ«ti pridėti prie reiÅ¡kiamo pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo. Apeliantės pareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nurodyta, kad skolininkės gyvenamoji vieta, kitaip negu yra užfiksuota vieÅ¡ajame registre, yra Vilniaus mieste. Bet prie pareiÅ¡kimo nėra pridėti priedai, patvirtinantys Å¡iÄ apeliantės nurodytÄ aplinkybę.

Todėl pirmosios instancijos teismas tokiomis aplinkybėmis pagrįstai neišdavė apeliantei teismo įsakymo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, iki pripažindamas, jog pareiškimas yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, ir šiuo pagrindu atsisakydamas jį priimti, turėjo suteikti apeliantei galimybę pateikti duomenis, pagal kurių būtų galima pagrįstai spręsti, jog skolininkės gyvenamoji vieta yra jos nurodomu adresu Vilniaus miesto apylinkės teismo teismingumo teritorijoje.

Kitaip tariant, kilus neaiÅ¡kumui dėl teismingumo, teismas pirmiausia turėjo nustatyti terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti, pareikalauti pateikti aptariamus pareiÅ¡kimo priedus (sutartis su skolininke ar kita), galimai patvirtinančius apeliantės teisę atlikti nurodomÄ procesinį veiksmÄ â€“ kreiptis pareiÅ¡kimu į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis, 435 straipsnio 4 dalis), ir tik tada, priklausomai nuo apeliantės veiksmų, spręsti, egzistuoja ar ne pagrindas pradėti teisminį procesÄ (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ karto (neatlikęs aukščiau įvardytų veiksmų) atsisakė priimti apeliantės pareiÅ¡kimÄ . Todėl skundžiama nutartis naikintina ir apeliantės pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti iÅ¡ naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas                                            n u t a r ė:

             panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį ir perduoti pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.                           Teisėjas                                                                   Vytautas Zelianka