dd8d6eba-dfd2-4a3f-b4d6-1424d54050d5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1014-653/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03867-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 34.5.; 122.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. gegužės 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Å iÅ¡kina, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 06 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo antstolio A.

B. praÅ¡ymÄ dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir H. B., n u s t a t ė :I. Ginčo esmėPareiÅ¡kėjas antstolis A. B. (toliau - PareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu vykdymo procese pakeisti skolininkę I. B., mirusiÄ 2007 m. liepos 22 d., iÅ¡ieÅ¡kant suinteresuoto asmens H. B. naudai pagal Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 5201 dėl 80 400 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės I.

B. 3 eilės iÅ¡ieÅ¡kotojui H. B.. PraÅ¡yme nurodė, kad Testamentų registro duomenimis palikimÄ priėmė Lietuvos Respublika 2011 m. birželio 30 d., palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2013 m. lapkričio 3 d. Pažymėjo, kad kreditoriaus informavimo pareiga buvo įvykdyta tinkamai ir paveldėtojas buvo informuotas apie palikėjos skolas, kadangi palikėjai priklausiusio (paveldėtojos paveldėto) turto areÅ¡to aktas yra įregistruotas turto areÅ¡to registre nuo 2006-08-08, be to, keletÄ kartų (2007-07-25, 2009-01-20, 2011-07-05) apie antstolio vykdomÄ bylÄ ir esamÄ reikalavimÄ buvo informuotas notaras, kuriam buvo pateiktas pareiÅ¡kimas dėl palikimo, taip pat informuotas raÅ¡tu paveldėtojas (2009-02-20, 2009-03-10).II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartimi PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkino ir pakeitė skolininkę I. B., mirusiÄ 2007 m. liepos 22 d., vykdymo procese, nauju skolininku Lietuvos Valstybę, vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2006-06-29 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 521. Nurodė, kad mirus I. B., jos palikimÄ perėmė Lietuvos valstybė. Nurodė, kad kreditoriaus informavimo pareiga buvo įvykdyta tinkamai ir paveldėtojas buvo informuotas apie palikėjos skolas, kadangi palikėjai priklausiusio turto areÅ¡to aktas yra įregistruotas turto areÅ¡to registre, apie antstolio vykdomÄ bylÄ ir esamÄ reikalavimÄ buvo informuotas notaras, kuriam buvo pateiktas pareiÅ¡kimas dėl palikimo, taip pat informuotas raÅ¡tu paveldėtojas.

Teismas nurodė, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 str. 1 d. 3 p.). Valstybė atsako už palikėjo skolas nevirÅ¡ydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3d.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiSuinteresuotas asmuo VMI prie FM atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti.

Nurodo, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, privalo priimti palikimÄ pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Pažymėjo, kad tik tuomet, kai VMI prie FM bus iÅ¡duotas palikimo paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo ji patikėjimo teise perims palikėjos turtÄ , valstybė taps I. B. turto savininke, tik tuomet ji, nevirÅ¡ijant paveldėto turto tikrosios vertės, atsakytų už palikėjos skolas (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Suinteresuotas asmuo nurodė, kad siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar palikėjos trečios eilės įpėdiniai L.

M. ir S. T. nėra realizavę savo teisės į palikėjos palikimÄ , priimdami jį faktiniu valdymu, praÅ¡o teismo įtraukti juos suinteresuotais asmenimis Å¡ioje civilinėje byloje. Suinteresuotas asmuo VMI prie FM nurodo, kad Vilniaus m. apylinkės teismo nebuvo informuota apie gautÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pakeisti Å¡alį vykdymo procese bei apie įvyksiantį teismo posėdį raÅ¡ytine tvarka, todėl negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijos Å¡iuo klausimu ir neturėjo galimybės apginti savo teisių.

Todėl remiantis CPK 329 str. 2 d. 2 p. teismo sprendimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosAtskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolio (PareiÅ¡kėjo) praÅ¡ymÄ vykdymo procese pakeisti mirusiÄ skolininkę jos teisių ir pareigų perėmėja VMI prie FM, kuri atstovauja Lietuvos RespublikÄ .

Procesinio teisių perėmimo instituto esmė – vienai Å¡aliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Tais atvejais, kai iÅ¡ teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iÅ¡ vykdymo proceso Å¡alių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visÄ palikėjo turtÄ â€“ materialųjį turtÄ , turtines teises ir prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtÄ , jis turi palikimÄ priimti. Tik priėmęs palikimÄ Ä¯pėdinis gali bÅ«ti pakeistas iÅ¡ieÅ¡kotoju ar skolininku vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v antstolis T. U., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-91/2013). CPK 596 straipsnis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo iÅ¡nagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu nutartimi vykdymo procese pakeičia iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ar skolininkÄ , (1) fizinio asmens mirties, (2) juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat (3) reikalavimo perleidimo ar (4) skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesÄ , teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.Byloje nustatyta, kad PareiÅ¡kėjas vykdo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2006-06-29 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr.5201 dėl 80 400 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ I. B. iÅ¡ieÅ¡kotojo H. B. naudai. Vykdomosios bylos duomenimis skolininkė I. B. mirė 2007 m. liepos 22 d., jos palikimÄ 2011 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublika. 2011 m. spalio 28 d.

Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro raÅ¡te nurodyta, kad po palikėjos mirties likęs nekilnojamasis turtas nėra registruotas kaip palikėjos asmeninė nuosavybė, o palikėja mirė santuokoje su M. B., todėl nėra aiÅ¡ku į kokį turtÄ ir kokia apimtimi turi bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniui. Nurodė, kad VMI turėtų kreiptis į teismÄ dėl mirusios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Notarė nurodė, kad egzistuoja palikėjos 3-ios eilės įpėdinė pagal įstatymÄ L.

M., kuri palikėjos mirties dienÄ ir po jos mirties gyvena viename iÅ¡ palikėjai priklausančio nekilnojamojo turto objektų. Notarė nurodė, kad nėra duomenų, galinčių paneigti faktÄ , kad L. M. po palikėjos mirties nepriėmė jos palikimo faktiniu valdymu.  Byloje duomenų, kad VMI prie FM kreiptųsi į teismÄ dėl mirusiosios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad L. M. įstatymo nustatyta bÅ«tų įregistravusi – faktiniu valdymu – priimto palikimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš įstatymo nustatytų juridinių faktų ir kitokių aplinkybių pagrindu, kurios pagal įstatymo prasmę sukuria teises ir pareigas.Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. CK 4.47 str. 2 p. nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas.

Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi bÅ«ti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniÅ¡kai, tiek per įgaliotÄ atstovÄ . Priimdamas palikimÄ , įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises).

Asmens valia priimti palikimÄ , t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Taigi, paveldėjimo teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimÄ , paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų interesus. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir perimamumÄ . Teismas pažymi, jog palikimo priėmimas yra asmens teisė, bet ne pareiga.

Suinteresuoto asmens VMI prie FM pozicija nagrinėjamoje byloje grindžiama argumentu, kad tik tuomet, kai VMI prie FM bus iÅ¡duotas palikimo paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo ji patikėjimo teise perims palikėjos turtÄ , valstybė taps I. B. turto savininke ir galės atsakyti už jo skolas nevirÅ¡ydama jai parėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Taigi, iÅ¡ Å¡ios teisės normos matyti, kad net jeigu paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniui dar nėra iÅ¡duotas, tačiau jis jau yra kreipęsis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, Å¡is asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ . IÅ¡ anksčiau minėto Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro 2011 m. spalio 28 d. raÅ¡to matyti, kad mirusios I. B. palikimas parėjo Lietuvos Respublikai. Byloje esantis Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as taip pat patvirtina, jog palikėjos I. B. palikimÄ 2011 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublika.

Taigi, iÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad suinteresuotas asmuo VMI prie FM yra laikomas priėmusiu palikėjos palikimÄ , todėl jam perėjo I. B. turtinės teisės bei pareigos. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises į paveldėtÄ turtÄ Ä¯forminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties. Analizuojant CK 5.66 straipsnio normÄ matyti, kad įpėdiniai gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , bet gali ir nepraÅ¡yti, tai yra jų teisė, o ne pareiga.

Tai priklauso nuo įpėdinių valios ir nuožiÅ«ros, kaip jie tvarkys paveldėtÄ turtÄ . Valstybei, paveldėjus turtÄ ir norint įforminti teises į šį turtÄ , reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas (CK 5. 66 straipsnio 2 dalis). Tačiau jo neturėjimas nereiÅ¡kia, kad valstybė nėra perėmusi palikėjos turto. Tokiu bÅ«du suinteresuotas asmuo VMI prie FM manydamas, kad tik gavęs palikimo paveldėjimo teisės liudijimÄ valstybė taps I. B. turto savininke ir galės atsakyti už jo skolas, netinkamai aiÅ¡kina teisės normas, nustatančias, nuo kada įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ .

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , į tai, kad Testamentų registre iki Å¡iol nėra įregistruotas kitų galimų įpėdinių palikimo priėmimo faktas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo palikėjos galimus trečios eilės įpėdinius įtraukti suinteresuotais asmenimis Å¡ioje civilinėje byloje.Procesinį teisių perėmimÄ vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Å io straipsnis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo iÅ¡nagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu nutartimi vykdymo procese pakeičia iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ar skolininkÄ , jeigu fizinis asmuo mirÅ¡ta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Pateiktas praÅ¡ymas nagrinėjamas pagal CPK 593 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles, todėl konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas neprivalėjo informuoti suinteresuotus asmenis apie tokio pareiÅ¡kimo nagrinėjimÄ . CPK 596 straipsnyje nurodyta, kad nutartis pakeisti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ar skolininkÄ gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu. Taigi suinteresuotas asmuo iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ gali pasinaudodamas apeliacijos teise. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde minimos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                          Jelena Å iÅ¡kina