Legislator Case Law & Legislation
dd8a1c55-2fad-4906-87cd-b6a295ee0d76 AI generated

Court dismisses appeal in mortgage foreclosure case, ruling debtors' minor children status irrelevant to asset seizure.

Case Number dd8a1c55-2fad-4906-87cd-b6a295ee0d76
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the debtors' appeal against the lower court's order to forcibly auction their home to satisfy a bank loan. The debtors argued that having minor children should prevent the seizure of their family residence, but the court found no legal basis for this claim. The court ruled that protecting minors is a separate procedural step and that the property was not registered as family housing, making the foreclosure lawful.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 331; Civil Code Art. 3.85: The existence of minor children does not preclude the seizure of mortgaged property for debt satisfaction, as child protection measures are distinct from enforcement proceedings.

Keywords

AI generated
mortgage foreclosure family residence seizure minor children protection enforcement procedure property registration status

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 331
Civil Procedure Code Art. 337
Civil Code Art. 3.85
Civil Code Art. 4.192
Civil Procedure Code Art. 558

Cited Case Law

AI generated
Kauno apygardos teismo 2009-04-30 nutartis civ. byloje Nr. 2S-752-123/2009

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr.2S-2181-259/2010

(Proceso Nr. 2-05-3-13304-2010-4)

Pirmos instancijos teismo teisėja Janina Narkevičiūtė

 (S)

 Procesinio dokumento kategorija 128.17, 121.14, 122.4

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų D. K. ir V.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties Nr. 02201008014-L civilinėje byloje Nr. H2-19340-285/2010, kuria patenkintas pareiÅ¡kėjo AB DnB NORD banko pareiÅ¡kimas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, ir

            n u s t a t ė :

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-16 nutartimi (b.l.40-41) nutarė: 1) patenkinti

kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimus ir priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkų D. K. ir V. K. 75 098,25 Lt skolÄ , 6,15 proc. metinių palÅ«kanų nuo

negrÄ Å¾intos kredito sumos (69 182,02 Lt), skaičiuojant nuo 2010-09-08 iki hipotekos teisėjo nutarties iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ įkeisto turto įvykdymo, ir 132 Lt žyminio mokesčio; 2) priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ D.

K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ

- butÄ su rÅ«siu, plane 3, bendras plotas 56,89 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune; 3) praneÅ¡ti apie įkeisto turto

priverstinį pardavimÄ iÅ¡ varžytynių VÄ® Registrų centro Kauno filialui, suinteresuotiems asmenims; 4) nutartį pavesti vykdyti Kauno miesto ir rajono apylinkių teismų veiklos teritorijos antstolio kontorai kreditoriaus pasirinkimu; 5) priverstinai pardavus įkeistÄ jį turtÄ , pardavimo aktÄ , pažymÄ apie kitus iÅ¡ieÅ¡kotojus pateikti Hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo, į. k. 188707275, ir gautas lėšas pervesti į depozitinę sÄ skaitÄ LT70 7044 0600 0292 1254 AB SEB bankas.

Teismas nustatė, jog 2007-10-04 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (b.l.13-16),

D. K. ir V. K., užtikrindami 80 000 Lt paskolos, suteiktos jiems pagal 2007-09-27 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys

neskelbtini) (b.l.5-12), grÄ Å¾inimÄ kreditoriui AB DnB NORD bankui įkeitė D. K. asmeninės nuosavybės teise

priklausantį turtÄ - butÄ su rÅ«siu, plane 3, bendras plotas 56,89 kv. m,

unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismas nustatė, jog skolininkai D. K. ir V. K. tinkamai bei laiku prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankui

pagal 2007-09-27 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė, todėl 2010-07-29 nutartimi

Nr. 02201006581-L įkeistas turtas buvo areÅ¡tuotas (b.l.22). Skolininkai D. K. ir V. K. ir įkeisto turto savininkė D. K. 2010-08-03 buvo įspėti asmeniÅ¡kai, kad per vienÄ mėnesį

negrÄ Å¾inus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytynių (b.l.27-28). 2010-09-08 teisme gautas kreditoriaus pakartotinis praÅ¡ymas priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti 75 098,25 skolos (iÅ¡ jų: 69 182,02

Lt negrÄ Å¾intas kreditas, 2 317,01 Lt nesumokėtos palÅ«kanos, 3 599,22 Lt delspinigiai), 6,15 proc. metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos (69 182,02 Lt), skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir 132 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (b.l.35). Kadangi skolininkai prievolės pagal 2007-09-27 kreditavimo sutartį kreditoriui AB DnB NORD bankui neįvykdė, paskolos nustatytu terminu negrÄ Å¾ino, teismas sprendė, jog skola priverstinai iÅ¡ieÅ¡kotina ne ginčo tvarka - įkeistas turtas priverstinai parduotinas iÅ¡ varžytynių.

Atskiruoju skundu (b.l.47-48) suinteresuoti asmenys D. K. ir V.

K. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui

nagrinėti iš naujo, dėl šių motyvų:

1) sudarę 2007-09-27 Kreditavimo sutartį, suinteresuoti asmenys vykdė prisiimtus įsipareigojimus, mokėjo bankui mokėjimo grafike nurodytas sumas ir tik 2009 m. pabaigoje, pasikeitus jų turtinei padėčiai, nebepajėgė pilnai iÅ¡mokėti mokėjimo grafike nurodytas sumas. Tačiau vykdyti prisiimtų įsipareigojimų suinteresuoti asmenys niekada neatsisakė ir mokėjo bankui mažesnėmis sumomis, t. y. po 400 Lt ar 500 Lt į banko specialiÄ sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios bankas nuskaičiuodavo įneÅ¡amas sumas. Todėl banko praÅ¡ymas dėl buto priverstinio pardavimo iÅ¡ varžytynių negalėjo bÅ«ti patenkintas, kadangi suinteresuoti asmenys neatsisakė mokėti skolas bankui. Suinteresuoti asmenys rašė bankui praÅ¡ymus, jog neatsisako mokėti pagal kreditavimo sutartį, ir prašė leisti mokėti po 500 Lt, t. y. prašė skolÄ

išdalinti dalimis. Banko darbuotojai telefonu tikino, kad klausimas bus svarstomas ir bus priimtas suinteresuotiems

asmenims palankus sprendimas, tuo tarpu iÅ¡ tikrųjų bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kreditavimo sutartį ir kreipėsi į teismÄ dėl turto

areÅ¡to, dėl skolos priteisimo, dėl buto pardavimo iÅ¡ varžytynių. Tokiu bÅ«du bankas elgėsi nesÄ Å¾iningai, neatsižvelgė į susidariusiÄ suinteresuotų asmenų turtinę padėtį, į Å¡eimyninę padėtį, į suinteresuotų asmenų geranoriÅ¡kumÄ toliau vykdyti kreditavimo sutarties įsipareigojimus;

2) ginčo butas negali bÅ«ti parduotas iÅ¡ varžytynių, į šį butÄ negali bÅ«ti nukreiptas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas, kadangi Å¡is butas yra vienintelis Å¡eimos turtas, vienintelė Å¡eimos gyvenamoji vieta. Suinteresuotų asmenų Å¡eimÄ sudaro penki asmenys, tarp jų - trys

nepilnamečiai (mažamečiai) vaikai - sūnus L. Č. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.55); duktė O. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.56); duktė K. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.57). Aprūpinti savo vaikus kitu gyvenamuoju plotu ir

sudaryti jiems tinkamas gyvenimo sÄ lygas suinteresuoti asmenys neturi jokios galimybės, kadangi Å¡iuo metu yra bedarbiai (b.l.67-68), pajamų negauna, visa Å¡eima gyvena iÅ¡ iÅ¡mokų (mokamų naÅ¡lių-naÅ¡laičių pensijos bei iÅ¡mokų vaikams). Skundžiama nutartis prieÅ¡tarauja LR CK nuostatoms. CK 3.84 str. apibrėžia Å¡eimos turtÄ , o CK 3.85 str. 3 d. preziumuoja, kad iÅ¡ Å¡eimos turto negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma pagal kreditorių reikalavimus. ButÄ pardavus iÅ¡ varžytynių, suinteresuoti asmenys bei jų vaikai netektų pastovios gyvenamosios vietos. Todėl kreditoriaus AB DnB NORD banko praÅ¡ymas dėl buto priverstinio pardavimo iÅ¡ varžytynių  negalėjo bÅ«ti patenkintas, o skundžiama nutartis prieÅ¡tarauja ir CK 1.5 str. nurodytiems kriterijams;

3) suinteresuoti asmenys neprieÅ¡tarauja, kad skola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta kreditoriui, tačiau skolos grÄ Å¾inimas turi bÅ«ti iÅ¡dėstytas, mokant bankui ne daugiau kaip po 500 Lt kas mėnesį. Toks praÅ¡ymas buvo ne kartÄ teiktas banko atstovams. Tai, kad tarp suinteresuotų asmenų ir banko ir Å¡iuo metu vyksta derinimas dėl skolos mokėjimo, be to, kad bankas yra suinteresuotas, jog patys skolininkai mokėtų skolÄ , yra akivaizdu iÅ¡ sutarties projekto, t. y. susitarimo dėl skolos sugrÄ Å¾inimo Nr. SAD-201010/02, kurį suinteresuotiems asmenims atsiuntė bankas ir kuriam suinteresuoti asmenys neprieÅ¡tarauja. Suinteresuoti asmenys ketina vykti pasiraÅ¡yti sutartį su banku, todėl akivaizdu, jog pats kreditorius nėra suinteresuotas buto pardavimu iÅ¡ varžytynių, o siekia tik skolos padengimo. Su banko nurodomu skolos iÅ¡dėstymu suinteresuoti asmenys sutinka.

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ (b.l.80-82) pareiÅ¡kėjas (kreditorius) AB DnB NORD bankas su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistÄ , dėl Å¡ių motyvų:

1) skundo argumentai, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, kadangi bankas elgėsi nesÄ Å¾iningai, be to, jog nutartis prieÅ¡tarauja CK nuostatoms, apibrėžiančioms Å¡eimos turtÄ , nepagrįsti. Ä®statymai dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto pagal hipotekos taisykles (CPK 558 str., CK 4.192 str.) nustato specialiÄ procedÅ«rÄ - iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ne ginčo tvarka pagal hipotekos teisėjo nutartį. Pagal CPK 544 str. bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (CPK XXXVI skyrius) yra nagrinėjamos ypatingÄ ja teisena. Atsižvelgiant į bylų dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, t. y. praÅ¡ymų nagrinėjimÄ pagal Hipotekos registre registruotus formalius duomenis, hipotekos teisėjas patikslina, ar pareiÅ¡kėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių CPK 558 str. pagrindu. Hipotekos teisėjo kompetencijai įstatymų nėra numatyta,

sprendžiant tokio pobūdžio bylas, nagrinėti skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginčus

dėl skolų dengimo ir sutarčių vykdymo, juo labiau vertinti, kokios priežastys sutrukdė skolininkams/įkeisto turto savininkams įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, vyko ar nevyko derybos tarp kreditoriaus ir skolininkų, prieÅ¡ kreditoriui kreipiantis į hipotekos skyrių dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Aplinkybė, jog skolininkai kreipėsi į bankÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo, o bankas suteikė galimybę skolininkams padengti įsiskolinimÄ , mokant įmokas į specialiÄ sÄ skaitÄ , nereiÅ¡kia, jog bankas buvo įsipareigojęs nepradėti prieÅ¡ skolininkus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso. Todėl teigti, kad bankas pažeidė skolininkų ir įkeisto turto savininkės interesus ir bendradarbiavimo principus, nėra pagrindo;

2) hipotekos kreditoriaus teisė nukreipti savo reikalavimo patenkinimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ , kai skolininkas negrÄ Å¾ina eilinės paskolos sumos dalies ir kreditorius reikalauja grÄ Å¾inti visÄ likusiÄ sumÄ prieÅ¡ terminÄ , yra pripažįstama LAT suformuotoje praktikoje. LAT 2003-12-03 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-1151/2003 iÅ¡aiÅ¡kino, kad CK 4.192 straipsnio 1 dalis ir CK 4.216 straipsnio 1 dalis gali bÅ«ti taikomos hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, jÄ nutraukiant vienaÅ¡aliÅ¡kai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis (nagrinėjamoje byloje - kredito sutartis) turi bÅ«ti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į įkeistÄ turtÄ . Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto atsirasti CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, bankui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus kreditavimo sutartį tuo pagrindu, kad skolininkai iÅ¡ esmės pažeidė sutartį (nustatytais terminais negrÄ Å¾ino bankui kredito), bankas įgijo teisę įgyvendinti savo pažeistas teises, CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. pagrindu kreipdamasis į hipotekos teisėjÄ dėl skolos iÅ¡ jam įkeisto nekilnojamojo turto priteisimo.

3) aplinkybė, kad skolininkai turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ nutartį. PrieÅ¡ įkeičiant fizinio asmens turtÄ , tikrinama, ar Å¡is turtas nėra Å¡eimos gyvenamoji patalpa, o jei taip - bÅ«tinas teismo leidimas (CK 3.85 str. 2 d.). Taigi, nepilnamečių vaikų interesai užtikrinami prieÅ¡ įkeičiant turtÄ , o ne priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procese. Jokių kliūčių įkeisti turtÄ nebuvo, hipoteka įregistruota vieÅ¡ame registre, todėl ir iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto vykdomas teisėtai ir pagrįstai. Tai, kad tokios aplinkybės neturi teisinės reikÅ¡mės priimtos nutarties dėl įkeisto turto areÅ¡to teisėtumui ir pagrįstumui, konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-30 nutartimi civ. byloje Nr. 2S-752-123/2009. Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkai/įkeisto turto savininkai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog įkeistas butas yra Å¡eimos turtas - iÅ¡ pateikiamo VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad įkeistas turtas nėra įregistruotas kaip Å¡eimos turtas. Taigi, skundžiama nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos.

Atskirasis skundas atmestinas.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka yra nustatyta, kad 2007-10-04 hipotekos lakÅ¡tu,

identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (b.l.13-16), D. K. ir V. K., užtikrindami 80 000 Lt paskolos, suteiktos jiems pagal 2007-09-27

kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.5-12), grÄ Å¾inimÄ

kreditoriui AB DnB NORD bankui įkeitė D. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ - butÄ su

rūsiu, plane 3, bendras plotas 56,89 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 180 000 Lt. Skolininkai D. K. ir V.

K. tinkamai bei laiku prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankui pagal 2007-09-27 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė, todėl 2010-07-29 nutartimi

Nr. 02201006581-L įkeistas turtas buvo areÅ¡tuotas (b.l.22). Skolininkai D. K. ir V. K. ir įkeisto turto savininkė D. K. 2010-08-03 buvo įspėti asmeniÅ¡kai, kad per vienÄ mėnesį

negrÄ Å¾inus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytynių (b.l.27-28). 2010-09-08 teisme gautas kreditoriaus pakartotinis praÅ¡ymas priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti 75 098,25 skolos (iÅ¡ jų: 69 182,02

Lt negrÄ Å¾intas kreditas, 2 317,01 Lt nesumokėtos palÅ«kanos, 3 599,22 Lt delspinigiai), 6,15 proc. metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos (69 182,02 Lt), skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir 132 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (b.l.35). Kadangi skolininkai prievolės pagal 2007-09-27 kreditavimo sutartį kreditoriui AB DnB NORD bankui neįvykdė, paskolos nustatytu terminu negrÄ Å¾ino, teismas

skundžiama apeliacine tvarka teismo 2010-09-16 nutartimi nutarė: patenkinti kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimus ir

priverstinai išieškoti iš skolininkų D. K. ir V.

K. 75 098,25 Lt skolÄ , 6,15 proc. metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos (69 182,02 Lt), skaičiuojant nuo 2010-09-08 iki hipotekos teisėjo nutarties iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ įkeisto turto įvykdymo, ir 132 Lt žyminio mokesčio; priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ D. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ - butÄ su rÅ«siu, plane 3, bendras plotas 56,89 kv. m,

unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune; praneÅ¡ti apie įkeisto turto priverstinį pardavimÄ iÅ¡ varžytynių

VÄ® Registrų centro Kauno filialui, suinteresuotiems asmenims; nutartį pavesti vykdyti Kauno miesto ir rajono apylinkių teismų veiklos teritorijos antstolio kontorai kreditoriaus pasirinkimu; priverstinai pardavus įkeistÄ jį turtÄ , pardavimo aktÄ , pažymÄ apie kitus iÅ¡ieÅ¡kotojus pateikti Hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo, į. k. 188707275, ir gautas lėšas pervesti į depozitinę sÄ skaitÄ LT70 7044 0600 0292 1254 AB SEB bankas.

Atskiruoju skundu skolininkai skundžia 2010-09-16 nutartį, skundo motyvuose nurodo tas aplinkybes, jog jie turi finansinių problemų, priverstinio vykdymo proceso metu gali turėti sunkumų, prasti įkeistÄ turtÄ , vienintelį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , turi nepilnamečių vaikų, todėl butas negali bÅ«ti parduodamas priverstinai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Hipoteka, kaip vienas iÅ¡ prievolių užtikrinimo bÅ«dų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymÄ , iÅ¡ Å¡io reikalavimo atsirandančių palÅ«kanų, netesybų bei teismo iÅ¡laidų, susijusių su hipotekos vykdymu, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (LR CK 4.174 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo visos sÄ lygos kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo į teismÄ , nes skolininkų skolinis įsipareigojimas buvo apsaugotas įkeitimu, kreditorius pareiÅ¡kime dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nurodė visus bÅ«tinus nurodyti duomenis, todėl hipotekos teisėjas pagrįstai ir teisėtai priėmė LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nutartį. Ä®statymų leidėjas nenustato hipotekos teisėjui teisės ar pareigos informuoti skolininkÄ apie kreditoriaus praÅ¡ymÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , klausti skolininko apie jo turtinę padėtį, kadangi hipotekos teisėjas nesprendžia tarp skolininko ir kreditoriaus kylančių ginčų. Vadovaujantis Å¡iomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis byloje, darytina iÅ¡vada, kad skolininko atskirojo skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nepagrįsti ir pripažintini nesudarančiais pagrindo panaikinti skundžiamÄ nutartį, dėl ko apeliacine tvarka skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad tik bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymai dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimai dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš

hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) yra nagrinėjamos CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka.

Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio

29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo argumentai, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, kadangi bankas elgėsi nesÄ Å¾iningai, be to, jog nutartis prieÅ¡tarauja CK nuostatoms, apibrėžiančioms Å¡eimos turtÄ , nepagrįsti. Ä®statymai dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto pagal hipotekos taisykles (CPK 558 str., CK 4.192 str.) nustato specialiÄ procedÅ«rÄ - iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ne ginčo tvarka pagal hipotekos teisėjo nutartį. Pagal CPK 544 str. bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (CPK XXXVI skyrius) yra nagrinėjamos ypatingÄ ja teisena. Atsižvelgiant į bylų dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, t. y. praÅ¡ymų nagrinėjimÄ pagal Hipotekos registre registruotus formalius duomenis, hipotekos teisėjas patikslina, ar pareiÅ¡kėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių CPK 558 str. pagrindu. Hipotekos teisėjo kompetencijai įstatymų nėra numatyta, sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas, nagrinėti skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginčus dėl skolų dengimo ir sutarčių vykdymo, juo labiau vertinti, kokios priežastys sutrukdė skolininkams/įkeisto turto savininkams įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, vyko ar nevyko derybos tarp kreditoriaus ir skolininkų, prieÅ¡ kreditoriui kreipiantis į hipotekos skyrių dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Aplinkybė, jog skolininkai kreipėsi į bankÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo, o bankas suteikė galimybę skolininkams padengti įsiskolinimÄ , mokant įmokas į specialiÄ sÄ skaitÄ , nereiÅ¡kia, jog bankas buvo įsipareigojęs nepradėti prieÅ¡ skolininkus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso. IÅ¡ atskirojo skundo motyvų matyti, jog bankas bÅ«tų laikomas tinkamai bendradarbiaujančiu tik tuo atveju, jei jis bÅ«tų apskritai nereikalavęs iÅ¡ skolininkų įvykdyti prievoles bankui ar netgi pačiam bankui nenaudingomis sÄ lygomis sutikęs su skolininkų reikalavimais. Todėl teigti, kad bankas pažeidė skolininkų ir įkeisto turto savininkės interesus ir bendradarbiavimo principus, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija sutinka su kreditoriaus atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ motyvais, kad hipotekos kreditoriaus teisė nukreipti savo reikalavimo patenkinimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ , kai skolininkas negrÄ Å¾ina eilinės paskolos sumos dalies ir kreditorius reikalauja grÄ Å¾inti visÄ likusiÄ sumÄ prieÅ¡ terminÄ , yra pripažįstama LAT suformuotoje praktikoje. LAT 2003-12-03 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-1151/2003 iÅ¡aiÅ¡kino, kad CK 4.192 straipsnio 1 dalis ir CK 4.216 straipsnio 1 dalis gali bÅ«ti taikomos hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, jÄ nutraukiant vienaÅ¡aliÅ¡kai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis (nagrinėjamoje byloje - kredito sutartis) turi bÅ«ti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į įkeistÄ turtÄ . Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto atsirasti CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, bankui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus kreditavimo sutartį tuo pagrindu, kad skolininkai iÅ¡ esmės pažeidė sutartį (nustatytais terminais negrÄ Å¾ino bankui kredito), bankas įgijo teisę įgyvendinti savo pažeistas teises, CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. pagrindu kreipdamasis į hipotekos teisėjÄ dėl skolos iÅ¡ jam įkeisto nekilnojamojo turto priteisimo. Pažymėtina, kad patys skolininkai atskirajame skunde nurodo, jog tinkamai nevykdė prievolių pagal 2007-09-27 Kreditavimo sutartį.

Teisėjų kolegija laiko,kad aplinkybė, kad skolininkai turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ nutartį. PrieÅ¡ įkeičiant fizinio asmens turtÄ , tikrinama, ar Å¡is turtas nėra Å¡eimos gyvenamoji patalpa, o jei taip - bÅ«tinas teismo leidimas (CK 3.85 str. 2 d.). Taigi, nepilnamečių vaikų interesai užtikrinami prieÅ¡ įkeičiant turtÄ , o ne priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procese. Jokių kliūčių įkeisti turtÄ nebuvo, hipoteka įregistruota vieÅ¡ame registre, todėl ir iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto vykdomas teisėtai ir pagrįstai. Tai, kad tokios aplinkybės neturi teisinės reikÅ¡mės priimtos nutarties dėl įkeisto turto areÅ¡to teisėtumui ir pagrįstumui, konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-30 nutartimi civ. byloje Nr. 2S-752-123/2009. Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkai/įkeisto turto savininkai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog įkeistas butas yra Å¡eimos turtas - iÅ¡ pateikiamo VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad įkeistas turtas nėra įregistruotas kaip Å¡eimos turtas. Taigi, skundžiama nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos. Skolininkams padengus skolÄ bankui gera valia, bankui nebus teisinio pagrindo pradėti vykdymo proceso - įkeisto turto realizavimo veiksmų. Skolos padengimas ir taikos sutarties sudarymas galimas taip pat ir vykdymo procese.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,

337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

           n u t a r i a :

           atskirÄ jį skundÄ atmesti.

            Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-16 nutartį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkas                                                                                                     Arvydas

Žibas

Kolegijos

teisėjai                                                                                                 Â

Leonas Jachimavičius

                                                                                                                               Algimantas

Kukalis