dd89ba8f-4210-4b77-9dcd-971aa62a30bc · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-309/2013                      Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00194-2011-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.12; 1.2.29.3; 1.2.29.9; 2.1.2.3; 2.1.2.11; 2.1.7.1; 2.1.7.4; 2.1.16.2.13; 2.1.16.2.21; 2.1.16.3; 2.4.2.1; 2.4.7.  (S)   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 9 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,  teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorui Sandžiui Povilauskui, išteisintajam G.

D., jo gynėjui advokatui Rolandui TamaÅ¡auskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Sandžio Povilausko apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. iÅ¡teisintas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalyje ir 3061 straipsnio l dalyje.

G. D. iÅ¡teisintas jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: G. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2010-08-05 ir ne vėliau kaip 2011-05-17, tiksliai nenustatytoje vietoje nenustatytomis aplinkybėmis iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ â€“ automobilį „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡is automobilis 2010-08-05 buvo pagrobtas tyrimo metu nenustatytų asmenų (duomenys neskelbtini), po to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ ir siekdamas įgytÄ Å¾inomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ automobilį legalizuoti Lietuvos Respublikoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-05-17, iÅ¡ IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko V.

Ž. įgijo minėtos įmonės nuosavybėje esantį visiÅ¡kai iÅ¡ardytÄ , po eismo įvykio, netinkamÄ naudoti pagal tikslinę paskirtį automobilį „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) Respublikos registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasitelkęs tyrimo metu nenustatytus asmenis nenustatytomis aplinkybėmis nenustatytoje vietoje nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-05-17, suklastojo, neteisėtai pakeitė žinomai nusikalstamu bÅ«du gauto turto – automobilio „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), rėmÄ ar jo dalį su pirminiu kėbulo identifikavimo numeriu, vietoje jo įdedant iÅ¡ V.

Ž. įgyto automobilio „Mitsubishi L200“ kėbulo identifikavimo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini). Å iais veiksmais G. D. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje, 3061 straipsnio l dalyje. Be to, G. D. buvo kaltinamas tuo, jog neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo griežtos atskaitomybės blankÄ , o bÅ«tent ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2010-08-05 ir ne vėliau kaip 2011-05-17, tiksliai nenustatytoje vietoje nenustatytomis aplinkybėmis iÅ¡ nenustatyto asmens įgijęs žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ â€“ automobilį „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡is automobilis 2010-08-05 buvo pagrobtas tyrimo metu nenustatytų asmenų (duomenys neskelbtini), ir siekdamas šį įgytÄ Å¾inomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ automobilį legalizuoti Lietuvos Respublikoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-05-17, iÅ¡ IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko V.

Ž. įgijo minėtos įmonės nuosavybėje esantį visiÅ¡kai iÅ¡ardytÄ , po eismo įvykio, netinkamÄ naudoti pagal tikslinę paskirtį automobilį „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) Respublikos registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), po to, pasitelkęs tyrimo metu nenustatytus asmenis, nenustatytomis aplinkybėmis nenustatytoje vietoje nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2011-05-17, suklastojo, neteisėtai pakeitė žinomai nusikalstamu bÅ«du gauto turto – automobilio „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), rėmÄ ar jo dalį su pirminiu kėbulo identifikavimo numeriu, vietoje jo įdedant iÅ¡ V.

Ž. įgyto automobilio „Mitsubishi L200“ kėbulo identifikavimo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), kaip teisinės registracijos pagrindÄ vietoje nesančio pagrobtam automobiliui priklausančio transporto priemonės registracijos liudijimo naudodamas įgytÄ (duomenys neskelbtini) Respublikos registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du neteisėtai panaudojo griežtos atskaitomybės blankÄ â€“ (duomenys neskelbtini) Respublikos automobilio „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), legalizuodamas pagrobtÄ automobilį, dokumentÄ naudodamas neteisėtai pagal tikslinę paskirtį.

Å iais veiksmais G. D. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 302 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o panaikinti 2012 m. spalio 29 d. Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo: G. D. pripažinti kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val, iÅ¡skyrus,  jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti ar registruotis darbo biržoje (nedarbo atveju);

G. D. pripažinti kaltu pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį ir paskirti 50 MGL (6500 litų) dydžio baudÄ ; G. D. pripažinti kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir paskirti 100 MGL (13000 litų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes bausmes, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 130 MGL (16900 litų) dydžio baudÄ ir laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bÅ«ti namuose nuo 23.00 val., iki 6.00 val., iÅ¡skyrus, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti ar registruotis darbo biržoje (nedarbo atveju).

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad priimdamas sprendimo dalį iÅ¡teisinti G. D. pagal BK 189 straipsnio 1 dalies, 306 straipsnio 1 dalies, teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ teismas, nagrinėdamas bylÄ , kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimÄ , privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus:

1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti;

2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos;

3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimÄ , patvirtinta duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Be to, nurodoma, jog faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas nėra tikrinamas, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardos teismų pirmininkai ar Å¡ių teismų Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkai (LAT nutartys Nr. 2K-313/2010, 2K-343/2010). Byloje esant iÅ¡slaptintoms (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartims dėl G. D. naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono kontrolės ir įrašų darymo, teismas konstatuoja, jog teisinis pagrindas operatyviniams veiksmams atlikti buvo.

Tačiau teismas nurodo, jog kyla abejonių dėl pagal minėtas teismo nutartis gautos informacijos panaudojimo Å¡ioje byloje leistinumo. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2011-05-17, tačiau ir pradėjus ikiteisminį tyrimÄ G. D. pokalbių pasiklausymas buvo tęsiamas Operatyvinės veiklos įstatymo tvarka, o ne sankcionuotas kaip ikiteisminio tyrimo veiksmas pagal BPK 154 straipsnį. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007-10-12 įsakymu Nr. 1-34 patvirtintų ir 2012-01-03 įsakymu Nr. 1-9 pakeistų Operatyvinės veiklos įstatymo ir BPK normų taikymo Rekomendacijų 9 punkte įtvirtinta, kad pradėjus ikiteisminį tyrimÄ operatyviniai veiksmai, numatyti Operatyvinės veiklos įstatymo 10-13 straipsniuose, negalimi.

Ikiteisminio tyrimo metu gali bÅ«ti atliekami tik tie operatyviniai veiksmai, kuriais neribojamos asmens teisės, numatytos BPK 44 straipsnio 9 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus tokius operatyvinius veiksmus ir gavus informacijos apie nusikalstamÄ veikÄ , tokia informacija negali bÅ«ti panaudota baudžiamajame procese Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Remiantis Å¡iomis nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad prokuroras dėl G. D. telefoninių pokalbių pasiklausymo pradėjus ikiteisminį tyrimÄ BPK 154 straipsnio nustatyta tvarka į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nesikreipė, į tai, kad buvo kreiptasi dėl tolimesnio G.

D. telefoninių pokalbių sankcionavimo pratęsimo Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡is ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne pagal (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartimis sankcionuotų pokalbių pasiklausymo metu gautÄ informacijÄ . Teismo nuomone, tai patvirtina ir tai, jog 2011-05-17 pradėjus ikiteisminį tyrimÄ ir vėliau vykstant tyrimui, G. D. buvo apklaustas ne kaip įtariamasis, o liudytojas. Be to, Å¡ioje byloje Å iaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista klausytis G.

D. naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono (duomenys neskelbtini) (Å¡io abonento kontrolė buvo vykdoma operatyvinio tyrimo metu), laikotarpiu nuo 2011-09-27 iki 2011-12-27, 2012-03-02, gauti duomenys sunaikinti. Teismas nurodo, jog pagal minėtų (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutarčių pagrindu gautÄ informacijÄ buvo pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Nurodoma, jog informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimÄ kitoje baudžiamojoje byloje reglamentuoja BPK 162 straipsnis, o byloje nėra duomenų apie tai, jog bÅ«tų priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis dėl minėtų pokalbių panaudojimo Å¡ioje byloje, todėl teismas sprendžia, jog telefoniniai pokalbių garso įraÅ¡ai Å¡ioje byloje pateikti pažeidžiant leistinumo principÄ (BPK 20 str.) Atsižvelgiant į tai, teismas pateiktų pokalbių nevertina ir dėl jų turinio nepasisako.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas remdamasis kita baudžiamosios bylos medžiaga, priėmė sprendimÄ G. D. dėl Å¡ios dalies iÅ¡teisinti anksčiau minėtu pagrindu. Priimdamas sprendimÄ G. D. iÅ¡teisinti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad G. D. minėtÄ automobilį ir jo dokumentus bÅ«tų įgijęs neteisėtai, todėl daroma iÅ¡vada, jog nėra vieno iÅ¡ inkriminuotos nusikalstamos veikos bÅ«tinojo požymio – neteisėto pagrindo. Be to, byloje nėra duomenų, kad G.

D. dokumentÄ bÅ«tų neteisėtai panaudojęs. Pasak prokuroro, nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, bylos aplinkybių netinkamo įvertinimo ir nepagrįsto iÅ¡teisinimo. Kadangi vertinant bei analizuojant pirmiau iÅ¡dėstytus teismo motyvus priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 3061 straipsnio 1 dalį, pirmiausia reikalinga aptarti, įvertinti, palyginti teismo nurodytÄ LAT suformuotos praktikos taikymÄ dėl operatyvinio tyrimo metu gautos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese ir tokių įrodymų pripažinimo tinkamais BPK 20 straipsnio prasme.

Kaip buvo nurodyta anksčiau, pagal LAT nutartyse formuojamÄ teismų praktikÄ teismas, nagrinėdamas bylÄ , kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimÄ , privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus:

1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti;

2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos;

3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimÄ , patvirtinta duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teismas konstatavo, jog teisinis pagrindas operatyviniams veiksmams atlikti buvo, tačiau abejojo gautos informacijos panaudojimo leistinumu. Pasak prokuroro, manoma, jog pirmame anksčiau minėtame punkte nurodytas faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti buvo, o bÅ«tent Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnis suteikia teisę operatyvinės veiklos subjektui pradėti bei atlikti operatyvinį tyrimÄ dėl tiksliai apibrėžtų nusikalstamų veikų.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių pateiktų (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutarčių dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka matyti, jog vykdant operatyvinį tyrimÄ buvo renkama informacija apie G. D. galbÅ«t vykdomus apysunkius ir sunkius nusikaltimus – transporto priemonių vagystės, vogtų transporto priemonių realizacija, vogtų transporto priemonių kėbulo numerių klastojimas, registracijos dokumentų klastojimas, nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimas ir realizacija.

Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje tiksliai apibrėžti nusikaltimai pagal sunkumÄ bei nusikalstamos veikos, dėl kurių gali bÅ«ti atliekamas operatyvinis tyrimas, o bÅ«tent:

1) nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ labai sunkų ar sunkų nusikaltimÄ arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2, 3 dalyse, 302 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminis tyrimas Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį, tęsiamas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl nusikalstamų veikų, kurios tyrimo pradžioje nepateko į atliekamo operatyvinio tyrimo sudėtį, t. y. dėl minėtų nusikalstamų veikų operatyvinis tyrimas negali bÅ«ti atliekamas.

IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, iÅ¡plaukia, kad turint duomenų apie G. D. veiklÄ , operatyvinis tyrimas buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai, dėl to (duomenys neskelbtini) apygardos teisme buvo priimtos nutartys dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka. Manoma, jog Å¡ios iÅ¡dėstytos aplinkybės negali bÅ«ti kvestionuojamos, ginčijamos, kadangi nutarčių priėmimas suponuoja operatyvinio tyrimo teisėtumÄ , todėl teisinis ir faktinis operatyvinio tyrimo pagrindas yra įrodytas. Be to, manoma, jog technines priemones naudojant specialia tvarka, t. y. atliekant techninę funkcijÄ vykdant elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, iÅ¡ esmės neįmanoma Å¡iais veiksmais pažeisti Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos, iÅ¡ to kyla, jog pirmiau nurodytas antras punktas  – „ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos“ – taip pat yra įrodytas ir pagrįstas.

Kaip nurodo teismas, ikiteisminis tyrimas Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas 2011-05-17, tačiau ir pradėjus ikiteisminį tyrimÄ G. D. pokalbių pasiklausymas buvo tęsiamas Operatyvinės veiklos įstatymo tvarka, o ne sankcionuotas kaip ikiteisminio tyrimo veiksmas pagal BPK 154 straipsnį. Prokuroras atkreipia dėmesį į teismo nurodomÄ taikytinÄ BPK 154 straipsnį, o bÅ«tent į tai, jog pradėjus tyrimÄ pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį nebuvo teisinių galimybių vykdyti elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės galimų įtariamųjų atžvilgiu, kadangi minėta nusikalstama veika nepatenka į BPK 154 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sÄ raÅ¡Ä .

Taip pat pažymi, jog pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , kaip ir konstatavo teismas, nebuvo žinomos aplinkybės apie vykdomÄ operatyvinį tyrimÄ G. D. atžvilgiu, todėl nesant teisinio pagrindo ir nesant duomenų apie atliekamÄ operatyvinį tyrimÄ iÅ¡ principo nebuvo galimybės svarstyti klausimo dėl elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog tik tolesnio tyrimo metu nustačius galbÅ«t padarytÄ naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 302 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgus į kitus atliekamus tyrimus, buvo vykdoma elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė G.

D. naudojamu mobiliojo ryšio telefonu laikotarpiu nuo 2011-09-27 iki 2011-12-27 (kaip matyti iš išslaptintos informacijos, tyrimui reikšmingi pokalbiai gauti laiku nuo 2011-03-04 iki 2011-06-15). Pažymi, kad teismo nurodytos aplinkybės dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007-10-12 įsakymu Nr. 1-34 patvirtintų ir 2012-01-03 įsakymu Nr. 1-9 pakeistų Operatyvinės veiklos įstatymo ir BPK normų taikymo Rekomendacijų 9 punkto vykdymo, jog tiek ikiteisminio tyrimo praktikoje, tiek teisminėje praktikoje suformuota praktika, atitinkanti minėtas rekomendacijas, o būtent tai, jog jei ikiteisminis tyrimas pradedamas būtent dėl nusikalstamų veikų tiriamų operatyvinėje byloje, tuomet operatyviniai veiksmai, numatyti Operatyvinės veiklos įstatymo 10-13 straipsniuose, negalimi.

Kitu atveju, jei pradėtas ikiteisminis tyrimas nepatenka į operatyvinio tyrimo ratÄ , operatyvinis tyrimas galėtų bÅ«ti vykdomas greta ikiteisminio tyrimo. IÅ¡ to kyla, jog Å¡iuo atveju operatyvinį tyrimÄ vykdant dėl anksčiau skunde nurodytų nusikalstamų veikų, o ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje pradėjus dėl veikų, nepatenkančių į operatyvinio tyrimo ratÄ , ikiteisminio tyrimo metu atlikus operatyvinius veiksmus ir gavus informacijos apie nusikalstamÄ veikÄ , tokia informacija vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsniu gali ir turi bÅ«ti panaudota baudžiamajame procese, siekiant užtikrinti BPK 1, 2 straipsnio nuostatas (Operatyvinės veiklos įstatymo 17 str.:

„Įslaptintos operatyvinės ir jos pagrindu parengtos kitos įslaptintos informacijos perdavimas ir panaudojimas“:

1. Įslaptinta operatyvinė informacija gali būti panaudojama šiais atvejais:

2) baudžiamajame procese;

2. Įslaptinta operatyvinė informacija gali būti panaudojama baudžiamajame procese. Jeigu tokia informacija panaudojama baudžiamajame procese, turi būti surašomas protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo turinys turi atitikti Baudžiamojo proceso kodekso 179 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje 2011-11-24 surašytas protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, medžiaga pateikta pridėti prie baudžiamosios bylos).

Pasak prokuroro, vertinant lyginamuoju aspektu, atkreiptinas dėmesys į Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, kuri leidžia informacijÄ apie asmens padarytÄ korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinčiÄ veikÄ panaudoti drausminio, tarnybinio nusižengimo tyrime. Be to, prokuroro teigimu, ginčytinos ir nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog pagal pirmiau minėtų (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutarčių pagrindu gautÄ informacijÄ buvo pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BPK 162 straipsniu, byloje nėra duomenų apie tai, jog bÅ«tų priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis dėl minėtų pokalbių panaudojimo Å¡ioje byloje, todėl teismas sprendžia, jog telefoniniai pokalbių garso įraÅ¡ai Å¡ioje byloje pateikti pažeidžiant leistinumo principÄ (BPK 20 str.).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kartojant anksčiau nurodytÄ ir teismo patvirtintÄ aplinkybę, jog pagal operatyvinio tyrimo metu gautÄ informacijÄ buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gauta ir į Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ pateikta duomenų apie minėtuose tyrimuose vykdomÄ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, operatyvinių duomenų panaudojimÄ ir pan., kadangi atsakant į teismo paklausimÄ buvo gautas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK ONTB praneÅ¡imas, apsiribojant iÅ¡vardytais tyrimų numeriais ir veikomis.

BPK 162 straipsnyje įtvirtinta, jog vienoje baudžiamojoje byloje taikant BPK numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimÄ ikiteisminio tyrimo metu gali bÅ«ti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimu (straipsnio pakeitimai: Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05). Taigi keliamas klausimas dėl nuosprendyje nurodytų aplinkybių, t. y. nesančios ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutarties dėl pokalbių panaudojimo Å¡ioje byloje, kadangi Å¡iai bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingi pokalbiai buvo pateikti tiesiogiai į Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , jie nebuvo gauti taikant BPK numatytas procesines prievartos priemones, todėl nebuvo pagrindo taikyti informacijos perkėlimo normų.

Prokuroras nurodo, kad, jei aukÅ¡tesnysis teismas nuspręstų atmesti jo praÅ¡ymÄ vertinti byloje esančius pokalbius, gautus iÅ¡ operatyvinio tyrimo, kaip leistinus, reikalinga atkreipti dėmesį, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011-05-17, automobilio „Mitsubishi L200“ sulaikymo metu, apie 19.00 val., o G. D. kaltei pagrįsti dalis reikÅ¡mingų pokalbių operatyvinio tyrimo metu buvo užfiksuoti iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iÅ¡ to iÅ¡plaukia, jog bent dalis reikÅ¡mingų pokalbių gali bÅ«ti panaudoti siekiant priimti teisingÄ sprendimÄ .

Å iaulių miesto apylinkės teismas Å¡ios aplinkybės nesvarstė ir dėl jos nepasisakė. Pažymi, jog iÅ¡ pokalbių turinio galima suvokti iÅ¡teisintojo G. D. subjektyvinę pusę inkriminuotų nusikalstamų veikų atžvilgiu, santykį su sulaikytu objektu, bendrininkų informavimÄ apie atliktÄ automobilio remontÄ , siekį nuslėpti žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ vykdant policijos patikrinimÄ ir pan. Pažymi, jog duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimÄ , patvirtinta duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais, todėl, prokuroro manymu, visuma duomenų pagrindžia G.

D. kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl nuosprendis yra naikintinas. Pasak prokuroro, taip pat reikia atkreipti aukÅ¡tesniojo teismo dėmesį į LAT praktikÄ nutartyje Nr. 2K-494/2010, aplinkybėms esant visiÅ¡kai analogiÅ¡koms (ikiteisminis tyrimas atliktas Å iaulių apskrities VPK NTB APGL skyriaus pareigÅ«nų, kaltinimÄ Å iaulių miesto apylinkės teisme palaikė prokuroras S. Povilauskas). O bÅ«tent atliekant operatyvinį tyrimÄ buvo atliekami operatyviniai veiksmai nuteistojo G. B. atžvilgiu, jo naudojamame garaže (buvo laikomi (duomenys neskelbtini) Respublikoje pagrobti automobiliai, klastojami kėbulo identifikavimo numeriai).

Pradėjus ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 3061 straipsnio 1 dalį, prie baudžiamosios bylos pridėti duomenys, gauti vykdant operatyvinį tyrimÄ , kuriais rėmėsi LAT atmesdamas kasacinio skundo motyvus, o bÅ«tent techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolas. Pažymėtina, jog tiek pirmos instancijos teismui, tiek kasacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl pirmiau minėtų operatyvinių duomenų panaudojimo teisėtumo, leistinumo, todėl kyla pagrįsta abejonė Å¡iuo teismo sprendimo teisėtumu, kai visiÅ¡kai analogiÅ¡koje situacijoje operatyvinio tyrimo duomenys vertinami skirtingai.

Prokuroras nurodo, kad priimdamas sprendimÄ G. D. iÅ¡teisinti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad G. D. minėtÄ automobilį ir jo dokumentus bÅ«tų įgijęs neteisėtai, todėl daroma iÅ¡vada, jog nėra vieno iÅ¡ inkriminuotos nusikalstamos veikos bÅ«tinojo požymio – neteisėto pagrindo. Pasak prokuroro, BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtintos alternatyvios nusikalstamos veikos, viena iÅ¡ jų – neteisėtas griežtos atskaitomybės blanko panaudojimas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog G. D. teisėtai įgijo (duomenys neskelbtini) Respublikos automobilio „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kartu įgydamas vogtÄ automobilį ir pasitelkus nenustatytus asmenis pakeitus, suklastojus kėbulo identifikavimo numerį, minėtÄ teisėtai įgytÄ blankÄ neteisėtai panaudojo legalizuodamas perdarytÄ pagrobtÄ automobilį, jog pastarasis po vagystės galėtų bÅ«ti rinkoje pagal tikslinę paskirtį.

Mano, jog teismas nepagrįstai iÅ¡ dispozicijos iÅ¡jungė alternatyviÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ neteisėtÄ panaudojimÄ . Dėl anksčiau iÅ¡dėstytų aplinkybių prokuroras mano kad G. D. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 3061 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas nepagrįstai. Apeliacinio proceso metu prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. IÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ir keičiami.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas.

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui neprivalomos.

Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad, pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino tinkamais įrodymais operatyvinio tyrimo metu gautos informacijos, todėl netinkamai taikė BPK 20 straipsnio nuostatas.

BPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksÄ , o tai reiÅ¡kia, kad reikÅ¡mingi bylai duomenys turi bÅ«ti renkami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Tačiau BPK 20 straipsnio 1 dalis numato galimybę įrodymais baudžiamajame procese pripažinti ir duomenis, surinktus kitų įstatymų, tarp jų ir Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamÄ teismų praktikÄ , bylose, kuriose kaltinimas grindžiamas operatyvinės veiklos metu surinktais duomenimis, teismas privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimÄ , patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teisinis pagrindas operatyviniams veiksmams turi bÅ«ti apygardos teismo motyvuota nutartis ar prokuroro motyvuotas teikimas, arba, jei juose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančių duomenų, jų iÅ¡raÅ¡as, kuriame tokių duomenų nebÅ«tų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad operatyvinės veiklos priemonės G. D. atžvilgiu buvo taikomos teisėtai, t. y. remiantis (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės 2011-02-24 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-05-24 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad teismas pagal susiformavusiÄ praktikÄ negali patikrinti Å¡ių nutarčių faktinio pagrindo, tačiau gali spręsti duomenų, gautų naudojantis operatyvinio tyrimo priemonėmis, panaudojimo ir pripažinimo įrodymais baudžiamojoje byloje klausimÄ .

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2011-02-24 (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sankcionuotas G. D. naudojamu telefonu (duomenys neskelbtini) perduodamų telefoninių pokalbių pasiklausymas laikotarpiu nuo 2011-02-25 iki 2011-05-25. 2011-05-17 pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį, įtariant, kad automobiliui „Mitsubishi L200“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), suklastotas identifikavimo numeris. Automobilio savininkas G.

D.. Tačiau 2011-05-24 (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstas G. D. telefonu (duomenys neskelbtini) perduodamų telefoninių pokalbių pasiklausymas nuo 2011-05-25 iki 2011-07-18. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo taip pat susiję su G. D. vykdoma veikla. Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir remiantis Å¡iomis nutartimis operatyvinėmis priemonėmis buvo gauta informacija, kuri pateikta į Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Kaip jau minėta, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.  Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007-10-12 įsakymu Nr. 1-34 patvirtintų ir 2012-01-03 įsakymu Nr. 1-9 pakeistų Operatyvinės veiklos įstatymo ir BPK normų taikymo Rekomendacijų 6 punkte nurodyta, kad operatyvinio tyrimo metu nustačius nusikalstamos veikos požymius, turi bÅ«ti pradedamas ikiteisminis tyrimas BPK 166 straipsnyje nustatyta tvarka, o operatyvinis tyrimas dėl tos nusikalstamos veikos nutraukiamas.

Pradėjus ikiteisminį tyrimÄ (BPK 166 straipsnis), duomenys, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, renkami tik BPK nustatyta tvarka (BPK 4 straipsnis). Kitų įstatymų nustatyta tvarka duomenys paprastai renkami prieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ , o atliekant ikiteisminį tyrimÄ Å¡ių įstatymų nustatyta tvarka tik ieÅ¡koma duomenų Å¡altinių, kuriuos nustačius atliekami proceso veiksmai. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino Å¡ių duomenų leistinu įrodymu.

BPK 162 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog vienoje baudžiamojoje byloje taikant Å¡iame Kodekse numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimÄ ikiteisminio tyrimo metu gali bÅ«ti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimu. Jeigu baudžiamoji byla yra teismo žinioje, sprendimas dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi. Rekomendacijų 8 punkte nurodyta, kad operatyvinio tyrimo metu gavus operatyvinės informacijos apie nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios ikiteisminis tyrimas jau pradėtas, prieÅ¡ priimant sprendimÄ panaudoti Å¡iÄ informacijÄ baudžiamajame procese Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, operatyvinės veiklos subjekto vadovas ar jo įgaliotas vadovo pavaduotojas su Å¡ia informacija privalo supažindinti ikiteisminį tyrimÄ atliekantį ar organizuojantį ir jam vadovaujantį prokurorÄ , kuris ir priima sprendimÄ dėl galimumo panaudoti informacijÄ baudžiamajame procese.

Visais kitais atvejais ikiteisminio tyrimo metu įrodymai renkami atliekant procesinius veiksmus, joks automatiškas kitose bylose surinktų įrodymų panaudojimas BPK nenumatytas. Todėl šiuo atveju prokuroras apeliaciniame skunde be pagrindo teigia, jog operatyvinio tyrimo metu gautai informacijai neturi būti taikomi reikalavimai, numatyti BPK 162 straipsnyje, nes BPK 162 straipsnyje numatyti reikalavimai taikomi informacijai, surinktai taikant procesines prievartos priemones, o ne operatyvinio tyrimo veiksmais gautai informacijai.

Teismas pažymi, kad BPK 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, todėl bet kokie duomenys, nežiūrint kokia tvarka jie gauti, turi atitikti įrodymams keliamus reikalavimus, ypač tie duomenys, kurių gavimui yra nustatyta sankcionavimo tvarka. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. kovo 4 d. – gegužės 24 d., 2011 m. lapkričio 5 d. suvestinė ir 2011 m. lapkričio 24 d. protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kuriuose užfiksuoti G.

D. telefoniniai pokalbiai, kolegijos vertinimu, neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų, kadangi nei suvestinėje, nei protokole nėra nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu remiantis buvo taikomos šios operatyvinės veiklos priemonės t. y. nenurodytas nutartį priėmusio subjekto pavadinimas ir nutarties numeris, kuria remiantis buvo taikomos operatyvinės veiklos priemonės, taip pat, nenurodyta kokiame tyrime ir / ar kokioje baudžiamoje byloje buvo gauti šie duomenys. Be to, iš suvestinės ir protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo matyti, kad dalis veiksmų buvo atlikti po to, kai šioje byloje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad operatyvinės veiklos subjekto vadovas ar jo įgaliotas vadovo pavaduotojas bÅ«tų supažindinęs ikiteisminį tyrimÄ atliekantį ar organizuojantį ir jam vadovaujantį prokurorÄ , kuris ir priima sprendimÄ dėl galimumo panaudoti informacijÄ baudžiamajame procese, su informacija, gauta operatyvinių priemonių pagalba apie nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios jau atliekamas ikiteisminis tyrimas, o tyrimÄ atliekantis ar kontroliuojantis prokuroras bÅ«tų priėmęs procesinį sprendimÄ dėl tokių duomenų panaudojimo baudžiamajame procese.

Kolegija sprendžia, kad Å¡ios aplinkybės trukdo patikrinti, ar Å¡ie duomenys buvo gauti ir baudžiamajame procese panaudoti nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos, todėl daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai Å¡iais įrodymais nesirėmė priimdamas skundžiamÄ nuosprendį. Prokuroras skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl veikos, numatytos BK 3061 straipsnio 1 dalyje, kuri nepatenka į BPK 154 straipsnyje numatytų veikų sÄ raÅ¡Ä , todėl G.

D. pokalbiai buvo pasiklausomi Operatyvinės veiklos įstatymo pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 154 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡iame straipsnyje numatytos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tikintis gauti duomenų apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimÄ arba apie nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 170 straipsnyje, 1982 straipsnio 1 dalyje, arba jeigu yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos.

Taigi Å¡iuo atveju įstatymų leidėjas numatė baigtinį sÄ raÅ¡Ä nesunkių nusikaltimų, kuriems užkardyti ar atskleisti bÅ«tų galima taikyti Å¡iÄ procesinės prievartos priemonę. Pagal BK 11 straipsnio 3 dalį, nusikaltimas, numatytas BK 3061 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, Å¡is nusikaltimas taip pat nepatenka į Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sÄ raÅ¡Ä , kadangi operatyvinis tyrimas gali bÅ«ti atliekamas tik dėl labai sunkių, sunkių ir iÅ¡vardytų apysunkių nusikaltimų.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007-10-12 įsakymu Nr. 1-34 patvirtintų ir 2012-01-03 įsakymu Nr. 1-9 pakeistų Operatyvinės veiklos įstatymo ir BPK normų taikymo Rekomendacijų 5 punkte nurodyta, kad, jei operatyvinio tyrimo objektas yra nusikaltimÄ , nenumatytÄ Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punkte, rengiantis, darantis ar padaręs asmuo, tokio asmens atžvilgiu gali bÅ«ti taikomi nesankcionuojami operatyviniai veiksmai bei nusikalstamos veikos imitacijos modelis, nepriklausomai nuo nusikaltimo sunkumo.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ G. D. iÅ¡teisinti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad G. D. minėtÄ automobilį ir jo dokumentus bÅ«tų įgijęs neteisėtai, todėl daroma iÅ¡vada, jog nėra vieno iÅ¡ inkriminuotos nusikalstamos veikos bÅ«tinojo požymio – neteisėto pagrindo. Pasak prokuroro, BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtintos alternatyvios nusikalstamos veikos, viena iÅ¡ jų – neteisėtas griežtos atskaitomybės blanko panaudojimas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog G. D. teisėtai įgijo (duomenys neskelbtini) Respublikos automobilio „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau drauge įgydamas vogtÄ automobilį ir, pasitelkus nenustatytus asmenis, pakeitus, suklastojus kėbulo identifikavimo numerį, minėtÄ teisėtai įgytÄ blankÄ neteisėtai panaudojo legalizuodamas perdarytÄ pagrobtÄ automobilį, jog pastarasis po vagystės galėtų bÅ«ti rinkoje pagal tikslinę paskirtį.

Mano, jog teismas nepagrįstai iÅ¡ dispozicijos iÅ¡jungė alternatyviÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ neteisėtÄ panaudojimÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , patikrinusi įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje neįrodyta, jog G. D. žinojo, kad automobiliui „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suklastotas identifikacinis kėbulo numeris ir siekė jį legalizuoti, todėl nėra pagrindo teigti, kad G. D. neteisėtai panaudojo griežtos atskaitomybės blankÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) Respublikos automobilio „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taip legalizavo pagrobtÄ automobilį ir dokumentÄ panaudojo neteisėtai pagal tikslinę paskirtį.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barberà , Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Taigi visas kompleksas įvairių teisės Å¡akų normų draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Tokios praktikos laikosi ir teismai (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkto 1 dalyje teismams iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

To paties punkto 2 dalyje nurodyta, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nebėra galimybių iÅ¡tirti ir objektyviai paneigti G. D. versijos, kad automobilį „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) pirko nežinodamas, kad Å¡is automobilis pavogtas, nesuklastojo, neteisėtai, nepakeitė automobilio „Mitsubishi L200“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), rėmo ar jo dalies su pirminiu kėbulo identifikavimo numeriu ir neteisėtai panaudojo registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), todėl konstatuojama, kad G.

D. teisėtai ir pagrįstai ir iÅ¡teisintas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 3061 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį ir tenkinti prokuroro apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais pagrindais nėra pagrindo. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-494/2010 buvo analogiÅ¡kos aplinkybės ir prie baudžiamosios bylos buvo pridėti duomenys, gauti vykdant operatyvinį tyrimÄ , kuriais rėmėsi teismas atmesdamas kasacinio skundo motyvus. Pažymi, jog tiek pirmos instancijos teismui, tiek kasacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl operatyvinių duomenų panaudojimo teisėtumo, leistinumo, todėl kyla pagrįsta abejonė Å¡iuo teismo sprendimo teisėtumu, kai visiÅ¡kai analogiÅ¡koje situacijoje operatyvinio tyrimo duomenys vertinami skirtingai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas bÅ«tina spręsti taip, kaip iÅ¡spręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teisės aiÅ¡kinimo metodas reiÅ¡kia, kad aiÅ¡kintis tikrÄ jÄ teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiÅ¡kinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iÅ¡ esmės panaÅ¡i į ankstesnę, t. y.

į tÄ , kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta ta pati teisės norma, taikoma panaÅ¡ioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panaÅ¡ia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos iÅ¡aiÅ¡kinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas) (kasacinė byla Nr. 2K-7-76/2012). Nagrinėjamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas, taikydamas precedentÄ , negali remtis minėta nutartimi, nes joje nepasisakyta dėl Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų taikymo, t. y. nustatytos faktinės aplinkybės visiÅ¡kai skiriasi nuo nagrinėjamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Sandžio Povilausko apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                      Zigmas Kavaliauskas Teisėjai                                                                                                             Raimundas Jurgaitis                                                                                                                           Vidmantas Mylė