dd887acf-bccf-4ae5-b4d2-8c85634ad451 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-485-943/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01633-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.2.7; 2.6.8.11.3 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės TikniÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų sodininkų bendrijos „Ž.“, N. Å ., S. K., S. K., A.

K., A. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-947-262/2019 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, sodininkų bendrijai „Ž.“, A. K., A. K., S. K., S. K., N. Å ., D. K., antstolei D. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, bylos nagrinėjime dalyvaujantys tretieji asmenys Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D.

S., Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaras R. K., A. N., A. M., A. M., G. R.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , prašė: 1.1. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. lapkričio 5 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas), buvo parduotas sodininkų bendrijai (toliau – SB) „Ž.“. 1.2.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. balandžio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ginčo sklypo dalis, buvo parduota atsakovui D. K. 1.3. Panaikinti 2016 m. spalio 13 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ginčo sklypo dalis parduota N. Å . 1.4. Panaikinti 2017 m. vasario 7 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ginčo sklypo dalis parduota A.

K. ir A. K. 1.5. Panaikinti 2017 m. vasario 7 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ginčo sklypo dalis parduota S. K. ir S. K. 1.6. Taikyti restitucijÄ â€“ priteisti Lietuvos Respublikai iÅ¡ SB „Ž.“ 8087/10637 dalį, iÅ¡ A. K. ir A. K. 300/10637 dalį, iÅ¡ S. K. ir S. K. 500/10637 dalį, iÅ¡ N. Å . 800/10637 dalį, iÅ¡ D. K. 950/10637 dalį ginčo žemės sklypo. 1.7. Taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) SB „Ž.“ naudai 906,18 Eur. 1.8.

Taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ SB „Ž.“: A. K. ir A. K. naudai 1 500 Eur, S. K. ir S. K. naudai 2 500 Eur, N. Å . naudai 4 500 Eur, D. K. naudai 665 Eur. 1.9. Priteisti iÅ¡ SB „Ž.“ ir atsakovų – SB „Ž.“ narių, bylinėjimosi iÅ¡laidas į valstybės biudžetÄ .

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje buvo iÅ¡nagrinėta medžiaga pagal pareiÅ¡kėjo NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareiÅ¡kimÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, apgaulės bÅ«du įgyjant iÅ¡ valstybės sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypÄ ir perparduodant jį fiziniams asmenims. IÅ¡nagrinėjus medžiagÄ , buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo.

3. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2015 m. gegužės 20 d. SB „Ž.“ pirmininkas J. N. kreipėsi į NŽT, praÅ¡ydamas leisti iÅ¡pirkti žemės sklypÄ Nr. 4E, kurio plotas 1,0637 ha (ginčo žemės sklypÄ ). 2015 m. lapkričio 5 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ginčo žemės sklypas buvo parduotas SB „Ž.“ už 906,18 Eur. 4. 2015 metų visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu buvo nuspręsta dalį bendrijos valdomo bendro naudojimo žemės sklypo parduoti bendrijos nariams. 2016 m. balandžio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, 2016 m. spalio 13 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 7 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2017 m. vasario 7 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini)ginčo žemės sklypo dalys buvo parduotos SB „Ž.“ nariams (atsakovams).

5. IeÅ¡kovo teigimu, 2015 m. lapkričio 5 d. ginčo žemės sklypo pardavimas bendrijai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms nuostatoms, pagal kurias sodininkų bendrijoms, norinčioms lengvatinėmis sÄ lygomis įsigyti žemę iÅ¡ valstybės, yra taikomas 0,12 ha žemės sklypo dydžio apribojimas. Be to, ginčo žemės sklypas buvo įsigytas ne visų bendrijos narių poreikių, o privačių interesų tenkinimui. Bendrija, įsigijusi ginčo žemės sklypÄ , dalį jo pardavė fiziniams asmenims – atsakovams. Tai rodo, kad ginčo žemės sklypÄ bendrija įsigijo apgaulingai, t. y. siekdama jį perleisti privatiems asmenims. IeÅ¡kovo teigimu, bendrija tyčia nuslėpė informacijÄ , kad nusipirkta žemė bus naudojama ne bendrijos poreikiams, o parduota fiziniams asmenims, nors dar iki ginčo žemės sklypo įsigijimo bendrija narių susirinkime nutarė, kad bendrojo naudojimo žemės sklypai ar jų dalys gali bÅ«ti parduodami bendrijos nariams.

6. Atsakovai SB „Ž.“, A. K., A. K., S. K., S. K., N. Š., D. K. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsakovai nurodė, kad žemės sklypas buvo įgytas sodininkų bendrijos narių bendromis lėšomis. Tokiu bÅ«du SB „Ž.“ iÅ¡ valstybės įsigytas žemės sklypas tapo sodininkų bendrÄ ja daline nuosavybe pagal įstatymÄ . Atsakovas D. K., bÅ«damas ginčo žemės sklypo bendraturčiu, pasinaudojo pirmenybės teise pirkti parduodamÄ Å¾emės sklypÄ už nustatytÄ kainÄ . Parduodant žemės sklypÄ buvo akcentuojama, kad sklypas yra ir turi likti bendro naudojimo sklypu, atsakovas su tokiomis sÄ lygomis sutiko, įsipareigojo naudoti ginčo žemės sklypÄ pagal paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ .

Nei prieÅ¡ valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymÄ , nei po to, sodininkų bendrijos susirinkimas nebuvo priėmęs sprendimo inicijuoti ginčo žemės sklypo paskirties ar naudojimo bÅ«do keitimo. Atsakovai taip pat patvirtino, kad sklypas yra bendro naudojimo, atsakovai jį prižiÅ«ri ir tvarko kaip bendro naudojimo rekreacinį sklypÄ . Atsakovai A. K., A. K., S. K., S. K., N. Å . pažymėjo, kad ginčo žemės sklypo dalis pirko vykdant priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ SB „Ž.“ turto, remiantis įsiteisėjusiu ir galiojančiu teismo sprendimu.

8. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad sodininkų bendrijoms, norinčioms lengvatinėmis sÄ lygomis įsigyti žemę iÅ¡ valstybės, nėra taikomas 0,12 ha žemės sklypo dydžio apribojimas. Nurodė, kad 0,12 ha ploto apribojimas nustatytas tik iÅ¡ valstybės įsigyjant sodų sklypus, o ne žemę, reikalingÄ bendro naudojimo statinių iÅ¡dėstymui, rekreacijai. Sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, jokių imperatyvių teisės normų ir jokių procedÅ«rinių pažeidimų padaryta nebuvo, todėl nėra pagrindo Å¡iÄ sutartį pripažinti negaliojančia. Sodininkų bendrijoms nedraudžiama parduoti bendro naudojimo turtÄ , sprendimÄ dėl turto pardavimo priima bendrijos narių susirinkimas. Bendrijos narių susirinkimas nusprendė dalį bendro naudojimo sklypų parduoti ir toks sprendimas neprieÅ¡tarauja įstatymui.

9. Atsakovė NŽT prašė ieÅ¡kinį tenkinti ir nurodė, kad SB „Ž.“ lengvatinėmis sÄ lygomis įsigijo ginčo žemės sklypÄ , sodininkų bendrijos bendrų poreikių tenkinimui, tačiau ginčijama sutartimi ir aktais Å¡io žemės sklypo dalys buvo perleistos privatiems asmenims. Tai leidžia spręsti, kad valstybinės žemės sklypÄ SB „Ž.“ savo nuosavybėn įgijo tik dėl vieno tikslo – siekdama jo dalis perleisti privatiems asmenims ir iÅ¡ to pasipelnyti, t. y. pasitelkdami apgaulę įsigijo Å¡iuos žemės sklypus iÅ¡ valstybės ne bendrojo naudojimo statiniams statyti ir / ar rekreacijai vykdyti, o tik dėl pelno gavimo. Å iuo atveju NŽT nebÅ«tų sudariusi sutarties, kuria buvo perleistas žemės sklypas, jei bÅ«tų žinojusi tikruosius SB „Ž.“ tikslus.

10. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas D. K. ieškinį jo atžvilgiu pripažino. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino: 11.1. pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento: 2015 m. lapkričio 5 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas sodininkų bendrijai „Ž.“; 2016 m. balandžio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį notarinio registro Nr. 1-2758, kuria žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, buvo parduota atsakovui D.

K.; 11.2. panaikino 2016 m. spalio 13 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis parduota N. Å .; panaikino 2017 m. vasario 7 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis parduota A. K. ir A. K.; panaikino 2017 m. vasario 7 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis parduota S. K. ir S. K.; 11.3. taikė restitucijÄ : 11.3.1. priteisė Lietuvos Respublikos valstybei iÅ¡ SB „Ž.“ 8087/10637 dalį, iÅ¡ A.

K. ir A. K. 300/10637 dalį, iš S. K. ir S. K. 500/10637 dalį, iš N. Š. 800/10637 dalį, iš D. K. 950/10637 dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 11.3.2. priteisė iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos NŽT, SB „Ž.“ naudai 906,18 Eur; 11.3.3. priteisė iš SB „Ž.“: A. K. ir A. K. naudai 1 500 Eur, S. K. ir S. K. naudai 2 500 Eur, N. Š. naudai 4 500 Eur, D. K. naudai 665 Eur.

12. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad SB „Ž.“ niekada nesiekė ginčo sklypo naudoti pagal teisės aktuose numatytÄ paskirtį, prieÅ¡ įsigyjant ginčo sklypÄ iÅ¡ valstybės vedė derybas su atsakovais (bendrijos nariais) dėl ginčo sklypo pardavimo jiems, ginčo sklypÄ iÅ¡ valstybės pirko lėšas gavusi iÅ¡ atsakovų, o įsigijusi sklypÄ , jį netrukus perleido atsakovams. Tai, teismo vertinimu, patvirtina, kad SB „Ž.“, įsigydama ginčo žemės sklypÄ neturėjo poreikio ir tikslo visÄ jį naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, bet turėjo tikslÄ dalį sklypo perparduoti fiziniams asmenims.

Kadangi ginčijami sandoriai dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo buvo sudaryti nesant teisės aktuose nustatytos sÄ lygos – poreikio naudoti sklypÄ bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, teismas laikė, kad jie sudaryti pažeidžiant imperatyviÄ sias teisės normas. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teismas konstatavo, kad ieÅ¡kiniu ginčijami sandoriai yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento.

13. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-820-822/2016 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, atmetė atsakovų argumentus, kad sodininkų bendrijoms, norinčioms lengvatinėmis sÄ lygomis įsigyti žemę iÅ¡ valstybės, nėra taikomas 0,12 ha žemės sklypo dydžio apribojimas, kaip nepagrįstus. Teismas nusprendė, kad visuma bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir nurodyta teismų praktika leidžia konstatuoti, kad sudarant ginčijamÄ 2015 m. lapkričio 5 d.

Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria 1,0637 ha ploto ginčo žemės sklypas buvo parduotas SB „Ž.“, buvo pažeistos Lietuvos respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ŽRÄ®) 8 straipsnio 7 dalies ir 9 straipsnio 5 dalies nuostatos, kurios yra imperatyvios. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. Atsakovai SB „Ž.“, N. Å ., S. K., S. K., A. K., A. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkintas iÅ¡ dalies: 2016 m. balandžio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ginčo žemės sklypo dalis buvo parduota D.

K. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikyti restitucijÄ , o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijama dalimi, priimtas netinkamai aiÅ¡kinant teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimÄ , nuostatas, kas lėmė klaidingas teismo iÅ¡vadas dėl Å¡iuo atveju taikytino draudimo parduoti didesnius nei 0,12 ha ploto valstybinės žemės sklypus. 15.2. Ginčo žemės sklypo dalis atsakovams N. Å ., S. K., S. K., A. K., A. K. buvo parduota priverstinio vykdymo procese, t. y. ne laisva SB „Ž.“ valia, o pagal iÅ¡ieÅ¡kotojo reikalavimÄ . SÄ lygų, kurioms esant teismas gali pripažinti turto pardavimo aktus priverstinio vykdymo procese negaliojančiais, nenustatyta, turtas buvo parduotas už kainÄ , kuri buvo nustatyta individualaus vertinimo metu, todėl nėra pagrindo pripažinti ginčijamus aktus negaliojančiais.

16. IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

17. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 17.1. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad sodininkų bendrijos tikslas buvo iÅ¡ valstybės įsigyto lengvatinėmis sÄ lygomis žemės dalį sklypo perparduoti fiziniams asmenims, teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties prieÅ¡taravimÄ imperatyvioms teisės normoms ir sandorį pripažinti negaliojančiu. 17.2. SB „Ž.“, įgijusi ginčo žemės sklypÄ imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujančio sandorio pagrindu, netapo ginčo žemės sklypo teisėta savininke, todėl sudarant ginčijamus turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytiems pirkėjams aktus buvo realizuotas skolininkei nepriklausantis turtas, kas sudarė savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ aktus pripažinti negaliojančiais.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylÄ nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės 19. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 48VÄ®-(14.48.2.)-3503 buvo patvirtintas valstybinės žemės sklypų, esančių SB „Ž.“, formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo buvo suprojektuoti SB „Ž.“ bendro naudojimo žemės sklypai bei įsiterpę žemės sklypai (ieÅ¡kinio priedas Nr. 2). 20. 2015 m. gegužės 20 d. atsakovė SB „Ž.“ kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių praÅ¡ydama patvirtinti valstybinės bendro naudojimo žemės sklypo, esančio SB „Ž.“, kurio plotas 1,0637 ha (žemės sklypas 4E) (ginčo žemės sklypo) geodezinius matavimus, patikslinti sklypo duomenis ir leisti iÅ¡sipirkti šį sklypÄ (ieÅ¡kinio priedas Nr. 6).

Å iam žemės sklypui nutarties 19 punkte nurodytu įsakymu buvo nustatytos specialios naudojimo sÄ lygos: žemės Å«kio paskirties (mėgėjų sodų žemės sklypas ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo) žemės sklypas (ieÅ¡kinio priedas Nr. 2).

21. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 48SK-2651-(14.48.111.) buvo nuspręsta bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypÄ Nr. 4E suformuoti (įregistravus Nekilnojamojo turto registre suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2015 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 48VÄ®-2206-(14.48.2.) – šį žemės sklypÄ parduoti SB „Ž.“ (ieÅ¡kinio priedas Nr. 1). 22. 2015 m. lapkričio 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė SB „Ž.“ įsigijo iÅ¡ valstybės 10 637 kv. m. žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (ieÅ¡kinio priedas Nr. 7). Pirkimo – pardavimo sutarties 5 punkte pažymėta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis: žemės Å«kio, naudojimo bÅ«das: sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai. Sutarties 6 punktu SB „Ž.“ įsipareigojo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę jos paskirtį.

23. SB „Ž.“, vadovaudamasi 2015 m. birželio 20 d. įvykusio bendrijos narių susirinkimo metu priimtu nutarimu (juo buvo nutarta parduoti bendrijai priklausančius žemės sklypus) (ieškinio priedas Nr. 3), 2016 m. balandžio 26 d. pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi pardavė atsakovui D. K. 950/10637 dalis ginčo žemės sklypo (1 t., b. l. 32 –41). 24. 2016 m. spalio 13 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) 800/10637 dalys ginčo žemės sklypo buvo parduotos skolininko SB „Ž.“ pasiūlytam pirkėjui N. Š.; 2017 m. vasario 7 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) 300/10637 dalys ginčo žemės sklypo buvo parduotos skolininko SB „Ž.“ pasiūlytiems pirkėjams A.

K. ir A. K.; 2017 m. vasario 7 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) 500/10637 dalys ginčo žemės sklypo buvo parduotos skolininko SB „Ž.“ pasiūlytiems pirkėjams S. K. ir S. K. (ieškinio priedas Nr. 8).

25. IeÅ¡kovas, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas įvertinti valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties atitiktį imperatyvioms įstatymo normoms ir sodininkų bendrijos lengvatine tvarka iÅ¡ valstybės įgyto bendrojo naudojimo žemės sklypo perleidimo sodininkų bendrijos nariams teisėtumÄ .

26. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bendrija neturėjo siekio ginčo žemės sklypo naudoti pagal teisės aktuose numatytÄ paskirtį – bendro naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta pažeidžiant ribojimÄ , draudžiantį sodininkų bendrijai įsigyti didesnį nei 0,12 ha ploto žemės sklypÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, todėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kaip sudarytÄ pažeidžiant imperatyviÄ sias teisės normas, teismas pripažino negaliojančia. Apeliantai nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad perleidžiant ginčo sklypÄ atsakovei SB „Ž.“ buvo pažeistas draudimas parduoti didesnius nei 0,12 ha ploto valstybinės žemės sklypus, bei teigia, kad sÄ lygų pripažinti turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktus negaliojančiais, nenustatyta, todėl Å¡i sprendimo dalis naikintina.

27. Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, ar valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ginčo žemės sklypas lengvatinėmis sÄ lygomis buvo parduotas SB „Ž.“, ir turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktai, kuriais ginčo sklypo dalys perleistos bendrijos nariams, pažeidžia imperatyvias teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias disponavimÄ valstybei nuosavybės teise priklausančia žeme, nustatančias ribojimus dėl įsigyjamo žemės sklypo ploto bei įtvirtinančias reikalavimus užtikrinti žemės sklypo naudojimÄ pagal jo tikslinę paskirtį.

Dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties atitikties imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms 28. Valstybine žeme gali būti disponuojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų, todėl valstybinės žemės perleidimo santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017, 47 punktas).

Ä®statyme įtvirtintu valstybinės žemės perleidimo santykių reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė bÅ«tų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, vieÅ¡ajam interesui teikiant prioritetÄ prieÅ¡ privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sÄ lygų atžvilgiu. Å ių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019, 35 punktas).

Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ , kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai.

29. IeÅ¡kovė nurodė, kad ginčo žemės sklypo pardavimas atsakovei SB „Ž.“ pažeidė imperatyvias valstybinės žemės pardavimÄ reglamentuojančias teisės aktų nuostatas (pažeistas draudimas parduoti sodininkų bendrijoms lengvatinėmis sÄ lygomis didesnį nei 0,12 ha ploto žemės sklypÄ , bendrija įsigijo lengvatinėmis sÄ lygomis valstybinį žemės sklypÄ , neturėdama tikslo jo naudoti pagal pagrindinę tikslinę jo naudojimo paskirtį), todėl sandoris, kuriuo Å¡is žemės sklypas perleistas, yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis ir 1.91 straipsnis). Byloje kilus ginčui dėl sodininkų bendrijos teritorijoje esančios valstybinės žemės pardavimo bendrijai teisėtumo, teisėjų kolegija visų pirma vertina materialiosiomis teisės normomis nustatytÄ valstybinės žemės sklypų pardavimo lengvatinėmis sÄ lygomis, reglamentavimÄ bei jo taikymÄ .

30. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau ir – ŽĮ) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono bÅ«du asmeniui, kuris už parduodamÄ Å¾emės sklypÄ pasiÅ«lo didžiausiÄ kainÄ . Å iuo reguliavimu įgyvendinamas valstybės turto tvarkymo efektyvumo principas – siekiama į valstybės biudžetÄ gauti kuo daugiau pajamų iÅ¡ turto pardavimo. Kartu įstatyme numatyti atvejai, kai valstybinę žemę leidžiama įsigyti ne tam, kas pasiÅ«lys didžiausiÄ kainÄ , o tam, kas turi įstatyme įtvirtintÄ pirmumo teisę pirkti ar nuomoti valstybinę žemę.

Toks reguliavimas atspindi įstatymo leidėjo siekį žemės santykius reguliuoti taip, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011).

31. Aptariamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Valstybinių žemės sklypų pardavimo mėgėjų sodo teritorijoje tvarka detalizuojama Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės).

Pagal Taisyklių 3 punktÄ , mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus turi teisę pirkti sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys, sodininkų bendrijos. Sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.1 punktas) ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.2 punktas), tuo tarpu sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.1 punktas), ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.2 punktas).

Nuostata, kad žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai parduodama ne aukciono būdu sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje įtvirtinta ir ŽRĮ 8 straipsnio 7 dalyje.

32. Be ribojimų, nustatančių teisę lengvatinėmis sÄ lygomis valstybinės žemės sklypus įsigyti konkretiems subjektams (Å¡iuo atveju sodininkų bendrijoms) bei turint konkretų, įstatymu apibrėžtÄ tikslÄ â€“ bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įstatymas nustato ir kitus ribojimus valstybinės žemės sklypų įsigijimui. Vienas iÅ¡ jų – įstatymu nustatytas maksimalus parduodamo valstybinės žemės sklypo dydis, kurį nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (ŽRÄ® 9 straipsnio 5 dalis, ŽĮ 10 straipsnio 6 dalis).

33. Pagal ŽRÄ® 9 straipsnio 5 dalį sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemės valdos projektÄ ar teritorijų planavimo dokumentÄ ir turi bÅ«ti ne didesni kaip 0,12 ha, iÅ¡skyrus atvejus, kai žemė parduodama Å¡io įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (ŽRÄ® 8 straipsnio 7 dalis nustato, kad sodininkų bendrijoms valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka, ne aukciono bÅ«du ir reikalinga bendro naudojimo statinių iÅ¡dėstymui ir rekreacijai).

Pirmosios instancijos teismui valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį pripažinus negaliojančia ir tuo pagrindu, jog ji pažeidė ŽRÄ® nurodytoje normoje nustatytÄ maksimalų parduodamo valstybinės žemės sklypo plotÄ , apeliantai skunde prašė įvertinti, ar sodininkų bendrijoms įsigyjant iÅ¡ valstybės žemę, yra taikomas ŽRÄ® 9 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas ribojimas.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, lingvistinis ŽRÄ® 9 straipsnio 5 dalies aiÅ¡kinimas leidžia teigti, kad aptariamas ribojimas dėl perleidžiamo žemės sklypo ploto nėra absoliutus, nes jis netaikomas tais atvejais, kai valstybinę žemę įsigyja sodininkų bendrijos, siekiančios jÄ naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai, t. y. kai žemė įsigyjama ŽRÄ® 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Toks teisės normų aiÅ¡kinimas sietinas su tuo, kad siekiant iÅ¡ valstybės įsigytÄ Å¾emės sklypÄ pritaikyti ir naudoti bendro naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai, įsigyjamo žemės sklypo ploto ribojimas nurodytu dydžiu (0,12 ha) galėtų apsunkinti ar padaryti neįmanomu įgyvendinti žemės sklypo įsigijimo tikslÄ .

Ä®vertinus žemės sklypo plotÄ ir teisės aktais keliamus reikalavimus dėl jo užstatymo tankio (Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 1 punktas) bÅ«tų sudėtinga žemės sklype, kurio plotas nevirÅ¡ija 0,12 ha, pastatyti visų bendrijos narių poreikius tenkinantį statinį ar jį pritaikyti bendriems narių interesams.

35. Å iuo atveju valstybinį žemės sklypÄ , kurio plotas 1,0637 ha, lengvatinėmis sÄ lygomis įsigijo ne sodininkų bendrijos nariai, o pati sodininkų bendrija, todėl tik ta aplinkybė, jog jai buvo perleistas didesnio nei 0,12 ha ploto žemės sklypas, nesudarė savarankiÅ¡ko pagrindo valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms aptariamo įstatymo nuostatoms. Ä®vertinusi Å¡ios nutarties 34 punkte nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantų pozicija, kad sodininkų bendrijoms, perkančioms iÅ¡ valstybės bendrojo naudojimo žemę statiniams statyti ir rekreacijai, ŽRÄ® 9 straipsnio 5 dalyje nustatytas 0,12 ha ploto apribojimas netaikytinas, tačiau tik tuo atveju jei yra užtikrinama kita esminė valstybinės žemės sklypo perleidimo ne aukciono tvarka sÄ lyga – žemė įgyjama bendram vieÅ¡am naudojimui.

36. Teisės aktai nustato aiškų ir konkretų sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdo turinį, t. y. sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo (toliau – SBĮ) 2 straipsnio 5 dalis). Dėl nurodytų priežasčių teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė dėl jos naudojimo būdo, skirto visų sodininkų bendrijos narių bendriems interesams tenkinti, negali nuosavybės teise priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019, 48 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad formuojant ginčo žemės sklypÄ (2013 m. spalio 30 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VÄ®-(14.48.2)-3503) buvo nustatyta, kad jis formuojamas kaip mėgėjų sodų žemės sklypas ir sodininkų bendro naudojimo žemės sklypas (ieÅ¡kinio priedas Nr. 2). Be to, 2011 m. gegužės 14 d. sodininkų bendrijos narių susirinkimo metu iÅ¡ valstybės ketinamÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ buvo numatyta naudoti bendrijos interesais – įrengti sporto aikÅ¡tynÄ , paplÅ«dimį, žaidimų aikÅ¡teles, pažymint, kad Å¡is žemės sklypas bus nedalomas ir skiriamas narių reikmėms (1 t., b. l. 125).

37. Nepaisant įstatyme (ŽRĮ 8 straipsnio 7 dalis) ir valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje (Sutarties 6 punktas) (ieškinio priedas Nr.

7) SB „Ž.“ nustatytos pareigos užtikrinti, kad iÅ¡ valstybės lengvatinėmis sÄ lygomis įsigytas žemės sklypas bÅ«tų naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį, bendrija nesiėmė jokių veiksmų siekiant įsigytÄ Å¾emės sklypÄ pritaikyti bendrijos poreikiams. PrieÅ¡ingai, 2015 m. birželio 20 d. vykusio bendrijos narių susirinkimo metu buvo pasiÅ«lyta parduoti SB „Ž.“ priklausančius bendro naudojimo žemės sklypus jos nariams. Ä®gyvendindama bendrijos narių susirinkimo metu priimtus nutarimus, SB „Ž.“ dalį iÅ¡ valstybės lengvatinėmis sÄ lygomis įsigyto bendro naudojimo paskirties žemės sklypo 2016 m. balandžio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė atsakovui D.

K. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria 2016 m. balandžio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia neginčijama, todėl dėl šio sandorio galiojimo ir pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo teisėtumo, teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

38. IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos argumentus, kad nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklypo perleidimas bendrijai lengvatinėmis sÄ lygomis pažeidė ne tik ŽRÄ® 8 straipsnio 7 dalyje numatytÄ sÄ lygÄ , jog sodininkų bendrijoms ne aukciono bÅ«du parduodama valstybinė žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių iÅ¡dėstymui ir rekreacijai, kadangi tokio poreikio ir tikslo bendrija neturėjo, bet ir ŽRÄ® 9 straipsnio 5 dalyje nustatytÄ ribojimÄ dėl įsigyjamo valstybinės žemės sklypo ploto, kadangi nebuvo iÅ¡pildyta esminė Å¡io ribojimo netaikymo sÄ lyga – žemė nebuvo įgyta bendram vieÅ¡am naudojimui.

39. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad SB „Ž.“, nepaisydama ginčo žemės sklypo tikslinės paskirties ir nustatyto naudojimo bÅ«do nulemto nuosavybės savininko teisių ribojimo (žemės sklypas privalėjo bÅ«ti naudojamas bendrojo naudojimo reikmėms, kas perleidus jo dalis bendrijos nariams tapo neįmanoma įgyvendinti), perleido SB „Ž.“ priklausančius bendro naudojimo žemės sklypus jos nariams, sudarė pakankamÄ pagrindÄ valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.80 ir 1.91 straipsnių pagrindu.

Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir atsakovų akcentuota aplinkybė, kad jie įgytas žemės sklypo dalis naudoja bendrijos interesais, kadangi nuo to momento, kai ginčo žemės sklypo dalys tapo privačia bendrijos narių nuosavybe, bendrija prarado galimybę užtikrinti jo naudojimÄ pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, kuri atitiktų ne pavienių, o visų bendrijos narių interesus. Dėl turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktų teisėtumo 40. Pagal SBÄ® 3 straipsnio 1 dalį, sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiÅ¡kai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtÄ ir kraÅ¡tovaizdį; bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrÄ sias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiÅ«ra ir naudojimu.

Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (SBĮ 14 straipsnio 3 dalis), bendrijos turtas jai priklauso nuosavybės teise ir turi būti valdomas, naudojamas bei juo disponuojama įstatymų ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka (SBĮ 23 straipsnis).

41. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 15 d. iÅ¡davė teismo įsakymÄ dėl 36 617,74 Eur 2010-2012 metais nesumokėto mokesčio už naudojimÄ si valstybine žeme iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ SB „Ž.“ (civilinės bylos Nr. L2-10704-541/2016 medžiaga, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismo įsakymui įsiteisėjus ir bendrijai nepadengus priteistos skolos 2016 m. liepos 18 d. buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0068/16/01071. Priverstinio vykdymo metu buvo areÅ¡tuotas bendrijai priklausantis turtas, taip pat ir atitinkamos dalys ginčo žemės sklypo (vykdomosios bylos 75 lapas).

42. SB „Ž.“, atstovaujama valdybos pirmininko J. N., remiantis CPK 704 straipsniu pasiÅ«lė antstolei parduoti dalis bendro naudojimo žemės sklypo pirkėjams (apeliantams) S. K. ir S. K. (vykdomosios bylos 129 lapas), A. K. ir A. K. (vykdomosios bylos lapas 128) ir N. Å . (vykdomosios bylos 119 lapas). 2016 m. spalio 13 d. bei 2017 m. vasario 7 d. Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktais (vykdomosios bylos 120, 135 ir 136 lapai) dalys ginčo žemės sklypo buvo perleistos apeliantams. Ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodyti aktai pripažinti negaliojančiais. Apeliantai, ginčydami pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktus negaliojančiais, nevertino ir nepasisakė dėl Å¡ių aktų teisėtumo, todėl nėra pagrindo pripažinti juos negaliojančiais.

43. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį, kad Å¡iuo atveju byloje nebuvo keliamas turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui, kaip vieno iÅ¡ CPK nustatytų priverstinio turto realizavimo bÅ«dų, teisėtumo ir pagrįstumo CPK normų, reglamentuojančių priverstinio vykdymo veiksmus, kontekste, klausimas. Esminis byloje keliamas klausimas – ar gali bÅ«ti perleistas privatiems asmenims bendro naudojimo paskirties, lengvatinėmis sÄ lygomis iÅ¡ valstybės įsigytas žemės sklypas. IeÅ¡kiniu praÅ¡ant pripažinti negaliojančiu valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kitus sandorius ir aktus, kuriais sodininkų bendrijai parduotas bendro naudojimo paskirties žemės sklypas buvo perleistas bendrijos nariams, buvo praÅ¡oma pripažinti negaliojančiais kaip sudarytus pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus.

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus negaliojančiais civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

45. Kasacinis teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ , nustatantį sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemės naudojimÄ ir pobÅ«dį, konstatavo, kad nors teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinta draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iÅ¡ valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme, tačiau sodininkų bendrijos specialusis teisnumas, ribojamas tikslo įgyvendinti sodininkų bendrÄ sias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiÅ«ra ir naudojimu, bei žemės naudojimo bÅ«do turinys lemia iÅ¡vadÄ , kad bendro naudojimo žeme disponuoti sodininkų bendrija neturi teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019 51 punktas).

Todėl remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika pirmosios instancijos teismui pripažinus 2015 m. lapkričio 5 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, laikytina, kad turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktais buvo realizuotas sodininkų bendrijos turtas, kurį draudžiama perleisti privatiems asmenims, be to, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis bendrija nuosavybės teise valdė ginčo žemės sklypÄ . Å ios aplinkybės sudarė savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ginčijamus turto pardavimo aktus laikyti sudarytus pažeidžiant imperatyvias teisės aktų normas ir pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

46. Aplinkybė, kad bendrojo naudojimo žemės sklypas fiziniams asmenims buvo perleistas vykdymo procese, teismo iÅ¡vadų dėl to, kad turto perleidimas prieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nekeičia, nes toks turto pardavimo bÅ«das savo esme yra analogiÅ¡kas turto perleidimo sandoriams, sudaromiems įprasta tvarka, iÅ¡skyrus tai, kad jo sudarymÄ , dalyje dėl kainos nustatymo, kontroliuoja priverstinį vykdymo atliekantis antstolis.

47. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog apeliantai apie ginčo žemės sklypo paskirtį žinojo (tai jie patvirtino teikdami paaiÅ¡kinimus ieÅ¡kovui) (ieÅ¡kinio priedas Nr. 10), apeliantai buvo SB „Ž.“ nariais ir 2011 metais, kuomet buvo priimtas sprendimas įsigyti iÅ¡ valstybės žemės sklypÄ ir naudoti jį bendrijos reikmėms, taigi apeliantai suprato, kad ginčo žemės sklypo dalių įsigijimas prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir pažeidžia žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį.

48. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016 m. spalio 13 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. vasario 7 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktus Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino negaliojančias. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 49. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Apeliacinio skundo netenkinus, netenkinamas ir apeliantų praÅ¡ymas atlyginti jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Dalia Kačinskienė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė Agnė TikniÅ«tė